EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62018CJ0309

2019 m. gegužės 2 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas.
Lavorgna Srl prieš Comune di Montelanico ir kt.
Tribunale amministrativo regionale per il Lazio prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – Darbo sąnaudos – Pirkimo dalyvio, pasiūlyme atskirai nenurodžiusio šių sąnaudų, automatinis pašalinimas – Proporcingumo principas.
Byla C-309/18.

Court reports – general

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2019:350

TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gegužės 2 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – Darbo sąnaudos – Pirkimo dalyvio, pasiūlyme atskirai nenurodžiusio šių sąnaudų, automatinis pašalinimas – Proporcingumo principas“

Byloje C‑309/18

dėl Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. gegužės 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Lavorgna Srl

prieš

Comune di Montelanico,

Comune di Supino,

Comune di Sgurgola,

Comune di Trivigliano,

dalyvaujant

GEA Srl,

TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, teisėjai S. Rodin (pranešėjas) ir N. Piçarra,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Gea Srl, atstovaujamos advokato E. Potena,

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato M. Santoro,

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, P. Ondrůšek ir L. Haasbeek,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), ir viešųjų pirkimų srityje taikomų Sąjungos teisės principų išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Lavorgna Srl ginčą su Comune di Montelanico (Montelanico savivaldybė, Italija), Comune di Supino (Supino savivaldybė, Italija), Comune di Sgurgola (Sgurgola savivaldybė, Italija) ir Comune di Trivigliano (Trivigliano savivaldybė, Italija) dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su bendrove, kuri savo finansiniame pasiūlyme atskirai nenurodė darbo sąnaudų.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Direktyvos 2014/24 40 ir 98 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(40)

<…> darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolė turėtų būti vykdoma atitinkamais pirkimo procedūros etapais, taikant bendruosius principus, kuriais reglamentuojamas dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas, taikant pašalinimo kriterijus ir taikant nuostatas, susijusias su pasiūlyta neįprastai maža kaina. <…>

<…>

(98)

<…> Todėl reikalavimai, susiję su [1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431)] reglamentuojamomis pagrindinėmis darbo sąlygomis, kaip antai minimaliomis užmokesčio normomis, turėtų toliau atitikti nacionalinės teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių, taikomų pagal Sąjungos teisę minėtos direktyvos kontekste, normas.“

4

Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje nustatyta:

„1.   Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias [viešojo pirkimo] sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis.“

5

Šios direktyvos 56 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus arba pateikti trūkstamą naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.“

Italijos teisė

6

2016 m. balandžio 18 d.decreto legislativo n. 50 – Codice dei contratti pubblici (Įstatyminis dekretas Nr. 50 dėl Viešųjų pirkimų kodekso) (2016 m. balandžio 19 d. GURI paprastasis priedas, Nr. 91, iš dalies pakeistas 2017 m. balandžio 19 d.decreto legislativo n. 56 (Įstatyminis dekretas Nr. 56) (2017 m. gegužės 5 d. GURI paprastasis priedas, Nr. 103), toliau – Viešųjų pirkimų kodeksas) 83 straipsnio 9 dalis suformuluota taip:

„Trūkumas, susijęs su bet kuriuo formaliu prašymo elementu, gali būti ištaisytas pagal šioje dalyje nurodytą trūkumų ištaisymo procedūrą. Visų pirma tais atvejais, kai nėra 85 straipsnyje nurodytos informacijos ir Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento, kai jie yra neišsamūs arba padarytas bet kuris kitas esminis su tuo susijęs pažeidimas, išskyrus su techniniu pasiūlymu ir finansiniu pasiūlymu susijusius trūkumus, perkančioji organizacija suteikia pirkimo dalyviui dešimties dienų neviršijantį terminą reikalaujamiems pareiškimams pateikti, papildyti ar ištaisyti ir nurodo, koks turi būti jų turinys ir kurie asmenys turi juos pateikti. <…>“

7

Viešųjų pirkimų kodekso 95 straipsnio 10 dalyje numatyta:

„Savo finansiniame pasiūlyme veiklos vykdytojai privalo nurodyti savo darbo sąnaudas ir įmonei tenkančius mokesčius, susijusius su sveikatą ir saugą darbo vietose reglamentuojančių nuostatų laikymusi, išskyrus prekių, dėl kurių nereikia atlikti įrengimo darbų, tiekimą, intelektinio pobūdžio paslaugas ir 36 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sutartis. Kiek tai susiję su darbo sąnaudomis, perkančiosios organizacijos prieš priimdamos sprendimą sudaryti sutartį patikrina, ar laikytasi 97 straipsnio 5 dalies d punkte numatytų nuostatų.“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

8

2017 m. rugsėjo 29 d. skelbimu Montelanico savivaldybė pradėjo atviro konkurso procedūrą; pirkimo vertė viršijo Direktyvos 2014/24 4 straipsnyje numatytą vertės ribą. Šiame skelbime aiškiai nebuvo priminta Viešųjų pirkimų kodekso 95 straipsnio 10 dalyje numatyta veiklos vykdytojų pareiga savo finansiniame pasiūlyme nurodyti darbo sąnaudas.

9

Pasiūlymus pateikė šeši dalyviai, tarp kurių buvo Gea Srl ir Lavorgna.

10

Pasibaigus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui, pirkimo komisija, remdamasi Viešųjų pirkimų kodekso 83 straipsnio 9 dalyje numatyta trūkumų ištaisymo procedūra (soccorso istruttorio), pasiūlė kai kuriems konkurso dalyviams, tarp jų – Gea, nurodyti savo darbo sąnaudas.

11

2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu Montelanico savivaldybė nusprendė sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Gea.

12

Lavorgna, kuri užbaigus atrankos procedūrą užėmė antrą vietą, kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su ieškiniu; jame visų pirma prašė panaikinti tą sprendimą ir teigė, kad Gea turėjo būti pašalinta iš konkurso procedūros dėl to, kad savo pasiūlyme nenurodė darbo sąnaudų, nesuteikiant jai galimybės pasinaudoti trūkumų ištaisymo procedūra.

13

Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) primena, kad 2016 m. birželio 2 d. Sprendime Pizzo (C‑27/15, EU:C:2016:404) ir 2016 m. lapkričio 10 d. Nutartyje Edra Costruzioni ir Edilfac (C‑140/16, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:868) Teisingumo Teismas išsakė savo poziciją dėl to, ar konkurentai gali būti pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros už tai, kad nenurodė su darbo sauga susijusių sąnaudų, ir ar toks nenurodymas gali būti ištaisytas a posteriori. Ta proga Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tokiu atveju, kai dalyvavimo pirkimo procedūroje sąlyga ir dalyvio pašalinimas iš jos už tos sąlygos nesilaikymą nėra aiškiai numatyti pirkimo dokumentuose ir kai šią sąlygą galima nustatyti tik iš jurisprudencijoje pateikiamo nacionalinės teisės aiškinimo, perkančioji organizacija gali suteikti pašalintam dalyviui terminą, pakankamą trūkumui ištaisyti.

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad priimdamas Viešųjų pirkimų kodeksą, kuriuo siekiama perkelti Direktyvą 2014/24 į Italijos teisę, nacionalinis įstatymų leidėjas aiškiai numatė pirkimo dalyvių pareigą finansiniame pasiūlyme nurodyti savo darbo sąnaudas ir atmetė perkančiosios organizacijos galimybę remtis trūkumų ištaisymo procedūra ir pasiūlyti pirkimo dalyviams, kurie neįvykdė šios pareigos, ištaisyti trūkumus.

15

Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas) kyla klausimas dėl nagrinėjamos nacionalinės teisės normos atitikties bendriesiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir proporcingumo principams, visų pirma tuomet, kai, kaip jo nagrinėjamoje byloje, konkurse dalyvaujanti įmonė finansinį pasiūlymą, kuriame nenurodytos darbo sąnaudos, parengė pagal perkančiosios organizacijos tuo tikslu iš anksto parengtą dokumentaciją ir kai nekyla klausimo, ar realiai buvo laikytasi su darbo sąnaudomis susijusių taisyklių.

16

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad dėl šių nacionalinės teisės normų taikymo galėtų būti diskriminuojamos kitose valstybėse narėse įsteigtos įmonės, norinčios dalyvauti Italijos perkančiosios organizacijos paskelbtame konkurse, nes negalėtų būti tikros, kad perkančiosios organizacijos pateiktas iš anksto parengtas formuliaras yra teisingas.

17

Šiomis aplinkybėmis Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Sąjungos teisės teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai, siejami su laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principais, kurie įtvirtinti [SESV], ir iš jų kylantys principai, kaip antai vienodo požiūrio, nediskriminavimo, tarpusavio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, įtvirtinti Direktyvoje [2014/24], neleidžia taikyti tokios nacionalinės teisės normos, kaip antai iš [Viešųjų pirkimų kodekso 95 straipsnio 10 dalies ir 83 straipsnio 9 dalies] išplaukiančios Italijos teisės normos, pagal kurią įmonė, savo finansiniame pasiūlyme per viešojo pirkimo procedūrą atskirai nenurodžiusi darbo sąnaudų, bet kuriuo atveju šalinama iš viešojo pirkimo procedūros nesuteikiant galimybės ištaisyti trūkumų (soccorso istruttorio), net jei pareiga atskirai nurodyti tas sąnaudas nebuvo nurodyta konkurso dokumentuose ir net nepaisant to, kad pasiūlymas iš tiesų atitinka minimalių darbo sąnaudų reikalavimus, kaip, be to, nurodė pirkimo dalyvis tuo tikslu pateiktame specialiame pareiškime?“

Dėl prejudicinio klausimo

18

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvoje 2014/24 nurodyti teisinio saugumo, vienodo požiūrio ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią, per viešojo pirkimo procedūrą pateiktame finansiniame pasiūlyme atskirai nenurodžius darbo sąnaudų, šis pasiūlymas atmetamas nesuteikiant galimybės ištaisyti trūkumų, įskaitant atvejį, kai pareiga atskirai nurodyti šias sąnaudas nebuvo nurodyta konkurso dokumentuose.

19

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pirma, pagal vienodo požiūrio principą dalyviai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Antra, skaidrumo pareiga, kylančia iš vienodo požiūrio principo, siekiama užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei. Ši pareiga reiškia, jog visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ar specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir jas aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus (2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20

Atsižvelgęs į šiuos svarstymus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenumatyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir šiuos dokumentus ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas (2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 51 punktas; šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 10 d. Nutarties Spinosa Costruzioni Generali ir Melfi, C‑162/16, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:870, 32 punktą).

21

Vis dėlto šie principai iš esmės negali nedraudžia pašalinti ekonominės veiklos vykdytojo iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad jis neįvykdė su šia procedūra susijusiuose pirkimo dokumentuose ar galiojančiose nacionalinės teisės nuostatose aiškiai numatytos pareigos, už kurios nesilaikymą numatytas pašalinimas iš procedūros.

22

Tokia išvada darytina juo labiau dėl to, kad remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija tuo atveju, jei pareigos buvo aiškiai nustatytos su viešuoju pirkimu susijusiuose dokumentuose numatant, kad už jų nesilaikymą šalinama iš procedūros, perkančioji organizacija negali leisti taisyti jokių trūkumų, susijusių su minėtų pareigų neįvykdymu (pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Cartiera dell’Adda, C‑42/13, EU:C:2014:2345, 46 ir 48 punktus; 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 49 punktą ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Ciclat, C‑199/15, EU:C:2016:853, 30 punktą).

23

Šiuo klausimu reikia pridurti, kad pagal Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms leidžiama apriboti atvejus, kai perkančiosios organizacijos gali prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, paaiškinti ar patikslinti informaciją ar dokumentus, kurie, kaip teigiama, yra neišsamūs, klaidingi arba jų trūksta.

24

Galiausiai pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, su viešojo pirkimo procedūromis susijusi nacionalinės teisės norma, kurios tikslas – užtikrinti vienodą požiūrį į pirkimo dalyvius, neturi viršyti to, kas yra būtina užsibrėžtam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 8 d. Sprendimo Lloyd’s of London, C‑144/17, EU:C:2018:78, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad pareiga atskirai nurodyti darbo sąnaudas, už kurios nesilaikymą numatytas pašalinimas iš procedūros, aiškiai išplaukia iš skelbimo apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą pirkimą paskelbimo metu galiojusių Viešųjų pirkimų kodekso 95 straipsnio 10 dalies ir 83 straipsnio 9 dalies nuostatų. Remdamasis Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalimi, Italijos teisės aktų leidėjas šio kodekso 83 straipsnio 9 dalyje nusprendė trūkumų ištaisymo procedūros netaikyti, be kita ko, tiems atvejams, kai trūkstama informacija susijusi su darbo sąnaudomis.

26

Be to, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad skelbime apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą pirkimą Viešųjų pirkimų kodekso 95 straipsnio 10 dalyje numatyta potencialių viešojo pirkimo dalyvių pareiga finansiniame pasiūlyme nurodyti savo darbo sąnaudas nebuvo aiškiai priminta, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad šiame skelbime buvo nurodyta: „tiek, kiek aiškiai nenumatyta šiame skelbime apie pirkimą, konkurso dokumentuose ir specifikacijoje, [taikomos Viešųjų pirkimų kodekso nuostatos]“.

27

Darytina išvada, kad bet kuris deramai informuotas ir įprastai rūpestingas pirkimo dalyvis iš esmės galėjo susipažinti su pagrindinėje byloje nagrinėjamai konkurso procedūrai taikytinomis atitinkamomis taisyklėmis, įskaitant pareigą finansiniame pasiūlyme nurodyti darbo sąnaudas.

28

Šiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir skaidrumo principams neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbo sąnaudų nenurodymas lemia atitinkamo dalyvio pašalinimą iš procedūros nesuteikiant galimybės ištaisyti trūkumų, net jeigu skelbime apie pirkimą aiškiai nebuvo priminta teisinė pareiga tai nurodyti.

29

Vis dėlto iš rašytinių pastabų, kurias Teisingumo Teismui pateikė Gea, matyti, kad iš anksto parengtame formuliare, kurį privalomai turėjo naudoti pagrindinėje byloje nagrinėjamo konkurso dalyviai, jiems fiziškai nebuvo galimybių jame atskirai nurodyti darbo sąnaudų. Be to, su šiuo konkursu susijusioje specifikacijoje buvo nurodyta, kad dalyviai negali pateikti jokio dokumento, kurio perkančioji organizacija konkrečiai neprašo.

30

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris yra vienintelis kompetentingas priimti sprendimą dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių ir su nagrinėjamu pirkimu susijusių dokumentų, turi patikrinti, ar iš tiesų pirkimo dalyviams fiziškai buvo neįmanoma nurodyti darbo sąnaudų pagal Viešųjų pirkimų kodekso 95 straipsnio 10 dalį, ir įvertinti, ar dėl to šie dokumentai, nepaisant aiškios nuorodos į aiškias šio kodekso nuostatas, kėlė painiavą pirkimo dalyviams.

31

Jeigu tas teismas padarytų išvadą, kad taip buvo iš tiesų, dar reikia pridurti, kad tokiu atveju, atsižvelgdama į teisinio saugumo, skaidrumo ir proporcingumo principus, perkančioji organizacija gali tokiam dalyviui sudaryti galimybę ištaisyti trūkumus ir įvykdyti pareigas, kurias numato nacionalinės teisės aktai šioje srityje, per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 51 punktą ir 2016 m. lapkričio 10 d. Nutarties Spinosa Costruzioni Generali ir Melfi, C‑162/16, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:870, 32 punktą).

32

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvoje 2014/24 nurodyti teisinio saugumo, vienodo požiūrio ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią, per viešojo pirkimo procedūrą pateiktame finansiniame pasiūlyme atskirai nenurodžius darbo sąnaudų, šis pasiūlymas atmetamas nesuteikiant galimybės ištaisyti trūkumų, įskaitant atvejį, kai pareiga atskirai nurodyti šias sąnaudas nebuvo nurodyta konkurso dokumentuose, jeigu ši sąlyga ir atmetimo galimybė yra aiškiai numatytos su viešojo pirkimo procedūromis susijusioje nacionalinės teisės normoje, į kurią tuose dokumentuose buvo pateikta aiški nuoroda. Tačiau jeigu dėl konkurso nuostatų dalyviai neturi galimybės nurodyti šių sąnaudų savo finansiniuose pasiūlymuose, skaidrumo ir proporcingumo principai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja tai, jog dalyviams leidžiama ištaisyti trūkumus ir įvykdyti pareigas, kurias numato nacionalinės teisės aktai šioje srityje, per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

 

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, nurodyti teisinio saugumo, vienodo požiūrio ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią, per viešojo pirkimo procedūrą pateiktame finansiniame pasiūlyme atskirai nenurodžius darbo sąnaudų, šis pasiūlymas atmetamas nesuteikiant galimybės ištaisyti trūkumų, įskaitant atvejį, kai pareiga atskirai nurodyti šias sąnaudas nebuvo nurodyta konkurso dokumentuose, jeigu ši sąlyga ir pašalinimo galimybė yra aiškiai numatytos su viešojo pirkimo procedūromis susijusioje nacionalinės teisės normoje, į kurią tuose dokumentuose buvo pateikta aiški nuoroda. Tačiau jeigu dėl konkurso nuostatų dalyviai neturi galimybės nurodyti šių sąnaudų savo finansiniuose pasiūlymuose, skaidrumo ir proporcingumo principai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja tai, jog dalyviams leidžiama ištaisyti trūkumus ir įvykdyti pareigas, kurias numato nacionalinės teisės aktai šioje srityje, per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: italų.

Top