EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62021CC0018

Generalinio advokato Collins išvada, pateikta 2022 m. kovo 31 d.
Uniqa Versicherungen AG prieš VU.
Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Europos mokėjimo įsakymo procedūra – Reglamentas Nr. 1896/2006 – 16 straipsnio 2 dalis – 30 dienų terminas pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą – 20 straipsnis – Peržiūros procedūra – 26 straipsnis – Nacionalinės teisės taikymas šiame reglamente konkrečiai nereglamentuotiems procesiniams klausimams – COVID‑19 pandemija – Nacionalinės teisės aktai, numatantys procesinių terminų civilinėse bylose sustabdymą kelioms savaitėms.
Byla C-18/21.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2022:245

 GENERALINIO ADVOKATO

ANTHONY COLLINS IŠVADA,

pateikta 2022 m. kovo 31 d. ( 1 )

Byla C-18/21

Uniqa Versicherungen AG

prieš

VU

(Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Europos mokėjimo įsakymo procedūra – Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006 – Prieštaravimas – 16 straipsnio 2 dalis – 30 dienų terminas išsiųsti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą – 20 straipsnis – Peržiūra išimtiniais atvejais pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui – 26 straipsnis – Santykis su nacionaline proceso teise – Nacionalinės teisės aktai dėl priemonių, susijusių su COVID‑19, kuriais nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. civilinėse bylose stabdomi visi procesiniai terminai“

I. Įžanga

1.

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos mokėjimo įsakymo, išduoto Uniqa Versicherungen AG prašymu dėl VU pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ( 2 ). Juo prašoma išaiškinti šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį, 20 ir 26 straipsnius.

2.

Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimas turi būti išsiųstas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo, antraip įsakymas tampa vykdytinas atsakovo atžvilgiu ( 3 ). Jei atsakovas per šį 30 dienų terminą nepateikia prieštaravimo pareiškimo, pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį tam tikrais išimtiniais atvejais jis gali prašyti peržiūrėti įsakymą. Remiantis Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsniu šiame reglamente konkrečiai nereglamentuoti procesiniai klausimai reglamentuojami nacionalinės teisės aktais.

3.

COVID‑19 pandemijos įkarštyje pirmąjį 2020 m. trimestrą Austrijos Respublika priėmė teisės aktą, kuriuo nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. civilinėse bylose buvo sustabdyti visi procesiniai terminai. 2020 m. lapkričio 27 d. prašyme priimti prejudicinį sprendimą, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. sausio 12 d., Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1896/2006 20 ir 26 straipsniais draudžiamas toks nacionalinės teisės aktas.

II. Teisinis pagrindas

A.   Sąjungos teisė – Reglamentas Nr. 1896/2006

4.

Reglamento Nr. 1896/2006 9 konstatuojamojoje dalyje apibūdinamas jo tikslas:

„<…> supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas, nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą <…> valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų.“

5.

Reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„nustatytu laiku atsakovui pateikus prieštaravimą Europos mokėjimo įsakymo procedūra turėtų būti nutraukta ir byla automatiškai turėtų būti perduodama nagrinėti bendra tvarka, jei ieškovas aiškiai nenurodė tokiu atveju nutraukti procesą <…>“.

6.

Reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti pateiktas prieštaravimas, tam tikrais išimtiniais atvejais atsakovas turėtų turėti teisę kreiptis dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūros. Peržiūra išimtinais atvejais neturėtų reikšti, kad atsakovui suteikiama antra galimybė paprieštarauti reikalavimui. Peržiūros procedūros metu reikalavimo esmė neturi būti svarstoma daugiau nei to reikia atsakovo nurodytų išimtinių aplinkybių pagrindu. Kitos išimtinės aplinkybės galėtų apimti atvejus, kai Europos mokėjimo įsakymas buvo pagrįstas prašymo formoje pateikta neteisinga informacija.“

7.

Reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje deklaruojama, kad jo tikslas yra „nustatyti vienodą, greitą ir efektyvų neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimo visoje Europos Sąjungoje mechanizmą“.

8.

Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šio reglamento tikslas:

a)

supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą;

<…>“

9.

16 straipsnio „Prieštaravimas Europos mokėjimo įsakymui“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą, naudodamas VI priede pateiktą F standartinę formą, kuri pateikiama jam kartu su Europos mokėjimo įsakymu.

2.   Prieštaravimo pareiškimas išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo atsakovui.“

10.

Šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei prieštaravimo pareiškimas pateikiamas per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą.

<…>“

11.

Minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, atsižvelgiant į laiką, kurio reikia, kad pareiškimas pasiektų gavėją, prieštaravimo pareiškimas nepateikiamas kilmės teisme, kilmės teismas nedelsdamas paskelbia Europos mokėjimo įsakymą vykdytinu naudodamas VII priede pateiktą G standartinę formą. Teismas patikrina įteikimo datą.“

12.

Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje „Peržiūra išimtiniais atvejais“ numatyta:

„1.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, jei:

a)

i)

mokėjimo įsakymas įteiktas vienu iš 14 straipsnyje numatytų būdų,

ir

ii)

ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai

arba

b)

atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės,

su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.

2.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas taip pat turi teisę prašyti, kad kilmės valstybės narės kompetentingas teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą, jei mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

3.   Jei teismas atmeta atsakovo prašymą dėl to, kad netaikomas nė vienas 1 ir 2 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, Europos mokėjimo įsakymas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių, Europos mokėjimo įsakymas netenka galios.“

13.

Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsnyje „Ryšys su nacionaline proceso teise“ numatyta:

„Visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.“

B.   Austrijos teisė

14.

Bundesgesetz betreffend Begleitmaßnahmen zu COVID‑19 in der Justiz (COVID‑19‑Justiz-Begleitgesetz – 1. COVID‑19‑JuBG) (Federalinis įstatymas dėl COVID‑19 lydimųjų priemonių teisingumo vykdymo srityje, toliau – nacionalinis COVID‑19 įstatymas) ( 4 ) 1 straipsnio 1 dalies pirmame ir antrame sakiniuose numatyta:

„Civilinių bylų nagrinėjimas

Terminų sustabdymas

<…> Teismų bylose visi procesiniai terminai, pradėti skaičiuoti po šio federalinio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir visi procesiniai terminai, kurie iki šio federalinio įstatymo įsigaliojimo dienos dar nėra pasibaigę, sustabdomi iki 2020 m. balandžio 30 d. Jie vėl pradedami skaičiuoti iš naujo 2020 m. gegužės 1 d. <…>“

III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudicinis klausimas

15.

2020 m. kovo 6 d.Bezirksgericht für Handelssachen Wien (Vienos apylinkės komercinių bylų teismas, Austrija), veikdamas kaip pirmosios instancijos teismas, UNIQA Versicherungen prašymu išdavė Europos mokėjimo įsakymą. Įsakymas Vokietijos rezidentui VU buvo įteiktas 2020 m. balandžio 4 d.2020 m. gegužės 18 d. buvo pateiktas prieštaravimas dėl šio įsakymo. Bezirksgericht für Handelssachen Wien (Vienos apygardos komercinių bylų teismas) atmetė šį prieštaravimą, motyvuodamas tuo, kad jis nebuvo pateiktas per Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje numatytą 30 dienų terminą.

16.

Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas, Austrija), išnagrinėjęs apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį. Jis nusprendė, kad terminas pateikti prieštaravimo pareiškimą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalį buvo sustabdytas remiantis nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi. Pagal šį įstatymą visi procesiniai terminai civilinėse bylose, kurie buvo pradėti skaičiuoti 2020 m. kovo 22 d. arba vėliau, stabdomi iki 2020 m. balandžio 30 d. ir pradedami skaičiuoti iš naujo 2020 m. gegužės 1 d.

17.

Uniqa Versicherungen apskundė Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) sprendimą teisės klausimu. Ji siekia, kad būtų patvirtinta pirmosios instancijos teismo nutartis.

18.

Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) pažymi, kad Austrijos teisinėje literatūroje laikomasi skirtingų nuomonių dėl to, ar nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalis taikoma Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam 30 dienų terminui pareikšti prieštaravimą ir ar pagal šio reglamento 20 straipsnį nacionalinio COVID‑19 įstatymo taikymas nėra galimas. Vieni autoriai laikosi nuomonės, kad Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje reglamentuojamos force majeure arba ypatingos aplinkybės, pavyzdžiui, COVID‑19 krizė. Todėl remtis nacionaline teise neleistina. Kiti autoriai mano, kad peržiūros procedūra pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį „nepakeičia“ nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalies. Jie teigia, kad Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalies nuostatoje reglamentuojama tik termino, per kurį gali būti pateiktas prieštaravimo pareiškimas, trukmė. Bet koks galimas šio termino sustabdymas nereglamentuotas, todėl pagal Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsnį taikoma nacionalinė proceso teisė. Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalies b punktu siekiama tik sąžiningumo užtikrinimo atskirais atvejais. Jame nėra bendros taisyklės, kuri taikoma išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, ištikus COVID‑19 krizei.

19.

Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1896/2006] 20 ir 26 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama sustabdyti šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje numatytą 30 dienų terminą pateikti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, kaip tai numatyta [nacionalinio COVID‑19 įstatymo] 1 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią visi procesiniai terminai civilinėse bylose, pradėti skaičiuoti po 2020 m. kovo 21 d. arba dar nepasibaigę iki šios datos, sustabdomi iki 2020 m. balandžio 30 d. ir vėl pradedami skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 1 d.?“

IV. Procesas Teisingumo Teisme

20.

Uniqa Versicherungen, VU, Graikijos ir Austrijos vyriausybės bei Europos Komisija pateikė rašytines pastabas.

21.

Uniqa Versicherungen, Prancūzijos ir Austrijos vyriausybės bei Komisija dalyvavo 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje.

V. Pateikto klausimo nagrinėjimas

22.

Savo klausimu Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) klausia, ar Reglamento Nr. 1896/2006 20 ir 26 straipsniais draudžiama COVID‑19 pandemijos aplinkybėmis priimti nacionalinės teisės aktą, kuriuo buvo siekiama sustabdyti šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje numatytą 30 dienų terminą pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą.

23.

Prieš pradedant nagrinėti pateiktą klausimą, reikia išnagrinėti esamą Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl Reglamento Nr. 1896/2006, visų pirma dėl jo 16, 20 ir 26 straipsnių.

A.   Reglamento Nr. 1896/2006 ir su juo susijusios Teisingumo Teismo jurisprudencijos apžvalga

24.

Reglamento Nr. 1896/2006 tikslas – supaprastinti ir pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą ir sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ( 5 ). Juo nustatoma vienoda skolų išieškojimo priemonė, kuria užtikrinamos vienodos sąlygos kreditoriams ir skolininkams visoje Sąjungoje, kartu numatant, kad visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nereglamentuoti, reglamentuoja valstybių narių proceso teisė. Taip Reglamentu Nr. 1896/2006 kreditoriams ir skolininkams visoje Sąjungoje užtikrinamos vienodos sąlygos ( 6 ).

25.

Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 2 straipsnio 1 dalį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą leidžiama taikyti tarptautinėse bylose. Pagal jo 3 straipsnio 1 dalį byla laikoma tarptautine, jei bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprasta gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas ( 7 ). Šioje byloje Uniqa Versicherungen kreipėsi į Austrijos civilinių bylų teismus. VU gyvena Vokietijoje. Vadinasi, pagal Reglamentą Nr. 1896/2006 nagrinėjama tarptautinė byla.

26.

Reglamentu Nr. 1896/2006 nustatyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra nėra grindžiama rungimosi principu. Nacionalinis teismas, kuriam pateiktas prašymas dėl tokio įsakymo, priima sprendimą remdamasis tik šiuo prašymu. Atsakovas neinformuojamas apie tai, kad yra pradėta ši procedūra ( 8 ). Taigi atsakovas gali sužinoti apie jam pareikšto reikalavimo buvimą ir turinį tik po įsakymo įteikimo. Atsižvelgdamas į iš esmės vienašališką Europos mokėjimo įsakymo procedūros pobūdį, Teisingumo Teismas nurodė, kad ypač svarbu užtikrinti teisę į gynybą ( 9 ).

27.

Po Europos mokėjimo įsakymo įteikimo atsakovas informuojamas apie turimas galimybes ( 10 ) sumokėti ieškovui įsakyme nurodytą sumą arba pateikti prieštaravimo pareiškimą kilmės teisme ( 11 ) pagal Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnį per 30 dienų nuo mokėjimo įsakymo įteikimo dienos. Prieštaravimo pareiškime nebūtina nurodyti jokių prieštaravimo priežasčių ( 12 ), nes juo atsakovui nesudaromos sąlygos gintis nuo ieškinio iš esmės, o tik suteikiama galimybė ginčyti skolą ( 13 ). Prieštaravimas yra įprastas Europos mokėjimo įsakymo procedūros nutraukimo mechanizmas, nes dėl jo byla automatiškai perduodama nagrinėti bendra civilinio proceso tvarka ( 14 ). Kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Graikijos vyriausybė, prieštaravimo pareiškimo pasekmė yra ta, kad nebelieka neginčijamo piniginio reikalavimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1896/2006. Galimybė pateikti prieštaravimo pareiškimą skirta kompensuoti tai, kad pagal Reglamentu Nr. 1896/2006 nustatytą sistemą nenumatytas atsakovo dalyvavimas. Atsakovui pasinaudojus šia galimybe, jis gali ginčyti reikalavimą po to, kai išduodamas Europos mokėjimo įsakymas ( 15 ).

28.

Pasibaigus 30 dienų terminui pateikti prieštaravimo pareiškimą Europos mokėjimo įsakymas gali būti peržiūrimas tik „išimtiniais atvejais“ ( 16 ), kurie išsamiai išvardyti Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje ( 17 ). Be to, atsakovo prašymas teismui sustabdyti Europos mokėjimo įsakymo vykdymą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 23 straipsnį tenkinamas tik išimtinėmis aplinkybėmis. Taigi, kaip savo rašytinėse pastabose nurodė Graikijos vyriausybė, Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje numatyto 30 dienų termino pasibaigimas gali turėti sunkių ir negrįžtamų pasekmių atsakovams.

29.

Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalies b punktą atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą jurisdikciją turinčiame kilmės valstybės narės teisme, jei atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure aplinkybių ( 18 ) arba jei įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirma, turi būti ypatingų aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėjo per tam numatytą terminą ginčyti reikalavimo, antra, neturi būti atsakovo kaltės ir, trečia, atsakovas turi veikti nedelsdamas ( 19 ). Be to, Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nesilaikoma prieštaravimo pareiškimui pateikti nustatyto termino, Europos mokėjimo įsakymas gali būti peržiūrėtas, jeigu atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai ( 20 ).

30.

Kadangi peržiūros procedūra galima tik išimtiniais atvejais, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnis turi būti aiškinamas siaurai ( 21 ). Be to, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1896/2006 25 konstatuojamojoje dalyje, jo 20 straipsnyje numatyta galimybė peržiūrėti mokėjimo įsakymą nesuteikia atsakovui antros galimybės prieštarauti reikalavimui ( 22 ). Jeigu kilmės valstybės narės kompetentingas teismas atmeta atsakovo prašymą dėl peržiūros pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalies b punktą arba 20 straipsnio 2 dalį, Europos mokėjimo įsakymas lieka galioti. Vis dėlto jei jurisdikciją turintis kilmės valstybės narės teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta, Europos mokėjimo įsakymas netenka galios.

31.

Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje numatyta peržiūros procedūra nėra skirta pakeisti 16 straipsnyje numatytą prieštaravimo procedūrą. Visiškai skiriasi abiejų procedūrų pobūdis. Atsakovas turi absoliučią teisę per Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareikšti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo. Prieštaravimo pareiškime nereikalaujama nurodyti jokių priežasčių. O Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje numatyta peržiūros procedūra gali būti taikoma labai ribotais „išimtiniais atvejais“ ir tik pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

32.

Be to, atsakovas gali pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą kilmės teisme, naudodamas standartinę formą, pateikiamą jam kartu su Europos mokėjimo įsakymu. Tačiau dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūros atsakovas turi kreiptis į jurisdikciją turintį kilmės valstybės narės teismą ir Reglamente Nr. 1896/2006 šiuo tikslu nenumatyta jokia standartinė forma.

33.

Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsnį visus procesinius klausimus, kurie nėra konkrečiai reglamentuoti šiame reglamente, „reglamentuoja nacionalinės teisės aktai“. Tokiais atvejais reglamentą draudžiama taikyti pagal analogiją ( 23 ). Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1896/2006 9 konstatuojamojoje dalyje, jame nustatomi minimalūs reikalavimai, kurių laikantis nebūtina vykdančioje valstybėje narėje iki Europos mokėjimo įsakymo pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Taigi Reglamente Nr. 1896/2006 nenumatyta išsami neginčytinų reikalavimų išieškojimo Europos mokėjimo įsakymu procedūra. Be to, Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsnis atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus ( 24 ).

B.   Prejudicinio klausimo analizė

34.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Austrijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose nurodo, kad nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendro terminų sustabdymo tikslas buvo sparčiai užtikrinti aiškumą ir teisinį saugumą visoms teismo proceso šalims ir jų atstovams išimtinėje COVID‑19 pandemijos situacijoje, kai visuomenės gyvenimas ir veikla buvo apribota iki minimumo. Dėl viruso poveikio ir karantino priemonių, kurių buvo imtasi jo plitimui sustabdyti, įskaitant kiek įmanoma asmeninių kontaktų vengimą, buvo numatyta, kad teismo darbuotojai, patarėjai teisės klausimais ir šalys negalės vykdyti savo veiklos įprastu būdu. Todėl Austrijos teisės aktų leidėjas sustabdė terminus bendrai ir neatsižvelgdamas į individualius atvejus.

35.

Nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kuria siekta sustabdyti visus procesinius terminus civilinėse bylose, įskaitant ES teisės aktais nustatytus terminus, taikymo sritis buvo labai plati. Vis dėlto iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas teisės aktas buvo taikomas procesiniams terminams, kurie dar nebuvo pasibaigę iki jo įsigaliojimo, ir jie buvo sustabdyti maždaug penkių savaičių laikotarpiui. Kaip Komisija nurodė savo rašytinėse pastabose, nagrinėjamu teisės aktu nebuvo atnaujinti jau pasibaigę terminai ir jis neturėjo jokio kito atgalinio poveikio. Be to, Austrijos vyriausybė teismo posėdyje patvirtino, kad dėl COVID‑19 pandemijos ji nesiėmė jokių kitų terminų sustabdymo priemonių.

36.

Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnyje nenumatytas jame nustatyto termino sustabdymas ar pratęsimas. Jame tiesiog nustatomas 30 dienų terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo įsakymo įteikimo atsakovui dienos ( 25 ). Pateikdamas prieštaravimo pareiškimą, VU nesilaikė Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto 30 dienų termino. Taigi Uniqa Versicherungen gautas Europos mokėjimo įsakymas iš esmės yra vykdytinas pagal šio reglamento 18 straipsnį.

37.

Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnyje būtų numatyta tokia priemonė kaip nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kuria bendrai nutraukiami ar sustabdomi terminai. Kaip savo rašytinėse pastabose nurodė Austrijos vyriausybė ir VU, Reglamente Nr. 1896/2006 nenumatytas joks bendras ar kitoks terminų nutraukimas ar sustabdymas dėl, pavyzdžiui, vienos iš šalių mirties, veiksnumo praradimo arba bankroto ir (arba) nemokumo bylos iškėlimo. Taigi minėta vyriausybė ir VU tvirtina, kad terminų sustabdymas ar nutraukimas tokiais atvejais turi būti reglamentuojamas nacionalinėje teisėje.

38.

Šiuo klausimu galima pažymėti, kad Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas pateikti prieštaravimo pareiškimą ne visose valstybėse narėse gali būti vienodas. Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 28 konstatuojamąją dalį, apskaičiuojant jame nurodytus terminus, taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles ( 26 ). Todėl atsižvelgiama į valstybės narės, kurioje yra Europos mokėjimo įsakymą išduodantis teismas, valstybines šventes. Kadangi valstybinės šventės valstybėse narėse skiriasi, skirsis ir tiksli data, iki kurios turi būti pateiktas prieštaravimo pareiškimas.

39.

Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta Europos mokėjimo įsakymo peržiūra, kai mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, pagrindinės bylos aplinkybėmis netaikoma. Pirma, Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad Uniqa Versicherungen gautas Europos mokėjimo įsakymas buvo išduotas neteisingai. Antra, ir tai yra dar svarbiau, Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, taikomi konkrečioms situacijoms, o nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendra taisyklė, taikoma visiems procesiniams laikotarpiams civilinėse bylose.

40.

Mano nuomone, nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas dėl savo bendro pobūdžio nepatenka į Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį. Be to, pastaroji nuostata aiškinama siaurai ( 27 ). Asmuo gali remtis nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, neprivalėdamas įrodyti, kad negalėjo prieštarauti Europos mokėjimo įsakymui dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių ( 28 ). Šios išvados nekeičia tai, kad yra pavienių atvejų, kai dėl COVID‑19 pandemijos atsakovas faktiškai galėjo remtis force majeure arba išimtinėmis aplinkybėmis, nurodydamas Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalies b punktą, jei laiku nepateikė prieštaravimo pareiškimo.

41.

Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir 20 straipsnio 2 dalyje nenumatytas bendras šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino sustabdymas, kyla klausimas, ar pagal šias ar kurias nors kitas Reglamento Nr. 1896/2006 nuostatas draudžiama priimti bendro pobūdžio nuostatą, kaip antai nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalį.

42.

Taip nemanau. Kaip yra aišku iš Reglamento Nr. 1896/2006 9 konstatuojamosios dalies ir 26 straipsnio, šiuo reglamentu nesiekiama išsamiai suderinti Europos mokėjimo įsakymą reglamentuojančių proceso normų ( 29 ). Reglamente Nr. 1896/2006 nustatomi būtiniausi reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti kitoje valstybėje narėje išduoto įsakymo pripažinimą ir vykdymą, nesant reikalo prieš tai pradėti tarpinį procesą vykdymo valstybėje narėje. Todėl manau, kad bendras terminų sustabdymas dėl COVID‑19 pandemijos yra procedūrinis klausimas, kuris Reglamente Nr. 1896/2006 nereglamentuojamas. Taigi pagal šio reglamento 26 straipsnį jis turi būti reglamentuojamas nacionalinės teisės ( 30 ).

43.

Nacionalinės proceso priemonės, kurių imtasi pagal Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsnį, negali būti diskriminacinės ir dėl to mažiau palankios nei tos, kuriomis reglamentuojamos panašios vidaus situacijos, taip pat jos negali pažeisti šiuo reglamentu siekiamų tikslų ( 31 ).

44.

Atrodo, kad, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui patikrinus, nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas nebuvo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminuojantis, nes jis buvo taikomas visiems procesiniams terminams civilinėse bylose, neatsižvelgiant į jų iškėlimo teisinį pagrindą. Iš tiesų, kaip Austrijos vyriausybė pažymėjo per teismo posėdį, kadangi lygiagrečiai, siekiant to paties tikslo kaip ir Europos mokėjimo įsakymu, yra vykdomos nacionalinės procedūros, jei pagal Austrijos teisę būtų buvę sustabdyti nacionalinėse procedūrose taikomi terminai, o Reglamente Nr. 1896/2006 numatytiems terminams nebūtų taikomos tos pačios taisyklės, galėjo atsirasti draudžiamas skirtingas požiūris.

45.

Be to, mano nuomone, tokia teisės akto nuostata, kaip nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, nepažeidžiami Reglamento Nr. 1896/2006 tikslai, nes dėl bendro terminų sustabdymo į Europos mokėjimo įsakymo pripažinimo ir vykdymo procedūrą nėra įtraukiamas dar vienas procedūrinis etapas. Reglamente Nr. 1896/2006 nustatytas vienodas mechanizmas išlieka nepakitęs. Nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu ieškovams nebuvo nustatyta papildoma procedūrinė našta. Juo tik užtikrinta, kad terminas, per kurį galima pateikti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, COVID‑19 pandemijos įkarštyje būtų ribotam laikui sustabdytas. Taip nacionalinės teisės aktų leidėjas užtikrino, kad Reglamentas Nr. 1896/2006 veiksmingai veiktų, išlaikant juo nustatytą tinkamą ieškovų ir atsakovų procesinių interesų pusiausvyrą ir taip apsaugant abiejų teises.

46.

Be to, Reglamento Nr. 1896/2006 tikslai negali būti pasiekti pažeidžiant Chartijos 47 straipsniu užtikrinamą Europos mokėjimo įsakymo adresatų teisę į gynybą ( 32 ). Kaip jau buvo nurodyta, atsižvelgiant į skirtingą abiejų procedūrų pobūdį, peržiūros procedūra nepakeičia prieštaravimo procedūros ( 33 ). Taip pat nėra garantuojamas jokios peržiūros procedūros rezultatas. Priešingai, prieštaravimo procedūra užtikrinama, kad reikalavimai nebūtų laikomi neginčytinais ir kad sprendimas dėl jų būtų priimtas įprasta civilinio proceso tvarka, taip išsaugant atsakovo teisę veiksmingai kreiptis į teismą. Neeilinis ir nenumatytas COVID‑19 pandemijos pobūdis tam tikru mastu paveikė kiekvieną. Jei atsakovai per COVID‑19 pandemiją būtų buvę priversti remtis peržiūros procedūra, tai būtų buvusi didelė našta jiems. Galiausiai, kaip nurodė Austrijos vyriausybė, teisindama nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalies priėmimą, dėl dažno atsakovų rėmimosi peržiūros procedūra atskirose bylose teismuose galėjo padaugėti bylų ir tai būtų paveikę tinkamą teisingumo vykdymą siaučiant COVID‑19 pandemijai ( 34 ).

47.

Pagal Reglamentu Nr. 1896/2006 sukurtą sistemą numatyta, kad galimybė pasinaudoti prieštaravimo procedūra turi esminę reikšmę siekiant teisingos ir sąžiningos pusiausvyros tarp šalių ir užtikrinant pagarbą Europos mokėjimo įsakymo adresatų teisei į gynybą. Mano nuomone, neužtikrinus Europos mokėjimo įsakymo adresatams veiksmingos galimybės pareikšti prieštaravimą dėl tokio įsakymo ir taip būti išklausytiems teisme tokiose situacijose, kurios susiklostė dėl COVID‑19 pandemijos, galėjo būti pažeista Reglamentu Nr. 1896/2006 užtikrinta trapi pusiausvyra tarp ieškovų ir atsakovų, taip pažeidžiant Chartijos 47 straipsnį ( 35 ).

48.

Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktu paaiškinimu dėl nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslų ir taikymo srities, atrodo, kad šia nuostata taip pat buvo siekiama teisėto tikslo, susijusio su viešuoju interesu. Maždaug penkių savaičių sustabdymo laikotarpis ( 36 ), nustatytas 2020 m. COVID‑19 pandemijos įkarštyje, buvo trumpas, atsižvelgiant į tuo metu vyravusios visuomenės sveikatos krizės rimtumą ir bendrą neapibrėžtumą. Sustabdymo laikotarpio pradžios ir pabaigos data buvo nustatyta aiškiai ir skaidriai. Taigi nagrinėjama priemone buvo laikomasi proporcingumo principo ir išlaikytas teisinis saugumas, taip prisidedant prie tinkamo teisingumo vykdymo.

VI. Išvada

49.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateiktą klausimą atsakyti taip:

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, 16, 20 ir 26 straipsniais nedraudžiama COVID‑19 pandemijos aplinkybėmis priimti nacionalinės teisės akto, kuriuo sustabdomas šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje numatytas 30 dienų terminas pareikšti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo.


( 1 ) Originalo kalba: anglų.

( 2 ) OL L 399, 2006, p. 1.

( 3 ) Žr. Reglamento Nr. 1896/2006 18 straipsnio 1 dalį.

( 4 ) Paskelbtas 2020 m. kovo 21 d; 4. COVID‑19‑Gesetz redakcija (BGBl. I 24/2020), galiojusi tuo metu, kai 2020 m. balandžio 4 d. VU buvo įteiktas Europos mokėjimo įsakymas.

( 5 ) Žr. Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnį, siejamą su jo 9 ir 29 konstatuojamosiomis dalimis. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Bondora (C‑453/18, EU:C:2019:1118, 36 punktas). Teisingumo Teismas nurodė, kad iš kartu nagrinėjamų Reglamento Nr. 1896/2006 8 ir 10 konstatuojamųjų dalių ir jo 26 straipsnio matyti, kad šiame reglamente nustatyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra, kuri ieškovui yra papildoma ir pasirenkama priemonė, tačiau juo nei keičiami, nei derinami nacionalinėje teisėje numatyti neginčytinų reikalavimų išieškojimo mechanizmai. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimas Flight Refund (C‑94/14, EU:C:2016:148, 53 punktas).

( 6 ) 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Szyrocka (C‑215/11, EU:C:2012:794, 30 punktas), 2013 m. birželio 13 d. Sprendimas Goldbet Sportwetten (C‑144/12, EU:C:2013:393, 28 punktas) ir 2016 m. kovo 10 d. Sprendimas Flight Refund (C‑94/14, EU:C:2016:148, 53 punktas).

( 7 ) Šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Bondora (C‑453/18, EU:C:2019:1118, 35 punktas).

( 8 ) Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnyje nustatyti išsamūs reikalavimai, keliami prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą turiniui ir formai. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Szyrocka (C‑215/11, EU:C-2012:794, 25–32 punktai). Vis dėlto teismas, į kurį kreiptasi su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą, gali prašyti kreditoriaus pateikti papildomos informacijos apie sutarties sąlygas, nurodytas grindžiant nagrinėjamą skolinį reikalavimą, kad galėtų ex officio įvertinti, ar šios sąlygos yra nesąžiningos. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Bondora (C‑453/18, EU:C:2019:1118, 54 punktas). Taigi dėl Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio išsamaus pobūdžio kreditoriams neleidžiama apeiti 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) arba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 38 straipsnio dėl vartotojų apsaugos reikalavimų.

( 9 ) 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Catlin Europe (C‑21/17, EU:C:2018:675, 44 ir 45 punktai). Cyril Nourissat šią procedūrą apibūdino kaip „impitoyable“ (negailestinga). Žr. Nourissat, C., „Nouveau refus de la Cour de justice de caractériser des circonstances exceptionnelles en matière de réexamen“, Procédures 2016 Nr. 1 p. 29.

( 10 ) Žr. Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 3 dalį. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad kai nesilaikoma Reglamente Nr. 1896/2006 nustatytų minimalių Europos mokėjimo įsakymo įteikimo taisyklių, pažeidžiama pusiausvyra tarp šiuo reglamentu siekiamų tikslų, t. y. viena vertus, greitumo ir veiksmingumo ir, kita vertus, teisės į gynybą užtikrinimo. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 37 punktas). Tokiomis aplinkybėmis įsakymo neįmanoma įvykdyti, Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnyje nustatyta prieštaravimo procedūra netaikoma ir terminas, per kurį atsakovas gali pateikti prieštaravimo pareiškimą, nepradedamas skaičiuoti. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, 41–43 ir 48 punktai). Taip pat žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Catlin Europe (C‑21/17, EU:C:2018:675, 53 punktas). Vadinasi, Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje numatyta peržiūros procedūra taip pat netaikytina. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 43 ir 44 punktai) ir 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Catlin Europe (C‑21/17, EU:C:2018:675, 54 punktas).

( 11 ) Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 5 straipsnio 4 dalį „kilmės teismas“ yra Europos mokėjimo įsakymą išduodantis teismas.

( 12 ) Žr. Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 3 dalį. Taip pat žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimą Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 40 punktas).

( 13 ) 2013 m. birželio 13 d. Sprendimas Goldbet Sportwetten (C‑144/12, EU:C:2013:393, 40 punktas).

( 14 ) 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 38 punktas). Šiuo klausimu žr. Reglamento Nr. 1896/2006 24 konstatuojamąją dalį. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144) 39 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad „nuo to momento, kai reikalavimai, dėl kurių išduotas Europos mokėjimo įsakymas, užginčijami pateikiant prieštaravimą, Reglamente Nr. 1896/2006 įtvirtinta specialioji procedūra nebetaikoma, nes, remiantis šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punktu, jo tikslas yra tik „supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas“.

( 15 ) 2015 m. spalio 22 d. Sprendimas Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 16 ) 2015 m. spalio 22 d. Sprendimas Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 29 punktas).

( 17 ) 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 44 punktas).

( 18 ) Jeigu atsakovas nedelsdamas imasi veiksmų.

( 19 ) 2013 m. kovo 21 d. Nutartis Novontech-Zala (C‑324/12, EU:C:2013:205, 24 punktas).

( 20 ) 2015 m. spalio 22 d. Sprendimas Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 30 punktas).

( 21 ) Pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimą Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 31 punktas).

( 22 ) Pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimą Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 48 punktas). Jame Teisingumo Teismas konstatavo, kad pasibaigus Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam 30 dienų terminui atsakovas negali prašyti peržiūrėti mokėjimo įsakymo pagal šio reglamento 20 straipsnį, remdamasis tuo, kad kilmės teismas neturėjo jurisdikcijos dėl sutartyje numatytos sąlygos dėl jurisdikcijos. Kadangi atsakovas turėjo žinoti apie tokią sąlygą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad jis turėjo galimybę iškelti šį klausimą per prieštaravimo procedūrą. Atsakovas negalėjo vėliau tvirtinti, kad mokėjimo įsakymas buvo išduotas neteisingai, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes.

( 23 ) 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 45 punktas).

( 24 ) Taip pat žr. Reglamento Nr. 1896/2006 29 konstatuojamąją dalį.

( 25 ) Vis dėlto žr. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL L 199, 2007, p. 1), 14 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad teismas išimtinėmis aplinkybėmis gali pratęsti kai kuriuos šiame reglamente numatytus terminus, jei tai būtina siekiant apsaugoti šalių teises. Taip pat žr. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 189, 2014, p. 59), 45 straipsnį ir 37 konstatuojamąją dalį. Taip supaprastinama galimybė nukrypti nuo šiose nuostatose nustatytų terminų, kai teismas ar susijusi institucija negali jų laikytis ir kai toks nukrypimas pateisinamas dėl išimtinių aplinkybių. 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendime K.H.K. (Sąskaitos blokavimas) (C‑555/18, EU:C:2019:937, 55 punktas) Teisingumo Teismas konstatavo, kad „išimtinių aplinkybių“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 655/2014 45 straipsnį, neapima teismo atostogų. Taip pat žr. Reglamento Nr. 861/2007 14 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu išimtinėmis aplinkybėmis teismas negali laikytis tam tikrų jame numatytų terminų, jis kuo greičiau atlieka tose nuostatose numatytus veiksmus. Tokių nuostatų, kuriomis teismams suteikiami aiškūs įgaliojimai išimtinėmis aplinkybėmis ad hoc pratęsti terminus, Reglamente Nr. 1896/2006 nėra.

( 26 ) OL L 124, 1971, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 51.

( 27 ) Žr. šios išvados 30 punktą. Atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą eco cosmetics ir Raiffeisenbank St Georgen (C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 45 punktas), Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalies b punkto ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti abstrakčiai ir bendrai pagal analogiją taikomos situacijoms, susiklosčiusioms dėl COVID‑19 pandemijos.

( 28 ) Pavyzdžiui, liga arba karantino priemonės.

( 29 ) Pagal analogiją žr. Reglamento Nr. 861/2007 19 straipsnį ir 21 straipsnio 1 dalį bei Reglamento Nr. 655/2014 46 straipsnio 1 dalį.

( 30 ) Uniqa Versicherungen savo rašytinėse pastabose nurodė, kad jei Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs, kad 30 dienų terminas būtų sustabdytas dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, jis būtų numatęs tokią galimybę. Šiuo argumentu neatsižvelgiama į 26 straipsnį, kuriame aiškiai nustatyta, kad visus procesinius klausimus, kurie nereglamentuojami Reglamente Nr. 1896/2006, reglamentuoja valstybių narių teisės aktai.

( 31 ) Nors Reglamento Nr. 1896/2006 26 straipsnyje konkrečiai numatytas nacionalinės teisės taikymas, yra gerai žinoma, kad, nesant Sąjungos procesinių taisyklių, pagal procesinės autonomijos principą jos turi būti įtvirtintos kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje su sąlyga, kad jos nebūtų mažiau palankios nei taisyklės, reglamentuojančios panašias situacijas, kurioms taikoma vidaus teisė (lygiavertiškumo principas), ir kad dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis (veiksmingumo principas). Šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimą Bensada Benallal (C‑161/15, EU:C:2016:175, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 32 ) Pagal analogiją žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Catlin Europe (C‑21/17, EU:C:2018:675, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimą Thomas Cook Belgium (C‑245/14, EU:C:2015:715, 41 punktas).

( 33 ) Žr. šios išvados 26–32 punktus.

( 34 ) Pavyzdžiui, dėl bylų, susikaupusių tiesiogiai dėl kovai su pandemija įvestų priemonių.

( 35 ) Iš esmės griežtas terminų taikymas, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, gali būti Chartijos 47 straipsnio pažeidimas. Pagal analogiją žr. 2010 m. balandžio 1 d. EŽTT sprendimą Georgiy Nikolayevich Mikhaylov prieš Rusiją (CE:ECHR:2010:0401JUD000454304, 57 punktas).

( 36 ) Mano nuomone, nacionalinio COVID‑19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas 30 dienų terminas nebuvo pakeistas, o tik apibrėžtam laikotarpiui sustabdytas.

Top