Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62020TN0735

    Byla T-735/20: 2020 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Planistat Europe ir Charlot / Komisija

    OL C 53, 2021 2 15, p. 49–50 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2021 2 15   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 53/49


    2020 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Planistat Europe ir Charlot / Komisija

    (Byla T-735/20)

    (2021/C 53/65)

    Proceso kalba: prancūzų

    Šalys

    Ieškovai: Planistat Europe (Paryžius, Prancūzija), Hervé-Patrick Charlot (Paryžius), atstovaujami advokato F. Martin Laprade

    Atsakovė: Europos Komisija

    Reikalavimai

    Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

    konstatuoti, kad Europos Komisija užsitraukė deliktinę atsakomybę pagal SESV 340 straipsnio nuostatas:

    pakankamai aiškiai pažeisdama rūpestingumo ir gero administravimo principą,

    pakankamai aiškiai pažeisdama teisę į gynybą,

    pakankamai aiškiai pažeisdama konfidencialumo pareigą,

    tuo padarydama turtinę ir (arba) neturtinę žalą bendrovei Planistat ir jos vadovui Hervé-Patrick Charlot;

    todėl

    nurodyti Europos Komisijai sumokėti 150 000 EUR sumą neturtinei žalai, kurią patyrė Hervé-Patrick Charlot, atlyginti,

    nurodyti Europos Komisijai sumokėti 11 600 000 EUR sumą turtinei žalai, kurią patyrė ieškovai, atlyginti,

    priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bendrovės Planistat ir Hervé-Patrick Charlot.

    Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi keturiais pagrindais.

    1.

    Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos ir teisės į gerą administravimą pažeidimu dėl Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), o paskui Europos Komisijos vykdyto ieškovų šmeižto; jų nekaltumą 2016 m. birželio 16 d. galutinai patvirtino Prancūzijos Cour de cassation (Kasacinis teismas). Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad:

    Europos Sąjungos administracija neatsižvelgė į teisėtą ieškovų, kurie buvo nepagrįstai ir klaidingai apkaltinti baudžiamaisiais nusižengimais, interesą, todėl jų atžvilgiu neįvykdė rūpestingumo pareigos,

    teisė į gerą administravimą neginčijamai apima kiekvieno asmens teisę į tai, kad jo nešmeižtų Sąjungos tarnautojai ir institucijos.

    2.

    Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gerą administravimą, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu dėl lengvabūdiškumo, kurį parodė OLAF šmeiždama ieškovus Prancūzijos institucijoms 2003 m. kovo 19 d. rašte. Šiuo klausimu ieškovai mano, kad:

    OLAF veikė skubotai ir pažeidė pareigą laikytis protingo termino, kai informaciją Prancūzijos institucijoms perdavė kitą dieną po to, kai buvo pradėtas išorinis tyrimas dėl ieškovų,

    OLAF turėjo traktuoti ieškovus taip pat kaip ES pareigūnus ir palaukti papildomos informacijos tam, kad priimtų sprendimą geriau susipažinusi su aplinkybėmis,

    OLAF turėjo imtis atsargumo priemonių ir iš anksto informuoti ieškovus, kad jie galėtų pateikti paaiškinimus laikantis rungimosi principo,

    OLAF neturėjo naudoti kaltinančių formuluočių, kurios sudarė įspūdį, kad ieškovai kalti dėl Bendrijos lėšų „grobstymo“.

    3.

    Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas asmens duomenų konfidencialumo pareigos pažeidimu, teisės į gerą administravimą ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu dėl OLAF 2003 m. kovo 19 d. šmeižikiško pareiškimo turinio „nutekinimo“. Šiuo klausimu ieškovai mano, kad:

    OLAF nesilaikė konfidencialumo pareigos, kurios ji turi laikytis vykdydama tyrimus,

    OLAF pažeidė gero administravimo principą, kiek jis reiškia teisę į tai, kad bylas ji turi nagrinėti laikydamasi konfidencialumo,

    OLAF pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kai leido nutekinti informaciją, kuri buvo ieškovų šmeižto dalykas.

    4.

    Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gerą administravimą ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu dėl to, kad buvo pateiktas skundas įtraukiant civiline šalimi ir dėl 2003 m. liepos mėn. Europos Komisijos padaryto viešo pranešimo. Ieškovai teigia, kad:

    Komisija veikė skubotai, o tai nesuderinama su pareiga laikytis protingo termino,

    Komisija turėjo palaukti OLAF tyrimo išvadų, kad geriau susipažinusi su aplinkybėmis galėtų priimti sprendimą dėl galimo skundo pateikimo įtraukiant civiline šalimi,

    Komisija nebuvo nešališka ieškovų atžvilgiu, nes teikė pirmenybę savo finansiniams interesams, nors jiems nekilo rimtos grėsmės,

    Komisija pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kai paskelbė 2003 m. liepos 9 d. pranešimą spaudai.


    Top