—

panaikinti visą ginčijamą sprendimą, todėl jokia sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, versija negali būti skelbiama, kol Bendrasis Teismas nagrinės ieškinį dėl sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, panaikinimo,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir palikti Europos Komisijos atmestas neskelbiamas dalis, kaip nurodyta antrajame, trečiajame ir ketvirtajame ieškinio pagrinduose, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes atmetė ieškovų prašymą atidėti bet kokios 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo (toliau – sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas) (1) nekonfidencialios versijos paskelbimą, kol Bendrasis Teismas nagrinės ieškovų ieškinį dėl sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, panaikinimo. Pats sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, būtų priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, kaip nustatyta 2017 m. lapkričio 10 d. Sprendime Icap ir kt. / Komisija (T-180/15, EU:T:2017:795, 253–269 punktai). Taigi ieškovų padėtis būtų tokia pati kaip ir tų, kuriems sprendimas nėra skirtas: jie negalėtų pasinaudoti esant normaliai procedūros, kuri baigiasi sprendimu dėl prieštaravimo pagrįstumo, eigai suteikiamomis garantijomis savo teisėms į gynybą įgyvendinti. Ieškovai teigia, kad tai neleidžia skelbti sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, kol Bendrasis Teismas nepatikrins Komisijos teiginių.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija, veikdama per bylas nagrinėjantį pareigūną, viršijo savo įgaliojimus pagal Sprendimo 2011/695/ES (toliau – Sprendimas dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų) (2) 8 straipsnio 2 dalį, nes panaikino Konkurencijos generalinio direktorato sprendimą neskelbti dalies sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas (ir, remdamasi šiuo neteisėtu sprendimu, neuždraudė skelbti analogiškų sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, dalių). Komisija, veikdama per bylas nagrinėjantį pareigūną, nebetenka įgaliojimų tai daryti (žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Pilkington Group / Komisija, T-462/12, EU:T:2015:508, 31 punktą).

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija padarė klaidą vertindama ieškovų reikalavimus pagal Sprendimo dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų 8 straipsnio 2 dalį ir taip neapsaugojo verslo paslapčių, kaip reikalaujama pagal šią nuostatą, SESV 339 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (3) 28 straipsnį. Komisija, be kitų priežasčių, klaidingai nusprendė, kad ginčijama informacija neatitiko informacijos, kuriai taikoma pareiga saugoti verslo paslaptis, kriterijaus (žr. 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimą Bank Austria Creditansalt / Komisija, T-198/03, EU:T:2006:136).

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė principą, kuriuo reglamentuojama asmenų tapatybės apsauga, kiek tai susiję su buvusiu ieškovų darbuotoju ir jų įmonėse vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, įskaitant teisę į privataus gyvenimo gerbimą, saugomą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį. Ieškovai teigia, kad Komisija pasiūlė skelbti informaciją, kuri galėtų ar gali atskleisti šio buvusio darbuotojo tapatybę ir tariamą tuometinį ieškovų darbuotojų požiūrį.