—

Goldbet Sportwetten GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt D. Czernich,

—

M. Sperindeo, atstovaujamo Rechtsanwälte L. Lorenz ir R. Testor,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir S. Duarte Afonso,

—

Šveicarijos vyriausybės, atstovaujamos D. Klingele,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos W. Bogensberger, A.-M. Rouchaud-Joët ir M. Wilderspin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, p. 1), 6 straipsnio, skaitomo kartu su šio reglamento 17 straipsniu, ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 24 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas vykstant Europos mokėjimo įsakymo procedūrai, kurią prieš Italijoje gyvenantį M. Sperindeo inicijavo Austrijoje įsteigta bendrovė Goldbet Sportwetten GmbH (toliau –Goldbet).

3

Reglamento Nr. 1896/2006 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

4

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta:

„Šio reglamento tikslas:

5

Pagal šio reglamento 5 straipsnį „kilmės valstybė narė“ apibrėžiama kaip „valstybė narė, kurioje išduotas Europos mokėjimo įsakymas“.

6

To paties reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Taikant šį reglamentą, jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą <...> Nr. 44/2001.“

7

Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie šias galimybes:

8

Pagal šio reglamento 16 straipsnį:

„1.   Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą, naudodamas VI priede pateiktą F standartinę formą, kuri pateikiama jam kartu su Europos mokėjimo įsakymu.

<...>

3.   Prieštaravimo pareiškime atsakovas nurodo, kad jis ginčija reikalavimą, ir neprivalo šiuo tikslu pateikti priežasčių.

4.   Prieštaravimo pareiškimas pateikiamas popierine forma ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra priimtinos kilmės valstybei narei ir kuriomis gali naudotis kilmės teismas.

<...>“

9

Minėto reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Jei prieštaravimo pareiškimas pateikiamas per <...> nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą.

<...>“

10

Minėto reglamento VI priede nustatyta F forma, kuri gali būti naudojama pateikiant prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo.

11

Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:

12

Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnyje nurodyta:

„Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą dėl jurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.“

13

Austrijos civilinio proceso kodekse (Zivilprozessordnung) 252 straipsnyje dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros nustatyta:

„1.   Jeigu reglamente [Nr. 1896/2006 <...>] nenurodyta kitaip, vadovaujamasi procesinėmis nuostatomis, taikytinomis atsižvelgiant į bylos dalyką.

2.   Bezirksgericht für Handelssachen Wien (Vienos komercinių bylų apylinkės teismas) turi išimtinę jurisdikciją taikyti mokėjimo įsakymo procedūrą. <...>

3.   Per nustatytą terminą gavęs prieštaravimą, teismas turi įteikti jį pareiškėjui su reikalavimu per 30 dienų nurodyti teismą, kompetentingą nagrinėti bylas įprasto proceso tvarka <...>

4.   <...> Prieštaravimą dėl teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcijos atsakovas turi pateikti prieš atvykdamas į posėdį dėl bylos esmės.“

14

M. Sperindeo pagal paslaugų teikimo sutartį su Goldbet įmone, kurios veikla yra sporto lažybų organizavimas, įsipareigojo organizuoti ir užtikrinti tokių lažybų verslą Italijoje. Jo užduotis buvo rinkti lažybų statymus iš vietos lažybų punktų ir, atskaičius išmokėtus lažybų laimėjimus, perduoti Goldbet pinigus.

15

Atsižvelgdama į tai, kad M. Sperindeo neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, Goldbet2009 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Austrijoje jurisdikciją taikyti Europos mokėjimo įsakymo procedūrą turintį Bezirksgericht für Handelssachen Wien (Vienos komercinių bylų apylinkės teismas), kad būtų išduotas prieš M. Sperindeo nukreiptas Europos mokėjimo įsakymas sumokėti 16406 EUR, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas kaip žalos atlyginimą.

16

2010 m. balandžio 19 d. atsakovas, veikdamas per advokatą, laikydamasis nustatyto termino pateikė prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo. Šis prieštaravimas grindžiamas tuo, kad Goldbet reikalavimas yra nepagrįstas ir ji neturi teisės reikalauti atitinkamos sumos.

17

Gavęs šį prieštaravimą Bezirksgericht für Handelssachen Wien perdavė bylą Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas), nes nusprendė, kad šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą pagal įprasto civilinio proceso taisykles, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1896/2006 17 straipsnio 1 dalį.

18

Nagrinėjant bylą Landesgericht Innsbruck, M. Sperindeo pirmą kartą užginčijo Austrijos teismų jurisdikciją, motyvuodamas tuo, kad gyvena Italijoje. Goldbet nurodė, kad Landesgericht Innsbruck turi jurisdikciją nagrinėti bylą pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies a punktą kaip prievolės sumokėti tam tikrą pinigų sumą vykdymo vietos teismas. Šios bendrovės teigimu, šis teismas bet kuriuo atveju turi jurisdikciją pagal šio reglamento 24 straipsnį, nes pateikdamas prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo M. Sperindeo neginčijo jurisdikcijos, tačiau atvyko į teismą, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.

19

Nutartimi Landesgericht Innsbruck patenkino M. Sperindeo prašymą, pripažino, jog neturi jurisdikcijos, ir atmetė jam pateiktą ieškinį. Dėl šios nutarties Goldbet kreipėsi į Oberlandesgericht Innsbruck su apeliaciniu skundu. Šis teismas atmetė šį apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad Austrijos teismai neturi jurisdikcijos, nes, pirma, Goldbet reikalavimai buvo pagrįsti paslaugų teikimo sutartimi, kurioje nurodyta vykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies a punktą, yra Italijoje, ir, antra, šių teismų jurisdikcija negali būti grindžiama Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsniu, nes M. Sperindeo pateiktas prieštaravimas negalėjo būti laikomas atvykimu į teismą, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.

20

Dėl Oberlandesgericht Innsbruck sprendimo Goldbet pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji prašė panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir atnaujinti bylos nagrinėjimą Austrijos teismuose.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Austrijos teismai neturi jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies b punktą, nes M. Sperindeo veikla, kurią jam pavedė atlikti Goldbet, vykdyta tik Italijoje. Tačiau šis teismas klausia, ar atsakovo pateiktas prieštaravimas dėl mokėjimo įsakymo, neginčijant kilmės teismo jurisdikcijos, galėtų būti laikomas atvykimu į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį, dėl kurio atsirastų Austrijos teismų jurisdikcija.

22

Tokiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1896/2006 6 straipsnį, skaitomą kartu su šio reglamento 17 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad prieštaravimas dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuriame neginčijama kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija, laikytinas atvykimu į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį, ir ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, jog atsakovo pateiktame prieštaravime išdėstyti su bylos esme susiję pagrindai.

24

Taigi pirmiausia reikia patikrinti, ar prieštaravimas dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuriame neginčijama kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija, tolygus atsakovo atvykimui į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį, jei šiame prieštaravime nepateikta su bylos esme susijusių pagrindų.

25

Visi pastabas Teisingumo Teismui pateikę suinteresuotieji asmenys mano, kad į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.

26

Šiuo atžvilgiu iš pradžių tikslinga priminti, pirma, kad Reglamento Nr. 1896/2006 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog taikant šį reglamentą jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamoje srityje taikytinas Sąjungos teisės normas, visų pirma nustatytas Reglamente Nr. 44/2001. Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 17 straipsnio 1 dalį, jei prieštaravimas dėl Europos mokėjimo įsakymo pateikiamas per nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės jurisdikciją turinčiuose teismuose laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių.

27

Kita vertus, pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį jurisdikcija suteikiama, išskyrus šios nuostatos išimtis, valstybės narės teismui, į kurį atvyksta atsakovas.

28

Be to, iš Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad šio reglamento tikslas visų pirma supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą ir sumažinti jo išlaidas. Nors nacionalinėje teisėje numatyti neginčytinų reikalavimų išieškojimo mechanizmai šiuo reglamentu nekeičiami ir nesuderinami, siekiant minėto tikslo šiame reglamente nustatytas vienodas tokių piniginių reikalavimų išieškojimo mechanizmas, užtikrinantis tapačias sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje (2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Szyrocka, C-215/11, 30 punktas).

29

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 30 punkte, ši supaprastinta ir vienoda procedūra vyksta ne ginčo tvarka. Atsakovas sužino apie išduotą Europos mokėjimo įsakymą tik tada, kai šis jam įteikiamas arba apie jį jam pranešama. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 3 dalies, būtent šiuo momentu jis informuojamas apie galimybę sumokėti ieškovui įsakyme nurodytą sumą arba prieštarauti jam kilmės teisme.

30

Taigi, šia atsakovo galimybe pateikti prieštaravimą siekiama kompensuoti tai, kad pagal Reglamente Nr. 1896/2006 įtvirtintą sistemą nenumatytas šio atsakovo dalyvavimas Europos mokėjimo įsakymo procedūroje, kuris leistų jam ginčyti skolą išdavus Europos mokėjimo įsakymą.

31

Tačiau dėl to, kad prieštaravime dėl Europos mokėjimo įsakymo atsakovas neginčija kilmės valstybės narės teismo jurisdikcijos, jam šis prieštaravimas neturėtų sukelti kitų nei Reglamento Nr. 1896/2006 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Šios pasekmės yra Europos mokėjimo įsakymo procedūros nutraukimas ir, išskyrus atvejus, kai ieškovas yra aiškiai nurodęs tokiu atveju apskritai nutraukti teismo procesą, automatiškas ginčo perdavimas nagrinėti įprasto civilinio proceso tvarka.

32

Kitokiu atveju, jei prieštaravimas, kai jame neginčijama kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija, būtų tolygus atvykimui į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį, prieštaravimo pasekmės neapsiribotų tomis, kurios numatytos Reglamente Nr. 1896/2006.

33

Be to, reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 1 dalies ir 23 konstatuojamosios dalies, atsakovas, siekdamas pateikti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, gali pasinaudoti VI priede pateikta standartine forma. Tačiau ši forma nesuteikia jokios galimybės užginčyti kilmės valstybės narės teismo jurisdikcijos.

34

Todėl prieštaravimas dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuriame neginčijama kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija ir nepateikiami argumentai dėl bylos esmės, nelaikytinas atvykimu į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį.

35

Toliau reikia išnagrinėti, ar šiuo atžvilgiu turi kokį nors poveikį tai, kad prieštaravime dėl Europos mokėjimo įsakymo atsakovas nurodė su bylos esme susijusius pagrindus.

36

Goldbet ir Čekijos vyriausybė teigia, kad jei prieštaravime pateikiami su bylos esme susiję pagrindai, jurisdikcija gali būti nustatoma pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį. M. Sperindeo, Vokietijos, Šveicarijos ir Portugalijos vyriausybės bei Europos Komisija mano, kad vis dėlto ši aplinkybė neturi jokio poveikio nustatant jurisdikciją turintį teismą.

37

Žinoma, iš 1981 m. birželio 24 d. Sprendimo Elefanten Schuhas (150/80, Rink. p. 1671, 16 punktas) dėl 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, p. 32) 18 straipsnio, t. y. nuostatos, kuri iš esmės identiška Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsniui, matyti, kad jurisdikcija negali būti nustatoma po to, kai pateikiamos pastabos, kurios pagal nacionalinę proceso teisę laikytinos pirmaisiais teismui, į kurį kreiptasi, skirtais gynybos argumentais.

38

Tačiau, priešingai nei minėtame sprendime nagrinėtos aplinkybės, kai atsakovas pateikė su bylos esme susijusius pagrindus įprasto civilinio proceso tvarka, nagrinėjamoje pagrindinėje byloje su jos esme susiję argumentai pateikti laikantis prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo tvarkos. Tačiau siekiant nustatyti jurisdikciją turintį teismą pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį toks prieštaravimas, kuriame pateikti tokie pagrindai, negali būti laikomas pirmaisiais gynybos argumentais, pateiktais įprasto civilinio proceso, vykstančio po Europos mokėjimo įsakymo procedūros, tvarka.

39

Manant, kad toks prieštaravimas tolygus pirmiesiems gynybos argumentams, reikėtų pripažinti, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 36 punkte, kad Europos mokėjimo įsakymo procedūra ir po jos vykstantis įprastas civilinis procesas praktiškai yra viena ir ta pati procedūra. Tačiau tokį aiškinimą būtų sunku suderinti su tuo, jog pirmoji iš šių procedūrų vyksta pagal Reglamente Nr. 1896/2006 nustatytas taisykles, o antroji, kaip matyti iš minėto reglamento 17 straipsnio 1 dalies, pagal įprasto civilinio proceso taisykles. Šiuo aiškinimu taip pat nepaisoma faktinės aplinkybės, kad tuo atveju, kai atsakovas neginčija tarptautinės jurisdikcijos, civilinis procesas kilmės valstybėje narėje, nors ir tęsiamas, nebūtinai vyksta tame pačiame teisme, kuriame vyko Europos mokėjimo įsakymo procedūra.

40

Be to, aiškinimas, pagal kurį prieštaravimas kartu su jame pateiktais su bylos esme susijusiais pagrindais laikytinas pirmąja gynybos priemone, prieštarautų tikslui, kurio siekiama prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo institutu. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nė viena Reglamento Nr. 1896/2006 nuostata ir pirmiausia šio reglamento 16 straipsnio 3 dalimi iš atsakovo nereikalaujama nurodyti prieštaravimo priežasčių, todėl šis prieštaravimas skirtas ne tam, kad būtų panaudotas kaip su esme susijusi gynybos priemonė, o tam, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, atsakovas galėtų ginčyti skolą.

41

Iš to išplaukia, kad tai, jog prieštaravime dėl Europos mokėjimo įsakymo atsakovas pateikė su bylos esme susijusius pagrindus, nereiškia, kad jis atvyko į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį.

42

Priešingai, nei teigia Goldbet ir Čekijos vyriausybė, šis aiškinimas neprieštarauja Reglamento Nr. 1896/2006 tikslui pagreitinti šią procedūrą. Iš tiesų, kaip nurodyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte, šis tikslas yra svarbus tik tol, kol reikalavimas lieka neužginčytas, o taip nebėra tuo atveju, kai atsakovas pateikia prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo.

43

Remiantis visais nurodytais motyvais, matyti, kad į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1896/2006 6 straipsnį kartu su šio reglamento 17 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad prieštaravimas dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuriame neginčijama kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija, nelaikytinas atsakovo atvykimu į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį, ir šiuo atžvilgiu nėra svarbu tai, kad atsakovo pateiktame prieštaravime išdėstyti su bylos esme susiję pagrindai.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, 6 straipsnį kartu su šio reglamento 17 straipsniu reikia aiškinti taip, kad prieštaravimas dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuriame neginčijama kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija, nelaikytinas atsakovo atvykimu į teismą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnį, ir šiuo atžvilgiu nėra svarbu tai, kad atsakovo pateiktame prieštaravime išdėstyti su bylos esme susiję pagrindai.