1.

Prekių ženklas, kurį įregistruoti paraiška buvo paduota nesąžiningai, vėliau gali būti pripažintas negaliojančiu. Tačiau kaip nesąžiningumas pasireiškia ir kaip galima jį nustatyti?

2.

Teisingumo Teismas šiuo klausimu jau yra padaręs kelias esmines išvadas, o Bendrasis Teismas įvairiose bylose yra jas išplėtojęs. Tačiau galutinai šie klausimai nėra išaiškinti. Nagrinėdamas šį apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas turi galimybę patikslinti savo jurisprudenciją.

3.

Teisinis šios bylos pagrindas išplaukia iš Prekių ženklų reglamento ( 2 ).

4.

Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalis) numatyti absoliutūs negaliojimo pagrindai:

„Padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, ES prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu:

5.

Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 3 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 3 dalis) numatyta dalinio negaliojimo galimybė:

„Jeigu negaliojimo pagrindai yra tiktai tam tikroms prekėms ar paslaugoms, kurioms ES prekių ženklas yra įregistruotas, prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu tiktai šioms prekėms ar paslaugoms.“

6.

Prekių ženklų reglamento 65 straipsnyje (dabar – Reglamento 2017/1001 72 straipsnis) reglamentuojamas teismo procesas ir jo padariniai:

„1.   Apeliacinių tarybų sprendimus dėl apeliacijų galima skųsti Bendrajam Teismui.

<…>

6.   Tarnyba imasi būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui, arba, jei dėl to sprendimo pateikta apeliacija, Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.“

7.

2011 m. balandžio 25 d. J. Nadal Esteban pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti toliau nurodytą prekių ženklą šioms peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti klasėms: 25 klasei (drabužiai, avalynė, galvos apdangalai), 35 klasei (reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla) ir 39 klasei (vežimas; prekių pakavimas ir sandėliavimas; kelionių rengimas):

8.

Apeliantė Koton Mağazacilik Tekstil Sanayi ve Ticaret AŞ (toliau – Koton) dėl šios paraiškos pateikė protestą remdamasi šiais savo ankstesniais vaizdiniais prekių ženklais:

9.

Šie prekių ženklai, be kita ko, buvo įregistruoti 25 ir 35 klasėms, bet ne 39 klasei. Jos protestas dėl pirmųjų dviejų klasių buvo patenkintas.

10.

2014 m. lapkričio 5 d. prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas, numeriu 9917436 buvo įregistruotas 39 klasės paslaugoms.

11.

2014 m. gruodžio 5 d.Koton, remdamasi Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktu, pateikė prašymą pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningumo.

12.

EUIPO anuliavimo skyrius šį prašymą atmetė, o Apeliacinė taryba atmetė dėl to pateiktą apeliaciją. Galiausiai skundžiamu 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Koton Mağazacilik Tekstil Sanayi ve Ticaret / EUIPO – Nadal Esteban (STYLO & KOTON) (T‑687/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:853) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, pareikštą dėl šio Apeliacinės tarybos sprendimo.

13.

Visi trys sprendimai buvo grindžiami tuo, kad Koton prekių ženklai neapima paslaugų, kurioms žymėti buvo įregistruotas ginčijamas prekių ženklas.

14.

2018 m. vasario 13 d.Koton pateikė šį apeliacinį skundą; jame ji prašo:

15.

EUIPO prašo:

16.

Joaquín Nadal Esteban prašo:

17.

Šalys pateikė pastabas raštu, o per 2018 m. gruodžio 6 d. surengtą posėdį buvo išklausytos ir jų žodinės pastabos.

18.

Pirmiausia konstatuotina, kad Koton reikalavimas pripažinti ginčijamo prekių ženklą registraciją negaliojančia yra nepriimtinas. Viena vertus, Bendrajame Teisme Koton šio reikalavimo nereiškė, todėl jau vien dėl to ginčo dalykas būtų išplėstas. Kita vertus, Prekių ženklų reglamento 65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjungos teismams galima skųsti tik Apeliacinės tarybos sprendimą dėl apeliacijos.

19.

Tačiau Koton ir EUIPO visų pirma nesutinka su tuo, kad skundžiamame sprendime buvo palyginti aiškiai nukrypta nuo ligšiolinės jurisprudencijos. Šį nukrypimą aš aptarsiu pirmiausia (žr. toliau A dalį), o paskui išnagrinėsiu, ar skundžiamas sprendimas gali būti pagrįstas kitais motyvais (žr. toliau B dalį). Todėl sprendimas dėl šio apeliacinio skundo priklauso nuo to, ar EUIPO minimas dar vienas, iki šiol nenagrinėtas argumentas yra bylos dalykas, ar jis visgi buvo pateiktas pavėluotai (žr. toliau C dalį). Galiausiai pateiksiu savo nuomonę dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio (žr. toliau D dalį).

20.

Vieninteliame apeliacinio skundo pagrinde Koton tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 44 ir 60 punktuose pažeidė Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą. EUIPO šiam argumentui pritaria.

21.

Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad padavus prašymą Tarnybai Sąjungos prekių ženklas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu pareiškėjas, paduodamas paraišką prekių ženklui, buvo nesąžiningas.

22.

Skundžiamo sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas patvirtino Apeliacinės tarybos nuomonę, kad pripažinti pareiškėją nesąžiningu, kaip tai suprantama pagal Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, galima tik tada, jei trečiasis asmuo naudoja tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei ar paslaugai žymėti ir jei šis žymuo gali būti supainiotas su žymeniu, kurį įregistruoti yra paduota paraiška.

23.

Atmetęs kitą Koton argumentą, susijusį su klausimu, ar Koton panašios ar tapačios paslaugos yra saugomos pagal prekių ženklų teisę, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 60 punkte nusprendė, kad Apeliacinė taryba buvo teisi pripažindama, jog J. Nadal Esteban, pateikdamas paraišką įregistruoti ginčijamą prekių ženklą, nebuvo nesąžiningas, nes šis prekių ženklas buvo įregistruotas paslaugoms, kurios skiriasi nuo tų, kurios yra žymimos ankstesniais Koton prekių ženklais.

24.

Nors Bendrasis Teismas atsižvelgė dar ir į kitus aspektus, kuriuos toliau aptarsiu B dalyje, šiuose dviejuose skundžiamo sprendimo punktuose jis padarė vieną rimtą teisės klaidą.

25.

Tapataus ar panašaus žymens, kuris gali būti supainiotas su žymeniu, kurį įregistruoti yra pateikta paraiška, naudojimas tapačiai ar panašiai prekei ar paslaugai žymėti yra, kaip pats Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 32 ir 40 punktuose ( 3 ), tik vienas iš veiksnių, į kurį reikia ypač atsižvelgti ( 4 ). Tačiau, vertinant, ar pareiškėjas yra nesąžiningas, teisinga yra atsižvelgti į visus svarbius nagrinėjamos bylos veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu ( 5 ).

26.

Taip pat pažymėtina, kad ši Teisingumo Teismo jurisprudencija nenusipelno kritikos – tai aš toliau paaiškinsiu konkrečiai, pateikdama penkis argumentus.

27.

Kaip teisingai pabrėžia Koton ir EUIPO, pirma, Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto negaliojimo pagrindas nereikalauja, kad pareiškėjas būtų prekių ženklo, kuriuo žymimos tapačios ar panašios prekės ar paslaugos, savininkas. Veikiau pareikalauti pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningumo iš principo gali bet kas.

28.

Antra, būtinybė atsižvelgti į visus svarbius veiksnius yra natūrali subjektyvaus nesąžiningumo pobūdžio pasekmė. Toks subjektyvus elementas gali būti nustatytas tik remiantis objektyviomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis ( 6 ). Prekių ženklų teisei giminingą nesąžiningą domenų vardų registravimą reglamentuojančią nuostatą, kurios versijas kai kuriomis kalbomis galima suprasti taip, kad joje nustatytas baigtinis nesąžiningumą pagrindžiančių aplinkybių sąrašas, Teisingumo Teismas atitinkamai išaiškino taip, kad šis sąrašas nėra baigtinis ( 7 ).

29.

Trečia, būtinybė išsamiai atsižvelgti į visus reikšmingus veiksnius išplaukia ir iš nesąžiningumo dalyko.

30.

Tiesa, kad Teisingumo Teismas – kaip ir teisės aktų leidėjas – kol kas dar nėra nesąžiningumo išsamiai apibrėžęs ( 8 ). Šis atsargumas yra prasmingas, nes neįmanoma numatyti, kokias bylas gali tekti nagrinėti ateityje.

31.

Tačiau, vertinant nesąžiningumą, gali padėti jurisprudencija, susijusi su piktnaudžiavimo nustatymu ( 9 ). Piktnaudžiavimui būdingas objektyvus ir subjektyvus elementai. Pirma, kiek tai susiję su objektyviu elementu, iš bendro objektyvių aplinkybių vertinimo turi būti matyti, jog, nors formaliai Sąjungos teisės normose nustatytos sąlygos buvo įvykdytos, šiose teisės normose numatytas tikslas nebuvo pasiektas. Antra, kiek tai susiję su subjektyviu elementu, iš objektyvių aplinkybių visumos turi būti matyti, kad pagrindinis ginčijamų veiksmų tikslas yra gauti nepagrįstą naudą. Juk draudimas piktnaudžiauti netaikomas, jei ginčijami veiksmai gali turėti kitą paaiškinimą nei vien (nepagrįstos) naudos įgijimas ( 10 ). Taigi ir šiuo atžvilgiu yra svarbus išsamus reikšmingų veiksnių vertinimas.

32.

Aiškinant Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte minimą nesąžiningumą kaip draudimo piktnaudžiauti išraišką, esminis prekių ženklo apsaugos tikslas ir galbūt nepagrįsta nauda turi būti nustatomi visų pirma atsižvelgiant į pagrindinę prekių ženklo funkciją. Ši pagrindinė funkcija yra užtikrinti vartotojui arba galutiniam naudotojui prekių ženklu pažymėtos prekės arba paslaugos kilmės tapatybę ir leisti neklystant atskirti šią prekę arba paslaugą nuo kitos kilmės prekės arba paslaugos ( 11 ).

33.

Atitinkamai Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad paraiška įregistruoti prekių ženklą neketinant jo naudoti pagal pagrindinę funkciją gali būti nesąžininga ( 12 ). Nesąžiningas elgesys gali būti, be kita ko, tada, kai pareiškėjas neketina naudoti prekių ženklo per se ( 13 ), arba tada, kai jis planuoja naudoti prekių ženklą siekdamas suklaidinti vartotoją dėl prekių ar paslaugų kilmės.

34.

Todėl, ketvirta, yra įmanomi ir kiti nesąžiningo elgesio variantai, kurie nebūtinai turi būti susiję su jau pateikta įregistravimo paraiška. Pavyzdžiui, kas nors gali pateikti paraišką įregistruoti prekių ženklą siekdamas vienintelio tikslo – užkirsti kelią kito asmens planuojamai paraiškai (vadinamasis trademark squatting) ( 14 ).

35.

Be to, penkta, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad nesąžiningas elgesys gali būti ir tuo atveju, jei pateikdamas paraišką įregistruoti prekių ženklą pareiškėjas siekė sukurti pagrindą įsigyti aprašomojo pobūdžio domeno vardą ( 15 ). Šiuo atžvilgiu neturėjo jokios reikšmės tai, ar jau buvo pateiktos paraiškos įregistruoti prekių ženklus panašioms ar tapačioms prekėms ar paslaugoms žymėti.

36.

Tai reiškia, kad norint daryti nesąžiningumo prielaidą visiškai nėra būtina, kad trečiasis asmuo naudotų tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei ar paslaugai žymėti ir kad šis žymuo galėtų būti supainiotas su žymeniu, kurį įregistruoti yra paduota paraiška.

37.

Šios išvados niekaip nekeičia ir tai, jei nesąžiningumas, kitaip nei piktnaudžiavimas, nepriklauso nuo tikslo nepasiekimo ir nepagrįstos naudos, bet, kaip pasiūlė generalinė advokatė E. Sharpston, yra elgesys, nukrypstantis nuo pripažintų etiško elgesio principų ar sąžiningos komercinės bei verslo praktikos ( 16 ). Taip pat ir tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į visus reikšmingus veiksnius.

38.

Tiesa, nustatyta teisinė klaida savaime dar nereiškia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Juk Bendrasis Teismas, nepaisydamas skundžiamo sprendimo 44 ir 60 punktuose padarytos išvados, atsižvelgė ir į kitus veiksnius.

39.

Skundžiamo sprendimo 54–57 punktuose Bendrasis Teismas paaiškina, kad J. Nadal Esteban prieš kelis metus palaikė verslo ryšius su Koton ir todėl turėjo žinoti jos prekių ženklą, ir pažymi, kad J. Nadal Esteban pateikė protestą dėl Koton prekių ženklo registracijos Ispanijoje. Tačiau, Bendrojo Teismo nuomone, šių duomenų nepakako nesąžiningumui įrodyti.

40.

Iš to darytina išvada, kad Bendrasis Teismas – priešingai savo paties išvadoms skundžiamo sprendimo 44 ir 60 punktuose – nelaikė aprašytų paslaugų tapatumo ar panašumo būtinu norint daryti nesąžiningumo prielaidą.

41.

Tai reiškia, kad Bendrasis Teismas išsamiai įvertino Koton argumentus. Tačiau skundžiamo sprendimo motyvai išlieka prieštaringi.

42.

Tačiau EUIPO savo apeliacinį skundą grindžia papildomu veiksniu, į kurį Bendrasis Teismas neatsižvelgė.

43.

J. Nadal Esteban pradinę paraišką iš tiesų buvo pateikęs siekdamas įregistruoti savo prekių ženklą tapačioms prekėms ir paslaugoms, t. y. 25 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms. Tačiau dėl Koton protesto jo paraiška šių klasių atžvilgiu buvo atmesta. Tai reiškia, kad, registruojant prekių ženklą, nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu tik dėl šito protesto nebebuvo sutapties tarp Koton prekių ženklų ir ginčijamo prekių ženklo.

44.

Per teismo posėdį šį argumentą palaikė ir Koton.

45.

Šiuo atžvilgiu kyla du klausimai: pirma, ar šis EUIPO argumentas apskritai yra priimtinas ir, jei jis priimtinas, antra, kokia reikšmė tenka šiam veiksniui.

46.

Argumento, kad pradinė paraiška įregistruoti prekių ženklą sutampa su jos ankstesnių prekių ženklų apsaugos apimtimi, Koton aiškiai nepareiškė nei Bendrajame Teisme, nei savo apeliaciniame skunde. Ji tik pabrėžė, kad J. Nadal Esteban, su kuriuo ji palaikė verslo ryšius anksčiau, turėjo žinoti jos prekių ženklus ir kad jo prekių ženklas labai į juos panašus. Be to, ji darė nuorodą į Ispanijoje nagrinėjamą bylą, kurioje J. Nadal Esteban užginčijo jos prekių ženklus.

47.

Todėl abejotina, ar EUIPO atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyto argumentavimo, susijusio su prekių ir paslaugų sutaptimi, pakanka, kad šis aspektas galėtų būti nagrinėjamas apeliaciniame procese.

48.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 174 straipsnį atsiliepimu į apeliacinį skundą reikalaujama apeliacinį skundą visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti. Beje, pagal šio reglamento 176 straipsnį Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys atskiru raštu ir atskirai nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą, kuriuo pagal šio reglamento 178 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies antrą sakinį turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą remiantis pagrindais ir argumentais, kurie skiriasi nuo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų pagrindų ir argumentų. Remiantis šiomis kartu aiškinamomis nuostatomis darytina išvada, kad atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reikalaujama panaikinti skundžiamą sprendimą remiantis kitokiais ir savarankiškais pagrindais, kurie skiriasi nuo apeliacinio skundo pagrindų, nes tokie pagrindai gali būti pateikti tik priešpriešiniame apeliaciniame skunde ( 17 ).

49.

Todėl, jei būtų prieita prie išvados, kad Koton nereiškė argumentų, susijusių su pradine prekių ir paslaugų sutaptimi, atitinkamą EUIPO argumentą reikėtų atmesti kaip nepriimtiną.

50.

Tačiau man atrodo, kad tai būtų pernelyg griežtas Koton argumento vertinimas.

51.

Juk pradinė sutaptis, susijusi su 25 ir 35 klasėmis, iš tiesų nuo pat pradžių neginčijamai buvo viena iš faktinių aplinkybių procesuose Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme ( 18 ). Bendrasis Teismas, apibūdindamas faktines aplinkybes, skundžiamo sprendimo 3 ir 8 punktuose mažų mažiausiai mini atmestą paraišką įregistruoti prekių ženklą 35 klasės atžvilgiu ( 19 ). Skundžiamo sprendimo 39 punkte Bendrasis Teismas, norėdamas konstatuoti, kad Koton ankstesni prekių ženklai neapima 39 klasės, netgi remiasi per protesto nagrinėjimo procedūrą padarytomis išvadomis.

52.

Tai reiškia, kad bylos dalyvių sprendimu pradinė prekių ir paslaugų sutaptis tapo procesų Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme dalyku. Vadinasi, į šią aplinkybę reikia atsižvelgti vertinant nesąžiningumą.

53.

Taigi Bendrasis Teismas, vertindamas nesąžiningumą, neatsižvelgė į vieną iš veiksnių.

54.

Šis veiksnys yra svarbus, nes jis leidžia daryti išvadas dėl J. Nadal Esteban ketinimų pateikiant ginčijamo prekių ženklo paraišką. Vertinant nesąžiningumą šie ketinimai yra reikšmingi, nes Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje Sąjungos prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu, jeigu pareiškėjas, paduodamas prekių ženklo paraišką, buvo nesąžiningas ( 20 ).

55.

Koton ir EUIPO, remdamosi Bendrojo Teismo sprendimu ( 21 ), teigia, kad neįmanoma nesąžiningumo vertinimo tikslais padalyti prekių ženklo paraiškos nusprendžiant, kad tik viena iš jos dalių, t. y. paraiška 25 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms, yra laikytina nesąžininga, o kita dalis, t. y. paraiška 39 klasės paslaugoms, – ne.

56.

Šis klausimas šiuo metu nagrinėjamas ir kiek kitokių aplinkybių kontekste. Toje byloje iškilęs klausimas, ar visa paraiška buvo nesąžininga, jei ir kiek pareiškėjas ketino naudoti prekių ženklą kai kurioms iš prekių ar paslaugų, dėl kurių paraiška buvo pateikta, žymėti, bet neketino to daryti dėl kitų prekių ar paslaugų ( 22 ). Turint galvoje ankstesnę praktiką teikti paraiškas įregistruoti prekių ženklus ištisoms prekių ir paslaugų klasėms ( 23 ), kurių pareiškėjai dažnai net neįstengdavo visų aprėpti, jau nekalbant apie nenorą to daryti, šiame klausime slypi didelė sprogstamoji galia.

57.

Kad iš dalies nesąžininga prekių ženklo paraiška gali būti dalijama, rodytų Prekių ženklų reglamento 52 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta galimybė pripažinti Sąjungos prekių ženklą negaliojančiu tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms šis prekių ženklas yra įregistruotas ( 24 ).

58.

Tiesa, kitaip nei kitų negaliojimo pagrindų atveju, nesąžiningumas susijęs ne su pačiu prekių ženklu, o išplaukia iš paraiškos jį įregistruoti pateikimo aplinkybių ( 25 ). Jei prekių ženklas turi trūkumų, visiškai suprantama, kad šie trūkumai gali būti susiję tik su tam tikromis prekėmis ar paslaugomis, bet netrukdo naudoti jį kitoms prekėms ar paslaugoms žymėti. Tačiau daug sunkiau pripažinti sąžiningu prašymą suteikti išimtinę teisę žymėti tam tikras prekes ar paslaugas tam tikru žymeniu, jei tos pačios teisės nesąžiningai prašoma kitų prekių ar paslaugų atžvilgiu.

59.

Be to, prekių ženklo paraiškos dalijimas į nesąžiningą ir sąžiningą dalis skatintų teikti paraiškas įregistruoti prekių ženklus didesnėms prekių ir paslaugų grupėms, nei tai būtų pateisinama faktiniais naudojimo ketinimais. Pareiškėjams nereikėtų baimintis neigiamų pasekmių faktiškai naudojamam prekių ženklui tuo atveju, jei nesąžiningumas išaiškėtų. J. Nadal Esteban argumentai per teismo posėdį patvirtina šią riziką: jis teigia, kad paraišką įregistruoti savo prekių ženklą 25 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms jis pateikė tik todėl, kad už tai nereikėjo papildomai mokėti. Jei jis būtų suvokęs, kad nesąžiningai teikdamas paraišką šių klasių atžvilgiu jis rizikuoja, kad negaliojančia bus pripažinta ir jo paraiška 39 klasės paslaugoms, jis nebūtų to daręs.

60.

Tačiau šioje byloje galiausiai dar nėra būtina daryti galutinių išvadų dėl to, ar paraiška kiekvienu atveju gali ar net turi būti dalijama į nesąžiningą ir sąžiningą dalis. Juk ta aplinkybė, kad pradinė paraiška įregistruoti prekių ženklą buvo teikiama prekėms ir paslaugoms, apie kurias pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad egzistavo tapatūs ar panašūs prekių ženklai, bet kuriuo atveju gali būti svarbus įrodymas, kad paraiška įregistruoti šį prekių ženklą kitoms prekėms ir paslaugoms žymėti taip pat buvo nesąžininga.

61.

Dėl šio papildomo aspekto pareiškėjui J. Nadal Esteban tenka pareiga išsklaidyti abejones, susijusias su tuo, ar paraiška buvo pateikta sąžiningai. Šiuo atžvilgiu lemiamą reikšmę turi tai, ar pareiškėjas gali įrodyti, kad teikdamas prekių ženklo paraišką siekė logiško ir – bent jau kiek jam žinoma – pagrįsto ekonominio tikslo ar laikėsi „komercinės logikos“ ( 26 ) ( 27 ).

62.

Tačiau skundžiamame sprendime nėra jokių duomenų, liudijančių, kad tokia komercinė logika būtų buvusi įrodyta ar įvertinta.

63.

Tai reiškia, kad kadangi skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta į visus su galimu nesąžiningumu susijusius veiksnius, šį sprendimą reikia panaikinti.

64.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

65.

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas neįvertino nei to, kad J. Nadal Esteban pradinę ginčijamo prekių ženklo paraišką teikė dėl dviejų prekių ar paslaugų klasių, dėl kurių Koton naudojasi prekių ženklų teisės teikiama apsauga, nei galimų J. Nadal Esteban argumentų dėl komercinės jo paraiškos logikos. Tai rodo, kad bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis papildytų faktinių aplinkybių vertinimą ( 28 ).

66.

Kita vertus, dėl paraiškos kitų dviejų klasių atžvilgiu nesiginčijama ir J. Nadal Esteban visų pirma per Teisingumo Teismo posėdį paaiškino motyvus, paskatinusius jį šią paraišką pateikti. Koton šiais jo motyvais abejoja. Tačiau šios abejonės turėtų būti išsamiau analizuojamos, jei motyvai pateisintų prekių ženklo paraišką. Tačiau kadangi taip nėra, kalbama tik apie teisinį šių faktinių aplinkybių kvalifikavimą, kuris patenka į Teisingumo Teismo kompetenciją ( 29 ).

67.

Pirmiau pateikti paaiškinimai rodo, kad nesąžiningumo vertinimas iš esmės priklauso nuo to, ar J. Nadal Esteban gali išsklaidyti abejones dėl paraiškos sąžiningumo įrodydamas jos komercinę logiką.

68.

Šiam argumentavimui keltini aukšti reikalavimai. Juk vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, kad kiti asmenys naudoja tapatų ar panašų žymenį kaip prekių ženklą, net jei juo ir žymimos kitos prekės ar paslaugos, yra pagrindas abejoti, ar paraiška pateikta sąžiningai. Kodėl asmuo turėtų sąmoningai rizikuoti, kad vartotojai jo prekes ir paslaugas susies su kitu tiekėju?

69.

Jeigu, kaip J. Nadal Esteban atveju, netgi tyčia stengiamasi papildomai įregistruoti tokį žymenį prekėms ar paslaugoms, dėl kurių kiti asmenys naudojasi apsauga pagal prekių ženklų teisę, šios abejonės tampa dar rimtesnės.

70.

J. Nadal Esteban nurodytos komercinės logikos nepakanka, norint išsklaidyti šias abejones. Iš esmės jis teigia, kad ketino siūlyti tam tikras paslaugas ir tam naudoti krepšius, kurie jau buvo pažymėti ginčijamu prekių ženklu, nes jis šiuos krepšius gavo iš Koton kaip tam tikrų prekių pakuotes. Tai reiškia, kad J. Nadal Esteban motyvai susiję tik su patogumu. Tačiau nieko nesakoma apie pagrįstą interesą taikstytis su rizika, kad jo paslaugos bus siejamos su Koton ar kad Koton sudarys kliūčių jo būsimai veiklai.

71.

Taigi manytina, kad paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą buvo pateikta nesąžiningai. Todėl Apeliacinės tarybos sprendimas turi būti panaikintas.

72.

Tačiau Koton Bendrajame Teisme pareikštas reikalavimas nurodyti EUIPO pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia buvo nepriimtinas. Nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas negali duoti EUIPO jokių nurodymų. Veikiau pagal Prekių ženklų reglamento 65 straipsnio 6 dalį pastaroji turi padaryti reikiamas išvadas remdamasi Bendrijos teismo sprendimų rezoliucine dalimi ir motyvais ( 30 ).

73.

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pagal 138 straipsnio 1 dalį, kuri pagal 184 straipsnio 1 dalį taikoma apeliaciniame procese, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalį būtinosios išlaidos, kurias šalys patiria dėl procedūros Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis.

74.

Nagrinėjamu atveju visus J. Nadal Esteban reikalavimus reikia atmesti.

75.

Nors EUIPO reikalavimas apeliaciniame procese yra tenkintinas, dėl šioje byloje nagrinėjamų jos sprendimų ir dėl to, kad Bendrajame Teisme ji prašė atmesti ieškinį, jai taip pat tenka atsakomybė už tai, kad apeliacinį skundą apskritai reikėjo pateikti. Todėl yra logiška, kad ji prašo nurodyti jai pačiai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

76.

Koton reikalavimai pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia arba nurodyti tai padaryti EUIPO nėra tenkintini, tačiau bylą ji visiškai laimi, nes EUIPO vis vien privalo padaryti išvadas remdamasi šiuo sprendimu.

77.

Vadinasi, iš J. Nadal Esteban ir EUIPO reikia priteisti atlyginti Koton bylinėjimosi išlaidas ir nurodyti kiekvienam jų padengti savo paties išlaidas.

78.

Todėl siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip: