–

JG, LH, MI ir NJ, atstovaujamų Rechtsanwalt H. Hopperdietzel,

–

Eurowings GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte Y. Pochyla ir W. Bloch,

–

AG, MG ir HG, atstovaujamų Rechtsanwältin F. Puschkarski,

–

Corendon Airlines ir OP, kaip Azurair GmbH likvidatoriaus, atstovaujamo Rechtsanwalt N. Serfort,

–

flightright GmbH, iš pradžių atstovaujamos Rechtsanwalt T. Mauser, vėliau – Rechtsanwälte R. Weist ir M. Michel,

–

Austrian Airlines AG, atstovaujamos Rechtsanwalt C. Krones,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller, M. Hellmann, J. Heitz, U. Kühne ir U. Bartl,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch, G. Kunnert ir J. Schmoll,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson, R. Pethke ir G. Braun,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 2 straipsnio b, f–h ir l punktų, 3 straipsnio 2 dalies a punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 14 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant oro transporto keleivių ir aviakompanijos flightright GmbH, perėmusios oro transporto keleivių teises (C‑196/20), ginčus su oro transporto bendrovėmis (C‑146/20, C‑188/20 ir C‑270/20) dėl kompensacijos šiems keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

3

Reglamento Nr. 261/2004 1 ir 20 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

4

Šio reglamento 2 straipsnyje numatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

<…>

5

Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas:

2.   1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei keleiviai:

<…>“

6

To paties reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Atšaukus skrydį:

7

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodyta:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

<…>

<…>

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

2.   Kai keleiviams pagal 8 straipsnį siūloma vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodytą tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką mažiau kaip

<…>

<…>

skrydį vykdantis oro vežėjas gali 50 % sumažinti 1 dalyje numatytą kompensaciją.

<…>“

8

Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis:

9

Minėto reglamento 13 straipsnyje numatyta:

„Tais atvejais, kai skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka kompensaciją arba įvykdo kitas jam pagal šį reglamentą tenkančias prievoles, jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip apribojanti jo teises pagal taikytiną teisę reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis. Pirmiausia šis reglamentas jokiu būdu neriboja skrydį vykdančio oro vežėjo teisės reikalauti, kad turizmo kelionių organizatorius arba kitas asmuo, su kuriuo skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, grąžintų sumokėtą sumą. Analogiškai, jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti turizmo kelionių organizatoriaus ar trečiosios šalies, išskyrus keleivį, su kuria skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, teisę reikalauti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas pagal atitinkamus taikytinus įstatymus grąžintų sumokėtą sumą arba išmokėtų kompensaciją.“

10

To paties reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Skrydį vykdantis oro vežėjas, kuris atsisako vežti arba atšaukia skrydį, pateikia kiekvienam atitinkamam keleiviui rašytinį pranešimą, kuriame išdėstytos kompensavimo ir pagalbos teikimo pagal šį reglamentą taisyklės. Kiekvienam keleiviui, kurio skrydis atidedamas mažiausiai dviem valandoms, jis taip pat pateikia lygiavertį pranešimą. Keleiviui taip pat raštu pateikiama 16 straipsnyje nurodytos nacionalinės paskirtos įstaigos kontaktinė informacija.“

11

Oro transporto keleiviai AD, BE ir CF, tarpininkaujant kelionių agentūrai, rezervavo kelionės į Antaliją (Turkija) paslaugų paketą. Po šios rezervacijos oro transporto bendrovė Corendon Airlines patvirtino, kad 2018 m. gegužės 18 d. bus vykdomas skrydis iš Diuseldorfo (Vokietija) į Antaliją, išvykimo laikas – 10 val. 20 min. Vėliau Corendon Airlines paankstino šį skrydį viena valanda ir keturiasdešimčia minučių, perkeldama išvykimo laiką į tos pačios dienos 8 val. 40 min., tačiau palikdama tą patį skrydžio numerį.

12

Šie keleiviai, nespėję į tą paankstintą skrydį, pareiškė Corendon Airlines ieškinį Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas, Vokietija), reikalaudami, be kita ko, kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Grįsdami savo ieškinį minėti keleiviai nurodė, kad jiems nebuvo pranešta apie paankstintą skrydį ir kad šis paankstinimas iš tikrųjų buvo minėto skrydžio „atšaukimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalį. Corendon Airlines, atvirkščiai, laikėsi nuomonės, kad kelionių organizatorius 2018 m. gegužės 8 d. pranešė keleiviams apie jų skrydžio paankstinimą.

13

Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas) nusprendė, kad skrydžio paankstinimas viena valanda ir keturiasdešimčia minučių neprilygsta jo „atšaukimui“, nes šis paankstinimas buvo nereikšmingas, taigi atmetė minėtų keleivių ieškinį.

14

Dėl šio sprendimo jie padavė apeliacinį skundą Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme (byla C‑146/20). Šiam teismui kyla klausimas, ar Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas) pateikti argumentai atitinka Reglamentą Nr. 261/2004.

15

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

16

LH savo pačios ir kitų oro transporto keleivių vardu kelionių agentūroje rezervavo kelionės į Sidę (Turkija) paslaugų paketą, apimantį oro transportą iš Diuseldorfo į Antaliją ir atgal.

17

LH buvo pateiktas dokumentas „registracija į kelionę“; jame buvo nurodyti du oro transporto bendrovės Azurair GmbH skrydžiai: pirmasis – 2018 m. liepos 15 d. skrydis ARZ 8711 iš Diuseldorfo į Antaliją, kurio išvykimo ir atvykimo laikai atitinkamai buvo numatyti 6 val. 00 min. ir 10 val. 30 min., ir antrasis skrydis, vykdytas 2018 m. rugpjūčio 5 d., kurio numeris buvo ARZ 8712, iš Antalijos į Diuseldorfą, o išvykimo ir atvykimo laikai atitinkamai numatyti 12 val. 00 min. ir 14 val. 45 min. Šiame dokumente šalia šios informacijos buvo toks didžiosiomis raidėmis padarytas įrašas: „Preliminarus laikas – Dėl jūsų pačių saugumo pasitikrinkite dėl savo bilietuose nurodyto skrydžio“.

18

Keleiviai vyko minėtame dokumente nurodytais skrydžiais. Vis dėlto skrisdami pirmyn jie atvyko į Antaliją 2018 m. liepos 16 d. 1 val. 19 min., o skrendant atgal orlaivis pakilo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 5 val. 10 min. Tokiomis aplinkybėmis šie keleiviai kreipėsi į Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas), reikalaudami Azurair išmokėti kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Remdamiesi informacija, pateikta dokumente „registracija į kelionę“, jie teigė, kad skrydis pirmyn vėlavo daugiau kaip tris valandas, o skrydis atgal buvo atšauktas, nes skrydžio paankstinimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip „atšaukimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalį.

19

Savo ruožtu Azurair teigė, kad ji nebuvo suplanavusi aptariamų skrydžių tokiu laiku, koks nurodytas dokumente „registracija į kelionę“, ir kad jos skrydžių planas atitiko informaciją, nurodytą dokumente „kelionės patvirtinimas / sąskaita“, kuris 2018 m. sausio 22 d. buvo pateiktas alltours flugreisen GmbH kaip kelionių organizatoriui.

20

Pagal šį planą skrendant pirmyn orlaivis turėjo pakilti 2018 m. liepos 15 d. 20 val. 05 min. ir nusileisti kitą dieną 0 val. 40 min.; skrendant atgal orlaivis turėjo pakilti 2018 m. rugpjūčio 5 d. 8 val. 00 min. ir nusileisti 10 val. 50 min. Taigi, kalbant apie skrydį pirmyn, kaip antai nurodytą minėtame plane, skundžiamas atidėjimas atvykti į paskirties vietą nesudarė trijų ar daugiau valandų. Dėl skrydžio atgal pažymėtina, kad nors jis iš tikrųjų buvo paankstintas ir pagal Azurair nurodytą planą, šis paankstinimas nėra „atšaukimas“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio l punktą. Be to, Azurair paprašė sumažinti galimą kompensaciją pagal to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punktą, motyvuodama tuo, kad keleiviai į galutinę paskirties vietą atvyko tik dviem valandomis ir penkiasdešimčia minučių anksčiau, nei numatytas pradinis atvykimo laikas.

21

Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas) atmetė šį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad „registracija į kelionę“ nėra „rezervavimo“ patvirtinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio g punktą, nes iš šio registracijos dokumento buvo aiškiai matyti, jog skrydžių laikas buvo tik preliminarus. Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nebuvo dokumento, kurį būtų galima identifikuoti kaip „bilietą“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio f punktą.

22

Oro transporto keleiviai dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme (byla C‑188/20). Šiam teismui kyla klausimas, ar Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas) pozicija atitinka Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas.

23

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

24

2017 m. spalio 24 d. du oro transporto keleiviai kelionių agentūroje rezervavo kelionės paslaugų paketą, apimantį oro transportą iš Hamburgo (Vokietija) į Maljorkos Palmą (Ispanija) ir atgal.

25

Kelionių organizatoriaus ITS šiems keleiviams pateiktame dokumente „registracija į kelionę“ buvo nurodytas toks oro transporto bendrovės Eurowings skrydis: 2018 m. gegužės 22 d. skrydis EW 7582, išvykimo ir atvykimo laikas atitinkamai buvo numatytas 7 val. 30 min. ir 10 val. 05 min.

26

Minėti keleiviai iš tikrųjų vyko šiuo numeriu pažymėtu skrydžiu. Vis dėlto galutinę paskirties vietą jie pasiekė ne 10 val. 05 min., o 21 val. 08 min. Kadangi šie keleiviai savo galimas teises į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 perleido flightright, ji pareiškė ieškinį Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas), teigdama, kad keleiviai turėjo patvirtintą rezervavimą aptariamam skrydžiui, kurio atvykimo laikas buvo numatytas 10 val. 05 min.

27

Eurowings atsakė, kad keleiviai turėjo patvirtintą rezervavimą skrydžiui EW 7582, kurio atvykimo laikas buvo numatytas 19 val. 05 min. Taigi atvykimas buvo atidėtas mažiau nei trims valandoms, o tai nesuteikia teisės į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

28

Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas) patenkino flightright prašymą, motyvuodamas tuo, kad kelionių organizatoriaus ITS pateikta „registracija į kelionę“ yra „rezervavimo“ patvirtinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio g punktą, siejamą su šio reglamento 2 straipsnio f punktu. Šis teismas nusprendė, kad atitinkamiems keleiviams pateikta „registracija į kelionę“ yra „kitas įrodymas“, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio g punktą, nes pagal šią nuostatą reikalaujama tik to, kad kelionių organizatorius patvirtintų rezervavimą. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nebuvo dokumento, kurį būtų galima identifikuoti kaip „bilietą“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio f punktą.

29

Eurowings dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme (byla C‑196/20). Šiam teismui iš esmės kyla klausimas, ar kelionių organizatoriaus pateiktas rezervavimo patvirtinimas, neparemtas rezervavimu pas oro vežėją, kuriam pareikštas reikalavimas dėl kompensacijos, gali būti laikomas „patvirtintu rezervavimu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punktą.

30

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

Oro transporto keleiviai AG, MG ir HG rezervavo skrydį iš Vienos (Austrija) į Kairą (Egiptas) oro bendrovėje Austrian Airlines. Išvykimo laikas buvo numatytas 2017 m. birželio 24 d. 22 val. 15 min., o atvykimo laikas – kitą dieną 01 val. 45 min. Skrydžio dieną Austrian Airlines atšaukė šį skrydį ir pasiūlė keleiviams kitą skrydį, kurio išvykimo laikas buvo tos pačios dienos 10 val. 20 min., o atvykimo į Kairą – 13 val. 50 min., ir jie sutiko. Taigi jie pasiekė galutinę paskirties vietą 11 valandų ir 55 minutėmis anksčiau, nei pradinis numatytas atvykimo laikas.

32

Austrian Airlines neteismine tvarka kiekvienam iš keleivių sumokėjo 200 EUR kompensaciją – Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą kompensaciją sumažino 50 % pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punktą.

33

Minėti keleiviai Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas, Austrija) pareiškė ieškinį Austrian Airlines, reikalaudami sumokėti nesumažintą kompensaciją pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Grįsdami savo ieškinį jie teigė, kad, nors nevėlavo atvykti į Kairą, atvykimas pirma laiko pakenkė jiems tiek pat, kiek būtų pakenkęs atidėjimas ilgam laikui, ir nurodė, kad jie sutiko su Austrian Airlines pasiūlymu skirsti paankstintu skrydžiu dėl to, kad pasinaudoję kita šios bendrovės pasiūlyta galimybe būtų praradę dvi dienas atostogų.

34

Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas) atmetė šį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad iš aiškios Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, jog ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai keleivis pasiekia galutinę paskirties vietą ankstesniu skrydžiu.

35

Keleiviai pagrindinėje byloje C‑270/20 dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Šiam teismui kyla klausimas, ar taisyklė, pagal kurią kompensacija gali būti sumažinta 50 %, kai atvykimas atidėtas ne daugiau kaip trims valandoms, kaip numatyta Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti taikoma ir atvykimui pirma laiko, palyginti su pradinio skrydžio planu. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad gerokai paankstintas pakilimas gali sukelti keleiviui tokių pat didelių nepatogumų kaip ir atidėtas atvykimas, atsižvelgiant į šioje nuostatoje numatytus kriterijus.

36

Šiomis aplinkybėmis Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 261/2004] 7 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad oro vežėjas gali sumažinti kompensaciją pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir tuomet, kai keleiviams vietoj atšaukto rezervuoto skrydžio pasiūlomas kitas skrydis, kurio tvarkaraštyje numatytas išvykimo ir atvykimo laikas yra 11 valandų 55 minutėmis ankstesnis už atšaukto skrydžio išvykimo ir atvykimo laiką?“

37

Pirmuoju klausimu byloje C‑188/20, kuris yra identiškas pirmajam klausimui byloje C‑196/20, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad laikoma, jog keleivis turi „patvirtintą rezervavimą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai kelionių organizatorius, su kuriuo keleivis yra sudaręs sutartį, pateikia šiam keleiviui „kitą įrodymą“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio g punktą, kuriame pažadama minėtą keleivį skraidinti, konkrečiai nurodžius skrydžio išvykimo ir atvykimo vietą, laiką ir numerį, nors šis kelionių organizatorius negavo atitinkamo oro vežėjo patvirtinimo apie šio skrydžio išvykimo ir atvykimo laiką.

38

Nagrinėjamu atveju iš nutarčių dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose C‑188/20 ir C‑196/20 matyti, kad kelionių organizatoriaus oro transporto keleiviams perduotame dokumente buvo nurodyta informacija apie skrydžių tvarkaraščius, kuri skiriasi nuo tos, kurią oro vežėjas paskutinį kartą perdavė kelionių organizatoriui. Pastaroji informacija šiems keleiviams nebuvo perduota, taigi jie turėjo tik kelionės organizatoriaus perduotame dokumente nurodytą informaciją.

39

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsniu reglamentuojama šio reglamento taikymo sritis, o pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą reikalaujama, kad keleivis turėtų patvirtintą atitinkamo skrydžio rezervavimą.

40

Reglamente Nr. 261/2004 neapibrėžiama sąvoka „patvirtintas rezervavimas“. Vis dėlto sąvoka „rezervavimas“ šio reglamento 2 straipsnio g punkte apibrėžiama kaip „faktas, kad keleivis turi bilietą ar kitą įrodymą, kuriame nurodyta, kad oro vežėjas arba turizmo kelionių organizatorius rezervavimą patvirtino ir įregistravo“.

41

Iš šios apibrėžties matyti, kad rezervavimą gali sudaryti „kitas įrodymas“, kad rezervavimą priėmė ir įregistravo arba oro vežėjas, arba kelionių organizatorius. Darytina išvada, kad pastarojo patvirtintas ir įregistruotas rezervavimas turi tokią pačią vertę kaip ir oro vežėjo patvirtintas ir įregistruotas rezervavimas.

42

Taigi, jei oro transporto keleivis turi „kitą įrodymą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio g punktą, kurį išdavė kelionių organizatorius, šis kitas įrodymas prilygsta „rezervavimui“, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.

43

Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas bylose C‑188/20 ir C‑196/20 remiasi prielaida, kad kelionių organizatoriaus keleiviams pagrindinėse bylose pateiktos registracijos į kelionę yra „kiti įrodymai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio g punktą. Vis dėlto reikia pažymėti, be kita ko, kiek tai susiję su nagrinėjama situacija byloje C‑188/20, kad šis registracijos dokumentas aiškiai nurodo, kad skrydžių laikas yra preliminarus. Šiomis aplinkybėmis šis teismas turi nustatyti, ar minėti registracijų dokumentai iš tiesų reiškia patvirtintą ir įregistruotą rezervavimą, kaip tai suprantama pagal šio 2 straipsnio g punktą.

44

Jei atsakymas būtų teigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui konkrečiai kyla klausimas, ar rezervavimą taip pat gali „patvirtinti“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punktą, kelionių organizatorius, o ne vien oro vežėjas.

45

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte nenurodyta, ar kelionių organizatorius gali patvirtinti rezervavimą.

46

Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Dėl šios nuostatos konteksto reikia pažymėti, kad kelios Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, kai taikomos, neskiria kelionių organizatoriaus ir oro vežėjo. Tai, be kita ko, pasakytina apie šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkto pirmą įtrauką; joje numatyta, kad laiką, kada reikia atvykti į registraciją, gali pranešti oro vežėjas, kelionių organizatorius arba įgaliotasis kelionių agentas. Tas pats pasakytina ir apie minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kurį keleivį į kitą skrydį gali perkelti ir oro vežėjas, ir kelionių organizatorius.

48

Be to, manyti, kad rezervavimą gali patvirtinti tik oro vežėjas, taip nustatant keleiviui pareigą tikrinti kelionių organizatoriaus pateiktą informaciją, prieštarautų to paties reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintam tikslui užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį.

49

Iš tiesų Reglamentu Nr. 261/2004 siekiama, kad riziką, jog kelionių organizatoriai, vykdydami savo apibrėžtą veiklą, keleiviams pateiks netikslią informaciją, prisiimtų oro vežėjas. Šiomis aplinkybėmis keleivis nėra įtrauktas į oro vežėjo ir kelionių organizatoriaus santykius ir iš jo negali būti reikalaujama gauti informacijos šiuo klausimu.

50

Iš šių argumentų taip pat matyti, kad aplinkybė, jog kelionių organizatorius iš atitinkamo oro vežėjo negavo skrydžio išvykimo ir atvykimo tvarkaraščio patvirtinimo, negali turėti įtakos šio sprendimo 43 punkte nurodytam vertinimui, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

51

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmuosius klausimus bylose C‑188/20 ir C‑196/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad keleivis turi „patvirtintą rezervavimą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai kelionių organizatorius, su kuriuo keleivis yra sudaręs sutartį, pateikia šiam keleiviui „kitą įrodymą“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio g punktą, kuriame pažadama minėtą keleivį skraidinti, konkrečiai nurodžius išvykimo ir atvykimo vietą, skrydžio laiką ir numerį, nors šis kelionių organizatorius negavo atitinkamo oro vežėjo patvirtinimo apie išvykimo ir atvykimo laiką.

52

Antruoju klausimu byloje C‑188/20, kuris yra identiškas antrajam klausimui byloje C‑196/20, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio b punktą reikia aiškinti taip, kad oro vežėjas keleivio atžvilgiu gali būti laikomas „skrydį vykdančiu oro vežėju“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu keleivis sudarė sutartį su kelionių organizatoriumi dėl konkretaus šio oro vežėjo vykdomo skrydžio, bet tas oro vežėjas nepatvirtino skrydžių tvarkaraščio arba kelionių organizatorius nerezervavo atitinkamiems keleiviams vietos to paties oro vežėjo skrydyje.

53

Šiuo klausimu reikia priminti, kad sąvoka „skrydį vykdantis oro vežėjas“ yra apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio b punkte kaip reiškianti oro vežėją, vykdantį arba ketinantį vykdyti skrydį ne tik pagal sutartį su keleiviu, bet ir kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu.

54

Taigi šioje apibrėžtyje nustatytos dvi kumuliacinės sąlygos tam, kad oro vežėjas galėtų būti laikomas „skrydį vykdančiu oro vežėju“, susijusios su, viena vertus, atitinkamo skrydžio įvykdymu ir, kita vertus, su sutartimi, sudaryta su keleiviu (2018 m. liepos 4 d. Sprendimo Wirth ir kt., C‑532/17, EU:C:2018:527, 18 punktas).

55

Kiek tai susiję su pirmąja sąlyga, ji pabrėžia „skrydžio“ sąvoką, kuris yra pagrindinis jos elementas. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šią sąvoką reikia suprasti kaip „vežimo oro transportu operaciją, taigi tai tam tikras šio vežimo „vienetas“, vykdomas oro transporto vežėjo, kuris nustato maršrutą“ (2018 m. liepos 4 d. Sprendimo Wirth ir kt., C‑532/17, EU:C:2018:527, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Iš to matyti, kad skrydį vykdančiu oro vežėju laikytinas vežėjas, kuris, vykdydamas keleivių vežimo veiklą, nusprendžia įvykdyti konkretų skrydį, įskaitant nustatyti jo maršrutą, ir taip suinteresuotiesiems asmenims sukurti oro transporto pasiūlymą. Tokio sprendimo priėmimas iš tiesų reiškia, kad šis vežėjas atsako už to skrydžio įvykdymą, įskaitant, be kita ko, galimą jo atšaukimą ar reikšmingą vėlavimą atskristi į paskirties vietą (2018 m. liepos 4 d. Sprendimo Wirth ir kt., C‑532/17, EU:C:2018:527, 20 punktas).

57

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad nagrinėjamose situacijose bylose C‑188/20 ir C‑196/20 vienintelis oro vežėjo padarytas pakeitimas dėl aptariamiems keleiviams perduotos registracijos į kelionę buvo susijęs su skrydžių tvarkaraščiais.

58

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 66 punkte, vien aplinkybės, kad keleivio rezervavimas pas kelionių organizatorių apima skrydžių tvarkaraščius, kurių oro vežėjas nepatvirtino, kiek tai susiję su rezervavimu tarp šio vežėjo ir šio organizatoriaus, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio b punkte numatytos sąlygos yra neįvykdytos.

59

Iš tiesų oro vežėjas, kuris pateikė oro transporto pasiūlymą, atitinkantį kelionių organizatoriaus pateiktą keleiviui, turi būti laikomas ketinančiu vykdyti skrydį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio b punktą, nors jis ir gali turėti galimybę sudaryti vėlesnius susitarimus.

60

Tokį aiškinimą patvirtina ir Reglamento Nr. 261/2004 1 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintas tikslas užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį, nes jis leidžia garantuoti, kad vežamiems keleiviams bus sumokėta kompensacija arba jais bus pasirūpinta, neatsižvelgiant į oro vežėjo, kuris nusprendė vykdyti atitinkamą skrydį kitu laiku, nei buvo numatyta iš pradžių, susitarimus, siekiant konkrečiai užtikrinti šio skrydžio vykdymą (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 4 d. Sprendimo Wirth ir kt., C‑532/17, EU:C:2018:527, 23 punktą).

61

Be to, reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai skrydį vykdantis oro vežėjas turi išmokėti keleiviams kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, šis vežėjas turi galimybę reikalauti, kad kelionių organizatorius atlygintų žalą pagal šio reglamento 13 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Krijgsman, C‑302/16, EU:C:2017:359, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

62

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antruosius klausimus bylose C‑188/20 ir C‑196/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio b punktas aiškintinas taip: oro vežėjas keleivio atžvilgiu gali būti laikomas „skrydį vykdančiu oro vežėju“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu keleivis sudarė sutartį su kelionių organizatoriumi dėl konkretaus šio oro vežėjo vykdomo skrydžio, bet šis oro vežėjas nepatvirtino skrydžių tvarkaraščio arba kelionių organizatorius nerezervavo atitinkamiems keleiviams vietos to paties oro vežėjo skrydyje.

63

Trečiuoju klausimu byloje C‑188/20, kuris yra identiškas trečiajam klausimui byloje C‑196/20, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punktas, 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 7 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad, siekiant gauti kompensaciją pagal šio reglamento 7 straipsnį, numatytas atvykimo laikas, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas, gali būti nustatytas remiantis kelionių organizatoriaus keleiviui pateiktu „kitu įrodymu“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio g punktą, ar jis turi būti nurodytas „biliete“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio f punktą.

64

Pirmiausia reikia pažymėti, kad žodžių junginys „numatytas atvykimo laikas“, vartojamas Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punkte, 5 straipsnio 1 dalies c punkte, 7 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 2 dalyje, yra susijęs su sąlygomis, kuriomis gali būti mokama fiksuoto dydžio kompensacija pagal šio reglamento 7 straipsnį. Vis dėlto minėtame reglamente nėra sąvokos „numatytas atvykimo laikas“ apibrėžties.

65

Nagrinėjamu atveju situacijose, nagrinėjamose bylose C‑188/20 ir C‑196/20, neginčijama, kad oro transporto keleiviai turėjo vienintelį dokumentą, vadinamąją „registracija į kelionę“, ir neturėjo dokumento, kuris gali būti laikomas „bilietu“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio f punktą.

66

Vis dėlto, kaip buvo pažymėta nagrinėjant pirmąjį klausimą bylose C‑188/20 ir C‑196/20, gali būti laikoma, kad keleiviai turi rezervaciją, ne tik tuomet, kai turi bilietą, bet ir tuomet, kai turi „kitą įrodymą“, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 2 straipsnio g punktą. Taigi nagrinėjamu atveju darant prielaidą, kad atitinkamiems keleiviams šiose pagrindinėse bylose pateiktas dokumentas yra „kitas įrodymas“, reikia nuspręsti, kad šie keleiviai turėjo „rezervaciją“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kurioje buvo nurodyti skrydžių tvarkaraščiai. Vadinasi, jie galėjo pagrįstai manyti: kadangi jiems nebuvo pranešta apie jokius kelionių organizatoriaus ar oro vežėjo pakeitimus, šioje rezervacijoje nurodytuose tvarkaraščiuose buvo nustatytas išvykimo ir atvykimo laikas, numatytas šio sprendimo 64 punkte nurodytų nuostatų prasme.

67

Be to, reikia pažymėti, kad 2013 m. vasario 26 d. Sprendimas Folkerts (C‑11/11, EU:C:2013:106) nepaneigia aiškinimo, kad numatytą skrydžio atvykimo laiką galima nustatyti iš „kito įrodymo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio g punktą. Iš tiesų, skirtingai nuo bylose C‑188/20 ir C‑196/20 nagrinėjamų situacijų aplinkybių, byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nebuvo kelionių organizatoriaus, o keleivis turėjo „bilietą“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio f punktą.

68

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiuosius klausimus bylose C‑188/20 ir C‑196/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punktas, 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 7 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad, siekiant gauti kompensaciją pagal šio reglamento 7 straipsnį, numatytas atvykimo laikas, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas, gali būti nustatytas remiantis kelionių organizatoriaus keleiviui pateiktu „kitu įrodymu“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio g punktą.

69

Ketvirtuoju klausimu byloje C‑188/20, kuris yra analogiškas pirmajam klausimui byloje C‑146/20, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio l punktas ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad skrydis laikomas „atšauktu“, kai jį vykdantis oro vežėjas paankstina jį keliomis valandomis.

70

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad „atšaukimo“ sąvoka šio reglamento 2 straipsnio l punkte apibrėžta kaip „anksčiau numatyto skrydžio, kuriame buvo rezervuota bent viena vieta, nevykdymas“.

71

Sąvoka „skrydis“ minėtame reglamente neapibrėžta. Vis dėlto, kaip buvo priminta šio sprendimo 55 punkte, skrydį iš esmės sudaro „vežimo oro transportu operacija, taigi tai tam tikras šio vežimo „vienetas“, vykdomas oro transporto vežėjo, kuris nustato maršrutą“.

72

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, maršrutas yra esminis skrydžio, atliekamo pagal oro vežėjo iš anksto sudarytą planą, elementas (2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 30 punktas).

73

Kita vertus, iš Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio l punkte pateikto apibrėžimo visiškai nematyti, jog, nepaisant to, kad iš pradžių numatytas skrydis neįvykdytas, šio skrydžio „atšaukimui“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, dar būtina priimti eksplicitinį jo atšaukimo sprendimą (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Sousa Rodríguez ir kt., C‑83/10, EU:C:2011:652, 29 punktas).

74

Žinoma, šio reglamento 2 straipsnio l punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kaip reikėtų elgtis skrydžio paankstinimo atveju. Vis dėlto, remiantis šio sprendimo 46 punkte nurodyta jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės normą turi būti atsižvelgta ne tik į jos formuluotę, bet ir į priėmimo aplinkybes bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus.

75

Šiuo klausimu dėl Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio l punkto ir 5 straipsnio 1 dalies konteksto reikia pažymėti, kad šiame reglamente pateikiamos skrydžio paankstinimo prielaidos, atsižvelgiant į minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose numatytus pasiūlymus keliauti kitu maršrutu. Iš tiesų pastarojoje nuostatoje numatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas privalo sumokėti kompensaciją keleiviui, kurio skrydis buvo atšauktas, išskyrus atvejus, kai šis vežėjas informuoja keleivį apie atšaukimą per šioje nuostatoje numatytus terminus ir pasiūlo keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena ar dviem valandomis anksčiau (priklausomai nuo aplinkybių), nei numatytas išvykimo laikas, ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis ar dviem valandomis vėliau (priklausomai nuo aplinkybių), nei iš pradžių numatytas atvykimo laikas.

76

Darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pripažino, jog gerokai paankstintas skrydis gali sukelti keleiviams didelių nepatogumų lygiai taip pat kaip ir skrydžio atidėjimas, nes dėl tokio paankstinimo keleiviai praranda galimybę laisvai disponuoti laiku ir organizuoti kelionę ar viešnagę pagal savo lūkesčius.

77

Taip yra būtent tuo atveju, kai keleivis, kuris ėmėsi visų reikalingų atsargumo priemonių, negali įlipti į orlaivį dėl jo rezervuoto skrydžio paankstinimo. Tas pats pasakytina ir apie atvejį, kai keleivis yra priverstas gerokai prisitaikyti prie naujo savo skrydžio išvykimo laiko, kad galėtų šiuo skrydžiu išskristi.

78

Be to, reikia priminti, kad pagrindinis Reglamento Nr. 261/2004 tikslas, kaip matyti iš jo 1 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo van der Lans, C‑257/14, EU:C:2015:618, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

79

Taigi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į šį tikslą, oro transporto keleiviams teises suteikiančios nuostatos turi būti aiškinamos plačiai (2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Austrian Airlines, C‑826/19, EU:C:2021:318, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

80

Kadangi Reglamentu Nr. 261/2004 siekiama standartizuotai ir nedelsiant atlyginti įvairią žalą, kurią sudaro dideli nepatogumai vežant keleivius oru (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Delfly, C‑356/19, EU:C:2020:633, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), ir atsižvelgiant į didelius nepatogumus, kurių keleiviams gali kilti tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo nurodytos šio sprendimo 76 punkte, sąvoką „atšaukimas“ reikia aiškinti taip, kad ji apima atvejus, kai skrydis yra gerokai paankstinamas.

81

Šiuo klausimu reikia skirti situacijas, kai skrydžio paankstinimas nedaro jokio poveikio ar daro nereikšmingą poveikį oro transporto keleivių galimybei laisvai disponuoti savo laiku, nuo situacijų, kai dėl gerokai paankstinto skrydžio keleiviams kyla didelių nepatogumų, kaip nurodyta šio sprendimo 76 ir 77 punktuose.

82

Siekiant atskirti svarbų skrydžio paankstinimą nuo nereikšmingo paankstinimo, reikia remtis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose numatytomis ribomis.

83

Reikia pabrėžti, kad paankstinimo atvejis skiriasi nuo vėlavimo atvejo, dėl kurio Teisingumo Teismas nusprendė, kad keleiviai įgyja teisę į kompensaciją, kai praranda tris valandas arba daugiau laiko, nei iš pradžių buvo numatyta oro vežėjo (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 57 punktą), nes dėl rezervuoto skrydžio paankstinimo keleiviai turi organizuoti savo laiką ir veiklą taip, kad galėtų įlipti į orlaivį. Šis skirtumas taip pat atsiranda dėl to, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje leidžia trumpesnį nei dviejų valandų vėlavimą, o paankstinimas negali viršyti vienos valandos.

84

Iš šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio matyti, kad bet koks skrydžio paankstinimas viena valanda ar mažiau nei viena valanda gali atleisti skrydį vykdantį oro vežėją nuo pareigos išmokėti keleiviui kompensaciją pagal minėto reglamento 7 straipsnį. Taigi laikytina, kad skrydžio paankstinimas viena valanda ar mažiau nei valanda laikomas orientyru, leidžiančiu nustatyti, ar taikant to paties reglamento 5 straipsnį paankstinimas yra svarbus, ar nereikšmingas.

85

Šiuo išaiškinimu paisoma oro transporto keleivių ir skrydžius vykdančių oro vežėjų interesų pusiausvyros, kurios siekė Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 261/2004 (pagal analogiją žr. 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

86

Iš tiesų, nors toks aiškinimas leidžia keleiviams gauti kompensaciją už didelius nepatogumus, patirtus dėl gerokai paankstinto skrydžio, jis atleidžia skrydžius vykdančius oro vežėjus nuo pareigos išmokėti kompensaciją, kai jie informuoja oro transporto keleivius apie skrydžio paankstinimą minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto i–iii papunkčiuose numatytomis sąlygomis.

87

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą byloje C‑188/20 ir pirmąjį klausimą byloje C‑146/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio l punktas ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad skrydis laikomas „atšauktu“, kai jį vykdantis oro vežėjas jį paankstina daugiau nei viena valanda.

88

Penktuoju klausimu byloje C‑188/20 ir vieninteliu klausimu byloje C‑270/20 Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) ir Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 2 dalis taikytina tuo atveju, kai paankstinto skrydžio atvykimo laikas neviršija šioje nuostatoje nurodytų ribų.

89

Šiuo klausimu reikia priminti, kad šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatyta: kai pagal minėto reglamento 8 straipsnį keleiviams siūloma į galutinę paskirties vietą vykti kitu maršrutu ir kitu skrydžiu, kurio atvykimo laikas neviršija iš pradžių užsakyto skrydžio numatyto atvykimo laiko dviem–keturiomis valandomis, atsižvelgiant į skrydžio atstumą, skrydį vykdantis oro vežėjas turi teisę 50 % sumažinti fiksuoto dydžio kompensaciją, numatytą šio 7 straipsnio 1 dalyje.

90

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 105 punkte, iš Reglamento 261/2004 7 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, kad teisė sumažinti kompensacijos sumą susijusi su atveju, kai skrydį vykdantis oro vežėjas siūlo vykti kitu maršrutu, ir apribojama tik vėlavimu atvykti į galutinę paskirties vietą. Kita vertus, šioje nuostatoje visiškai nenurodoma situacijos, kai keleivis dėl skrydžio paankstinimo atvyksta į galutinę paskirties vietą anksčiau, nei pradinis numatytas atvykimo laikas.

91

Šiuo klausimu reikia pridurti, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu pasiūlymu vykti kitu maršrutu, Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė ir į skrydžio paankstinimą, ir į skrydžio atidėjimą. Vis dėlto, nors ir pripažino su skrydžio paankstinimu susijusius nepatogumus, šis teisės aktų leidėjas nemanė, kad skrydį vykdančio oro vežėjo pasiūlymas vykti kitu maršrutu, kuris leistų apriboti neigiamų ankstyvo išvykimo pasekmių mastą, galėtų lemti kompensacijos sumos sumažinimą.

92

Jeigu tokia galimybė skrydį vykdančiam oro vežėjui, siūlančiam vykti kitu maršrutu, dėl ko atvykimas įvyktų pirma laiko, būtų suteikta, tai reikštų, kad būtų sistemingai leidžiama mažinti kompensacijos sumą, kai toks vežėjas gerokai paankstina skrydį.

93

Kaip buvo pažymėta nagrinėjant ketvirtąjį klausimą byloje C‑188/20 ir pirmąjį klausimą byloje C‑146/20, dėl gerokai paankstinto skrydžio atsiranda didelių nepatogumų, pateisinančių teisės į kompensaciją atsiradimą. Tai, kad tokiu atveju kompensacijos sumos sumažinimas vis tiek turėtų būti pripažintas vien dėl to, kad keleivis nevėluoja atvykti į galutinę paskirties vietą, o Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos nėra viršijamos, prieštarautų šiuo reglamentu siekiamam tikslui sustiprinti keleivių, kurie patiria didelių nepatogumų, teises.

94

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą byloje C‑188/20 ir vienintelį klausimą byloje C‑270/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma tuo atveju, kai paankstinto skrydžio atvykimo laikas neviršija šioje nuostatoje nurodytų ribų.

95

Šeštuoju klausimu byloje C‑188/20, kuris yra analogiškas antrajam klausimui byloje C‑146/20, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad iki išvykimo keleiviui pateiktas pranešimas apie skrydžio paankstinimą gali būti laikomas „pasiūlymu vykti kitu maršrutu“, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

96

Šiuo klausimu iš siejamų reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas turi pasiūlyti keleiviams, kurių skrydis atšaukiamas, kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis.

97

Pažymėtina, kad toks skrydžio paankstinimas, koks įvyko nagrinėjamose situacijose bylose C‑188/20 ir C‑146/20, gali būti laikomas nukreipimu kitu maršrutu „panašiomis kelionės sąlygomis“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes pakeistas buvo tik skrydžio laikas.

98

Be to, pasiūlymas vykti kitu maršrutu, pagal kurį siūlomas skrydis, kurio išvykimo laikas yra ankstesnis, palyginti su atšaukto skrydžio išvykimo laiku, gali būti laikomas pasiūlymu vykti kitu „kaip galima greitesniu“ skrydžiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes šis pasiūlymas leidžia keleiviui pasiekti galutinę paskirties vietą kaip galima greičiau.

99

Reikia pridurti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas privalo pasiūlyti keleiviui, kurio skrydis buvo atšauktas, pasirinkti iš įvairių galimybių, nurodytų šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Rusu, C‑354/18, EU:C:2019:637, 58 punktą).

100

Taigi tam, kad keleivis galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis skrydžio atšaukimo atveju, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 20 konstatuojamąją dalį, skrydį vykdantis oro vežėjas privalo jam suteikti visą informaciją, susijusią su teisėmis, kylančiomis iš to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies.

101

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį klausimą byloje C‑188/20 ir antrąjį klausimą byloje C‑146/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 8 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad iki išvykimo keleiviui pateiktas pranešimas apie skrydžio paankstinimą gali būti laikomas „pasiūlymu vykti kitu maršrutu“, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

102

Septintuoju klausimu byloje C‑188/20 Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 261/2004 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją skrydį vykdantis oro vežėjas įpareigojamas pranešti keleiviui tikslų įmonės, į kurią jis gali kreiptis dėl kompensacijos pagal šio reglamento 7 straipsnį, pavadinimą, jos adresą, taip pat tikslią šios kompensacijos sumą ir, jei reikia, kokius dokumentus jis privalo pridėti prie savo reikalavimo dėl kompensacijos.

103

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal minėto reglamento 14 straipsnio 2 dalį skrydį vykdantis oro vežėjas, kuris atsisako vežti arba atšaukia skrydį, pateikia kiekvienam atitinkamam keleiviui rašytinį pranešimą, kuriame išdėstytos kompensavimo ir pagalbos teikimo pagal šį reglamentą taisyklės. Remiantis šia nuostata, skrydį vykdantis oro vežėjas šį pranešimą taip pat pateikia kiekvienam keleiviui, kurio skrydis atidedamas mažiausiai dviem valandoms.

104

Šią nuostatą reikėtų aiškinti atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 20 konstatuojamąją dalį, iš kurios matyti, kad keleiviai turėtų būti išsamiai informuojami apie jų teises, be kita ko, skrydžio atšaukimo atveju, kad galėtų veiksmingai tomis teisėmis pasinaudoti.

105

Veiksmingas naudojimasis iš šio reglamento kylančiomis teisėmis reiškia, kad keleiviui suteikiama galimybė veiksmingai kreiptis į įmonę, iš kurios jis gali reikalauti kompensacijos pagal šio reglamento 7 straipsnį, taigi šiuo tikslu jis turi žinoti tikslų tokios įmonės pavadinimą ir adresą.

106

Be to, informacija apie kompensavimo taisykles, kurią pagal Reglamento Nr. 261/2004 14 straipsnio 2 dalį turi pateikti skrydį vykdantis oro vežėjas, reiškia, kad keleiviui taip pat pranešama apie tvarką, kurios turi būti laikomasi siekiant įgyvendinti savo teises. Šiuo klausimu skrydį vykdantis oro vežėjas privalo pranešti keleiviui apie dokumentus, kuriuos jis prireikus turi pridėti prie savo reikalavimo dėl kompensacijos.

107

Kita vertus, skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo pranešti keleiviui tikslios kompensacijos sumos, kurią jis gali gauti pagal šio reglamento 7 straipsnį. Tokia informacija būtų susijusi nebe su „kompensavimo ir pagalbos teikimo pagal šį reglamentą taisyklėmis“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 14 straipsnio 2 dalį, o su jų taikymu individualiam atvejui.

108

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į septintąjį klausimą byloje C‑188/20 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją skrydį vykdantis oro vežėjas įpareigojamas pranešti keleiviui tikslų įmonės, į kurią jis gali kreiptis dėl kompensacijos pagal šio reglamento 7 straipsnį, pavadinimą, jos adresą ir, jei reikia, kokius dokumentus jis privalo pridėti prie savo reikalavimo dėl kompensacijos; vis dėlto skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo pranešti oro transporto keleiviui tikslios kompensacijos sumos, kurią jis gali gauti pagal minėto reglamento 7 straipsnį.

109

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šie teismai. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: