1

Savo apeliaciniu skundu Georgios Pandalis prašo panaikinti 2017 m. vasario 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Pandalis / EUIPO – LR Health & Beauty Systems (Cystus)(T‑15/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:75, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė G. Pandalis ieškinį dėl 2015 m. spalio 30 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2839/2014‑1), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp LR Health & Beauty Systems ir G. Pandalis (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

2

2009 m. vasario 26 d. Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnio „Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai“ 1 dalies c punkte nurodyta:

„Neregistruojami šie žymenys:

<…>

3

To paties reglamento 51 straipsnyje „Panaikinimo pagrindai“ numatyta:

„1.   [Europos Sąjungos] prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis padavus Tarnybai prašymą arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje:

<…>

2.   Jeigu yra pagrindas panaikinti teises tiktai į tam tikras prekes ar paslaugas, kurioms [Europos Sąjungos] prekių ženklas yra įregistruotas, paskelbiama apie savininko teisių panaikinimą tiktai į tokias prekes ar paslaugas.“

4

To paties reglamento 64 straipsnio „Sprendimai dėl apeliacijų“ 1 dalyje nustatyta:

„Išnagrinėjusi apeliacijos leistinumą, Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos. Apeliacinė taryba gali arba pasinaudoti kokiais nors skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais, arba perduoti bylą tam skyriui nagrinėti toliau.“

5

To paties reglamento 75 straipsnis „Sprendimus pagrindžiančių motyvų nurodymas“ suformuluotas taip:

„[EUIPO] sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.“

6

2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002, p. 51), 2 straipsnio a punkte nurodyta:

„Šioje direktyvoje:

7

Šios direktyvos 6 straipsnyje numatyta:

„1.   [2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą (OL L 109, 2000, p. 29)] 5 straipsnio 1 dalies tikslais šioje direktyvoje nurodyti produktai turi būti „maisto papildas“.

2.   Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto papildus, jiems negali būti priskiriamos ar minimos savybės, užkertančios kelią žmonių ligoms ir jas gydančios.

3.   Nepažeidžiant [Direktyvos 2000/13], ženklinant nurodoma tokia informacija:

8

1999 m. rugpjūčio 10 d. apeliantas G. Pandalis pateikė EUIPO Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką. Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo „Cystus“ (toliau – ginčijamas prekių ženklas).

9

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 30 klasės ir atitinka šį aprašymą: „Maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

10

Ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas 2004 m. sausio 5 d. numeriu 1273 119.

11

2013 m. rugsėjo 3 d., remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktu, LR Health & Beauty Systems GmbH pateikė prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją visoms prekėms, kurioms jis buvo įregistruotas, nes šis prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas penkerius metus iš eilės.

12

2014 m. rugsėjo 12 d. EUIPO anuliavimo skyrius (toliau – Anuliavimo skyrius) panaikino apelianto teises dėl dalies prekių, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas, įskaitant prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamas prekes – „maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

13

2015 m. spalio 30 d. ginčijamu sprendimu EUIPO pirmoji apeliacinė taryba (toliau – Apeliacinė taryba) atmetė apelianto apeliaciją, pateiktą dėl minėto Anuliavimo skyriaus sprendimo. Konkrečiai kalbant, pirma, ji nusprendė, kad apeliantas termino „cystus“ nevartojo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo, t. y. tam, kad nurodytų savo prekių komercinę kilmę; jis vartojo jį apibūdinamuoju būdu, siekdamas nurodyti, kad minėtose prekėse kaip pagrindinė veiklioji medžiaga naudojamas augalų veislės Cistus Incanus L. ekstraktas. Šiuo klausimu ji nurodė, kad dalinio simbolio „®“ naudojimo ir to, kad terminas „cystus“ rašomas su raide „y“, nepakanka, kad galima būtų daryti išvadą, jog šis terminas vartojamas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas.

14

Antra, Apeliacinė taryba nusprendė, kad apeliantas nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamiems „maisto papildams ne medicinos reikmėms“. Viena vertus, nebuvo įrodyta, jog terminas „cystus“ buvo vartojamas kaip prekių ženklas prekėms „Pilots Friend Immuniser®“, „Immun44® Saft“ ir „Immun44® Kapseln“. Kita vertus, neįrodyta, kad čiulpiamosios pastilės, pastilės nuo gerklės skausmo, sirupas, gerklės skalavimo skysčiai ir antiinfekcinės tabletės (toliau – kiti produktai „Cystus“) priklauso prekių, apibūdinamų kaip prie 30 klasės priskiriami „maisto papildai ne medicinos reikmėms“, kategorijai. Taigi, Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad su šiomis prekėmis susiję termino „cystus“ vartojimo pavyzdžiai negali įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas prekėms, kurioms įregistruotas.

15

Todėl Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas Europos Sąjungoje per referencinį laikotarpį.

16

2016 m. sausio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apelianto ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

17

Remdamasis pirmuoju pagrindu, kurį iš esmės sudarė trys dalys, apeliantas tvirtino, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį, siejamą su to paties reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punktu, nes ginčijamą prekių ženklą laikė apibūdinamąja nuoroda, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą.

18

Skundžiamo sprendimo 17–20 punktuose Bendrasis Teismas atmetė šio pagrindo pirmą dalį, susijusią su Apeliacinės tarybos atlikto nagrinėjimo apimtimi, kaip nepagrįstą.

19

Dėl to paties pagrindo antros dalies, susijusios su apelianto teise būti išklausytam, Bendrasis Teismas savo sprendimo 23–25 punktuose nurodė, kad nors teisė būti išklausytam, kokia įtvirtinta Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antrame sakinyje, apima visas teisines ir faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas sprendimas, vis dėlto ši teisė netaikoma galutinei pozicijai, kurios ketina laikytis administracija. Todėl Apeliacinė taryba neprivalo išklausyti apelianto dėl faktų vertinimo, kuris priskiriamas jos galutinei pozicijai. Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba visiškai neišreiškė pozicijos dėl absoliučių atsisakymo įregistruoti pagrindų buvimo ir nekėlė klausimo dėl ginčijamo prekių ženklo skiriamojo pobūdžio. Bet kuriuo atveju apeliantas turėjo galimybę vykstant procedūrai pateikti savo poziciją dėl šio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų, būtinai įskaitant ir šio naudojimo pobūdį, dėl visų atitinkamų prekių. Todėl Bendrasis Teismas atmetė antrą dalį kaip nereikšmingą.

20

Dėl nurodyto pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su Apeliacinės tarybos padaryta klaida jai nusprendus, kad terminas „cystus“ apibūdina visas apelianto prekes, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šią dalį kartu su ieškinio trečiuoju pagrindu.

21

Skundžiamo sprendimo 31–35 punktuose Bendrasis Teismas atmetė antrąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Apeliacinė taryba piktnaudžiavo savo įgaliojimais.

22

Grįsdamas ieškinio trečiąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, apeliantas teigė, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, kai nusprendė panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją, nors apeliantas įrodė, kad šį prekių ženklą iš tikrųjų naudojo būtent pagal tikslą prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamiems „maisto papildams ne medicinos reikmėms“.

23

Šio trečiojo pagrindo pirma dalis buvo susijusi su ginčijamo prekių ženklo naudojimu ant prekių „Pilots Friend Immuniser®“, „Immun44® Saft“ ir „Immun44® Kapseln“ pakuočių.

24

Skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad šalys neginčijo, jog nurodytų prekių pagrindinė veiklioji medžiaga buvo augalo, kurio mokslinis pavadinimas yra Cistus Incanus L., o lotyniškasis pavadinimas – cistus, ekstraktai.

25

Skundžiamo sprendimo 43 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į su terminu „cystus“ susijusį kontekstą, jo nurodymą ant minėtų prekių pakuočių visuomenė supras kaip šių prekių pagrindinės sudėtinės dalies apibūdinimą, o ne kaip nuorodą, kuria siekiama nurodyti tokių prekių komercinę kilmę. Taigi, kaip aiškiai matyti, be kita ko, iš žodžių junginio „cystus® ekstraktas“ ir iš terminų „cystus® 052“ įtraukimo į produkto „Immun44® Saft“ sudėtinių dalių sąrašą, terminas „cystus“ nenurodo prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamo „maisto papildo ne medicinos reikmėms“ ar a fortiori jo komercinės kilmės – juo nurodoma tik viena iš jo sudėtinių dalių. Tai, kad nuorodos į terminą „cystus“ ant nurodytų prekių pakuočių pateikiamos kelis kartus, ir tai, kad jos išskirtos, neleidžia daryti išvados, kad toks terminas vartojamas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas, kai, kaip nagrinėjamu atveju, atitinkama visuomenė šias nuorodas suvoks kaip apibūdinančias nurodytų prekių pagrindinę veikliąją medžiagą.

26

Skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad to, jog terminas „cystus“ rašomas su raide „y“, nepakanka siekiant įrodyti jo vartojimo kaip prekių ženklo. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad iškraipyta rašyba paprastai neprisideda prie skiriamojo požymio suteikimo žymeniui, kuris tuoj pat suprantamas kaip apibūdinamasis. Nagrinėjamu atveju taip yra juo labiau dėl to, kad, kaip galėjo teisingai nuspręsti Apeliacinė taryba, raidės „i“ ir „y“ dažnai pakeičiamos viena kita lotyniškos kilmės žodžiuose ir kad vokiečių kalboje raidę „y“ galima tarti ir kaip raidę „i“. Todėl Apeliacinė taryba galėjo nepadarydama klaidos nuspręsti, kad terminą „cystus“ atitinkama visuomenė supras kaip apibūdinamąją nuorodą, kuria nurodomas augalo cistus pavadinimas, o ne kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, ir nespręsti klausimo dėl absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo buvimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.

27

Trečiojo pagrindo antra dalis susijusi su kitų produktų „Cystus“ klasifikacija. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Apeliacinė taryba nepripažino, jog šios prekės yra vaistai, prie Nicos sutarties 5 klasės priskiriami medicinos produktai ar kitos kategorijos prekės; ji tik konstatavo, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad šios prekės turi būti klasifikuojamos kaip prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriami „maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

28

Skundžiamo sprendimo 55 ir 56 punktuose priminęs taisykles, kuriomis reglamentuojama įrodinėjimo pareiga vykstant Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos panaikinimo procedūrai, minėto sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, viena vertus, apeliantas neįrodė, jog iš tikrųjų naudojo ginčijamą prekių ženklą, ir, kita vertus, nepakanka paprasčiausiai teigti, kad nurodytos prekės yra prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriami „maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

29

Skundžiamo sprendimo 58 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Apeliacinė taryba galėjo padaryti teisingą išvadą, kad Direktyvos 2002/46 nuostatų, kuriomis įpareigojama pateikti tam tikras būtinas nuorodas teikiant parduoti produktą, kurio tikslas – papildyti įprastą mitybos režimą, nesilaikymas yra itin tinkamas įrodymas, kad jo negalima pripažinti prie Nicos sutarties 30 klasės priskirtinais „maisto papildais ne medicinos reikmėms“.

30

Skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad Apeliacinė taryba taip pat nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad centralizuoto farmakologinio numerio kitiems produktams „Cystus“ buvimas, šių produktų pardavimas vaistinėse ir ypač tai, kad prekiaujant jais buvo pabrėžiama, jog jie apsaugo nuo gripo ir peršalimo, ir tai, kad jie padeda esant burnos ertmės ir gerklės uždegimams, yra papildomi įrodymai, kad jie negali būti pripažinti prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamais „maisto papildais ne medicinos reikmėms“.

31

Kadangi pirmasis–trečiasis pagrindai, kuriais remtasi ieškinyje, buvo atmesti, Bendrasis Teismas atmetė visą jam pateiktą nagrinėti ieškinį.

32

Apeliaciniu skundu apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

33

EUIPO Teisingumo Teismo prašo:

34

LR Health & Beauty Systems Teisingumo Teismo prašo:

35

Grįsdamas savo apeliacinį skundą, apeliantas iš esmės nurodo tris pagrindus, susijusius, pirma, su kitų produktų „Cystus“ priskyrimu prie „maisto papildų ne medicinos reikmėms“, kurie priklauso Nicos sutarties 30 klasei, antra, su termino „cystus“ vartojimo prekėms „Pilots Friend Immuniser®“, „Immun44® Saft“ ir „Immun44® Kapseln“ pobūdžiu ir, trečia, su teise būti išklausytam Apeliacinėje taryboje.

36

Pirmasis pagrindas susijęs su skundžiamo sprendimo motyvais, kurie nurodyti jo 54–59 punktuose. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

37

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų aiškindamas ir taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį.

38

Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš skundžiamo sprendimo nematyti, ar ginčijamas prekių ženklas nebuvo naudojamos „maisto papildams ne medicinos reikmėms“ arba apskritai maisto papildams. Tačiau kitos prekės „Cystus“, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra švitrūnas, yra maisto papildai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2002/46 2 straipsnio a punktą, – jame nedaromas skirtumo tarp maisto papildų medicinos reikmėms ir maisto papildų ne medicinos reikmėms.

39

Be to, Bendrasis Teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad kitų produktų „Cystus“ reklama buvo paremta šių produktų savybe apsaugoti nuo gripo ir peršalimo, ir šią aplinkybę klaidingai laikė įrodymu, kad šie produktai negali būti „maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

40

Taip pat Bendrasis Teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad apeliantas tariamai nesilaikė ženklinimui keliamų Direktyvos 2002/46 6 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų reikalavimų. Iš tiesų Bendrasis Teismas ją vertino taip, kad šių nuostatų neatitinkantis produktas nėra maisto papildas ne medicinos reikmėms. Tačiau ženklinimas neturi jokio poveikio kitų prekių „Cystus“ priskyrimui prie maisto papildų pagal Direktyvos 2002/46 2 straipsnio a punktą.

41

Bendrasis Teismas taip pat pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, kai centralizuotų farmakologinių numerių buvimą kitoms prekėms „Cystus“ ir šių prekių pardavimą vaistinėse laikė įrodymais, kad šių prekių negalima priskirti prie „maisto papildų ne medicinos reikmėms“. Tačiau Vokietijoje tokio farmakologinio numerio buvimas nesiejamas su klausimu, ar produktas skirtas medicinos reikmėms, ar ne.

42

Galiausiai Bendrasis Teismas atskirai nenagrinėjo čiulpiamųjų pastilių, kurios buvo parduodamos pažymėtos ginčijamu prekių ženklu (toliau – čiulpiamosios pastilės), tam, kad nustatytų, ar jos yra maisto papildai pagal Direktyvos 2002/46 2 straipsnio a punktą.

43

Pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantas tvirtina, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, kiek jame daroma išvada, kad ginčijamas prekių ženklas nebuvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, „maisto papildams ne medicinos reikmėms“.

44

Apeliantas negalėjo žinoti, dėl kokių priežasčių faktai, kuriais rėmėsi, ir įrodymai, kuriuos pateikė, neįtikino Bendrojo Teismo tuo, kad ginčijamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas „maisto papildams ne medicinos reikmėms“. Be to, remdamasis Bendrojo Teismo analize apeliantas negali suprasti, kokiai kategorijai priklauso jo prekės.

45

Be to, skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes juo remdamasis apeliantas negali suprasti priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas atskirai nevertino, ar ginčijamas prekių ženklas, kiek tai susiję su čiulpiamosiomis pastilėmis, buvo iš tikrųjų naudojamas „maisto papildams ne medicinos reikmėms“.

46

Konkrečiau kalbant, čiulpiamosiomis pastilėmis prekiauta nenurodant, kad jos apsaugo nuo gripo ir peršalimo ir padeda esant burnos ertmės ir gerklės uždegimams. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ši savybė yra įrodymas, jog kitos prekės „Cystus“ negali būti laikomos „maisto papildais ne medicinos reikmėms“.

47

EUIPO ir LR Health & Beauty Systems prašo atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.

48

Nagrinėjamu atveju apeliantas įregistravo ginčijamą prekių ženklą prekėms, apibūdinamoms kaip prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriami „maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

49

Skundžiamo sprendimo 54–61 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog apeliantas neįrodė, kad kiti produktai „Cystus“ gali būti priskirti prie „maisto papildų ne medicinos reikmėms“, nes jis neįrodė, jog ginčijamas prekių ženklas šiems produktams iš tikrųjų buvo naudojamas Sąjungoje, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą.

50

Grįsdamas apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, susijusią su kitų produktų „Cystus“ klasifikacija, apeliantas pateikia pirmąją argumentų grupę ir nurodo, kad šie produktai yra maisto papildai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2002/46 2 straipsnio a punktą, ir yra priskirtini prie Nicos sutarties 30 klasės.

51

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais. Todėl tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti reikšmingus faktus ir įrodymus. Taigi faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, nebent jie buvo iškreipti (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 68 punktas ir 2018 m. birželio 6 d. Sprendimo Apcoa Parking Holdings / EUIPO, C‑32/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:396, 49 punktas).

52

Be to, toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, ir nėra reikalo iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 69 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Westermann Lernspielverlage / EUIPO, C‑482/15 P, EU:C:2016:805, 36 punktas).

53

Be to, atsižvelgiant į išskirtinį faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymu grindžiamo pagrindo pobūdį, pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą apeliantas visų pirma turi tiksliai nurodyti informaciją, kurią iškraipė Bendrasis Teismas, ir įrodyti analizės klaidas, dėl kurių atlikdamas vertinimą jis tokią informaciją iškraipė (2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Pensa Pharma / EUIPO, C‑442/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:720, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad pirmoje argumentų grupėje apeliantas tik ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, kuriuo remdamasis minėtas teismas padarė išvadą, kad kiti produktai „Cystus“ neturi būti laikomi prie 30 klasės priskiriamais „maisto papildais ne medicinos reikmėms“, ir faktiškai siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų šias faktines aplinkybes.

55

Be to, kiek apeliantas tvirtina, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas iškraipytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, reikia konstatuoti, kad remiantis argumentais, kuriais grindžiamas šis teiginys, negalima nustatyti, kokią tiksliai informaciją iškraipė Bendrasis Teismas, ir negalima įrodyti analizės klaidų, kurias jis tariamai padarė. Taigi, šie argumentai neatitinka reikalavimų, išplaukiančių iš šio sprendimo 53 punkte nurodytos jurisprudencijos.

56

Todėl pirmąją argumentų grupę reikia atmesti kaip nepriimtiną.

57

Teikdamas antrąją argumentų grupę, apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas atskirai nevertino čiulpiamųjų pastilių, nes skundžiamo sprendimo 59 punkte jis pateikė bendrą išvadą, kad parduodami kiti produktai „Cystus“ pristatomi kaip darantys teigiamą poveikį sveikatai, o tai yra įrodymas, kad jie negali būti priskirti prie „maisto papildų ne medicinos reikmėms“. Tačiau apeliantas ginčija aplinkybę, kad čiulpiamosiomis pastilėmis prekiauta nurodant, kad jos turi tokį teigiamą poveikį.

58

Nesant reikalo nagrinėti, ar ši argumentų grupė priimtina, užtenka, kaip generalinė advokatė padarė savo išvados 39 punkte, nurodyti, kad šie argumentai paremti klaidingu skundžiamo sprendimo 59 punkto aiškinimu.

59

Minėtame punkte Bendrasis Teismas nekonstatavo, kad čiulpiamosiomis pastilėmis buvo prekiauta nurodant, kad jos daro teigiamą poveikį sveikatai. Neišskirdamas čiulpiamųjų pastilių iš kitų produktų „Cystus“ Bendrasis Teismas tik nurodo, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai vertino papildomus įrodymus, kad kiti produktai „Cystus“ negali būti priskiriami prie „maisto papildų ne medicinos reikmėms“.

60

Tai darydamas Bendrasis Teismas nepaneigė Apeliacinės tarybos vertinimo, atlikto ginčijamo sprendimo 57 punkte, kad apelianto pateiktuose dokumentuose nenurodyta, ar čiulpiamosios pastilės buvo „medicinos produktai“, ar „maisto papildai ne medicinos reikmėms“. Taigi čiulpiamosios pastilės iš tiesų buvo vertinamos atskirai, o atlikdami šį vertinimą Bendrasis Teismas ir Apeliacinė taryba atsižvelgė į aplinkybę, kad jomis prekiaujant nebuvo daroma nuorodos į jų teigiamą poveikį sveikatai.

61

Taigi antrąją argumentų grupę, kuria remiamasi, reikia atmesti.

62

Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su pareigos motyvuoti nesilaikymu, apeliantas teigia, kad, pirma, Bendrasis Teismas nepadarė jokios išvados dėl kategorijos, prie kurios priskiriami kiti produktai „Cystus“.

63

Vis dėlto, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 43 punkte, LR Health & Beauty Systems ir apelianto ginčas kilo tik dėl klausimo, ar apeliantas galėjo įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas kitiems produktams „Cystus“ kaip „maisto papildams ne medicinos reikmėms“, kurie priskiriami prie Nicos sutarties 30 klasės.

64

Nagrinėdamas šį ginčą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 57 punkte konstatavo, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog apeliantas neįrodė tokio naudojimo iš tikrųjų. Bendrasis Teismas neturėjo nagrinėti, kokiai kategorijai, kuri nėra prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamų prekių kategorija, priskirtini kiti produktai „Cystus“, nes toks klausimas neturi reikšmės minėto ginčo sprendimui.

65

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pirmoji argumentų grupė atmestina kaip nepagrįsta.

66

Antra, apeliantas tvirtina, kad remiantis skundžiamu sprendimu neįmanoma nustatyti priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas neatliko diferencijuoto vertinimo tam, kad patikrintų, ar ginčijamas prekių ženklas, kiek tai susiję su čiulpiamosiomis pastilėmis, buvo iš tikrųjų naudojamas „maisto papildams ne medicinos reikmėms“.

67

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas nereikalauja, kad Bendrasis Teismas pateiktų paaiškinimą, kuriame išsamiai ir vienas po kito būtų išnagrinėti visi bylos šalių pateikti argumentai, ir kad dėl to motyvai, kuriais rėmėsi Bendrasis Teismas, gali būti implicitiniai, jeigu jie suinteresuotiesiems asmenims leidžia sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę (2018 m. gegužės 30 d. Sprendimo Tsujimoto / EUIPO, C‑85/16 P ir C‑86/16 P, EU:C:2018:349, 82 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Tiesa, Bendrasis Teismas neišskyrė čiulpiamųjų pastilių iš kitų produktų „Cystus“. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ginčijamo sprendimo 57–64 punktuose Apeliacinė taryba nagrinėjo klausimą, ar čiulpiamosios pastilės, kaip vienos iš kitų produktų „Cystus“, atitinka apibūdinimą „maisto papildai ne medicinos reikmėms“.

69

Todėl reikia konstatuoti, kad nusprendęs, jog Apeliacinė taryba nepadarė klaidos klasifikuodama kitus produktus „Cystus“, Bendrasis Teismas perėmė Apeliacinės tarybos vertinimą. Taip, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 45 punkte, Bendrasis Teismas implicitiškai atmetė apelianto prieštaravimus dėl čiulpiamųjų pastilių.

70

Todėl antrąją argumentų grupę, kuria remiamasi, taigi ir apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstus.

71

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

72

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas suformuluotas dėl skundžiamo sprendimo 43 ir 46 punktuose pateiktų motyvų. Jį sudaro dvi dalys.

73

Antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, kai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas yra apibūdinamoji nuoroda, kuria nurodomas augalo cistus pavadinimas, be nuorodos į konkretų naudojimą kaip prekių ženklo.

74

Apelianto teigimu, skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nurodė, kad Apeliacinė taryba galėjo manyti, jog atitinkama visuomenė terminą „cystus“ suvoks kaip apibūdinamąją nuorodą, kuria nurodomas augalo cistus pavadinimas, ir nenagrinėjo, ar egzistuoja absoliutus atmetimo pagrindas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą. Toks glaustas Bendrojo Teismo kvalifikavimas tariamai atima iš apelianto bet kokią galimybę naudoti jam priklausantį prekių ženklą pagal jo pagrindinę funkciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį.

75

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pirma, Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, ar apeliantas naudojo ginčijamą prekių ženklą „maisto papildams ne medicinos reikmėms“ tokia forma, kokia jis buvo įregistruotas, arba tokia forma, kurios elementai skiriasi, tačiau nedaro įtakos jo skiriamajam požymiui.

76

Antra, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – nurodyti komercinę kilmę. Šis prekių ženklas buvo naudojamas pagal šią funkciją, nes vartotojas yra įpratęs matyti, kad prekės žymimos ne tik pagrindiniu prekių ženklu, bet ir antriniais prekių ženklais, kurie taip pat suprantami kaip prekių kilmės nuorodos.

77

Trečia, atitinkama visuomenė žymenį „Cystus“ laikys prekių ženklu, apibūdinančiu maisto papildus, kuriais prekiaujama dėl to, kad šis prekių ženklas taip pat naudojamas augalui cistus, kuris parduodamas kaip galutinis produktas. Todėl aplinkybė, kad atitinkamos prekės apibūdinamos žymeniu „Cystus“, reiškia prekių ženklo naudojimą, nes juo nurodoma, kad vieno iš pagrindinių produkto elementų gamintojas atsakingas ir už visus atitinkamus maisto papildus.

78

Kiek tai susiję su „maisto papildais ne medicinos reikmėms“, kurių sudėtyje kaip pagrindinė veiklioji medžiaga yra augalo cistus ekstraktai, pažymėtina, kad faktiškai iš apelianto atimta galimybė naudoti jam priklausantį prekių ženklą pagal jo funkciją.

79

Antrojo apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas nesilaikė pareigos motyvuoti, kai nusprendė, kad „maisto papildams ne medicinos reikmėms“ ginčijamas prekių ženklas nebuvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį.

80

Šiuo klausimu pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 43 ir 46 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas yra prieštaringas, nes jame, viena vertus, pateikta trumpa išvada, kad aplinkybės, jog terminas „cystus“ rašomas su raide „y“, neužtenka tam, kad būtų įrodytas naudojimas kaip prekių ženklo. Tačiau, kita vertus, Bendrasis Teismas nurodo, kad remdamasi tokiais argumentais Apeliacinė taryba galėjo nesuklysdama daryti išvadą, kad atitinkama visuomenė terminą „cystus“ supranta kaip apibūdinamąją nuorodą, kuria nurodomas augalo cistus pavadinimas, o ne kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

81

Be to, Bendrasis Teismas nepateikė pakankamai motyvų, nes neįvardijo priežasčių, dėl kurių konkretus ginčijamo prekių ženklo naudojimas netenkina reikalavimų, įtvirtintų Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje. Kadangi šis prekių ženklas buvo įregistruotas, be kita ko, prie Nicos sutarties 30 klasės priskiriamiems „maisto papildams ne medicinos reikmėms“, reikia manyti, kad šioms prekėms jis yra skiriamasis, o ne apibūdinamasis.

82

EUIPO ir LR Health & Beauty Systems teigia, kad apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti.

83

Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies reikia pažymėti, kad prekių ženklas yra „naudojamas iš tikrųjų“ tuomet, kai jis yra naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra registruotas, kilmės tapatybę šių prekių ar paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant tik išsaugoti jo suteikiamas teises. Vertinant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo realumą prekyboje, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar sukurti prekių ženklo saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (2003 m. kovo 11 d. Sprendimo Ansul, C‑40/01, EU:C:2003:145, 43 punktas ir 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Naazneen Investments / VRDT, C‑252/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:178, 56 punktas).

84

Kiek tai susiję su individualiais prekių ženklais, ši pagrindinė funkcija yra užtikrinti vartotojui arba galutiniam naudotojui prekių ženklu pažymėtos prekės arba paslaugos kilmę ir leisti neklystant atskirti šią prekę arba paslaugą nuo kitos kilmės prekės arba paslaugos. Iš tikrųjų tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo, kaip neiškreiptos konkurencijos sistemos, kurią Sutartimi siekiama įtvirtinti ir išlaikyti, esminio elemento vaidmenį, jis turi užtikrinti, kad visos juo pažymėtos prekės ar paslaugos buvo pagamintos ar suteiktos kontroliuojant vienai už jų kokybę atsakingai įmonei (2017 m. birželio 8 d. Sprendimo W. F. Gözze Frottierweberei ir Gözze, C‑689/15, EU:C:2017:434, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

85

Iš to matyti, kad naudojimo iš tikrųjų pagal pagrindinę funkciją sąlyga netenkinama, kai žymint prekių ženklu prekę nesukuriama jos realizavimo rinka ir net neprisidedama prie to, kad, atsižvelgiant į vartotojo interesą, ją galima būtų atskirti nuo kitų įmonių prekių (šiuo klausimu žr. 2009 m. sausio 15 d. Sprendimo Silberquelle, C‑495/07, EU:C:2009:10, 21 punktą).

86

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad apelianto argumentai paremti klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.

87

Šiuo klausimu pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 43 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog, „atsižvelgiant į termino „cistus“ kontekstą“, jo nurodymą ant produktų „Pilots Friend Immuniser®“, „Immun44® Saft“ ir „Immun44® Kapseln“ pakuočių, visuomenė supras kaip skirtą šių produktų pagrindinei sudedamajai daliai apibūdinti, o ne tokių produktų komercinei kilmei nurodyti.

88

Be to, skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad Apeliacinė taryba galėjo nesuklysdama nuspręsti, jog atitinkama visuomenė terminą „cystus“ suvokia kaip apibūdinamąją nuorodą, kuria nurodomas augalo cistus pavadinimas, o ne kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

89

Skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas dar nurodė, kad elementas „cystus“ turi „silpną skiriamąją požymį“.

90

Iš to matyti, kad, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 59 punkte, Bendrasis Teismas nekonstatavo, kad ginčijamas prekių ženklas yra apibūdinamojo pobūdžio.

91

Iš tiesų Bendrasis Teismas išskyrė, viena vertus, ginčijamo prekių ženklo naudojimą ir, kita vertus, termino „cystus“, kurį visuomenė suvokia kaip apibūdinantį pagrindinę produktų „Pilots Friend Immuniser®“, „Immun44®“ ir „Immun44® Kapseln“ sudedamąją dalį, vartojimą. Pagal šio sprendimo 83–85 punktuose nurodytą jurisprudenciją Bendrasis Teismas galėjo daryti tokį skirtumą, nes prekių ženklas ne visada naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę.

92

Taigi, įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad apeliantas ginčijamo prekių ženklo nenaudojo pagal jo pagrindinę funkciją. Taigi tam, kad apibūdintų atitinkamų produktų pagrindinę sudedamąją dalį, apeliantas veikiau naudojo ne ginčijamą prekių ženklą, o vartojo terminą „cystus“.

93

Be to, klausimas, ar apeliantas ginčijamą prekių ženklą naudojo pagal kilmės nuorodos funkciją, ar nurodė terminą „cystus“ ant atitinkamų prekių pakuočių, yra faktinių aplinkybių vertinimo klausimas, todėl jis gali būti apeliacinio skundo dalykas tik iškraipymo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 51 punkte cituojamoje jurisprudencijoje. Antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantas netvirtino, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriuos turėjo įvertinti.

94

Tokiomis aplinkybėmis šią pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

95

Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies reikia pažymėti, jog ji grindžiama prielaida, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog ginčijamas prekių ženklas atitinkamų prekių atžvilgiu yra apibūdinamasis. Tačiau, kaip matyti išnagrinėjus šio pagrindo pirmą dalį, tokia prielaida yra klaidinga.

96

Be to, skundžiamo sprendimo 39–49 punktuose Bendrasis Teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas Sąjungoje, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, produktams „Pilots Friend Immuniser®“, „Immun44® Saft“ ir „Immun44® Kapseln“.

97

Tokiomis aplinkybėmis minėta antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta, todėl reikia atmesti visą antrąjį pagrindą.

98

Apeliantas daro nuorodą į skundžiamo sprendimo 23–25 punktus ir tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antrą sakinį, nes Apeliacinė taryba tariamai vertino absoliutaus atsisakomo registruoti pagrindo buvimą remdamasi ginčijamo prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 32 ir 34 punktų. Priešingai, nei tvirtina Bendrasis Teismas, šį vertinimą Apeliacinė taryba atliko ginčijamo sprendimo įžanginėje dalyje, o ne išnagrinėjusi ginčijamo prekių ženklo konkretų naudojimą.

99

Tačiau apeliantas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos per procedūrą Apeliacinėje taryboje dėl išvados, kad ginčijamas prekių ženklas yra apibūdinamasis. Taigi, Bendrasis Teismas turėjo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl teisės būti išklausytam pažeidimo.

100

EUIPO ir LR Health & Beauty Systems ginčija apelianto argumentų pagrįstumą.

101

Skundžiamo sprendimo 23–25 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo teismui kaip pirmajai instancijai pateikto apelianto ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antrame sakinyje įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu ir ją atmetė. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nurodė, kad, priešingai, nei teigė apeliantas, Apeliacinė taryba nepateikė jokios pozicijos dėl absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų buvimo ir neneigė ginčijamo prekių ženklo skiriamojo pobūdžio; be to, jis nurodė, kad bet kuriuo atveju vykstant procedūrai apeliantas turėjo galimybę pareikšti savo poziciją dėl šio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų, būtinai įskaitant tokio naudojimo pobūdį, kiek tai susiję su visomis atitinkamomis prekėmis.

102

Apeliantas iš esmės remiasi tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ginčijamą sprendimą. Jis tvirtina, kad Apeliacinė taryba priėmė sprendimą dėl absoliutus atsisakymo registruoti pagrindo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl kurio jis nebuvo išklausytas. Šiuo aspektu apeliantas daro nuorodą į ginčijamo sprendimo 32 ir 34 punktus.

103

Ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad „bendrinis augalo mokslinis pavadinimas ne tik reišk[ė] augalo genties pavadinimą [ir atitinkamai produkto pavadinimą plačiąja prasme arba apibūdinamąją nuorodą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą], bet ir apibūdin[o] prekes, kurių svarbiausia sudedamoji dalis [buvo] išgaunama iš šios genties augalų“, ir kad šios išvados nepaneigė ir raidžių „i“ ir „y“, t. y. raidžių, kurios lotyniškos kilmės žodžiuose dažnai naudojamos nediferencijuojamos, sukeitimas.

104

Tiesa, šie sakiniai, skaitomi atskirai, gali kelti painiavą. Vis dėlto iš ginčijamo sprendimo 29 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba nurodė, jog LR Health & Beauty Systems ir apelianto ginčas kilo dėl klausimo, ar apeliantas konkrečiai naudojo ginčijamą prekių ženklą pagal kilmės nuorodos funkciją, ar vis dėlto vartojo terminą „cystus“ kaip atitinkamų prekių pagrindinę sudedamąją dalį apibūdinančią nuorodą.

105

Todėl Apeliacinė taryba nemanė, kad apskritai apeliantas negalėjo naudoti ginčijamo prekių ženklo. Išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir įrodymus ji nusprendė, kad nagrinėjamu atveju terminą „cystus“ apeliantas vartojo kaip apibūdinamąją nuorodą, kuria nurodomas augalo cistus pavadinimas.

106

Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, ginčijamo sprendimo 32 punkto negalima suprasti kaip įtvirtinančio Apeliacinės tarybos teiginį, kad ji sprendė klausimą dėl absoliutaus atsisakymo įregistruoti pagrindo buvimo.

107

Be to, ginčijamo sprendimo 33 ir 34 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad simbolio „®“ pridėjimą greičiausiai reikėjo suprasti taip, kad apeliantas galiausiai savo reklamoje paskelbė, kad įgijo prekių ženklo suteikiamą teisę į apibūdinamąją nuorodą.

108

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 85 punkte, šiuose sakiniuose neįtvirtinta pačios Apeliacinės tarybos išvada, kad terminas „cystus“ apskritai yra apibūdinamoji nuoroda, bet juose pateiktas apelianto žinutės, kurią jis perduoda naudodamas simbolį „®“, aiškinimas.

109

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nusprendęs, jog Apeliacinė taryba nesprendė, ar yra absoliutus atsisakymo įregistruoti pagrindas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, Bendrasis Teismas nepadarė klaidos aiškindamas ginčijamą sprendimą.

110

Vadinasi, apeliacinio skundo trečiajam pagrindui negalima pritarti.

111

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

112

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

113

Kadangi EUIPO ir LR Health & Beauty Systems prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto ir šis bylą pralaimėjo, iš jo reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: