—

Ieškovė teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, nes nustatė, kad Arctic Paper įrenginys naudoja „išimtinai biomasę“. Laikotarpiu, kurį Komisija laikė svarbiu, Arctic Paper naudojo iškastinį kurą, skleisdama taršą. Komisija taip pat sutiko įtraukti įvairius įrenginius, kurių metinė tarša yra panaši.

—

Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas vienodo požiūrio principas. Pirma, buvo įtraukti į ieškovės įrenginius panašūs įrenginiai, kurių taršos lygis panašus,. Ieškovės neįtraukimas lemia konkurencijos iškraipymą, visų pirma todėl, kad mažiau tausojantys aplinką ieškovės konkurentai įgyja finansinį pranašumą. Nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pateisinamas skirtingas vertinimas.

—

Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami esminiai procedūriniai reikalavimai. Pirma, Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, neatsižvelgdama į esminius ir patikimus duomenis, gautus iš Naturvårdsverket (Švedijos aplinkos apsaugos agentūra), kurie būtų pakeitę sprendimą, jeigu į juos būtų buvę atsižvelgta. Antra, Komisija neatsižvelgė į ieškovės teisę būti išklausytai. Ginčijamas sprendimas yra individuali ieškovei nepalanki priemonė. Jeigu, sužinojusi, kad apskritai įmonė sir konkrečiai ieškovė suapvalino savo taršos lygio duomenis, Komisija būtų išklausiusi ieškovę, ši būtų paaiškinusi, kad jos pateikti duomenys buvo suapvalinti. Trečia, buvo pažeista pareiga motyvuoti. Iš sprendimo neįmanoma nustatyti priežasčių, dėl kurių ieškovė buvo neįtraukta, be to sprendime visai nenurodomi motyvai, be kita ko, dėl vienodo vertinimo.

—

Ieškovė teigia, kad ES teisės aktai dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos ir Komisijos ankstesni patvirtinantys sprendimai paskatino ją sumažinti iškastinio kuro keliamą taršą, suteikiant pirmenybę biomasės deginimui. Ieškovė negalėjo numatyti, kad įrenginys nebepateks į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) ir dėl to ji neteks leidimo naudoti iškastinį kurą bei negalės pasinaudoti finansiškai naudingais nemokamais apyvartiniais taršos leidimais, nes įrenginys naudojo mažiau iškastinio kuro. Nėra viršesnio viešojo intereso, kuris pateisintų to principo pažeidimą.

—

Ieškovė teigia, kad Direktyva 2003/87/EB buvo pažeista Komisijai neteisingai aiškinant taip vadinamą biomasės išimtį (I priedo 1 punktas). Pirma, vertindama, ar ieškovė naudojo tik biomasę Komisija naudojo kelerių metų senumo duomenis, o ne naujesnius ir būsimus duomenis. Antra, Komisijos aiškinimas dėl biomasės išimties akivaizdžiai prieštarauja tiek kitoms direktyvos nuostatoms, ypač 10a straipsniui, tiek direktyvos tikslui ir vienodo požiūrio bei proporcingumo principams. Apskritai direktyvos ir konkrečiai nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisyklių tikslas yra sukurti finansinę paskatą sumažinti iškastinio kuro naudojimą, be kita ko, naudojant daugiau biomasės. Komisijos pateiktas biomasės išimties aiškinimas turi priešingą poveikį.

—

Jeigu Bendrasis Teismas nemanytų, kad biomasės išimtį galima aiškinti kaip nurodyta penktame pagrinde, ieškovė teigia, kad Direktyvos 2003/87/EB I priedo 1 punktas (biomasės išimtis), remiantis SESV 277 straipsniu, neturėtų būti taikomas šioje byloje. Taip yra todėl, kad ši nuostata (jeigu būtų patvirtintas Komisijos aiškinimas) prieštarauja pirminei teisei, įskaitant vienodo požiūrio ir proporcingumo principams. Šioje nuostatoje nepalankiau vertinami tie, kurie yra toliausiai pažengę, palyginus su kitais, kiek tai susiję tarša, nenaudojant iškastinio kuro. Taigi tai skatina labiausiai pažengusius vėl pradėti naudoti iškastinį kurą, o vis dar naudojančius iškastinį kurą – nesumažinti taršos iki tam tikro lygio.