–

Google LLC, atstovaujamos advokatų H. Neumann, B. Tavakoli ir M. Wortmann,

–

Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos C. Mögelin ir V. Janßen,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir D. Klebs,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir G. Koós,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir L. Nicolae,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009, p. 37, klaidų ištaisymai OL L 241, 2013, p. 8 ir OL L 275, 2014, p. 9) (toliau – Pagrindų direktyva), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Google LLC ir Bundesrepublik Deutschland (Vokietijos Federacinė Respublika) ginčą dėl Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation, Post und Eisenbahnen (Federalinė elektros, dujų, telekomunikacijų, pašto ir geležinkelių tinklų agentūra, Vokietija) (toliau – BNetzA) sprendimo, kuriuo konstatuota, kad Google teikiama „Gmail“ elektroninio pašto paslauga yra telekomunikacijų paslauga, todėl Google įpareigota laikytis pareigos pranešti, o už šios pareigos nesilaikymą buvo numatyta bauda.

3

Pagrindų direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Apibrėžimas „Informacinės visuomenės paslaugos“, pateiktas 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką [(OL L 204, 1998, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), iš dalies pakeistos 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8)], 1 straipsnyje, apima plačią ekonominę veiklą, kuri vyksta operatyviniu kompiuteriniu ryšiu. Didžiajai tokios veiklos daliai ši direktyva netaikoma, nes tokios veiklos, visos ar tam tikros jos dalies, nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Balso telefonijai ir elektroninio pašto perdavimo paslaugoms ši direktyva taikoma. Ta pati įmonė, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėja, gali teikti ir elektroninių ryšių paslaugą, tokią kaip prieiga prie interneto, ir paslaugas, kurioms ši direktyva netaikoma, tokias kaip turinio teikimas internetu.“

4

Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

5

Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje „Politikos tikslai ir reguliavimo principai“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos šioje Direktyvoje ir specifinėse [specialiosiose] direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinės reguliavimo institucijos imtųsi visų reikiamų priemonių, skirtų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams pasiekti. Tokios priemonės turi būti proporcingos tiems tikslams.

Išskyrus tuos atvejus, kai su radijo dažniais susijusiame 9 straipsnyje nurodyta kitaip, valstybės narės atidžiai atsižvelgia į tai, jog yra pageidautina, kad jų reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, ir užtikrina, kad vykdydamos šioje direktyvoje ir specifinėse [specialiosiose] direktyvose nurodytas užduotis, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, to paties principo laikytųsi nacionalinės reguliavimo institucijos.

<…>

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia,:

<…>

<…>

4.   Nacionalinės reguliavimo institucijos rūpinasi Europos Sąjungos piliečių interesais, inter alia:

<…>

<…>“

6

Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 2004 m. birželio 22 d.Telekommunikationsgesetz (Telekomunikacijų įstatymas) (BGBl. 2004 I, p. 1190) (toliau – TKG) 3 straipsnyje nustatyta:

„Šiame įstatyme:

<…>

<…>

<…>

<…>“

7

TKG 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Tas, kas komerciniais tikslais naudoja viešuosius telekomunikacijų tinklus arba teikia viešai prieinamas telekomunikacijų paslaugas, privalo Federalinei tinklų agentūrai nedelsiant pranešti apie savo veiklos pradžią, pakeitimą ar nutraukimą, taip pat apie su savo įmone susijusius pasikeitimus. Pranešimas turi būti pateikiamas raštu.“

8

Google yra bendrovė, kurios pagrindinė būstinė įkurta Jungtinėse Amerikos Valstijose; be to paties pavadinimo interneto paieškos sistemos, ji visų pirma teikia internete veikiančią „Gmail“ elektroninio pašto paslaugą, Vokietijoje teikiamą laikinai vartojant „GoogleMail“ pavadinimą.

9

Vokietijoje Google taip pat eksploatuoja savo pačios tinklo infrastruktūrą, susietą su internetu, visų pirma kelias plačiajuosčio ryšio jungtis, jungiančias metropolines zonas.

10

„Gmail“ yra vadinamoji „interneto prieigos paslaugų teikėjo neteikiama paslauga“ (IPPT neteikiama paslauga), t. y. be tradicinio ryšių operatoriaus dalyvavimo internete teikiama paslauga.

11

Teikiant „Gmail“ šios paslaugos naudotojams sudaroma galimybė, be kita ko, internete siųsti ir gauti elektroninius laiškus, taip pat duomenis. Kad galėtų pasinaudoti šia paslauga, naudotojas iš pradžių turi susikurti elektroninio pašto paskyrą, kuri leidžia jam turėti adresą, identifikuojantį jį kaip elektroninių laiškų siuntėją ir gavėją. Naudotojas gali naudotis minėta paslauga, prisijungdamas prie savo paskyros arba tiesiogiai Google valdomoje interneto svetainėje (https://mail.google.com), naudodamasis naršykle, kuri suteikia jam prieigą prie sąsajos, leidžiančios naudotis pašto siuntimo ir gavimo funkcijomis, taip pat elektroninių laiškų redagavimo, įrašymo ar tvarkymo funkcijomis, arba elektroninio pašto programoje, įdiegtoje jo galiniame įrenginyje (elektroninio pašto klientas).

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad teikiant „Gmail“ paslaugą laiškų ir duomenų turinys ne pakeičiamas, o išskaidomas į kelis atskirus duomenų paketus, kurie gavėjui perduodami naudojant standartizuotus ryšių protokolus, skirtus elektroninio pašto paslaugoms teikti, pavyzdžiui, Transmission Control Protocol – Internet Protocol (perdavimo valdymo protokolas – interneto protokolas, TCP-IP) ir Simple Mail Transfer Protocol (paprastasis elektroninio pašto persiuntimo protokolas SMTP). Techniniu požiūriu – nesvarbu, ar savo naršyklėje, ar elektroninio pašto kliento programinėje įrangoje – naudotojas parašo elektroninį laišką ir nusprendžia, kam jis bus adresuotas, vėliau, inicijuodamas siuntimo procedūrą, perduoda šį laišką Google.

13

Tam, kad pristatytų minėtą laišką gavėjui, Google naudoja elektroninio pašto serverius, kurie atlieka būtinus informatikos veiksmus siekiant identifikuoti paskirties vietos serverį naudojant Domain Name System (domeno vardų sistema, DNS) ir išsiųsti duomenų paketus. Maršrutas, kuriuo šie paketai eina per įvairius trečiųjų šalių valdomus dalinius interneto tinklus, yra dinamiškas ir gali būti nuolat keičiamas, o elektroninį laišką išsiuntęs naudotojas nei žino apie jį, nei gali jį kontroliuoti. Gavęs elektroninį laišką, paskirties vietos serveris jį įrašo ir saugo elektroninių laiškų dėžutėje, prie kurios gavėjas gali prisijungti įvairiomis priemonėmis. Elektroninių laiškų internete nueitas kelias gali būti trumpesnis, kai jie keliauja tarp to paties paslaugų teikėjo paslaugų naudotojų.

14

BNetzA mano, kad „Gmail“ yra „telekomunikacijų paslauga“, kaip ji suprantama pagal TKG 6 straipsnio 1 dalį, siejamą su TKG 3 straipsnio 24 punktu, todėl jai taikoma pareiga pranešti šiai agentūrai.

15

Tuomet 2012 m. liepos 2 d. sprendimu BNetzA, remdamasi TKG 126 straipsniu, oficialiai konstatavo, kad siūlydama „Gmail“Google teikia telekomunikacijų paslaugą, ir įpareigojo ją laikytis TKG numatytos pareigos pranešti, o už šios pareigos nesilaikymą buvo numatyta bauda. Bendrovės Google skundas dėl šio sprendimo 2014 m. gruodžio 22 d.BNetzA sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas.

16

2015 m. sausio 23 d.Google pateikė skundą Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas, Vokietija), prašydama panaikinti minėtą sprendimą; 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu skundas buvo atmestas.

17

Toje byloje tas teismas nusprendė, kad „Gmail“ yra „telekomunikacijų paslauga“, kaip ji suprantama pagal TKG 6 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio įstatymo 3 straipsnio 24 punktu, t. y. paprastai už atlygį teikiama paslauga, kuri visa ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais. To teismo nuomone, pagrindinis šios apibrėžties, t. y. „signalų perdavimo“, kriterijus yra glaudžiai susijęs su „telekomunikacijos“ sąvoka, TKG 3 straipsnio 22 punkte apibrėžta kaip techninis signalų siuntimo, perdavimo ir priėmimo naudojant telekomunikacijų įrangą procesas, o TKG 3 straipsnio 23 punkte minėta įranga apibrėžta kaip techniniai įrenginiai ir sistemos, kurie gali siųsti, persiųsti, perduoti, gauti, valdyti arba kontroliuoti elektromagnetinius ar optinius signalus, identifikuojamus kaip pranešimai.

18

Kaip nurodo Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas), Google leidžia „Gmail“ paslaugos naudotojams komunikuoti elektroniniu paštu per internetą naudojant sąsają internete arba per „el. p. client“ programinę įrangą, instaliuotą prie interneto prijungtuose jų galiniuose įrenginiuose. Tai, kad signalų perdavimas iš esmės vyksta atvirame internete ir todėl juos perduoda interneto prieigos teikėjai (toliau – IPT), o ne pati Google, nedraudžia priskirti „Gmail“ prie telekomunikacijų paslaugų. IPT signalų perdavimo paslauga priskirtina Google, nes ši signalų perdavimo paslaugą faktiškai pateikia kaip savo, siekdama savo tikslų, ir visų pirma todėl, kad savo informacinėmis technologijomis vykdomomis duomenų apdorojimo paslaugomis iš esmės prisideda prie telekomunikacijos proceso veikimo. Tas teismas mano, kad norint atsakyti į klausimą, ar paslauga yra visiškai, ar daugiausia susijusi su signalų perdavimu, nebūtina atlikti grynai techninio pobūdžio analizės. Signalų perdavimas yra pagrindinis „Gmail“ elementas. Atliekant kokybinį vertinimą, pirmame plane yra ryšys erdvėje su kitais naudotojais, taigi pats telekomunikacijos procesas, o kiti su paslaugos turiniu susiję komponentai, vertinami atskirai, yra absoliučiai nereikšmingi.

19

Minėtas teismas taip pat mano, kad Google civilinė atsakomybė naudotojų atžvilgiu už IPT signalų perdavimą nėra lemiamas veiksnys, ir pažymi, kad „Gmail“ paslauga siūloma už atlygį. Nors elektroninio pašto paslaugos naudotojui teikiamos neatlygintinai (bent jau bazinė jų versija), jos paprastai finansuojamos iš reklamos arba kitų netiesioginių pajamų.

20

Google apeliacine tvarka apskundė Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas) sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, t. y. Oberverwaltungsgericht für das Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija).

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Google tvirtina, kad „Gmail“ nėra telekomunikacijų paslauga, nes ji nesiunčia signalų. Nors, kaip elektroninio pašto paslauga, „Gmail“, kaip ir kitos IPPT neteikiamos paslaugos, pavyzdžiui, internetinės bankininkystės operacijos, apima signalų perdavimą. Vis dėlto signalus, kiek tai susiję tiek su duomenų perdavimu tarp „Gmail“ naudotojų ir Google elektroninio pašto serverių, tiek su duomenų perdavimu tarp Google elektroninio pašto serverių ir kitų elektroninio pašto paslaugų elektroninio pašto serverių, perduoda ne pati Google, o IPT. Google teigimu, jai juo labiau negali būti priskiriamas signalų perdavimas, nes šis perdavimas atvirame internete vyksta laikantis „best effort“ („geriausių pastangų“) principo. Todėl ji nei faktiškai, nei teisiškai negali kontroliuoti signalų perdavimo proceso.

22

Google taip pat teigia, kad aplinkybė, jog ji pati valdo savo tinklo infrastruktūrą, kuri yra interneto dalis, šiuo požiūriu nėra svarbi nei faktiškai, nei teisiškai. Ši infrastruktūra iš esmės buvo sukurta siekiant daug duomenų naudojančioms paslaugoms, pavyzdžiui, „Google paieška“ ir „YouTube“, teikti, tačiau ji nereikalinga teikiant „Gmail“, net jeigu minėta infrastruktūra taip pat naudojama šiuo tikslu. Galiausiai ji pažymi, kad „Gmail“ paprastai siūloma ne už atlygį, bet naudotojams teikiama neatlygintinai, ir kad tik nedidelė šios paslaugos dalis finansuojama iš „Gmail“ interneto svetainėje pateiktos reklamos.

23

BNetzA teigia, jog tam, kad būtų laikoma „telekomunikacijų paslauga“, teikiamos paslaugos tikslas (pagal techninį paslaugos veikimą) visų pirma turėtų būti signalų perdavimas. Taip yra „Gmail“ atveju, nes siuntėjo išsiųstų elektroninių laiškų perdavimas gavėjui galimas tik perduodant signalus. Nebūtina, kad paslaugos teikėjas pats perduotų signalus ar bent jau vykdytų trečiosios šalies perduodamų signalų perdavimo kontrolę. Lemiamas yra tik pats signalų perdavimo, kaip techninio elemento, egzistavimas.

24

Ji priduria, kad net jei būtų reikalaujama, jog trečioji šalis kontroliuotų signalų siuntimą, ši sąlyga būtų įvykdyta dėl to, kad Google valdo savo elektroninio pašto serverius. Elektroninio pašto serveriai priskiria elektroninio pašto adresams interneto protokolo (IP) adresus, Google autentifikuoja siuntėją ir prireikus elektroninio laiško gavėją pagal slaptažodį, elektroninio pašto adresą arba identifikavimo numerį ir interneto protokolais, kurie naudojami pakankamai, kad būtų galima vykdyti kontrolę, valdo signalų perdavimą. Galiausiai pati Google valdo prie interneto prijungtą savo tinklo infrastruktūrą, kuri taip pat naudojama „Gmail“ signalams perduoti.

25

Tokiomis aplinkybėmis Oberverwaltungsgericht für das Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

Savo pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad internete teikiama elektroninio pašto paslauga, neapimanti prieigos prie interneto, kaip antai Google teikiama „Gmail“ paslauga, yra paslauga, kuri visa arba didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, atsižvelgiant į šios paslaugos teikėjo per elektroninio pašto serverius informacinėmis technologijomis vykdomą duomenų apdorojimą, pirma, priskiriant elektroninio pašto adresams atitinkamų galinių įrenginių IP adresus ir, antra, įvedant į atvirą internetą ar gaunant iš jo su elektroniniais laiškais susijusius duomenų paketus. Jeigu atsakymas būtų neigiamas, nacionalinis teismas taip pat siekia išsiaiškinti, ar ir su kokia sąlyga tokios internete teikiamos pašto paslaugos teikėjas vis dėlto gali būti laikomas perduodančiu signalus arba tokia veikla jam gali būti priskirta, jeigu, be to, jis naudoja nuosavus su internetu susietus elektroninių ryšių tinklus, kurie galėtų būti naudojami teikiant minėtą paslaugą.

27

Pirmiausia primintina, kad sąvoka „elektroninių ryšių paslauga“ pozityviai ir negatyviai yra apibrėžta Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte ir kad ši apibrėžtis lygiaverčiais terminais pakartota 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178) 1 straipsnio 3 punkte (2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo UPC Nederland, C‑518/11, EU:C:2013:709, 36 ir 37 punktai).

28

Iš tiesų Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte, pirma, elektroninių ryšių paslauga apibrėžta kaip „paslauga, paprastai teikiama už atlygį, kuri visa ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo paslaugas tinklais, naudojamais transli[uoti]“.

29

Antra, toje pačioje nuostatoje nustatyta, kad sąvoka „elektroninių ryšių paslauga“ neapima, viena vertus, „elektroniniais ryšių tinklais ir paslaugomis perduodamo turinio teikimo ar redakcinės jo kontrolės paslaug[ų]“, ir, kita vertus, „informacinės visuomenės paslaug[ų], apibrėžt[ų] [Direktyvos 98/34] 1 straipsnyje, kurios visos ar didžiąja dalimi [ne]susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais“.

30

Šiuo klausimu Pagrindų direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių konvergencija reiškia, kad visiems perdavimo tinklams ir paslaugoms turėtų būti taikoma viena reguliavimo sistema ir kad kuriant minėtą sistemą būtina atskirti perdavimo reguliavimą nuo turinio reguliavimo.

31

Kaip jau yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, įvairiose direktyvose, kuriomis nustatoma nauja elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistema, visų pirma Pagrindų direktyvoje ir Direktyvoje 2002/77, aiškiai atskiriamas turinio kūrimas, iš kurio kyla redakcinė atsakomybė, ir turinio perdavimas, kuriam jokia redakcinė atsakomybė netaikoma, nes turiniui ir jo perdavimui taikomas atskiras reglamentavimas, kuriuo siekiama jiems būdingų tikslų (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo UPC Nederland, C‑518/11, EU:C:2013:709, 41 punktą ir 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPC DTH, C‑475/12, EU:C:2014:285, 36 punktą).

32

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog tam, kad patektų į sąvoką „elektroninių ryšių paslauga“, paslauga turi apimti signalų perdavimą; tai, kad signalo perdavimas vyksta naudojantis infrastruktūra, kuri nepriklauso paslaugų teikėjui, neturi reikšmės kvalifikuojant paslaugos pobūdį, nes šiuo atžvilgiu svarbu tik tai, kad šis teikėjas atsako prieš galutinius naudotojus už signalo, kuris užtikrina jų užsisakytos paslaugos teikimą, perdavimą (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPC DTH, C‑475/12, EU:C:2014:285, 43 punktas).

33

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir iš Teisingumo Teismui pateiktų rašytinių pastabų matyti, kad, be kitų paslaugų, Google siūlo elektroninio pašto paslaugą („Gmail“), leidžiančią „Gmail“ pašto paskyros turėtojui siųsti ir gauti elektroninius laiškus arba per interneto naršyklės programinę įrangą, naudojant tuo tikslu Google suteiktą žiniatinklio sąsają, arba per programinę įrangą „el. p. client“. Vis dėlto pagrindinėje byloje aptariama tik internete teikiama pašto paslauga.

34

Neginčijama, kad internete teikiamos pašto paslaugos, pavyzdžiui, „Gmail“, teikėjas atlieka signalų perdavimą. Per posėdį Teisingumo Teisme Google patvirtino, kad, teikdamas pašto paslaugą, į atvirą internetą per savo pašto serverius išsiunčia ir iš jo gauna duomenų paketus, susijusius su elektroniniais laiškais, kuriuos atitinkamai išsiunčia ir gauna Google pašto paskyros turėtojai.

35

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad Google veiksmai, atlikti siekiant užtikrinti jos pašto paslaugų teikimą internete, yra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktą, nes ši paslauga visa ar didžiąja dalimi nesusideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais.

36

Kaip Europos Komisija nurodė visų pirma savo rašytinėse pastabose, signalų, kurie yra būtini tam, kad veiktų visos internete teikiamos pašto paslaugos, perdavimą iš esmės užtikrina ir pagal 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimą UPC DTH (C‑475/12, EU:C:2014:285, 43 punktas) už tai atsako būtent, pirma, laiškų siuntėjų ir gavėjų IPT ir tam tikrais atvejais internetinių pašto paslaugų teikėjai ir, antra, įvairių internetą sudarančių tinklų valdytojai.

37

Neatrodo, kad to, jog internetinės pašto paslaugos teikėjas aktyviai dalyvauja siunčiant ir priimant pranešimus (nesvarbu, ar priskirdamas elektroninio pašto adresams atitinkamų galinių įrenginių IP adresus, ar išskaidydamas juos į duomenų paketus ir išsiųsdamas į atvirą internetą arba gaudamas juos iš atviro interneto tam, kad perduotų adresatams), pakaktų, kad minėta paslauga techniniu požiūriu galėtų būti laikoma „visa ar didžiąja dalimi susideda[nčia] iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktą.

38

Taigi, nesant jokio kito pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti Google atsakomybę prieš „Gmail“ pašto paskyros turėtojus už signalų, kurie yra būtini jai veikti, perdavimą (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), elektroninio pašto paslauga „Gmail“ negali būti laikoma „elektroninių ryšių paslauga“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktą.

39

Galiausiai šios išvados negali paneigti tai, kad Google, be to, Vokietijoje valdo savo elektroninių ryšių tinklus.

40

Iš tiesų tai, kad Google, kaip savo elektroninių ryšių tinklų operatorė, turi būti laikoma teikiančia elektroninių ryšių paslaugas ir todėl jai gali būti taikoma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, 2002; p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337), iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta pareiga pranešti, negali reikšti, kad visos paslaugos, kurias ji teikia internete, taip pat turėtų būti laikomos tokiomis, net jeigu jos visos ar didžiąja dalimi nesusideda iš signalų perdavimo.

41

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad internete teikiama elektroninio pašto paslauga, neapimanti prieigos prie interneto, kaip antai Google teikiama „Gmail“ paslauga, visa arba didžiąja dalimi nesusideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, todėl nėra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

42

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad internete teikiama elektroninio pašto paslauga, neapimanti prieigos prie interneto, kaip antai Google LLC teikiama „Gmail“ paslauga, visa arba didžiąja dalimi nesusideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, todėl nėra „elektroninių ryšių paslauga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.