EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62021CC0430

Generalinio advokato A. M. Collins išvada, pateikta 2022 m. sausio 20 d.
Procesą inicijavo RS.
Curtea de Apel Craiova prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Teismų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Sąjungos teisės viršenybė – Nacionalinio teismo įgaliojimų nagrinėti nacionalinės teisės akto, kurį atitinkamos valstybės narės Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai, atitiktį Sąjungos teisei nebuvimas – Drausmės byla.
Byla C-430/21.

Court reports – general – 'Information on unpublished decisions' section

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2022:44

 GENERALINIO ADVOKATO

ANTHONY MICHAEL COLLINS IŠVADA,

pateikta 2022 m. sausio 20 d. ( 1 )

Byla C‑430/21

RS

(Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai)

(Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Teismų nepriklausomumo principas – ESS 2 straipsnis – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Valstybės narės Konstitucijos nuostata, aiškinama jos Konstitucinio Teismo taip, kad nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kuri Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei – Drausmės byla“

I. Įvadas

1.

Ar nacionaliniam teisėjui gali būti užkirstas kelias nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kurią tos valstybės narės Konstitucinis Teismas yra pripažinęs neprieštaraujančia Konstitucijai, atitiktį Sąjungos teisei ir ar jam dėl to gali grėsti drausminė atsakomybė ir nuobaudos? Tai pagrindinis šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija), keliamas klausimas. Prašymas iš esmės susijęs su ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su ESS 2 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, aiškinimu. Juo Teisingumo Teismo prašoma dar kartą išaiškinti šias nuostatas tokiomis aplinkybėmis, kai nacionalinis Konstitucinis Teismas tiesiogiai ginčija Sąjungos teisės viršenybę.

2.

Šis prašymas pateiktas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nagrinėjant skundą dėl proceso, pradėto gavus pranešimą dėl prokuroro ir dviejų teisėjų nusikalstamos veikos, trukmės; šis pranešimas buvo užregistruotas Parchetul de pe lângă Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie – Secția pentru Investigarea Infracțiunilor din Justiție (Prokuratūros skyrius, atsakingas už pažeidimų teismų sistemoje tyrimą, toliau – SIIJ).

3.

2021 m. gegužės 18 d. Sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393) (toliau – Sprendimas Asociaţia Forumul Judecătorilor din România) ( 2 ) Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias įkuriamas SIIJ, prieštarauja Sąjungos teisei, jeigu jo įkūrimas nėra pateisinamas objektyviais ir patikrinamais reikalavimais, susijusiais su geru teisingumo vykdymu, ir nesusiejamas su konkrečiomis Teisingumo Teismo nustatytomis garantijomis ( 3 ).

4.

2021 m. birželio 8 d. priimtu Sprendimu Nr. 390/2021 ( 4 )Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) atmetė prašymą pripažinti nacionalinės teisės nuostatas dėl SIIJ įsteigimo ir veiklos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) pažymėjo, kad ankstesniuose sprendimuose buvo nusprendęs, jog nagrinėjamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodė, kad nemato pagrindo nukrypti nuo šių sprendimų, nepaisydamas Teisingumo Teismo sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România. Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) pripažino, kad, nors Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalyje numatyta Sąjungos teisės viršenybė prieš jai prieštaraujančias nacionalinės teisės nuostatas, šis principas negali panaikinti ar paneigti nacionalinio konstitucinio savitumo. Šia nuostata tik užtikrinama Sąjungos teisės viršenybė prieš „žemesnės galios nei Konstitucija teisės aktus“. Joje nenustatyta Sąjungos teisės viršenybė prieš Rumunijos Konstituciją, todėl nacionalinis teismas neturi įgaliojimų nagrinėti vidaus teisės nuostatos, kurią Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) yra pripažinęs neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei. Taigi Sprendimas Nr. 390/2021 aiškiai turi įtakos Sąjungos teisės viršenybei ir Teisingumo Teismo sprendimų padariniams, peržengiančios su SIIJ susijusių bylų ribas.

5.

Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) pateikti klausimai nėra tiesiogiai susiję su Sąjungos teisės viršenybe arba SIIJ įsteigimo ir veiklos teisėtumu pagal Sąjungos teisę. Juose daugiausia dėmesio skiriama nacionalinių teismų vaidmeniui užtikrinant veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse ir teismų nepriklausomumui, atsižvelgiant į Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimą Nr. 390/2021.

6.

Prieš pradėdamas nagrinėti pateiktus klausimus apžvelgsiu svarbias nacionalinės teisės nuostatas, pagrindinėje byloje nagrinėjamą ginčą ir dėl šios bylos vykstantį procesą Teisingumo Teisme.

II. Rumunijos teisė

A.   Rumunijos Konstitucija

7.

Constituția României (Rumunijos Konstitucija) 148 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta:

„2.   Po įstojimo Europos Sąjungos steigimo sutarčių nuostatos ir visos kitos privalomos Bendrijos nuostatos turi viršenybę prieš joms prieštaraujančias nacionalinių įstatymų nuostatas pagal Stojimo akto nuostatas.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys pagal analogiją taikomos ir prisijungiant prie aktų, kuriais peržiūrimos Europos Sąjungos steigimo sutartys.

4.   Parlamentas, Rumunijos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai užtikrina, kad būtų vykdomi Stojimo akte ir šio straipsnio 2 dalies nuostatose numatyti įsipareigojimai.“

B.   Baudžiamojo proceso kodeksas

8.

Codul de procedură penală (Baudžiamojo proceso kodeksas) 4881 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu baudžiamosios veikos tyrimas nebuvo užbaigtas per protingą laikotarpį, nukentėjusysis gali pateikti skundą praėjus bent vieniems metams po baudžiamojo proceso pradžios ir paprašyti pagreitinti procesą.

9.

Baudžiamojo proceso kodekso 4885 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad priimdamas sprendimą dėl skundo už teisių ir laisvių klausimus atsakingas teisėjas arba kompetentingas teismas turi patikrinti proceso trukmę, atsižvelgdamas į taikomas priemones, bylos medžiagą ir pateiktas pastabas.

10.

Baudžiamojo proceso kodekso 4886 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu už teisių ir laisvių klausimus atsakingas teisėjas arba kompetentingas teismas mano, kad skundas pagrįstas, jis turi patenkinti skundą ir nustatyti terminą, per kurį prokuroras turi ištirti bylą.

C.   Įstatymas Nr. 303/2004

11.

2004 m. birželio 28 d.Legea nr. 303/2004 privind statutul judecătorilor și procurorilor (Įstatymas Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso, toliau – Įstatymas Nr. 303/2004) 99 straipsnio ș punkte nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimų nesilaikymas laikomas drausminiu nusižengimu ( 5 ).

III. Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas ir prejudiciniai klausimai

12.

RS buvo nuteistas per Rumunijoje vykusį baudžiamąjį procesą. 2020 m. balandžio 1 d. RS sutuoktinė pateikė pranešimą dėl trijų teisingumą vykdančių institucijų narių – prokuroro ir dviejų teisėjų – nusikalstamos veikos. Pranešime ji kaltino prokurorą piktnaudžiavimu procesu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Ji iš esmės teigė, kad prokuroras pradėjo baudžiamąjį persekiojimą pažeisdamas RS teisę į gynybą ir pareiškė jam kaltinimus remdamasis melagingais parodymais. RS sutuoktinė taip pat kaltino abu teisėjus piktnaudžiavimu tarnyba, nes per apeliacinį procesą jie neišnagrinėjo prašymo teisiškai perkvalifikuoti faktines aplinkybes ir nepriėmė dėl jo sprendimo ir taip pažeidė teisę į gynybą.

13.

Kadangi pranešimas dėl nusikalstamos veikos buvo susijęs su teisminių institucijų nariais, jis užregistruotas SIIJ. 2020 m. balandžio 14 d. SIIJ prokuroras pradėjo baudžiamąjį procesą dėl teisminių institucijų narių tariamai padarytų nusikalstamų veikų, t. y. piktnaudžiavimo procesu ir piktnaudžiavimo tarnyba.

14.

2021 m. birželio 10 d. RS pateikė Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) teisėjui, atsakingam už teisių ir laisvių klausimus, skundą dėl SIIJ vykstančio baudžiamojo proceso trukmės. Jis paprašė teismo nustatyti terminą, per kurį už bylą atsakingas prokuroras turėtų baigti tirti bylą.

15.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu SIIJ jam nusiuntė su baudžiamuoju persekiojimu susijusios bylos medžiagą.

16.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėdamas šią bylą jis turi arba patenkinti skundą, arba jį atmesti. Jeigu jis atmestų skundą, byla būtų grąžinta SIIJ, remiantis tuo, kad proceso trukmė neviršijo protingo termino. Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patenkintų skundą, šis teismas turėtų nustatyti dieną, iki kurios byla turėtų būti ištirta, ir grąžinti bylą SIIJ. Atrodo, kad šio termino nesilaikymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

17.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad norėdamas priimti sprendimą dėl jam pateikto skundo jis turi išanalizuoti: i) nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius SIIJ įsteigimą ir veiklą; ii) Teisingumo Teismo sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România nustatytus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar SIIJ veikia pagal Sąjungos teisę; ir iii) Sprendimo Nr. 390/2021, kuriuo Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) atmetė prašymą pripažinti, kad 2004 m. birželio 28 d.Legea nr. 304/2004 privind organizarea judiciară (Įstatymas Nr. 304/2004 dėl teismų sistemos organizavimo) (Rumunijos oficialusis leidinys, I dalis, Nr. 827, 2005 m. rugsėjo 13 d.) (toliau – Įstatymas Nr. 304/2004) 881–889 straipsniai prieštarauja Konstitucijai, padarinius SIIJ įsteigimui ir veiklai.

18.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România Teisingumo Teismas nusprendė, jog ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa kartu su Komisijos sprendimu 2006/928 turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias įkuriamas specializuotas prokuratūros padalinys, turintis išimtinę kompetenciją tirti teisėjų ar prokurorų padarytas nusikalstamas veikas, jeigu tokio padalinio įkūrimas nėra pateisinamas objektyviais ir patikrinamais reikalavimais, susijusiais su geru teisingumo vykdymu, ir nesusiejamas su konkrečiomis garantijomis. Be to, Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami valstybės narės konstitucinio lygmens teisės aktai, kaip juos aiškina tos valstybės Konstitucinis Teismas, pagal kuriuos žemesnės instancijos teismas negali savo iniciatyva netaikyti nacionalinės nuostatos, patenkančios į Sprendimo 2006/928 taikymo sritį, kuri, jo nuomone, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, prieštarauja šiam sprendimui arba ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai.

19.

Iš Sprendimo Nr. 390/2021 ištraukų, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė savo prašyme, atrodo, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) pripažino, jog pagal Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnį, reglamentuojantį nacionalinės teisės ir Sąjungos teisės santykį, jis turi užtikrinti Sąjungos teisės viršenybę. „Vis dėlto šis prioritetinis taikymas neturi būti aiškinamas kaip panaikinantis ar paneigiantis Konstitucijos 11 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su jos 152 straipsniu, įtvirtintą nacionalinį konstitucinį savitumą, kaip esminę Rumunijos Konstitucijos savitumo branduolio garantiją, kuri neturi būti sumenkinta Europos integracijos procese. Remdamasis šiuo konstituciniu savitumu Konstitucinis Teismas turi teisę užtikrinti Konstitucijos viršenybę Rumunijos teritorijoje (žr. mutatis mutandis2009 m. birželio 30 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą 2 BvE 2/08 ir kt.).“ ( 6 )

20.

Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) manė, kad teismas turi teisę nagrinėti nuostatos, kuri yra vidaus teisės dalis, atitiktį Sąjungos teisei, atsižvelgdamas į Konstitucijos 148 straipsnį. Jeigu teismas nustato prieštaravimą, jis turi teisę su piliečių subjektinėmis teisėmis susijusiuose ginčuose pirmenybę teikti Sąjungos teisei. Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) manė, kad nuoroda į vidaus teisę reiškia tik žemesnės galios nei Konstitucija teisės aktus, nes pagal Rumunijos Konstitucijos 11 straipsnio 3 dalį jos hierarchinė padėtis Rumunijos teisėje išlieka aukštesnė. Taigi pagal Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnį Sąjungos teisė nelaikoma viršesne už Konstituciją, todėl nacionalinis teismas neturi teisės nagrinėti vidaus teisės nuostatos, pagal Konstitucijos 148 straipsnį pripažintos neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei ( 7 ).

21.

Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) taip pat manė, kad Sprendime 2006/928 nustatyti įpareigojimai yra privalomi Rumunijos valdžios institucijoms, kompetentingoms instituciniu lygmeniu bendradarbiauti su Europos Komisija (Rumunijos parlamentui ir vyriausybei). Kadangi teismai neturi įgaliojimų bendradarbiauti su Europos Sąjungos politinėmis institucijomis, jiems šie įpareigojimai netaikomi. Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) konstatavo, kad Rumunijos Konstitucijoje nenumatytas Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România rezoliucinės dalies 7 punkto, pagal kurį teismas gali „savo iniciatyva netaikyti nacionalinės nuostatos, patenkančios į Sprendimo 2006/928 taikymo sritį, kuri, jo nuomone, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, prieštarauja šiam sprendimui arba ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai“, taikymo pagrindas, nes Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos teisės viršenybė prieš jai prieštaraujančias nacionalinių įstatymų nuostatas. Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) nuomone, Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą teikiamos ataskaitos apie Rumunijos pažangą, parengtos remiantis Sprendimu 2006/928 (toliau – BPM ataskaitos), atsižvelgiant į jų turinį ir poveikį, nustatytus Teisingumo Teismo sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România, nėra „Sąjungos teisės nuostatos, kurioms teismas turėtų teikti pirmenybę, todėl – netaikyti nacionalinės teisės nuostatų“. Nacionaliniai teismai negali rekomendacijų taikymui teikti pirmenybės prieš nacionalinę teisę, nes BPM ataskaitos nėra teisėkūros procedūra priimti aktai, todėl negali būti pripažintos prieštaraujančiomis vidaus teisės aktams. Taigi Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas patvirtina išvadą, kad nacionalinės teisės nuostata atitinka Rumunijos Konstituciją pagal šios 148 straipsnį ( 8 ).

22.

Atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimu Asociaţia Forumul Judecătorilor din România negalima pakeisti Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos dėl Sprendimo 2006/928, susijusio su konstitucingumo kontrole ir netiesiogiai – su Konstitucijos 148 straipsnio pažeidimu, poveikio SIIJ įsteigimui ir veiklai, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) atmetė kaip nepagrįstą prašymą pripažinti, kad Įstatymas Nr. 304/2004 prieštarauja Konstitucijai.

23.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pateikti klausimai tiesiogiai susiję su jo nagrinėjamo ginčo sprendimu. Skundas dėl baudžiamojo proceso trukmės susijęs su procesu SIIJ. Šį skundą nagrinėjantis teisėjas privalo išnagrinėti visas aplinkybes, turinčias įtakos baudžiamojo proceso trukmei. Jos apima SIIJ veiklą reglamentuojančius teisės aktus, SIIJ darbo krūvį atsižvelgiant į prokurorų skaičių, bylų ištyrimo spartą ir tai, ar SIIJ veikia pagal Sprendimą Asociaţia Forumul Judecătorilor din România. Tai atlikęs skundą nagrinėjantis teisėjas galės nustatyti, ar SIIJ darbas, atsižvelgiant į dabartinę teisės sistemą ir jo dabartinį personalą, yra pagrįstas objektyviais ir patikrinamais reikalavimais, susijusiais su geru teisingumo vykdymu. Visų pirma kyla klausimas, ar SIIJ gali vykdyti baudžiamąjį procesą, per kurį būtų tinkamai užtikrinama kiekvieno asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant šio proceso trukmę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 221 punkte Teisingumo Teismas nurodė, jog, kalbant apie Chartijos 47 ir 48 straipsniuose įtvirtintas teises, svarbu, kad subjekto, kaip antai SIIJ, organizavimą ir veikimą reglamentuojančios taisyklės būtų suformuluotos taip, kad būtų užtikrinta, kad teisėjams ir prokurorams iškeltos bylos būtų išnagrinėtos per protingą terminą.

24.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nuspręsti, ar grąžinti bylą tam, kad prokuratūra tęstų baudžiamąjį persekiojimą, jeigu, atsižvelgiant į Sprendimą Asociaţia Forumul Judecătorilor din România, gali būti laikoma, kad jos veikla pažeidžia Sąjungos teisę.

25.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jis turi pasirinkti, ar taikyti Sąjungos teisę, kaip Teisingumo Teismas ją aiškina Sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România, ar Sprendimą Nr. 390/2021. Jeigu teisėjas nuspręstų taikyti Teisingumo Teismo sprendimą ir netaikyti Sprendimo Nr. 390/2021, jam galėtų būti iškelta drausmės byla pagal Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punktą, nes Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo nesilaikymas yra drausminis nusižengimas. Išnagrinėjus tokią drausmės bylą, teisėjas gali būti nušalintas nuo pareigų. Galimybė patirti tokias pasekmes gali trukdyti teisėjui nepriklausomai priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje.

26.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo spaudoje aprašytą Curtea de Apel Pitești (Piteščio apeliacinis teismas, Rumunija) teisėjo atvejį. Curtea de Apel Pitești (Piteščio apeliacinis teismas) teisėjas, remdamasis ESS 2 ir 19 straipsniais, Sprendimu 2006/928 ir Sprendimu Asociaţia Forumul Judecătorilor din România, nusprendė, kad SIIJ veikla „nėra pateisinama objektyviais ir patikrinamais gero teisingumo vykdymo reikalavimais ir nesuteikia konkrečių garantijų, leidžiančių, pirma, atmesti bet kokią riziką, kad minėtas skyrius veikia kaip atskirų teisėjų ir prokurorų veiklos politinės kontrolės priemonė, galinti pažeisti jų nepriklausomumą, ir, antra, užtikrinančių, kad jo įgaliojimai gali būti naudojami tokių asmenų atžvilgiu, laikantis [Chartijos] 47 ir 48 straipsniuose nustatytų įpareigojimų“. Taigi jis įpareigojo prokurorą atsisakyti kompetencijos tirti bylą ir taip netaikė Įstatymo Nr. 304/2004 881 straipsnio nuostatų kompetencijai nustatyti. Dėl šio sprendimo Inspecția Judiciară (Teismų inspekcija, Rumunija) šiam teisėjui iškėlė drausmės bylą dėl tariamo nusižengimo, kurį sudarė nesąžiningas arba labai aplaidus pareigų vykdymas nagrinėjant bylą, iškeltą pagal skundą dėl proceso trukmės.

27.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar praktika kelti drausmės bylą teisėjui, kuris, remdamasis Sprendimu Asociaţia Forumul Judecătorilor din România, nusprendė, kad nacionalinės teisės nuostatos dėl SIIJ prieštarauja Sąjungos teisei, atitinka teismų nepriklausomumo principą.

28.

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir [Chartijos] 47 straipsniu, įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, atsižvelgiant į Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) Sprendime Nr. 390/2021 pateiktą išaiškinimą, nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kuri Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Europos Sąjungos teisei?

2.

Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir [Chartijos] 47 straipsniu, įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai [Įstatymo Nr. 303/2004] 99 straipsnio ș punktas, pagal kurią iškelti drausmės bylą ir skirti drausmines nuobaudas teisėjui už Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo nesilaikymą galima tuo atveju, jei šis teisėjas pripažintų Europos Sąjungos teisės viršenybę prieš Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo motyvus, t. y. nacionalinės teisės nuostata, kuri iš teisėjo atima galimybę taikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kurį jis laiko viršesniu?

3.

Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir [Chartijos] 47 straipsniu, įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą draudžiama nacionalinių teismų praktika, pagal kurią teisėjas negali taikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, baudžiamajame procese nagrinėdamas skundą dėl protingos baudžiamojo proceso trukmės, reglamentuojamą Rumunijos baudžiamojo proceso kodekso 4881 straipsnyje, nes priešingu atveju tokiam teisėjui kiltų drausminė atsakomybė?“

IV. Procesas Teisingumo Teisme

29.

Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) prašė šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą nagrinėti pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą arba, jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, pagal pagreitintą prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą, be kita ko, pagal Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnį.

30.

Grįsdamas savo prašymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad buvo iškelta drausmės byla dėl Sąjungos teisės taikymo pagal Teisingumo Teismo sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România pateiktą išaiškinimą. Ši byla labai kenkia teismų nepriklausomumui ir teismų sistemos stabilumui. Be to, dėl nagrinėjamų nacionalinių nuostatų atsiradę neaiškumai turi įtakos SESV 267 straipsnyje nustatytos teismų bendradarbiavimo sistemos veikimui.

31.

2021 m. liepos 30 d. Teisingumo Teismo pirmoji kolegija, išklausiusį teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, nusprendė atmesti Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) prašymą nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

32.

Dėl prašymo taikyti pagreitintą procedūrą Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta. Be to, jeigu byloje kyla rimtų abejonių, susijusių su esminiais nacionalinės konstitucinės teisės ir Sąjungos teisės klausimais, atsižvelgiant į konkrečias tokios bylos aplinkybes, gali būti būtina ją nagrinėti greitai ( 9 ).

33.

2021 m. rugpjūčio 12 d. Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, nusprendė patenkinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymą nagrinėti šį prašymą pagal pagreitintą procedūrą, numatytą Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje. Teisingumo Teismo pirmininkas savo sprendimą grindė tuo, kad šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliami klausimai dėl Sąjungos teisės viršenybės yra itin svarbūs Rumunijai ir Sąjungos konstitucinei santvarkai.

34.

Teisingumo Teismo pirmininkas nustatė, kad rašytines pastabas galima pateikti iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalį teismo posėdžio data buvo paskirta 2021 m. lapkričio 23 d.

35.

Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos vyriausybės ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Šalims, kitoms suinteresuotosioms šalims ir Rumunijos vyriausybei buvo pateikti rašytiniai klausimai, į kuriuos jos turėjo atsakyti per 2021 m. lapkričio 23 d. posėdį.

36.

Rumunijos vyriausybė ir Komisija buvo išklausytos per 2021 m. lapkričio 23 d. posėdį.

V. Priimtinumas

37.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad poreikis pateikti šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą atsirado dėl prieštaravimo tarp Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 390/2021 ir Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir, be kita ko, dėl būtinybės patikrinti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėdamas jam pateiktą skundą, gali, remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu, išnagrinėti nuostatas dėl SIIJ įsteigimo ir veiklos, siekdamas nustatyti, ar jos prieštarauja ESS 2 straipsniui, 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai ir Chartijos 47 straipsniui.

38.

Rašytinėse pastabose nebuvo išreikšta prieštaravimų dėl pateiktų klausimų priimtinumo. Per 2021 m. lapkričio 23 d. posėdį Rumunijos vyriausybė ir Komisija pripažino, kad pateikti klausimai priimtini.

39.

Komisija manė, kad pagrindinės bylos aplinkybes galima atskirti nuo aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234). Pirma, tame sprendime aptarta pagrindinė byla nebuvo susijusi su Sąjungos teise ir nacionalinių teisėjų nebuvo prašoma taikyti Sąjungos teisės. O nagrinėjamoje pagrindinėje byloje nacionalinio teisėjo prašoma taikyti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, Sprendimą 2006/928 ir Sprendimą Asociaţia Forumul Judecătorilor din România. Antra, iš 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 54 punktas) aišku, kad dviem prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiems teisėjams taikytos drausminės procedūros buvo užbaigtos. Taigi drausminės procedūros taikymo grėsmė tapo hipotetinė. Nagrinėjamu atveju drausminės procedūros taikymo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teisėjui grėsmė nėra hipotetinė, nes jis dar netaikė Sąjungos teisės. Be to, sprendimo, prieštaraujančio Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimui Nr. 390/2021, priėmimas savaime reiškia nusižengimą pagal Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punktą. Trečia, Komisija manė, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, trys pateikti klausimai yra susiję.

40.

Rumunijos vyriausybė savo ruožtu pabrėžė ESS 19 straipsnio 1 dalies svarbą sprendžiant pagrindinėje byloje aptariamo proceso SIIJ trukmės teisėtumo klausimą. Ji taip pat pripažino, kad drausminių sankcijų taikymo teisėjui grėsmė gali būti svarbus veiksnys pagrindinėje byloje.

41.

Siekdamas išsamumo, siūlau išnagrinėti visų pateiktų klausimų priimtinumą.

42.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmąjį klausimą iš esmės užduoda tam, kad išsiaiškintų, ar pagal teismų nepriklausomumo principą, įtvirtintą ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalis, išaiškinta Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendime Nr. 390/2021, pagal kurią nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kuri Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei.

43.

Pagal suformuotą jurisprudenciją, nors nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo taikoma svarbos prezumpcija, SESV 267 straipsnyje nustatytos prašymo priimti prejudicinį sprendimą teikimo procedūros tikslas nėra sudaryti palankesnes sąlygas teikti patariamąsias nuomones bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais. Kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „reikalingas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje. ( 10 )

44.

Vadinasi, SESV 267 straipsnis nacionaliniams teismams suteikia plačiausią galimybę kreiptis į Teisingumo Teismą, kai jie mano, jog nagrinėjamoje byloje kyla klausimų, kuriuos norint išspręsti reikia išsiaiškinti Sąjungos teisės nuostatas, svarbias sprendžiant jiems pateiktą ginčą. Taigi būtent teismas, kurio sprendimas nėra galutinis, turi turėti galimybę pateikti Teisingumo Teismui jam rūpimus klausimus, jei mano, kad dėl aukštesniojo teismo (net ir Konstitucinio Teismo) pateiktų teisinių vertinimų jam gali tekti priimti Sąjungos teisės neatitinkantį sprendimą ( 11 ).

45.

Dar nepradėjus nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmojo klausimo iš esmės pažymėtina, kad akivaizdu, jog dėl Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 390/2021 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali priimti Sąjungos teisei, visų pirma tame klausime nurodytoms nuostatoms, būtent ESS 2 straipsniui, 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai ir Chartijos 47 straipsniui, prieštaraujantį sprendimą. Todėl manau, kad pirmasis klausimas priimtinas.

46.

Antrąjį ir trečiąjį klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės užduoda tam, kad išsiaiškintų, ar pagal teismų nepriklausomumo principą, įtvirtintą ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu, draudžiama nacionalinės teisės nuostata arba nacionalinių teismų praktika, pagal kurią leidžiama iškelti drausmės bylą ir skirti drausmines nuobaudas teisėjui, kuris taiko Sąjungos teisės nuostatas taip, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas, ir taip nesilaiko Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo.

47.

Nors per posėdį Rumunijos vyriausybė ir Komisija sutarė, kad šie klausimai priimtini, atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 26 d. Sprendimą Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234) manau, kad Teisingumo Teismas turėtų išnagrinėti šį klausimą ex officio.

48.

Toje byloje Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais labai padidinama teisėjų nepriklausomumo pažeidimo rizika arba pašalinamos prieš juos pradedamų drausminių procedūrų nepriklausomumo garantijos. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nematyti, jog egzistuoja Sąjungos teisės nuostatos, dėl kurios pateikti klausimai, būtent ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamų bylų, kuriose buvo nagrinėjamas ginčas su Valstybės iždu dėl tam tikrų sumų sumokėjimo ir ginčas dėl bausmės už nusikalstamą veiką sušvelninimo „specialiesiems liudytojams“, ryšys ( 12 ). Be to, Teisingumo Teismas manė, kad pagrindinėse bylose kilę ginčai nesusiję su tuo, kad dėl dviejų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teisėjų dėl tokių prašymų buvo pradėtas tyrimas, po kurio jiems galėjo būti taikoma drausminė procedūra ( 13 ).

49.

Kaip ir Komisija, manau, kad trys prejudiciniai klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir iš dalies sutampa. Visi trys klausimai susiję su teismų nepriklausomumo principu ir nacionalinių nuostatų, kaip jas išaiškino nacionalinis Konstitucinis Teismas ir pagal kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui draudžiama arba jam kyla sunkumų taikyti Sąjungos teisę, suderinamumu su Sąjungos teise, būtent su ESS 2 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Chartijos 47 straipsniu, kaip juos aiškina Teisingumo Teismas. Be to, akivaizdu, kad egzistuoja Sąjungos teisės nuostatų, nurodytų šiuose klausimuose, t. y. ESS 2 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio, ir pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo dėl SIIJ vykstančio proceso teisėtumo, atsižvelgiant į Sprendimą Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimą Nr. 390/2021, ryšys.

50.

Taip pat manau, kad antrajame ir trečiajame klausimuose iškelto konkretesnio klausimo, ar šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam (-iems) teisėjui (-ams) gali būti iškelta drausminė byla pagal Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punktą dėl to, kad jis (jie) taiko Sprendimą Asociaţia Forumul Judecătorilor din România arba juo labiau sprendimą, kurį Teisingumo Teismas galiausiai gali priimti šioje prejudicinio sprendimo priėmimo byloje, užuot laikęsis (-si) Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 390/2021, priimtinumas yra „glaudžiai susijęs“ ( 14 ) su pirmojo klausimo esme ( 15 ). Mano nuomone, būtų dirbtina neatsižvelgti į šį ryšį ( 16 ).

51.

Be to, atsižvelgiant į aiškias ir nedviprasmiškas Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punkto sąlygas, tokios drausmės bylos iškėlimo galimybė pagrindinę bylą nagrinėjančiam (-iems) teisėjui (-ams) yra ne menka, o reali.

52.

Šiuo klausimu neseniai priimtame 2021 m. lapkričio 23 d. Sprendime IS (Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neteisėtumas) (C‑564/19, EU:C:2021:949, 8587 punktai) Teisingumo Teismas išskyrė savo anksčiau priimtą 2020 m. kovo 26 d. Sprendimą Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234).

53.

2021 m. lapkričio 23 d. Sprendime IS (Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neteisėtumas) (C‑564/19, EU:C:2021:949, 8587 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad jam pateiktas klausimas dėl teismų nepriklausomumo principo ir galimybės pagal nacionalinę teisę iškelti teisėjui drausmės bylą už prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimą pagal SESV 267 straipsnį yra priimtinas. Teisingumo Teismas pirmiausia nurodė, kad pateiktas klausimas dėl galimos drausmės bylos ir kitas pateiktas klausimas, kuriuo prašoma išaiškinti SESV 267 straipsnį, yra glaudžiai susiję. Taigi Teisingumo Teismas manė, kad klausimu dėl galimybės iškelti drausmės bylą iš esmės buvo siekiama išsiaiškinti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas, spręsdamas nagrinėjamą bylą iš esmės, galėtų nepaisyti aukštesnės instancijos teismo sprendimo, nebijodamas, kad jam anksčiau kelta drausmės byla bus atnaujinta. Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas susidūrė su procesine kliūtimi, kilusia taikant nacionalinės teisės aktus, kurią jis turėjo pašalinti, kad galėtų spręsti pagrindinę bylą be išorinės įtakos ir visiškai nepriklausomai.

54.

Manau, kad nagrinėjama byla ir byla, kurioje priimtas 2021 m. lapkričio 23 d. Sprendimas IS (Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neteisėtumas) (C‑564/19, EU:C:2021:949, 8587 punktai), yra akivaizdžiai panašios, kiek tai susiję su klausimų dėl galimybės iškelti drausmės bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam ir vėliau Teisingumo Teismo priimto sprendimo besilaikančiam teisėjui priimtinumu ( 17 ). Taigi siūlau Teisingumo Teismui laikytis realistinio požiūrio dėl šio klausimo priimtinumo konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Kadangi taikant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą Teisingumo Teismo priimtas sprendimas yra privalomas nacionaliniam teismui priimant sprendimą pagrindinėje byloje, kiek tai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu ( 18 ), manau, kad klausimai, susiję su grėsme, kad nacionaliniams teisėjams, kurie taiko bet kokį Teisingumo Teismo atsakymą, pateiktą išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, bus taikoma drausminė atsakomybė, yra „reikalingi“, kad būtų galima priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje.

VI. Ginčo esmė

55.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar pagal teismų nepriklausomumo principą, įtvirtintą ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu, draudžiama valstybės narės nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kurią tos valstybės narės Konstitucinis Teismas yra pripažinęs neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei, o jeigu šis klausimas nagrinėjamas, teisėjams gali būti iškeltos drausmės bylos ir skiriamos drausminės nuobaudos.

A.   Sprendimas „Asociaţia Forumul Judecătorilor din România“

56.

Sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România Teisingumo Teismas aiškiai nurodė aplinkybes, kurioms esant toks subjektas, kaip SIIJ, neatitiktų ESS 2 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Sprendimo 2006/928 reikalavimų ( 19 ). Teisingumo Teismas taip pat pakartojo savo suformuotą jurisprudenciją dėl Sąjungos teisės viršenybės principo, pagal kurią kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos – nesvarbu, ar ji yra teisėkūros, ar konstitucinio pobūdžio, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas – kuri prieštarauja tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės normai ( 20 ).

57.

Atsižvelgdamas į tai, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sprendime 2006/928 nustatyti orientaciniai tikslai turi tiesioginį poveikį ( 21 ), Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinis teismas turi pareigą pagal jam suteiktą jurisdikciją užtikrinti visišką jų veiksmingumą, prireikus savo iniciatyva netaikydamas jokios jiems prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos ( 22 ).

58.

Nesiūlau persvarstyti Teisingumo Teismo jurisprudencijos nei dėl tokio subjekto, kaip SIIJ, atitikties Sąjungos teisei, nei dėl tiesioginio veikimo ir Sąjungos teisės viršenybės principų konkretaus taikymo Sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România. To sprendimo 223 punkte nustatyti du kriterijai ( 23 ), pagal kuriuos vertinama, ar SIIJ atitinka Sąjungos teisę, yra aiškūs. Be to, pareiga, laikantis tiesioginio veikimo ir Sąjungos teisės viršenybės principų, netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų, administracinės praktikos ir jurisprudencijos, taikoma visoms valstybės institucijoms – kaip antai nacionaliniams teismams, įskaitant nacionalinius Konstitucinius Teismus, ir administracinėms institucijoms – įpareigotoms taikyti Sąjungos teisę, kai jos įgyvendina atitinkamą savo kompetenciją, yra visiškai aiški ( 24 ).

59.

Taigi aišku, kad su pačiu Sąjungos teisės pobūdžiu susijusiems reikalavimams prieštarautų bet kuri nacionalinės teisės nuostata arba teisėkūros, administracinė ar teisminė praktika, nesvarbu, ar ją būtų suformavęs Konstitucinis Teismas, ar kita institucija, dėl kurių Sąjungos teisė taptų mažiau veiksminga atsisakius teismui, kuris turi jurisdikciją taikyti šią teisę, suteikti įgaliojimus, kai atliekamas toks taikymas, imtis visų reikalingų priemonių, kad nebūtų taikomos nacionalinės teisės aktų nuostatos ar nacionalinė jurisprudencija, galinčios kliudyti visiškam tiesiogiai taikytinų Sąjungos teisės normų veiksmingumui ( 25 ).

60.

Be to, tokioje byloje, kaip ši, nacionalinis teismas, pasinaudojęs jam SESV 267 straipsnio antroje pastraipoje suteikta diskrecija kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, priimdamas sprendimą pagrindinėje byloje privalo paisyti Teisingumo Teismo nagrinėjamų nuostatų aiškinimo ir, jei reikia, turi nesilaikyti aukštesniojo teismo ir, žinoma, nacionalinio Konstitucinio Teismo vertinimų, jei atsižvelgdamas į šiuos aiškinimus mano, kad minėti vertinimai neatitinka Sąjungos teisės ( 26 ).

61.

Rumunijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose nurodė, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendime Nr. 390/2021 nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant Sąjungos teisė viršesnė už Rumunijos Konstituciją, yra įvykdytos, kiek tai susiję su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa. Taigi ši vyriausybė teigia, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa yra pakankamai aiški, tiksli ir nedviprasmiška ir yra tam tikro konstitucinio lygmens, kad jos norminiu turiniu būtų galima pagrįsti bet kokį galimą Konstitucijos pažeidimą nacionalinėje teisėje. Nors tai gali būti tiesa, ji nepripažįsta, kad Teisingumo Teismas Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 249 punkte konstatavo, jog Sprendime 2006/928 nustatyti orientaciniai tikslai turi tiesioginį poveikį. Taigi to sprendimo 251 punkte konstatuota, kad, nustačius ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ar Sprendimo 2006/928 pažeidimą, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą reikalaujama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas netaikytų jiems prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų, nesvarbu, ar jos yra teisėkūros, ar konstitucinio pobūdžio.

62.

Pareiga netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų, administracinės praktikos ir bet kokio pobūdžio jurisprudencijos yra konkreti suteikimo principo pagal ESS 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo veikimo išraiška ( 27 ). Išskyrus išimtinius atvejus, ši pareiga nepažeidžia valstybės narės nacionalinio savitumo, neatsiejamo nuo, pavyzdžiui, jų pagrindinių politinių ir konstitucinių struktūrų ( 28 ), kurios turi būti gerbiamos pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį ( 29 ) ir Chartijos preambulės trečią pastraipą. Tais atvejais, kai siekdama pateisinti Sąjungos teisės nuostatų nesilaikymą valstybė narė remiasi nacionaliniu savitumu, Teisingumo Teismas nagrinėja, ar tos nuostatos iš tiesų kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę pagrindiniams visuomenės interesams arba pagrindinėms valstybės narės politinėms ir konstitucinėms struktūroms ( 30 ). Neaiškūs, bendro pobūdžio ir abstraktūs teiginiai šių reikalavimų neatitinka. Iš tiesų iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pats Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) nenustatė, kokį nacionalinio savitumo aspektą pažeidžia Sprendimas Asociaţia Forumul Judecătorilor din România.

63.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašyme nurodytas Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) bendro pobūdžio teiginys, kad Sąjungos teisė nėra viršesnė už Rumunijos Konstituciją, todėl Rumunijos teismai neturi teisės nagrinėti vidaus teisės nuostatos, kurią Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) yra pripažinęs neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei, yra pernelyg platus ir neapibrėžtas, kad galėtų būti laikomas pagrįsta Sąjungos valstybės narės nacionalinio savitumo išraiška pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį ( 31 ).

64.

Bet kuriuo atveju visi teiginiai dėl nacionalinio savitumo turi atitikti ESS 2 straipsnyje nurodytas bendrąsias vertybes ( 32 ) ir būti grindžiami Chartijos preambulės antroje pastraipoje nurodytomis nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis ( 33 ). Tokiais atvejais svarbiausi yra teisinės valstybės principas ( 34 ) ir veiksminga teisminė gynyba. Būtent prie šio klausimo dabar ir pereisiu.

65.

Prieš tai norėčiau pažymėti, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo Nr. 390/2021 turinys kelia rimtų abejonių dėl to, ar šis teismas laikosi esminių Sąjungos teisės principų, kuriuos Teisingumo Teismas išaiškino Sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România. Be to, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) neprašė Teisingumo Teismo priimti prejudicinio sprendimo pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, kad išvengtų neteisingo Sąjungos teisės aiškinimo rizikos.

66.

Šiuo klausimu 2018 m. spalio 4 d. Sprendime Komisija / Prancūzija (Avansas) (C‑416/17, EU:C:2018:811, 107109 punktai) Teisingumo Teismas priminė, kad pagal SESV 258 straipsnį pripažinti, kad valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, galima neatsižvelgiant į tai, dėl kurios šios valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo neįvykdyti įsipareigojimai, net jei tai yra konstituciniu požiūriu nepriklausoma institucija. Kai nėra jokios teisinės priemonės apskųsti nacionalinio teismo sprendimą, tas teismas iš esmės privalo kreiptis į Teisingumo Teismą, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, kai jame keliamas klausimas dėl SESV aiškinimo. Šios pareigos kreiptis tikslas – visų pirma neleisti kurioje nors valstybėje narėje susiformuoti Sąjungos teisės normų neatitinkančiai nacionalinei jurisprudencijai. Teisingumo Teismas nusprendė: kadangi Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) pagal SESV 267 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytą procedūrą nesikreipė į Teisingumo Teismą su konkrečiu klausimu, kuris nebuvo toks akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią nuostatą.

67.

Per 2021 m. lapkričio 23 d. posėdį Rumunijos vyriausybė patvirtino, kad Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) yra paskutinės instancijos teismas, kai sprendžia su Rumunijos Konstitucija susijusius klausimus.

B.   Taikytinos Sąjungos teisės nuostatos

68.

Pastaraisiais metais Teisingumo Teismas turėjo progų spręsti valstybių narių teismų nepriklausomumo principo taikant Sąjungos teisę ir ESS 2 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, SESV 267 straipsnio ir Chartijos 47 straipsnio sąveikos klausimus ( 35 ). Šios jurisprudencijos naujausios ištakos glūdi 2018 m. vasario 27 d. Sprendime Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117). Nors šis sprendimas yra svarbus Teisingumo Teismo jurisprudencijos šioje srityje raidos etapas, mano nuomone, jame neįtvirtinta jokių naujų sąvokų, o veikiau pakartoti keli pagrindiniai principai, kurie jau buvo nustatyti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

69.

Dėl taikytinų Sąjungos teisės nuostatų neginčijama, kad ESS 19 straipsnyje sukonkretinta teisinės valstybės vertybė, patvirtinta ESS 2 straipsnyje. Todėl nebūtina ESS 2 straipsnio nagrinėti atskirai ( 36 ). Sąjungos teisės sistemoje ESS 19 straipsnyje atsakomybė už teisminę kontrolę patikėta Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams. Taigi nepriklausomumo garantiją, neatsiejamą nuo teismo paskirties ir būtiną tinkamam SESV 267 straipsnyje įtvirtintos teismų bendradarbiavimo sistemos veikimui, reikia suteikti abiem Sąjungos teisės sistemos lygmenimis.

70.

Nors užduoti klausimai susiję su teismų nepriklausomumo principu, Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nepriklausomumas būtų kaip nors pažeistas, išskyrus Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendime Nr. 390/2021 ir Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punkte nustatytus apribojimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taikyti Sąjungos teisę. Nors ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje konkrečiai nekalbama apie teismų nepriklausomumą, pagal suformuotą jurisprudenciją siekiant užtikrinti, kad tokios instancijos, kurių gali būti prašoma priimti sprendimą dėl su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu susijusių klausimų, galėtų garantuoti veiksmingą teisminę gynybą, kaip reikalaujama pagal šią nuostatą, itin svarbu, kad jos išliktų nepriklausomos, kaip tai patvirtinta Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, kurioje, be kitų su pagrindine teise į veiksmingą teisinę gynybą susijusių reikalavimų, numatytas reikalavimas užtikrinti teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų „nepriklausomas“ teismas. Šis teismų nepriklausomumo reikalavimas, kuris neatsiejamas nuo teismo paskirties, yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas ( 37 ). Kalbama apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo gebėjimą taikyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei gynybai Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ( 38 ), atsižvelgiant į Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, išaiškintus Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendime Nr. 390/2021.

71.

Pagal ESS 19 straipsnį nacionaliniai teismai ir Teisingumo Teismas turi pareigą užtikrinti visapusišką Sąjungos teisės taikymą visose valstybėse narėse, taip pat teisės subjektams pagal šią teisę suteikiamą teisminę gynybą ( 39 ). Taigi ESS 19 straipsnyje numatyta decentralizuota teisingumo sistema, pagal kurią atsakomybe už Sąjungos teisės taikymą dalijasi Teisingumo Teismas ir nacionaliniai teismai.

72.

Sąjungos teisėje teisės subjektams numatytų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, šiuo metu įtvirtintas Chartijos 47 straipsnyje, todėl pagal pirmąją iš šių nuostatų visos valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei gynybai, kaip tai suprantama pagal antrąją nuostatą, Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti ( 40 ). Taigi, pirma, 2021 m. balandžio 20 d. Teisingumo Teismo sprendime Repubblika ( 41 ) konstatuota, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikytina nagrinėjant ieškinį, kuriuo siekiama užginčyti nacionalinės teisės nuostatų, kurios, kaip teigiama, gali daryti poveikį teisėjų nepriklausomumui, atitiktį Sąjungos teisei. Antra, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad bet kuris asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, buvo pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynimą teisme.

73.

Kadangi atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą neaišku, ar RS pagrindinėje byloje nagrinėjamame ginče remiasi teise, kurią jis turi pagal Sąjungos teisės nuostatą, atrodo, kad pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį ( 42 ) jos 47 straipsnis iš esmės negali būti taikomas ginčui pagrindinėje byloje. Vis dėlto, kadangi pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei gynybai, kaip tai suprantama visų pirma pagal Chartijos 47 straipsnį, Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti, į Chartijos 47 straipsnio nuostatą reikia atsižvelgti aiškinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ( 43 ).

C.   Nepriklausomų teismų užtikrinama veiksminga teisminė gynyba

74.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas), atsakingas už su teisėmis ir laisvėmis susijusius klausimus, nagrinėja RS pateiktą skundą dėl SIIJ vykstančio baudžiamojo proceso trukmės. Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį skundą.

75.

Taip pat matyti, kad pagal Rumunijos Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį, kaip ją išaiškino Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) Sprendime Nr. 390/2021, nacionaliniai teismai negali nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kuri Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei. Taigi pagal nacionalinę teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui faktiškai draudžiama įvertinti, ar SIIJ įsteigimas ir veikla atitinka Sąjungos teisę, ir, jeigu tai būtina ir tikslinga, be kita ko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Asociaţia Forumul Judecătorilor din România nustatytus kriterijus, netaikyti atitinkamų nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teisės viršenybės ir tiesioginio veikimo principais.

76.

Šią padėtį apsunkina galima grėsmė, kad pagal Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punktą teisėjui bus iškelta drausmės byla ir skirtos drausminės nuobaudos už Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimo nesilaikymą ( 44 ).

77.

Pagal suformuotą jurisprudenciją, nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai, vis dėlto valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės, visų pirma iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, joms kylančių įpareigojimų ( 45 ).

78.

Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas nacionalinis teismas, kuris, kaip valstybės narės institucija, sprendžia jo jurisdikcijai priklausančią bylą, vadovaudamasis ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu bendradarbiavimo principu privalo visapusiškai taikyti tiesiogiai taikytiną Sąjungos teisę ir apsaugoti teises, kurias ji suteikia privatiems asmenims, atitinkamai netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, galinčios prieštarauti Sąjungos teisei, nesvarbu, ar ji priimta anksčiau, ar vėliau už Sąjungos teisės nuostatą ( 46 ).

79.

Mano nuomone, tokia pati pareiga tiesiogiai išplaukia iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, pagal kurią valstybės narės privalo ( 47 ) numatyti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Taigi nacionaliniai teismai turi garantuoti visišką Sąjungos teisės taikymą visose valstybėse narėse ir taikyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti ( 48 ). Nacionalinių teismų taikytinos teisių gynimo priemonės pobūdis priklauso nuo to, ar Sąjungos teisės aktas arba priemonė sukelia tiesioginį poveikį. Jeigu teisės aktas arba priemonė nesukelia tiesioginio poveikio, vis dėlto dėl jo privalomojo pobūdžio nacionaliniams teismams kyla pareiga aiškinti nacionalinę teisę laikantis Sąjungos teisės ( 49 ). Esant tam tikroms aplinkybėms, šios pareigos nevykdymu gali būti remiamasi kaip valstybei reiškiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindu ( 50 ).

80.

Taigi ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa yra konkreti Sąjungos teisės viršenybės principo išraiška Europos Sąjungos sutartyje ( 51 ).

81.

Pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą taip pat reikalaujama, kad nacionaliniai teismai, sprendžiantys su Sąjungos teisės aiškinimu ir taikymu susijusius klausimus, būtų nepriklausomi. Tai patvirtina Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, kurioje, be kitų su pagrindine teise į veiksmingą teisinę gynybą susijusių reikalavimų, numatytas reikalavimas užtikrinti teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų „nepriklausomas“ teismas ( 52 ). Taigi atitinkami teismai turi galėti vykdyti savo funkcijas savarankiškai, nesaistomi jokių hierarchinių apribojimų ar pavaldumo kitai institucijai ir negaudami įsakymų arba nurodymų iš jokio kito šaltinio. Tik taip jie apsaugomi nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jų nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimų turiniui bei rezultatams ( 53 ).

82.

Tokiu draudžiamu išoriniu poveikiu ar spaudimu laikomi nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimai, kaip antai Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimas Nr. 390/2021, kuriais siekiama užkirsti kelią kitiems nacionaliniams teismams – įgyvendinantiems jiems pagal nacionalinę teisę suteiktą jurisdikciją – užtikrinti visapusišką Sąjungos teisės taikymą ir teisminę joje įtvirtintų asmenų teisių gynybą.

83.

Mano nuomone, Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) Sprendime Nr. 390/2021 neteisėtai sau priskyrė kompetenciją, pažeisdamas ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, Sąjungos teisės viršenybės principą ir pagrindinį nepriklausomos teisminės valdžios reikalavimą.

84.

Pagal nacionalinės teisės nuostatą arba praktiką, pagal kurią Konstitucinio Teismo pateikti teisiniai vertinimai yra privalomi kitam nacionaliniam teismui, pagal nacionalinę teisę turinčiam jurisdikciją taikyti Sąjungos teisę, negalima iš antrojo teismo atimti nepriklausomų įgaliojimų taikyti tą teisę ir užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Tokios nuostatos arba praktika silpnina Sąjungos teisės veiksmingumą ir yra nesuderinamos su pačia Sąjungos teisės esme, įskaitant ESS 2 straipsnyje įtvirtintą teisinės valstybės principą ( 54 ). Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2018 m. vasario 27 d. Sprendime Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117, 36 punktas) Teisingumo Teismas nurodė, kad pats veiksmingos teisminės kontrolės, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, egzistavimas neatsiejamas nuo teisinės valstybės.

85.

Manau, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu, įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą draudžiama nacionalinės teisės nuostata arba praktika, pagal kurią valstybės narės nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kuri tos valstybės narės Konstitucinio Teismo sprendimu yra pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei. Pagal tą patį principą a fortiori draudžiama iškelti drausmės bylą ir skirti drausmines nuobaudas teisėjui dėl tokio nagrinėjimo.

VII. Išvada

86.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktus klausimus:

Pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su ESS 2 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą draudžiama nacionalinės teisės nuostata arba praktika, pagal kurią valstybės narės nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti nacionalinės teisės nuostatos, kuri tos valstybės narės Konstitucinio Teismo sprendimu yra pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atitikties Sąjungos teisei. Pagal tą patį principą draudžiama iškelti drausmės bylą ir skirti drausmines nuobaudas teisėjui dėl tokio nagrinėjimo.


( 1 ) Originalo kalba: anglų.

( 2 ) Jis yra susijęs su ESS 2 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, SESV 67 straipsnio 1 dalies ir 267 straipsnio, Chartijos 47 straipsnio ir 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimo 2006/928/EB, nustatančio bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56), aiškinimu.

( 3 ) Žr. to sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą.

( 4 ) 2021 m. birželio 8 d. Sprendimas Nr. 390 dėl prašymo pripažinti Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų sistemos organizavimo 881–889 straipsnių ir Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 90/2018, kuriuo nustatomos tam tikros priemonės dėl Už pažeidimų teismų sistemoje tyrimą atsakingo skyriaus (Secţia pentru investigarea infracţiunilor din justiţie) darbo tvarkos, nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, paskelbtas Monitorul Oficial al României (Rumunijos oficialusis leidinys) Nr. 612, 2021 m. birželio 22 d. (toliau – Sprendimas Nr. 390/2021).

( 5 ) Rumunijos oficialusis leidinys, I dalis, Nr. 826, 2005 m. rugsėjo 13 d.

( 6 ) Žr. Sprendimo Nr. 390/2021 81 punktą.

( 7 ) Žr. Sprendimo Nr. 390/2021 83 punktą.

( 8 ) Žr. Sprendimo Nr. 390/2021 85 punktą.

( 9 ) 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis Wightman ir kt. (C‑621/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:851, 10 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 10 ) 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 4345 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

( 11 ) Žr. Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.

( 12 ) Teisingumo Teismas pirmiausia nurodė, kad pagrindinės bylos iš esmės neturi jokio ryšio su Sąjungos teise ir pirmiausia su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, dėl kurios pateikti prejudiciniai klausimai. Todėl prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai neprivalėjo taikyti šios teisės ar minėtos nuostatos, kad galėtų priimti sprendimą dėl tų bylų esmės. Antra, jis nurodė, kad pateikti klausimai nesusiję su Sąjungos teisės procesinių nuostatų, kurias prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai turėjo taikyti priimdami savo sprendimus, išaiškinimu. Trečia, Teisingumo Teismui atsakius į pateiktus klausimus prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiems teismams nebūtų pateiktas toks Sąjungos teisės išaiškinimas, koks leistų jiems išspręsti nacionalinės teisės procesinius klausimus, paskui išnagrinėti jiems pateiktas bylas iš esmės. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 4953 punktai).

( 13 ) 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 54 punktas). Nepaisydamas padarytos išvados, kad klausimai bylose, kuriose buvo priimtas tas sprendimas, yra nepriimtini, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias nacionaliniams teisėjams gali būti taikomos drausminės procedūros dėl to, kad jie pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, yra draudžiamos. Vien tikimybė, kad gali būti pradėta drausminė procedūra dėl to, kad buvo pateiktas toks prašymas priimti prejudicinį sprendimą, gali nacionaliniams teisėjams sutrukdyti veiksmingai naudotis galimybe kreiptis į Teisingumo Teismą, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – naudotis funkcijomis, susijusiomis su Sąjungos teisės taikymu (2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 58 punktas)). Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, nacionalinė priemonė ar praktika gali pagrįsti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 47 punktas).

( 14 ) Žr. generalinio advokato M. Bobek išvadoje byloje IG ir kt. (C‑379/19, EU:C:2021:174, 40 punktas) pasiūlytą požiūrį.

( 15 ) Pagal analogiją žr. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimą Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311, 33 punktas).

( 16 ) Išvadoje byloje IG ir kt. (C‑379/19, EU:C:2021:174, 40 punktas) generalinis advokatas M. Bobek laikėsi nuomonės, kad klausimai dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusių nacionalinių teisėjų drausminės atsakomybės yra „reikalingi“, kad būtų galima priimti sprendimą jų nagrinėjamose bylose, kuriose gali kilti tokia atsakomybė, nes priešingu atveju būtų teikiama nedaug prejudicinių klausimų. Pagal analogiją žr. 2016 m. lieps 5 d. Sprendimą Ognyanov (C‑614/14, EU:C:2016:514, 25 punktas). O išvadoje byloje IS (Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neteisėtumas) (C‑564/19, EU:C:2021:292, 97 punktas) generalinis advokatas P. Pikamäe nurodė, kad prejudicinis klausimas dėl to, ar ESS 19 straipsnio 1 dalis, Chartijos 47 straipsnis ir SESV 267 straipsnis turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos teisėjui galima iškelti drausmės bylą, nes jis Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, yra nepriimtinas, jeigu pagrindinė byla nesusijusi nei su drausmės bylos iškėlimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teisėjui, nei su įstatymu dėl teisėjų statuso ir atitinkamomis jo nuostatomis, reglamentuojančiomis teisėjų drausminę atsakomybę. Be to, toje byloje drausmės bylos procedūros pradėjimo dokumentas buvo atšauktas ir byla buvo nutraukta. Generalinis advokatas P. Pikamäe taip pat pripažino, kad klausimas, susijęs su drausmės bylomis, gali būti priimtinas, jeigu jo negalima atsieti nuo kito priimtino klausimo ir juos abu galima laikyti „nedaloma visuma“. Generalinio advokato P. Pikamäe išvada byloje IS (Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neteisėtumas) (C‑564/19, EU:C:2021:292, 98 punktas).

( 17 ) Taip pat žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimą euro Box Promotion ir kt. (C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 140 punktas). Byloje C‑379/19, susijusioje su baudžiamąja byla dėl, be kita ko, korupcinių nusikaltimų, kaltinamieji, remdamiesi įvairiais Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimais, prašė atmesti įrodymus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejojo, ar šie sprendimai (jų savo sprendimuose nesilaikantiems teisėjams gali būti iškelta drausmės byla pagal Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punktą) atitinka teismų nepriklausomumo reikalavimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė pateikti Teisingumo Teismui klausimus dėl, be kita ko, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimo. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šie klausimai priimtini.

( 18 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Weiss ir kt. (C‑493/17, EU:C:2018:1000, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 19 ) Žr. Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 223 punktą.

( 20 ) Pagal Sąjungos teisės viršenybės principą tai, kad valstybė narė remiasi nacionalinės teisės nuostatomis, kurios gali būti net ir konstitucinio lygmens, negali pakenkti Sąjungos teisės vienovei ir veiksmingumui. Iš tiesų, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teisės viršenybės principas daro poveikį visoms valstybės narės institucijoms, ir tam negali kliudyti net ir konstitucinio lygmens vidaus nuostatos. 2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Winner Wetten (C‑409/06, EU:C:2010:503, 61 punktas) ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimas W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) (C‑487/19, EU:C:2021:798, 157 punktas). Taip pat žr. Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 243 ir paskesnius punktus, visų pirma 251 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.

( 21 ) Teisingumo Teismas nurodė, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą. Šis įpareigojimas nėra susietas su jokia sąlyga dėl nepriklausomumo, kuris turi būti būdingas teismams, turintiems aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę. Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 250 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

( 22 ) Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 242–252 punktai.

( 23 ) Grindžiami ESS 2 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sprendimu 2006/928.

( 24 ) 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Trustees of the BT Pension Scheme (C‑628/15, EU:C:2017:687, 54 punktas).

( 25 ) Šiuo klausimu žr. 1978 m. kovo 9 d. Sprendimą Simmenthal (106/77, EU:C:1978:49, 22 punktas). Neseniai ši taisyklė buvo pakartota 2021 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutartyje Komisija / Lenkija (C‑204/21 R, EU:C:2021:593, 173 punktas).

( 26 ) Pagal analogiją žr. 2010 m. spalio 5 d. Sprendimą Elchinov (C‑173/09, EU:C:2010:581, 30 punktas).

( 27 ) Pagal analogiją žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimą A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 166 punktas) ir 2021 m. kovo 2 d. Sprendimą A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundai) (C‑824/18, EU:C:2021:153, 79 punktas). 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonės 2/13(Sąjungos prisijungimas prie EŽTK) (EU:C:2014:2454) 173 punkte Teisingumo Teismas priminė, kad valstybės narės pagal, be kita ko, ESS 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą savo atitinkamose teritorijose turi užtikrinti Sąjungos teisės taikymą ir jos laikymąsi. Pagal tos pačios dalies antrą pastraipą valstybės narės, siekdamos užtikrinti pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, imasi bet kokių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.

( 28 ) Įskaitant, pavyzdžiui, respublikinę valstybės valdymo formą (2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Sayn‑Wittgenstein (C‑208/09, EU:C:2010:806, 92 punktas) ir kompetencijos paskirstymą valstybėje narėje kartu su šios kompetencijos reorganizavimu (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Remondis (C‑51/15, EU:C:2016:985, 40 ir 41 punktai) ir 2020 m. birželio 18 d. Sprendimas Porin kaupunki (C‑328/19, EU:C:2020:483, 46 punktas).

( 29 ) 2018 m. birželio 5 d. Sprendimas Coman ir kt. (C‑673/16, EU:C:2018:385, 43 punktas).

( 30 ) Nors Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) kalba būtent apie „konstitucinį savitumą“, mano nuomone, ESS 4 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „nacionalinis savitumas“ yra bendroji sąvoka, kuri gali apimti ir visuomeninį‑kultūrinį, ir politinį‑konstitucinį savitumą. Vis dėlto remdamasi ESS 4 straipsnio 2 dalyje nurodytu nacionaliniu savitumu valstybė narė negali nukrypti nuo esminių, pagrindinių vertybių, įtvirtintų ESS 2 straipsnyje, įskaitant teisinės valstybės principą. Todėl nacionalinio savitumo apsauga nepateisina šių vertybių nesilaikymo. Be to, nacionalinis savitumas, pridengtas konstituciniu savitumu, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu taikyti Sąjungos teisės viršenybės principo išimtį arba išlygą.

( 31 ) Pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimą Coman ir kt. (C‑673/16, EU:C:2018:385, 44 ir 46 punktai).

( 32 ) Pagal suformuotą jurisprudenciją, kaip matyti iš ESS 49 straipsnio, kuriame numatyta, kad kiekviena Europos valstybė gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare, Sąjunga jungia valstybes, laisvai ir savanoriškai pripažįstančias ESS 2 straipsnyje nurodytas bendras vertybes, gerbiančias šias vertybes ir įsipareigojusias jas skatinti. Sąjungos teisė remiasi pamatine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su kitomis valstybėmis narėmis šiomis vertybėmis ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės su ja dalijasi tomis vertybėmis. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas) (C‑619/18, EU:C:2019:531, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 33 ) Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje V.М.А. (C‑490/20, EU:C:2021:296, 73 punktas). Taip pat pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimą Coman ir kt. (C‑673/16, EU:C:2018:385, 47 punktas).

( 34 ) Tai, kad Europos bendrija (Sąjunga) grindžiama teisinės valstybės principu, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pirmą kartą buvo paminėta 1986 m. balandžio 23 d. Sprendime Les Verts / Parlamentas (294/83, EU:C:1986:166, 23 punktas).

( 35 ) Sisteminga ir atnaujinta naujausios Teisingumo Teismo jurisprudencijos apžvalga pateikta L. Pech ir D. Kochenov Respect for the Rule of Law in the Case Law of the European Court of Justice: A Casebook Overview of Key Judgments since the Portuguese Judges Case, SIEPS, Stokholmas, 2021:3.

( 36 ) 2020 m. liepos 9 d. Sprendimas Land Hessen (C‑272/19, EU:C:2020:535, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 37 ) Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România 194 ir 195 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.

( 38 ) Dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos dalykinės taikymo srities pažymėtina, kad ši nuostata taikoma „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis valstybės narės įgyvendina šią teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Taigi ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti taikoma bet kuriam nacionaliniam teismui, kuris gali priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu šios teisės taikymo srityje (2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Chartijos 47 straipsnio taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. 2017 m. birželio 14 d. Sprendimas Online Games ir kt. (C‑685/15, EU:C:2017:452, 55 punktas).

( 39 ) 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimas A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 167 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 40 ) 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimas A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 168 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Sąjungos teisėje teisės subjektams numatytas veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, kuris yra įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir patvirtintas Chartijos 47 straipsnyje. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimas A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundai) (C‑824/18, EU:C:2021:153, 110 punktas) ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas euro Box Promotion ir kt. (C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 219 punktas).

( 41 ) 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimas Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311, 3945 punktai).

( 42 ) Pagal ją Chartija taikoma tik kai valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisę.

( 43 ) Pagal analogiją žr. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimą Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311, 4245 punktai). Nors Chartijos 47 straipsniu prisidedama prie to, kad būtų paisoma kiekvieno subjekto, kuris konkrečiu atveju remiasi iš Sąjungos teisės kylančia teise, teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa siekiama užtikrinti, kad kiekvienos valstybės narės nustatyta teisių gynimo priemonių sistema garantuotų veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimas Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311, 52 punktas).

( 44 ) Naujausia jurisprudencija patvirtina, kad teismų nepriklausomumo garantija neužkerta kelio tam, kad teisėjas tam tikrais itin išimtiniais atvejais galėtų būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl jo priimtų teismo sprendimų: 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas euro Box Promotion ir kt. (C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 238240 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punkto, pagal kurį nacionalinių bendrosios kompetencijos teismų teisėjai gali būti patraukti drausminėn atsakomybėn dėl Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų nesilaikymo, poveikis neapsiriboja tokiais itin išimtiniais atvejais. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal ESS 2 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Sprendimą 2006/928 draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai Įstatymo Nr. 303/2004 99 straipsnio ș punktas, kuriose numatyta, kad nacionalinių bendrosios kompetencijos teismų teisėjams taikoma drausminė atsakomybė už bet kokį nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimų nesilaikymą. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas euro Box Promotion ir kt. (C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 241 ir 242 punktai). Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą draudžiama taikyti drausmines nuobaudas nacionalinių teismų teisėjams tuo atveju, jeigu naudodamiesi bendrąja jurisdikcija ir gavę atsakymą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį jie mano, kad nacionalinio Konstitucinio Teismo jurisprudencija prieštarauja Sąjungos teisei, ir šios jurisprudencijos netaiko. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas euro Box Promotion ir kt. (C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 260 punktas).

( 45 ) 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 46 ) 2021 m. sausio 21 d. Sprendimas Whiteland Import Export (C‑308/19, EU:C:2021:47, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 47 ) Pažymėtina, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos tekste vartojama imperatyvi formuluotė „numato“.

( 48 ) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 36 punktas). Dėl ESS 4 straipsnio 3 dalies ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąsajos žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimą Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117, 34 ir 35 punktai).

( 49 ) 2021 m. sausio 21 d. Sprendimas Whiteland Import Export (C‑308/19, EU:C:2021:47, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 50 ) 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Köbler (C‑224/01, EU:C:2003:513, 50 punktas).

( 51 ) Be to, ESS 19 straipsnio 1 dalis atspindi Sąjungos teisės sistemos savarankišką pobūdį. Žr. 2018 m. kovo 6 d. Sprendimą Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 3336 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

( 52 ) Šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Bendrosios kompetencijos teismų nepriklausomumas) (C‑192/18, EU:C:2019:924, 104 ir 105 punktai ir nurodyta jurisprudencija).

( 53 ) 2019 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas) (C‑619/18, EU:C:2019:531, 71 ir 72 punktai).

( 54 ) Šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Winner Wetten (C‑409/06, EU:C:2010:503, 56 ir 57 punktai).

Top