1.

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms ( 2 ) leidžia valstybės narės (toliau – sprendimą priėmusi valstybė narė) valdžios institucijoms paprašyti piniginę sankciją vykdyti kitoje valstybėje narėje (toliau – vykdančioji valstybė narė), kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė.

2.

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kuris pateiktas gavus Centraal Justitieel Incassobureau (CJIB) (Centrinė baudų išieškojimo agentūra, Nyderlandai) ( 3 ) prie Ministerie van Veiligheid en Justitie (Saugumo ir teisingumo ministerija, Nyderlandai) prašymą pripažinti ir įvykdyti 2016 m. lapkričio 25 d.Adm. Verwerking Flitsgegevens CJIB HA Leeuwarden (CJIB surinktus duomenis apdorojanti tarnyba, Leuvardenas, Nyderlandai) sprendimą, kuriuo Bank BGŻ BNP Paribas S.A. w Gdańsku (Gdansko Bank BGŻ BNP Paribas S.A., Lenkija) ( 4 ) paskirta 36 EUR bauda, Teisingumo Teismo prašoma pritaikyti 2017 m. birželio 29 d. Sprendime Popławski ( 5 ) padarytas išvadas dėl pamatinių sprendimų poveikio, be kita ko, dėl pareigos teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, įgyvendinimo sąlygų.

3.

Nagrinėdamas šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas pirmą kartą turės nustatyti, ar ir prireikus – kaip piniginė sankcija gali būti įvykdyta valstybėje narėje, kai ji skirta subjektui, kuris šioje valstybėje neturi teisinio subjektiškumo.

4.

Pamatinio sprendimo 2005/214 1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nustatyta:

„Šiame pamatiniame sprendime:

<…>“

5.

Šio pamatinio sprendimo 4 straipsnio „Sprendimų perdavimas ir kreipimasis į centrinę instituciją“ 1 ir 6 dalyse nustatyta:

„1.   Sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.

<…>

6.   Kai institucija, kuri gavo sprendimą vykdančiojoje valstybėje [Kai sprendimą gavusi vykdančiosios valstybės institucija], neturi jurisdikcijos [kompetencijos] jį pripažinti ir imtis būtinų priemonių jį vykdyti, ji ex officio perduoda sprendimą kompetentingai institucijai ir apie tai atitinkamai praneša sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai.“

6.

Minėto pamatinio sprendimo 5 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, sprendimai pripažįstami ir vykdomi už šiuos nusikaltimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės:

<…>

<…>“

7.

Pamatinio sprendimo 2005/214 6 straipsnyje „Sprendimų pripažinimas ir vykdymas“ nurodyta:

„Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“

8.

Šio pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1.   Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio, sprendimo vykdymą reglamentuoja sprendimą vykdančiosios valstybės teisė tokiu pačiu būdu kaip ir sprendimą vykdančiosios valstybės paskirtą finansinę baudą. Tik sprendimą vykdančiosios valstybės institucijos yra įgaliotos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su ja susijusias priemones, įskaitant vykdymo nutraukimo pagrindus.

<…>

3.   Sprendimai dėl juridiniams asmenims skirtų finansinių baudų vykdomi net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo.“

9.

Minėto pamatinio sprendimo 20 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad šio pamatinio sprendimo nuostatos būtų įgyvendinamos [įgyvendintos] iki 2007 m. kovo 22 d.

2.   Kiekviena valstybė narė gali ne daugiau kaip 5 metų laikotarpiu nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos jį taikyti tik:

<…>

<…>

3.   Kai dėl 4 straipsnyje nurodyto liudijimo kyla klausimas, kad galėjo būti pažeistos Sutarties 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai, kiekviena valstybė narė gali prieštarauti sprendimų pripažinimui ir vykdymui. Taikoma 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra.

<…>“

10.

Direktyvos (ES) 2015/413 ( 6 ) 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

11.

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta, kad ji taikoma, be kita ko, kai viršijamas leidžiamas greitis.

12.

Minėtos direktyvos 3 straipsnio n punkte numatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

13.

Direktyvos 2015/413 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatyta:

„Pagal šią direktyvą pažeidimo vietos valstybė narė gautus duomenis naudoja siekdama nustatyti, kas yra asmeniškai atsakingas už šios direktyvos 2 straipsnyje išvardytus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus.“

14.

1997 m. birželio 6 d.ustawa – Kodeks postępowania karnego (Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymas) ( 7 ) 66b skyriumi Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatos perkeliamos į Lenkijos teisės sistemą.

15.

BPK 66b skyriaus „Europos Sąjungos valstybės narės prašymas dėl sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, vykdymo“ 611ff straipsnyje nustatyta:

„1.   Kai [sprendimą priėmusi valstybė narė] prašo įvykdyti galutinį sprendimą, kuriuo skirtos piniginės baudos, tokį sprendimą turi įvykdyti Sąd Rejonowy [apylinkės teismas, Lenkija], kurio veiklos teritorijoje pažeidėjas turi nekilnojamojo turto, gauna pajamas arba kurio veiklos teritorijoje yra pažeidėjo nuolatinė arba laikina gyvenamoji vieta. Kaip tai suprantama pagal šio skyriaus nuostatas, „piniginė sankcija“ yra pažeidėjo pareiga sumokėti sprendime nurodytą:

<…>

6.   Jeigu šio skyriaus nuostatose nenurodyta kitaip, vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus taikomos Lenkijos teisės nuostatos <…>“

16.

BPK 611fg straipsnyje nustatyta:

„611ff straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą gali būti atsisakyta vykdyti, jeigu:

<…>

<…>

17.

BPK 611fh straipsnyje nustatyta:

„1.   Sprendimo, kuriuo skirtos piniginės sankcijos, vykdymo klausimą teismas nagrinėja posėdyje, kuriame turi teisę dalyvauti prokurator [prokuroras, Lenkija], nusikaltimą padaręs asmuo, jeigu jis yra Lenkijos Respublikos teritorijoje, ir jo gynėjas, jeigu atvyksta į posėdį. Jeigu nusikaltimą padaręs asmuo, kuris yra Lenkijos Respublikos teritorijoje, neturi gynėjo, teismo, turinčio jurisdikciją nagrinėti bylą, pirmininkas gali paskirti jam gynėją savo iniciatyva.

2.   Teismo nutartį dėl sprendimo, kuriuo skirtos piniginės sankcijos, vykdymo galima skųsti.

3.   Galutinis sprendimas dėl piniginių sankcijų kartu su pridėta pažyma, nurodyta 611ff straipsnio 2 dalyje, yra vykdomasis dokumentas ir turi būti įvykdytas Lenkijos Respublikoje po nutarties dėl jo vykdymo priėmimo.

4.   Jeigu sprendimą priėmusios valstybės pateiktos informacijos nepakanka sprendimui dėl sprendimo, kuriuo skirtos piniginės sankcijos, priimti, teismas prašo sprendimą priėmusios valstybės teismo arba kito organo per nustatytą terminą ją papildyti.

5.   Jeigu nesilaikoma šio straipsnio 4 dalyje nurodyto termino, nutartis dėl sprendimo vykdymo priimama remiantis anksčiau pateikta informacija.“

18.

2001 m. rugpjūčio 24 d.ustawa – Kodeks postępowania w sprawach o wykroczenia (Bylų dėl nusižengimų teisenos kodekso patvirtinimo įstatymas) ( 8 ) 116b straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„[Sąjungos] valstybių narių prašymams dėl baudų, papildomų piniginių sankcijų, pareigos atlyginti žalą vykdymo arba dėl [Sąjungos] valstybės narės teismo ar kitos institucijos sprendimu skirtos piniginės sankcijos vykdymo pagal analogiją taikomos [BPK] 66a ir 66b skyrių nuostatos.“

19.

1971 m. gegužės 20 d.ustawa – Kodeks wykroczeń (Nusižengimų kodekso patvirtinimo įstatymas) ( 9 ) XI skyriaus „Transporto saugumo ir tvarkos pažeidimai“ 92a straipsnyje numatyta:

„Jeigu asmuo, vairuodamas transporto priemonę, nesilaiko įstatymo arba kelių ženklo nustatytų greičio apribojimų, jam skiriama bauda.“

20.

1997 m. birželio 6 d.ustawa – Kodeks karny wykonawczy (Bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas) ( 10 ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu šiame įstatyme nenurodyta kitaip, skirtos piniginės sankcijos, mokėjimai grynais pinigais ir teismo išlaidų atlyginimas vykdomi <…> pagal Kodeks postępowania cywilnego (Civilinio proceso kodeksas) nuostatas.“

21.

1964 m. balandžio 23 d.ustawa – Kodeks cywilny (Civilinio kodekso patvirtinimo įstatymas) ( 11 ) 33 straipsnyje nustatyta:

„Juridiniai asmenys – tai Skarb Państwa (Valstybės iždas, Lenkija) ir subjektai, kuriems pagal specialiąsias nuostatas pripažįstamas teisinis subjektiškumas.“

22.

1964 m. lapkričio 17 d.ustawa – Kodeks cywilny (Civilinio proceso kodekso patvirtinimo įstatymas) ( 12 ) 64 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo gali dalyvauti procese kaip šalis (procesinis veiksnumas).

11.   Procesinį veiksnumą taip pat turi teisinio subjektiškumo neturintys subjektai, kuriems procesinis veiksnumas pripažįstamas pagal įstatymą.

<…>“

23.

2004 m. liepos 2 d.ustawa o swobodzie działalności gospodarczej (Įstatymas dėl ekonominės veiklos vykdymo laisvės) ( 13 ) 5 straipsnio 4 punkte „filialas“ apibrėžiamas kaip „atskira ir organizaciniu požiūriu nepriklausoma ekonominės veiklos dalis, kurią verslininkas vykdo už savo buveinės arba ekonominės veiklos pagrindinės vykdymo vietos ribų“.

24.

2017 m. liepos 9 d. CJIB Sąd Rejonowy Gdańsk‑Południe w Gdańsku (Pietų Gdansko apylinkės teismas, Lenkija), kuris šioje byloje yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pateikė prašymą pripažinti ir įvykdyti 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą.

25.

Tame sprendime skirta bauda siekiama nubausti už 2016 m. lapkričio 13 d. Utrechte (Nyderlandai) padarytą leistino greičio viršijimo 6 km/h pažeidimą; jį padarė Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk priklausančios transporto priemonės vairuotojas.

26.

Iš pažymos, kurią CJIB pateikė kartu su 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu, matyti, kad Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk, t. y. subjektas, kuriam paskirta bauda, vykstant procedūrai „jo paties pageidavimu nebuvo išklausytas“. Pagal Nyderlandų teisę jam buvo pranešta apie teisę ginčyti jam pateiktų kaltinimų pagrįstumą, tačiau per nustatytą terminą jis skundo nepateikė. Todėl 2017 m. sausio 6 d. sprendimas įsigaliojo ir vadovaujantis Nyderlandų teise juo paskirtos baudos vykdymo senaties terminas sueis 2022 m. sausio 6 d.

27.

Siekdamas priimti sprendimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas surengė teismo posėdį. Šalys į posėdį neatvyko ir pastabų nepateikė.

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad BPK 66b skyrius, kuriuo į Lenkijos teisę perkeliamos Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatos, taikomas tiek sprendimų dėl nusikaltimų vykdymui, tiek sprendimų dėl nusižengimų vykdymui ( 14 ).

29.

Vis dėlto jis mano, kad Pamatinis sprendimas 2005/214 buvo perkeltas nevisiškai. Lenkijos teisės aktų leidėjas žodžius „nusikaltimą padaręs asmuo“ pavartojo siekdamas nustatyti teisės aktų, kuriais perkeliamos Sąjungos teisės nuostatos, ratione personae taikymo sritį, tačiau pagal BPK šis žodžių junginys apima tik fizinius asmenis, nors pagal šio pamatinio sprendimo 1 ir 9 straipsnius jis taip pat taikomas sprendimams, kuriais piniginės sankcijos skiriamos juridiniams asmenims.

30.

Taigi galimybė vykdyti sprendimą, kuriuo piniginė sankcija skiriama juridiniam asmeniui, nepatenka nei į BPK 611ff ir paskesnių straipsnių, nei į 2002 m. spalio 28 d.ustawa o odpowiedzialności podmiotów zbiorowych za czyny zabronione pod groźbą kary (Įstatymas dėl kolektyvinių subjektų atsakomybės už draudžiamas veikas, už kurias numatytos sankcijos) ( 15 ) taikymo sritį, nes šis įstatymas netaikomas kolektyvinių subjektų padarytiems nusižengimams.

31.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dėl šios aplinkybės Lenkijos teismai sistemingai atsisako pripažinti ir vykdyti sprendimus, kuriais piniginės sankcijos skiriamos juridiniams asmenims, nors pagal Pamatinio sprendimo 2005/214 9 straipsnio 3 dalį tokie sprendimai turi būti vykdomi, net jeigu vykdančioji valstybė narė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo.

32.

Dėl Lenkijos teismų galimybės tiesiogiai taikyti pamatinio sprendimo nuostatas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, be kita ko, 2017 m. birželio 29 d. Sprendimą Popławski ( 16 ), atsižvelgiant į tai, jog pamatiniai sprendimai neveikia tiesiogiai, nacionaliniams teismams tenka pareiga nacionalinę teisę aiškinti laikantis šių dokumentų.

33.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad BPK pavartota sąvoka „nusikaltimą padaręs asmuo“ veikiausiai negali būti aiškinama taip, kad apimtų juridinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad šios nacionalinės nuostatos atitiktų Pamatinį sprendimą 2005/214.

34.

Taigi, pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl pareigos netaikyti nacionalinės normos, kai pastaroji negali būti aiškinama taip, kad atitiktų Sąjungos teisę, arba kai ji negali būti pakeista pamatiniame sprendime esančia norma.

35.

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl sąvokos „juridinis asmuo“. Jis pažymi, kad pagal Lenkijos teisę toks subjektas, kaip Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk, yra nurodytas komerciniame registre ir turi savo buveinę. Nors organizaciniu požiūriu šis subjektas yra atskiras, jis neturi nuo Bank BGŻ BNP Paribas S.A., kurio buveinė yra Varšuvoje (Lenkija), atskiro teisinio subjektiškumo (veiksnumo) ( 17 ) ir negalėtų būti teismo proceso šalis (išskyrus darbo teisės bylose). Kita vertus, atrodo, kad pagal Nyderlandų teisę sąvoka „juridinis asmuo“ taip pat apima juridinio asmens organizacinius vienetus.

36.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia nustatyti, ar Pamatiniame sprendime 2005/214 pavartota sąvoka „juridinis asmuo“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, o gal ją reikėtų aiškinti taip, kad ji atitiktų sprendimą priėmusios valstybės narės teisę arba vykdančiosios valstybės narės teisę.

37.

Šiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy Gdańsk‑Południe w Gdańsku (Pietų Gdansko apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

38.

Rašytines pastabas pateikė Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie, Lenkijos, Vengrijos, Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija.

39.

Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar Pamatinio sprendimo 2005/214 1 straipsnio a punktas, 9 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turėtų būti aiškinami taip, kad perduotas vykdyti sprendimas, kuriuo juridiniam asmeniui paskirta piniginė sankcija, turi būti įvykdytas vykdančiojoje valstybėje, net jei pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisė perkeliamas šis pamatinis sprendimas, nenumatyta galimybė įvykdyti sprendimo, kuriuo tokia sankcija skiriama juridiniam asmeniui.

40.

Pirma, manau, kad iš Pamatinio sprendimo 2005/214 neabejotinai matyti, kad net ir tuo atveju, kai pagal vykdančiosios valstybės teisę juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principas nėra pripažįstamas, šiems asmenims dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo skirtos piniginės sankcijos turi būti pripažintos ir vykdomos.

41.

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal kelias Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatas, pavyzdžiui, 1 straipsnio a punktą, 4 straipsnio 1 dalį arba jo priede pateikto liudijimo f punktą ( 18 ), taikant šiuo pamatiniu sprendimu sukurtą sistemą piniginė sankcija gali būti skirta tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.

42.

Be to, iš siejamų Pamatinio sprendimo 2005/214 6 ir 7 straipsnių matyti, kad sprendimas, kaip tai suprantama pagal šį pamatinį sprendimą, iš principo turi būti pripažintas ir vykdomas, o valstybės narės atsisakymo tai daryti negali grįsti tuo, kad nacionalinėje teisėje nėra numatyta galimybės vykdyti sprendimą, kuriuo piniginė sankcija skirta juridiniam asmeniui ( 19 ).

43.

Galiausiai Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimu nacionalinės teisės aktai gali skirtis ( 20 ). Todėl neįpareigodamas valstybių narių numatyti šių asmenų baudžiamąją atsakomybę jis Pamatinio sprendimo 2005/214 9 straipsnio 3 dalyje nustatė, kad tokiam asmeniui paskirta piniginė sankcija turi būti vykdoma, „net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo“.

44.

Taigi Pamatiniu sprendimu 2005/214, dėl kurio privalomojo pobūdžio nekyla abejonių ( 21 ), valstybės narės aiškiai įpareigojamos vykdyti sprendimą, kuriuo piniginė sankcija skirta juridiniam asmeniui.

45.

Šios išvados nepaneigia pamatinio sprendimo 20 straipsnio 2 dalies b punktas, nes valstybėms narėms suteikta galimybė pereinamuoju laikotarpiu ir tam tikromis sąlygomis apriboti jo taikymą juridiniams asmenims baigė galioti 2010 m. kovo 22 d.

46.

Antra, remdamasis prielaida, kad Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatos į Lenkijos teisę buvo perkeltos netinkamai, todėl BPK 611ff straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „nusikaltimą padaręs asmuo“ neapima juridinių asmenų ir šios spragos negali panaikinti jokia kita nuostata, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar reikia netaikyti nacionalinės teisės ir ar vietoj jos turi būti taikomos šio pamatinio sprendimo nuostatos.

47.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pamatinių sprendimų poveikis buvo išaiškintas ir apibrėžtas naujausioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ( 22 ). Remdamasis tuo, kad jie tiesioginio poveikio neturi, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nesant galimybės tiesiogiai taikyti pamatinio sprendimo nuostatas, valstybės narės teismas neprivalo netaikyti pamatiniam sprendimui prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos ( 23 ). Vis dėlto pamatinio sprendimo privalomasis pobūdis lemia, kad nacionalinės valdžios institucijos privalo nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų šį sprendimą ( 24 ).

48.

Konkrečiai tai reiškia, kad nacionalinės valdžios institucijos privalo nacionalinę teisę aiškinti kuo labiau atsižvelgdamos į pamatinių sprendimų tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas juose nurodytas rezultatas. Vis dėlto dėl tokio aiškinimo, pirma, nacionalinė teisė negali būti aiškinama contra legem, ir, antra, nustatyta arba sugriežtinta nusikalstamą veiką padariusių asmenų baudžiamoji atsakomybė, remiantis pamatiniais sprendimais ir nepriklausomai nuo įstatymo, priimto dėl jų įgyvendinimo ( 25 ).

49.

Šiuo atveju Pamatinis sprendimas 2005/214 neveikia tiesiogiai, taigi negalima reikalauti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas netaikytų BPK arba vietoj jo tiesiogiai taikytų šį pamatinį sprendimą.

50.

Kalbant apie BPK nuostatų, kuriomis perkeliamas Pamatinis sprendimas 2005/214, Sąjungos teisę atitinkantį aiškinimą, akivaizdu, kad, remiantis Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų jurisdikcijos pasiskirstymu, šiuo atveju tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas nacionalinės teisės normas ir pagal jas pripažintus aiškinimo metodus, turi nustatyti, ar įmanoma nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, užtikrinant visapusį pamatinio sprendimo veiksmingumą ir pasiekiant, kad rezultatas atitiktų jo tikslą ( 26 ).

51.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad atrodo, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šiuo atveju dėl tokios galimybės kyla abejonių, norėčiau paaiškinti toliau nurodytus aspektus ( 27 ).

52.

Pirma, pritariu Lenkijos vyriausybei ir Komisijai, kad sąvoka „nusikaltimą padaręs asmuo“ gali apimti ir fizinius, ir juridinius asmenis.

53.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Pamatiniu sprendimu 2005/214 nesiekiama suderinti materialinės baudžiamosios teisės, manau, kad Lenkijos teisės aktų leidėjas, laikydamasis šio pamatinio sprendimo, jį perkeldamas į BPK 66b skyrių pavartojo sąvoką „nusikaltimą padaręs asmuo“, kuri prima facie yra neutrali sąvoka, taigi taikant BPK 66b skyrių ir vykdant pinigines sankcijas ši sąvoka gali būti aiškinama nepriklausomai nuo jos reikšmės materialinėje baudžiamojoje teisėje ( 28 ). Manau, kad toks Lenkijos teisės aktų leidėjo požiūris atitinka Pamatinio sprendimo 2005/214 logiką, nes šiuo sprendimu valstybės narės tikrai nėra įpareigotos numatyti juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės mechanizmo, kartu jas įpareigojant vykdyti tokiems asmenims skirtas pinigines sankcijas.

54.

Taigi, priešingai, nei teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekiant sąvoką „nusikaltimą padaręs asmuo“ aiškinti taip, kaip ji suprantama pagal BPK nuostatas dėl sankcijų vykdymo, nereikia remtis šios sąvokos aiškinimu pagal materialinę baudžiamąją teisę, todėl, manau, ši sąvoka gali būti aiškinama taip, kad ji nurodo subjektą, kuriam paskirta galutinė piniginė sankcija, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra juridinis, ar fizinis asmuo.

55.

Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad įvairūs Lenkijos teismai jau yra patenkinę prašymus vykdyti pinigines sankcijas, skirtas juridiniams asmenims Nyderlanduose už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgdamas į nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje esančią informaciją, manau, kad galima daryti išvadą, jog pagal Lenkijos teisę neužkertamas kelias šioje valstybėje narėje vykdyti juridiniam asmeniui skirtą baudą, arba bet kuriuo atveju – kad ši teisė gali būti aiškinama taip, kad atitiktų Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatas.

56.

Antra, visi prieštaravimai, grindžiami galimu juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimu, turi būti atmesti. Iš tikrųjų neteisėtą veiką padariusio asmens atsakomybės principas ir apimtis nustatomi ne pagal Pamatinį sprendimą 2005/214, bet pagal sprendimą priimančios valstybės teisę, o vykdančiojoje valstybėje, šiuo atveju Lenkijos Respublikoje, kyla tik klausimas dėl sankcijos vykdymo.

57.

Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus, į pirmąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti, kad Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad vykdančioji valstybė turi vykdyti perduotą vykdyti sprendimą, kuriuo piniginė sankcija skirta juridiniam asmeniui, nepaisant to, kad pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas šis pamatinis sprendimas, nenumatyta galimybės įvykdyti sprendimą, kuriuo sankcija skirta juridiniam asmeniui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėto pamatinio sprendimo nuostatos neveikia tiesiogiai, vykdančiosios valstybės kompetentinga valdžios institucija turi atsižvelgti į visas nacionalinės teisės normas ir remtis jose pripažintais aiškinimo metodais, kad nacionalinės nuostatos būtų aiškinamos kuo labiau atsižvelgiant į Pamatinio sprendimo 2005/214 tekstą ir tikslą.

58.

Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, pirma, ar Pamatiniame sprendime 2005/214 nurodyta sąvoka „nusikaltimą padaręs asmuo“ turi būti aiškinama taip, kad ji atitiktų sprendimą priėmusios valstybės narės arba vykdančiosios valstybės narės teisę, ar kaip savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, ir, antra, ar todėl ši sąvoka taip pat apima tokį subjektą, kaip Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk, nors jis neturi teisinio subjektiškumo vykdančiojoje valstybėje.

59.

Iš esmės, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia ne tik apibrėžti sąvoką „juridinis asmuo“, bet taip pat tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nustatyti, kaip ir kurio subjekto atžvilgiu bauda turi būti įvykdyta.

60.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad šioje byloje sankcija buvo skirta Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk, tačiau Lenkijoje teisinį subjektiškumą (veiksnumą) turi tik Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie. Taigi iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagal Lenkijos teisę Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk ir Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie sudaro vieną subjektą, nes pirmasis yra antrojo vietos struktūrinis vienetas, tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Teisiniu požiūriu ši organizacinė struktūra reiškia, kad, priešingai nei Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie, Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk neturi teisinio subjektiškumo (veiksnumo), taigi, negali būti baudžiamojo ar civilinio teismo proceso šalis ( 29 ).

61.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dėl šios aplinkybės Lenkijos valdžios institucijos gali atsisakyti vykdyti sankciją, motyvuodamos tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog toks subjektas, kaip Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk, negali būti vykdymo procedūros šalis, jo teisės gali būti pažeistos. Tačiau toks rezultatas sukelia sunkumų, nes CJIB prašymas iš principo turi būti įvykdytas ( 30 ).

62.

Dėl šio prejudicinio klausimo pirmos dalies manau, kad, pirma, sąvoka „juridinis asmuo“, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 2005/214 nuostatomis, neturi būti aiškinama kaip savarankiška Sąjungos teisės sąvoka.

63.

Iš tikrųjų, nors savarankiškas aiškinimas iš principo yra Sąjungos teisės veiksmingumo garantas ( 31 ), šiuo atveju toks žingsnis prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo valiai.

64.

Pamatinio sprendimo 2005/214 9 straipsnio 3 dalį taikant kartu su abipusio pripažinimo principu sudaromos sąlygos užtikrinti juridiniams asmenims skirtų piniginių sankcijų vykdymą, neatsižvelgiant į dichotomiją tarp nuorodos į valstybių narių teisę ir savarankiškos sąvokos ( 32 ). Todėl manau, kad užtikrindamas piniginių sankcijų vykdymą, nepaisant skirtumų tarp nacionalinės teisės aktų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės srityje, Sąjungos teisės aktų leidėjas būtent norėjo išvengti, kad šį sąvoka būtų aiškinama pagal Sąjungos teisę.

65.

Be to, reikia pridurti, kad nors savarankiškas sąvokos aiškinimas iš principo yra ribojamas teisės aktu, kuriame ji įtvirtinta ( 33 ), savarankiškas sąvokos „juridinis asmuo“ aiškinimas, net ribojamas tik Pamatiniu sprendimu 2005/214, galėtų turėti rimtų pasekmių kitose Sąjungos teisės srityse, nors, manau, kad šios sąvokos atžvilgiu tiek Teisingumo Teismas, tiek Sąjungos teisės aktų leidėjas visada elgėsi labai atsargiai ( 34 ).

66.

Antra, Pamatiniame sprendime 2005/214 numatyta, kad pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę reglamentuojama atsakomybė, sankcija ir nustatomas subjektas, kuriam skiriama ta sankcija, taigi sąvoka „juridinis asmuo“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į sprendimą priėmusios valstybės teisę.

67.

Šiuo klausimu pakankamai naudinga pažymėti, kad Pamatinio sprendimo 2005/214 5 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad apibrėžiant nusikaltimą taikoma būtent sprendimą priėmusios valstybės baudžiamoji teisė, yra baudžiamojo įstatymo teritorialumo principo išraiška. Šios nuostatos tęsinys yra Pamatinio sprendimo 2005/214 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal kurias, pirma, vykdančiosios valstybės teisė taikoma vykdant sankciją, ir, antra, juridiniam asmeniui skirta piniginė sankcija turi būti įvykdyta, net jeigu vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

68.

Šitaip Sąjungos teisės aktų leidėjas, nederindamas materialinės baudžiamosios teisės aktų ir teisės aktų sankcijų vykdymo srityje, vis dėlto užtikrina piniginių sankcijų vykdymą valstybėse narėse, taikydamas abipusio pripažinimo principą ( 35 ).

69.

Dėl visų šių priežasčių manau, kad pagal Pamatinį sprendimą 2005/214 sąvoka „juridinis asmuo“ negali būti aiškinama kaip savarankiška sąvoka; ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į sprendimą priėmusios valstybės teisę.

70.

Dėl nagrinėjamo prejudicinio klausimo antros dalies manau, kad reikia atsižvelgti tiek į būtinybę veiksmingai vykdyti pinigines sankcijas, tiek į subjektų, kuriems šios sankcijos skirtos, teisių apsaugą.

71.

Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog subjektas, kuriam sankcija skirta Nyderlanduose, neturi teisinio subjektiškumo (veiksnumo), kad galėtų būti vykdymo procedūros šalis Lenkijoje, kyla sunkumų dėl praktinio Pamatinio sprendimo 2005/214 įgyvendinimo. Taigi akivaizdu, jog tam, kad juridiniam asmeniui skirta piniginė sankcija galėtų būti įvykdyta valstybėje narėje, ši turi turėti teises ir pareigas, be kurių kyla sunkumų vykdant sankciją.

72.

Šiuo klausimu neginčijama, kad padėtis, kai Lenkijos valdžios institucijos, vykdydamos Direktyvoje 2015/413 nustatytą bendradarbiavimą, atitinkamoms institucijoms teikia informaciją, kuri nėra neteisinga, tačiau yra bent jau neišsami ( 36 ), trukdo įgyvendinti tiek šios direktyvos, tiek Pamatinio sprendimo 2005/214 tikslą. Nenurodžius, kad transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, savininkas yra subjektas, kurio atžvilgiu piniginės sankcijos įvykdymas nėra garantuotas, tokiam vykdymui tikrai kyla grėsmė ( 37 ).

73.

Taigi, ateičiai ir siekiant užtikrinti Pamatiniame sprendime 2005/214 įtvirtintos sistemos tvarumą, itin svarbu, kad laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo ir atsižvelgiant į bendradarbiavimo principą, kuriuo grindžiama tiek Direktyva 2015/413, tiek šis pamatinis sprendimas, valstybės narės, vadovaudamosi šia direktyva, teiktų duomenis, pagal kuriuos galima ne tik nustatyti transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, savininką, bet taip pat visoje Sąjungoje užtikrinti piniginės sankcijos vykdymą, jei tokia paskirta ( 38 ).

74.

Vis dėlto tai yra rekomendacijos ateičiai ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui jos nepateikia naudingo atsakymo, leidžiančio jam nagrinėjamu atveju paisyti Pamatiniame sprendime 2005/214 nustatytų pareigų.

75.

Šiuo klausimu, kaip jau pažymėjau šios išvados 66 punkte, Pamatiniame sprendime 2005/214 numatyta, kad pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę reglamentuojama atsakomybė, sankcija ir nustatomas subjektas, kuriam skiriama ta sankcija, o vykdančiosios valstybės teisė taikoma vykdant baudą ir negali užkirsti kelią vykdymui dėl to, kad juridiniai asmenys neturi procesinių teisių, jiems leidžiančių būti vykdymo procedūros šalimi.

76.

Taigi tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, manau, kad siekiant užtikrinti piniginės sankcijos vykdymą Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie galėtų būti laikomas teisiniu požiūriu už Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk atsakingu subjektu, t. y. juridiniu asmeniu, kuris turi teisinį subjektiškumą (veiksnumą), taigi ir subjektu, kuriam paskirta bauda, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vadinasi, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 2005/214 4 straipsnio 6 dalimi, CJIB prašymas galėtų būti perduotas kompetentingam Varšuvos, kur yra jo buveinė, teismui.

77.

Sąjungos teisės aktų leidėjas iš tikrųjų ne kartą pažymėjo, kaip svarbu Pamatiniame sprendime 2005/214 gerbti pagrindines teises ( 39 ) ir kad juo buvo siekiama palengvinti piniginių sankcijų vykdymą, kartu užtikrinant atitinkamas garantijas asmenims ir subjektams, kurių atžvilgiu šios baudos yra vykdomos.

78.

Šiuo klausimu, pirma, galimus Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie teisių pažeidimus galima vertinti jei ne atsižvelgiant į kitus aspektus, tai bent remiantis jo ryšių su Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk ypatumais. Iš tikrųjų reikia priminti, kad pagal Lenkijos teisę Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie ir Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk yra vienas subjektas ir kad tik pirmasis turi teisinį subjektiškumą (veiksnumą). Todėl, viena vertus, Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie yra atsakingas už Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk veiksmus. Kita vertus, BGŻ BNP Paribas Gdańsk noras nebūti išklausytam ir nesinaudoti teisių gynimo priemonėmis gali būti laikomas vieno subjekto noru.

79.

Antra, galima būtų manyti, kad tokia padėtis, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, visų pirma yra vidinis nesusipratimas, kurį lėmė nepakankamas Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie ir Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk bendravimas. Atsižvelgiant į tai, kad jie sudaro vieną subjektą, toks nepakankamas bendravimas neturi poveikio, nes už Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk veiksmus, kaip antai jo sprendimą neteikti skundo Nyderlanduose, atsako Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie.

80.

Akivaizdu, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, Bank BGŻ BNP Paribas Varsovie turi turėti galimybę ginti savo teises vykdančiojoje valstybėje.

81.

Taigi teikdamas galimą skundą dėl BPK 611fh straipsnio 2 dalyje numatytos vykdomosios nutarties jis galėtų teigti, kad jo teisės buvo neproporcingai pažeistos dėl to, kad jis negalėjo kreiptis į teismą Nyderlanduose. Toks pažeidimas ir jo proporcingumas turėtų būti vertinamas kiekvienu atveju, todėl tai turėtų daryti vykdančiosios valstybės teismai.

82.

Taigi į antrąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti, kad sąvoka „juridinis asmuo“ nėra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka; ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į sprendimą priėmusios valstybės teisę, o sąvoka „juridinis asmuo“, kaip tai suprantama pagal pamatinį sprendimą, apima tokį teisinio subjektiškumo neturintį subjektą, kaip Bank BGŻ BNP Paribas Gdańsk, jeigu jis kartu su teisinį subjektiškumą turinčiu subjektu sudaro vieną organizacinį vienetą.

83.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Rejonowy Gdańsk‑Południe w Gdańsku (Pietų Gdansko apylinkės teismas, Lenkija) pateiktus prejudicinius klausimus: