1

Šios bylos susijusios su bankų sąjungos antruoju ramsčiu dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM), nustatyto 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1). Sukūrus BPeM siekiama tikslo sustiprinti pertvarkymo sistemos integraciją euro zonos valstybėse narėse ir euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, nusprendusiose dalyvauti bendrame priežiūros mechanizme (BPM) (toliau – dalyvaujančios valstybės narės).

2

Konkrečiau kalbant, šios bylos susijusios su pagal Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 1 dalį įsteigtu Bendru pertvarkymo fondu (BPF). BPF finansuojamas nacionaliniu lygiu renkamais įstaigų įnašais, kurie, įgyvendinant to reglamento 67 straipsnio 4 dalį, renkami ex ante. Pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalies 13 punktą įstaigos sąvoka reiškia kredito įstaigą arba investicinę įmonę, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal to paties reglamento 2 straipsnio c punktą. Įnašai perduodami Europos Sąjungos lygmeniu pagal 2014 m. gegužės 21 d. Briuselyje pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į BPF pervedimo ir sujungimo (toliau – AIG susitarimas).

3

Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnyje „Ex ante įnašai“ nustatyta:

„1.   Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui.

2.   Pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, Valdyba kiekvienais metais apskaičiuoja atskirus įnašus, siek[dama] užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % tikslinio lygio.

Kiekvienais metais atskirų įstaigų įnašų apskaičiavimas grindžiamas:

Nustatant ryšį tarp fiksuoto įnašo ir pagal riziką įvertintų įnašų atsižvelgiama į subalansuotą įnašų paskirstymą tarp įvairių rūšių bankų.

Bet kuriuo atveju visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, atskirų įnašų bendra suma, apskaičiuota pagal a ir b punktus, kasmet neviršija 12,5 % tikslinio lygio.

<…>

6.   Taikomi pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį Komisijos priimti deleguotieji aktai, kuriais tiksliai nustatomas įnašų koregavimas proporcingai įstaigų rizikos pobūdžiui.

7.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo sąlygos, visų pirma dėl:

4

Kiek tai susiję su aptariamais ex ante įnašais, Reglamentas Nr. 806/2014 buvo papildytas 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/81, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos (OL L 15, 2015, p. 1).

5

Beje, Reglamente Nr. 806/2014 ir Įgyvendinimo reglamente 2015/81 daroma nuoroda į tam tikras nuostatas, išdėstytas kituose dviejuose teisės aktuose:

6

Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) įsteigta kaip Sąjungos agentūra (Reglamento Nr. 806/2014 42 straipsnis). Ją sudaro, be kita ko, plenarinės sudėties valdyba ir vykdomosios sudėties valdyba (Reglamento Nr. 806/2014 43 straipsnio 5 dalis). Vykdomosios sudėties BPV priima visus sprendimus Reglamentui Nr. 806/2014 įgyvendinti, nebent tame reglamente nustatyta kitaip (Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktas).

7

2015 m. balandžio 29 d. sprendime (SRB / PS/2015/8) plenarinės sudėties BPV priėmė vykdomosios sudėties BPV procedūros taisykles (toliau – VSPT).

8

VSPT 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Sprendimai taip pat gali būti priimti rašytinio proceso tvarka, nebent ne mažiau kaip du rašytiniame procese dalyvaujantys vykdomosios sudėties BPV nariai, nurodyti 3 straipsnio 1 dalyje, tam paprieštarauja per pirmąsias 48 valandas nuo rašytinio proceso pradžios. Tokiu atveju tema bus įtraukta į kitos vykdomosios sudėties BPV darbotvarkę.

2.   Rašytiniam procesui įprastai reikia ne mažiau kaip penkių darbo dienų, kad kiekvienas vykdomosios sudėties BPV narys galėtų atlikti tyrimą. Jeigu reikia imtis skubių veiksmų, pirmininkas gali nustatyti trumpesnį terminą sprendimui bendru sutarimu priimti. Nurodoma termino sutrumpinimo priežastis.

3.   Jeigu bendras sutarimas gali nebūti pasiektas taikant rašytinį procesą, pirmininkas gali inicijuoti įprastą balsavimo procedūrą pagal 8 straipsnį.“

9

Ieškovas Hypo Vorarlberg Bank AG, buvęs Vorarlberger Landes-und Hypothekenbank AG, yra dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga.

10

2016 m. balandžio 15 d. Sprendime dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06) (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) vykdomosios sudėties BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktu ir 70 straipsnio 2 dalimi, nusprendė dėl kiekvienos įstaigos, taip pat ieškovo, ex ante įnašo už 2016 m. dydžio. To sprendimo priede pateiktoje lentelėje nurodyti visų įstaigų ex ante įnašų už 2016 m. dydžiai ir kelios kitos antraštės, pavadintos „Method (EA)“ [metodas (euro zona)] ir „Risk adjustment factor in the EA environment“ (koregavimo veiksnys atsižvelgiant į rizikos pobūdį euro zonos kontekste).

11

Tą pačią dieną nacionalinėms pertvarkymo institucijoms (toliau – NPI) BPV pateikė duomenų, susijusių su jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose esančiomis įstaigomis, rinkmenos kopiją.

12

2016 m. balandžio 26 d. pranešimu apie mokėjimą Finanzmarktaufsichtsbehörde (Finansų rinkų priežiūros institucija, Austrija), kaip Austrijos nacionalinė pertvarkymo institucija (toliau – Austrijos NPI), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė ieškovui į vieną iš jos banko sąskaitų iki 2016 m. gegužės 20 d. sumokėti tam tikro dydžio ex ante įnašą.

13

2016 m. gegužės 11 d. ieškovas paprašė Austrijos NPI pateikti jam visus skaičiavimus, sprendimus ir kitus su juo susijusius BPV dokumentus.

14

2016 m. gegužės 19 d. pavedimu į Austrijos NPI sąskaitą ieškovas įmokėjo ex ante įnašą už 2016 m.

15

2016 m. gegužės 20 d. Sprendimu dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. koregavimo, kuriuo papildomas pirmasis ginčijamas sprendimas (SRB/ES/SRF/2016/13) (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas), BPV sumažino ieškovo įnašą.

16

To sprendimo priede nurodyti kiekvienos įstaigos ex ante įnašų už 2016 m. pradiniai dydžiai, ex ante įnašų už 2016 m. dydžiai „after IPS impact“ (po rodiklio, susijusio su naryste institucinėje užtikrinimo sistemoje (toliau – IUS), poveikio) ir šių dydžių skirtumas, taip pat metodas (euro zona) ir koregavimo veiksnys atsižvelgiant į rizikos pobūdį euro zonos kontekste.

17

2016 m. gegužės 22 d. BPV visoms NPI pateikė duomenų, susijusių su jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose esančiomis įstaigomis, rinkmenos kopiją. Be to, antrasis ginčijamas sprendimas pateiktas kaip priedas prie BPV pirmininko pavaduotojo pasirašyto ir visoms NPI išsiųsto rašto dėl ex ante įnašų už 2016 m. koregavimo ir kaip rašto dėl ex ante įnašų už 2016 m. koregavimo forma, siekiant užtikrinti nuoseklų bendravimą su visomis įstaigomis ir paliekant NPI laisvę nuspręsti, ar pranešti apie tą raštą.

18

2016 m. gegužės 23 d. Austrijos NPI išsiuntė ieškovui antrą pranešimą apie mokėjimą „Information zum Beitrag zum Abwicklungsfonds 2016“ (informacija apie įnašą į BPF už 2016 m.), juo pranešė apie ex ante įnašų už 2016 m. koregavimą ir pridėjo 2016 m. gegužės 23 d. BPV raštą. Remiantis tuo pranešimu, įnašas už 2016 m. buvo apskaičiuotas klaidingai, todėl ieškovas įmokėjo pernelyg didelį įnašą. Beje, buvo nurodyta, kad ši suma bus grąžinta tik 2017 m. Prie to pranešimo antrojo ginčijamo sprendimo nebuvo pridėta.

19

Reikia pažymėti, kad ex ante įnašų už 2016 m. pirminiame skaičiavime (kurį BPV patvirtino pirmajame ginčijamame sprendime) su naryste IUS susijęs rodiklis, nurodytas Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalies b punkte, buvo apskaičiuotas klaidingai, kiek tai susiję su Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnyje numatyto rizikos pobūdžio koregavimu. Tą skaičiavimo klaidą BPV ištaisė antrajame ginčijamame sprendime. Nors ieškovas nėra IUS narys, dėl taikyto metodo ex ante įnašams apskaičiuoti taip pat reikėjo atlikti naujus skaičiavimus dėl visų kitų įstaigų, kurios moka rizikos pobūdžiu grindžiamą įnašą (kaip antai ieškovas). Atlikus pakoreguotus skaičiavimus nustatyta, kad ex ante įnašas už 2016 m., kiek tai susiję su ieškovu, yra šiek tiek mažesnis. Kadangi ieškovas jau buvo sumokėjęs ex ante įnašą už 2016 m. pagal pirminį skaičiavimą, jis įgijo teisę į grąžinimą.

20

Kiek tai susiję su ex ante įnašais už 2016 m., BPF dalyvaujančios valstybės narės privalo juos pervesti ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d. (žr. AIG susitarimo 3 straipsnio 2 dalį).

21

2016 m. birželio 14 d. ieškovas vėl paprašė Austrijos NPI jam pateikti tam tikrus dokumentus, taip pat pirmąjį ir antrąjį ginčijamus sprendimus (toliau kartu – ginčijami sprendimai), nurodytus 2016 m. balandžio 26 d. ir gegužės 23 d. pranešimuose apie mokėjimą. Be to, jis pareikalavo nedelsiant grąžinti permoką.

22

2016 m. birželio 28 d. raštu Austrijos NPI pateikė ieškovui antrąjį ginčijamą sprendimą be priedo.

23

2016 m. liepos 7 d. ieškovas dar kartą paprašė Austrijos NPI jam pateikti prašomus dokumentus ir tą prašymą taip pat pateikė BPV.

24

2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas gavo BPV raštą, kuriuo patvirtinama, kad gautas prašymas pateikti dokumentus ir kuriuo atsiprašoma už vėluojantį atsakymą dėl būtino tarnybų bendro sutarimo.

25

2016 m. rugsėjo 20 d. BPV pateikė ieškovui pirmąjį ginčijamą sprendimą be priedo.

26

Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai 2016 m. liepos 14 d., rugsėjo 7 d. ir lapkričio 18 d., gavo ieškovo ieškinius, įregistruotus numeriais T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16.

27

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. rugsėjo 16 d.) ieškovas pateikė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, siekdamas, viena vertus, kad pirmasis ginčijamas sprendimas būtų sustabdytas, ir, kita vertus, kad BPV jam laikinai grąžintų jo įnašą, kol bus priimtas sprendimas dėl ieškinio dėl panaikinimo.

28

2016 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Italijos Respublikos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimų byloje T‑645/16.

29

Laikinųjų apsaugos priemonių prašymas buvo atmestas 2017 m. vasario 6 d. Nutartimi Vorarlberger Landes- und Hypothekenbank / BPV (T‑645/16 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:62) dėl skubos nebuvimo. Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas buvo atidėtas.

30

2017 m. vasario 9 d. sprendimu Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino Italijos Respublikos prašymą leisti įstoti į bylą T-645/16.

31

Kadangi pagrindinės šalys išreiškė pageidavimą dėl galimo procesinių dokumentų sujungimo, 2018 m. lapkričio 8 d. aštuntosios kolegijos pirmininkas nusprendė sujungti visas tris bylas, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 68 straipsnį.

32

2017 m. spalio 9 d. priimta pirmąja proceso organizavimo priemone pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį Bendrasis Teismas paprašė BPV pateikti išsamią ginčijamų sprendimų, įskaitant priedus, originalo kopiją.

33

2017 m. spalio 26 d. raštu BPV pranešė, kad negali įvykdyti 2017 m. spalio 9 d. priimtos proceso organizavimo priemonės, ir nurodė, kad ginčijamų sprendimų prieduose pateikti duomenys yra konfidencialūs.

34

2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi dėl tyrimo priemonių (toliau – pirmoji nutartis) Bendrasis Teismas, remdamasis, viena vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, kita vertus, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateiki nekonfidencialią ir konfidencialią išsamios ginčijamų sprendimų, įskaitant priedus, originalo kopijos versijas.

35

2018 m. sausio 15 d. raštu BPV atsakė į pirmąją nutartį ir pateikė keturių dokumentų (du dokumentai susiję su pirmuoju ginčijamu sprendimu ir du – su antruoju) nekonfidencialias ir konfidencialias versijas, iš kurių kiekviena, pirma, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo tekstu, sudaryta iš dviejų puslapių PDF formatu nuskenuoto popierinio pasirašyto dokumento ir, antra, iš skaitmeninių duomenų suskaitmeninto dokumento PDF formatu, kuriame pateiktas aptariamo sprendimo priedas.

36

Atsižvelgdamas į BPV atsakymą į pirmąją nutartį, 2018 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas priėmė antrąją proceso organizavimo priemonę ir paprašė BPV, pirma, nurodyti priedų formatą ginčijamų sprendimų priėmimo momentu, antra, tuo atveju, jei tie priedai buvo pateikti skaitmeniniu formatu, paaiškinti ir pateikti visas reikiamas autentifikavimo technines priemones, įrodančias, kad Bendrajam Teismui pateikti PDF formatu sugeneruoti skaitmeniniai duomenys atitinka tai, kas konkrečiai buvo pateikta vykdomosios sudėties BPV pasirašyti ir priimti per 2016 m. balandžio 15 d. ir gegužės 20 d. posėdžius, ir, trečia, pateikti pastabas dėl ginčijamų sprendimų teisinio egzistavimo klausimo ir dėl esminių procedūrinių reikalavimų laikymosi.

37

2018 m. kovo 27 d. raštu BPV atsakė į antrąją proceso organizavimo priemonę. Dėl šio sprendimo 36 punkte nurodyto antrojo prašymo BPV nurodė, kad negali į jį atsakyti, nes tam tikri dokumentai yra konfidencialūs, ir pasiūlė priimti tyrimo priemonę.

38

2018 m. gegužės 2 d. Bendrasis Teismas priėmė naują nutartį dėl tyrimo priemonių ir nurodė BPV atsakyti į antrąjį prašymą, pateiktą 2018 m. kovo 12 d. proceso organizavimo priemonėje (toliau – antroji nutartis).

39

2018 m. gegužės 9 d. raštu, kuris prie bylos pridėtas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu, ieškovas pateikė naujų įrodymų, t. y. šešiolika tarpinių BPV sprendimų, kuriuose nustatyti įnašų už 2016 m. apskaičiavimo metodo veiksniai.

40

2018 m. gegužės 18 d. raštu, patikslintu 2018 m. birželio 29 d., BPV atsakė į antrąją nutartį ir pateikė konfidencialias ir nekonfidencialias dokumento „Techninė indentifikavimo informacija“, keturių BPV elektroninių laiškų, kurių data 2016 m. balandžio 13 d. 17 val. 41 min., 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. bei 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min., teksto ir USB atmintinės, kurioje yra dvi bylos XLSX formatu ir dvi bylos TXT formatu, versijas.

41

Atlikęs Procedūros reglamento 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Bendrasis Teismas iš bylos pašalino BPV pateiktų dokumentų konfidencialias versijas, pateiktas atsakant į pirmąją ir antrąją nutartis, išskyrus 2018 m. gegužės 18 d. BPV pateiktose USB atmintinėse esančias rinkmenas TXT formatu, kuriose nėra jokios konfidencialios informacijos ir kurias jis pridėjo prie bylos popieriniu formatu.

42

2018 m. liepos 12 d. pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį priimta trečiąja proceso organizavimo priemone Bendrasis Teismas paragino ieškovą ir į bylą įstojusią šalį pateikti pastabas dėl BPV atsakymų į šio sprendimo 32, 34, 36 ir 38 punktuose nurodytas proceso organizavimo ir tyrimo priemones.

43

2018 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė pastabas. Į bylą įstojusi šalis pastabų nepateikė.

44

Bendrojo Teismo aštuntajai kolegijai pasiūlius, Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 28 straipsnį, nusprendė perduoti bylas nagrinėti išplėstinei kolegijai.

45

Ieškinyje, kuris užregistruotas numeriu T‑377/16, ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

46

Ieškinyje, kuris užregistruotas numeriu T‑645/16, ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

47

Ieškinyje, kuris užregistruotas numeriu T‑809/16, ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

48

BPV Bendrojo Teismo prašo:

49

Byloje T‑645/16 Italijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

50

Pirma, BPV primena, kad ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik dėl akto, kuriuo sukeliamos teisinės pasekmės tretiesiems asmenims, o taip nėra nei pirmojo, nei antrojo ginčijamo sprendimo atveju. Iš tiesų vykdomosios sudėties BPV tvirtinami ex ante įnašų už 2016 m. dydžiai ir vėliau jos pateikiami rezultatai NPI nesukuria jokios pareigos įstaigoms. Tokia pareiga atsirastų tik tuo atveju, jeigu ir kai kompetentinga NPI pagal nacionalinę teisę priimtų teisės aktą.

51

Antra, BPV teigia, kad jos sprendimai neadresuoti ieškovui (Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis) ir kad jis nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamais sprendimais. Kiekvienos įstaigos mokėtinus ex ante įnašus BPV apskaičiuoja remdamasi Deleguotajame reglamente 2015/63 ir Įgyvendinimo reglamente 2015/81 aprašytu metodu ir glaudžiai bendraudama su NPI (Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnis ir Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis). Šis BPV skaičiavimas nesukelia tiesioginių pasekmių įstaigai, nes jis savaime neturi įtakos įstaigų teisinei padėčiai. Nors BPV, kaip ir NPI, atlieka vaidmenį įnašų dydžio apskaičiavimo parengimo procese, įstaigoms gali būti daromas tiesioginis poveikis tik tuo atveju, kai NPI renka įnašus. Tik NPI, o ne BPV turi teisę kontroliuoti, ar įstaigos tvarkingai moka įnašus pagal taikytiną nacionalinę procesinę ir materialinę teisę, ir, jei reikia, reikalauti iš įstaigų juos mokėti.

52

Priskirdamas NPI atsakomybę už ex ante įnašų surinkimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad šiuos BPV apskaičiuotus įnašus rinks nacionalinės valdžios institucijos, įgyvendindamos nacionalinės proceso ir materialinės teisės joms suteiktus įgaliojimus. Beje, tai atitiktų AIG susitarimą grindžiančius motyvus. Todėl pagal nacionalinę teisę NPI priimti aktai turėtų būti ginčijami nacionaliniuose teismuose ir, jei nacionaliniame teisme kiltų klausimų dėl Sąjungos institucijų ar agentūrų aktų galiojimo ar aiškinimo, tas teismas galėtų prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. Tai, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) nusprendė, jog Teisingumo Teismas yra vienintelis turintis jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl panaikinimo, kiek tai susiję su ex ante įnašų skaičiavimu ir surinkimu, yra nesvarbu, nes tokia nacionalinio teismo išvada šioje byloje neturi jokios reikmės. Iš tiesų tik Teisingumo Teismas gali apibrėžti savo jurisdikciją.

53

Trečia, BPV teigia, kad Bendrasis Teismas privalo ex officio patikrinti, ar laikytasi SESV 263 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, ir, jei ne, atmesti bet kokį ieškinį. BPV pažymi, kad ginčijami sprendimai nebuvo paskelbti, tačiau apie juos buvo pranešta NPI kaip adresatėms, o ieškovo tarp tų adresatų nebuvo. Tačiau ieškovas su ginčijamais sprendimais susipažino kitais būdais. Taigi jo ieškinys turėjo būti pareikštas per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis susipažino su tų sprendimų turinio esme.

54

Pasak BPV, 2016 m. balandžio 26 d. Austrijos NPI išsiųstame pranešime apie mokėjimą buvo pateikta pakankamai tikslios informacijos, kad ieškovas galėtų tinkamai susipažinti su pirmojo ginčijamo sprendimo turiniu, todėl terminas ieškiniui pareikšti pradėtas skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 27 d., kai gautas panešimas apie mokėjimą, ir baigėsi 2016 m. liepos 7 d. Dėl šios priežasties visi trys ieškiniai buvo pareikšti po nustatyto termino ir yra pavėluoti, kiek tai susiję su pirmuoju ginčijamu sprendimu. Tai taip pat turi įtakos ir ieškinių dėl antro ginčijamo sprendimo priimtinumui. Iš tiesų, kadangi tuo sprendimu siekta tik sumažinti ex ante įnašo už 2016 m. dydį, ieškovas neturi teisinio intereso tą sprendimą ginčyti atskirai. Beje, dėl ieškinio, kuris įregistruotas numeriu T‑809/16, BPV pažymi, 2016 m. gegužės 23 d. Austrijos NPI pranešimą apie mokėjimą ieškovas gavo 2016 m. gegužės 27 d., todėl konkrečiai tas ieškinys taip pat yra nepriimtinas dėl praleisto termino.

55

Ketvirta, dėl ieškinių, kurie užregistruoti numeriais T‑645/16 ir T‑809/16, BPV tvirtina, kad jie nepriimtini dėl to, kad jų dalykas yra toks pats, ir dėl to, kad jie susiję su tomis pačiomis šalimis kaip ir ieškinys, užregistruotas numeriu T‑377/16.

56

Penkta, dėl ieškinio, kuris užregistruotas numeriu T‑809/16, BPV teigia, kad ieškovo pateiktas argumentas, jog susipažinimas su BPV sprendimais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) prilygsta formaliam pranešimui adresatui apie tuos sprendimus, ir tai yra naujas momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti, yra neteisingas. Iš tiesų, pasak BPV, sprendimų adresatai identifikuojami, kai tie sprendimai priimami; tai daroma remiantis taikytinu teisiniu pagrindu. Tai, kad apie tuos sprendimus vėliau pranešama trečiosioms šalims, nereiškia, kad jos turėtų būti laikomos tų sprendimų adresatėmis. Todėl trečiasis ieškinys, kurio dalykas yra tas pats, kuris susijęs su tomis pačiomis šalimis, tais pačiais pagrindais ir tais pačiais sprendimais kaip ir pirmieji du ieškiniai, turėtų būti pripažintas nepriimtinu.

57

Ieškovas ginčija šiuos argumentus ir teigia, kad visi trys ieškiniai yra priimtini.

58

Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

59

Galima teigti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinius dėl panaikinimo tik dėl trijų rūšių teisės aktų, t. y. pirma, dėl aktų, kurie jam skirti, antra, dėl aktų, kurie nėra jam skirti ir kurie su juo tiesiogiai ir konkrečiai susiję, ir, trečia, dėl reglamentuojamojo pobūdžio aktų, kurie nėra jam skirti, kurie su juo tiesiogiai susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių (žr. 2013 m. gruodžio 10 d. Nutarties von Storch ir kt. / ECB, T‑492/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:702, 29 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

60

Dėl SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos pažymėtina, kad suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, jog aktais ar sprendimais, dėl kurių gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, laikomos tik priemonės, sukeliančios privalomas teisines pasekmes, darančios įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeičiančios jo teisinę padėtį (žr. 2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Borde ir Carbonium / Komisija, C‑279/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:297, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

61

Beje, kalbant apie aktus ar sprendimus, kurie rengiami keliais etapais, būtent pasibaigus vidaus procedūrai, reikia pažymėti, kad ginčijami aktai gali būti tik priemonės, šios procedūros pabaigoje galutinai patvirtinančios institucijos poziciją, o ne tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui parengti (žr. 2016 m. kovo 9 d. Nutarties Port autonome du Centre et de l’Ouest ir kt. / Komisija, T‑438/15, EU:T:2016:142, 20 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

62

Be to, remiantis jurisprudencija darytina išvada, kad jei ieškinį dėl panaikinimo pareiškia neprivilegijuotas ieškovas dėl jam neskirto akto, reikalavimas, kad ginčijamos priemonės privalomi teisiniai padariniai turi daryti įtaką ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, sutampa su SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintomis sąlygomis (žr. 2014 m. kovo 6 d. Nutarties Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development / Komisija, C‑248/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:137, 33 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

63

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, viena vertus, kitas fizinis ar juridinis asmuo nei tas, kuriam skirtas sprendimas, gali tvirtinti, kad šis aktas yra konkrečiai su juo susijęs tik jei sprendimas turi jam įtakos dėl tam tikrų jam būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri jį išskiria iš visų kitų asmenų, todėl jį individualizuoja taip pat, kaip ir sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223 ir 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Greenpeace Council ir kt. / Komisija, C‑321/95 P, EU:C:1998:153, 7 ir 28 punktai).

64

Kita vertus, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad sąlyga, pagal kurią sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad ginčijama priemonė darytų tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai ir nepaliktų jokios diskrecijos jos adresatams, atsakingiems už tos priemonės įgyvendinimą, kuris yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių nuostatų (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, C‑15/06 P, EU:C:2007:183, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

65

Vis dėlto jurisprudencijoje nustatyta, jog net jei tam, kad ginčijamas aktas darytų poveikį asmenų teisinei padėčiai, neišvengiamai būtina priimti įgyvendinimo priemones, tiesioginės sąsajos sąlyga vis dėlto laikoma įvykdyta, jei šiuo aktu jo adresatui nustatomos įgyvendinimo pareigos ir jei šis adresatas privalo automatiškai priimti priemones, kurios pakeičia ieškovo teisinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo Federcoopesca ir kt. / Komisija, T‑312/14, EU:T:2015:472, 38 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66

Iš tiesų, kaip priminė generalinis advokatas M. Wathelet išvadoje byloje Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija (C‑132/12 P, EU:C:2013:335, 68 punktas ir nurodyta jurisprudencija), valstybių narių veiksmų laisvės nebuvimas panaikina akivaizdų tiesioginio ryšio tarp Sąjungos teisės akto ir teisės subjekto nebuvimą. Kitaip tariant, kad tiesioginės sąsajos nebūtų, tarpinio akto rengėjo diskrecija siekiant įgyvendinti Sąjungos teisės aktą negali būti visiškai formali. Ji turi būti ieškovo teisinės sąsajos šaltinis.

67

Nagrinėjamu atveju, pirma, remiantis taikytinais teisės aktais, konkrečiai – Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktu ir to paties reglamento 70 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad būtent BPV ir apskaičiavo individualius įnašus, ir priėmė sprendimą, kuriuo tie įnašai patvirtinami. Aplinkybė, kad BPV bendradarbiauja su NPI, nepakeičia šio konstatavimo (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 27 punktas).

68

Iš tiesų vienintelė BPV turi kompetenciją, „pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su [NPI]“, apskaičiuoti įstaigų ex ante įnašus (Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis). Beje, NPI turi iš Sąjungos teisės kylančią pareigą rinkti tuos BPV sprendimu nustatytus įnašus (Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis).

69

Taigi BPV sprendimai, kuriais, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalimi, nustatomi ex ante įnašai, yra galutiniai.

70

Vadinasi, ginčijami sprendimai negali būti kvalifikuojami tik kaip parengiamosios ar tarpinės priemonės, nes juose, pasibaigus procedūrai, galutinai nustatoma BPV, pozicija dėl įnašų.

71

Antra, reikia pažymėti, kad, neatsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio kalbinėse versijos vartojamus skirtingus terminus, institucijos, kurioms BPV, sprendimo, kuriuo nustatyti ex ante įnašai, autorė, adresuoja tą sprendimą, yra NPI, o ne įstaigos. Faktiškai pagal taikytinus teisės aktus NPI yra vienintelės institucijos, kurioms aptariamo sprendimo autorius privalo siųsti tokį sprendimą, ir galiausiai tai reiškia, kad jos yra šio sprendimo adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 28 punktas).

72

Beje, išvadą, kad NPI yra BPV sprendimo adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, patvirtina aplinkybė, kad pagal Reglamente Nr. 806/2014 nustatytą sistemą ir to reglamento 67 straipsnio 4 dalį joms pavesta iš įstaigų surinkti individualius įnašus, dėl kurių sprendimą priėmė BPV (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 29 punktas).

73

Taigi, nors, priešingai, nei teigia į bylą įstojusi šalis, įstaigos nėra ginčijamų sprendimų adresatės, tie sprendimai vis dėlto yra konkrečiai ir tiesiogiai su jomis susiję, nes jais įstaigoms daromas neigiamas poveikis dėl tam tikrų joms būdingų savybių ar dėl faktinės padėties, kuri jas išskiria iš kitų asmenų ir dėl to jas individualizuoja taip pat, kaip adresatą, ir dėl to, kad jais daromas tiesioginis poveikis įstaigų teisinei padėčiai, nepaliekant jokios diskrecijos tą priemonę privalantiems įgyvendinti adresatams.

74

Šiuo atveju, viena vertus, ginčijamuose sprendimuose įvardyta kiekviena įstaiga ir nustatytas arba, kalbant apie antrąjį ginčijamą sprendimą, patikslintas kiekvienos jų individualus įnašas. Darytina išvada, kad įstaigos, taip pat ieškovas, yra konkrečiai susijusios su ginčijamais sprendimais.

75

Kita vertus, dėl tiesioginės sąsajos reikia pažymėti, kad NPI, kurios yra atsakingos už ginčijamų sprendimų įgyvendinimą, neturi jokios diskrecijos dėl tuose sprendimuose nustatytų individualių įnašų dydžių. Konkrečiai kalbant, NPI negali keisti tų dydžių ir privalo surinkti įnašus iš atitinkamų įstaigų.

76

Beje, dėl BPV daromos nuorodos į AIG susitarimą siekiant nuginčyti tiesioginę ieškovo sąsają reikia pažymėti, kad tas susitarimas taikomas ne NPI iš įstaigų renkamiems ex ante įnašams už 2016 m., o tik tų įnašų pervedimui į BPF.

77

Iš tiesų, kaip galima teigti remiantis Reglamento Nr. 806/2014 nuostatomis (žr. to reglamento 20 konstatuojamąją dalį ir 67 straipsnio 4 dalį) ir AIG susitarimu (žr. AIG susitarimo 7 konstatuojamąją dalį, 1 straipsnio a punktą ir 3 straipsnį), įnašai renkami remiantis Sąjungos teise (t. y. Direktyva 2014/59 ir Reglamentu Nr. 806/2014) ir į BPF pervedami pagal AIG susitarimą.

78

Nors tam, kad įstaigos galėtų įvykdyti pagal teisės aktus joms nustatytą pareigą į NPI nurodytas sąskaitas pervesti lėšas už ex ante įnašus, NPI turi priimti nacionalinės teisės aktus, BPV sprendimai, kuriuose nustatytas tų įstaigų individualių įnašų dydis, vis dėlto lieka tiesiogiai susiję su tomis įstaigomis.

79

Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra konkrečiai ir tiesiogiai susiję su ieškovu.

80

Dėl termino ieškiniui pareikšti reikia priminti, kad, remiantis SESV 263 straipsnio šešta pastraipa, ieškiniai dėl panaikinimo turi būti pareikšti per du mėnesius nuo, nelygu atvejis, akto paskelbimo, pranešimo apie jį ieškovui arba, jei nebuvo pranešta, dienos, kai ieškovas sužinojo apie tą teisės aktą.

81

Šiuo atveju ginčijami sprendimai nebuvo paskelbti ir apie juos ieškovui, kuris nėra tų sprendimų adresatas, nebuvo pranešta.

82

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tuo atveju, kai nagrinėjamas aktas nebuvo paskelbtas arba apie jį nebuvo pranešta, ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai suinteresuotasis asmuo tiksliai susipažino su tokio akto turiniu ir motyvais, su sąlyga, kad jis kreipiasi dėl viso akto teksto per protingą terminą. Tokiu atveju terminas ieškiniui pareikšti pradedamas skaičiuoti tik nuo to momento, kai suinteresuotoji trečioji šalis tiksliai susipažino su nagrinėjamo teisės akto turiniu ir motyvais, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį (žr. 2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 33 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

83

Taigi SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas, kuris, nepaskelbus akto, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, arba nepranešus apie jį, pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai ieškovas apie jį sužino, skiriasi nuo protingo termino, per kurį ieškovas gali paprašyti pateikti visą tokio akto tekstą tam, kad galėtų tiksliai su juo susipažinti (žr. 2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 34 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

84

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ieškovas, kaip visos įstaigos, turėjusios sumokėti ex ante įnašus už 2016 m. į BPF, gavo reikiamus dokumentus ir klausimynus, kad pateiktų duomenis, kuriais remdamasi BPV galėtų apskaičiuoti individualius įnašus. Tuose dokumentuose ir klausimynuose ieškovas buvo informuotas apie taikytiną teisinį pagrindą ir apie tai, kad įnašus į BPF apskaičiuoja BPV.

85

Paskui ieškovas sužinojo apie pirmąjį ginčijamą sprendimą, kai 2016 m. balandžio 27 d. gavo 2016 m. balandžio 26 d. Austrijos NPI pranešimą apie mokėjimą, o apie antrąjį ginčijamą sprendimą – kai 2016 m. gegužės 27 d. gavo 2016 m. gegužės 23 d. tos pačios NPI pranešimą apie mokėjimą.

86

Pirmąjį ieškinį, įregistruotą numeriu T‑377/16, ieškovas pareiškė 2016 m. liepos 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams ir dešimčiai dienų nuo to, kai 2016 m. balandžio 27 d. gavo 2016 m. balandžio 26 d. Austrijos NPI pranešimą apie mokėjimą. Tačiau šis klausimas dėl galimo termino ieškiniui pareikšti praleidimo nekyla dėl šio ieškinio, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu.

87

Vis dėlto reikia pažymėti, kad šį ieškinį ieškovas pareiškė apsidrausdamas, kol jam bus pranešta apie ginčijamus sprendimus, kad galėtų tiksliai susipažinti su jų turiniu.

88

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 13, 21 ir 23 punktuose, ieškovas pateikė kelis prašymus iš pradžių Austrijos NPI, paskui BPV, kad gautų ginčijamus sprendimus. Todėl reikia patikrinti, ar tie prašymai pateikti per protingą terminą, apie kurį kalbama šio sprendimo 82 ir 83 punktuose, nuo to momento, kai sužinota apie dviejų ginčijamų sprendimų egzistavimą.

89

„Protingas terminas“, per kurį galima prašyti pateikti sprendimą sužinojus apie tokio sprendimo egzistavimą, yra ne išankstinis terminas, kuris automatiškai išskaičiuojamas iš termino, per kurį galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, bet terminas, kuris priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių (žr. 2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 39 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

90

Beje, reikia pažymėti, viena vertus, kad tam tikrose bylose Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog dviejų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sužinota apie sprendimo, kurį prašoma pateikti, egzistavimą, viršija protingą terminą (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 5 d. Nutarties Ferriere Acciaierie Sarde / Komisija, C‑102/92, EU:C:1993:86, 19 punktą ir 2011 m. lapkričio 10 d. Nutarties Agapiou Joséphidès / Komisija ir EACEA, C‑626/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:726, 131 ir 132 punktus).

91

Kita vertus, Bendrasis Teismas kitose bylose nusprendė, kad prašymas pateikti visą sprendimo tekstą, pateiktas praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po to, kai ieškovas sužinojo apie tokį aktą, negali būti pripažintas pateiktu laikantis protingo termino (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 15 d. Nutarties LPN ir GEOTA / Komisija, T‑155/95, EU:T:1998:167, 44 punktą ir 2010 m. gegužės 18 d. Nutarties Abertis Infraestructuras / Komisija, T‑200/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2010:200, 63 punktą).

92

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nereikia vadovautis vertinimu, kuris skirtųsi nuo Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo pateikto vertinimo.

93

Šioje byloje kelis kartus Austrijos NPI ir 2016 m. liepos 7 d. BPV ieškovo prašymai, apibūdinti šio sprendimo 13, 21 ir 23 punktuose, pateikti ginčijamus sprendimus buvo paduoti per protingą terminą.

94

Tiesa, 2016 m. birželio 28 d. Austrijos NPI perdavė ieškovui antrąjį ginčijamą sprendimą be priedo, o 2016 m. rugsėjo 20 d. BPV ieškovui pateikė pirmąjį ginčijamą sprendimą be priedo. Taigi ieškovas tuo metu negalėjo susipažinti su ginčijamų sprendimų priedų dalimis, kurios buvo su juo susijusios. Ieškovas galėjo susipažinti su ginčijamų sprendimų priedų dalimis, kurios buvo su juo susijusios, tik po to, kai Bendrasis Teismas priėmė dvi nutartis dėl tyrimo priemonių, nurodytas šio sprendimo 34 ir 38 punktuose.

95

Kadangi, viena vertus, prašymai pateikti ginčijamus sprendimus buvo pateikti per protingą terminą ir, kita vertus, visi trys ieškiniai, įregistruoti numeriais T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16, buvo pareikšti prieš tai, kai ieškovas susipažino su ginčijamais sprendimais ir su tomis jų priedo dalimis, kurios su juo susijusios, reikia daryti išvadą, kad visi trys ieškiniai nebuvo pareikšti per vėlai.

96

Vis dėlto, kiek tai susiję su lis pendens argumentu, kurį BPV iš esmės nurodo teigdama, kad ieškiniai, kurie įregistruoti numeriais T‑645/16 ir T‑809/16, turi būti pripažinti nepriimtinais, nes jų dalykas yra tas pats ir jie susiję su tomis pačiomis šalimis kaip ir ieškinio, įregistruoto numeriu T‑377/16, reikia priminti suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kurioje nustatyta, kad vėliau už kitą ieškinį pareikštas ieškinys, kurio šalys tos pačios, kuris grindžiamas tais pačiais pagrindais ir kuriuo siekiama panaikinti tą patį teisės aktą, turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl lis pendens (2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑138/03, C‑324/03 ir C‑431/03, EU:C:2005:714, 64 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1988 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Parlamentas, 358/85 ir 51/86, EU:C:1988:431, 12 punktą).

97

Abu ieškiniai, kurie įregistruoti numeriais T‑377/16 ir T‑645/16, buvo pareikšti prieš leidžiant susipažinti su ginčijamais sprendimais, siekiant apsidrausti, jei SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytas terminas ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti kartais būtų pradėtas skaičiuoti nuo pranešimo apie mokėjimą pagal pirmąjį ginčijamą sprendimą gavimo.

98

Dėl trečiojo ieškinio, įregistruoto numeriu T‑809/16, pažymėtina, kad dėl to, jog, pasak ieškovo, 2016 m. rugsėjo 20 d. BPV jam leido susipažinti su ginčijamais sprendimais, jis mano, kad tai yra termino ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti skaičiavimo pradžios momentas, todėl tas ieškinys nėra pateiktas pavėluotai. Atsižvelgdamas į tokį aiškinimą ieškovas pripažįsta, kad apsidraudžiant pareikšti ieškiniai dėl panaikinimo galbūt galėjo būti pareikšti pernelyg anksti. Tačiau jis teigia, kad dėl to, jog su ginčijamais sprendimais galėjo susipažinti tik 2016 m. rugsėjo 20 d., per tą laiką paaiškėjo, kad ginčijami sprendimai gali būti neatsiejamai susiję, o to, pasak ieškovo, nebuvo galima sužinoti pareiškiant du pirmuosius ieškinius dėl panaikinimo. Siekdamas užsitikrinti teisminės apsaugos galimybę, ieškovas pareiškė trečiąjį ieškinį dėl ginčijamų sprendimų.

99

Jo teigimu, ieškinys byloje T‑809/16 nėra tapatus ieškiniams bylose T‑377/16 ir T‑645/16 tiek dėl savarankiško jo dalyko, tiek dėl to, kad pasikeitė situacija, 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikus abu ginčijamus sprendimus be priedų.

100

Šiuo atveju visi trys ieškiniai yra tarp tų pačių šalių, išskyrus bylą T‑645/16, kurioje yra į bylą įstojusi šalis. Tačiau nepriimtinumo dėl lis pendens sąlyga dėl šalių tapatumo taikoma pagrindinėms bylos šalims, o ne į bylą įstojusioms šalims, todėl ši sąlyga tenkinama.

101

Be to visuose trijuose ieškiniuose reikalaujama panaikinti tuos pačius teisės aktus, išskyrus bylą T‑645/16, kurioje reikalaujama panaikinti tik pirmąjį ginčijamą sprendimą. Kadangi bylos T‑645/16 dalykas įtrauktas į dviejų kitų bylų (T‑377/16 ir T‑809/16), kuriomis siekiama panaikinti abu ginčijamus sprendimus, dalyką, nepriimtinumo dėl lis pendens sąlyga, susijusi su ginčijamų teisės aktų tapatumu, šiuo atveju taip pat tenkinama.

102

Galiausiai dėl nepriimtinumo dėl lis pendens sąlygos, susijusios su pagrindų tapatumu, reikia konstatuoti, kad ieškiniai bylose T‑645/16 ir T‑809/16 grindžiami dviem pagrindais, ieškovo jau nurodytais pirmajame ieškinyje byloje T‑377/16, kuriame nurodyti keturi pagrindai. Todėl naujesnėse bylose T‑645/16 ir T‑809/16 nurodyti pagrindai įtraukti į pirmąjį ieškinį byloje T‑377/16.

103

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia pripažinti, kad ieškinys byloje T‑377/16 yra priimtinas ir kad abu ieškiniai bylose T‑645/16 ir T‑809/16 nepriimtini dėl lis pendens.

104

Ieškovas nurodo keturis pagrindus ieškiniui dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrįsti. Pasak ieškovo, priimdama ginčijamus sprendimus BPV pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, viena vertus, nesilaikydama pareigos motyvuoti (pirmasis pagrindas) ir, kita vertus, dėl to, kad apie ginčijamus sprendimus pranešta neišsamiai (antrasis pagrindas). Be to, ieškovas nurodo du pagrindus, grindžiamus, viena vertus, tuo, kad jo įnašas už 2016 m. buvo koreguotas labai minimaliai (trečiasis pagrindas), ir, kita vertus, tuo, kad yra neteisėta grąžinti permoką tik 2017 m. (ketvirtasis pagrindas).

105

Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovas kaltinimus dėl ginčijamų sprendimų priėmimo procedūros pateikia tik dviejuose 2018 m. gegužės 9 d. ir liepos 30 d. Bendrajam Teismui išsiųstuose raštuose, kai buvo gauti BPV atsakymai į pirmąją ir antrąją nutartis. Ieškovo pateikti argumentai šiuo klausimu iš esmės skirti pagrįsti pagrinduose dėl pareigos motyvuoti pažeidimo ir dėl neišsamaus pranešimo apie ginčijamus sprendimus išdėstytiems argumentams, kuriais siekiama įrodyti esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimus.

106

Pirmiausia reikia išnagrinėti kaltinimus dėl procesinių normų pažeidimo ir pagrindą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

107

Viena vertus, 2018 m. gegužės 9 d. ir liepos 30 d. raštuose ieškovas konstatavo, kad ginčijamuose sprendimuose esantys parašai yra visiškai identiški ir kad BPV nepaaiškino, kaip bus užtikrintas galimo BPV pirmininkės nurodymo naudoti elektroninį parašą autentiškumas. Beje, ieškovas pažymėjo, kad sprendimų priedai vykdomosios sudėties BPV nariams ir stebėtojams buvo išsiųsti skaitmeniniu formatu elektroniniu paštu, nors 2016 m. rugsėjo 13 d. rašte BPV griežtai atsisakė dėl saugumo jam elektroniniu būdu arba įprastu paštu atsiųsti tuos pačius dokumentus. 2018 m. gegužės 9 d. rašte ieškovas paprašė Bendrojo Teismo priimti proceso organizavimo priemones pagal Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirmą pastraipą, siejamą su Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, siekiant, be kita ko, BPV pateikti su procedūra susijusius klausimus.

108

Kita vertus, 2018 m. liepos 30 d. rašte ieškovas konstatavo kelis procedūros pažeidimus, susijusius su pirmuoju ginčijamu sprendimu. Visų pirma jis pažymėjo, kad elektroniniai laiškai su vykdomosios sudėties BPV narių atsakymais, iš kurių turėtų būti aišku, kad jie sutinka priimti sprendimą per rašytinę procedūrą, Bendrajam Teismui nebuvo pateikti. Paskui jis nurodė, kad, konstatavus netikslumus skaičiavimuose, rašytine procedūra priimtas sprendimas buvo pakeistas 2016 m. balandžio 15 d. vakare, narių tylą interpretavus kaip jų sutikimą ir BPV ryšiuose su vykdomosios sudėties BVP nariais nenumačius jokio termino galimiems prieštaravimas pateikti. Ieškovas pažymi, kad tie pranešimai nebuvo skirti konkrečiam vykdomosios sudėties BPV nariui, o Bendrajam Teismui nebuvo pateikta jokio paaiškinimo ar įrodymo, kad pranešimas tam nariui skirtas kitaip. Tokia sprendimo priėmimo procedūra prieštarauja tiek jurisprudencijoje nustatytam ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintam gero administravimo principui, tiek VSPT, konkrečiai – VSPT 9 straipsnio 1 ir 2 dalims ir 11 straipsniui. Galiausiai ieškovas sukritikavo 2016 m. balandžio 15 d. ir gegužės 19 d. išsiųstų sprendimo projektų formatą, t. y. dokumentų išdalijimą, daugiausia XLSX rinkmenų formatu ir elektroniniu būdu. Skaičiavimai neturėtų būti atliekami XLSX tipo dokumente, kuriame visos ar tarpinės vertės gali būti bet kada keičiamos dėl neatidumo ar tyčia. Beje, nesant patikrinamo elektroninio parašo, kuriuo gali būti užtikrinta, kad nėra klastojami ar keičiami nustatyti įnašų dydžiai, neįmanoma sužinoti, koks DOCX, XLSX ar PDF dokumentas yra kiekvienai įstaigai nustatytų dydžių „pasirašytas originalas“.

109

2018 m. kovo 27 d. rašte BPV teigė, kad per ginčijamų sprendimų priėmimo procedūrą nebuvo pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai. 2018 m. birželio 6 d. rašte BPV pažymėjo, kad elektroninių laiškų judėjimo saugumas yra užtikrintas ir neturi įtakos turiniui ir ex ante įnašų skaičiavimo teisėtumui. Todėl šis aspektas neturi reikšmės ieškinio baigčiai.

110

Beje, dėl ieškovo pateikto prašymo taikyti proceso organizavimo priemones reikia pažymėti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. BPV iš esmės paprašė Bendrojo Teismo tą prašymą atmesti dėl Procedūros reglamento 88 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes ieškovas nepaaiškino, kuo tos priemonės gali būti naudingos nagrinėjant bylą ir reikšmingos ieškinio nagrinėjimui.

111

Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog dėl to, kad intelektinis elementas ir formalus elementas yra neatskiriama visuma, teisės akto išdėstymas raštu yra būtina jį priimančios institucijos valios išraiška (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 70 punktas ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 38 punktas).

112

Akto autentifikavimu siekiama užtikrinti teisinį saugumą ir teisės akto autoriaus priimto teksto nekintamumą, o autentifikavimas yra esminis procedūros reikalavimas (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 75 ir 76 punktai ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 40 ir 41 punktai).

113

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pats teisės akto neautentifikavimas jau yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, nesant reikalo dar įrodyti, kad teisės akte yra kitų trūkumų arba kad neautentifikavimas padarė žalos asmeniui, kuris tuo remiasi (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 42 punktas).

114

Patikrinimas, kaip laikomasi autentifikavimo formalumo, ir teisės akto tikrumo kontrolė yra išankstinė sąlyga, kurią reikia įvykdyti prieš atliekant bet kokią kitokią kontrolę, kaip antai teisės akto autoriaus kompetencijos, kolegialumo principo laikymosi ar pareigos motyvuoti teisės aktus (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 46 punktas).

115

Jeigu Sąjungos teismas, nagrinėdamas jam pateiktą aktą, konstatuoja, jog tas aktas nebuvo tinkamai autentifikuotas, jis privalo savo iniciatyva pateikti pagrindą dėl esminio procedūros reikalavimo pažeidimo tinkamai neautentifikavus teisės akto ir dėl tos priežasties – panaikinti tokį trūkumą turintį aktą (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 51 punktas).

116

Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad neautentifikavimas nepadarė jokios žalos kuriai nors iš ginčo šalių. Iš tiesų teisės aktų autentifikavimas yra esminis procedūrinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį; jis svarbus užtikrinant teisinį saugumą, kurio pažeidimas lemia tokį trūkumą turinčio teisės akto panaikinimą, nes nėra būtinybės įrodyti, kad padaryta tokia žala (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 52 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Goldfish ir kt. / Komisija, T‑54/14, EU:T:2016:455, 47 punktą).

117

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovas neautentifikavimo nepateikia kaip formalaus pagrindo ieškiniui dėl panaikinimo pagrįsti, o tik išreiškia abejonių dėl BPV pirmininkės parašo ginčijamuose sprendimuose autentiškumo.

118

Bet kuriuo atveju, remiantis šio sprendimo 115 punkte nurodyta jurisprudencija, darytina išvada, kad tai yra klausimas, kurį Sąjungos teismas turi iškelti savo iniciatyva.

119

Šiuo klausimu svarbu konstatuoti, kad atsakydama į pirmąją nutartį, kuria jai nurodoma pateikti visą ginčijamų sprendimų originalų, įskaitant jų priedus, kopijas, 2018 m. sausio 15 d. dėl kiekvieno sprendimo teksto BPV pateikė dviejų puslapių dokumentą PDF formatu, kuriame nuskenuotas popierinis pasirašytas dokumentas, o tai leidžia manyti, kad tie puslapiai iš tiesų yra originalo kopijos, tai yra dokumento, kuris formaliai buvo pateiktas pasirašyti ir kurį priėmė vykdomosios sudėties BPV, kopijos. BPV nepateikė jokios ginčijamų sprendimų priedų originalo kopijos, tik dėl kiekvieno sprendimo pateikė skaitmeniniu būdu sukurtą skaitmeninių duomenų dokumentą PDF formatu, kuriame nėra jo autentiškumą leidžiančių užtikrinti duomenų.

120

Antrąja proceso organizavimo priemone, o vėliau antrąja nutartimi Bendrasis Teismas paprašė BPV paaiškinti, kokiu formatu priedai buvo pateikti priimant ginčijamus sprendimus, ir, jeigu tie priedai buvo pateikti skaitmeniniu formatu, paaiškinti ir pateikti visus autentifikavimo techninius duomenis, kurių reikia norint įrodyti, kad Bendrajame Teisme pateikti dokumentai PDF formatu atitinka tai, kas konkrečiai buvo pateikta vykdomosios sudėties BPV pasirašyti ir priimti per 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. įvykusius posėdžius. Bendrasis Teismas taip paprašė BPV pateikti pastabas dėl ginčijamų sprendimų teisinio egzistavimo ir esminių procedūrinių reikalavimų laikymosi klausimų.

121

2018 m. kovo 27 d. ir gegužės 18 d. atsakymuose į antrąją proceso organizavimo priemonę ir į antrąją nutartį BPV pirmą kartą nurodė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti ne per vykdomosios sudėties BPV narių posėdžius, o rašytinio proceso tvarka, elektroniniu formatu, kaip nustatyta VSPT 7 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad iš principo visas bendravimas turi vykti ir vykdomosios sudėties BPV posėdžiui reikalingi dokumentai turi būti siunčiami elektroniniu būdu, laikantis konfidencialumo reikalavimų pagal VSPT 15 straipsnį, ir VSPT 9 straipsnyje.

122

Konkrečiai kalbant apie pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą, pažymėtina, kad remiantis bylos dokumentais darytina išvada, jog 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku, kurį 17 val. 41 min. BPV išsiuntė vykdomosios sudėties BPV nariams ir prie kurio prisegti trys dokumentai, tarp jų dokumentas PDF formatu „Memorandum2_Final results.pdf“, vykdomosios sudėties BPV buvo paprašyta iki 2016 m. balandžio 15 d. 12 valandos formaliai patvirtinti ex ante įnašus už 2016 m.

123

2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške BPV nurodė, kad apskaičiuojant įnašų dydžius buvo padaryta klaida, pranešė, kad siunčiama iš dalies pakeista dokumento „Memorandum 2“ versija, ir nurodė, kad jeigu gavėjai neprieštarauja, jau suteiktas patvirtinimas bus laikomas taip pat taikomu pataisytiems dydžiams.

124

2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. išsiųstu elektroniniu laišku buvo išsiųstas minėtas dokumentas XLSX formatu „Final results15042016.xlsx“.

125

Dėl antrojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros BPV pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min. išsiuntė elektroninį laišką vykdomosios sudėties BPV nariams, kuriuo pradedama rašytinė procedūra, ir paprašė patvirtinti ex ante įnašų už 2016 m. skaičiavimų rezultatų korekciją, o prie to laiško prisegė bylą XLSX formatu „Delta“, kurioje pateikti pataisytų skaičiavimų rezultatai. „Dėl skubos“ paprašyta patvirtinti iki 2016 m. gegužės 20 d. 17 valandos.

126

Galiausiai 2018 m. birželio 6 d. rašte BPV tvirtino, kad ginčijamų sprendimų priemones elektroniniu būdu pasirašė BPV pirmininkė.

127

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad BPV nepateikė ir net nesiūlė pateikti tokio teiginio įrodymų, iš esmės pateikdama skaitmenines priemones ir elektroninio parašo sertifikatus, kad įrodytų autentiškumą, tačiau pateikė duomenų, kurie iš tikrųjų paneigia šį tvirtinimą.

128

Kiek tai susiję su ginčijamų sprendimų tekstu, BPV pateikė PDF dokumentus, kurių paskutiniame puslapyje matyti ranka padėtas parašas, kuris atrodo taip, lyg būtų padėtas „nukopijavus ir įklijavus“ paveikslėlį, ir juose nėra elektroninio parašo sertifikatų.

129

Kalbant apie ginčijamų sprendimų priedus, kuriuose pateikti atitinkamai įnašų dydžiai ir tų dydžių koregavimai ir kurie dėl tos priežasties yra esminė sprendimų dalis, reikia pažymėti, kad tuose prieduose taip pat nėra jokio elektroninio parašo, nors jie visiškai nėra neatsiejamai susiję su ginčijamų sprendimų tekstu.

130

Kad įrodytų ginčijamų sprendimų autentiškumą, BPV, atsakydama į antrąją nutartį, pateikė dokumentus TXT formatu, įrodančius, jog tų priedų maišos vertės (anglų k. – hash value) yra tokios pačios, kaip nustatytos XLSX formatu pateiktų dokumentų, prisegtų atitinkamai prie 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. ir 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min. išsiųstų elektroninių laiškų, maišos vertės.

131

Vis dėlto reikia pažymėti, kad siekiant įrodyti, jog ginčijamų sprendimų priedai buvo pasirašyti elektroniniu būdu, kaip teigia BPV (žr. šio sprendimo 126 punktą), ji turėjo pateikti su tais priedais susietus elektroninio parašo sertifikatus, o ne TXT dokumentus su maišos vertėmis. Tokių TXT dokumentų pateikimas leidžia daryti prielaidą, kad BPV neturėjo elektroninio parašo sertifikatų ir kad dėl to ginčijamų sprendimų priedai, priešingai, nei ji teigia, nebuvo pasirašyti elektroniniu būdu.

132

Be to, BPV pateikti dokumentai TXT formatu objektyviai ir neatsiejamai visiškai nesusiję su tais priedais.

133

Galiausiai, siekiant išsamumo, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju reikalaujama įrodyti ne 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. ir 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min. išsiųstais elektroniniais laiškais patvirtinti perduotų projektų, o priemonių, laikomų priimtomis po šio patvirtinimo, autentiškumą. Iš tiesų priemonė laikoma priimta ir autentifikuota padedant parašą tik po to, kai yra patvirtinama.

134

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad reikalavimas autentifikuoti ginčijamus sprendimus nėra įvykdytas.

135

Be šių konstatavimų dėl ginčijamų sprendimų neautentifikavimo, dėl ko, remiantis šio sprendimo 113–116 punktuose primenama jurisprudencija, ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, Bendrasis Teismas mano, kad dar reikia suformuluoti tam tikrus argumentus, konkrečiai dėl pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros.

136

Šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 122 punkte, pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo rašytinė procedūra pradėta 2016 m. balandžio 13 d. 17 val. 41 min. išsiųstu elektroniniu laišku, kuriame vykdomosios sudėties BPV nariams nustatytas sprendimo projekto patvirtinimo terminas iki 2016 m. balandžio 15 d. 12 val., taigi trumpesnis nei dviejų darbo dienų terminas, nors VSPT 9 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas „įprastai yra netrumpesnis kaip penkios darbo dienos“. Priešingai, nei reikalaujama VSPT, 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške nenurodyta, dėl kokios priežasties terminas sutrumpinamas. Jame taip pat neminima VSPT 9 straipsnio 2 dalis.

137

Galiausiai ir siekiant išsamumo reikia pažymėti, kad BPV neįrodo, kad buvo skubu priimti sprendimą 2016 m. balandžio 15 d., o ne 2016 m. balandžio 20 d., kad būtų užtikrintai laikomasi procedūros taisyklių. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2016 m. balandžio 15 d. nėra teisės aktuose nustatyta data. Toks sprendimo priėmimo termino sutrumpinimas yra pirmasis procedūros pažeidimas.

138

Be to, VSPT 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai gali būti priimti rašytinio proceso tvarka, nebent ne mažiau kaip du vykdomosios sudėties BPV nariai išreikštų prieštaravimą per 48 valandas nuo rašytinio proceso pradžios.

139

Šiuo atveju paaiškėja, kad BPV taip pat nesilaikė VSPT, nes nustatyta rašytinio proceso trukmė sprendimui priimti buvo šešiomis valandomis trumpesnė nei numatytos 48 valandos, per kurias galima pareikšti prieštaravimą dėl rašytinio proceso. Tačiau niekas netrukdė nustatyti, kad atsakymas turi būti pateiktas 2016 m. balandžio 15 d. 18 val., jeigu būtent tą dieną reikėjo priimti sprendimą. Tai yra antrasis procedūros pažeidimas.

140

BPV veltui bando pateisinti VSPT pažeidimus tuo, kad vykdomosios sudėties BPV nariai nepateikė prieštaravimų. Pakanka pažymėti, viena vertus, kad BPV privalo taikyti sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose numatytas terminų trumpinimas, jei laikomasi tam tikrų taisyklių, ir, kita vertus, kad rėmimasis prieštaravimų nepateikimu niekaip nepaneigia ab initio padaryto pažeidimo, kai BPV nustatė VSPT nuostatoms prieštaraujantį terminą.

141

Be to, nors 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške vykdomosios sudėties BPV nariai buvo raginami pateikti formalų pritarimą elektroniniu paštu į šiai procedūrai numatytą BPV elektroninio pašto dėžutę, ji nepateikia jokio patvirtinančio elektroninio laiško. Vienintelis patvirtinimo įrodymas yra 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške esantis BPV teiginys, kad patvirtinimas duotas.

142

Be to, tame pačiame 2016 m. balandžio 15 d. (penktadienį) 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške, kuris bent iš pradžių nebuvo skirtas visiems vykdomosios sudėties BPV nariams (vykdomosios sudėties BPV nariui A tas elektroninis laiškas nebuvo skirtas; jis jam išsiųstas 21 minute vėliau), BPV nurodė, kad apskaičiuojant ex ante įnašus padaryta klaida, ir pranešė, kad atskiru elektroniniu laišku siunčiama pataisyta „Memorandum 2“ versija. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške priduriama, kad, vykdomosios sudėties BPV nariams neprieštaraujant, bus laikoma, jog jų jau duotas patvirtinimas taikomas ir pakeistiems įnašų dydžiams, tačiau tame laiške nesuteikta jokio termino galimoms pastaboms pateikti. Tokiomis aplinkybėmis BPV inicijavo priėmimo procedūrą, nesant pažeidimo, kuri iš tikrųjų numatyta VSPT nuostatose, tačiau taikoma konkrečiomis neįprastomis sąlygomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nenurodytas terminas sprendimui priimti. Tai yra trečiasis procedūros pažeidimas, be jau dviejų aptartųjų šio sprendimo 136–139 punktuose.

143

Reikia pažymėti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto priede BPV pateikė įrodymą, kad 19 val. 04 min. elektroninis laiškas buvo išsiųstas A 19 val. 25 min., t. y. 21 minute vėliau. Tos pačios dienos 19 val. 34 min. išsiųstame elektroniniame laiške A nurodė, kad neprieštarauja nedideliems pakeitimams, apie kuriuos BPV jį informavo 19 val. 25 min. išsiųstame elektroniniame laiške, kuriuo persiųstas 19 val. 04 min. išsiųstas elektroninis laiškas. Nors tame elektroniniame laiške tikrai buvo pateikti pakeisti apskaičiuoti trijų konkrečių įstaigų įnašų dydžiai, jame nebuvo likusioms įstaigoms, kurių įnašas šiek tiek sumažėjo, pakeistų dydžių.

144

Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad A davė pritarimą net nespėjęs susipažinti su vėliau atsiųsta, tačiau ne jam, pakeista visų įstaigų įnašų versija, kaip nurodyta šio sprendimo 145 punkte. Tame dokumente nurodyti dydžiai, kurie galiausiai buvo patvirtinti priėmus pirmąjį ginčijamą sprendimą.

145

Vėliau tą pačią dieną 20 val. 06 min. BVP išsiuntė atskirą elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegtas XLSX dokumentas „Final results15042016.xlsx“. Šis elektroninis laiškas ir vėl nebuvo išsiųstas A. Ta aplinkybė yra ketvirtasis procedūros pažeidimas.

146

Be to, remiantis pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo data (2016 m. balandžio 15 d.) darytina išvada, kad nors 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške nebuvo nurodyta jokio termino, bendras sutarimas buvo laikomas pasiektu tą pačią dieną, taigi logiškai vidurnaktį. Tiesa, 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške (pridėtas prie 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 m. išsiųsto elektroninio laiško) BPV pareiškė siekianti priimti sprendimą balandžio 15 d. Darant prielaidą, kad šios informacijos pakako siekiant nurodyti, kad visi prieštaravimai turi būti pateikti iki 2016 m. balandžio 15 d. 24 val., vis dėlto šiuo atveju patvirtinimo bendru sutarimu procedūra buvo pradėta penktadienį vakare (19 val. 04 min.) ir baigta tą patį vakarą vidurnaktį. Šios aplinkybės pasunkina šio sprendimo 142 punkte konstatuoto trečiojo procedūros pažeidimo pasekmes.

147

Tai, kad ši bendrojo sutarimo procedūra yra teisėta, juo labiau neįrodyta ne tik dėl to, kad 20 val. 06 min. išsiųstas elektroninis laiškas nebuvo nusiųstas A (žr. šio sprendimo 145 punktą), dėl ko procedūra savaime yra pažeista, bet ir dėl to, kad BPV neįrodė, jog kitiems vykdomosios sudėties BPV nariams buvo žinoma tiek apie siunčiamą 20 val. 06 min. elektroninį laišką (kaip, beje, ir apie siųstą 19 val. 04 min. elektroninį laišką), tiek apie jo turinį. BPV nurodė tam tikrus patikrinimus, kuriais siekė įrodyti, jog 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. išsiųsti elektroniniai laiškai pasiekė adresatų elektroninio pašo dėžutes. Vis dėlto, neatsižvelgiant į tai, kad šis patikrinimas, kuris atliktas apklausos būdu, neapima visų vykdomosios sudėties BPV narių, jis visiškai neįrodo, kad vykdomosios sudėties BPV nariams iki to paties vakaro vidurnakčio konkrečiai buvo žinoma bent apie tai, kad tie elektroniniai laiškai buvo išsiųsti.

148

Vis dėlto atsižvelgiant į patį bendro sutarimo procedūros pobūdį, kurio esmė yra tai, kad apie pritarimą sprendžiama iš to, kad nepareikšta prieštaravimų, pagal tokią procedūrą privaloma būtinai įrodyti bent tai, kad, prieš priimant sprendimą, patvirtinimo bendru sutarimu procedūroje dalyvaujantys asmenys būtų susipažinę su ta procedūra ir turėję galimybę išnagrinėti jiems patvirtinti pateiktą projektą. Šiuo atveju pirmasis ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant tiek į jo tekste esančias nuorodas, tiek į aplinkybę, kad su tuo sprendimu susijusios duomenų rinkmenos buvo išsiųstos NPI tą pačią dieną (žr. šio sprendimo 11 punktą), ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 15 d. 24 val. Tačiau BPV nepateikė įrodymų, jog iki vidurnakčio buvo nustatyta, kad vykdomosios sudėties BPV nariai galėjo susipažinti su pakeisto sprendimo projektu ar kad jiems buvo žinoma bent apie tai, kad buvo išsiųsti 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. elektroniniai laiškai.

149

Beje, papildomai reikia pažymėti, kad siūlomo tvirtinti 2016 m. balandžio 13 d. pirmojo ginčijamo sprendimo priedas buvo suskaitmenintas dokumentas PDF formatu (žr. šio sprendimo 122 ir 136 punktus), o 2016 m. balandžio 15 d. vakarą tvirtinti siūlomas priedas buvo skaitmeninis dokumentas XLSX formatu (žr. šio sprendimo 124 ir 145 punktus).

150

Reikia pažymėti, kad jeigu 2016 m. balandžio 15 d. vakare atsiųstuose elektroniniuose laiškuose nebūtų nurodyta klaida (žr. šio sprendimo 123 punktą), pirmojo ginčijamo sprendimo priedas būtų suskaitmenintas dokumentas PDF formatu, o ne XLSX rinkmena.

151

Dėl šio skirtumo Bendrasis Teismas gali tik konstatuoti, kad nors BPV privalo užtikrinti siūlomų tvirtinti ir vėliau priimamų dokumentų vienovę ir formalų nuoseklumą, ji kaitaliojo elektroninius formatus. Šis netikslumas sukelia ne tik procedūrines pasekmes, nes PDF rinkmenoje pateikti duomenys nesuteikia jokios informacijos apie XLSX skaičiavimo langelius, be to, PDF rinkmenoje bent šiuo atveju pateiktos suapvalintos vertės, priešingai, nei rinkmenoje XLSX formatu. Taigi, kiek tai susiję su pirmajame ginčijamame sprendime taikomu vieninteliu koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį, t. y. susijusį su Europos kontekstu, remiantis BPV atsakymuose pateikta informacija darytina išvada, kad pirmajame ginčijamame sprendime, t. y. PDF rinkmenoje, nurodyta vertė, kuri pateikta atsakant į pirmąją nutartį, yra ne tiksli XLSX rinkmenoje nurodyta vertė, kur pateikta keturiolika skaičių po kablelio, o iki dviejų dešimtųjų suapvalintas dydis, kuris netinkamas atliekant įnašo skaičiavimo palyginimą.

152

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, be šio sprendimo 134 punkte konstatuoto neautentifikavimo, dėl kurio ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra buvo vykdoma akivaizdžiai nesilaikant procedūrinių reikalavimų, taikomų tuo atveju, kai vykdomosios sudėties BPV nariai tvirtina tą sprendimą ir kai reikia surinkti patvirtinimus.

153

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog tai, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali remtis normų, kurios skirtos ne asmenims apsaugoti, o organizuoti tarnybų vidaus veikimui siekiant gero administravimo, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Nakajima / Taryba, C‑69/89, EU:C:1991:186, 49 ir 50 punktus), vis dėlto nereiškia, kad asmuo niekada negali veiksmingai remtis sprendimo priėmimo procesą, kuris baigiasi Sąjungos teisės akto priėmimu, reglamentuojančios normos pažeidimu. Iš tiesų tarp institucijos vidaus procedūras reglamentuojančių nuostatų reikia skirti tas nuostatas, kurių pažeidimu fiziniai ir juridiniai asmenys remtis negali, nes jomis reglamentuojama tik institucijos vidaus veikimo tvarka ir jos negali paveikti tų asmenų teisinės padėties, nuo nuostatų, kurių pažeidimu, atvirkščiai, galima remtis, nes jomis tiems asmenims sukuriamos teisės ir suteikiamas teisinis saugumas (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 103 punktas).

154

Šioje byloje pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros eigos analizė atskleidžia daug elektroninės rašytinės sprendimų priėmimo procedūros organizavimo taisyklių pažeidimų. Nors VSPT 9 straipsnyje tiesiogiai nenumatyta, savaime aišku, kad vykdant visas rašytines procedūras sprendimo projektą būtina siųsti visiems su šia procedūra susijusiems sprendimo priėmimo organo nariams. Konkrečiai kalbant apie sprendimo priėmimo bendru sutarimu procedūrą, kokia taikoma šiuo atveju (žr. šio sprendimo 142–148 punktus), pažymėtina, kad sprendimas negali būti priimtas nenustačius bent to, kad visi nariai galėjo iš anksto susipažinti su sprendimo projektu. Galiausiai pagal šią procedūrą reikalaujama nurodyti terminą, per kurį to organo nariai gali pateikti nuomonę dėl projekto.

155

Vis dėlto procedūros taisyklės, kurios turi užtikrinti kiekvienai elektroninei rašytinei procedūrai ir kiekvienai priėmimo bendru sutarimu procedūrai būdingų esminių procedūrinių reikalavimų laikymąsi, šiuo atveju buvo pažeistos. Pažeidimai daro tiesioginį poveikį teisiniam saugumui, nes jie lemia sprendimo priėmimą nenustačius ne tik to, kad tą sprendimą priėmė kompetentingas organas, bet net ir to, kad su tuo sprendimu iš anksto susipažino visi to organo nariai.

156

Tokių sutikimui išreikšti reikalingų procedūros taisyklių nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį Sąjungos teismas gali nagrinėti savo iniciatyva (2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 56 punktas ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 116 punktas).

157

Galiausiai dėl antrojo ginčijamo sprendimo reikia pažymėti, kad jis nepakeičia pirmojo ginčijamo sprendimo, kuriame nustatyti įnašų dydžiai, o tik koreguoja tuos dydžius ribotu techniniu aspektu. Pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimas neišvengiamai lemia antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimą.

158

Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, nesant reikalo priimti sprendimą dėl įtariamo VSPT 11 straipsnio pažeidimo ir dėl šio sprendimo 107 punkte minėto 2018 m. gegužės 9 d. rašte ieškovo pateikto prašymo taikyti proceso organizavimo priemones.

159

Bendrasis Teismas mano, kad, be šios išvados, vertėtų siekiant gero teisingumo vykdymo taip pat nuspręsti dėl pareigos motyvuoti laikymosi šioje byloje.

160

Ieškovas teigia, kad BPV ginčijamuose sprendimuose pažeidė SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytą pareigą motyvuoti. Tai, kad tie sprendimai jam neadresuoti, nekliudo remtis tuo pagrindu, nes vertinat pareigos motyvuoti apimtį turi būti atsižvelgta į tiesiogiai ir konkrečiai su teisės aktu susijusių asmenų galimą suinteresuotumą gauti paaiškinimų.

161

Ieškovas primena, kad, remiantis jurisprudencija, motyvai turi būti išdėstyti pačiame nagrinėjamame teisės akte, be to, turi būti suprantami teisės subjektams. Motyvuose turi būti nurodytos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas ir kurios yra būtinos norint suprasti argumentus, kuriais remiantis priimtas tas sprendimas.

162

Beje, tai, kad ieškovas dalyvavo renkant informaciją, nesudaro galimybės ieškovui gauti pakankamos informacijos, nes jo įnašas apskaičiuojamas remiantis ne tik jo pateiktais duomenimis, bet ir atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų įstaigų duomenų ryšius.

163

Dėl BPV nurodyto negalėjimo motyvuoti sprendimo neatskleidžiant kitų įstaigų verslo paslapčių ieškovas remiasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurioje nustatyta, kad pareiga saugoti verslo paslaptis negali būti aiškinama taip plačiai, kad dėl jos pareiga motyvuoti netektų prasmės ir taip būtų pakenkta suinteresuotųjų ūkio subjektų teisei būti išklausytiems. Šioje byloje iš pat pradžių buvo sistemingai atsisakoma pateikti ieškovo prašomą informaciją.

164

Galiausiai ieškovas ginčija BPV argumentus, kad net jeigu Bendrasis Teismas nuspręstų, jog motyvai nepakankami, BPV skaičiavimas liktų galioti. Pasak ieškovo, negalima automatiškai preziumuoti, kad panaikinimo atveju bus priimtas naujas sprendimas.

165

BPV teigia, kad neprivalėjo tiesiogiai ieškovui pateikti išsamių motyvų, nes jos sprendimai buvo skirti ne jam, o Austrijos NPI. Be to, ji remiasi jurisprudencija, kurioje nustatyta, kad reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtent į galimą nagrinėjamo teisės akto adresato suinteresuotumą gauti paaiškinimų.

166

Be to, BPV mano, kad jeigu ginčijami sprendimai būtų tiesiogiai susiję su ieškovu, SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos būtų tenkinamos. Iš tiesų, kadangi BPV sprendimų adresatė yra Austrijos NPI, o ne ieškovas, svarbu, kad motyvuojamoji dalis būtų pakankama, kad NPI suprastų skaičiavimus grindžiančias teisines aplinkybes ir argumentus; šioje byloje taip ir yra. Argumentams pagrįsti BPV remiasi jurisprudencija, kurioje nustatyta, kad suinteresuotųjų šalių dalyvavimas teisės akto rengimo procedūroje gali sumažinti reikalavimus motyvuoti, nes dalyvaudamos suinteresuotosios šalys geriau informuojamos, o klausimas, ar sprendimo motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į motyvų formuluotę, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.

167

Galima teigti, kad ginčijami sprendimai priimti ieškovui gerai žinomomis aplinkybėmis. Nors remiantis vien teisiniu pagrindu neįmanoma apskaičiuoti tikslių dydžių, jame vis dėlto pateikiamos aiškios nuorodos dėl pačių svarbiausių kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant.

168

BPV teigia, kad, kaip nustatyta Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje, skaičiavimo procedūra grindžiama glaudžiu jos ir NPI bendradarbiavimu. Dėl šios priežasties ex ante įnašų už 2016 m. skaičiavimo metodas Austrijos NPI buvo žinomas. Juo labiau kad ex ante įnašus už 2015 m. apskaičiavo ir surinko pačios NPI, remdamosi Deleguotuoju reglamentu 2015/63. Todėl BPV teigia, kad ginčijamų sprendimų motyvai buvo pakankami Austrijos NPI, kuri, kaip ir kitos NPI, glaudžiai bendradarbiavo skaičiuojant ex ante įnašus už 2016 m.

169

Beje, BPV teigia, kad ieškovas viršija SESV 296 straipsnyje nustatytas sąlygas, teigdamas, kad jis turėtų gebėti apskaičiuoti savo ex ante įnašus, remdamasis BPV išdėstytais motyvais. Dalis reikiamos informacijos ieškovo ex ante įnašams už 2016 m. apskaičiuoti yra konfidenciali informacija, kurią teikia kitos įstaigos. Pagal SESV 339 straipsnį BPV privalo saugoti visus konfidencialius įstaigų duomenis. Tokia pareiga taip pat nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte, Deleguotojo reglamento 2015/63 14 straipsnio 7 dalyje, Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnyje.

170

Pasak BPV, ieškovas nenurodo, kad 2016 m. balandžio 26 d. Austrijos NPI pranešime apie mokėjimą gavo ypač išsamius skaičiavimo paaiškinimus ir kad buvo išsamiai informuotas apie argumentus, kuriais remtasi.

171

Galiausiai BPV teigia, kad SESV 296 straipsnio 2 dalies pažeidimas nelemia skaičiavimų negaliojimo. Todėl, net jei Bendrasis Teismas dėl šios priežasties panaikintų ginčijamus sprendimus, skaičiavimas liktų galioti, o BPV galėtų iš naujo nedelsdama priimti tokius pačius sprendimus. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas 1983 m. liepos 6 d. Sprendime Geist / Komisija (117/81, EU:C:1983:191, 7 punktas), ieškovas neturi jokio teisėto intereso panaikinti sprendimą dėl formos trūkumo, jei administracija neturi jokios diskrecijos ir turi veikti taip, kaip veikė.

172

Remiantis suformuota jurisprudencija, motyvai, kurių reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti aptariamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas vykdyti kontrolę (žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comunidad Autónoma de Galicia ir Retegal / Komisija, C‑70/16 P, EU:C:2017:1002, 59 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

173

Reikalavimas pateikti motyvus turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų išdėstytos visos faktines ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą ir visas aptariamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Acino / Komisija, T‑539/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:110, 124 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

174

Be to, teisės akto motyvai turi būti logiški, be vidinių prieštaravimų, kliudančių teisingai suprasti tą aktą pagrindžiančias priežastis (2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Pilkington Group / Komisija, T‑462/12, EU:T:2015:508, 21 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

175

Visų pirma reikia priminti, kad nors pagal Reglamente Nr. 806/2014 ir Įgyvendinimo reglamente 2015/81 nustatytą sistemą apie sprendimus, kuriais nustatomi ex ante įnašai, pranešama NPI, tuos įnašus mokančios įstaigos, taip pat ieškovas, priešingai, nei teigia BPV, yra konkrečiai ir tiesiogiai susijusios su tais sprendimais (žr. šio sprendimo 73–79 punktus).

176

Taigi į galimą šių įstaigų suinteresuotumą gauti paaiškinimus taip pat turi būti atsižvelgta vertinant pareigos motyvuoti aptariamus sprendimus apimtį. Be to, reikia priminti, kad motyvavimo funkcija yra taip pat sudaryti sąlygas Sąjungos teismui atlikti kontrolę.

177

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad BPV padarė įvairių pareigos motyvuoti pažeidimų.

178

Viena vertus, dėl pirmojo ginčijamo sprendimo teksto pažymėtina, kad jame tik užsimenama apie Reglamentą Nr. 806/2014, konkrečiai – apie jo 70 straipsnio 2 dalį, paminimos konsultacijos ir bendradarbiavimas su įstaigomis (Europos Centriniu Banku (ECB) ir nacionalinėmis valdžios institucijomis) ir nurodyta, kad skaičiavimas atliktas taip, kad visi individualūs įnašai neviršytų tam tikro lygio (t. y. 12,5 % nuo tikslinio lygio, numatyto Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje). Jame nepateikiama jokios informacijos apie paskesnius ieškovo įnašo skaičiavimo etapus ar su atskirais etapais susijusių skaičių.

179

Tiesa, pirmajame ginčijamame sprendime minėto Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio, ypač jo 6 dalies, aiškinimas leidžia suprasti, kad ex ante įnašus BPV apskaičiuoja taikydama, be kita ko, „pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį Komisijos priimtus deleguotuosius aktus, kuriais tiksliai nustatomas įnašų koregavimas proporcingai įstaigų rizikos pobūdžiui“, t. y. šiuo atveju – Deleguotąjį reglamentą 2015/63.

180

Be to, Deleguotajame reglamente 2015/63 pateiktos išsamios taisyklės, kurias BPV turi taikyti, kai apskaičiuoja įnašus.

181

Vis dėlto šių duomenų nepakanka, kad būtų galima suprasti, kaip BPV pritaikė šias taisykles ieškovo atveju ir gavo pirmojo ginčijamo sprendimo priede nurodytą jam nustatytą įnašo dydį.

182

Reikia pridurti, kad pirmajame ginčijamame sprendime neminimi tarpiniai BPV priimti sprendimai dėl su įnašų skaičiavimu susijusių teisės aktų įgyvendinimo (toliau – tarpiniai sprendimai), t. y. bent šie tarpiniai sprendimai:

183

Kaip nurodyta šio sprendimo 39 punkte, šiuos šešiolika tarpinių sprendimų ieškovas pateikė Bendrajam Teismui 2018 m. gegužės 9 d. raštu po to, kai, pateikęs prašymą, tuos sprendimus gavo iš BPV. 2018 m. sausio 15 d. rašte BPV nurodė, kad, prieš priimdama ginčijamus sprendimus, ji jau buvo atskirai nustačiusi skirtingus skaičiavimo metodo ir procedūros veiksnius. Po šio laiško ieškovas paprašė pateikti tuos dokumentus, o 2018 m. balandžio 20 d. iš BPV jis paštu gavo šešiolika tarpinių sprendimų, kuriais buvo naudotasi kaip pagrindu jo įnašui už 2016 m. apskaičiuoti ir kuriuos BPV kvalifikuoja kaip tarpinius etapus, į kuriuos atsižvelgta vykstant skaičiavimo procedūrai.

184

Kadangi tie šešiolika tarpinių sprendimų nebuvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir apie juos nepranešta ieškovui, šis mano, kad tie sprendimai turi būti pripažinti teisiškai neegzistuojančiais ir jie negali būti teisinis pagrindas ginčijamiems įnašams nustatyti. Beje, jei tuos šešiolika tarpinių sprendimų BPV turėjo laikyti tik parengiamosiomis priemonėmis, o ne visaverčiais teisės aktais, jų turinys turėjo būti įtrauktas į sprendimo, kuriuo nustatomas ex ante įnašas už 2016 m., konstatuojamąsias dalis.

185

2018 m. birželio 6 d. rašte BPV atsakė, kad naujų įrodymų pateikimas yra nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 85 straipsnį, nes ieškovas nepagrindė vėlavimo pateikti šiuos įrodymus, ir kad bet kuriuo atveju jam buvo žinoma, jog yra vidaus dokumentai, atspindintys BPV „atskirus apsisprendimus“ dėl įnašų rinkimo procedūros ir skaičiavimo metodo. Iš tiesų BPV leido ieškovui susipažinti su keliais panašiais dokumentais 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu, kitaip tariant, maždaug prieš dvejus metus iki naujų įrodymų pateikimo.

186

Bet kuriuo atveju, pasak BPV, su skaičiavimo metodika susiję dokumentai neskirti sukelti išorinėms teisinėms pasekmėms. Ieškovas nebuvo su skaičiavimo metodika susijusių dokumentų adresatas, todėl BPV neprivalėjo jam pranešti apie tas priemones. Apie šių dokumentų turinį pranešta NPI arba apie juos nustatytą laikotarpį išsamiai su jomis diskutuota įmokų komitete prieš ex ante įnašų skaičiavimų patvirtinimą. Be to, šie su skaičiavimo metodika susiję dokumentai nėra nei reikalingi, nei reikšmingi bylos baigčiai. BPV nuomone, pateikti nauji įrodymai neturi jokios įrodomosios galios, kiek tai susiję su ieškovo nurodytais faktais.

187

Dėl 2018 m. gegužės 9 d. rašte ieškovo pateiktų naujų įrodymų priimtinumo reikia konstatuoti, kad tai nauji duomenys, apie kuriuos jam negalėjo būti žinoma iki tol, kol 2018 m. sausio 15 d. rašte BPV paminėjo, kad prieš priimdama ginčijamus sprendimus atskirai jau nustatė skirtingus skaičiavimo metodo ir procedūros veiksnius.

188

Dėl BPV argumento, kad bet kuriuo atveju nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. BPV rašto išsiuntimo ieškovui buvo žinoma apie vidaus dokumentus, atspindinčius BPV „atskirus apsisprendimus“ dėl įnašų rinkimo procedūros ir skaičiavimo metodo, pažymėtina, kad reikia išnagrinėti to rašto turinį.

189

Tame rašte BPV atsakė į 2016 m. liepos 7 d. ieškovo pateiktą prašymą leisti susipažinti su visais su juo susijusiais dokumentais. Tuo raštu BPV leido ieškovui atvykti į jos patalpas ir susipažinti ne tik su ginčijamais sprendimais ir skaičiavimo rinkmenomis, bet ir su šiais tarpiniais sprendimais:

190

Remdamasis šio atsakymo tekstu, ieškovas galėjo pagrįstai manyti, kad nebuvo jokio kito su juo susijusio BPV tarpinio sprendimo. Tačiau nė vieno iš šešiolikos tarpinių sprendimų, kurie po dvejų metų buvo nusiųsti ieškovui, nebuvo tarp 2016 m. rugsėjo 13 d. pateiktų sprendimų.

191

Beje, 2016 m. rugsėjo 13 d. rašte BPV nurodo, kad ginčijamuose sprendimuose kalbama apie paskutinius tris šio sprendimo 189 punkte minėtus sprendimus. Tačiau ginčijamuose sprendimuose visiškai neužsimenama apie tuos tarpinius sprendimus.

192

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šie nauji įrodymai turi būti pripažinti priimtinais.

193

Reikia pažymėti, kad šio sprendimo 182 ir 189 punktuose nurodyti tarpiniai sprendimai yra dokumentai, kurie ieškovui nebuvo skirti, todėl BPV neprivalėjo jam apie juos pranešti.

194

Vis dėlto reikia konstatuoti, viena vertus, kad tuose tarpiniuose sprendimuose nustatyti skaičiavimo procedūros elementai ir pats įnašų skaičiavimas. Kita vertus, tais tarpiniais sprendimais ne tik įgyvendinami, bet kai kuriais iš jų taip pat papildomi taikytini teisės aktai. Kadangi tarpiniai sprendimai neskelbiami ir kitaip neteikiami įstaigoms susipažinti, BPV argumentui, kad pirmojo ginčijamo sprendimo motyvai yra pakankami, nes Reglamente Nr. 806/2014, Deleguotajame reglamente 2015/63, Įgyvendinimo reglamente 2015/81 ir Direktyvoje 2014/59 išsamiai išdėstytas ex ante įnašų apskaičiavimui taikomas metodas (žr. šio sprendimo 167 punktą), bet kuriuo atveju negalima pritarti.

195

Pakanka pateikti du pavyzdžius, būtent, pirma, tarpinį Sprendimą SRB/ES/SRF/2016/01 (nurodytas šio sprendimo 189 punkto pirmoje įtraukoje), kurio 1 straipsnyje nustatytas tikslinis lygis už 2016 m., į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant ieškovo ex ante įnašą (žr. Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnį ir Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 etapą), ir, antra, tarpinį Sprendimą SRB / ES / SRF/2015/00 (nurodytas šio sprendimo 182 punkto pirmoje įtraukoje), kuriuo įgyvendinamas Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 1 dalies d punktas dėl BPV nustatomų IV rizikos ramstį sudarančių papildomų rizikos rodiklių.

196

Vis dėlto apie šio sprendimo 182 ir 189 punktuose minėtus tarpinius sprendimus BPV ieškovui pranešė tik atitinkamai 2018 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. po to, kai ieškinys buvo pareikštas.

197

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovas turi ieškinio pareiškimo momentu (žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑406/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:484, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

198

Dėl BPV argumento, susijusio su jurisprudencija dėl baudų už kartelius skaičiavimu, pagal kurią Komisija neprivalo pateikti išsamesnių paaiškinimų ar skaičių, susijusių su skaičiavimo tvarka, nes ji nurodo argumentus, kuriais remdamasi įvertino pažeidimo sunkumą ir trukmę, reikia konstatuoti, viena vertus, kad šiuo atveju tarpiniai sprendimai nebuvo paskelbti, priešingai, nei nustatyta baudų apskaičiavimo metode, ir ieškovas nebuvo su jais supažindintas prieš jam pareiškiant ieškinį. Kita vertus, šioje byloje nagrinėjama sritis, susijusi su BPV nustatomais ex ante įnašais, kuriuos įstaigos moka BPF finansuoti, iš esmės skiriasi nuo baudų už kartelį skaičiavimo būtent dėl pastarųjų atgrasomojo poveikio (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Pilkington Group ir kt. / Komisija, T‑72/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1094, 247 ir 248 punktus). Dėl tos priežasties šis argumentas netaikytinas nagrinėjamoje byloje.

199

Darytina išvada, kad dėl to, jog BPV nepranešė ieškovui apie tarpinius sprendimus iki ieškinio pareiškimo, BPV pažeidė pareigą motyvuoti.

200

Kita vertus, dėl pirmojo ginčijamo sprendimo priedo reikia pažymėti, kad nors jame nurodytas dydis, kiek tai susiję su koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį Europos kontekste, tame priede nenurodyta jokio panašaus dydžio, susijusio su koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį, kiek tai susiję su skaičiavimu nacionaliniame kontekste. Taip pat pažymėtina, kad nors tame priede nurodytas Europos kontekste naudojamas skaičiavimo metodas, jame nieko nepasakyta apie tai, kokį metodą BPV naudoja, kiek tai susiję su nacionaliniu kontekstu.

201

Taigi, kaip galima teigti remiantis Įgyvendinimo reglamento 2015/81 8 straipsnio 1 dalies a punktu, su nacionaliniu kontekstu susijusi BPV atliekamo įnašų skaičiavimo dalis 2016 m. sudaro 60 % įstaigų įmokų skaičiavimo, o europinė dalis – tik 40 %. Vadinasi, pirmajame ginčijamame sprendime pateikti motyvai šiuo klausimu yra nepakankami.

202

Reikia pridurti, kad pirmojo ginčijamo sprendimo motyvų nepakankamumas negali būti kompensuotas 2016 m. balandžio 26 d. Austrijos NPI rašto turiniu.

203

Iš tiesų, net neatsižvelgiant į tai, kad tame rašte nepateikta esminių duomenų, galinčių sušvelninti pirmojo ginčijamo sprendimo motyvų nepakankamumą, reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju būtent BPV, kuri yra sprendimo dėl ex ante įnašų autorė, privalo motyvuoti tą sprendimą.

204

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal taikytinuose teisės aktuose nustatytą sistemą būtent BPV skaičiuoja ir nustato ex ante įnašus. BPV sprendimai dėl įnašų skaičiavimo skirti tik NPI (Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio 1 dalis), o NPI privalo apie juos pranešti įstaigoms (Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio 2 dalis) ir tų sprendimų pagrindu surinkti įnašus iš įstaigų (Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis).

205

Kai BPV veikia pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį, ji priima galutinius sprendimus, kurie konkrečiai ir tiesiogiai skirti įstaigoms.

206

Taigi BPV, kuri yra tų sprendimų autorė, privalo juos motyvuoti. Ši pareiga negali būti deleguota NPI, kurios negali jos pažeidimo ištaisyti, nebent būtų nepaisoma tuos sprendimus priėmusios BPV statuso ir jai tenkančios atsakomybės šiuo klausimu ir siekiama, atsižvelgiant į NPI įvairovę, sukelti įstaigų nevienodo vertinimo pavojų, kiek tai susiję su BPV sprendimų motyvavimu.

207

Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad 2016 m. balandžio 26 d. Austrijos NPI pranešimo apie mokėjimą priede esantys duomenys nelaikomi BPV duomenimis. Atvirkščiai, jie pateikti kaip pranešimo apie mokėjimą, kuris yra pagal Austrijos teisę parengtas dokumentas, sudedamoji dalis, todėl negalima atskirti duomenų, kurių autorius yra Austrijos NPI ir kuriuos, jei reikėjo, pateikė BPV.

208

Beje, reikia pažymėti, kad nors koregavimo veiksnys, atsižvelgiant į rizikos pobūdį, būtinai turi būti pateiktas su visais skaičiais po kablelio, nes priešingu atveju skaičiavimas būtų apytikslis, 2016 m. balandžio 26 d. pranešimo apie mokėjimą priede pateiktas koregavimo veiksnys (su dviem skaičiais po kablelio) neatitinka pirmojo ginčijamo sprendimo priede, kuris Bendrajam Teismui buvo pateiktas atsakant į antrąją nutartį, nurodyto veiksnio (su keturiolika skaičių po kablelio).

209

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimdama pirmąjį ginčijamą sprendimą BPV pažeidė pareigą motyvuoti.

210

Dėl antrojo ginčijamo sprendimo reikia pažymėti, kad pačiu sprendimu pažeista pareiga motyvuoti dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos dėl pirmojo ginčijamo sprendimo, ir dėl papildomos priežasties, kad jame nenurodyta jokio tuo sprendimu padaryto koregavimo motyvo.

211

Tiesa, koregavimo motyvai buvo nurodyti 2016 m. gegužės 23 d. rašte, kurį Austrijos NPI nusiuntė ieškovui ir prie kurio buvo pridėtas taip pat 2016 m. gegužės 23 d. BPV raštas ieškovui.

212

Vis dėlto 2016 m. gegužės 23 d. BPV rašte pateikti tik bendri antruoju ginčijamu sprendimu padaryto koregavimo motyvų paaiškinimai.

213

Kiek tai susiję su Austrijos NPI rašte pateiktais motyvais, daroma nuoroda į šio sprendimo 202–206 punktuose išdėstytus argumentus.

214

Galiausiai reikia atmesti šio sprendimo 171 punkte nurodytus BPV argumentus. Nors remiantis jurisprudencija darytina išvada, kad ieškovas neturi jokio teisėto intereso, kad sprendimas būtų panaikintas dėl procedūros reikalavimų pažeidimo, motyvų nebuvimo ar nepakankamo motyvavimo, jeigu panaikinus sprendimą tiesiog bus priimtas naujas, panaikintam sprendimui iš esmės identiškas sprendimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schräder / OCVV – Hansson (SEIMORA), T‑425/15, T‑426/15 ir T‑428/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:305, 109 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), reikia konstatuoti, kad šiuo atveju negalima atmesti prielaidos, kad panaikinus ginčijamus sprendimus gali būti priimti kitokie sprendimai. Iš tiesų, nesant išsamios informacijos apie BPV nustatymus ir tarpinius skaičiavimus ir jokių duomenų apie kitas įstaigas, nepaisant to, kad ieškovo įnašas ir kiekvienos kitos įstaigos įnašai tarpusavyje susiję, nei ieškovas, nei Bendrasis Teismas neturi galimybės patikrinti, ar šiuo atveju panaikinus aptariamus sprendimus būtinai bus priimtas naujas iš esmės identiškas sprendimas.

215

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmajam pagrindui reikia pritarti.

216

Darytina išvada, kad ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, ir nėra reikalo nagrinėti ieškovo pateiktus antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus.

217

BPV teigia, kad jeigu Bendrasis Teismas panaikintų pirmąjį arba antrąjį ginčijamą sprendimą tiek, kiek jie susiję su ieškovu, to panaikinimo pasekmes reikėtų apriboti laiko atžvilgiu, kurios turėtų galioti tik šešis mėnesius nuo dienos, kai teismo sprendimas šioje byloje taps galutinis.

218

BPV teigia, kad tokio prašymo priežastis yra ta, kad ji turės iš naujo patvirtinti ieškovo ex ante įnašų už 2016 m. skaičiavimą. Kadangi ieškovas neginčija, kad privalo mokėti įnašus į BPF, įnašo grąžinimas, kol bus priimtas naujas sprendimas, BPV nuomone, būtų betikslis.

219

Ieškovas nepareiškė nuomonės šiuo klausimu.

220

Dėl šio aspekto reikia priminti jurisprudenciją, kurioje nustatyta, kad, kai tai galima pagrįsti privalomomis teisinio saugumo priežastimis, remiantis SESV 264 straipsnio antra pastraipa Teisingumo Teismas turi diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti tas aptariamo akto pasekmes, kurios turi būti laikomos galutinėmis (pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 121 punktą).

221

Remdamasis ta jurisprudencija Teisingumo Teismas pasinaudojo galimybe Sąjungos teisės akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes apriboti laiko atžvilgiu, kai privalomos teisinio saugumo priežastys, apimančios ir viešus, ir privačius interesus atitinkamose bylose, neleido ginčyti pagal šį teisės aktą iki teismo sprendimo priėmimo vykdyto pinigų rinkimo ar mokėjimo (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 122 punktas).

222

Šiuo atveju BPV neįrodė, kodėl, priėmus šį sprendimą, iš ieškovo gautų sumų, kurias šis sumokėjo kaip ex ante įnašą už 2016 m., grąžinimas sukeltų pavojų privalomoms teisinio saugumo priežastims, apimančioms ir viešus, ir privačius interesus šioje byloje. Iš tiesų paprasčiausia aplinkybė, kad grąžinimas, kol bus priimtas naujas sprendimas, yra netikslingas, nėra su privalomomis teisinio saugumo priežastimis susijęs motyvas.

223

Taigi šio sprendimo pasekmių laiko atžvilgiu apriboti nereikia.

224

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi BPV pralaimėjo bylą T‑377/16, ji privalo padengti savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pagal pastarojo reikalavimus. Kadangi kiti du ieškiniai bylose T‑645/16 ir T‑809/16 buvo pripažinti nepriimtinais, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įregistruotas numeriu T‑645/16 R, buvo atmestas, ieškovas turi padengti savo ir BPV bylinėjimosi išlaidas šiose byloje pagal BPV reikalavimus.

225

Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloje T‑645/16.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: