1.

Ar teisės aktai ir jurisprudencija, pagal kuriuos teisių subjekto patirta žala yra NK 172b straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtų nusikalstamų veikų sudėties požymis, suderinami su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB (1) normomis dėl žalos, sukeltos neteisėtai naudojantis intelektinės nuosavybės teisėmis?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar Bulgarijos Respublikoje jurisprudencijoje įtvirtinta automatiška prezumpcija žalai – parduodamų prekių vertės, apskaičiuotos pagal teisėtai pagamintų prekių mažmenines kainas, dydžio – nustatyti suderinama su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB normomis?

3.

Ar teisės aktai, kuriuose nenustatyta riba tarp administracinio nusižengimo (dabar galiojančio ZMGO 127 straipsnio 1 dalis ir 2016 m. galiojusio ZMGO 81 straipsnio 1 dalis), nusikalstamos veikos pagal NK 172b straipsnio 1 dalį ir, jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, nusikalstamos veikos pagal NK 172b straipsnio 2 dalį, suderinami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo, susijusio su nusikalstamomis veikomis, principu?

4.

Ar NK 172b straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės (laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 8 metų ir bauda nuo 5 000 iki 8 000 BGN) suderinamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu principu (bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką)?