1

Savo apeliaciniu skundu Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi / EUIPO – M. J. Dairies (BBQLOUMI) (T‑328/17, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2018:594), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2017 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 497/2016-4), susijusio su protesto procedūra (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), kuriuo buvo panaikintas ir pakeistas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), iš dalies pakeistas 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424 (OL L 341, 2015, p. 21), įsigaliojusiu 2016 m. kovo 23 d. Vėliau nuo 2017 m. spalio 1 d. jis buvo panaikintas ir pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1). Vis dėlto, atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių klostymosi laikotarpį, šis apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas remiantis Reglamento Nr. 207/2009 pirmine redakcija.

3

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnyje „Absoliutūs atmetimo pagrindai“ nustatyta:

„1.   Neregistruojami šie žymenys:

<…>

<…>

3.   1 dalies b, c ir d punktų nuostatos netaikomos, jeigu dėl prekių ženklo naudojimo jis yra tapęs atskiriamu nuo tų prekių ar paslaugų [jis įgijo skiriamąjį požymį toms prekėms ir paslaugoms], kurioms prašoma registracijos.“

4

Šio reglamento 8 straipsnyje „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ nustatyta:

„1.   Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<…>

<…>

5.   Be to, ankstesnio prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį [Europos Sąjungos] prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą [Europos Sąjungoje] arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui.“

5

Šio reglamento 65 straipsnyje nurodyta:

„1.   Teisingumo Teismui galima skųsti Apeliacinės tarybos sprendimus dėl apeliacijų.

2.   Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl Sutarties, šio reglamento arba bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.

3.   Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.

<…>“

6

Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnyje, kuris, kaip ir šio reglamento 67–74 straipsniai, įtvirtintas jo VIII antraštinėje dalyje „[Europos Sąjungos] kolektyviniai prekių ženklai“, nustatyta:

„1.   [Europos Sąjungos] kolektyvinis ženklas yra [Europos Sąjungos] prekių ženklas, kurio paraiškoje buvo nurodyta, kad jis yra toks, ir dėl kurio galima ženklo savininke esančios asociacijos narių prekes arba paslaugas atskirti nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių arba paslaugų. [Europos Sąjungos] kolektyvinių ženklų paraiškas gali paduoti gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų asociacijos, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali savo vardu turėti visų rūšių teises ir pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme, taip pat ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

2.   Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal 1 dalį [Europos Sąjungos] kolektyviniais ženklais gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą. Kolektyvinis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo prekyboje naudoti tokius ženklus arba nuorodas, jeigu jie naudojami laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos; konkrečiai kalbant, tokiu ženklu negalima pasinaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę vartoti geografinį pavadinimą.

3.   Šis reglamentas galioja [Europos Sąjungos] kolektyviniams ženklams tiek, kiek 67–74 straipsnių nuostatos nenustato kitaip.“

7

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktų, 7 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1 ir 5 dalių, 65 ir 66 straipsnių formuluotės atitinka atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b–d punktų, 7 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1 ir 5 dalių, taip pat 63 ir 64 straipsnių formuluotes ir be esminių pakeitimų pakartotos atitinkamai Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 72 ir 74 straipsniuose.

8

2014 m. liepos 9 d. Bulgarijoje įsteigta bendrovė M. J. Dairies EOOD paprašė EUIPO įregistruoti toliau nurodytą žodinį ir vaizdinį žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą (toliau – prašomas įregistruoti prekių ženklas arba prašomas įregistruoti prekių ženklas BBQLOUMI):

9

Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 29, 30 ir 43 klasių ir atitinka tokį aprašymą:

10

Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2014 m. rugpjūčio 12 d.Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje.

11

2014 m. lapkričio 12 d. apeliantė pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo BBQLOUMI registracijos visoms šio sprendimo 9 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.

12

Savo protestą apeliantė grindė kolektyviniu Europos Sąjungos prekių ženklu HALLOUMI, įregistruotu 2000 m. liepos 14 d. 29 klasės prekėms, atitinkančiomis šį aprašymą: „Sūriai“.

13

Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais.

14

2016 m. sausio 15 d. sprendimu EUIPO protestų skyrius šį protestą atmetė.

15

Dėl tokio sprendimo apeliantės pateikta apeliacija buvo atmesta ginčijamu EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos (toliau – Apeliacinė taryba) sprendimu.

16

Šį atmetimą Apeliacinė taryba motyvavo tuo, kad per protesto procedūras ankstesni kolektyviniai prekių ženklai turi būti vertinami taip, kaip ankstesni individualūs prekių ženklai. Nagrinėjamo ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas, nes žodis „halloumi“ paprasčiausiai žymi sūrio rūšį. Šis žodis vartojamas kaip bendrinis produkto rūšies pavadinimas. Net Kipro ir Graikijos atveju apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad plačioji visuomenė prekių ženklą HALLOUMI suvokia kitaip nei sūrio rūšies apibūdinimą.

17

Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nėra jokios galimybės supainioti ankstesnį prekių ženklą ir prašomą įregistruoti prekių ženklą BBQLOUMI, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

18

Neginčijama, kad Nicos sutarties 29 klasės atveju prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės daugiausia yra tapačios arba panašios. Tačiau šie prekių ženklai tik šiek tiek panašūs vizualiai. Be to, nėra fonetinio ir konceptualaus panašumo.

19

Galiausiai Apeliacinė taryba konstatavo, kad apeliantė atsisakė protesto pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi.

20

Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. gegužės 26 d., apeliantė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

21

Savo ieškinį ji grindė vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Šį pagrindą sudaro keturios dalys.

22

Pirma, apeliantė priekaištavo Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši klaidingai apibrėžė Europos Sąjungos kolektyvinių prekių ženklų taikymo sritį ir pasekmes, kai pakartojo klaidingus argumentus, pateiktus 2012 m. birželio 13 d. Sprendime Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias / VRDT – Garmo (HELLIM) (T‑534/10, EU:T:2012:292).

23

Antra, ji tvirtino, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 66 ir paskesnius straipsnius, nes neatsižvelgė į tai, jog kolektyviniai prekių ženklai neleidžia nurodyti vienos komercinės kilmės ir gali nurodyti geografinę kilmę.

24

Trečia, Apeliacinė taryba klaidingai kvalifikavo ankstesnį prekių ženklą kaip bendrinį ir taip paneigė šio prekių ženklo skiriamąjį požymį.

25

Ketvirta, Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai leidžia išvengti bet kokios galimybės supainioti.

26

Nė vienai vienintelio ieškinio pagrindo daliai nebuvo pritarta, todėl ieškinys buvo atmestas.

27

2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Bendrasis Teismas ištaisė skundžiamo sprendimo 71 punkto redakciją proceso kalba. Remdamasis taip pataisyta versija, Bendrasis Teismas, nepaisydamas to, kad prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės iš dalies tapačios ir iš dalies panašios, nusprendė, jog negali būti galimybės suklaidinti atitinkamą visuomenę, nes ankstesnio prekių ženklo, turinčio apibūdinamąją reikšmę ir dėl to silpną skiriamąjį požymį, atveju silpno vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra galimybė supainioti.

28

Skundžiamo sprendimo redakcijos proceso kalba, kuri iš pradžių buvo pateikta šalims ir kuri paskelbta viešai, 71 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad nepaisant to, jog prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės iš dalies tapačios ir iš dalies panašios, negali būti galimybės suklaidinti atitinkamą visuomenę, nes tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas yra apibūdinamasis ir turi silpną skiriamąjį požymį, vizualių, fonetinių ir konceptualių panašumų nepakanka, kad būtų galima daryti prielaidą, jog egzistuoja galimybė supainioti.

29

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

30

EUIPO Teisingumo Teismo prašo:

31

M. J. Dairies Teisingumo Teismo prašo:

32

Po to, kai generalinė advokatė pateikė savo išvadą, 2019 m. spalio 30 d. apeliantė pateikė Teisingumo Teismo kanceliarijai prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

33

Pagal šią nuostatą išklausęs generalinį advokatą Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.

34

Savo prašymą apeliantė grindė tuo, kad generalinės advokatės išvada paremta klaidingu apeliacinio skundo pagrindų ir argumentų aiškinimu. Toks klaidingas aiškinimas yra nauja aplinkybė, be to, dėl jo kyla rizika, kad byla bus nagrinėjama remiantis argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.

35

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Teisingumo Teismo nesaisto nei tokia išvada, nei ją pagrindžiantys generalinio advokato motyvai (2017 m. birželio 22 d. Sprendimo Federatie Nederlandse Vakvereniging ir kt., C‑126/16, EU:C:2017:489, 31 punktas ir 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimo College Pension Plan of British Columbia, C‑641/17, EU:C:2019:960, 39 punktas).

36

Taip pat reikia priminti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Procedūros reglamente nenumatyta galimybės atsakyti į generalinio advokato pateiktą išvadą. Nesutikimas su generalinio advokato išvada savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės proceso dalies atnaujinimą (2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Polbud – Wykonawstwo, C‑106/16, EU:C:2017:804, 23 ir 24 punktai ir 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimo College Pension Plan of British Columbia, C‑641/17, EU:C:2019:960, 40 punktas).

37

Šiuo atveju, kadangi apeliaciniam skundui pagrįsti pateikti pagrindai ir argumentai buvo aptarti per rašytinę ir žodinę proceso dalis, o Teisingumo Teismui nėra privalomas šių pagrindų ir argumentų aprašymas, pateiktas generalinės advokatės išvadoje, nėra rizikos, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, byla bus nagrinėjama remiantis argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.

38

Be to, šioje išvadoje pateikti tvirtinimai, įskaitant susijusius su apeliacinio skundo pagrindų ir argumentų apimtimi, tikrai nėra nauja faktinė aplinkybė, kurią šalis pateikė pasibaigus žodinei proceso daliai, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį.

39

Taigi Teisingumo Teismas, išklausęs generalinę advokatę, mano, kad turi visą būtiną informaciją sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti.

40

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.

41

Apeliacinį skundą apeliantė grindžia keturiais pagrindais.

42

Remdamasi pirmuoju pagrindu, kuris susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio (dabar – Reglamento 2017/1001 74 straipsnis) pažeidimu, apeliantė tvirtina, kad iš šios nuostatos matyti, jog kolektyviniai prekių ženklai, kiek tai susiję su jų skiriamuoju požymiu, negali būti vertinami taip, kaip individualūs prekių ženklai. Šiuo klausimu apeliantė pažymi, jog iš minėtos nuostatos 1 dalies matyti, kad esminė kolektyvinių prekių ženklų kilmės nuorodos funkcija yra atskirti vienos ar kelių asociacijos narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų ir kad iš tos pačios nuostatos 2 dalies matyti, jog, nukrypstant nuo minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, leidžiama, kad tokie prekių ženklai nurodytų atitinkamų prekių ar paslaugų geografinę kilmę.

43

Taigi pritaręs Apeliacinės tarybos požiūriui, jog prekių ženklo HALLOUMI skiriamasis požymis silpnas dėl to, kad žodis „halloumi“ žymi sūrio rūšį, pagamintą pagal specialių receptą iš kiprietiško pieno, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į kolektyvinio prekių ženklo savybes, nurodytas Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

44

Be to, reikalaudamas, kad per protesto procedūrą kolektyvinio prekių ženklo savininkas įrodytų šio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnį, Bendrasis Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo pareigą. Iš esmės jis rėmėsi silpno skiriamojo požymio prielaida ir reikalavo, kad apeliantė paneigtų šią prielaidą.

45

Remdamasi antruoju pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su šio reglamento 66 straipsniu, pažeidimu, apeliantė iš esmės pakartoja argumentus, kurie buvo pateikti nagrinėjant pirmąjį pagrindą, ir tuo remdamasi daro išvadą, kad Bendrasis Teismas, vertindamas minėto 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą „galimybės suklaidinti visuomenę“ kriterijų, neatsižvelgė į minėtame 66 straipsnyje išvardytas kolektyvinio prekių ženklo savybes.

46

Remdamasi trečiuoju pagrindu apeliantė tvirtina, kad taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrasis Teismas neatsižvelgė į su šia nuostata susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

47

Pirma, apeliantė pažymi, kad 2012 m. birželio 13 d. Sprendimas Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias / VRDT – Garmo (HELLIM) (T‑534/10, EU:T:2012:292), kuriuo rėmėsi Bendrasis Teismas, Teisingumo Teismo nebuvo patvirtintas. Dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas 2013 m. kovo 21 d. Nutartimi Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi / VRDT (C‑393/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:207). Tačiau šioje nutartyje Teisingumo Teismas tik konstatavo, kad apeliantė klaidingai suprato minėtą sprendimą ir nenagrinėjo klausimo, ar Bendrasis Teismas teisingai taikė atitinkamus principus.

48

Dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo The Tea Board / EUIPO (C‑673/15 P–C‑676/15 P, EU:C:2017:702), kurį Bendrasis Teismas taip pat paminėjo skundžiamame sprendime, apeliantė pažymi, kad Teisingumo Teismas jame tik nurodė, jog galimybė supainioti, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinio prekių ženklo pagrindinė funkcija, kaip ir individualių prekių ženklų funkcija, yra nurodyti atitinkamų prekių ar paslaugų komercinę kilmę.

49

Dėl 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT (C‑196/11 P, EU:C:2012:314), kuriuo Bendrasis Teismas taip pat rėmėsi, apeliantė tvirtina, kad remdamasis minėtu sprendimu skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, jog Europos Sąjungos kolektyvinio prekių ženklo tam tikrą skiriamąjį požymį galima pripažinti tik tada, kai šio prekių ženklo savininkas pateikia atitinkamų įrodymų.

50

Be to, Bendrasis Teismas pažeidė pagrindines taisykles, įtvirtintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto, kiek tai susiję su visapusišku galimybės supainioti vertinimu. Šiuo klausimu apeliantė remiasi 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimu BSH / EUIPO (C‑43/15 P, EU:C:2016:837), visų pirma jo 61–64 punktais, kuriuose Teisingumo Teismas pakartojo šias taisykles, be kita ko, pabrėždamas, kad net tuo atveju, kai yra ankstesnis prekių ženklas, turintis silpną skiriamąjį požymį, gali egzistuoti galimybė supainioti dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo.

51

Apeliantė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 71 punktas yra akivaizdžiai nesuderinamas su šia jurisprudencija, nes Bendrasis Teismas jame atmetė galimybę supainioti, tinkamai neatlikęs visapusiško šios galimybės vertinimo pagal visus svarbius veiksnius ir jų tarpusavio priklausomybę.

52

Remdamasi ketvirtuoju pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 65 straipsnio 2 dalies pažeidimu, apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis negrąžino bylos EUIPO, nors konstatavo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidų.

53

EUIPO ir M. J. Dairies teigimu, Apeliacinė taryba ir Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad, nagrinėjant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą galimybę supainioti, prekių ženklo HALLOUMI skiriamasis požymis turi būti laikomas silpnu.

54

Jos primena: kaip ir individualus prekių ženklo, kolektyvinio prekių ženklo esminė funkcija yra nurodyti juo žymimų prekių ir paslaugų komercinę kilmę. Taigi kolektyvinio prekių ženklo skiriamasis požymis neturi būti vertinamas pagal kitokius kriterijus nei tie, kurie taikomi tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas yra individualus.

55

Taigi pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo pagrindai turi būti atmesti.

56

Trečiasis pagrindas taip pat nepagrįstas. Šiuo klausimu EUIPO ir M. J. Dairies pažymi, kad Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog nėra galimybės supainioti, remdamasis ne tik silpnu ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu, bet ir kitais svarbiais veiksniais, visų pirma nedideliu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu. Todėl skundžiamas sprendimas, įskaitant jo 71 punktą, atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto.

57

Dėl ketvirtojo pagrindo EUIPO ir M. J. Dairies mano, kad Bendrasis Teismas turėjo teisę nuspręsti, jog nėra galimybės supainioti, nepaisant Apeliacinės tarybos klaidų, padarytų atliekant fonetinį ir konceptualų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimą.

58

Nors apeliantės pateiktas protestas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo BBQLOUMI buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir 8 straipsnio 5 dalimi, neginčijama, kad, atsižvelgiant į vėliau pateiktus pagrindus ir argumentus, šį protestą Apeliacinė taryba ir Bendrasis Teismas galėjo nagrinėti tik pagal minėtą 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

59

Pagal pastarąją nuostatą, kuri, nesant priešingos nuostatos, numatytos Reglamento Nr. 207/2009 67–74 straipsniuose, taikomuose Europos Sąjungos kolektyviniams prekių ženklams pagal šio reglamento 66 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo The Tea Board / EUIPO, C‑673/15 P–C‑676/15 P, EU:C:2017:702, 46 punktas), prašomas įregistruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, žymimų prašomu įregistruoti prekių ženklu arba ankstesniu prekių ženklu, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę teritorijoje, kurioje ankstesniam prekių ženklui taikoma apsauga.

60

Šiuo atveju ankstesnis prekių ženklas yra kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas HALLOUMI, kurį apeliantė įregistravo sūriams. Neginčijamas Apeliacinės tarybos atliktas ir Bendrojo Teismo patvirtintas vertinimas, pagal kurį atitinkamą visuomenę sudaro plačioji Sąjungos visuomenė, nes nurodytos prekės yra kasdienio vartojimo.

61

Remdamasi savo apeliacinio skundo pirmuoju–trečiuoju pagrindais apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į kriterijus, pagal kuriuos turi būti vertinamas galimybės supainioti egzistavimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Šie pagrindai susiję su teisės principais, taikomais vertinant galimybę supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, o tai yra teisės klausimas, kuris gali būti pateiktas Teisingumo Teismui nagrinėjant apeliacinį skundą (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo BSH / EUIPO, C‑43/15 P, EU:C:2016:837, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62

Šiuos tris pagrindus reikia nagrinėti kartu, pirmiausia siekiant nustatyti, kokie kriterijai taikomi, o vėliau – atsakyti į klausimą, ar Bendrasis Teismas laikėsi šių kriterijų.

63

Nagrinėdamas bylas dėl protestų, grindžiamų ankstesniais individualiais prekių ženklais, Teisingumo Teismas kelis kartus nusprendė, kad galimybė suklaidinti yra galimybė, kad visuomenė gali manyti, jog ankstesniu ir prašomu įregistruoti prekių ženklais žymimos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 33 punktą; 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 19 punktą ir 2019 m. birželio 12 d. Sprendimo Hansson, C‑705/17, EU:C:2019:481, 40 punktą).

64

Vis dėlto tokiu atveju, kaip šioje byloje, kai ankstesnis prekių ženklas yra kolektyvinis prekių ženklas, kurio pagrindinė funkcija, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 1 dalimi, yra atskirti asociacijos, kuri yra šio prekių ženklo savininkė, narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo The Tea Board / EUIPO, C 673/15 P–C‑676/15 P, EU:C:2017:702, 63 punktas ir 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Der Grüne Punkt / EUIPO, C‑143/19 P, EU:C:2019:1076, 52 punktas), galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti suprantama kaip galimybė, jog visuomenė gali manyti, kad ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės arba paslaugos ir prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimo prekės arba paslaugos pagamintos arba suteiktos asociacijos, kuri yra ankstesnio prekių ženklo savininkė, narių arba tam tikrais atvejais – su šiais nariais arba su šia asociacija ekonomiškai susijusių įmonių.

65

Nors tuo atveju, kai kolektyvinio prekių ženklo savininkas pateikia protestą, reikia atsižvelgti į pagrindinę šios rūšies prekių ženklo funkciją, nurodytą Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 1 dalyje, siekiant įvertinti, ką reiškia galimybė supainioti pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jurisprudencija, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos turi būti konkrečiai vertinama, ar tokia galimybė egzistuoja, taikytina byloms, susijusioms su ankstesniu kolektyviniu prekių ženklu.

66

Iš tiesų nė vienas iš Europos Sąjungos kolektyvinių prekių ženklų požymių nepateisina to, kad tokiu prekių ženklu grindžiamo protesto atveju būtų nukrypstama nuo šioje jurisprudencijoje nustatytų galimybės supainioti vertinimo kriterijų.

67

Pagal minėtą jurisprudenciją galimybės supainioti buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius (2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 34 punktas; 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488, 44 punktas ir 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 20 punktas).

68

Kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, šis vertinimas turi būti pagrįstas bendru įspūdžiu, kurį jie sukelia atitinkamai visuomenei (2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 35 punktas; 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488, 45 punktas ir 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 21 punktas).

69

Toks vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi, mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumą gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumas, ir atvirkščiai (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 46 punktas ir 2019 m. birželio 12 d. Sprendimo Hansson, C‑705/17, EU:C:2019:481, 43 punktas).

70

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnis, kuris lemia šio prekių ženklo teikiamos apsaugos apimtį, yra vienas iš nagrinėjamu atveju svarbių veiksnių. Kai ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ryškus, padidėja galimybė supainioti. Tačiau galimybė supainioti neatmetama, kai ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo BSH / EUIPO, C‑43/15 P, EU:C:2016:837, 61 ir 62 punktus ir 2019 m. birželio 12 d. Sprendimo Hansson, C‑705/17, EU:C:2019:481, 42 ir 44 punktus).

71

Negalima pritarti apeliantės teiginiui, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas skirtingai, jei ankstesnis prekių ženklas yra kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas.

72

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, jei nenumatyta priešingai Reglamento Nr. 207/2009 67–74 straipsniuose, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 7 straipsnio 3 dalis taikomi Europos Sąjungos kolektyviniams prekių ženklams. Todėl pastarieji bet kuriuo atveju turi turėti arba būdingą, arba per naudojimą įgytą skiriamąjį požymį.

73

Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis nėra šio skiriamojo požymio reikalavimo išimtis. Nors pagal šią nuostatą, nukrypstant nuo šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, leidžiama kaip kolektyvinius Europos Sąjungos prekių ženklus registruoti žymenis, galinčius nurodyti geografinę prekių ar paslaugų geografinę kilmę, pagal ją neleidžiama, kad taip įregistruoti žymenys neturėtų skiriamojo požymio. Kai asociacija prašo kaip kolektyvinį Europos Sąjungos prekių ženklą įregistruoti žymenį, galintį nurodyti geografinę kilmę, ji turi įsitikinti, kad šis žymuo turi elementų, leidžiančių vartotojui atskirti jos narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.

74

Taigi, net darant prielaidą, kad kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas HALLOUMI netiesiogiai nurodo, kaip tvirtina apeliantė, kad juo žymimos prekės kilusios iš Kipro, šis prekių ženklas vis dėlto turi atlikti savo esminę funkciją, t. y. atskirti asociacijos, kuri yra jo savininkė, narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, o minėto prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnis, remiantis šio sprendimo 70 punkte priminta jurisprudencija, yra svarbus veiksnys vertinant, ar egzistuoja galimybė supainioti šį prekių ženklą ir prašomą įregistruoti prekių ženklą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

75

Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai vertino ankstesnio prekių ženklo HALLOUMI skiriamojo požymio laipsnį ir įtraukė šį veiksnį į galimybės supainioti vertinimą.

76

Be to, priešingai, nei tvirtina apeliantė, neatrodo, kad Bendrasis Teismas, atlikdamas šį vertinimą, „sumenkino“ ankstesnio prekių ženklo HALLOUMI skiriamąjį požymį arba rėmėsi silpno skiriamojo požymio prielaida, kurią turi paneigti apeliantė. Atvirkščiai, iš skundžiamo sprendimo 42 ir 70 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Apeliacinė taryba, išanalizavęs apeliantės pateiktus įrodymus objektyviai konstatavo, jog žodis „halloumi“, vienintelis šį ankstesnį prekių ženklą sudarantis elementas, žymi konkrečios rūšies sūrį, pagamintą pagal specialų receptą, ir kad prekės rūšį nurodančio prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas. Toks ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnio vertinimas, nesant konkrečių argumentų, susijusių su akivaizdžiu įrodymų iškraipymu, negali būti ginčijamas Teisingumo Teisme (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo The Tea Board / EUIPO, C‑673/15 P–C 676/15 P, EU:C:2017:702, 41 punktą).

77

Bendrasis Teismas taip pat atsižvelgė į 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT (C 196/11 P, EU:C:2012:314) taikymo sritį. Šio sprendimo 41–47 punktuose Teisingumo Teismas patikslino, kad, nagrinėjant nacionaliniu prekių ženklu grindžiamą protestą, turi būti pripažintas „tam tikras jo skiriamasis požymis“. Neatsižvelgiant į tai, ar ši jurisprudencija gali būti taikoma šioje byloje, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas konstatavo, kad prekių ženklas HALLOUMI turi silpną skiriamąjį požymį, pripažino šio prekių ženklo „tam tikrą skiriamąjį požymį“, todėl nepažeidė minėto Teisingumo Teismo sprendimo.

78

Nors iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo pagrindai yra nepagrįsti, o trečiajam apeliacinio skundo pagrindui paremti argumentai, susiję su neatsižvelgimu į 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT (C 196/11 P, EU:C:2012:314) ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo The Tea Board / EUIPO (C 673/15 P–C 676/15 P, EU:C:2017:702) taikymo sritį, taip pat turi būti atmesti, reikia išnagrinėti argumentą, kuris taip pat buvo pateiktas grindžiant trečiąjį pagrindą, t. y. Bendrasis Teismas neatliko visapusiško galimybės supainioti vertinimo pagal visus svarbius veiksnius ir jų tarpusavio priklausomybę, kaip numatyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

79

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad skundžiamo sprendimo 62–69 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, jog Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai ir konceptualiai nepanašūs. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas manė, kad šie prekių ženklai, nors ir nežymiai, yra panašūs vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai.

80

Šio sprendimo 70 punkte Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad ankstesnis prekių ženklas HALLOUMI turi silpną skiriamąjį požymį, o minėto sprendimo 71 punkte nurodė, kad prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės iš dalies yra tapačios ir iš dalies tam tikra prasme panašios.

81

Kadangi šiuos skirtingus veiksnius taip įvertino Bendrasis Teismas, jis turėjo, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, kurio išaiškinimas pateiktas šio sprendimo 67–70 punktuose primintoje jurisprudencijoje, juos įtraukti į visapusišką vertinimą, atsižvelgdamas į minėtų veiksnių tarpusavio priklausomybę, visų pirma prekių ženklų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo priklausomybę, nes mažas žymimų prekių ar paslaugų panašumas gali būti kompensuojamas dideliu prekių ženklų panašumu, ir atvirkščiai.

82

Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas turėjo bent jau išnagrinėti, ar faktą, kad prekių ženklas HALLOUMI ir prašomas įregistruoti prekių ženklas BBQLOUMI, jo vertinimu, yra tik šiek tiek panašūs vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai, kompensuoja kiekvienu iš šių prekių ženklų žymimų prekių, t. y. sūrių, tapatumas. Remiantis minėtoje jurisprudencijoje, kurioje reikalaujama atlikti vertinimą, atsižvelgiant į susijusių veiksnių tarpusavio priklausomybę, nustatytais principais, toks nagrinėjimas būtinas siekiant nustatyti, ar yra galimybė, kad plačioji visuomenė gali klaidingai manyti, jog prekių ženklu BBQLOUMI pažymėtos prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos įmonės, priklausančios asociacijai, kuriai priklauso prekių ženklas HALLOUMI.

83

Skundžiamo sprendimo 56 punkte priminęs minėtus principus, o jo 69 punkte paskelbęs, kad likusioje minėto sprendimo dalyje jis visapusiškai įvertins galimybę supainioti, to paties sprendimo 70 ir 71 punktuose Bendrasis Teismas tik išdėstė savo išvadas dėl ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnio ir dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, bei jais žymimų prekių panašumo laipsnio, ir tik abstrakčiai nurodė, jog nėra galimybės suklaidinti visuomenės, nes aplinkybės, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, šiuo atveju tik šiek tiek panašūs vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai, nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, jog yra galimybė suklaidinti tuo atveju, kai ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis silpnas. Remdamasis būtent šiuo vieninteliu pagrindu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 72 punkte nusprendė, kad Apeliacinė taryba, padariusi šio sprendimo 62–69 punktuose nustatytas klaidas, teisingai nusprendė, kad nėra galimybės supainioti.

84

Nė iš vieno skundžiamo sprendimo motyvo nematyti, kad Bendrasis Teismas tinkamai išnagrinėjo svarbių veiksnių tarpusavio priklausomybę. Net darant prielaidą, kad jis tyrė, ar mažą prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą gali kompensuoti daug didesnis šiais prekių ženklais žymimų prekių panašumas, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nenurodė priežasčių, dėl kurių manė, kad taip nėra.

85

Iš skundžiamo sprendimo 71 punkto veikiau matyti, kad Bendrasis Teismas rėmėsi prielaida, jog tuo atveju, kai ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas, galimybės supainioti egzistavimas turi būti atmestas, kai paaiškėja, kad vien prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas neleidžia nustatyti tokios galimybės.

86

Kaip matyti iš šio sprendimo 69 ir 70 punktuose nurodytos jurisprudencijos, tokia prielaida klaidinga, nes aplinkybė, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis silpnas, nereiškia, kad nėra galimybės supainioti. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja tokia galimybė, reikia, atsižvelgiant į šioje jurisprudencijoje nurodytą tarpusavio priklausomybės kriterijų, išnagrinėti, ar mažą prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą kompensuoja didesnis šiais prekių ženklais žymimų prekių panašumas ar net tapatumas. Tačiau Bendrojo Teismo atliktame vertinime nėra jokio konkretaus tyrimo šiuo klausimu.

87

Aiškinant skundžiamą sprendimą reikia atsižvelgti į pirminę šio sprendimo redakciją arba 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl klaidų ištaisymo redakciją. Kadangi klaidų ištaisymas, kurį atliko Bendrasis Teismas, neturi įtakos šio apeliacinio skundo vertinimui, nereikia nagrinėti klausimo, dėl kurio šalys diskutavo per posėdį Teisingumo Teisme, ar toks ištaisymas, apie kurį Bendrasis Teismas pranešė šalims likus nedaug laiko iki šio posėdžio Teisingumo Teisme, yra suderinamas su taikytinomis procesinėmis taisyklėmis.

88

Kadangi dėl šio sprendimo 82–87 punktuose nurodytų priežasčių Bendrojo Teismo atliktas vertinimas neatitinka reikalavimo atlikti visapusišką vertinimą atsižvelgiant į susijusių veiksnių tarpusavio priklausomybę, reikia daryti išvadą, kad Bendrasis Teismas nepaisė kriterijų, pagal kuriuos turi būti vertinamas galimybės supainioti egzistavimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ir taip padarė teisės klaidą.

89

Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nesant būtinybės nagrinėti ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo.

90

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą tuo atveju, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

91

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatliko visapusiško vertinimo pagal jurisprudencijoje, susijusioje su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, nustatytus kriterijus.

92

Šiomis aplinkybėmis bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis galėtų atlikti tokį vertinimą ir iš naujo išnagrinėti, ar yra galimybė supainioti.

93

Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: