1

2019 m. birželio 5 d. raštu, kurį Europos Vadovų Taryba gavo 2019 m. birželio 10 d., ieškovas Lukáš Wagenknecht, Senát Parlamentu České republiky (Čekijos Respublikos Senatas) narys, paprašė Europos Vadovų Tarybos neleisti Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andrej Babiš dalyvauti 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ir būsimuose susitikimuose, susijusiuose su derybomis dėl finansinių perspektyvų (2012–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) (toliau – raginimas imtis veiksmų), dėl nurodomo šio Čekijos Respublikos atstovo interesų konflikto, kylančio dėl jo asmeninių ir šeiminių interesų įmonėse, priklausančiose Agrofert grupei, vykdančiai veiklą, be kita ko, žemės ūkio maisto produktų srityje.

2

Patikslindama, kad neapibrėš pozicijos dėl ieškovo kaltinimų esmės ir kartu patikindama, kad teikia kuo didžiausią reikšmę kovai su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, turinčia poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, 2019 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Taryba atsakė į raginimą imtis veiksmų, iš esmės paaiškinusi ieškovui, kad pagal ESS 15 straipsnio 2 dalį kaip pirminės teisės normą nekintamai nustatyta Europos Vadovų Tarybos sudėtis, nurodant, kad ją „sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei [Europos] Komisijos pirmininkas“. Taigi ši sudėtis negali būti keičiama, nes šioje nuostatoje tokios pakeitimo galimybės nenumatyta. Be to, Europos Vadovų Taryba paaiškino, kad klausimas, koks asmuo (valstybės ar vyriausybės vadovas) turėtų atstovauti kiekvienai Sąjungos valstybei narei, nustatomas tik pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Taigi nei Europos Vadovų Taryba, nei jos pirmininkas neturi diskrecijos spręsti, kas turėtų atstovauti kiekvienai Sąjungos valstybei narei šioje institucijoje, ar kas (valstybės ar vyriausybės vadovas) turi būti kviečiamas į įvairius Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Šie principai taip pat taikomi Europos Sąjungos Tarybos sesijoms. Tokiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba, reaguodama į ieškovo raginimą imtis veiksmų, jam atsakė, kad negali neleisti Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui dalyvauti nurodomuose susitikimuose.

3

2019 m. liepos 2 d. ieškovas elektroniniu laišku dar kartą kreipėsi į Europos Vadovų Tarybą, prašydamas šios institucijos Generalinio sekretoriaus pateikti paaiškinimų dėl atsakymo, kuris jam buvo pateiktas 2019 m. birželio 24 d. Į šį laišką nebuvo atsakyta.

4

Ieškiniu, pareikštu pagal SESV 265 straipsnį (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. spalio 21 d. per ieškovo patarėjos sukurtą laikinąją e-Curia paskyrą) ieškovas prašė konstatuoti Europos Vadovų Tarybos neveikimą, nes ji, gavusi raginimą imtis veiksmų, neteisėtai jų nesiėmė.

5

Bendrojo Teismo kanceliarijai tą pačią dieną ir tuo pačiu būdu pateiktu atskiru dokumentu ieškovas prašė taikyti pagreitintą procedūrą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 151 straipsnį.

6

Patvirtinamuosius dokumentus, kurių reikalaujama e-Curia prieigos paskyrai patvirtinti, Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. lapkričio 4 d., nors pagal Procedūros reglamento 56a straipsnio 4 dalį ji turėjo gauti šiuos dokumentus per dešimt dienų nuo procesinio dokumento (šioje byloje – ieškinio) pateikimo, ir ieškovo buvo paprašyta pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

7

2019 m. lapkričio 21 d. ieškovas pateikė pastabas, jose jo patarėja paaiškino, kad 2019 m. spalio 24 d. per Čekijos pašto tarptautinę tarnybą, turėjusią užtikrinti dokumentų pristatymą į Liuksemburgą (Liuksemburgas) per dvi tris darbo dienas, išsiuntė patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus e‑Curia prieigos paskyrai sukurti. Vis dėlto dėl Čekijos ir Liuksemburgo pašto vėlavimų dokumentų pristatymas galiausiai užtruko ilgiau nei vienuolika dienų. Minėta patarėja pridūrė elgusis rūpestingai, bet vis dėlto negalėjo numatyti, kad pašto paslaugų teikėjai šitaip nevykdys sutarties, be to, ji negalėjo laiku sureaguoti, nes dėl savo pirmojo vaiko gimimo 2019 m. spalio 31 d. buvo paguldyta į ligoninę.

8

2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu Bendrasis Teismas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą nusprendė pripažinti tai aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, ir nepripažinti ieškinio nepriimtinu pagal Procedūros reglamento 56a straipsnio 4 dalį.

9

Ieškovas prašo Bendrojo Teismo pripažinti, kad „Europos Vadovų Taryba nesiėmė veiksmų, nes pažeisdama [SESV] 325 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 61 straipsnio 1 dalį nenustatė jokios privalomos priemonės, kuria būtų užkirstas kelias Čekijos Respublikos Ministro Pirmininko Andrej Babiš interesų konfliktui arba kad šis interesų konfliktas būtų išspręstas, taip pat pažeisdama Reglamento 2018/1046 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą interesų konfliktų draudimą leido [Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui] Andrej Babiš dalyvauti svarstymuose, per kuriuos buvo priimta 2021–2027 m. Sąjungos daugiametė finansinė programa“.

10

2020 m. sausio 23 d. Europos Vadovų Taryba pateikė pastabas dėl prašymo taikyti pagreitintą procedūrą.

11

2020 m. vasario 10 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti prašymo taikyti pagreitintą procedūrą.

12

2020 m. kovo 19 d. Europos Vadovų Taryba pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, jame prašė Bendrojo Teismo:

13

2020 m. gegužės 27 d. ieškovas pateikė pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kurių trūkumas (pernelyg didelė apimtis) turėjo būti pašalintas. Šiose pastabose jis prašė Bendrojo Teismo pirmininko pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu ir priteisti iš Europos Vadovų Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

14

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią 2020 m. gegužės 27 d.) ieškovas pagal SESV 279 straipsnį prašė Bendrojo Teismo pirmininko taikyti laikinąją apsaugos priemonę – paskelbti bendrą pareiškimą. 2020 m. birželio 12 d. Europos Vadovų Taryba pateikė pastabas dėl šio prašymo.

15

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnį, jeigu atsakovas atskiru dokumentu kreipiasi į Bendrąjį Teismą su prašymu priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, šis teismas turi kuo greičiau priimti sprendimą dėl prašymo, prireikus pradėjęs žodinę proceso dalį. Be to, pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį, jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai arba akivaizdžiai nepriimtinas ar akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

16

Šioje byloje nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas laikosi pozicijos, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, kad galima būtų priimti sprendimą netęsiant proceso.

17

Pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Europos Vadovų Taryba laikosi nuomonės, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas dėl kelių priežasčių. Iš tiesų, pirma, Europos Vadovų Taryba, kaip institucija, pagal SESV 265 straipsnį apibrėžė savo poziciją per du mėnesius nuo to laiko, kai buvo paraginta imtis veiksmų. Taigi Europos Vadovų Tarybos 2019 m. birželio 24 d. ieškovui skirtu atsakymu, pateiktu po jo raginimo imtis veiksmų, ieškovo nurodomas neveikimas buvo nutrauktas.

18

Antra, Europos Vadovų Taryba laikosi nuomonės, kad neturėdama jai pagal ESS ir SESV suteiktos kompetencijos ji, reaguodama į raginimą imtis veiksmų, neprivalėjo imtis priemonės, kuria Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui būtų neleista dalyvauti derybose dėl 2021–2027 m. DFP.

19

Trečia, Europos Vadovų Taryba teigia, kad šioje byloje ieškovas nėra suinteresuotas pareikšti ieškinį ir neturi locus standi pagal SESV 265 straipsnio trečią pastraipą.

20

Ieškovas laikosi nuomonės, kad šis ieškinys yra priimtinas.

21

Europos Vadovų Taryba nesiėmė veiksmų, nes Čekijos Respublikos Ministras Pirmininkas, kuris tariamai yra patekęs į interesų konfliktą, dalyvavo 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, per kurį, kaip matyti iš šio susitikimo darbotvarkės 4 punkto, buvo nagrinėjamas Sąjungos biudžetas. Vis dėlto, kaip teigia ieškovas, Europos Vadovų Taryba visų pirma turi imtis veiksmų dėl tokios Čekijos Respublikos Ministro Pirmininko interesų konflikto situacijos, atsižvelgdama į SESV 325 straipsnio 1 dalį ir 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1), 61 straipsnio 1 dalį.

22

Be to, manydamas, kad aktas, kurį jis prašė Europos Vadovų Tarybos priimti, kad būtų nutrauktas tariamas šios institucijos neveikimas dėl Čekijos Respublikos Ministro Pirmininko nurodomo interesų konflikto, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su juo, ieškovas teigia, kad Europos Vadovų Tarybos atsakymas į raginimą imtis veiksmų nebuvo galutinis, t. y. jis buvo prieštaringas ir jame nebuvo apibrėžta šios institucijos pozicija. Ieškovas taip pat apgailestauja, kad Generalinis sekretorius neatsakė į jo 2019 m. liepos 2 d. prašymą, nes mano, kad Europos Vadovų Tarybos pozicija turėjo būti patikslinta.

23

Galiausiai savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovas nurodo naują faktinę aplinkybę, kuri, kaip jis mano, yra lemiama šio ieškinio baigčiai, t. y. tai, kad 2020 m. vasario 11 d.Ústavní soud (Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas) (plenarinė asamblėja) priėmė sprendimą byloje Pl. ÚS 4/2017, konkrečiai susijusioje su analogiškų interesų konfliktų klausimu kaip ir šioje byloje ieškovo nurodomas interesų konfliktas. Be to, dar svarbiau yra tai, kad Bendrasis Teismas pripažintų jo locus standi šioje byloje, viena vertus, atsižvelgdamas į jo, kaip nacionalinio atstovo Čekijos Respublikos Senate, mandatą, reiškiantį, kad jis gali kontroliuoti savo valstybės narės Ministrą Pirmininką, ir, kita vertus, į tai, kad po šio ieškinio pareiškimo jam, kaip ir Europos Parlamento nariams, buvo grasinama mirtimi, o prieš jį asmeniškai buvo vykdoma šmeižto kampanija.

24

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 265 straipsnio pirmą pastraipą, jeigu Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga ar organas, pažeisdami Sutartis, nesiima atitinkamų veiksmų, valstybės narės ir kitos Sąjungos institucijos gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu dėl šio pažeidimo nustatymo.

25

SESV 265 straipsnio trečioje pastraipoje taip pat numatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo tokiomis pačiomis sąlygomis gali paduoti skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kad Sąjungos institucija arba įstaiga ar organas to asmens atžvilgiu nepriėmė kokio nors akto, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę. Vis dėlto iš pastarosios nuostatos formuluotės darytina išvada, jog tam, kad fizinio arba juridinio asmens ieškinys dėl neveikimo būtų priimtinas, šis asmuo turi įrodyti, kad jo teisinė padėtis yra tokia pati arba analogiška teisės akto, kurį nagrinėjama institucija privalėtų priimti, potencialaus adresato padėčiai (šiuo klausimu žr. 1982 m. birželio 10 d. Sprendimo Bethell / Komisija, 246/81, EU:C:1982:224, 15 ir 16 punktus; 1990 m. gegužės 23 d. Nutarties Asia Motor France / Komisija, C‑72/90, EU:C:1990:230, 10–12 punktus ir 1991 m. sausio 23 d. Nutarties Prodifarma / Komisija, T‑3/90, EU:T:1991:2, 35 punktą). Kitaip tariant, minėtas fizinis arba juridinis asmuo turi įrodyti, kad yra akto, kurio nagrinėjama institucija tariamai dėl jo nepriėmė, adresatas arba kad šis aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su juo taip pat, kaip būtų susijęs ir su šio akto adresatu (šiuo klausimu žr. 1996 m. lapkričio 26 d. Sprendimo T. Port, C‑68/95, EU:C:1996:452, 59 punktą ir 1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Gestevisión Telecinco / Komisija, T‑95/96, EU:T:1998:206, 58 punktą).

26

Be to, toks fizinis arba juridinis asmuo turi pateisinti suinteresuotumą pareikšti ieškinį pagal SESV 265 straipsnį, o tai reiškia, kad dėl savo rezultato ieškinys gali suteikti asmeninės naudos jį pareiškusiai šaliai (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktas; 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimo Flaherty ir kt. / Komisija, C‑373/06 P, C‑379/06 P ir C‑382/06 P, EU:C:2008:230, 25 punktas ir 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Andechser Molkerei Scheitz / Komisija, C‑682/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:356, 25 punktas). Vis dėlto suinteresuotumo pareikšti ieškinį nėra, kai palanki ieškinio baigtis bet kuriuo atveju negali suteikti ieškovui naudos (žr. 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bionorica ir Diapharm / Komisija, C‑596/15 P ir C‑597/15 P, EU:C:2017:886, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27

Šioje byloje nagrinėjamu atveju, pirma, reikia konstatuoti, kad aktas, kurį ieškovas prašė priimti Europos Vadovų Tarybos, t. y. neleidimas Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui dalyvauti šios institucijos susitikimuose dėl derybų, susijusių su finansinėmis perspektyvomis, būtų ne Europos Vadovų Tarybos ieškovui skirtas aktas, o šios institucijos sprendimas, skirtas minėtam Ministrui Pirmininkui. Taigi, nors ieškovas remiasi savo, kaip nagrinėjamos valstybės nacionalinio parlamento, šiuo atveju – Čekijos Respublikos Senato nario statusu, grįsdamas locus standi dėl bendrojo intereso, vis dėlto pagal šios nutarties 25 ir 26 punktuose nurodytą jurisprudenciją reikalaujama priešingai, t. y. kad jis, siekdamas įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, pagrįstų asmeninį atsiradusį ir egzistuojantį suinteresuotumą dėl nurodomo Europos Vadovų Tarybos neveikimo konstatavimo. Be to (ir bet kuriuo atveju), SESV 265 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta sąlyga dėl fizinio arba juridinio asmens locus standi, kai ši institucija nepriėmė dėl šio asmens kokio nors akto, išskyrus rekomendaciją ir nuomonę, kuris būtų jam skirtas kaip adresatui arba būtų tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs, ieškovo atveju akivaizdžiai nėra įvykdyta, nes, priešingai, priemones, kurių prašoma imtis Europos Vadovų Tarybos, būtų skirtos trečiajam asmeniui (šiuo klausimu žr. 1991 m. sausio 23 d. Nutarties Prodifarma / Komisija, T‑3/90, EU:T:1991:2, 37 punktą ir 1996 m. lapkričio 26 d. Nutarties Kuchlenz-Winter / Taryba, T‑167/95, EU:T:1996:172, 20 punktą).

28

Kita vertus, pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą toks ieškinys priimamas tiktai tuo atveju, jeigu nagrinėjama institucija, įstaiga ar organas buvo pirma paragintas imtis atitinkamų veiksmų. Vis dėlto iš tos pačios pastraipos matyti, kad ieškinys gali būti pareikštas iš naujo, tik jeigu pasibaigus dviejų mėnesių terminui nuo raginimo imtis veiksmų ta institucija, įstaiga ar organas neapibrėžė savo pozicijos.

29

Šiuo klausimu primintina, kad ši nuostata susijusi su nagrinėjamos institucijos neveikimu, nes ji nepriima sprendimo ar neapibrėžia pozicijos (1971 m. liepos 13 d. Sprendimo Deutscher Komponistenverband / Komisija, 8/71, EU:C:1971:82, 2 punktas; 2013 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑196/12, EU:C:2013:753, 22 punktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bionorica ir Diapharm / Komisija, C‑596/15 P ir C‑597/15 P, EU:C:2017:886, 52 punktas). Vadinasi, SESV 265 straipsnyje nustatytos ieškinio dėl neveikimo priimtinumo sąlygos iš esmės nėra įvykdomos, jeigu institucija, kuri buvo paraginta imtis veiksmų, apibrėžia savo poziciją dėl tokio raginimo prieš pareiškiant ieškinį (1993 m. balandžio 1 d. Sprendimo Pesqueras Echebastar / Komisija, C‑25/91, EU:C:1993:131, 11 punktas ir 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Nutria / Komisija, T‑832/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:428, 45 punktas).

30

Be to, pagal jurisprudenciją SESV 265 straipsnis susijęs su neveikimu, nes nėra priimamas sprendimas arba nėra apibrėžiama pozicija, o ne su kito akto nei tas, kurį suinteresuotieji asmenys prašė priimti ar kuris, jų nuomone, buvo būtinas, priėmimu (2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Nutria / Komisija, T‑832/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:428, 46 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1993 m. balandžio 1 d. Sprendimo Pesqueras Echebastar / Komisija, C‑25/91, EU:C:1993:131, 12 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Taigi, jeigu, pateikusi paaiškinimų po tokio paraginimo institucija atsisako imtis veiksmų, tai reiškia pozicijos apibrėžimą, kuriuo nutraukiamas neveikimas, ir toks šitaip išreikštas ir detalizuotas atsisakymas yra aktas, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris ir kt. / Komisija, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, EU:C:1988:199, 32 ir 33 punktus ir 2017 m. gruodžio 7 d. Nutarties Techniplan / Komisija, T‑853/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:928, 20 punktą).

32

Nors šioje byloje nagrinėjamu atveju Europos Vadovų Taryba 2019 m. birželio 24 d. ieškovui aiškiai paaiškino priežastis, dėl kurių negali imtis prašomų veiksmų, ieškovas nepareiškė šio ieškinio pagal SESV 263 straipsnį, prašydamas panaikinti 2019 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos rašte išdėstytą sprendimą nesiimti veiksmų, kurių jos buvo prašoma imtis raginime imtis veiksmų. Būtent pareikšdamas tokį ieškinį dėl panaikinimo jis galėjo prireikus ginčyti Europos Vadovų Tarybos motyvus, kuriais ši rėmėsi, priimdama sprendimą atsisakyti neleisti Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui dalyvauti nagrinėjamuose šios institucijos susitikimuose, jeigu tik galėtų pagrįsti locus standi dėl tokio sprendimo.

33

Šiuo klausimu tai, kad 2019 m. liepos 2 d. rašte ieškovas paprašė Europos Vadovų Tarybos pateikti papildomų paaiškinimų dėl 2019 m. birželio 24 d. rašto, kurį ji atsiuntė, reaguodama į raginimą imtis veiksmų, ir kurio turinį kritikavo ieškovas, turinio, neturi reikšmės šio ieškinio priimtinumui, kuris buvo nagrinėtas šios nutarties 28–32 punktuose. Nors ieškovo 2019 m. liepos 2 d. laiške išreikšta kritika esant tam tikroms aplinkybėms galėjo būti išreikšta pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, reikia konstatuoti, kad ieškovas minėtame laiške vis dėlto dar kartą neragino Europos Vadovų Tarybos imtis veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą. Vadinasi, minėto rašto negalima laikyti nauju raginimu imtis veiksmų, dėl kurio Europos Sąjungos Taryba vėliau nesiėmė veiksmų.

34

Be to (ir bet kuriuo atveju), kalbant apie tai, ar šioje byloje nagrinėjamu atveju ir, kaip Europos Vadovų Taryba nurodė, pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, ši institucija neturėjo jokios pareigos imtis ieškovo raginime imtis veiksmų prašomų priemonių, nes neturėjo kompetencijos to daryti, reikia priminti, jog šis klausimas nepriskirtinas nė prie vienos iš ieškinio dėl neveikimo priimtinumo sąlygų ir jį reikia nagrinėti iš esmės. Būtent priimdamas sprendimą dėl reikalavimo pripažinti neveikimą pagrįstumo Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar tuo metu, kai atitinkamai institucijai buvo pateiktas raginimas imtis veiksmų pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą, ši institucija privalėjo tai padaryti taip, kaip ieškovas to prašė savo raginime (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑442/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:547, 27 ir 28 punktus).

35

Šioje byloje nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ieškovas apkaltino Čekijos Respublikos vyriausybės vadovą korupcija, ir Ústavní soud (Konstitucinis Teismas) sprendimo, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo Europos Vadovų Taryba, ši institucija, taikydama ESS 15 straipsnio 2 dalį, neturi jokios diskrecijos, kai kviečia valstybių narių valstybės ar vyriausybės vadovus į Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Kadangi šioje nuostatoje nieko nepatikslinta šiuo klausimu, ji turi būti suprantama kaip grindžiama prielaida, kad būtent valstybės narės turi numatyti nacionalines priemones, įskaitant konstitucines, pagal kurias turi būti galima nustatyti, ar šios institucijos susitikimuose joms atstovaus jų valstybės, ar vyriausybės vadovas, ir atitinkamu atveju – ar kokios nors priežastys gali būti kliūtis vienam iš jų atstovauti atitinkamai valstybei narei Europos Vadovų Taryboje.

36

Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad, atitinkamu atveju nedarant poveikio ESS 7 straipsnyje numatytai procedūrai, jeigu nėra nacionalinių priemonių, kurios užkirstų kelią bet kokiam akivaizdžiam interesų konfliktui atstovaujant valstybei narei arba SESV 258 ir 259 straipsniuose numatytoms procedūroms, susijusioms su mokėjimais įgyvendinant sektorių politiką, kurie buvo atlikti Sąjungos vardu ir naudai, kompetencijos pasidalijimas valstybėje narėje saugomas pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Sąjunga gerbia valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių ir konstitucinių jų struktūrų (žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Porin kaupunki, C‑328/19, EU:C:2020:483, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Pagal ESS 15 straipsnio 2 dalį tik valstybės narės, taikydamos savo vidaus konstitucines normas, turi nustatyti, ar, Europos Vadovų Tarybai atliekant savo darbą, joms turi atitinkamai atstovauti valstybės, ar vyriausybės vadovas. Vadinasi, akivaizdu, kad atsisakydama imtis tolesnių veiksmų dėl raginimo imtis veiksmų ir nepaisydama to, ar, atsižvelgiant į SESV 325 straipsnio 1 dalį ir Reglamento 2018/1046 61 straipsnio 1 dalį, Čekijos Respublikos atstovas šioje institucijoje yra patekęs į interesų konfliktą, Europos Vadovų Taryba šioje byloje nagrinėjamu atveju nepažeidė SESV 265 straipsnio trečios pastraipos.

38

Kalbant apie kaltinimus, susijusius su nurodomu Čekijos Respublikos Ministro Pirmininko interesų konfliktu, reikia priminti, kad Sąjungos atliekamų mokėjimų valstybėse narėse naudojant jo vardu ir naudai suteiktas lėšas teisėtumui taikomi Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys šias lėšas, ir juose numatytos sąlygos, pavyzdžiui, dabar nagrinėjamos Bendrojo Teismo byloje Čekijos Respublika / Komisija (T‑76/20).

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Europos Vadovų Tarybos nurodomas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti pripažintas pagrįstu, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas ir bet kuriuo atveju kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas; atsakant į ieškovo argumentus dėl nurodomo atsisakymo vykdyti teisingumą, jeigu jo ieškinys būtų atmestas kaip nepriimtinas, nors jis yra nacionalinio parlamento narys ir yra susilaukęs grasinimų, dėl kurių kilo pavojus jo fizinei neliečiamybei, reikia pažymėti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį nesiekiama pakeisti Sutartyse numatytos teisminės kontrolės sistemos (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 97 punktas ir 2017 m. vasario 28 d. Nutarties NF / Europos Sąjungos Taryba, T‑192/16, EU:T:2017:128, 74 punktas).

40

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Europos Sąjungos Taryba prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti priteistos iš ieškovo.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

nutaria: