—

panaikinti 2019 m. birželio 28 d. sprendimą Ares(2019)4110741 byloje CMS 12/042 atšaukti ieškovą nemažinant teisių į pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 1 dalies h punktą;

—

panaikinti 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Ares(2020)577152, apie kurį pranešta tą pačią dieną ir pagal kurį paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą R/538/19, kurį jis pateikė 2019 m. rugsėjo 28 d. dėl ginčijamo sprendimo;

—

priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamentą.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tariamu faktų nereikšmingumu, įrodymų iškraipymu, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, nepakankamu motyvavimu ir pareigos motyvuoti pažeidimu. Visų pirma, ieškovas tvirtina, kad vieninteliai jo atžvilgiu pateikti įrodymai yra iškraipyti, nes paskyrimų tarnyba nurodo tariamas „neleistinas derybas dėl kainų“, pagrįstas vienu elektroniniu paštu, o pats jos tekstas rodo, kad ieškovas tik perdavė rangovui aiškų ir nedviprasmišką nurodymą, neprieštaraujantį pagrindų sutarčiai, to negalint pavadinti „derybomis“, kurioms prireiktų bent jau daug diskusijų siekiant susitarti, prireikus, atsisakyti abipusių pretenzijų. Ieškovas priduria, kad pasikeitimai tarp jo ir rangovo tik rodo bendrą ir pakartotinį darbo procesą, kurio tikslas – nustatyti galutinę klausimyno versiją ir susijusias paslaugas, o jokiu būdu ne „derybas“. Tai darydama, paskyrimų tarnyba pateikė kaltinimą remdamasi nenustatytais faktais ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas protingo termino principo, veiksmų, kuriais kaltinama, senumo ir drausminės atsakomybės paskyrimo pažeidimu. Ieškovo teigimu, jam inkriminuojamos faktinės aplinkybės susiklostė atitinkamai 2001 m. rugsėjo mėn. ir 2003 m. birželio mėn., t. y. prieš 18 ir 16 metų iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Drausminė byla buvo pradėta 2013 m. vasario 7 d., t. y. praėjus atitinkami 11 ir 9 metams nuo veiksmų, kuriais kaltinama, padarymo dienos. Ieškovas mano, kad laikas tarp tariamų faktų ir ginčijamo sprendimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Jis pridūrė, kad faktų senumas turėjo paskatinti paskyrimų tarnybą apsvarstyti galimybę sumažinti jo drausminę atsakomybę ar net nuspręsti, kad suėjo senaties terminas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisių į gynybą ir gynybos priemonių lygybės pažeidimu. Ieškovas nurodo, kad Komisija nepatenkino daugybės jo prašymų, pateiktų nuo 2013 m. nuo pat procedūros pradžios, pateikti dokumentus, kuriuos jis laikė būtinus gynybai, t. y. elektroninius laiškus, susijusius su dviem jam pateiktais kaltinimais, pagrindų sutartį, tarpininkų klausimynus, nagrinėjamą galutinę apklausą ir su jais susijusius finansinius dokumentus. Taip atsirado teisių į gynybą ir gynybos priemonių lygybės pažeidimas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas formos ir procedūros trūkumais bei pareigos išsamiai ištirti atsakomybės klausimą pažeidimu. Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. balandžio 16 d. [konfidencialu] (1) baudžiamasis teismas nusprendė, kad nebuvo nustatyta jokių faktų, ir išteisino ieškovą „dėl visų jam pareikštų kaltinimų“; šis teismas sprendė tiksliai dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas, ir teigė, kad jos nebuvo nustatytos. Taigi ieškovas mano, kad neperdavusi Drausmės tarybai tokio pagrindinio elemento kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškovas buvo visiškai išteisintas, paskyrimų tarnyba pažeidė savo pareigą pranešti Drausmės tarybai visus reikšmingus ir naudingus dokumentus, kad galėtų susidaryti savo nuomonę, ir padarė procedūrinį pažeidimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas nekaltumo prezumpcijos ir nešališkumo pareigos pažeidimu. Anot ieškovo, generalinis sekretorius rašė Komisijos pirmininko pavaduotojams, dviem Komisijos nariams, generaliniam direktoriui, kuriam jis yra priskirtas, Žmogiškųjų išteklių generaliniam direktoriui ir paskyrimų tarnybai, kad tyrimas „patvirtino interesų konfliktą ir išryškino įvairius suinteresuotojo asmens pažeidimus“ – tai pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir nešališkumo pareigą.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas naudojimu dokumento, kuris turi būti laikomas teisiškai neegzistuojančiu, dėl paties dokumento nebuvimo ir dėl Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) IX priedo 1 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Ieškovas pažymi, kad jis nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., t. y. OLAF ataskaitos išsiuntimo dienos, niekada negirdėjo apie OLAF nurodomus faktus ir kad šis pareigos išklausyti pažeidimas ieškovą prieš baigiant savo ataskaitą turi sukelti teisinį jos nebuvimą.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio, teisinio saugumo ir proporcingumo principo, taip pat teisėtų lūkesčių pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida, nes sankcija neatitinka faktinių aplinkybių. Šiuo klausimu ieškovas tvirtina, kad paskyrimų tarnybos paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga. Anot jo, jam priskiriami faktai turi labai santykinę reikšmę, nes ginčijama suma siekia 2000 eurų. Be to, šie faktai yra labai seni. Vis dėlto dėl paskirtos sankcijos ieškovo šeima neteko visų išteklių ir sveikatos apsaugos, todėl ji yra akivaizdžiai neproporcinga.