–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir V. Vasiliauskienės,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato M. Russo,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. L. Kalėdos, H. Kranenborg ir D. Nardi,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 127, 2018, p. 2, toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkto ir 9 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant OT ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) ginčą dėl pastarosios sprendimo, kuriuo pripažinta, kad OT neįvykdė pareigos pateikti privačių interesų deklaraciją.

3

Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją priimta 2003 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 58/4 ir įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 d.; ją ratifikavo visos valstybės narės, o Europos Sąjunga ją patvirtino 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimu 2008/801/EB (OL L 287, 2008, p. 1).

4

Šios konvencijos 1 straipsnyje nurodyta:

„Šios Konvencijos tikslai yra šie:

<...>

5

Šios konvencijos 7 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, siekia pagal pagrindinius savo nacionalinės teisės principus sukurti, įgyvendinti ir sustiprinti skaidrumą skatinančias bei kelią interesų konfliktui užkertančias sistemas.“

6

1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos priimtos ir visų valstybių narių ratifikuotos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„pabrėždamos, kad korupcija kelia grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, pakerta tinkamą valdymą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, iškreipia konkurenciją, stabdo ekonominę plėtrą ir kelia pavojų demokratinių institucijų stabilumui ir visuomenės moralės pagrindui“.

7

Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (OL C 195, 1997, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 8 t., p. 136), įsigaliojusios 2005 m. rugsėjo 28 d., 2 straipsnyje „Pasyvioji korupcija“ numatyta:

„1.   Šioje Konvencijoje tyčiniai pareigūno veiksmai, kai jis savo ar trečiojo asmens naudai tiesiogiai arba per tarpininkus prašo arba priima bet kokį nepagrįstą atlygį, arba kai jis priima pažadą dėl tokio atlygio už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą einant pareigas arba vykdant funkcijas, dėl kurio jis pažeidžia savo tarnybines pareigas, yra laikomi pasyviąja korupcija.

2.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti veiksmai būtų pripažįstami nusikalstama veika.“

8

Šios konvencijos 3 straipsnis „Aktyvioji korupcija“ suformuluotas taip:

„1.   Šioje Konvencijoje tyčiniai bet kurio asmens veiksmai, kai jis tiesiogiai ar per tarpininkus žada, ar duoda bet kokį nepagrįstą atlygį pareigūnui, skirtą jam pačiam arba bet kuriam trečiajam asmeniui, už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą einant pareigas arba vykdant funkcijas, dėl kurio jis pažeidžia savo tarnybines pareigas, yra laikomi aktyviąja korupcija.

2.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti veiksmai būtų pripažįstami nusikalstama veika.“

9

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 10, 30 ir 33 konstatuojamosiose dalyse buvo nustatyta:

<...>

<...>

10

Šios direktyvos tikslas buvo taip apibrėžtas jos 1 straipsnyje:

„1.   Pagal šią direktyvą valstybės narės saugo fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis.

2.   Valstybės narės nevaržo ir nedraudžia laisvo asmens duomenų judėjimo tarp valstybių narių dėl priežasčių, susijusių su apsauga, skiriama pagal šio straipsnio 1 dalį.“

11

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje buvo nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<...>“

12

Direktyvos 95/46 II skyrius „Bendrosios asmens duomenų tvarkymo teisėtumo taisyklės“ buvo padalytas į devynis skirsnius.

13

Minėtos direktyvos I skirsnyje „Duomenų kokybės principai“ esantis 6 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės numato, kad asmens duomenys turi būti:

<...>

2.   Duomenų valdytojo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies.“

14

Tos pačios direktyvos II skirsnyje „Duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijai“ esančiame 7 straipsnyje buvo nustatyta:

„Valstybės narės numato, kad asmens duomenis galima tvarkyti tik tuo atveju, jeigu:

<...>

arba

<...>

<...>“

15

Direktyvos 95/46 III skirsnyje „Ypatingos tvarkymo kategorijos“ esančiame 8 straipsnyje „Ypatingų duomenų kategorijų tvarkymas“ buvo numatyta:

„1.   Valstybės narės uždraudžia tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą.

<...>

4.   Dėl svarbių visuomenės interesų valstybės narės greta šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų išimčių nacionaliniais įstatymais ar priežiūros institucijų sprendimais gali numatyti kitas išimtis, bet turi užtikrinti tinkamas apsaugos priemones.

<...>“

16

Pagal BDAR 94 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu Direktyva 95/46 panaikinta nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pagal jo 99 straipsnio 2 dalį jis taikomas nuo tos pačios datos.

17

Šio reglamento 4, 10, 26, 35, 39 ir 51 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<...>

<...>

<...>

<...>

<...>

18

BDAR 1 straipsnio „Dalykas ir tikslai“ 2 dalyje nustatyta:

„Šiuo reglamentu saugomos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą.“

19

Šio reglamento 4 straipsnis „Apibrėžtys“ suformuluotas taip:

„Šiame reglamente:

<...>

<...>“

20

BDAR II skyriuje „Principai“ yra 5–11 straipsniai.

21

Šio reglamento 5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalyje numatyta:

„Asmens duomenys turi būti:

<...>“

22

Minėto reglamento 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1.   Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

<...>

<...>

3.   1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas:

Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. <...> Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.“

23

To paties reglamento 9 straipsnio „Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

2.   1 dalis netaikoma, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

<...>

<...>“

24

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII‑371 (Žin., 1997, Nr. 67‑1659) (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) 1 straipsnyje numatyta, kad juo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

25

Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį sąvoka „valstybės tarnyboje dirbantys asmenys“ apima, be kita ko, asmenis, dirbančius viešosiose asociacijose ar įstaigose, gaunančiose lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčius administravimo įgaliojimus.

26

Minėto įstatymo 3 straipsnio „Asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės“ 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.   Asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus.

3.   Asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, taikomi šio įstatymo penktajame skirsnyje nustatyti apribojimai.“

27

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio „Privačių interesų deklaracija“ 1 dalyje nustatyta:

„Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). <...>“

28

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta:

„1.   Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis [VTEK] nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).

2.   Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), pateikia deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

3.   Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos pateikia deklaraciją institucijos (juridinio asmens), kurioje dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui tos institucijos (juridinio asmens) nustatyta tvarka.

4.   Viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.

5.   Deklaracija gali būti teikiama ne tik institucijos (juridinio asmens), kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui, bet ir pavaldaus ar atskaitingo juridinio asmens arba kito juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam atstovui, jeigu tai numato tos institucijos (juridinio asmens) veiklos tvarką nustatantis teisės aktas.

6.   Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš [VTEK].“

29

Nurodyto įstatymo 6 straipsnyje „Deklaracijos turinys“ nustatyta:

„1.   Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis:

2.   Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, jeigu sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai gyvena skyrium, neturi bendro namų ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi.“

30

To paties įstatymo 10 straipsnyje „Privačių interesų duomenų viešumas“ nustatyta:

„1.   Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą) deklaracijų duomenys yra vieši ir [VTEK] nustatyta tvarka skelbiami [VTEK] interneto svetainėje. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu [VTEK] organizuoja deklaracijos viešo skelbimo [VTEK] interneto svetainėje nutraukimą.

2.   Negali būti viešai skelbiami deklaracijoje nurodyti asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ypatingi asmens duomenys, taip pat kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus. Be to, neskelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys.“

31

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnyje „Kontrolės institucijos ir pareigūnai“ nustatyta:

„Kaip asmenys, kuriems taikomos šio įstatymo nuostatos, jį vykdo, kontroliuoja:

<...>

3.   Jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba [VTEK] pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama [VTEK], kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. <...>“

32

Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – iš dalies pakeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje apibrėžta sąvoka „valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys“, nebeminimi asmenys, dirbantys viešosiose asociacijose ar įstaigose, gaunančiose lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

33

Iš dalies pakeisto Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsniai taip pat taikomi:

<...>

<...>“

34

Iki 2018 m. liepos 16 d. galiojusios redakcijos 1996 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I‑1374 (Žin., 1996, Nr. 63-1479) 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta:

„Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.“

35

VTEK yra viešosios valdžios institucija, be kita ko, prižiūrinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo taikymą; konkrečiai kalbant, ji renka privačių interesų deklaracijas ir užtikrina jų kontrolę.

36

OT eina QP direktoriaus pareigas; QP yra Lietuvos teisės reglamentuojama įstaiga, gaunanti viešųjų lėšų ir veikianti aplinkos apsaugos srityje.

37

2018 m. vasario 7 d. sprendimu VTEK konstatavo, kad, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, OT pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį.

38

2018 m. kovo 6 d. OT prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė skundą dėl šio sprendimo panaikinimo.

39

Grįsdamas šį skundą OT teigia, pirma, kad jis nepriskiriamas prie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų, privalančių deklaruoti privačius interesus. Iš tiesų, jis, kaip QP direktorius, neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir neužtikrina jokių viešųjų paslaugų teikimo gyventojams. Be to, QP, kaip nevyriausybinė organizacija, savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo valdžios institucijų.

40

Antra, bet kuriuo atveju, net jei jis privalėtų pateikti privačių interesų deklaraciją, OT teigia, kad jos turinio paviešinimas pažeistų jo ir kitų asmenų, kuriuos jam galbūt tektų nurodyti deklaracijoje, teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

41

VTEK teigimu, kadangi OT turi administravimo įgaliojimus įstaigoje, finansuojamoje iš Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto, jis privalo pateikti privačių interesų deklaraciją, net jeigu nėra valstybės tarnautojas ir būtų laikoma, kad jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Be to, VTEK pažymi, kad nors dėl tokios deklaracijos paviešinimo gali būti ribojamas privatus suinteresuotojo asmens ir jo sutuoktinio gyvenimas, šis apribojimas numatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme.

42

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytos tvarkos atitikties BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c ir e punktams ir 3 daliai, taip pat jo 9 straipsnio 1 daliai. Jis mano, kad privačių interesų deklaracijoje esantys asmens duomenys gali atskleisti informaciją apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio bei vaikų privatų gyvenimą, todėl juos paviešinus galėtų būti pažeista duomenų subjektų teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Iš tiesų tokie duomenys gali atskleisti itin jautraus pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, kad duomenų subjektas su kitu asmeniu gyvena nesusituokęs arba gyvena su tos pačios lyties asmeniu, todėl juos paviešinus gali kilti didelių nepatogumų šių asmenų privačiame gyvenime. Informacija apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio gautas dovanas ar sudarytus sandorius taip pat gali atskleisti tam tikras jų privataus gyvenimo detales. Be to, duomenys apie deklaruojančio asmens artimuosius ar pažįstamus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, atskleistų informaciją apie deklaruojančio asmens šeimą ir asmeninius ryšius.

43

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nors Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu siekiama užtikrinti skaidrumo principo laikymąsi vykdant viešąsias funkcijas, visų pirma priimant su viešųjų interesų įgyvendinimu susijusius sprendimus, šių sprendimų priėmimui galinčių turėti įtakos aplinkybių paviešinimas internete nėra būtinas siekiant įgyvendinti šį tikslą. Vien asmens duomenų pateikimas šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytiems subjektams, taip pat šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems subjektams priskirtos kontrolės funkcijos yra pakankamos priemonės siekiant užtikrinti, kad nurodytas tikslas būtų pasiektas.

44

Šiomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

45

Lietuvos vyriausybė ir Europos Komisija pažymėjo, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pakeitimams pareiškėjas pagrindinėje byloje nebepatenka į šio įstatymo ratione personae taikymo sritį.

46

Be to, Komisija pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, į kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipėsi, kad būtų įvertintas tam tikrų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų konstitucingumas, konstatavo, kad šio įstatymo 10 straipsnis, kuriame nustatyta pareiga viešai skelbti su privačiais interesais susijusius duomenis, netaikomas pagrindinėje byloje.

47

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kurią pasitelkdamas Teisingumo Teismas teikia nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną pastariesiems priimant sprendimą dėl jų nagrinėjamų ginčų (1998 m. kovo 12 d. Sprendimas Djabali, C‑314/96, EU:C:1998:104, 17 punktas ir 2020 m. gruodžio 3 d. Nutarties Fedasil, C‑67/20–C‑69/20, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1024, 18 punktas).

48

Taip pat remiantis suformuota jurisprudencija, nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Stichting Rookpreventie Jeugd ir kt., C‑160/20, EU:C:2022:101, 82 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakydamas į Teisingumo Teismo prašymą pateikti informacijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, pirma, kad pagrindinėje byloje ginčijamo sprendimo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į priimant šį sprendimą galiojusias nacionalinės teisės nuostatas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme tarp asmenų, privalančių pateikti privačių interesų deklaraciją, buvo nurodyti asmenys, dirbantys viešosiose asociacijose ar įstaigose, gaunančiose lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

50

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad nors pareiškėjas pagrindinėje byloje nebegali būti prilygintas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeistą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, vis dėlto jis gali būti priskirtas prie šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytos asmenų kategorijos ir dėl to gali būti įpareigotas pateikti privačių interesų deklaraciją.

51

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagrindinei bylai neturi įtakos 2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo šis pripažino nepriimtinu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, motyvuodamas tuo, kad pagrindinėje byloje buvo sprendžiamas ne privačių interesų deklaracijų duomenų viešumo klausimas, o klausimas dėl pareigos pateikti tokią deklaraciją.

52

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, kad nors, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagrindinėje byloje iš tiesų sprendžiamas klausimas dėl šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies galimo pažeidimo dėl to, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje nesilaikė pareigos pateikti privačių interesų deklaracijos, norint patikrinti pagrindinėje byloje ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti į dėl tokio pateikimo kylančias imperatyvias pasekmes pagal nurodyto įstatymo 10 straipsnį, o būtent į tam tikrų deklaracijoje pateiktų duomenų paviešinimą VTEK interneto svetainėje, nes skundą dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas grindžia būtent tokio paviešinimo neteisėtumu.

53

Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą informaciją, Lietuvos vyriausybės ir Komisijos pateiktų duomenų nepakanka tam, kad būtų paneigta pateiktų klausimų svarbos prezumpcija, ir negali būti akivaizdžiai laikoma, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos faktais ar dalyku arba kad problema yra hipotetinė, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali atsižvelgti į šį išaiškinimą priimdamas savo sprendimą. Be to, Teisingumo Teismas turi faktinės ir teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus.

54

Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

55

Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti BDAR. Remiantis šio reglamento 99 straipsnio 2 dalimi, jis pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d., t. y. dieną, kurią, remiantis jo 94 straipsnio 1 dalimi, juo buvo panaikinta Direktyva 95/46.

56

Vadinasi, pagrindinėje byloje ginčijamam sprendimui, kurį VTEK priėmė 2018 m. vasario 7 d., buvo taikoma Direktyva 95/46.

57

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad šiuo sprendimu VTEK konstatavo, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje nepateikė privačių interesų deklaracijos ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 50 punkte nurodytą informaciją ir nesant duomenų, rodančių, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje tokią deklaraciją pateikė iki 2018 m. gegužės 25 d., t. y. dienos, kai buvo pradėtas taikyti BDAR, neatmestina galimybė, kad šis reglamentas gali būti taikomas pagrindinei bylai ratione temporis, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

58

Be to, nereikia atskirti abiejuose performuluotuose prejudiciniuose klausimuose nurodytų Direktyvos 95/46 ir BDAR nuostatų, nes jos turi būti laikomos panašiomis, kiek tai susiję su išaiškinimu, kurį Teisingumo Teismas turi pateikti šioje byloje (pagal analogiją žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Dixons Retail, C‑494/12, EU:C:2013:758, 18 punktą).

59

Taigi, siekiant pateikti naudingus atsakymus į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, juos reikia nagrinėti remiantis ir Direktyva 95/46, ir BDAR.

60

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 95/46 7 straipsnio c ir e punktai, taip pat BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c ir e punktai ir 3 dalis, siejami su Chartijos 7 ir 8 straipsniais, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta internete skelbti asmens duomenis, esančius privačių interesų deklaracijose, kurias kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas privalo teikti valstybės institucijai, atsakingai už šių deklaracijų rinkimą ir turinio kontrolę.

61

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Direktyvos 95/46 1 straipsnio 1 dalį, siejamą su jos 10 konstatuojamąja dalimi, ir BDAR 1 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 4 ir 10 konstatuojamosiomis dalimis, šios direktyvos ir šio reglamento tikslas, be kita ko, yra užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį tvarkant asmens duomenis; ši teisė taip pat pripažįstama Chartijos 8 straipsnyje ir glaudžiai susijusi su jos 7 straipsnyje įtvirtinta teise į privataus gyvenimo gerbimą.

62

Šiuo tikslu Direktyvos 95/46 II skyriuje ir BDAR II ir III skyriuose nustatyti asmens duomenų tvarkymo principai ir duomenų subjekto teisės, kurių privalu paisyti tvarkant duomenis. Kalbant konkrečiai, iki BDAR įsigaliojimo bet koks asmens duomenų tvarkymas turėjo atitikti šios direktyvos 6 ir 7 straipsniuose nurodytus duomenų kokybės ir tvarkymo teisėtumo principus, o pradėjus taikyti BDAR – jo 5 ir 6 straipsniuose išvardytus duomenų tvarkymo principus ir tokio tvarkymo teisėtumo sąlygas (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 96 punktą ir 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C‑175/20, EU:C:2022:124, 50 punktą).

63

Nagrinėjamu atveju Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VTEK savo interneto svetainėje skelbia šioje nuostatoje nurodytų valstybės pareigūnų pateiktose privačių interesų deklaracijose, kurių turinys apibrėžtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, esančius duomenis, išskyrus nurodytuosius įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje.

64

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Teisingumo Teismui pateikti klausimai susiję tik su privačių interesų deklaracijoje, kurią turi pateikti viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas, esančių duomenų viešu skelbimu VTEK interneto svetainėje, o ne su pačia pareiga deklaruoti interesus arba interesų deklaracijos viešu paskelbimu kitomis aplinkybėmis.

65

Šiuo klausimu pažymėtina, jog kadangi VTEK interneto svetainėje paskelbti skirta informacija susijusi su fiziniais asmenimis, identifikuotais nurodant jų vardą ir pavardę, tai yra asmens duomenys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą ir BDAR 4 straipsnio 1 punktą, ir aplinkybė, jog ši informacija susijusi su deklaraciją teikiančio asmens profesine veikla, negali panaikinti tokio jos kvalifikavimo (2017 m. kovo 9 d. Sprendimo Manni,C‑398/15, EU:C:2017:197, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Be to, asmens duomenų paskelbimas interneto svetainėje yra jų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktą ir BDAR 4 straipsnio 2 punktą (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 1 d. Sprendimo Weltimmo, C‑230/14, EU:C:2015:639, 37 punktą), o VTEK yra šių duomenų valdytoja, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio d punktą ir BDAR 4 straipsnio 7 punktą (pagal analogiją žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 101 punktą).

66

Tai pažymėjus, reikia išnagrinėti, ar pagal Direktyvos 95/46 7 straipsnį ir BDAR 6 straipsnį, siejamus su Chartijos 7 ir 8 straipsniais, draudžiama skelbti internete dalį asmens duomenų, nurodytų privačių interesų deklaracijoje, kurią turi teikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas, kaip numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnyje.

67

Direktyvos 95/46 7 straipsnyje ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas išsamus ir baigtinis atvejų, kai asmens duomenų tvarkymas gali būti laikomas teisėtu, sąrašas. Tam, kad tvarkymas galėtų būti laikomas teisėtu, jis turi patekti į kurį nors iš šiose nuostatose numatytų atvejų (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

68

Pagal Direktyvos 95/46 7 straipsnio e punktą ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktą, nurodytus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmajame klausime, duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai jis būtinas siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba atliekant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Be to, pagal šios direktyvos 7 straipsnio c punktą ir šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, į kurį šis teismas daro nuorodą prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuose, taip pat teisėtas yra toks duomenų tvarkymas, kuris būtinas tam, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui nustatyta teisinė prievolė.

69

BDAR 6 straipsnio 3 dalyje dėl šių dviejų teisėtumo atvejų nurodyta, kad duomenų tvarkymas turi būti grindžiamas Sąjungos teise arba duomenų valdytojui taikoma valstybės narės teise ir kad šis teisinis pagrindas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Kadangi šie reikalavimai išreiškia iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, jie turi būti aiškinami atsižvelgiant į šią nuostatą ir mutatis mutandis taikomi Direktyvos 95/46 7 straipsnio c ir e punktams.

70

Iš tiesų reikia priminti, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose užtikrinamos pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų socialinę funkciją ir derinamos su kitomis pagrindinėmis teisėmis. Taigi gali būti nustatyti jų apribojimai, jeigu, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, jie yra numatyti įstatyme, nekeičia pagrindinių teisių esmės ir atitinka proporcingumo principą. Remiantis šiuo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Jie turi neviršyti to, kas yra griežtai būtina, ir suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 105 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

71

Nagrinėjamu atveju, kadangi dalies asmens duomenų, nurodytų privačių interesų deklaracijoje, kurią turi teikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas, paskelbimo VTEK interneto svetainėje reikalaujama pagal VTEK taikomo valstybės narės teisės akto nuostatą, t. y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnį, šis tvarkymas būtinas siekiant įvykdyti šiai institucijai, kaip duomenų valdytojai, nustatytą teisinę prievolę, todėl atitinka Direktyvos 95/46 7 straipsnio c punkte ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą atvejį. Šiomis aplinkybėmis nebūtina nustatyti, ar šis tvarkymas taip pat patenka į šios direktyvos 7 straipsnio e punkte ir šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte numatytą atvejį.

72

Be to, kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 63 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnyje apibrėžta naudojimosi teise į asmens duomenų apsaugą apribojimo apimtis, iš to kylantis suvaržymas turi būti laikomas numatytu įstatyme, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C‑175/20, EU:C:2022:124, 54 punktą).

73

Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 69 punkte, dar reikia, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnis, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamo duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, atitiktų kitus reikalavimus, kylančius iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies ir BDAR 6 straipsnio 3 dalies, o būtent kad jis atitiktų viešojo intereso tikslą ir būtų proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

74

Nagrinėjamu atveju iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnio matyti, kad, įtvirtinant interesų deklaracijų skaidrumo principą, šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti šių sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams, taip pat atsirasti ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

75

Tokie tikslai, kiek jais siekiama užtikrinti sprendimus viešajame sektoriuje priimančių asmenų sąžiningumą ir nešališkumą, užkirsti kelią interesų konfliktams ir kovoti su korupcija viešajame sektoriuje, neginčytinai atitinka viešąjį interesą ir todėl yra teisėti.

76

Iš tiesų, prižiūrint, kad sprendimus viešajame sektoriuje priimantys asmenys vykdytų savo funkcijas nešališkai ir objektyviai, taip pat vengiant, kad su privačiais interesais susiję motyvai turėtų jiems įtakos, siekiama užtikrinti tinkamą valstybės reikalų ir valstybės turto tvarkymą.

77

Be to, kova su korupcija yra įsipareigojimas, kurį valstybės narės prisiėmė ir tarptautiniu, ir Sąjungos lygmeniu.

78

Kalbant konkrečiai, Sąjungos lygmeniu valstybės narės prisijungė prie Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, pagal kurią kiekviena valstybė narė privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad už aktyvią ar pasyvią pareigūnų korupciją būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

79

Tarptautiniu lygiu Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 1 straipsnyje skelbiama, kad ja siekiama, be kita ko, remti ir stiprinti priemones, skirtas veiksmingiau užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, taip pat skatinti sąžiningumą, atskaitingumą ir tinkamą valstybės reikalų ir valstybės turto tvarkymą. Šiuo tikslu minėtos konvencijos 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „[k]iekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, siekia pagal pagrindinius savo nacionalinės teisės principus sukurti, įgyvendinti ir sustiprinti skaidrumą skatinančias bei kelią interesų konfliktui užkertančias sistemas“.

80

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad asmens duomenų tvarkymas pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą veikiausiai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, taigi ir teisėtus viešojo intereso tikslus, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį.

81

Todėl, remiantis šiomis nuostatomis, šio sprendimo 74 ir 75 punktuose nurodyti tikslai leidžia apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamomis teisėmis, jeigu tokie apribojimai iš tikrųjų atitinka nurodytus tikslus ir yra jiems proporcingi.

82

Šiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar VTEK interneto svetainėje skelbiant privačių interesų deklaracijoje, kurią šiai institucijai privalo pateikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas, esančių asmens duomenų dalį galima pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtus bendrojo intereso tikslus ir neviršijama tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti (pagal analogiją žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 109 punktą).

83

Kalbant pirmiausia apie klausimą, ar VTEK interneto svetainėje viešai skelbiant privačių interesų deklaracijose esančius asmens duomenis galima pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtą bendrojo intereso tikslą, pažymėtina, kad kadangi sprendimus viešajame sektoriuje priimančių asmenų privačių interesų deklaracijose esančių asmens duomenų paskelbimas internete gali atskleisti galimus interesų konfliktus, galinčius turėti įtakos jų pareigų vykdymui, jis gali paskatinti juos elgtis nešališkai. Taigi taip įgyvendinant skaidrumo principą galima užkirsti kelią interesų konfliktams ir korupcijai, padidinti viešojo sektoriaus subjektų atsakingumą ir todėl sustiprinti piliečių pasitikėjimą viešąja veikla.

84

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama priemonė atrodo tinkama ja siekiamiems bendrojo intereso tikslams įgyvendinti.

85

Toliau kalbant apie būtinumo reikalavimą pažymėtina, kad iš BDAR 39 konstatuojamosios dalies matyti, kad šis reikalavimas įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas negali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, garantuojamas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 110 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vadinasi, šiuo atveju reikia patikrinti, ar tikslą užkirsti kelią interesų konfliktams ir korupcijai viešajame sektoriuje, didinant atsakingų asmenų sąžiningumą ir nešališkumą, galima tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiekti kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų viešųjų lėšų gaunančių įstaigų vadovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą.

86

Šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į visas su atitinkama valstybe nare susijusias teisines ir faktines aplinkybes, pavyzdžiui, į kitų priemonių, skirtų interesų konfliktams išvengti ir kovai su korupcija, buvimą, tokių konfliktų ir korupcijos valstybės tarnyboje mastą, nagrinėjamos informacijos pobūdį ir deklaruojančio asmens užimamų pareigų svarbą, visų pirma jo hierarchinę poziciją, galbūt turimų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį ir jo įgaliojimus viešųjų lėšų gavimo ar valdymo srityje.

87

Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, mano, kad pareiga deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 ir 22 straipsniuose nurodytoms institucijoms ir jų atliekama šios pareigos laikymosi ir deklaracijos turinio kontrolė leidžia taip pat veiksmingai įgyvendinti šiuo įstatymu siekiamus tikslus, t. y. užkirsti kelią interesų konfliktams ir kovoti su korupcija viešajame sektoriuje.

88

Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, vienas pagrindinių VTEK pagrindinėje byloje pateiktų argumentų, siekiant pagrįsti privačių interesų deklaracijų viešą skelbimą, yra tai, kad ji neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad veiksmingai kontroliuotų visas jai pateiktas deklaracijas.

89

Vis dėlto reikia pažymėti, kad viešosios valdžios institucijų turimų išteklių stoka niekaip negali būti teisėtas motyvas, galintis pateisinti Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių pažeidimą.

90

Taip pat kyla klausimas, ar tam, kad būtų pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyti bendrojo intereso tikslai, griežtai būtina, kad viešųjų lėšų gaunančių įstaigų vadovams, kaip ir kitų šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje esančiame sąraše nurodytų kategorijų pareigūnams, būtų taikoma jame įtvirtinta viešo paskelbimo pareiga.

91

Šiuo klausimu Lietuvos vyriausybė Teisingumo Teisme nurodė, kad pagal nacionalinę teisę šiems vadovams nustatytos pareigos pateikti nešališkumo deklaraciją pakanka, kad būtų pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslai, ir kad todėl taikant šio įstatymo 10 straipsnį šiems vadovams, kol 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo iš dalies pakeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, buvo viršyta tai, kas griežtai būtina šiems tikslams pasiekti.

92

Antra, net jei pagrindinėje byloje nagrinėjamas privataus pobūdžio duomenų viešas paskelbimas būtų būtinas tam, kad būtų pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslai, reikia pažymėti, kad su nagrinėjamais asmens duomenimis gali susipažinti potencialiai neribotas asmenų skaičius. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad prieš priimdamas šią nuostatą Lietuvos teisės aktų leidėjas būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių.

93

Trečia, bet kuriuo atveju reikia priminti, kad su duomenų tvarkymo būtinumu susijusi sąlyga turi būti nagrinėjama kartu su vadinamuoju „duomenų kiekio mažinimo“ principu, įtvirtintu Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies c punkte ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, susiję ir savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriais jie tvarkomi (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Asociaţia de Proprietari bloc M5A-ScaraA, C‑708/18, EU:C:2019:1064, 48 punktą).

94

Todėl tik tie duomenys, kurių viešas paskelbimas iš tikrųjų gali sustiprinti atsakingų asmenų sąžiningumo ir nešališkumo garantijas, užkirsti kelią interesų konfliktams ir padėti kovoti su korupcija viešajame sektoriuje, gali būti tvarkomi taip, kaip numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

95

Nagrinėjamu atveju iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, pateiktų atsakant į Teisingumo Teismo prašymą pateikti informacijos, matyti, kad didžioji dalis duomenų, kurie pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turi būti nurodyti privačių interesų deklaracijoje, yra viešai skelbiami VTEK, išskyrus, be kita ko, duomenų subjektų asmens kodus.

96

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams ir korupcijai viešajame sektoriuje, gali būti pagrįsta reikalauti nurodyti privačių interesų deklaracijose informaciją, leidžiančią identifikuoti deklaruojančio asmens tapatybę, taip pat informaciją apie jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio veiklą, vis dėlto viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jam artimų ar kitų jam žinomų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenų viešas paskelbimas internete, atrodo, viršija tai, kas griežtai būtina. Iš tiesų, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 66 punkte, neatrodo, kad iškelto viešojo intereso tikslo nebūtų galima pasiekti, jei viešo paskelbimo tikslais būtų tik bendrai nurodytas sutuoktinis, sugyventinis ar partneris, atitinkamai jį susiejant su turimais interesais dėl jo veiklos.

97

Taip pat neatrodo, kad sistemingas deklaruojančio asmens sudarytų sandorių, kurių vertė didesnė nei 3000 eurų, sąrašo paskelbimas internete yra griežtai būtinas atsižvelgiant į siekiamus tikslus.

98

Galiausiai reikia priminti, kad bendrojo intereso tikslo negalima siekti neatsižvelgiant į tai, kad jis turi būti derinamas su pagrindinėmis teisėmis, kurioms daro įtaką atitinkama priemonė, nustatant pusiausvyrą tarp bendrojo intereso tikslo ir nagrinėjamų teisių (2022 m. balandžio 5 d. Sprendimo Commissioner of An Garda Síochána ir kt., C‑140/20, EU:C:2022:258, 52 punktas). Taigi, siekiant įvertinti pagrindinėje byloje nagrinėjamo tvarkymo proporcingumą, reikia nustatyti šio tvarkymo nulemto pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymo stiprumą ir patikrinti, ar šiuo tvarkymu siekiamo bendrojo intereso tikslo svarba atitinka šį stiprumą.

99

Siekiant įvertinti šio suvaržymo stiprumą, be kita ko, reikia atsižvelgti į nagrinėjamų asmens duomenų pobūdį, ypač į galimą šių duomenų jautrumą, taip pat į tokių duomenų tvarkymo pobūdį ir konkrečią tvarką, ypač į tai, kiek asmenų turi prieigą prie tokių duomenų, ir prieigos prie jų tvarką (2019 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Asociaţia de Proprietari bloc M5A-ScaraA, C‑708/18, EU:C:2019:1064, 57 punktas).

100

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, pirma, kad internete viešai skelbiant deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jam artimų ar kitų jam žinomų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenis, taip pat nurodant sandorių, kurių vertė didesnė nei 3000 eurų, dalyką gali būti atskleista informacija apie tam tikrus jautrius duomenų subjektų privataus gyvenimo aspektus, įskaitant, pavyzdžiui, jų lytinę orientaciją. Be to, kadangi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas duomenų tvarkymas numato tokį viešą kitų nei deklaruojantis asmuo, kuris turi įgaliojimus priimti sprendimus viešajame sektoriuje, subjektų asmenvardžių duomenų skelbimą, šis tvarkymas taip pat turi įtakos asmenims, kurie neturi nurodyto statuso ir kuriems šiame įstatyme numatyti tikslai netaikomi tokia pačia apimtimi, kaip deklaruojančiam asmeniui.

101

Tokio suvaržymo stiprumas gali dar padidėti dėl asmens duomenų, kurių viešas paskelbimas ginčijamas pagrindinėje byloje, kumuliacinio poveikio, nes jų visuma leidžia susidaryti itin išsamų duomenų subjektų privataus gyvenimo vaizdą (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Nuomonės 1/15(ES ir Kanados susitarimas dėl PNR), EU:C:2017:592, 128 punktą).

102

Antra, neginčijama, kad dėl šio tvarkymo šie asmens duomenys tampa laisvai prieinami internete visai plačiajai visuomenei, taigi potencialiai neribotam žmonių skaičiui.

103

Dėl šios priežasties toks tvarkymas gali leisti asmenims, kurie dėl su bendrojo intereso užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje tikslu nesusijusių priežasčių siekia gauti informacijos apie deklaruojančio asmens ir jo šeimos narių asmeninę, turtinę ir finansinę padėtį, laisvai susipažinti su šiais duomenimis (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 118 punktą).

104

Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 78 punkte, dėl šių duomenų viešo paskelbimo duomenų subjektai gali tapti, pavyzdžiui, kartotinės tikslinės reklamos ar komercinių pasiūlymų objektu arba jiems net gali kilti nusikalstamų veikų grėsmė.

105

Vadinasi, šio sprendimo 100 punkte nurodytų asmens duomenų tvarkymas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi būti laikomas dideliu duomenų subjektų pagrindinių teisių į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą suvaržymu.

106

Šio suvaržymo stiprumą reikia palyginti su tikslų užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje svarba.

107

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas, siekdamas priminti kovos su korupcija tikslo svarbą Sąjungoje, mano esant naudinga atsižvelgti į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014) 38 final) turinį, iš kurio matyti, kad korupcija daro žalą geram valdymui, ūkiškam viešųjų lėšų tvarkymui ir konkurencijai rinkose, trukdo ekonominiam vystymuisi, pakerta demokratiją ir daro žalą socialiniam teisingumui ir teisinės valstybės principams ir gali pakirsti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir procesais. Šioje ataskaitoje patikslinama, kad šis reiškinys, nelygu valstybė narė, daro didesnį ar mažesnį poveikį visai Sąjungai.

108

Europos Tarybos priimtos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje korupcija taip pat pripažįstama „[keliančia] grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, [pakertančia] tinkamą valdymą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, [iškreipiančia] konkurenciją, [stabdančia] ekonominę plėtrą ir [keliančia] pavojų demokratinių institucijų stabilumui ir visuomenės moralės pagrindui“.

109

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neginčijama, kad kova su korupcija Sąjungoje yra labai svarbi.

110

Šiomis aplinkybėmis, siekiant palyginti suvaržymą, kylantį iš privačių interesų deklaracijose esančių asmens duomenų viešo paskelbimo, ir bendrojo intereso užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje tikslus, reikia atsižvelgti, be kita ko, į korupcijos reiškinio realumą ir mastą atitinkamos valstybės narės viešojoje tarnyboje, todėl derinant šiuos tikslus su duomenų subjekto teise į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą visų valstybių narių atveju rezultatas nebūtinai bus toks pat (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Google (Nuorodų pašalinimo teritorinė taikymo sritis),C‑507/17, EU:C:2019:772, 67 punktą).

111

Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 86 punkto, atliekant šį palyginimą visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad bendrasis interesas viešai skelbti asmens duomenis gali skirtis atsižvelgiant į deklaruojančio asmens užimamų pareigų svarbą, visų pirma jo hierarchinę poziciją, galbūt turimų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį ir jo įgaliojimus viešųjų lėšų gavimo ar valdymo srityje (pagal analogiją žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 81 punktą).

112

Tai patikslinus reikia konstatuoti, kad kiekvieno viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovo privačių interesų deklaracijose esančių asmens duomenų didžiosios dalies viešas paskelbimas internete, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, neatitinka pusiausvyros nustatymo reikalavimų. Iš tiesų, palyginti su pareiga pateikti deklaraciją ir VTEK atliekama jos turinio kontrole, kurios veiksmingumą turi užtikrinti atitinkama valstybė narė, suteikdama šiai institucijai tuo tikslu būtinas priemones, tokiu viešu paskelbimu daug labiau suvaržomos Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamos pagrindinės teisės, ir šio didesnio suvaržymo negali kompensuoti dėl visų šių duomenų paskelbimo galinti atsirasti nauda, susijusi su kelio interesų konfliktams užkirtimu ir kova su korupcija.

113

Be to, iš jokios Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad pagrindinėje byloje taikytinose nacionalinės teisės nuostatose būtų numatyta apsauga nuo šio sprendimo 103 ir 104 punktuose nurodytos piktnaudžiavimo rizikos.

114

Vis dėlto, kalbant apie duomenis, susijusius su deklaruojančio asmens arba jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, kurių asmenvardžiai nenurodomi, naryste įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, taip pat su jų individualia veikla ir juridiniais asmenimis, kurių dalyviai jie yra, reikia konstatuoti, kad skaidrumas dėl tokių interesų buvimo ar nebuvimo leidžia piliečiams ir ūkio subjektams susidaryti patikimą įspūdį apie asmenų, įgaliotų priimti sprendimus dėl viešųjų lėšų valdymo, finansinį nepriklausomumą. Be to, duomenys apie gautas dovanas, išskyrus artimųjų dovanas, kurių vertė viršija 150 eurų, gali atskleisti korupcijos faktus.

115

Jeigu užtikrinama pusiausvyra deklaruojančio asmens įgaliojimų priimti sprendimus požiūriu ir jeigu laikomasi duomenų kiekio mažinimo principo, tokių interesų deklaracijoje esančių duomenų viešas paskelbimas gali būti pateisinamas tokio skaidrumo teikiama nauda stiprinant atsakingų asmenų sąžiningumo ir nešališkumo garantijas, užkertant kelią interesų konfliktams ir kovojant su korupcija.

116

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 95/46 7 straipsnio c punktas, taip pat BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas ir 3 dalis, siejami su Chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta viešai skelbti internete privačių interesų deklaraciją, kurią privalo pateikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas, kiek taip skelbiami, be kita ko, deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jo artimųjų ar pažįstamų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenys arba duomenys apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė negu 3000 eurų.

117

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis ir BDAR 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad asmens duomenų, galinčių netiesiogiai atskleisti fizinio asmens politines pažiūras, narystę profesinėse sąjungose ar lytinę orientaciją, viešas paskelbimas valdžios institucijos, atsakingos už privačių interesų deklaracijų rinkimą ir jų turinio tikrinimą, interneto puslapyje yra specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

118

Pagal Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalį ir BDAR 9 straipsnio 1 dalį draudžiama, be kita ko, tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras ir priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Remiantis šių straipsnių pavadinimu, tai yra specialios asmens duomenų kategorijos, nes šios direktyvos 34 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje šie duomenys taip pat laikomi „neskelbtinais [jautriais] duomenimis“.

119

Nagrinėjamu atveju, nors asmens duomenys, kuriuos privaloma viešai skelbti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, pagal savo pobūdį nėra jautrūs duomenys, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 95/46 ir BDAR, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad remiantis deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio asmenvardžių duomenimis galima sužinoti tam tikros informacijos apie deklaruojančio asmens, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją.

120

Šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, ar duomenys, iš kurių lyginant arba dedukcijos būdu galima sužinoti fizinio asmens lytinę orientaciją, priskiriami prie specialių kategorijų asmens duomenų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalį ir BDAR 9 straipsnio 1 dalį.

121

Šiuo klausimu, remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Bank Melli Iran, C‑124/20, EU:C:2021:1035, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

122

Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės uždraudžia tvarkyti asmens duomenis, kurie „atskleidžia“ rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis „apie“ asmens sveikatą ar intymų gyvenimą. BDAR 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tvarkyti, be kita ko, asmens duomenis, „atskleidžiančius“ rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti „sveikatos duomenis“ arba duomenis „apie“ fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

123

Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 85 punkte, nors veiksmažodžio „atskleisti“ vartojimas šiose nuostatose dera su tuo, kad atsižvelgiama ne vien į pagal savo pobūdį jautrių duomenų tvarkymą, bet ir tų, kurie netiesiogiai leidžia juos atskleisti dedukcijos arba palyginimo būdu, žodžių „apie“ ir „susijęs“ vartojimas, atrodo, priešingai, reiškia labiau tiesioginį ir iš karto atsirandantį tvarkymo ir atitinkamų pagal savo pobūdį imanentinių duomenų ryšį.

124

Vis dėlto toks aiškinimas, kai daromas skirtumas pagal nagrinėjamų jautrių duomenų rūšį, neatitinka šių nuostatų konteksto analizės, visų pirma BDAR 4 straipsnio 15 punkto, pagal kurį „sveikatos duomenys“ – tai asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, „atskleidžiantys“ informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę, taip pat šio reglamento 35 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie „atskleidžia“ informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą.

125

Be to, platų sąvokų „specialių kategorijų asmens duomenys“ ir „neskelbtini [jautrūs] duomenys“ aiškinimą patvirtina šio sprendimo 61 punkte primintas Direktyvos 95/46 ir BDAR tikslas užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, visų pirma jų privataus gyvenimo, apsaugos lygį tvarkant su jais susijusius asmens duomenis (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 50 punktą).

126

Taip pat pažymėtina, kad priešingas aiškinimas prieštarautų Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalies ir BDAR 9 straipsnio 1 dalies tikslui užtikrinti didesnę apsaugą nuo duomenų tvarkymo, kuris dėl ypatingo tvarkomų duomenų jautrumo gali, kaip matyti iš Direktyvos 95/46 33 konstatuojamosios dalies ir iš BDAR 51 konstatuojamosios dalies, labai stipriai suvaržyti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 44 punktą).

127

Vadinasi, šių nuostatų negalima aiškinti taip, kad asmens duomenų, galinčių netiesiogiai atskleisti su fiziniu asmeniu susijusią jautrią informaciją, tvarkymui netaikoma šiose nuostatose numatyta sustiprintos apsaugos sistema, nebent taip būtų pakenkta šios sistemos veiksmingumui ir fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių apsaugai, kurią ja siekiama užtikrinti.

128

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis ir BDAR 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad asmens duomenų, galinčių netiesiogiai atskleisti fizinio asmens lytinę orientaciją, viešas paskelbimas valdžios institucijos, atsakingos už privačių interesų deklaracijų rinkimą ir jų turinio tikrinimą, interneto svetainėje yra specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

129

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: