1

2013 m. spalio 22 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pranešė apie priemones Hinklio kyšulio C branduolinei elektrinei (toliau – Hinklio kyšulio C elektrinė) remti. Priemonėmis, apie kurias pranešta, remiama bendrovė NNB Generation Company Limited (toliau – NNBG), kuri yra EDF Energy plc (toliau – EDF) patronuojamoji įmonė.

2

2013 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija nusprendė pradėti formalią priemonių, apie kurias pranešta, tyrimo procedūrą. 2014 m. kovo 7 d. šis sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 69, 2014, p. 60).

3

2014 m. spalio 8 d. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2015/658 dėl pagalbos priemonės SA.34947 (2013/C) (ex 2013/N), kurią Jungtinė Karalystė ketina skirti Hinklio kyšulio C branduolinei elektrinei remti (OL L 109, 2015, p. 44, toliau – ginčijamas sprendimas).

4

Priemonės, apie kurias pranešė Jungtinė Karalystė, aprašytos ginčijamo Sprendimo 2 punkte.

5

Pirma priemonė, apie kurią pranešta ir kuri aprašyta ginčijamo Sprendimo 2.1 punkte, yra susitarimas dėl skirtumų. Tai priemonė, kuria siekiama užtikrinti NNBG elektros pardavimo kainų stabilumą, kol bus eksploatuojama Hinklio kyšulio C elektrinė. Jame numatyta, kad NNBG rinkoje parduos elektros energiją, pagamintą minėtame padalinyje. Vis dėlto NNBG pajamų dydis bus stabilizuotas susitarimu dėl skirtumų. To siekiant, vykdymo kaina, kuri buvo apskaičiuota remiantis NNBG numatytomis statybos ir eksploatavimo sąnaudomis, įskaitant pagrįstą pelną, bus palyginta su orientacine kaina, kuri atitiks ir vidutinę svertinę didmeninę kainą, Jungtinės Karalystės nustatomą visiems pagal susitarimą dėl skirtumų remiamiems operatoriams, ir rinkos kainą. Kalbant apie NNBG, pažymėtina, kad tinkama orientacinė kaina yra bazinės apkrovos rinkos orientacinė kaina, taikoma visiems bazinę apkrovą generuojantiems operatoriams. Kai orientacinė kaina bus mažesnė negu vykdymo kaina, NNBG gaus išmoką skirtumui padengti, atitinkančią dviejų kainų skirtumą. Šiai teisei į kompensaciją bus taikoma maksimali viršutinė gamybos riba. Kita vertus, kai orientacinė kaina bus didesnė negu vykdymo kaina, NNBG turės kompensuoti šių dviejų kainų skirtumą kitai susitarimo dėl skirtumų šaliai (toliau – NNBG kontrahentas). NNBG kontrahentu bus Low Carbon Contracts Company Ltd, t. y. subjektas, kuris bus finansuojamas vykdant pagal įstatymą nustatytą prievolę, bendrai taikytiną visiems licencijuotiems elektros energijos tiekėjams. Bus nustatytos dvi pelno pasidalijimo tvarkos, kurių viena susijusi su gamybos sąnaudomis, o kita – su nuosavo kapitalo grąžos norma. Bus nustatytos dvi veiklos išlaidų atnaujinimo datos, kurių viena bus praėjus 15 metų, o antra – praėjus 25 metams nuo pirmojo reaktoriaus paleidimo dienos.

6

Susitarime dėl skirtumų numatyta, kad, laikantis tam tikrų sąlygų, NNBG gaus kompensaciją dėl tam tikrų teisės aktų pakeitimų. Be to, laikantis tam tikrų sąlygų, ji gaus kompensaciją, jeigu dėl politinių priežasčių arba dėl trečiųjų šalių branduolinės atsakomybės draudimo aplinkybių Hinklio kyšulio branduolinė elektrinė bus sustabdyta anksčiau laiko. Tokiu atveju tiek NNBG investuotojai, tiek Jungtinė Karalystė galės prašyti, kad NNBG būtų perduota Jungtinės Karalystės vyriausybei, o minėtiems investuotojams turės būti sumokėta kompensacija.

7

Antra priemonė, apie kurią pranešta ir kuri aprašyta ginčijamo Sprendimo 2.3 punkte, yra Jungtinės Karalystės energetikos ir klimato kaitos ministerijos ir NNBG investuotojų susitarimas (toliau – ministerijos susitarimas). Šis susitarimas papildo susitarimą dėl skirtumų. Jame numatyta, kad jeigu anksčiau laiko sustabdžius Hinklio kyšulio branduolinę elektrinę dėl politinių priežasčių NNBG kontrahentas investuotojams nesumokėtų kompensacijos, sutartą kompensaciją investuotojams sumokėtų aptariamas valstybės sekretorius. Jame taip pat nustatyta pelno pasidalijimo tvarka.

8

Trečia priemonė, apie kurią pranešta ir kuri aprašyta ginčijamo Sprendimo 2.2 punkte, yra Jungtinės Karalystės kredito garantija užtikrinti NNBG išleistinas obligacijas, kuria užtikrinama, kad laiku būtų atliekamas reikalavimus atitinkančios skolos, galinčios būti iki 17 mlrd. svarų sterlingų (GBP), pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimas. Garantijos mokesčio norma, kurią minėtu sprendimu leido naudoti Komisija, siekia 295 bazinius punktus.

9

Ginčijamo Sprendimo 7 punkte Komisija nurodė, kad trys minėtos priemonės, apie kurias pranešta (toliau – nagrinėjamos priemonės) yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

10

Ginčijamo Sprendimo 9 ir 10 punktuose Komisija nagrinėjo, ar, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, nagrinėjamos priemonės galėjo būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka. Šiomis aplinkybėmis šio Sprendimo 9.1 punkte ji nurodė, kad šios priemonės buvo suderinamos su esamu rinkos reguliavimu. Minėto Sprendimo 9.2 punkte ji konstatavo, kad bendros svarbos tikslas, kurio šiomis priemonėmis siekė Jungtinė Karalystė, buvo branduolinės energijos skatinimas, o konkrečiau – naujos branduolinės elektrinės statyba. Remiantis to paties Sprendimo 9.3 punkte išdėstytais Komisijos argumentais, Jungtinės Karalystės intervencija buvo reikalinga tam, kad šis tikslas būtų pasiektas laiku. Nagrinėjamo Sprendimo 9.4 punkte Komisija nagrinėjo, ar minimos priemonės buvo tinkamos šiam tikslui pasiekti ir ar jos turėjo skatinamąjį poveikį. Sprendimo 9.5 ir 9.6 punktuose ji vertino nagrinėjamų priemonių proporcingumą ir nustatė, kad jeigu kredito garantijos mokesčio norma bus pakeista į 295 bazinius punktus ir pakeistos pelno pasidalijimo tvarkos, nagrinėjamos priemonės turėtų būti laikomos reikalingomis, kad, vertinant visumą, konkurencijos iškraipymo rizika buvo nedidelė ir kad neigiamą nagrinėjamų priemonių poveikį kompensuos jų teigiamas poveikis. Remdamasi šiais argumentais, ginčijamo Sprendimo 10 punkte Komisija nusprendė, kad, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, nagrinėjamos priemonės buvo suderinamos su vidaus rinka.

11

Ginčijamo Sprendimo pirma pastraipa suformuluota taip:

„Pagalba [Hinklio kyšulio C elektrinei], kurią sudaro susitarimas dėl skirtumų, ministerijos susitarimas ir kredito garantija, taip pat visi susiję elementai, ir kurią JK planuoja įgyvendinti, yra suderinama su vidaus rinka pagal [SESV] 107 straipsnio 3 dalies c punktą.“

12

2015 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Austrijos Respublikos ieškinį.

13

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį.

14

2015 m. lapkričio 5 d. Austrijos Respublika pateikė dubliką.

15

2016 m. sausio 15 d. Komisija pateikė tripliką.

16

2015 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Slovakijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 14 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

17

2015 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Liuksemburgo Didžioji Hercogystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Austrijos Respublikos reikalavimų. 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei įstoti į bylą palaikyti Austrijos Respublikos reikalavimų. 2016 m. kovo 24 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

18

2015 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Vengrija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. sausio 6 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 24 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

19

2015 m. lapkričio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Jungtinė Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. sausio 6 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 23 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

20

2015 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Prancūzijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. sausio 11 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 18 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

21

2015 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Čekijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. sausio 11 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 24 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

22

2015 m. gruodžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Lenkijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. sausio 11 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 24 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

23

2015 m. gruodžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Rumunija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. sausio 11 d. sprendimu kolegijos pirmininkas leido šiai valstybei narei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. kovo 24 d. ji pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

24

2016 m. liepos 21 d. Austrijos Respublika pateikė savo pastabas dėl Čekijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos, Lenkijos Respublikos, Rumunijos, Slovakijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimų.

25

2016 m. liepos 19 d. Komisija pateikė savo pastabas dėl Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės įstojimo į bylą paaiškinimų.

26

Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (penktoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones paprašė Austrijos Respublikos, Jungtinės Karalystės ir Komisijos raštu atsakyti į klausimus. Šios šalys į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.

27

2017 m. rugsėjo 14 d. Komisija pateikė įrodymus, kurių priede pateikė dokumentą. Šie įrodymai ir dokumentas buvo įtraukti į bylos medžiagą ir kitos šalys turėjo galimybę dėl jų pateikti pastabas.

28

2017 m. rugsėjo 18 ir 28 d. raštais Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė pateikė pastabas dėl posėdžio pranešimo.

29

Per 2017 m. spalio 5 d. posėdį buvo išklausyti Komisijos, Čekijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Austrijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės argumentai žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

30

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Austrijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

31

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

32

Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

33

Vengrija Bendrojo Teismo prašo:

34

Prancūzijos Respublika, Lenkijos Respublika, Rumunija ir Jungtinė Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

35

Ieškinys grindžiamas dešimčia pagrindų.

36

Pirmajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad Komisija neteisingai pripažino, kad egzistuoja nuo branduolinės energijos rinkos atskira rinka, ir rėmėsi šios rinkos nepakankamumu.

37

Antrasis pagrindas grindžiamas Komisijos tariamai neteisinga išvada, kad Hinklio kyšulio C elektrinėje naudojama technologija yra nauja.

38

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės buvo investicinė pagalba. Austrijos Respublika mano, kad šios priemonės yra veiklos pagalba, kuri nesuderinama su vidaus rinka.

39

Ketvirtajame pagrinde Austrijos Respublika, priešingai, nei teigia Komisija, tvirtina kad Hinklio kyšulio C elektrinės statyba nesiekiama „bendros“ svarbos tikslo.

40

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus.

41

Šeštajame pagrinde siekiama įrodyti, kad Komisijos išvada, pagal kurią nagrinėjamos priemonės atitinka proporcingumo principą, tariamai yra neteisinga.

42

Septintajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad Jungtinė Karalystė turėjo pradėti viešosios sutarties sudarymo procedūrą dėl Hinklio kyšulio C elektrinės.

43

Aštuntajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad Komisija nesilaikė savo Pranešimo dėl [SESV] [107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10, toliau – Pranešimas dėl garantijų).

44

Devintasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti nesilaikymu.

45

Dešimtasis pagrindas susijęs su teisės būti išklausytam pažeidimu.

46

Šiuo ieškiniu Austrijos Respublika ginčija Komisijos išvadą, kad nagrinėjamos priemonės galėjo būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

47

Remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, kuri netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

48

Iš jurisprudencijos matyti, jog tam, kad pagalbą būtų galima pripažinti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ja turi būti siekiama vystyti veiklą, kuri laikoma viešojo intereso tikslu ir ji turi būti tinkama, reikalinga ir proporcinga (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Mediaset / Komisija, T‑177/07, EU:T:2010:233, 125 punktą).

49

Atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį pagrindą, susijusį su Jungtinės Karalystės nustatyto viešojo intereso tikslu, t. y. skatinti branduolinę energiją, o konkrečiau – naujų branduolinių elektrinių statybą, tada išanalizuoti antrąjį pagrindą, grindžiamą, be kita ko, tariamai neteisinga Komisijos išvada, kad Hinklio kyšulio C elektrinėje naudojama technologija yra nauja, vėliau – pirmąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Komisija padarė klaidų apibrėždama nagrinėjamą rinką ir neteisingai nuspręsdama, kad rinka yra nepakankama; taip pat penktąjį ir aštuntąjį pagrindus, grindžiamus neišsamiu nagrinėjamų priemonių nustatymu ir Pranešimo dėl garantijų nesilaikymu, ir galiausiai šeštąjį pagrindą, susijusį su proporcingumo principu.

50

Atsižvelgiant į šių pagrindų analizės išvadas, bus išnagrinėtas trečiasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad nagrinėjamos priemonės buvo veiklos pagalba, nesuderinama su vidaus rinka.

51

Vėliau bus nagrinėjamas septintasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad Jungtinė Karalystė turėjo pradėti viešosios sutarties skyrimo procedūrą dėl Hinklio kyšulio C elektrinės, ir dešimtasis pagrindas, grindžiamas teisės būti išklausytam pažeidimu.

52

Devintasis pagrindas, grindžiamas pareigos motyvuoti nesilaikymu, susijęs su šešiais pagrindais, kuriais remiantis kritikuojami Komisijos argumentai; jų pagrįstumas ginčijamas pirmuoju–šeštuoju pagrindais. Šios dalys bus išnagrinėtos kartu su susijusiais ieškinio pagrindais.

53

Vis dėlto prieš nagrinėjant Austrijos Respublikos pateiktus pagrindus reikia nuspręsti dėl jos argumentų, kurias grindžiamas Vengrijos pateikto įstojimo į bylą paaiškinimo nepriimtinumas.

54

Austrijos Respublika teigia, kad Vengrijos įstojimo į bylą paaiškinimą reikia atmesti kaip nepriimtiną. Ji mano, kad įstojimo į bylą paaiškinimu gali būti siekiama tik palaikyti vienos iš pagrindinių bylos šalių reikalavimus. Ji pažymi, kad Vengrijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos, kuri prašo atmesti prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą, reikalavimų, ir kad šis sprendimas yra grindžiamas SESV 107 straipsniu. Tačiau minėtame įstojimo į bylą paaiškinime Vengrija teigia, kad SESV 107 straipsnis netaikomas atominės energijos sričiai. Austrijos Respublika teigia, kad šių argumentų pripažinimas pagrįstais lemtų ginčijamo Sprendimo panaikinimą. Todėl Vengrija nepalaiko Komisijos reikalavimų.

55

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 142 straipsnį į bylą įstoti galima tik vienos iš pagrindinių šalių visiems reikalavimams ar jų daliai palaikyti. Vis dėlto šiomis nuostatomis į bylą įstojusiai šaliai nedraudžiama pateikti skirtingus, nei jos palaikomos šalies, argumentus, jeigu šiais argumentais nekeičiamas ginčo dalykas, o įstojimu į bylą vis tiek siekiama palaikyti šios šalies reikalavimus (šiuo klausimu žr. 1995 m. birželio 8 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T‑459/93, EU:T:1995:100, 21 punktą).

56

Kalbant apie Vengrijos pateiktą įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmiausia reikia pažymėti, kad šios valstybės narės reikalavimai dera su Komisijos reikalavimais, nes ji prašo atmesti Austrijos Respublikos prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą.

57

Antra, reikia konstatuoti, kad iš Vengrijos įstojimo į bylą paaiškinimo matyti, kad ši valstybė narė neginčija, jog šios bylos aplinkybėmis Komisija turėjo teisę ginčijamą sprendimą priimti SESV 107 straipsnio pagrindu.

58

Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad Vengrijos pateiktais argumentais, susijusiais su Komisijos kompetencija priimti SESV 107 ir 108 straipsniais grindžiamus sprendimus branduolinės energetikos srityje, keičiamas ginčo dalykas, tai, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, nepateisina viso Vengrijos įstojimo į bylą paaiškinimo atmetimo kaip nepriimtino.

59

Ketvirtasis pagrindas ir devintojo pagrindo penktoji dalis susiję su Komisijos išvada, pateikta ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamosiose dalyse, pagal kurią tikslas, kurio nagrinėjamomis priemonėmis siekė Jungtinė Karalystė, t. y. tikslas skatinti branduolinę energiją, yra „bendros“ svarbos tikslas.

60

Pirmiausia bus išnagrinėti argumentai, kuriuos Austrijos Respublika pateikia grįsdama devintojo pagrindo penktą dalį ir kuriais siekiama įrodyti, kad ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su išvada, kuria remiantis tikslas, Jungtinės Karalystės siektas nagrinėjamomis priemonėmis, yra „bendros“ svarbos tikslas, nepakankamai motyvuotas. Vėliau bus išnagrinėti argumentai, kuriuos Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Austrijos Respublika pateikia ketvirtajam pagrindui pagrįsti ir kuriais siekiama užginčyti Komisijos argumentų, pateiktų ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamosiose dalyse, pagrįstumą.

61

Devintojo pagrindo penktoje dalyje Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su išvada, pagal kurią tikslas, kurio Jungtinė Karalystė siekė nagrinėjamomis priemonėmis, yra „bendros“ svarbos tikslas, nepakankamai motyvuotas, nes minėtame sprendime Komisija nepakankamai atskleidė ryšį tarp Euratomo sutarties nuostatų ir SESV nustatytų valstybės pagalbos taisyklių. Minėtos institucijos argumentai šiuo klausimu yra nesuprantami ir nepakankami.

62

Komisija atmeta šį argumentą.

63

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios tą teisės aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jo kontrolę (2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Belgija ir Forum 187 / Komisija, C‑182/03 ir C‑217/03, EU:C:2006:416, 137 punktas). Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į adresatų ar kitų tiesiogiai ir konkrečiai su aktu susijusių asmenų galimą interesą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir į turinį bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (2014 m. liepos 11 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, T‑533/10, EU:T:2014:629, 199 punktas).

64

Būtent atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia nagrinėti, ar ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su išvada, pagal kurią tikslas, kurio Jungtinė Karalystė siekė nagrinėjamomis priemonėmis, yra „bendros“ svarbos tikslas, pakankamai motyvuotas.

65

Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamosiose dalyse Komisija tikrai nepateikė aiškios nuomonės dėl ryšio tarp Euratomo sutarties nuostatų ir SESV 107 straipsnio. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad būtent iš minėto Sprendimo 7 punkto „Valstybės pagalbos buvimas“ matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamoms priemonėms buvo taikomas SESV 107 straipsnis. Taip pat reikia pažymėti, kad šio Sprendimo 9.2 punkte „Bendros svarbos tikslai“ savo išvadą, pagal kurią branduolinės energijos skatinimas yra „bendros“ svarbos tikslas, Komisija pagrindė, be kita ko, Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktu ir 40 straipsniu. Taigi iš pastarojo punkto matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog taikant SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą reikia atsižvelgti į Euratomo sutarties nuostatas.

66

Antra, būtina priminti, kad reikia atsižvelgti į ginčijamo Sprendimo aplinkybes, įskaitant ankstesnę Komisijos praktiką, kurią valstybės narės turėtų žinoti. Požiūris, kurio Komisija laikėsi minėtame sprendime, atitinka jos ankstesnę praktiką, pagal kurią, pirma, valstybės narės priemonės, susijusios su Euratomo sutartimi reglamentuojama sritimi, taip pat turėtų būti išnagrinėtos atsižvelgiant į SESV 107 straipsnį, nes jos nebuvo būtinos Euratomo sutarties tikslams pasiekti, išeina už šių tikslų ribų arba vidaus rinkoje iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimo 2005/407/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Jungtinė Karalystė planuoja įgyvendinti bendrovei „British Energy plc“, OL L 142, 2005, p. 26, 239 konstatuojamąją dalį), ir pagal kurią Euratomo sutartyje nustatytas tikslas yra viešojo intereso tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimo 2006/643/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Jungtinė Karalystė planuoja įgyvendinti steigdama Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo instituciją, OL L 268, 2006, p. 37, 162 konstatuojamąją dalį).

67

Atsižvelgiant į šiuos aspektus, darytina išvada, kad iš ginčijamo Sprendimo motyvų pakankamai aiškiai matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog nors nagrinėjamos priemonės buvo susijusios su branduoline energija, nes jos yra valstybės pagalba, reikėjo įvertinti jų suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Remiantis minėtais motyvais taip pat pakankamai aišku, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog taikant šią nuostatą, kiek ji, be kita ko, susijusi su branduolinės energijos skatinimo kvalifikavimu kaip viešojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikėjo atsižvelgti į Euratomo sutarties nuostatas. Taigi šie motyvai leidžia Austrijos Respublikai sužinoti minėtą sprendimą pagrindžiančius motyvus, o Bendrajam Teismui – vykdyti savo kontrolę.

68

Taigi devintojo pagrindo penktą dalį, grindžiamą pareigos motyvuoti nesilaikymu, reikia atmesti.

69

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia argumentus, kuriais siekiama užginčyti Komisijos argumentų, pateiktų ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamosiose dalyse, pagrįstumą. Iš esmės šios valstybės narės teigia, kad, priešingai, nei nurodė Komisija, branduolinės energijos skatinimas neatitinka jokio bendros svarbos tikslo.

70

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

71

Prieš nagrinėjant Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, kuriais siekiama paneigti Komisijos išvadą, pagal kurią branduolinės energijos skatinimas yra „bendros“ svarbos tikslas, pirmiausia reikia nuspręsti dėl klausimo, kiek SESV 107 straipsnis taikomas priemonėms, susijusioms su branduolinės energijos sritimi, ir kokiu mastu reikia atsižvelgti į Euratomo sutarties tikslus jį taikant.

72

Kalbant apie SESV 107 straipsnio taikymą priemonėms, susijusioms su branduolinės energijos sritimi, reikia priminti, kad remiantis Euratomo sutarties 106a straipsnio 3 dalimi ES sutarties ir SESV nuostatos nenukrypsta nuo Euratomo sutarties nuostatų. Todėl SESV nuostatų atžvilgiu Euratomo sutarties nuostatos yra specialiosios normos, taigi kolizijos atveju jomis nukrypstama nuo pirmųjų.

73

Vis dėlto, tai, kad SESV nuostatų atžvilgiu Euratomo sutarties nuostatos yra specialiosios normos, nedraudžia SESV 107 straipsnio taikyti priemonėms, kuriomis siekiama Euratomo sutarties tikslo. Iš tikrųjų, kadangi Euratomo sutartyje konkrečių taisyklių šiuo klausimu nenustatyta, tokioms priemonėms gali būti taikomos SESV nuostatos, susijusios su Sąjungos politika (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 29 d. Sprendimo Graikija / Taryba, C‑62/88, EU:C:1990:153, 17 punktą; 2005 m. balandžio 12 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑61/03, EU:C:2005:210, 44 punktą ir 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Kernkraftwerke Lippe-Ems, C‑5/14, EU:C:2015:354 69–82 punktus; taip pat pagal analogiją žr. 1994 m. lapkričio 15 d. Nuomonės 1/94 (Prie PPO susitarimo pridėti susitarimai) EU:C:1994:384, 24 punktą].

74

Reikia konstatuoti, kad Euratomo sutartyje nėra išsamių konkurencijos taisyklių, kurios galėtų drausti taikyti SESV VII antraštinės dalies 1 skyriuje nustatytas taisykles. Be kita ko, Euratomo sutartyje nenumatytos išsamios valstybės pagalbos taisyklės.

75

Aišku, kai kurios Euratomo sutarties nuostatos, pavyzdžiui, 2 straipsnio c punktas ir jos II antraštinės dalies 4 skyriuje numatytos nuostatos, susijusios su investicijomis branduolinės energijos srityje. Vis dėlto šiose nuostatose nenustatytos sąlygos, kuriomis valstybės pagalba, susijusi su investicijomis branduolinės energijos srityje, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, nepaisant jos sukeliamo konkurencijos iškraipymo.

76

Taigi SESV 107 straipsnis taikomas nagrinėjamoms priemonėms, nepaisant to, kad jomis siekiama Euratomo sutarties tikslo.

77

Šios išvados nepaneigia Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstytos tam tikros ES sutarties ir SESV sutarties nuostatos, kurios taikomos Euratomo sutarčiai. Kaip matyti iš Protokolo Nr. 2, kuriuo iš dalies keičiama Euratomo sutartis, pridėto prie Lisabonos sutarties (OL C 306, 2007, p. 199), antros konstatuojamosios dalies, šia nuostata minėta sutartis tik priderinama prie naujų ES sutartyje ir SESV nustatytų taisyklių, ypač institucijų ir finansų srityse. Kita vertus, remiantis šia nuostata negalima daryti išvados, kad visos joje nepaminėtos ES sutarties ir SESV nuostatos netaikomos priemonėms, kuriomis siekiama į Euratomo sutarties taikymo sritį įtrauktų tikslų. Iš tikrųjų toks Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalies aiškinimas neatitiktų šio straipsnio 3 dalies, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad iš principo ES sutarties ir SESV nuostatos taikomos branduolinės energijos srityje ir kad ES sutarties ir SESV nuostatos netaikomos tik tiek, kiek Euratomo sutartis nustato specialiąsias taisykles.

78

Taigi SESV 107 straipsnis taikomas nagrinėjamoms priemonėms. Vis dėlto šią nuostatą taikant priemonėms, susijusioms su branduolinės energijos sritimi, reikia atsižvelgti į Euratomo sutarties nuostatas ir tikslus.

79

Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, kuriais siekiama paneigti ginčijamo Sprendimo 374 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos išvadą, kad branduolinės energijos skatinimo tikslas, kuriuo Jungtinė Karalystė siekė nagrinėjamomis priemonėmis, t. y. naujos branduolinės elektrinės statyba, buvo „bendros“ svarbos tikslas, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šio Sprendimo 72–78 punktuose nurodytus argumentus.

80

Pirma, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad jeigu tam tikru tikslu neatsižvelgiama į pagrįstus vienos valstybės narės interesus, jis negali būti laikomas bendros svarbos tikslu; ir jos taip pat pažymi, kad kai kurios valstybės narės niekada nepritarė tam, kad naujų branduolinių reaktorių statyba yra Europos bendros svarbos tikslas.

81

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

82

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

83

Antra, reikia pažymėti, kad 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Mediaset / Komisija (T‑177/07, EU:T:2010:233) 125 punkte Bendrasis Teismas tikrai konstatavo, jog tam, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ja turi būti siekiama „bendros“ svarbos tikslo ir ji turi būti tinkama, būtina ir proporcinga.

84

Vis dėlto „bendros“ svarbos tikslo siekimo paminėjimas 2010 m. birželio 15 d. Sprendime Mediaset / Komisija (T‑177/07, EU:T:2010:233) negali būti suprantamas kaip reikalavimas, pagal kurį tikslai, į kuriuos galima atsižvelgti taikant SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, yra tik tie, kurie atitinka visų valstybių narių arba daugumos jų interesus.

85

Iš tikrųjų, taikant SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, valstybės narės siekiamą tikslą, kuris gali būti veiklos plėtra, reikia atskirti nuo sąlygos, pagal kurią valstybė turi netrikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

86

Negalima manyti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą valstybės narės gali siekti tik tikslų, kurie atitinka visų arba daugumos Sąjungos valstybių narių interesus. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Mediaset / Komisija (T‑177/07, EU:T:2010:233) 125 punkte kalbėdamas apie „bendros“ svarbos tikslą, tik nurodė, kad tai turėtų būti viešasis interesas, o ne pagalbos gavėjo privatus interesas.

87

Kalbant apie SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigoje minėtą bendro intereso sąvoką, reikia priminti, kad ja siekiama palyginti pagalbos priemonės privalumus bei trūkumus ir draudžiama leisti taikyti tokias priemones, kurios trikdo prekybos sąlygas taip, kad jos prieštarauja bendram interesui. Taigi ji patenka į vėlesnį analizės, kuri atliekama taikant minėtą nuostatą, etapą. Todėl iš to negalima daryti išvados, kad valstybės narės gali siekti tik tų viešojo intereso tikslų, kurie yra bendri visoms ar daugeliui valstybių narių.

88

Ginčijamo Sprendimo 374 konstatuojamojoje dalyje esančią Komisijos išvadą, kad nagrinėjamomis priemonėmis siekta „bendros“ svarbos tikslo, reikėtų aiškinti atsižvelgiant į šiuos argumentus. Ši konstatuojamoji dalis yra minėto Sprendimo 9.2 punkte, kuriame Komisija atsakė į klausimą, ar branduolinės energijos skatinimas yra tikslas, kurio galima teisėtai siekti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Taigi minėtoje konstatuojamoje dalyje ji tik konstatavo, kad, atsižvelgiant į Euratomo sutarties nuostatas, Jungtinė Karalystė turėjo teisę branduolinės energijos skatinimą įvardyti kaip bendros svarbos tikslą, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Kita vertus, šioje konstatuojamoje dalyje Komisija nenurodė, kad šis tikslas yra bendras visoms arba daugeliui valstybių narių. Ji taip pat neatsakė į klausimą, ar nagrinėjamos priemonės trikdė prekybos sąlygas taip, kad prieštarautų bendram interesui. Iš tiesų, iš šio Sprendimo struktūros aiškiai matyti, kad šį klausimą ji nagrinėjo vėlesniame etape, t. y. to paties Sprendimo 9.3–9.6 punktuose.

89

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad ginčijamo Sprendimo 374 konstatuojamojoje dalyje Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant Austrijos Respubliką, niekada nepritarė naujų branduolinių reaktorių statybai, reikia atmesti.

90

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamosiose dalyse Komisija nepaisė to, kad pagalbos būtinumas ir jos poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai turėjo būti vertinami Sąjungos atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis ji tvirtina, kad ESS 34 straipsnyje ir SESV 142 straipsnyje pateiktos bendro intereso sąvokos taip pat apima visų valstybių narių suinteresuotumą.

91

Šiuos argumentus reikia atmesti.

92

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamosiose dalyse Komisija neginčijo to, kad atsižvelgiant į tai, jog SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad valstybės pagalba neturi trikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, reikia atsižvelgti į Sąjungos ir visų valstybių narių interesus. Iš tiesų, kaip nurodyta šio Sprendimo 88 punkte, minėtose konstatuojamosiose dalyse Komisija nenagrinėjo šio interesų lyginimo klausimo, o tik atsakė į klausimą, ar Jungtinė Karalystė turėjo teisę branduolinės energijos skatinimą nustatyti kaip viešojo intereso tikslą.

93

Trečia, Austrijos Respublika pateikia argumentus, kuriais siekia paneigti Komisijos išvadą, pagal kurią valstybė narė turi teisę siekti branduolinės energijos, ir, kalbant konkrečiau, naujos branduolinės elektrinės statybos skatinimo tikslo kaip viešojo intereso tikslo, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Pirma, Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktas nebuvo skirtas valstybėms narėms. Antra, ta nuostata buvo taikoma tik pagrindiniams įrenginiams, reikalingiems branduolinės energijos plėtrai. Neatrodo, kad Hinklio kyšulio C elektrinė yra pasiekusi tokį pagrindinio įrenginio lygmenį. Trečia, branduolinės energijos skatinimo tikslas jau buvo pasiektas, nes visoje Europoje buvo pastatyta daug branduolinių elektrinių. Ketvirta, Komisija neatsižvelgė į Euratomo sutarties istorines aplinkybes ir jų nulemtus apribojimus.

94

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

95

Šiuo klausimu, kaip konstatuota šio Sprendimo 80–89 punktuose, remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, viešojo intereso tikslas, kurio siekiama nagrinėjama priemone, nebūtinai turi būti tikslas, kurio siekia visos arba daugelis valstybių narių.

96

Taip pat reikia priminti, kad, kaip išdėstyta šio Sprendimo 72–78 punktuose, priemonėms, kuriomis siekiama Euratomo sutarties tikslo, taikant SESV 107 straipsnį reikia atsižvelgti į Euratomo sutarties nuostatas ir tikslus. Iš Euratomo sutarties 1 straipsnio antros pastraipos matyti, kad Euratomo bendrijos uždavinys – sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę, prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse augimo ir santykių su kitomis šalimis plėtojimo. Remiantis Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktu, siekdama įgyvendinti savo uždavinį, kaip numatyta minėtoje sutartyje, Bendrija palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą, visų pirma skatindama įmonių verslo iniciatyvą.

97

Atsižvelgiant į Euratomo sutarties 1 straipsnio antrą pastraipą ir 2 straipsnio c punktą, reikia konstatuoti, kad Komisija, nuspręsdama, kad Jungtinė Karalystė turėjo teisę branduolinės energijos, ir, kalbant konkrečiau, naujos branduolinės elektrinės statybos skatinimo tikslą nustatyti kaip viešojo intereso tikslą, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nepadarė klaidos. Iš tiesų, pirma, šis tikslas susijęs su Euratomo bendrijos tikslu palengvinti sąlygas investicijoms branduolinės energijos srityje ir iš Euratomo sutarties 192 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad valstybės narės padeda įgyvendinti Euratomo bendrijos uždavinius. Antra, iš SESV 194 straipsnio 2 dalies antros pastraipos matyti, kad kiekviena valstybė narė turi teisę iš skirtingų energijos šaltinių pasirinkti jai priimtiniausius.

98

Nė vienas iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų negali paneigti šios išvados.

99

Pirma, Austrijos Respublika iš esmės teigia, kad Komisija neatsižvelgė į Euratomo sutarties istorines aplinkybes ir jų nulemtus apribojimus. Euratomo sutarties sudarymo metu kilusią euforiją dėl branduolinės energijos šiandien daugelyje valstybių narių keičia daugelio gyventojų skepticizmas, peraugantis į šios energijos gamybos formos atmetimą ir visišką atsisakymą. Euratomo sutarties nuostatos, priešingai nei kitos pirminės teisės nuostatos, beveik nebuvo peržiūrėtos, taigi tai yra taisyklės, galiojusios iki SESV.

100

Šiuos argumentus reikia atmesti.

101

Iš tiesų, priešingai, nei leidžia suprasti Austrijos Respublika Euratomo sutarties nuostatos galioja be apribojimų ir ši sutartis negali būti laikoma iki SESV įsigaliojimo galiojusiu teisės aktu. Pirma, reikia priminti, kad pagal Euratomo sutarties 208 straipsnį ši sutartis taikoma neribotam laikui ir kad iš Protokolo Nr. 2, kuriuo iš dalies keičiama Euratomo sutartis, pridėto prie Lisabonos sutarties, preambulės pirmos konstatuojamosios dalies matyti, kad Euratomo sutarties nuostatos toliau išlaiko visišką teisinę galią. Antra, iš protokolo matyti, kad Lisabonos sutartimi iš dalies pakeista ir patvirtinta buvo ne tik SESV ir ES sutartis, bet taip pat Euratomo sutartis.

102

Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, pagal kurį iš Deklaracijos Nr. 54, iš deklaracijų, pridėtų prie tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto, matyti, kad Euratomo sutartis yra pasenusi. Iš tikrųjų vien tai, jog penkios valstybės narės nurodė, kad Euratomo sutarties nuostatos nebuvo pakeistos nuo jos įsigaliojimo ir kad būtinas atnaujinimas, negali paneigti išvados, kad Euratomo sutarties nuostatos galioja be apribojimų.

103

Be to, kadangi Austrijos Respublika remiasi bendra įgaliotųjų atstovų deklaracija dėl Euratomo sutarties taikymo, įgyvendinant Norvegijos Karalystės, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos steigimo sutarčių pritaikomųjų pakeitimų aktus (OL C 241, 1994, p. 382), pakanka pažymėti, kad iš šios deklaracijos matyti, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į savo politikos kryptis, nusprendžia, ar gamins branduolinę energiją. Remiantis tuo, negalima daryti išvados, kad branduolinės energijos skatinimas valstybės narės iniciatyva negali būti viešojo intereso tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kurio valstybė narė gali nuspręsti siekti.

104

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktas taikomas tik pagrindiniams įrenginiams, reikalingiems branduolinės energijos plėtrai, ir kad branduolinės energijos skatinimo tikslas jau buvo pasiektas.

105

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir kad šioje nuostatoje kalbama apie veiklos plėtrą. Reikia konstatuoti, kad Komisija, laikydamasi nuomonės, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statyba siekiama plėtoti veiklą, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, nepadarė klaidos. Iš tiesų, pagal SESV 194 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Jungtinė Karalystė turi pasirinkimo iš įvairių energijos šaltinių teisę. Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš, be kita ko, ginčijamo Sprendimo 510 konstatuojamosios dalies ir Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 6 bei 7 konstatuojamųjų dalių, Hinklio kyšulio C elektrinės statyba buvo siekiama pakeisti senstančias branduolines elektrines, kurias numatyta sustabdyti. Be to, neginčijama, kad technologija, kuri turi būti naudojama minėtoje elektrinėje, yra pažangesnė nei ta, kuri naudojama esamose elektrinėse.

106

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Hinklio kyšulio C elektrinė nėra pagrindinis įrenginys, reikalingas branduolinės energijos plėtrai, ir tuo, kad branduolinės energijos skatinimo tikslas jau buvo pasiektas, reikia atmesti.

107

Trečia, taip pat reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, kuriuo remiantis Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktas neskirtas valstybėms narėms. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, nors ši nuostata tiesiogiai susijusi ne su valstybėmis narėmis, bet su Euratomo bendrija, Jungtinė Karalystė turėjo teisę jos paisyti, atsižvelgiant į minėtos sutarties 192 straipsnio pirmą pastraipą, kuria remiantis valstybės narės padeda Euratomo bendrijai įgyvendinti uždavinius.

108

Ketvirta, Austrijos Respublika tvirtina, kad jeigu branduolinės energijos skatinimas galėtų būti laikomas viešojo intereso tikslu, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, būtų galima pagrįsti bet kokią priemonę, kuria siekiama šio tikslo. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad ginčijamo Sprendimo 374 konstatuojamojoje dalyje Komisija tik konstatavo, kad branduolinės energijos skatinimas yra viešojo intereso tikslas. Kita vertus, minėtoje konstatuojamoje dalyje ji nenagrinėjo, ar, atsižvelgiant į šį tikslą, nagrinėjamos priemonės buvo tinkamos, būtinos ir proporcingos. Šį klausimą ji nagrinėjo minėto Sprendimo 9.3–9.6 punktuose.

109

Taigi, reikia atmesti visus argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad pagal Euratomo sutarties nuostatas nebuvo galima manyti, kad branduolinės energijos skatinimas, o kalbant konkrečiau – naujos branduolinės elektrinės statyba yra viešojo intereso tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

110

Ketvirta, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė remiasi tuo, kad branduolinės energijos skatinimas prieštarauja aplinkos apsaugos, atsargumo principams, principui, kad žalą atlygina teršėjas, ir tvarumo principui bei kai kuriems iš SESV 194 straipsnio 1 dalyje iškeltų tikslų, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo skatinimui, naujų energijos formų plėtojimui ir energijos tinklų skatinimui. Šių valstybių narių manymu, Komisija neturėjo besąlygiškai pirmenybės skirti branduolinės energijos skatinimui, o turėjo atsižvelgti į branduolinės energijos skatinimo ir minėtų principų priešpriešą. Šiomis aplinkybėmis Liuksemburgo Didžioji Hercogystė taip pat nurodo teroristinių išpuolių keliamą pavojų.

111

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

112

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Euratomo sutartimi siekiamus tikslus, negalima teigti, kad remiantis Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės nurodytais principais valstybei narei draudžiama branduolinės energijos skatinimą nustatyti kaip viešojo intereso tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Kalbant apie principus, kuriuos šios valstybės narės kildina iš SESV, reikia pažymėti, kad pagal Euratomo sutarties 106a straipsnio 3 dalį ES sutarties ir SESV nuostatos nenukrypsta nuo šios Euratomo sutarties nuostatų.

113

Be to, Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija besąlygiškai teikė pirmenybę branduolinės energijos skatinimo tikslui, reikia atmesti. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad ginčijamo Sprendimo 9.2 punkte Komisija tik konstatavo, kad branduolinės energijos skatinimas yra viešojo intereso tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Kita vertus, šiame jos analizės etape ji nenagrinėjo aptariamų priemonių proporcingumo.

114

Taigi tiek, kiek Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentais siekiama įrodyti, kad branduolinės energijos skatinimas negali būti viešojo intereso tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, juos reikia atmesti. Vis dėlto tiek, kiek šiais argumentais siekiama paneigti Komisijos išvadą dėl nagrinėjamų priemonių proporcingumo, į juos bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą, grindžiamą proporcingumo principo pažeidimu.

115

Penkta, Austrijos Respublika teigia, kad iš periodiškai Komisijos skelbiamų branduolinių informacinių programų matyti, kad pagal Euratomo sutarties 40 straipsnį investicijos į branduolinę energiją negali būti laikomos bendros svarbos tikslais.

116

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

117

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į branduolinių informacinių programų pobūdį (žr. Euratomo sutarties 40 straipsnį), šio Sprendimo 79–115 punktuose išdėstytų argumentų, kurie grindžiami Euratomo sutarties ir SESV nuostatomis, negali paneigti Komisijos išvados, išdėstytos šiose programose.

118

Antra, bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad iš Austrijos Respublikos nurodytų branduolinių informacinių programų tikrai nematyti, kad branduolinės energijos skatinimas nėra veikla, kurios plėtrai negali būti teikiama pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

119

Iš tiesų, viena vertus, kadangi Austrijos Respublika nurodo, kad iš 2007 m. spalio 4 d. branduolinės informacinės programos COM(2007) 565 final 7 punkto matyti, kad būtent valstybės narės turi nuspręsti, ar jos naudos branduolinę energiją ar ne, tai patvirtina Jungtinės Karalystės teisę skatinti šią energiją (žr. šio Sprendimo 97 punktą).

120

Kita vertus, kadangi Austrijos Respublika teigia, jog iš 1996 m. rugsėjo 25 d. branduolinės informacinės programos COM(1996) 339 final 18 puslapio, 2008 m. lapkričio 13 d. branduolinės informacinės programos COM(2008) 776 final 3.3 punkto ir 2007 m. spalio 4 d. branduolinės informacinės programos COM(2007) 565 final 4.2 punkto matyti, kad, atsižvelgiant į branduolinės energijos konkurencingumą, šioje srityje neturėtų būti teikiama jokia valstybės pagalba, pakanka pažymėti, kad šis argumentas negali paneigti Komisijos išvados, kad branduolinės energijos skatinimas gali būti viešojo intereso tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Šis argumentas galėtų paneigti tik Komisijos išvadą dėl nagrinėjamų priemonių būtinumo. Taigi, nagrinėjamomis aplinkybėmis šis argumentas yra netinkamas, tačiau į jį bus atsižvelgta nagrinėjant pirmąjį pagrindą, susijusį su Komisijos išvada dėl valstybės intervencijos poreikio.

121

Taigi argumentus, grindžiamus Komisijos paskelbtomis branduolinėmis informacinėmis programomis, reikia atmesti.

122

Šešta, Austrijos Respublika tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija nepateikė išsamių argumentų dėl energijos tiekimo įvairinimo ir saugumo tikslų. Savo ruožtu Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad energijos tiekimo saugumas nėra užtikrintas, nes uranas turi būti importuotas iš Sąjungai nepriklausančių valstybių.

123

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad iš ginčijamo Sprendimo 366–374 konstatuojamųjų dalių matyti, kad branduolinės energijos skatinimą Komisija laikė viešojo intereso tikslu, kuris vienas pats gali pateisinti nagrinėjamas priemones. Kita vertus, minėto Sprendimo 374 konstatuojamojoje dalyje pažymėdama, kad branduolinės energijos skatinimas taip pat leidžia prisidėti prie energijos tiekimo įvairinimo ir saugumo tikslų įgyvendinimo, ji nekonstatavo, kad šie kiti du tikslai buvo tikslai, kurių, ir vien tik jų, pakanka nagrinėjamoms priemonėms pateisinti. Šiomis aplinkybėmis Komisija negali būti kaltinama, kad šio Sprendimo 9.2 punkte nepateikė išsamių argumentų dėl elektros tiekimo įvairinimo ir saugumo tikslų.

124

Taigi šį argumentą reikia atmesti.

125

Septinta, Austrijos Respublika taip pat pateikia argumentus, grindžiamus, pirma, neteisingu rinkos apibrėžimu, antra, rinkos branduolinių elektrinių statybos ir eksploatavimo srityje nepakankamumo nebuvimu, trečia, nagrinėjamų priemonių pripažinimu investicine pagalba ir, ketvirta, poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai.

126

Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad nagrinėjami argumentai susiję su analizės, kuri turi būti atlikta taikant SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, etapais, kurie yra po to, kai nustatomas siekiamas viešojo intereso tikslas. Taigi, šiais argumentais negali būti įrodyta Komisijos klaida dėl branduolinės energijos skatinimo pripažinimo viešojo intereso tikslu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

127

Taigi šie argumentai yra netinkami tiek, kiek jie buvo pateikti šiam pagrindui pagrįsti. Vis dėlto į pirmąjį argumentą, grindžiamą neteisingu rinkos apibrėžimu, ir antrąjį argumentą, grindžiamą rinkos nepakankamumo nebuvimu, bus atsižvelgta nagrinėjant pirmąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Komisija pripažino, kad egzistuoja atskira branduolinės energijos rinka, ir tuo, kad elektros energijos rinka nebuvo nepakankama. Trečiasis argumentas, susijęs su nagrinėjamų priemonių pripažinimu investicine pagalba, bus išnagrinėtas nagrinėjant trečiąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad aptariamos priemonės turėjo būti pripažintos veiklos pagalba. Ketvirtasis argumentas, grindžiamas poveikiu valstybių tarpusavio prekybai, bus išnagrinėtas nagrinėjant šeštąjį pagrindą, kuriuo siekiama įrodyti, kad Komisijos išvada, kuria remiantis aptariamos priemonės atitinka proporcingumo principą, tariamai yra neteisinga.

128

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti, išskyrus argumentus, nurodytus šio Sprendimo 114, 120 ir 125 punktuose.

129

Šis pagrindas susijęs su ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje pateiktais Komisijos teiginiais, kuriais remiantis investicijomis į naujas branduolines elektrines siekiama viešojo intereso tikslo skatinti branduolinę energiją, be to, kuriais remiantis šių investicijų nebūtų be Jungtinės Karalystės intervencijos.

130

Austrijos Respublika mano, kad šie teiginiai yra neteisingi.

131

Pirma, Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija neteisingai laikėsi nuomonės, kad technologija, kuri turi būti panaudota Hinklio kyšulio C elektrinėje, yra nauja. Tai yra ne nauja, o patikrinta technologija, t. y. dešimtmečius naudojama suslėgtojo vandens reaktoriaus versija, kuri labai panaši į daugelį dabar naudojamų reaktorių.

132

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šį argumentą.

133

Pirmiausia reikia pažymėti, kad šis Austrijos Respublikos argumentas grindžiamas prielaida, kuria remiantis ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad technologija, kuri turi būti naudojama Hinklio kyšulio C elektrinėje, yra nauja technologija.

134

Vis dėlto ši prielaida yra klaidinga.

135

Žinoma, ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje vokiečių kalba yra žodžiai „Investitionen in neue Nukleartechnologien“, kurie reiškia investicijas į naujas branduolines technologijas.

136

Vis dėlto, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo pirmojo puslapio, tekstas autentiškas tik anglų kalba. Šio Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje anglų kalba yra žodžiai „new nuclear investment“, kurie reiškia investicijas į naujas branduolines elektrines, ir paminėta, kad minėtomis investicijomis siekiama Sprendimo 9.2 punkte nurodyto viešojo intereso tikslo, be to, nagrinėjamos priemonės yra būtinos, atsižvelgiant, be kita ko, į šią specifinę investicijų rūšį. Taigi minėtoje konstatuojamojoje dalyje kalbama ne apie naujas branduolines technologijas, bet apie investicijas į tokias naujas branduolines elektrines.

137

Beje, šį ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamosios dalies aiškinimą patvirtina minėto Sprendimo 375–391 konstatuojamosios dalys, kurios išdėstytos iki išvados, esančios šio Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje, kuriose Komisija visiškai neužsiminė apie naujos branduolinės technologijos naudojimą.

138

Taigi, Austrijos Respublikos argumentas grindžiamas neteisingu ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamosios dalies aiškinimu ir jį reikia atmesti.

139

Antra, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija nenurodė, kokia ekonominė veikla, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, turėjo būti skatinama nagrinėjamomis priemonėmis, reikia atmesti. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad iš ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamosios dalies pakankamai aiškiai matyti, kad buvo kalbama apie branduolinės energijos skatinimą.

140

Trečia, reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktą reikalaujama veiklos plėtros, ir tuo, kad paprasta pakaitinė priemonė neatitinka šios sąlygos. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į Austrijos argumentą, grindžiamą tuo, kad 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant [SESV] 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 303, 2015 11 20, p. 109), 6 straipsnis, 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės (OL C 200, 2014, p. 1) ir Komisijos komunikatas, susijęs su valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema (OL C 198, 2014, p. 1), draudžia priemones, kuriomis siekiama tik leisti įmonei naudoti pažangiausią technologiją arba įvykdyti galiojančius saugumo arba aplinkosaugos reikalavimus, laikyti suderinamomis su vidaus rinka.

141

Šiuo klausimu, pirmiausia kalbant apie Reglamentą Nr. 651/2014, pakanka pažymėti, kad jame tik nustatytas standartinis bendrosios išimties požiūris, tačiau jis neprivalomas Komisijai, kai ji atlieka individualų tyrimą, tiesiogiai remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

142

Antra, kalbant apie 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires ir Komisijos komunikatą, susijusį su valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema, reikia pažymėti, kad Austrijos Respublikos argumentai susiję, pirma, su tikslu taikyti griežtesnius nei Sąjungos standartus aplinkos apsaugos srityje ir tikslu gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra, kurie nurodyti minėtų gairių 18 punkto a papunktyje, taip pat, antra, su tikslais, susijusiais su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis. Ginčijamame sprendime Komisija nevertino nagrinėjamų priemonių suderinamumo atsižvelgiant į šiuos tikslus. Taigi, šiuos argumentus reikia atmesti.

143

Trečia, reikia priminti, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte tik reikalaujama, kad pagalbos priemonės būtų skirtos tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti. Savo ruožtu Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktu siekiama palengvinti sąlygas investicijoms ir užtikrinti pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą. Taigi nė vienoje iš šių dviejų nuostatų nereikalaujama, kad būtų įrodyta, jog yra technologinė inovacija.

144

Ketvirta, reikia konstatuoti, kad šios bylos aplinkybėmis branduolinės energijos skatinimo tikslas ir, kalbant konkrečiau, tikslas paskatinti įmones investuoti į naujas branduolines elektrines, atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte ir Euratomo sutarties 2 straipsnio c punkte nustatytus reikalavimus. Priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, tai, kad ši nauja branduolinė elektrinė turėjo pakeisti senstančią branduolinę elektrinę, neleidžia teigti, kad nebuvo plėtros, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas. Iš tiesų, kadangi senstančios branduolinės elektrinės turi būti sustabdytos (žr. ginčijamo Sprendimo 510 konstatuojamąją dalį ir Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 6 ir 7 konstatuojamąsias dalis), neinvestuojant į naują branduolinę elektrinę, branduolinė energija Jungtinėje Karalystėje būtų mažiau išplėtota. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad neginčijama, jog technologija, kuri turi būti naudojama Hinklio kyšulio C elektrinėje yra pažangesnė nei technologija, naudojama branduolinėse elektrinėse, kurias ji turėtų pakeisti. Iš tikrųjų, nors Austrijos Respublika neigia, kad tai iš esmės nauja technologija, ji pripažįsta, jog tai yra pažangesnė technologija.

145

Taigi šiuos argumentus, vadinasi, ir visą antrąjį pagrindą, taip pat reikia atmesti.

146

Pirmasis pagrindas ir devintojo pagrindo pirma ir antra dalys bei ketvirtajam pagrindui pagrįsti pateikti argumentai, grindžiami branduolinėmis informacinėmis programomis, klaidomis dėl rinkos apibrėžimo ir rinkos nepakankamumo nebuvimu (šio Sprendimo 120 ir 125 punktai), susiję su argumentais, kuriuos Komisija pateikė ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte, kur konstatavo, kad be valstybės intervencijos nauja branduolinė elektrinė nebus laiku pastatyta.

147

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė mano, kad šie argumentai yra nepakankamai motyvuoti ir neteisingi. Iš esmės šios valstybės narės pateikia tris kategorijas argumentų. Pirma, jos teigia, kad Komisija neturėjo teisės nuspręsti, kad reikalinga Jungtinės Karalystės intervencija. Nagrinėjamas priemones pripažinti suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ji būtų galėjusi tik tuo atveju, jeigu būtų nustačiusi, kad liberalizuota elektros energijos gamybos ir tiekimo rinka yra nepakankama. Tačiau Komisijos argumentai šiuo klausimu nėra pakankamai motyvuoti ir bet kuriuo atveju akivaizdžiai neteisingi. Antra, minėtos valstybės narės teigia, kad Komisija neteisingai rėmėsi tuo, kad yra branduolinių elektrinių statybos ir eksploatavimo rinka, ir kad šiuo atžvilgiu ji nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą. Trečia, Austrijos Respublika teigia, kad ta nuomone, kurios Komisija laikėsi, sukurtas branduolinei energijai palankus šališkumas.

148

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, jog Komisija neturėjo teisės nuspręsti, kad reikalinga Jungtinės Karalystės intervencija. Šių valstybių narių manymu, nagrinėjamas priemones pripažinti suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ji būtų galėjusi tik tuo atveju, jeigu Komisija būtų nustačiusi, kad liberalizuota elektros energijos gamybos ir tiekimo rinka yra nepakankama. Elektros energijos gamyba ir tiekimas galėjo būti užtikrinti ne branduolinėmis, bet kitomis technologijomis. Taigi, Komisija neturėjo teisės konstatuoti rinkos nepakankamumo.

149

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė mano, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

150

Pirmiausia reikia priminti, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nėra aiškiai nustatytos sąlygos dėl rinkos nepakankamumo buvimo. Iš tikrųjų minėtoje nuostatoje tik reikalaujama, kad pagalba būtų siekiama viešojo intereso tikslo ir kad ji būtų tinkama, būtina ir proporcinga (žr. šio Sprendimo 48 punktą). Vadinasi, taikant šią nuostatą reikšmingas klausimas yra toks: ar valstybės narės siekiamas viešojo intereso tikslas būtų įgyvendintas be jos intervencijos (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:341, 77 punktą).

151

Iš tikrųjų, nors rinkos nepakankamumas gali būti svarbus siekiant pripažinti, kad valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka, rinkos nepakankamumo nebuvimas nebūtinai reiškia, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos sąlygos neįvykdytos (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:341, 78 ir 79 punktai ir 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo Andersen / Komisija, T‑92/11 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:14, 69 punktas). Pavyzdžiui, vadovaujantis šia nuostata valstybės intervencija gali būti vertinama kaip būtina, kai rinkos jėgos negali savarankiškai laiku pasiekti valstybės siekiamo viešojo intereso tikslo, nors tokia rinka negali būti laikoma nepakankama.

152

Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kaltinimus, kuriais siekiama paneigti Komisijos išvadą, kuria remiantis Jungtinės Karalystės intervencija yra būtina jos siekiamam viešojo intereso tikslui, t. y. pastatyti naują branduolinę elektrinę, įgyvendinti, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šiuos argumentus. Šie kaltinimai grindžiami tuo, kad, pirma, Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių investicijos į Hinklio kyšulio C elektrinę turėtų būti laikomos specifinėmis investicijomis, ir dėl to reikalinga valstybės intervencija; antra – ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte pateiktuose Komisijos argumentuose padaryta turinio ir formos klaidų; trečia – Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių elektros energijos tiekimo saugumo ir anglies dioksido sumažinimo tikslai negalėjo būti pasiekti be valstybės pagalbos, ir, ketvirta, Komisija turėjo išsamiau nurodyti, kokiu mastu Hinklio kyšulio C elektrinėje būtų naudojamos naujos technologijos.

153

Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje Komisija kalbėjo apie konkrečios rūšies investicijas į Hinklio kyšulio C elektrinę, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių šios investicijos turėtų būti laikomos specifinio pobūdžio investicijomis.

154

Komisija atmeta šiuos argumentus.

155

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, remdamasi savo argumentais, išdėstytais šio Sprendimo 381–391 konstatuojamosiose dalyse. Šio Sprendimo 382–383 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, be kita ko, kad investicijos į branduolinę energiją yra susijusios su didžiule rizika, kurią lemia didžiulių pradinių sąnaudų, ilgo statybos ir eksploatacijos laiko, per kurį susigrąžinamos sąnaudos, derinys. Jos manymu, nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ar kitų rūšių sutarčių, kuriomis būtų galima apsidrausti nuo tokios didelės rizikos, o tai būdinga vos kelioms technologijoms, prie kurių priskirtina ir branduolinės energijos technologija. Rinkoje esančios priemonės – ilgalaikės sutartys arba rizikos draudimo priemonės – neapima ilgesnio nei 10 ar 15 metų laikotarpio. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat kalbėjo, be kita ko, apie tai, kad branduolinių elektrinių gyvavimo ciklai yra nepaprastai ilgi ir sudėtingi, kitaip negu daugelio kitų rūšių energijos infrastruktūros ir tikrai kitaip negu apskritai daugumos investicijų į infrastruktūrą. Konkrečiau kalbant, ji visų pirma pažymėjo, kad paprastai pastatyti branduolinę elektrinę truktų nuo aštuonerių iki dešimties metų, sąnaudų būtų patiriama dar negavus jokių pajamų, o rizika tektų tik investuotojui. Taip pat per 60 metų eksploatacijos laikotarpį būtų gaunama pajamų, tačiau jos priklausytų nuo neapibrėžtos didmeninių kainų raidos. Be to, vėlesnis eksploatacijos nutraukimo laikotarpis galėtų tęstis keturiasdešimt metų, įrenginiams sustabdyti reikalingas lėšas reikėtų atidėti. Be to, branduolinio objekto vietoje paprastai vykdomas aukšto lygio branduolinių atliekų saugojimas ir tvarkymas prieš atliekas perkeliant į saugyklą, kur, kaip tikimasi, jos bus laikomos tūkstančius metų. Galiausiai kiltų sulaikymo rizika, dėl kurios privatiems investuotojams atsiranda didelis neapibrėžtumas dėl to, kad vėlesnės vyriausybės galėtų kitaip vertinti branduolinės technologijos patrauklumą dėl jos prieštaringo pobūdžio.

156

Reikia konstatuoti, kad ginčijamo Sprendimo 382 ir 383 konstatuojamosiose dalyse pateiktais Komisijos argumentais pakankamai aiškiai parodomos priežastys, dėl kurių investicijos į naują branduolinę elektrinę nebūtų atliktos laiku be Jungtinės Karalystės intervencijos, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis galima apsidrausti nuo šios didelės rizikos.

157

Taigi, kaltinimą, grindžiamą nepakankamu ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamojoje dalyje pateiktu motyvavimu, reikia atmesti.

158

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte pateikti Komisijos argumentai, pagal kuriuos teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis galima apsidrausti nuo didžiulės investicijų į branduolinę energiją rizikos, valstybės intervencija reikalinga, kad būtų pasiektas branduolinės energijos skatinimo tikslas, o konkrečiau – tikslas pastatyti naują branduolinę elektrinę, yra neteisingi. Šių valstybių narių manymu, Komisija šiuo atžvilgiu padarė turinio ir formos klaidų.

159

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus. Komisija teigia, kad kai kurie iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų yra nepriimtini, nes pavėluoti.

160

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, taikydama SESV 107 straipsnio 3 dalį, Komisija turi didelę diskreciją, kurios įgyvendinimas apima sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus. Taigi įgyvendinant šią diskreciją taikoma teisminė kontrolė skirta tik įvertinti, ar laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, patikrinti faktinių aplinkybių tikslumą ir nustatyti, ar nebuvo padaryta teisės klaida, akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (2002 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑351/98, EU:C:2002:530, 74 punktas ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑372/97, EU:C:2004:234, 83 punktas).

161

Vis dėlto, nors Komisija turi didelę diskreciją ekonominėje srityje, tai nereiškia, kad Sąjungos teismai turi susilaikyti nuo Komisijos ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Sąjungos teismai turi patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas. Tačiau vykdydamas šią kontrolę jis neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju. Be to, reikia pažymėti, kad tais atvejais, kai institucija turi didelę diskreciją vertinti, tam tikrų procedūrinių garantijų laikymosi kontrolė yra ypač svarbi. Remiantis jurisprudencija, tarp šių garantijų yra ir kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes ir pakankamai motyvuoti savo sprendimą (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing, C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 56–58 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

162

Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant į šiuos principus.

163

Pirma, Austrijos Respublika teigia, jog vien tai, kad atitinkama įmonė negali gauti finansavimo rinkoje, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad valstybės narės siekiamas viešojo intereso tikslas negali būti pasiektas be jos intervencijos.

164

Šį argumentą reikia atmesti.

165

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 381–391 konstatuojamosiose dalyse Komisija ne tik nagrinėja individualią NNBG arba šios bendrovės investuotojų padėtį, bet bendresne prasme išsako nuomonę dėl klausimo, ar be Jungtinės Karalystės intervencijos šioje valstybėje narėje būtų pastatyta nauja branduolinė elektrinė, atsižvelgiant į tai, kad nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis galima apsidrausti nuo didžiulės investicijų į branduolinę energiją rizikos.

166

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad ginčijamo Sprendimo 382 ir 383 konstatuojamosiose dalyse pateikta Komisijos išvada, kuria remiantis nėra tinkamų finansinių priemonių investicijoms į naujas branduolines elektrines, nėra pagrįsta pakankamai patikima ir išsamia analize nepakankamai motyvuota.

167

Pirma, Austrijos Respublika teigia, kad Komisija neatsižvelgė į kitas investavimo formas, pavyzdžiui, tarptautinį sindikuotą finansavimą arba individualią pagalbą, kuri suteikiama finansuotojų, turinčių galimybę tam skirti pakankamai lėšų.

168

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 381–392 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių investicijos į branduolinę energiją susijusios su didele rizika, ir konstatavo, kad nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis būtų galima apsidrausti nuo tokios rizikos. Atlikusi tam tikrą modeliavimą Komisija, beje, konstatavo, kad šiomis aplinkybėmis labai neaišku, ar per tikrovišką laikotarpį atsirastų privačių investicijų į naują branduolinę elektrinę.

169

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, paprastas Austrijos Respublikos rėmimasis galimybe pasinaudoti tarptautiniu sindikuotu finansavimu arba individualia pagalba, kurią suteiktų finansuotojai, turintys galimybę tam skirti pakankamai lėšų, negali įrodyti, kad šie Komisijos argumentai yra akivaizdžiai klaidingi.

170

Iš tikrųjų ginčijamo Sprendimo panaikinimą pateisinanti akivaizdi Komisijos klaida, vertinant faktines aplinkybes, galėtų būti konstatuojama tik tuomet, jei ieškovės pateiktų įrodymų pakaktų tam, kad sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas pasirodytų neįtikinamas (1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktas ir 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo FAB / Komisija, T‑8/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:386, 78 punktas).

171

Austrijos Respublika nenurodė priežasčių, dėl kurių didelė investicijų į branduolinę energiją rizika, kurią lemia, be kita ko, didžiulių pradinių sąnaudų, ilgo statybos laiko ir ilgo eksploatacijos laikotarpio, per kurį susigrąžinamos sąnaudos, derinys, taip pat nepaprastai ilgi ir sudėtingi gamybos gyvavimo ciklai, neapibrėžta didmeninių kainų raida ir eksploatacijos nutraukimo išlaidos bei investicijų sulaikymo rizika, taip pat nebūtų tarptautinio sindikuoto finansavimo arba individualios pagalbos kliūtis.

172

Taigi, šį argumentą reikia atmesti.

173

Antra, Austrijos Respublika teigia, kad ilgalaikių kainų signalų problema taip pat būdinga kitoms technologijoms, todėl ji turėtų būti laikoma klasikiniais rinkos duomenimis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant projekto riziką. Priešingai, nei tvirtina Komisija, nėra stabilių kainų signalų artimiausių dešimties–penkiolikos metų laikotarpiu elektros energijos rinkoje. Likvidžiausiose Europos elektros biržose siūlomų produktų naudojimo laikotarpis šiuo metu siekia iki septynerių metų. Net kalbant apie elektrines, naudojančias technologijas, kurių naudojimo laikotarpis yra trumpesnis nei branduolinėse elektrinėse naudojamų technologijų, didelė dalis jų naudojimo laikotarpio nepatenka į turimų prekių signalų taikymo laikotarpį.

174

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad net darant prielaidą, jog šis Austrijos Respublikos argumentas yra pagrįstas, jis negalėtų paneigti Komisijos išvados dėl tinkamų finansinių priemonių investicijoms į naują branduolinę elektrinę nebuvimo. Priešingai, argumentas, grindžiamas tuo, kad stabilių kainų signalų nėra net ir trumpesniems nei dešimties–penkiolikos metų laikotarpiams, į kuriuos Komisija atsižvelgė, gali sustiprinti Komisijos argumentus dėl veiksnių, užkertančių kelią investicijoms į tokias naujas elektrines.

175

Trečia, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad atlikdama analizę Komisija turėjo analizuoti ne tik Jungtinės Karalystės finansines rinkas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 382 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis būtų galima apsidrausti nuo didelės investicijų į branduolinių elektrinių statybą rizikos. Tačiau iš šios konstatuojamosios dalies tikrai nėra aišku, kad atlikdama analizę Komisija nagrinėjo tik Jungtinėje Karalystėje prieinamas finansines priemones.

176

Ketvirta, Austrijos Respublika tvirtina, kad šiuo klausimu ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

177

Pirma, Austrijos Respublika teigia, kad Komisija nenurodė priežasties, dėl kurios finansavimo reikėtų ieškoti tik Jungtinėje Karalystėje esančiose finansų rinkose. Šį argumentą reikia atmesti. Kaip jau buvo nurodyta šio Sprendimo 175 punkte, jis pagrįstas klaidinga prielaida, kad Komisija nagrinėjo tik minėtas finansų rinkas.

178

Antra, Austrijos Respublika teigia, kad bet kuriuo atveju ginčijamo Sprendimo 381–392 konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai nenurodė, į kokias finansų rinkas atsižvelgė. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad minėtose konstatuojamosiose dalyse pateikti motyvai yra pakankami, kad minėta valstybė narė galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o Bendrasis Teismas – vykdyti jo kontrolę. Iš tiesų, jeigu ši valstybė narė būtų maniusi, kad yra finansinių priemonių, kurioms neturi poveikio Komisijos nurodyti veiksniai, būtų galėjusi per procesą Bendrajame Teisme pateikti argumentus tuo klausimu, o tai būtų leidę šiam patikrinti tokio Komisijos argumento pagrįstumą.

179

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tuos argumentus, kuriais siekiama paneigti Komisijos išvadą dėl tinkamų finansinių priemonių nebuvimo, reikia atmesti.

180

Trečia, Austrijos Respublika pateikia argumentus, kuriais siekia užginčyti Komisijos argumentus, grindžiamus investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizika.

181

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 384 konstatuojamojoje dalyje Komisija, išreiškusi abejonę dėl klausimo, ar investicijų sulaikymo atvejis, kurį ji nurodė, galėtų būti laikomas rinkos nepakankamumu, konstatavo, kad ši rizika gali „būti veiksnys, dėl kurio sunku pritraukti investicijų į naujas branduolines elektrines, visų pirma atsižvelgiant į ilgą laiką, kurį trunka branduolinių elektrinių statyba, eksploatacija ir eksploatacijos nutraukimas“. Taigi minėta institucija konstatavo, kad iš potencialių investuotojų perspektyvos investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizika yra veiksnys, užkertantis kelią investicijoms į tokias naujas elektrines.

182

Pirma, Austrijos Respublika teigia, kad investicijų sulaikymas yra tik tuo atveju, kai viena iš ilgalaikės sutarties, kurios laikotarpis nėra aiškiai nustatytas jos sudarymo momentu, šalių turi labai didelę veiksmų laisvę, jai leidžiančią elgtis oportunistiškai, o kita – prisiėmė įsipareigojimus pernelyg anksti, vykdydama, pavyzdžiui, dideles investicijas, kurios negali būti perkeltos. Priešingai, nei teigia Komisija, šiuo atveju taip nėra.

183

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš ginčijamo Sprendimo 384 ir 385 konstatuojamųjų dalių matyti, jog net jeigu investicijų sulaikymas dėl politinių priežasčių iš principo gali turėti poveikį visų technologijų atžvilgiu, branduoliniams projektams paprastai ši rizika yra didesnė. Šiomis aplinkybėmis Komisija pažymėjo, be kita ko, kad, pirma, vėlesnės vyriausybės gali kitaip vertinti branduolinės technologijos patrauklumą, taigi privatiems investuotojams atsiranda dar didesnis neapibrėžtumas, ir, antra, šis neapibrėžtumas branduolinių technologijų atveju yra didesnis, atsižvelgiant į šios technologijos prieštaringą pobūdį, ilgesnius laikotarpius ir didesnes investicijas.

184

Kalbant apie Austrijos Respublikos pateiktus argumentus, reikia konstatuoti, kad ji, pirma, tik paaiškina, kaip supranta investicijų sulaikymo padėtį, ir, antra, tvirtina, kad įmonės, investuojančios į branduolinę elektrinę, padėtis nėra tokia.

185

Reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublikos pateiktais argumentais negali būti įrodyta, kad ginčijamo Sprendimo 384 ir 385 konstatuojamosiose dalyse pateiktuose Komisijos argumentuose padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos (žr. šio Sprendimo 160, 161 ir 170 punktus). Be kita ko, Austrijos Respublika nepateikė argumentų, dėl kurių Komisijos argumentas, kuriuo remiantis šio Sprendimo 183 punkte aprašyta rizika buvo veiksnys, užkertantis kelią investicijoms į naujų branduolinių elektrinių statybą ir eksploatavimą, pasirodytų neįtikinamas.

186

Taigi, šį argumentą reikia atmesti.

187

Antra, Austrijos Respublika teigia, kad politinių sąlygų pasikeitimas yra ne tokia rizika, su kuria susiduria tik branduolinės elektrinės, o bendra rizika, su kuria susiduria visi visuomenėje kritikuojami projektai, ypač tie, kuriems reikia daug išteklių. Todėl tokia rizika negali būti veiksnys, kuris panaikinamas pasinaudojant valstybės pagalba.

188

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 384 ir 385 konstatuojamosiose dalyse Komisija neneigė, kad su politinių sąlygų pasikeitimo rizika taip pat gali susidurti ir kiti projektai ir kad tai gali užkirsti kelią investicijoms į tokius projektus.

189

Antra, reikia konstatuoti Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, dėl kurio Komisijos argumentas, kuriuo remiantis politinių sąlygų pasikeitimo rizika yra itin didelė branduolinės technologijos atveju dėl, be kita ko, prieštaringo šios technologijos pobūdžio, dėl šios rizikos tikimybės, šių pokyčių masto, kuris net gali būti toks, kad bus visiškai atsisakyta branduolinės pramonės, labai ilgų investicinės grąžos laikotarpių ir labai didelių investicijų, pasirodytų neįtikinamas.

190

Taigi, šiuo Austrijos Respublikos argumentu taip pat negali būti įrodyta, kad Komisijos argumentuose yra akivaizdi klaida.

191

Trečia, Austrijos Respublika tvirtina, kad, atsižvelgiant į investicijų ir turtinių teisių apsaugą, ekspropriacijos atveju būtų skirta piniginė kompensacija.

192

Viena vertus, tiek, kiek šiuo argumentu siekiama įrodyti, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, kad būtų skirta piniginė kompensacija, jį reikia atmesti. Iš tikrųjų šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Komisija nagrinėjo klausimą, kokia kompensacija bus skirta dėl Hinklio kyšulio C elektrinės sustabdymo anksčiau laiko. Taigi, Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad nacionalinių valdžios institucijų mokama kompensacija, atlyginant valdžios institucijų padarytą žalą, nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Be to, ginčijamo Sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje ji konstatavo, kad bendraisiais principais, kuriais grindžiama Jungtinės Karalystės ir Sąjungos teisė, suteikiama teisė į kompensaciją, kai atimama nuosavybės teisė.

193

Kita vertus, reikėtų atmesti Austrijos Respublikos argumentą, jeigu juo būtų siekiama įrodyti, kad atsižvelgiant į tai, jog skiriama piniginė kompensacija, akivaizdu, kad yra klaidinga manyti, jog investicijų sulaikymas dėl politinių priežasčių galėtų būti laikomas veiksniu, užkertančiu kelią investicijoms į naujas branduolines elektrines. Iš tikrųjų vien tai, kad kompensacijos gali būti paprašyta remiantis bendraisiais principais, kuriais grindžiama Jungtinės Karalystės ir Sąjungos teisė, neužkerta kelio investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizikai atgrasinti potencialius investuotojus. Atsižvelgiant į šiuo atveju aptariamas investicijų sumas, vien perspektyva ekspropriacijos atveju gauti, tam tikrais atvejais – išsprendus galimą ginčą, neapibrėžto dydžio piniginę kompensaciją negalima visiškai išvengti kliūčių, kurias sukelia investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizika. Darytina išvada, kad Komisija, laikydamasi nuomonės, kad, nepaisant to, jog gali būti prašoma kompensacijos, investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizika yra veiksnys, užkertantis kelią investicijoms į naujas branduolines elektrines, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

194

Ketvirta, Austrijos Respublika tvirtina, kad neteisinga yra „apsaugoti“ Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatuotojus nuo būsimų demokratiškai priimtų politinių sprendimų. Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, kad tokie politiniai sprendimai negali būti laikomi rinkos nepakankamumu.

195

Tiek, kiek savo argumentais Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nori teigti, kad nagrinėjant klausimą, ar yra veiksnių, užkertančių kelią investicijoms į naujas branduolines elektrines, negalima atsižvelgti į būsimus demokratiškai priimtus sprendimus, juos reikia atmesti. Iš tikrųjų atlikdama šią analizę Komisija galėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios be valstybės intervencijos gali užkirsti kelią savarankiškam tokių naujų elektrinių statymui rinkos jėgomis. Taigi nebuvo akivaizdžiai klaidinga šiomis aplinkybėmis atsižvelgti į neapibrėžtumus, kuriuos galėtų lemti investicijų sulaikymas dėl politinių priežasčių ir kurie dėl šio Sprendimo 189 punkte nurodytų priežasčių yra itin dideli branduolinės energijos srityje.

196

Tiek, kiek šiuo argumentu Austrijos Respublika ne tik ginčija patį Jungtinės Karalystės intervencijos poreikį, bet juo taip pat siekiama teigti, kad dėl to, jog konkrečiomis priemonėmis, t. y. susitarimu dėl skirtumų, ministerijos susitarimu ir kredito garantija, pasiekiama daugiau nei reikalinga nustatytoms kliūtims įveikti, numatyta kompensacija yra per didelė, tai yra argumentas, susijęs su Komisijos teiginiais dėl nagrinėjamų priemonių poreikio, kuris sutampa su argumentais, pateiktais grindžiant šeštąjį pagrindą. Taigi šis argumentas šiomis aplinkybėmis yra netinkamas, tačiau į jį bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą.

197

Darytina išvada, kad visus argumentus, kuriais siekiama užginčyti Komisijos argumentus, grindžiamus investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizika, reikia atmesti, išskyrus argumentą, susijusį su proporcingumo principu, kuris bus išnagrinėtas nagrinėjant šeštąjį pagrindą.

198

Ketvirta, Austrijos Respublika tvirtina, kad kitų branduolinių elektrinių statyba buvo finansuota be valstybės pagalbos. Šiomis aplinkybėmis ji remiasi, be kita ko, Flamanvilio (Prancūzija) ir Olkiluoto (Suomija) branduolinių elektrinių statyba.

199

Pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 381–392 konstatuojamosiose dalyse Komisija teigia, jog dėl to, kad investicijos į branduolinę energiją yra susijusios su didžiule rizika ir kad nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis būtų galima apsidrausti nuo šios rizikos, labai neaišku, ar rinkoje per tikrovišką laikotarpį atsirastų investicijų į naują branduolinę elektrinę. Taip pat reikia priminti, kad šią išvadą Komisija grindė ne tik šių veiksnių nustatymu, bet ir modeliavimu.

200

Taigi reikia išnagrinėti, ar dėl Austrijos Respublikos argumento, grindžiamo tuo, kad branduolinės elektrinės su tokio paties tipo reaktoriumi, koks turi būti naudojamas Hinklio kyšulio C elektrinėje, yra pastatytos Flamanvilyje ir Olkiluote nesuteikus valstybės pagalbos, šie Komisijos vertinimai gali pasirodyti neįtikinami.

201

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad iš Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 25 punkto matyti, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą jau buvo žinoma, kad Flamanvilio ir Olkiluoto branduolinių elektrinių statybų projektuose buvo didelių papildomų išlaidų.

202

Antra, reikia pažymėti, kad remiantis Komisijos ir Prancūzijos Respublikos pateikta informacija, kurios neginčija nei Austrijos Respublika, nei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, sprendimai investuoti į Austrijos Respublikos nurodytus statybų projektus buvo priimti iki Fukušimos (Japonija) branduolinio reaktoriaus avarijos.

203

Trečia, reikia priminti, kad šie projektai buvo parengti skirtingomis pagrindinėmis sąlygomis. Kaip teigė Komisija, kurios teiginio nei Austrijos Respublika, nei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė iš esmės neginčijo, sprendimas investuoti į Flamanvilio branduolinės elektrinės statybą buvo priimtas 2005 m., taigi prieš 2007 m. ir 2008 m. pasaulio finansų krizę, o ginčijamas sprendimas priimtas jai prasidėjus. Kalbant apie Olkiluoto branduolinę elektrinę, reikia pažymėti, kad iš 2007 m. spalio 4 d. branduolinės informacinės programos COM(2007) 565 final matyti, kad investicijos į šią elektrinę buvo užtikrintos akcininkams sudarius tarpusavio susitarimą, užtikrinant fiksuotą elektros energijos kainą savininkams investuotojams. Be to, remiantis Komisijos pateikta informacija, kurios nei Austrijos Respublika, nei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė iš esmės neginčijo, dauguma šios elektrinės akcininkų yra popieriaus gamintojai ir pagaminta elektros energija padalijama akcininkams už realią gamybos kainą.

204

Ketvirta, Komisija nurodo, kad didmeninė elektros energijos kaina Sąjungoje labai sumažėjo nuo tada, kai buvo priimti sprendimai investuoti į Flamanvilio ir Olkiluoto branduolinių elektrinių statybą (2008–2012 m. 35–45 %), ir to neginčija nei Austrijos Respublika, nei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

205

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad vien dėl argumento, grindžiamo tuo, kad branduolinės elektrinės su tokio paties tipo reaktoriumi, koks turi būti naudojamas Hinklio kyšulio C elektrinėje, yra pastatytos Flamanvilyje ir Olkiluote nesuteikus valstybės pagalbos, ginčijamo Sprendimo 381–392 konstatuojamosiose dalyse pateikti Komisijos vertinimai negali pasirodyti neįtikinami.

206

Taigi, šį argumentą reikia atmesti.

207

Penkta, Austrijos Respublika tvirtina, kad yra visiškai panašių infrastruktūrinių projektų (hidroelektrinės, tuneliai, didelės farmacinių tyrimų, genų inžinerijos ir kosmoso projektų įstaigos), kuriuos vykdydami eksploatuotojai turi susidurti su didelėmis investicijų išlaidomis, ilgais statybos terminais ir ilgu eksploatavimo laikotarpiu.

208

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad ginčijamo Sprendimo 381–385 konstatuojamosiose dalyse Komisija tikrai neneigė, kad kituose infrastruktūriniuose projektuose taip pat gali būti veiksnių, užkertančių kelią investicijoms.

209

Antra, vien dėl paprasto teiginio, kad kituose konkrečiai nenurodytuose projektuose taip pat susiduriama su didelėmis investicijų išlaidomis, ilgais statybos terminais ir ilgu eksploatavimo laikotarpiu, ginčijamo Sprendimo 381–392 konstatuojamosiose dalyse pateikti argumentai, kuriuose atsižvelgta, be kita ko, į su branduolinės energijos gamyba susijusius pavojus ir į tai, kad nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis būtų galima apsidrausti nuo šios rizikos, negali pasirodyti neįtikinami Be to, reikia priminti, kad investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių ir visiško branduolinės technologijos atsisakymo rizika dėl jos prieštaringo pobūdžio būdinga tik investicijoms į naują branduolinę elektrinę.

210

Taigi, šį argumentą taip pat reikia atmesti.

211

Šešta, reikia išnagrinėti argumentus, kuriuos Austrijos Respublika grindžia branduolinėmis informacinėmis programomis ir kuriuos ji pateikė, grįsdama ketvirtąjį pagrindą (žr. šio Sprendimo 120 punktą). Austrijos Respublika teigia, kad iš kai kurių programų matyti, kad branduolinė energija yra konkurencinga ir kad šioje srityje vykdomiems projektams neturėtų būti skiriama valstybės pagalba. Iš esmės šiais argumentais siekiama parodyti, kad, priešingai, nei konstatavo Komisija, nauja branduolinė elektrinė galėjo būti laiku pastatyta be Jungtinės Karalystės intervencijos.

212

Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti branduolinių informacinių programų, kuriomis remiasi Austrijos Respublika, turinį.

213

Kalbant apie 2007 m. spalio 4 d. branduolinę informacinę programą COM(2007) 565 final, reikia pažymėti, kad nagrinėjamo dokumento 4.2 punkte Komisija tikrai nustatė tendenciją, kuria remiantis kai kuriose valstybėse narėse naujos branduolinės elektrinės buvo statomos negavus dotacijų, o tai rodo, kad branduolinė technologija vis dažniau suvokiama kaip konkurencinga. Vis dėlto taip pat reikia pažymėti, kad šio dokumento 4.3 punkte Komisija konstatavo, kad būsimas elektros energijos kainas, rinkos sąlygas ir būsimus energijos politikos bei su klimato kaita susijusios politikos pokyčius sunku numatyti, dėl to ilgalaikis investavimas į energijos sektorių yra gana rizikingas, ir tai visų pirma daro neigiamą poveikį branduolinei technologijai, nes, statant naują branduolinę elektrinę, tenka naudoti dideles kapitalo investicijas ir praeina nemažai laiko, kol iš kapitalo investavimo pradedama gauti pelno. Jame taip pat nurodyta, kad investuotojai pirmenybę teikia investicijoms su trumpesniu statybos laikotarpiu ir trumpesne investicijų rentabilumo trukme. Be to, minėto dokumento 4.2 ir 4.3 punktuose Komisija pažymėjo, kad neturi patikimų duomenų dėl naujų branduolinių elektrinių statybos, nes daugiau kaip dešimt metų nebuvo pastatyta nė vienos naujos branduolinės elektrinės, todėl sunku tiksliai įvertinti naujausios kartos reaktorių kainas.

214

Kalbant apie 2008 m. lapkričio 13 d. branduolinę informacinę programą COM(2008) 776 final, reikia pažymėti, kad, aišku, minėtos programos 3.3 punkte Komisija laikėsi nuomonės, jog Sąjungoje svarbu užtikrinti, kad branduolinės energetikos projektams nebūtų teikiamos valstybės subsidijos. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šios programos 3.3, 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose Komisija pažymėjo, kad pastatyti branduolinę elektrinę kainuoja kur kas brangiau nei lygiavertę elektrinę, kurioje naudojama anglis arba dujos, kad dėl pradinių investicijų dydžio ir jų atsipirkimo laiko rizika privačiosioms įmonėms yra didesnė ir kad pastarasis pasaulio kredito rinkų nepastovumas tikriausiai sukels problemų įgyvendinant didelius investicinius projektus. Ji nusprendė, kad nors naujų branduolinių elektrinių statybą turėtų finansuoti privatieji veiklos vykdytojai ir kapitalo rinkos, siekiant palengvinti finansavimą gali būti pateisinamos tam tikros priemonės, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad bendra investicinė aplinka stambiems skolininkams pablogėjo.

215

Darytina išvada, kad, priešingai, nei leidžia suprasti Austrijos Respublika, nėra prieštaravimo tarp šio Sprendimo 213 ir 214 punktuose nurodytose branduolinėse informacinėse programose pateiktų Komisijos argumentų ir ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte pateiktų Komisijos argumentų.

216

Be kuriuo atveju reikia priminti, kad nagrinėjamos branduolinės informacinės programos parodo jų rengimo metu susiklosčiusią padėtį. Taigi jose neatsižvelgiama į aplinkybes, susiklosčiusias po jų parengimo, pavyzdžiui, į Fukušimos branduolinio reaktoriaus avarijos pasekmes.

217

Taigi, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, nagrinėjamų branduolinių informacinių programų turiniu negali būti įrodyta akivaizdi Komisijos padaryta vertinimo klaida.

218

Septinta, Austrijos Respublika iš esmės tvirtina, kad Komisija padarė klaidą, nes į projekto dydį atsižvelgė kaip į veiksnį, užkertantį kelią investicijoms į naują branduolinę elektrinę. Į tokį kriterijų būtų reikėję atsižvelgti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalis b punktą, vadovaujantis Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų (OL C 188, 2014, p. 4).

219

Šį argumentą taip pat reikia atmesti.

220

Iš tiesų, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, taikant SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, o konkrečiau – nagrinėjant klausimą, ar reikalinga valstybės intervencija, Komisijai niekas nedraudžia atsižvelgti į projekto, apie kurį pranešta, dydį.

221

Taigi, išskyrus argumentą dėl galimai per didelės kompensacijos (žr. šio Sprendimo 196 punktą), į kurį bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą, reikia atmesti visus Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, kuriais siekiama paneigti Komisijos išvadą, kuria remiantis, be Jungtinės Karalystės intervencijos šios valstybės siekiamas tikslas, t. y. naujos branduolinės elektrinės pastatymas, nebus pasiektas laiku, ir nėra reikalo nuspręsti dėl Komisijos argumento, pagal kurį kai kurie iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų yra nepriimtini, nes pavėluoti.

222

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad, priešingai, nei teigė Komisija, elektros energijos tiekimo saugumo ir anglies dioksido sumažinimo tikslai galėjo būti pasiekti be nagrinėjamų priemonių.

223

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus. Komisija taip pat mano, kad kai kurie iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų yra nepriimtini, nes pavėluoti.

224

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad šis kaltinimas grindžiamas klaidinga prielaida. Iš tikrųjų Komisijos išvada dėl Jungtinės Karalystės intervencijos poreikio nėra pagrįsta teiginiu, kad elektros energijos tiekimo saugumo ir anglies dioksido sumažinimo tikslai negalėjo būti pasiekti be valstybės pagalbos. Priešingai, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 378–380 konstatuojamųjų dalių, Komisija laikėsi nuomonės, kad šių tikslų įgyvendinimas veikiausiai nepateisina investicijų būtent į branduolinės energijos gamybą, plačiau kalbant, investicijų į mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą ir taisomąsias priemones, kuriomis internalizuojamas teigiamas išorinis elektros energijos poveikis.

225

Antra, reikia priminti, kad Komisijos argumentai dėl Jungtinės Karalystės intervencijos poreikio, išdėstyti ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte, yra grindžiami branduolinės energijos skatinimo tikslu, o konkrečiau – naujos branduolinės elektrinės statybos tikslu. Kaip nurodyta šio Sprendimo 153–221 punktuose, Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais negali būti įrodyta, kad šie argumentai yra nepakankamai motyvuoti ar kad juose padaryta turinio klaidų.

226

Taigi kaltinimą, grindžiamą tuo, kad elektros energijos tiekimo saugumo ir anglies dioksido sumažinimo tikslai negalėjo būti pasiekti be valstybės pagalbos, reikia atmesti, ir nėra reikalo nuspręsti dėl Komisijos argumento, pagal kurį kai kurie iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų yra nepriimtini, nes pavėluoti.

227

Kalbant apie argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija turėjo išsamiau nurodyti, kokiu mastu Hinklio kyšulio C elektrinėje bus naudojamos naujos technologijos, pakanka pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas neteisingu ginčijamo Sprendimo 392 konstatuojamosios dalies aiškinimu (žr. šio Sprendimo 131–138 punktus). Taigi šį argumentą taip pat reikia atmesti.

228

Taigi reikia atmesti visus kaltinimus, kuriais siekiama paneigti Komisijos išvadą, kuria remiantis Jungtinės Karalystės intervencija buvo reikalinga, kad būtų įgyvendintas jos siekiamas viešojo intereso tikslas.

229

Austrijos Respublika teigia, kad Komisija, apibrėždama rinką, padarė klaidą. Ji mano, kad, priešingai sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą pateiktai nuomonei, ginčijamame sprendime minėta institucija rėmėsi ne liberalizuota elektros energijos gamybos ir tiekimo rinka, bet branduolinių elektrinių statybos ir eksploatavimo rinka. Taigi, ši institucija netaikė rinkos apibrėžimo taisyklių ir nukrypo nuo savo praktikos dėl rinkos apibrėžimo.

230

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė mano, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

231

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime liberalizuotos elektros energijos gamybos ir tiekimo rinką Komisija įvardijo kaip rinką, kuriai nagrinėjamos priemonės daro poveikį. Iš tiesų, minėto Sprendimo 340 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi minėtų priemonių poveikiu liberalizuotai elektros energijos gamybos ir tiekimo rinkai, konstatavo, kad jomis iškraipoma konkurencija ir trikdoma prekyba. Taip pat iš šio Sprendimo 9.6 punkto matyti, kad lygindama šių priemonių privalumus ir trūkumus Komisija atsižvelgė į konkurencijos ir prekybos minėtoje rinkoje iškraipymą.

232

Taigi, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi branduolinių elektrinių statybos ir eksploatavimo rinka, reikia atmesti.

233

Antra, tiek, kiek Austrijos Respublikos argumentais siekiama tvirtinti, jog Komisija nenagrinėjo, kiek branduolinių elektrinių statyba ir eksploatavimas gali būti tinkama rinka, pakanka pažymėti, kad nagrinėdama klausimą, ar Jungtinės Karalystės intervencija buvo reikalinga, kad būtų įgyvendintas jos siekiamas tikslas, t. y. pastatyta nauja branduolinė elektrinė, Komisija neprivalėjo priimti Sprendimo šiuo klausimu. Taigi šiuos argumentus taip pat reikia atmesti.

234

Trečia, kalbant apie kitus Austrijos Respublikos argumentus, susijusius su tuo, kaip Komisija apibrėžė rinką, pakanka pažymėti, kad jie grindžiami klaidingomis prielaidomis, pagal kurias ginčijamame sprendime minėta institucija rėmėsi branduolinių elektrinių statybos ir eksploatavimo rinka arba nagrinėjamas priemones pripažinti suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų nustačiusi šios rinkos nepakankamumą. Darytina išvada, kad šiuos, taigi, ir visus su rinkos apibrėžimu susijusius argumentus taip pat reikia atmesti.

235

Austrijos Respublika taip pat teigia, kad nuomone, kurios laikėsi Komisija, buvo sukurtas branduolinei energijai palankus šališkumas.

236

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė mano, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

237

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą galima pripažinti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ja siekiama plėtoti veiklą, kuri yra viešojo intereso tikslas, yra tinkama, būtina ir proporcinga, ir kad pagal Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktą ir SESV 194 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą valstybė narė turi teisę manyti, kad branduolinės energijos skatinimas yra toks tikslas (žr. šio Sprendimo 97 punktą).

238

Antra, tiek, kiek savo argumentu Austrijos Respublika siekia įrodyti, kad atsižvelgiant į poveikį investicijoms ne į branduolinę energiją, o į kitus energijos šaltinius, nagrinėjamos priemonės negali būti laikomos proporcingomis, pakanka pažymėti, kad šiuo argumentu siekiama paneigti nagrinėjamų priemonių proporcingumą. Ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte Komisija nagrinėjo tik klausimą, ar buvo Jungtinės Karalystės intervencijos poreikis. Darytina išvada, kad šiomis aplinkybėmis šį argumentą reikia atmesti kaip netinkamą. Vis dėlto į jį bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą, kuriuo Austrijos Respublika siekia paneigti, be kita ko, Komisijos išvadą dėl minėtų priemonių proporcingumo.

239

Taigi, tiek, kiek Austrijos Respublikos argumentais siekiama paneigti Komisijos išvadą, kuria remiantis Jungtinės Karalystės intervencija buvo reikalinga, juos reikia atmesti.

240

Galiausiai reikia atmesti Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, kuriais remdamasi Komisija neturėjo teisės konstatuoti rinkos nepakankamumo. Šiuo klausimu reikia priminti, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nenustatyta aiški sąlyga, susijusi su rinkos nepakankamumu, ir kad remiantis ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte pateiktais Komisijos argumentais, kurių pagrįstumo nepaneigė šių valstybių narių pateikti argumentai, galima konstatuoti, kad be Jungtinės Karalystės intervencijos investicijos į naują branduolinę elektrinę nebūtų buvę įvykdytos laiku. Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad Komisija neturėjo teisės konstatuoti rinkos nepakankamumo, tai negalėtų paneigti jos išvados, kuria remiantis Jungtinės Karalystės intervencija buvo reikalinga, kad būtų įgyvendintas šios valstybės narės siektas viešojo intereso tikslas.

241

Todėl išskyrus argumentų, grindžiamų tariamu „apsaugojimu“ nuo investicijų sulaikymo dėl politinių priežasčių rizikos ir tariamu nagrinėjamų priemonių neproporcingumu dėl jų poveikio investicijoms ne į branduolinę energiją, o į kitus energijos šaltinius (žr. šio Sprendimo 196 ir 238 punktus), į kuriuos bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą, analizę, reikia atmesti pirmąjį pagrindą, devintojo pagrindo pirmą ir antrą dalis, grindžiamas rinkos nepakankamumu ir pagal ketvirtąjį pagrindą pateiktais argumentais, grindžiamais branduolinėmis informacinėmis programomis, kurie susiję su Komisijos argumentais dėl rinkos apibrėžimo, ir argumentais, susijusiais su rinkos nepakankamumo buvimu.

242

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija nepakankamai išsamiai nustatė nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus. Jų nenustačiusi pakankamai išsamiai, minėta institucija negalėjo nuspręsti dėl klausimo, ar jiems galėjo būti suteiktas leidimas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

243

Grįsdamos aštuntąjį pagrindą Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Komisija nesilaikė Pranešimo dėl garantijų. Iš esmės jos tvirtina, kad, priešingai, nei reikalaujama pagal minėtą pranešimą, ginčijamame sprendime Komisija nepakankamai išsamiai nustatė kredito garantijoje esantį pagalbos elementą ir neatsižvelgė į visus šiomis aplinkybėmis svarbius elementus.

244

Devintojo pagrindo ketvirtoje dalyje Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas šiais klausimais.

245

Komisija, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Rumunija tvirtina, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

246

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar prieš vertindama suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija privalo nustatyti tikslią sumą, atitinkančią pagalbos priemonės subsidijos ekvivalentą, ir kokia šios pareigos taikymo apimtis. Vėliau bus išnagrinėti argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus. Galiausiai bus išanalizuoti argumentai, grindžiami pareigos motyvuoti pažeidimu.

247

Austrijos Respublika iš esmės tvirtina, kad tik nustačius tikslią nagrinėjamų priemonių subsidijos ekvivalento sumą Komisija, vadovaudamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, būtų galėjusi nuspręsti dėl jų suderinamumo su vidaus rinka.

248

Šiuo klausimu reikia priminti, jog tam, kad pagalbos priemonė galėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija turi nustatyti, kad ja siekiama valstybės narės nustatyto viešojo intereso tikslo ir kad ji yra tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti ir neproporcingai netrikdo nei prekybos sąlygų, nei konkurencijos sąlygų, atsižvelgiant į jų teikiamą naudą (žr. šio Sprendimo 48 punktą).

249

Kita vertus, SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nėra aiškaus reikalavimo, kad Komisija apskaičiuotų tikslią pagalbos priemonės subsidijos ekvivalento sumą. Taigi, jeigu neapskaičiavusi šios tikslios sumos ji gali nuspręsti, kad pagalbos priemonė yra tinkama, reikalinga ir proporcinga, negalima jos kaltinti neatlikus tokio apskaičiavimo.

250

Austrijos Respublikos pateiktais argumentais negali būti paneigtas toks SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto aiškinimas. Iš tikrųjų nei remiantis šios valstybės narės nurodytais teisės aktais, nei jurisprudencija negalima teigti, kad yra principas, kuriuo remiantis Komisija būtų įpareigota apskaičiuoti tikslią pagalbos priemonės subsidijos ekvivalento sumą prieš nagrinėdama jos proporcingumą šios nuostatos požiūriu.

251

Pirmiausia Austrijos Respublika nurodo Reglamento Nr. 651/2014 7 ir 8 straipsnius, kuriuose kai kurios pagalbos rūšys pripažintos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, ir minėto reglamento 23 ir 25 konstatuojamąsias dalis. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio reglamento 7 straipsnyje numatyta pagalbos intensyvumo ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo tvarka. Savo ruožtu to paties reglamento 8 straipsnyje numatyta sumavimo taisyklė, kurios turi būti laikomasi nagrinėjant klausimą, ar laikomasi aptariamo reglamento 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir šio reglamento III skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo. Aptariamo reglamento 23 ir 25 konstatuojamosios dalys susijusios su šiomis dviem nuostatomis. Priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, nei remiantis šiais straipsniais, nei šiomis konstatuojamosiomis dalimis negalima daryti išvados, kad tik pagalbos priemonė, kurios subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas taikant šias taisykles, gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Iš tikrųjų, šiame reglamente tik pateikiama standartinė bendrosios išimties tvarka, tačiau jis nesaisto Komisijos, kai ši atlieka individualų tyrimą, tiesiogiai remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Taigi šį argumentą reikia atmesti.

252

Tada Austrijos Respublika remiasi 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių 69 punktu. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad tame punkte tik nurodoma, kad pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai yra laikoma proporcinga, jeigu pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui yra apribota iki minimumo, kurio reikia nustatytam aplinkos apsaugos ar energetikos tikslui pasiekti. Taigi remiantis minėtu punktu negalima daryti išvados, kad atliekant pagalbos priemonės tyrimą atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija privalo apskaičiuoti tikslią nagrinėjamos priemonės subsidijos ekvivalento sumą prieš nagrinėjant jos proporcingumą. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija atsižvelgė į branduolinės energijos skatinimo tikslą, kuris nėra vienas iš šiose gairėse nurodytų tikslų.

253

Trečia, kalbant apie 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 4 t., p. 3), I priedo I dalį, reikia pažymėti, kad joje pateikta standartinė pranešimo apie valstybės pagalbą forma ir kad pagal šios formos 5 punktą jame reikia nurodyti bendrą pagalbos sumą. Priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, remiantis tuo negalima daryti išvados, kad Komisija negali pripažinti pagalbos priemonės suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu neapskaičiavo tikslios šios priemonės subsidijos ekvivalento sumos. Taigi šį argumentą reikia atmesti.

254

Ketvirta, Austrijos Respublika remiasi 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 26 straipsniu. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šioje nuostatoje tik numatyta valstybių narių pareiga Komisijai pateikti metines ataskaitas apie esamos pagalbos sistemas. Vis dėlto remiantis ja negalima daryti išvados, kad Komisija neturi teisės nuspręsti dėl pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu neapskaičiavo jos subsidijos ekvivalento tikslios sumos. Taigi, šį argumentą reikia atmesti.

255

Penkta, grįsdama savo teiginį, kad Komisija privalo apskaičiuoti tikslią nagrinėjamų priemonių subsidijos ekvivalento sumą, Austrijos Respublika tvirtina, kad iš Komisijos komunikato, kuriuo iš dalies keičiami Komisijos komunikatai „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės“, „2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės“, Komunikatas dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams, Komunikatas dėl valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairių ir komunikatas „Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairės“ (OL C 198, 2014, p. 30), matyti, kad, siekiant užtikrinti skaidrumą, tais atvejais, kai pagalbos suma viršija 500000 EUR, valstybės narės privalo paskelbti pagalbos gavėjo pavadinimą, sumą ir tikslą. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, remiantis tokia pareiga valstybėms narėms, negalima daryti išvados, kad Komisija privalėjo apskaičiuoti tikslią nagrinėjamų priemonių subsidijos ekvivalento sumą. Taigi šį argumentą reikia atmesti.

256

Šešta, atsižvelgiant į tai, kad Austrijos Respublika nurodo, kad Komisijos pareiga nustatyti faktinę pagalbos priemonės sumą kildinama iš 2000 m. spalio 12 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑480/98, EU:C:2000:559) 25 punkto, pakanka konstatuoti, kad remiantis šiuo punktu tokia išvada tikrai negali būti daroma. Iš tiesų minėtame punkte Teisingumo Teismas tik priminė, kad nėra Sąjungos teisės nuostatos, pagal kurią būtų reikalaujama, kad nurodydama susigrąžinti pagalbą, pripažintą nesuderinama su vidaus rinka, Komisija privalo nustatyti tikslios sugrąžintinos pagalbos sumos; pakanka, kad Komisijos sprendime būtų pateikta informacija, leidžianti jo adresatui be pernelyg didelių sunkumų pačiam nustatyti šią sumą. Taigi šį argumentą reikia atmesti.

257

Austrijos Respublikos argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šio Sprendimo 247–249 punktuose pateiktus argumentus.

258

Pirmiausia Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu dar nebuvo nustatytos visos nagrinėjamų priemonių sąlygos. Antra, ji, kaip ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, tvirtina, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus. Trečia, ji nurodo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į išlaidas, susijusias su branduolinių atliekų tvarkymu ir saugojimu. Ketvirta, ji teigia, kad Komisija neatsižvelgė į galimą valstybės pagalbą ateityje.

259

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu dar nebuvo nustatytos visos nagrinėjamų priemonių sąlygos ir kad vėliau dėl jų buvo deramasi ir jos papildomai tikslintos.

260

Komisija atmeta šiuos argumentus. Ji teigia, kad, be kita ko, šis argumentas yra nepriimtinas, nes Austrijos Respublika nenurodė trūkstamos informacijos.

261

Komisijos argumentą, grindžiamą Austrijos Respublikos argumento nepriimtinumu, reikia atmesti.

262

Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublikos pateiktas argumentas susijęs, be kita ko, su tuo, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną Komisija buvo gavusi tik pagrindines Hinklio kyšulio C elektrinės projekto finansavimo sąlygas, dėl kurių šalys jau buvo sutarusios, ir kad ji neturėjo galimybės išnagrinėti kitų projekto parametrų (žr. ginčijamo Sprendimo 73–551 konstatuojamąsias dalis).

263

Kalbant apie Austrijos Respublikos pateikto argumento pagrįstumą, reikia priminti, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama. Taigi apie pagalbos priemones ji turi būti informuota dar jų projektų etape, t. y. prieš pradedant jas įgyvendinti ir kol jos dar gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į galimas Komisijos pastabas.

264

Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog SESV 108 straipsnio 3 dalyje nenustatyta jokio oficialus kriterijaus, kiekviena valstybė narė nustato, kuriuo teisėkūros ar administracinės procedūros momentu nusprendžia pateikti pagalbos projektą Komisijai nagrinėti, tačiau šis projektas negali būti pradėtas vykdyti, kol Komisija nepripažino, kad pagalba suderinama su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Waterleiding Maatschappij / Komisija, T‑188/95, EU:T:1998:217, 118 punktą).

265

Šiuo atveju Komisija nagrinėjo Hinklio kyšulio C elektrinės projektą, apie kurį pranešė Jungtinė Karalystė. Šiomis aplinkybėmis iš ginčijamo Sprendimo 73 ir 551 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nagrinėjamas priemones minėta institucija nagrinėjo atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pateiktą informaciją, kuria remiantis kitose sąlygose ir galutiniuose finansavimo dokumentuose pateikiamos standartinės sąlygos, kurių įvykdymo tokio pobūdžio projekte tikimasi iš kiekvieno investuotojo. Darytina išvada, kad šios institucijos suteiktas leidimas galiojo tik tiems pagalbos elementams, kurie buvo nurodyti minėtame projekte, apie kurį pranešta.

266

Kalbant apie Austrijos Respublikos nurodytą riziką, kad nagrinėjamų priemonių turinys dar gali būti vėliau pakoreguotas, pakanka priminti, kad Komisijos suteiktas leidimas galiojo tik tam projektui, apie kurį buvo pranešta. Taigi, apie bet kokius vėlesnius pakeitimus, kurie daro įtaką pagalbos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka vertinimui, turės iš naujo būti pranešta Komisijai. Ginčijamo Sprendimo 73 ir 551 konstatuojamosiose dalyse Komisija paprašė, kad Jungtinės Karalystės valdžios institucijos praneštų apie galutinius dokumentus, jeigu juose būtų priemonių pakeitimų, palyginti su tomis, kurios jai jau buvo pateiktos.

267

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Austrijos Respublikos argumentus, iš esmės grindžiamus tuo, kad dar buvo galima atlikti nagrinėjamų priemonių sąlygų pakeitimus, reikia atmesti.

268

Penktajam ir aštuntajam pagrindams pagrįsti Austrijos Respublika pateikia argumentus, kuriais siekiama parodyti, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus. Be to, Komisija neatsižvelgė į šių priemonių sumavimą.

269

Penktajam pagrindui pagrįsti Austrijos Respublika pateikia argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad ginčijamame sprendime nepakankamai išsamiai buvo nustatytos susitarimo dėl skirtumų sąlygos.

270

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad vien tuo, jog ginčijamame sprendime Komisija neapskaičiavo tikslios susitarime dėl skirtumų numatyto subsidijų ekvivalento sumos, negali būti įrodyta, kad Komisija padarė klaidą (žr. šio Sprendimo 247–256 punktus). Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, kaip veikia susitarimas dėl skirtumų (žr. šio Sprendimo 5 ir 6 punktus), bet kuriuo atveju nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti jame numatyto subsidijų ekvivalento sumos. Iš tiesų, ši suma susijusi su orientacinės kainos, kuri atitinka rinkos kainą, pokyčiu. Taigi tai neapibrėžta kaina, kurią sunku nustatyti iš anksto.

271

Antra, reikia išnagrinėti, į kokius aspektus Komisija atsižvelgė, vertindama susitarime dėl skirtumų numatyto pagalbos elemento proporcingumą. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte Komisija nustatė, kad elektros gamybos ir tiekimo rinkoje yra veiksnių, kurie užkirstų kelią laiku pastatyti naują branduolinę elektrinę. Minėto Sprendimo 2.1 punkte ji aprašė, kaip veikia susitarimas dėl skirtumų, kuriuo bus užtikrintas kainų stabilumas. Vėliau, šio Sprendimo 9.5.2 ir 9.5.3.2 punktuose, ji nagrinėjo, ar numatyta vykdymo kaina buvo tinkama, atsižvelgiant, be kita ko, į grąžos normą, kuri buvo panaudota šiai kainai nustatyti. Atlikusi savo analizę, ji pareikalavo patikslinti pelno pasidalijimo tvarką.

272

Trečia, kalbant apie Austrijos Respublikos argumentus, reikia konstatuoti, kad, išskyrus šio Sprendimo 247–256 punktuose jau išnagrinėtą argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija neapskaičiavo tikslios susitarime dėl skirtumų numatyto subsidijų ekvivalento sumos, ši valstybė narė nepateikia jokio pagrįsto argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad, remiantis šio Sprendimo 271 punkte išdėstyta informacija, Komisija neturėjo galimybės vertinti susitarime dėl skirtumų numatyto pagalbos elemento proporcingumą.

273

Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad Austrijos Respublika tvirtina, jog Komisija turėjo išnagrinėti patekimo į elektros energijos vidaus rinką kliūtis ir nagrinėjamų priemonių poveikį kainoms šioje rinkoje, reikia konstatuoti, kad ši valstybė narė nepateikia jokio argumento, kuris įrodytų, kad turimos informacijos pagrindu Komisija negalėjo įvertinti šio poveikio. Be to, kadangi šiuo argumentu siekiama paneigti Komisijos išvadą dėl nagrinėjamų priemonių proporcingumo, į jį bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą, susijusį su proporcingumo principo laikymusi.

274

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, taip pat reikia atmesti argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad susitarimo dėl skirtumų sąlygos nebuvo pakankamai aiškiai nustatytos.

275

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija nenustatė naudos, kuri turi būti suteikiama tuo atveju, jeigu Hinklio kyšulio elektrinė būtų uždaryta anksčiau laiko.

276

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio Sprendimo 6 punkto, susitarime dėl skirtumų numatyta, kad NNBG bus apsaugota nuo tam tikrų teisės aktų pakeitimų ir kad bus mokama kompensacija, jeigu Hinklio kyšulio branduolinė elektrinė bus sustabdyta anksčiau laiko dėl politinių priežasčių arba trečiųjų šalių branduolinės atsakomybės draudimo aplinkybių. Tokiu sustabdymo anksčiau laiko atveju tiek NNBG investuotojai, tiek Jungtinė Karalystė galės pareikalauti, kad NNBG būtų perduota Jungtinės Karalystės vyriausybei, ir minėti investuotojai turės teisę gauti kompensaciją. Kaip matyti iš šio Sprendimo 7 punkto, ministerijos susitarime numatyta, kad jeigu anksčiau laiko sustabdžius branduolinę elektrinę dėl politinių priežasčių NNBG kontrahentas NNBG investuotojams nesumokėtų kompensacijos, sutartą kompensaciją investuotojams sumokėtų aptariamas valstybės sekretorius.

277

Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 317–322 konstatuojamųjų dalių, tai yra kompensacija, skiriama tuo atveju, kai atimama nuosavybės teisė, grindžiama bendraisiais principais, kuriais grindžiama Jungtinės Karalystės ir Sąjungos teisė. Minėtame sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad šiais pagrindais grindžiamas žalos atlyginimas, kuriuo siekiama NNBG investuotojams užtikrinti, kad jų padėtis nepakis Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko dėl politinių priežasčių atveju, nebuvo valstybės pagalba. Taigi, kaip pagalbos elementą ji įvardijo tik konkretų susitarimą, kuris apsaugo NNBG arba jos investuotojus nuo bet kokių išlaidų ir prarasto laiko siekiant teisme arba neteisminėmis priemonėmis užtikrinti savo teises, grindžiamas šiais bendraisiais principais. Kitaip tariant, Komisijos identifikuota nauda yra tik konkreti sutartinė teisė, jiems leidžianti gauti greitą ir užtikrintą mokėjimą.

278

Pirma, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, Komisija negali būti kaltinama neapskaičiavusi šiame konkrečiame susitarime numatyto subsidijos ekvivalento. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad tokiame susitarime numatytą subsidijos ekvivalentą sunku apskaičiuoti. Taip pat reikia priminti, kad nors Komisija neapskaičiavo naudos pagal ministerijos susitarimą, ji į ją atsižvelgė. Iš tikrųjų, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 337 ir 479 konstatuojamųjų dalių, minėta institucija atsižvelgė į kompensavimo dėl reikalavimus atitinkančių įstatymo pakeitimų tvarką, kai nustatė grąžos normą ir tinkamą vykdymo kainą, numatytą taikyti sutartyje dėl skirtumų.

279

Antra, tiesa, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu Komisija nežinojo tikslių kompensavimo tvarkos sąlygų. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad ginčijamame sprendime Komisija tik suteikia leidimą projektui, apie kurį pranešė Jungtinė Karalystė, ir kad, kaip nurodo ši valstybė narė, šia tvarka siekiama NNBG investuotojams užtikrinti, kad jų padėtis nepakis Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko dėl politinių priežasčių atveju. Taigi, jeigu po ginčijamo Sprendimo priėmimo Jungtinė Karalystė nuspręstų sumokėti kompensaciją, kuri viršytų kompensacijai už nuosavybės atėmimą reikalingą sumą, tai būtų nauda, kuri nepatektų į ginčijamo Sprendimo taikymo sritį ir apie kurią Komisijai turėtų būti pranešta.

280

Trečia, Austrijos Respublika teigia, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė kompensacijos pagalbos elementą, nes nenagrinėjo, ar, kaip pagalba, skiriama Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko atveju, numatyta kompensacija buvo skirta eksploatacijos nutraukimo, stebėsenos ar kitoms panašioms išlaidoms padengti, ir nevertino perdavimo teisės teikiamos naudos.

281

Šiuo klausimu reikia dar kartą priminti, kad pagal projektą, apie kurį Komisijai pranešė Jungtinė Karalystė, kompensacija siekta NNBG investuotojams užtikrinti, kad Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko dėl politinių priežasčių atveju jiems bus skirta kompensacija, jeigu bus atimta jų nuosavybė. Darytina išvada, kad tokiu atveju, jei Hinklio kyšulio branduolinė elektrinė būtų sustabdyta ir NNBG būtų perduota Jungtinei Karalystei, o ši valstybė narė prisiimtų visas eksploatavimo nutraukimo, stebėsenos ir kitas panašias išlaidas, reikėtų į tai atsižvelgti skiriant kompensaciją. Tuo atveju, jeigu į šias išlaidas nebūtų tinkamai atsižvelgta apskaičiuojant kompensaciją, tai būtų pagalba, apie kurią Jungtinė Karalystė turėtų pranešti Komisijai.

282

Taigi, šį argumentą reikia atmesti.

283

Ketvirta, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad, nagrinėdama ministerijos susitarimo suderinamumo su vidaus rinka klausimą, Komisija neatsižvelgė į tai, kad šis susitarimas bus naudingas ne NNBG, bet jos investuotojams, ir tai, kad perdavimo teisė bus naudinga ne NNBG, bet jos savininkams. Šiomis aplinkybėmis pakanka priminti, kad nagrinėjamos priemonės turėtų skatinti investicijas ir visų pirma yra skirtos NNBG investuotojams, nors teisiniu požiūriu kai kurios teisės buvo perleistos NNBG. Taigi, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, šiuo požiūriu Komisija nepadarė klaidos.

284

Atsižvelgiant į šiuos vertinimus, Austrijos Respublikos argumentus, grindžiamus tuo, kad ginčijamame sprendime Komisija nepakankamai išsamiai nustatė naudą, kuri turi būti suteikta Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko, reikia atmesti.

285

Penktajame ir aštuntajame pagrinduose Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepakankamai išsamiai nustatė kredito garantijos pagalbos elementą. Tinkamai nenustačiusi šios priemonės, minėta institucija nebūtų galėjusi tinkamai įvertinti šios garantijos proporcingumo.

286

Pirmiausia reikia priminti nuomonę, kurios ginčijamame sprendime Komisija laikėsi dėl kredito garantijos.

287

Iš ginčijamo Sprendimo 7.8 punkto matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, kad susitarimas dėl skirtumų, ministerijos susitarimas ir kredito garantija yra susieti, nes visų šių priemonių reikėjo Hinklio kyšulio C elektrinės statybai. Ji taip pat konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Jungtinė Karalystė pranešė apie kredito garantiją, minėta priemonė yra valstybės pagalba.

288

Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į argumentus, kuriuos Komisija pateikė ginčijamo Sprendimo 9.5.1 punkte. Šiame punkte ji nurodė, kad kredito garantijos mokesčio norma, apie kurią iš pradžių pranešė Jungtinė Karalystė, buvo mažesnė nei mokesčio norma, kurią NNBG būtų turėjusi mokėti, jeigu tokia garantija jai būtų suteikta rinkoje.

289

Ginčijamame sprendime Komisija vis dėlto nesuteikė leidimo kredito garantijai, apie kurią jai iš pradžių buvo pranešusi Jungtinė Karalystė. Iš tikrųjų, kaip matyti iš minėto Sprendimo 9.5.3.1 punkto ir iš kredito garantijos, kurią šio Sprendimo 2.2 punkte Komisija pripažino suderinama su vidaus rinka, aprašymo, leidimas susijęs su kredito garantija, kuriai taikoma patikslinta mokesčio norma. Remiantis to paties Sprendimo 475 ir 476 konstatuojamosiomis dalimis, šiuo patikslinimu siekta kuo labiau sumažinti kredito garantijos pagalbos elementą.

290

Ginčijamo Sprendimo 9.5.3.1 punkte Komisija nurodė, kad rizikos kategorija BB+ arba Ba1, kurias Jungtinė Karalystė laikė tinkamomis, netinkamai atspindėjo riziką, susijusią su kredito garantija. Jos nuomone, jai reikėjo skirti BB arba Ba reitingą ir šiam reitingui 250 bazinių punktų siekianti minėtos garantijos mokesčio norma, pasiūlyta Jungtinės Karalystės, turėjo būti padidinta iki šį reitingą atitinkančio lygmens, t. y. iki 295 bazinių punktų. Ji palygino šią patikslintą mokesčio normą su 291 baziniu punktu, atitinkančiu 102 Europos įmonių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių BB rizikos kategorijoje vidurkį. Be to, ji palygino 295 bazinių punktų mokesčio normą su medianine 286 bazinių punktų verte BB rizikos kategorijoje ir nusprendė, kad, atsižvelgiant į pastarąją normą, tokiai garantijai taikoma mokesčio norma turėjo būti padidinta dėl jos nustatyto išpirkimo termino poveikio.

291

Atsižvelgdama į Komisijos susirūpinimą, Jungtinė Karalystė padidino kredito garantijos mokesčio normą nuo 250 iki 295 bazinių punktų, kad ji atitiktų mokesčio normą, kurią NNBG būtų turėjusi sumokėti privačioje rinkoje, jeigu tokia garantija minėtoje rinkoje būtų suteikta. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 476 konstatuojamosios dalies, minėta institucija laikėsi nuomonės, kad šis patikslinimas leido iki minimumo sumažinti minėtos garantijos pagalbos elementą.

292

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad šie argumentai yra neteisingi. Pirma, Austrijos Respublika teigia, kad Komisija neturėjo konstatuoti, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statybos ir eksploatavimo projektas yra patikimas ir kad tikimybė, kad jis nebus įgyvendintas yra tikrai nedidelė. Antra, ji tvirtina, kad Komisija turėjo nustatyti kredito rizikos kategoriją, neatsižvelgiant į kitas nagrinėjamas priemones. Trečia, kaip ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, ji teikia argumentus, grindžiamus tuo, kad, vertindama kredito garantiją, Komisija nepakankamai atsižvelgė į Pranešime dėl garantijų numatytus kriterijus.

293

Austrijos Respublika teigia, kad Komisija neturėjo konstatuoti, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statybos ir eksploatavimo projektas yra patikimas, ir tikimybė, kad jis nebus įgyvendintas, yra tikrai nedidelė. Tokia nuomonė prieštarauja Komisijos argumentams, grindžiamiems rinkos nepakankamumu.

294

Komisija mano, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

295

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad BB arba Ba reitingas, kurį Komisija laikė tinkamu (žr. ginčijamo Sprendimo 465 konstatuojamąją dalį), atitinka labai rizikingus projektus, tačiau jų bendras teigiamas rezultatas vis dėlto yra tikėtinas.

296

Taigi, priešingai, nei leidžia suprasti Austrijos Respublika, Komisija nesirėmė argumentu, kad projekto neįgyvendinimo tikimybė buvo pakankamai maža.

297

Vadinasi, šį Austrijos Respublikos argumentą reikia atmesti.

298

Austrijos Respublika tvirtina, kad vertindama kredito garantiją Komisija neturėjo ne atsižvelgti į kitų nagrinėjamų priemonių poveikį, o remtis ginčijamo Sprendimo 390 konstatuojamojoje dalyje pateiktu savo teiginiu, kad be valstybės pagalbos visiškai komercinių investicijų į naują branduolinę elektrinę nebūtų.

299

Komisija mano, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

300

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisijai vertinant projekto neįgyvendinimo rizikos tikimybę, siekiant nustatyti kredito garantijos mokesčio normą, kuri atitiktų rinkoje taikomą normą, niekas nedraudė atsižvelgti į susitarimo dėl skirtumų ir ministerijos susitarimo poveikį. Iš tiesų, trys nagrinėjamos priemonės sudaro visumą ir šiais dviem susitarimais būtent ir siekiama panaikinti Komisijos nustatytas investicijų kliūtis į naują branduolinę elektrinę. Šių priemonių poveikis, be kita ko – susitarimu dėl skirtumų garantuotas pajamų srautas, buvo svarbus aspektas analizuojant projekto neįgyvendinimo rizikos tikimybę. Kita vertus, nuomonė, kurios laikėsi Austrijos Respublika, kuria remiantis į tokius aspektus neturėtų būti atsižvelgta atliekant tokią analizę, neproporcingai padidintų riziką, į kurią reikia atsižvelgti vertinant kredito garantiją.

301

Darytina išvada, kad Komisija, per projekto neįgyvendinimo tikimybės vertinimą, kurį atliko vertindama kredito garantiją, atsižvelgusi į susitarimo dėl skirtumų poveikį, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Taigi, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija, vertindama projekto neįgyvendinimo riziką tam, kad nustatytų tinkamą garantijos mokesčio normą, neturėjo atsižvelgti į kitų nagrinėjamų priemonių poveikį, reikia atmesti.

302

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia argumentus, iš esmės grindžiamus tuo, kad Komisija, vertindama kredito garantiją, nepakankamai atsižvelgė į kai kuriuos Pranešime dėl garantijų numatytus kriterijus. Šiomis aplinkybėmis jos pateikia argumentus, grindžiamus netinkamu garantijos trukmės nustatymu, netinkamu didžiausio paskolos įkaito sumos nustatymu, tuo, kad kredito garantijos mokesčio norma nebuvo pakankamai aukšta, ir finansiniais sunkumais, su kuriais susidūrė EDF.

303

Komisija, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Rumunija tvirtina, kad šiuos argumentus reikia atmesti. Šiomis aplinkybėmis Komisija teigia, be kita ko, kad šiuo atveju Pranešimas dėl garantijų nebuvo taikomas.

304

Pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 336–339 konstatuojamosiose dalyse Komisija laikėsi nuomonės, kad kredito garantija yra valstybės pagalba. Šiuo klausimu ji nurodė, kad, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad projektas, finansavimas ir garantija yra beprecedenčiai, ir jų nėra su kuo tiksliai palyginti, net laikantis nuomonės, jog patikslinta kredito garantijos mokesčio norma sumažino pagalbą iki minimumo, suma, kurią už minėtą garantiją moka NNBG, negali būti laikoma rinkos kaina, nes rinkoje nėra ir neturėtų būti jokio panašaus mechanizmo. Šios išvados neginčija nė viena iš šalių.

305

Taip pat reikia priminti, kad, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 463–477 konstatuojamųjų dalių, Jungtinė Karalystė, atsižvelgdama į Komisijos susirūpinimą dėl pernelyg optimistiškai įvertintos su kredito garantija susijusios rizikos, pakeitė minėtos garantijos mokesčio normą į 295 bazinius punktus, ir Komisija laikėsi nuomonės, kad ši patikslinta mokesčio norma yra veiksmingas hipotetinės rinkos normos pritaikymas priemonei, kurios rinkoje nėra.

306

Reikia konstatuoti, kad savo argumentais, grindžiamais Pranešime dėl garantijų nustatytų kriterijų nesilaikymu, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė siekia įrodyti, kad Komisijos teiginys, kad patikslinta 295 bazinių punktų kredito garantijos mokesčio norma yra veiksmingas hipotetinės rinkos normos pritaikymas priemonei, kurios rinkoje nėra, yra neteisingas. Iš esmės šios valstybės narės teigia, kad vertindama, ar ši mokesčio norma yra toks veiksmingas pritaikymas, Komisija neatsižvelgė į kriterijus, į kuriuos būtų atsižvelgęs rinkos ekonomikos investuotojas, t. y. į neribotą minėtos garantijos trukmę, per didelę paskolos įkaito sumą ir tai, kad EDF susiduria su finansiniais sunkumais. Be to, jos teigia, kad ši mokesčio norma yra per maža.

307

Taip pat reikia pažymėti, pirma, kad Komisijos išvada, kuria remiantis patikslinta 295 bazinių punktų kredito garantijos mokesčio norma yra veiksmingas hipotetinės rinkos normos pritaikymas priemonei, kurios rinkoje nėra, grindžiama argumentu, kad hipotetinis rinkos ekonomikos investuotojas būtų reikalavęs tokios mokesčio normos, ir, antra, kad Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Austrijos Respublikos pateiktais argumentais siekiama įrodyti, kad toks investuotojas būtų atsižvelgęs į elementus, į kuriuos Komisija neatsižvelgė, ir kad būtų reikalavęs didesnės mokesčio normos.

308

Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad šiuo atveju, kaip teigia Komisija, Pranešimas dėl garantijų nebuvo taikomas, šių valstybių narių argumentai, grindžiami netinkamu garantijos trukmės nustatymu, netinkamu didžiausio paskolos įkaito sumos nustatymu, tuo, kad kredito garantijos mokesčio norma nebuvo pakankamai aukšta ir kad EDF susidūrė su finansiniais sunkumais, negali būti laikomi nereikšmingais vien dėl to, kad grįsdamos savo argumentus šios valstybės narės remiasi kriterijais, numatytais Pranešime dėl garantijų.

309

Nepriklausomai nuo to, ar šiuo atveju Komisija privalėjo atsižvelgti į Pranešime dėl garantijų numatytus kriterijus, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Austrijos Respublikos argumentus reikia atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių.

310

Austrijos Respublika teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta kredito garantijos trukmė. Šiomis aplinkybėmis ši valstybė narė remiasi Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto trečios pastraipos b papunktyje nurodytu kriterijumi.

311

Komisija mano, kad šį argumentą reikia atmesti.

312

Pirmiausia reikia priminti, kad iš Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto b papunkčio matyti, kad viena iš minėto pranešimo 3 punkte nustatytų sąlygų tam, kad valstybė galėtų paneigti bet kokią naudą jo pagrindu, yra ta, kad turi būti nustatyta garantijos trukmė. Be to, iš minėto pranešimo 4.1 punkto b papunkčio matyti, kad, siekiant pagal šį pranešimą apskaičiuoti garantijos subsidijos ekvivalentą, reikia atsižvelgti į garantijos trukmę. Iš pastarojo punkto taip pat matyti, kad neterminuotas garantijas Komisija iš principo laiko nesuderinamomis su SESV 107 straipsniu.

313

Kalbant apie Austrijos Respublikos pateiktus argumentus, pirmiausia reikia atmesti jos teiginį, kuriuo remiantis kredito garantija buvo neterminuota. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad iš ginčijamo Sprendimo 49 punkto matyti, jog ši garantija nėra neterminuota ir ja užtikrinamas laiku atliekamas reikalavimus atitinkančios skolos pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimas. Taip pat reikia pažymėti, kad iš minėto Sprendimo 432 konstatuojamosios dalies matyti, jog garantija užtikrintos skolos grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė bus 27,4 metai, o obligacijų išpirkimo terminas bus 8–41 metai.

314

Antra, tiek, kiek savo argumentais Austrijos Respublika teigia, kad nustatydama patikslintą 295 bazinių punktų kredito garantijos mokesčio normą, Komisija nepakankamai atsižvelgė į minėtos garantijos trukmę, pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 472 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog nustatant šią mokesčio normą atsižvelgta, be kita ko, į jos susirūpinimą dėl išskirtinai ilgo išleistinų obligacijų išpirkimo termino. Antra, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio kito pagrįsto argumento, dėl kurio Komisijos išvada, kad, atsižvelgiant į obligacijų išpirkimo terminą, ši mokesčio norma buvo nustatyta taip, kad atspindėtų kainą, kuri būtų sumokėta garantui rinkos ekonomikos sąlygomis, pasirodytų neįtikinama.

315

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Austrijos Respublikos argumentą, susijusį su garantijos trukme, reikia atmesti.

316

Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nenustatė didžiausios paskola padengiamos sumos. Šiomis aplinkybėmis ji remiasi Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto c papunkčiu.

317

Komisija atmeta šiuos argumentus.

318

Pirmiausia reikia pažymėti, jog remiantis Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunkčiu, kad valstybė narė galėtų laikyti, jog, vadovaujantis šio pranešimo 3 punktu, naudos nėra, iš principo garantija turi būti užtikrinama ne daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos arba kito finansinio įsipareigojimo. Taigi iš minėto pranešimo 3.2 punkto c papunkčio matyti, kad Komisija laikosi nuomonės, jog kai finansinis įsipareigojimas yra visiškai užtikrintas garantija, paskolos davėjas yra mažiau suinteresuotas tinkamai įvertinti, užtikrinti ir sumažinti skolinimo operacijos riziką ir ypač tinkamai įvertinti paskolos gavėjo patikimumą, ir kad neturėdamas priemonių valstybinis garantas taip pat ne visuomet gali atlikti tokį rizikos vertinimą. Be to, to paties pranešimo 4.1 punkto c papunktyje numatyta, kad į šį kriterijų turi būti atsižvelgta apskaičiuojant garantijos pagalbos elementą.

319

Vis dėlto taip pat reikia pažymėti, kad pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunktį ši riba netaikoma garantijoms, kuriomis dengiami skolos vertybiniai popieriai, kaip tai suprantama pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004, p. 38), iš dalies pakeistą 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/22/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2004/109 nuostatas (OL L 76, 2008, p. 50), 2 straipsnio 1 dalies b punktą. Remiantis pastarąja nuostata skolos vertybiniai popieriai yra obligacijos arba kitos vertybiniais popieriais paverstos perleidžiamos skolos, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcijoms bendrovėse, arba kurie, jeigu konvertuojami arba jei pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, suteikia teisę įsigyti akcijų arba toms akcijoms lygiaverčių vertybinių popierių.

320

Pirma, reikia konstatuoti, kad kredito garantija susijusi su vertybiniais popieriais, išleistais laikantis Europos vidutinės trukmės vertybinių popierių pirkimo programos sąlygų, taigi su skolos vertybiniais popieriais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/109 2 straipsnio 1 dalies b punktą. Taigi, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad kredito garantija neatitinka Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunktyje ir 4.1 punkto c papunktyje numatyto kriterijaus dėl didžiausio paskolos įkaito sumos, reikia atmesti.

321

Antra, bet kuriuo atveju Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunktyje neneigiama, kad viršijus 80 % ribą naudos gali nebūti. Iš tiesų, iš šio punkto matyti, kad tuo atveju, kai nesilaikoma minėtos ribos, valstybė narė turėtų pranešti apie priemonę ir pagrįsti savo teiginį, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba. Taigi, nors ši riba ir būtų viršyta, tai nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Komisijos išvada, kuria remiantis patikslinta 295 bazinių punktų dydžio kredito garantijos mokesčio norma atitiko mokesčio normą, kurios garantas reikalautų rinkos ekonomikos sąlygomis, yra akivaizdžiai neteisinga.

322

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia atmesti argumentą, grindžiamą Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto c papunktyje ir 4.1 punkto trečios pastraipos c papunktyje nurodytos ribos viršijimu.

323

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad EDF, NNBG patronuojančioji bendrovė, susiduria su finansiniais sunkumais. Jos mano, kad per procesą Bendrajame Teisme jų pateiktais įrodymais galima tai įrodyti. Šios valstybės narės tvirtina, kad išimtinėmis aplinkybėmis pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks didelis, kaip ir suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija. Nors šie įrodymai nebuvo pateikti per administracinę procedūrą, Komisija turėjo atsižvelgti į šiuose dokumentuose minimas aplinkybes. Taigi šios valstybės narės remiasi Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto a papunkčiu ir 4.1 punkto a papunkčiu.

324

Komisija ir Prancūzijos Respublika mano, kad šiuos argumentus reikia atmesti. Šiomis aplinkybėmis Komisija tvirtina, kad dokumentai, kuriais remiasi Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, jai nebuvo pateikti per administracinę procedūrą, taigi ji neprivalėjo atsižvelgti į Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės nurodytą aplinkybę.

325

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto a papunktį viena iš sąlygų, leidžiančių valstybei manyti, kad, vadovaujantis šiuo pranešimu, naudos nėra, yra sąlyga, kad paskolos gavėjas neturi finansinių sunkumų, o pagal minėto pranešimo 4.1 punkto a papunktį į šį aspektą turi būti atsižvelgta apskaičiuojant pagalbos elementą. Kaip matyti iš 4.1 punkto a papunkčio antros pastraipos, Komisija laikosi nuomonės, kad finansinių sunkumų turinčioms įmonėms rinkos garantas, jeigu toks yra, garantijos suteikimo metu turėtų taikyti didelę priemoką dėl tikėtino įsipareigojimų nevykdymo lygio, ir jeigu tikimybė, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti paskolos, tampa ypač didelė, tokia rinkos norma gali nebeegzistuoti, o išimtiniais atvejais garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija.

326

Pirmiausia reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentą, grindžiamą tuo, jog dėl to, kad EDF buvo sunkumų patirianti įmonė, Komisija turėjo laikytis nuomonės, kad kredito garantijos pagalbos elementas buvo toks didelis, kaip ir suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija.

327

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2, toliau – Gairės sunkumus patiriančioms įmonėms), į kurias daroma nuoroda Pranešime dėl garantijų, 9 punktą finansinių sunkumų patiriančia įmone laikytina tokia įmonė, kuri nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą.

328

Savo teiginiui, kad EDF susiduria su finansiniais sunkumais, pagrįsti Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia šiuos įrodymus:

329

Pirma, kalbant apie 2011 m. vasario 27 d. internete paskelbtą straipsnį, pakanka konstatuoti, kad jame rašoma apie EDF finansinę padėtį ir kalbama apie šios bendrovės įsiskolinimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad jame nurodyta, jog minėtai bendrovei reitingų agentūra suteikė AA reitingą, negalima daryti išvados, kad aptariamos bendrovės įsiskolinimai buvo tokie, kad galima teigti, jog artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu ji beveik neabejotinai nutrauks veiklą. Iš tiesų, šis reitingas rodo aukštą kokybę ir investiciją, kuri iš principo yra patikima.

330

Antra, remiantis 2013 m. balandžio 8 d. Jungtinės Karalystės dienraštyje paskelbtu, galima padaryti tik tokią išvadą, kad ankstesnis EDF partneris Hinklio kyšulio C elektrinės projektui nutraukė veiklą branduolinės energijos srityje ir kad dėl savo 39 mlrd. EUR siekiančios skolos jis nebuvo tikras, kad ši įmonė gali šį projektą įgyvendinti viena. Kita vertus, remiantis juo negalima daryti išvados, kad EDF yra finansinių sunkumų turinti įmonė, kaip tai suprantama pagal Gairių sunkumus patiriančioms įmonėms 9 punktą.

331

Trečia, kalbant apie 2012 m. kovo 1 d. Prancūzijos dienraštyje paskelbtą straipsnį ir 2014 m. vasario 26 ir spalio 6 d. Vokietijos dienraštyje, apžvelgiančiame ekonomiką, paskelbtus straipsnius, reikia pažymėti, kad jie susiję ne su EDF, bet su aptariama bendrove. Ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu ši bendrovė ir EDF buvo atskiros įmonės ir nei Austrijos Respublika, nei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima teigti, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu Komisija žinojo arba turėjo žinoti, kad ateityje EDF iš dalies perims minėtuose straipsniuose paminėtą bendrovę. Priešingai, šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad remiantis Komisijos pateikta informacija, kurios neginčijo nei Austrijos Respublika, nei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, susitarimo protokolas dėl EDF atliekamo aptariamos bendrovės dalinio perėmimo buvo pasirašytas tik 2015 m. liepos 29 d., taigi po 2014 m. spalio 8 d., t. y. ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos. Taigi, šiais straipsniais negali būti įrodyta, kad ginčijamo Sprendimo momentu EDF buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Šie argumentai taikytini taip pat ir informaciniams dokumentams, aptariamos bendrovės paskelbtiems 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. pirmaisiais ketvirčiais, ir internete paskelbtam straipsniui, nes juose pateikta informacija dėl šios bendrovės.

332

Ketvirta, kalbant apie 2015 m. birželio 5 d. ir 2016 m. vasario 17 ir 18 d. Prancūzijos dienraštyje paskelbtus straipsnius, taip pat 2016 m. kovo 12 d. Jungtinės Karalystės dienraštyje, apžvelgiančiame ekonomiką ir finansus, paskelbtą straipsnį, reikia konstatuoti, kad jie buvo paskelbti po ginčijamo Sprendimo priėmimo.

333

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija turėjo priimdama šį sprendimą (1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija / Komisija, 234/84, EU:C:1986:302, 16 punktas). Šiuo atveju Komisija negalėjo turėti tos informacijos, nes šio Sprendimo 332 punkte nurodyti straipsniai buvo paskelbti po ginčijamo Sprendimo priėmimo, ir byloje nėra informacijos, kuri rodytų, kad juose pateiktą informaciją minėta institucija galėjo turėti iki šio Sprendimo priėmimo.

334

Bet kuriuo atveju net jeigu Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė būtų pateikusios šio Sprendimo 328 punkte nurodytus straipsnius, siekdamos įrodyti iki ginčijamo Sprendimo susiklosčiusias aplinkybes, jais negalėtų būti įrodyta, kad iki minėto Sprendimo priėmimo EDF buvo finansinių sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal Gairių sunkumus patiriančioms įmonėms 9 punktą. Kadangi šiuose straipsniuose kalbama apie aptariamos bendrovės suskaidymą ir apie tai, kad jos dalį perima EDF, reikia pažymėti, kad tai įvyko po ginčijamo Sprendimo priėmimo (žr. šio Sprendimo 331 punktą). Be to, reikia konstatuoti, kad remiantis šiais straipsniais negalima daryti išvados, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo EDF įsiskolinimas buvo toks, jog be išorinės intervencijos ši įmonė artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai būtų priversta nutraukti veiklą.

335

Penkta, Austrijos Respublika tvirtina, kad iš 2015 m. lapkričio mėn. Prancūzijos audito rūmų specialios ataskaitos dėl EDF tarptautinės strategijos 5 puslapio matyti, kad 2009 m. pabaigoje šios įmonės „finansinė padėtis buvo sunki“, o iš tos pačios ataskaitos 7 puslapio matyti, kad „[minėtos bendrovės] finansinė padėtis buvo sudėtinga net ir padidinus įsiskolinimą“.

336

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad remiantis 2015 m. lapkričio mėn. Prancūzijos audito rūmų specialia ataskaita dėl EDF tarptautinės strategijos negalima daryti išvados, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną EDF buvo įmonė, patirianti finansinių sunkumų, kaip tai suprantama pagal Gairių sunkumus patiriančioms įmonėms 9 punktą. Iš tiesų, pirma, minėtos ataskaitos 5 puslapyje nurodyta, kad „2009 m. pabaigoje [EDF] „finansinė padėtis buvo sunki“, tačiau paskui joje nurodyta, kad „[p]rasid[ėjo] naujas etapas, atitinkantis [Audito Rūmų] patikrinimo laikotarpį, kuriuo parduota turto už bendrą beveik 13 [mlrd. EUR] sumą“. Antra, reikia konstatuoti, kad šios ataskaitos 7 puslapyje pateikta formuluotė „pagrindinis valstybės akcininkės rūpestis [buvo], kad grupė ir toliau išmokėtų didelius dividendus, nors finansinė padėtis buvo sunki net ir padidinus įsiskolinimą“, neparodo, kad EDF įsiskolinimas beveik neabejotinai ją verstų nutraukti veiklą artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu.

337

Šešta, iš 2012 m. gruodžio 13 d. nepriklausomos organizacijos straipsnio matyti, kad Flamanvilio ir Olkiluoto branduolinių elektrinių statybos išlaidos padidėjo. Iš ginčijamo Sprendimo aiškiai matyti, kad Komisija atsižvelgė į šias aplinkybes. Taip pat reikia konstatuoti, kad remiantis minėtu straipsniu negalima daryti išvados, kad EDF arba aptariama bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Galiausiai, kalbant apie šiame straipsnyje apie šią bendrovę pateiktą informaciją, pakanka nurodyti šio Sprendimo 331 punkte pateiktus argumentus. Taigi šiuo straipsniu taip pat negali būti įrodyta akivaizdi Komisijos klaida.

338

Vadinasi, Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais negali būti įrodyta, kad EDF turėjo finansinių sunkumų, kaip tai suprantama pagal Gairių sunkumus patiriančioms įmonėms 9 punktą. Taigi, šių valstybių narių argumentą, kuriuo remiantis dėl to, kad EDF buvo sunkumų patirianti įmonė, Komisija turėjo laikytis nuomonės, kad kredito garantijos pagalbos elementas buvo toks didelis, kaip ir suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija, reikia atmesti.

339

Antra, kadangi Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais siekiama įrodyti, kad, atsižvelgiant į EDF finansinę padėtį, rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų sutikęs su 295 bazinių punktų dydžio kredito garantijos mokesčio norma, pakanka pažymėti, kad šios valstybės narės nepateikė pagrįstų argumentų, kuriais būtų įrodyta, kad ginčijamo Sprendimo 9.5.3.1 punkte Komisijos pateikti argumentai pasirodytų neįtikinami. Be kita ko, šios valstybės narės nepateikė jokio argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad rėmimasis BB arba Ba reitingu buvo akivaizdi klaida, ar kad, pirma, 102 Europos įmonių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių BB rizikos kategorijoje vidurkio ir medianinės 286 bazinių punktų vertės minėtoje rizikos kategorijoje palyginimas, kurį atliko Komisija, ir, antra, minėtos garantijos mokesčio normos pakeitimas į 295 bazinius punktus, kuris buvo atliktas, siekiant atsižvelgti į Komisijos susirūpinimą (žr. šio Sprendimo 290 punktą), pasirodė neįtikinami.

340

Taigi, taip pat reikia atmesti Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, grindžiamus tuo, kad Komisija neturėjo atsižvelgti į Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto a papunktyje ir 4.1 punkto a papunktyje numatytus kriterijus, ir nėra reikalo nuspręsti dėl Komisijos argumento, pagal kurį šių valstybių narių pateikti dokumentai nebuvo pateikti per administracinę procedūrą.

341

Dublike Austrijos Respublika teigia, kad, vadovaujantis Pranešimo dėl garantijų 3.4 punkto f papunkčio šešta pastraipa, rizikos priemoka yra lygi ne mažiau kaip 400 bazinių punktų. Komisija nepaaiškino, kodėl kredito garantija, kuriai buvo numatyta patikslinta 295 bazinių punktų dydžio mokesčio norma, buvo mažiau rizikinga.

342

Komisija ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

343

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Pranešimo dėl garantijų 3.4 punkto f papunkčio šeštoje pastraipoje paminėtas kriterijus, į kurį daroma nuoroda minėto pranešimo 4.2 punkte, taikomas tik garantijų schemoms, o ne individualioms garantijoms. Kredito garantija nėra garantijų schema, kaip tai suprantama pagal šio pranešimo 1.3 punkto a papunktį.

344

Antra, bet kuriuo atveju turi būti konstatuota, kad, priešingai, nei leidžia suprasti Austrijos Respublika, Pranešimo dėl garantijų 3.4 punkto f papunkčio šeštoje pastraipoje numatyta 400 bazinių punktų suma netaikoma tiesiogiai garantijos mokesčio normai. Iš tiesų, kaip nurodyta minėto pranešimo 3.4 punkto f papunktyje, nustatytos priemokos turi padengti įprastą riziką, susijusią su garantijos suteikimu, schemos administravimo išlaidas ir metinę pakankamo kapitalo grąžą. Metinę pakankamo kapitalo grąžą sudaro rizikos priemoka, kuri gali būti padidinta su rizika nesusijusia palūkanų norma. Vis dėlto šio pranešimo 3.4 punkto f papunkčio šeštoje pastraipoje nurodyta 400 bazinių punktų suma yra susijusi tik su įprasta rizikos priemoka už akcinį kapitalą, kuri turi būti įtraukta į pagalbos gavėjams nustatytas garantijų priemokas. Darytina išvada, kad, priešingai, nei leidžia manyti Austrijos Respublika, mokesčio norma negali būti tiesiogiai lyginama su minėtame punkte numatyta 400 bazinių punktų norma.

345

Trečia, išsamumo sumetimais reikia pažymėti, kad Pranešimo dėl garantijų 3.4 punkto f papunkčio šeštoje pastraipoje tik nustatytas metodinis aspektas, leidžiantis valstybei narei nustatyti mokesčio normą, atitinkančią tą, kurios reikalautų rinkos ekonomikos garantas. Šis punktas tikrai nedraudžia to, kad užuot laikiusis šios metodikos, Komisija šią normą nustatytų kitaip, į rinkos ekonomikos garantų panašiems projektams reikalaujamas mokesčių normas atsižvelgdama kaip į orientacinius dydžius ir šias normas patikslindama pagal atitinkamo projekto ypatumus. Taigi, šis punktas nedraudžia požiūrio, kurio šiuo atveju laikėsi Komisija (žr. šio Sprendimo 290 punktą).

346

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, taip pat reikia atmesti argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija neatsižvelgė į Pranešimo 3.4 punkto f papunkčio šeštoje pastraipoje ir 4.2 punkte numatytą skaičiavimo metodą.

347

Taigi Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais, grindžiamais Pranešime dėl garantijų nustatytų kriterijų nesilaikymu, negali būti įrodyta, kad padaryta akivaizdi klaida, daranti poveikį ginčijamo Sprendimo 475 ir 476 konstatuojamosiose dalyse išdėstytiems Komisijos argumentams, kuriais remiantis patikslinta 295 bazinių punktų dydžio kredito garantijos mokesčio norma atitinka normą, kurią NNBG būtų mokėjusi, jeigu tokia garantija būtų suteikta rinkoje.

348

Taigi šiuos argumentus reikia atmesti ir nereikia nuspręsti dėl klausimo, ar šiuo atveju Komisija turėjo atsižvelgti į Pranešime dėl garantijų nurodytus kriterijus.

349

Vadinasi, reikia atmesti visus argumentus, susijusius su kredito garantija.

350

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika teigia, kad Komisija neatsižvelgė į sumavimo principą, pagal kurį reikalaujama, kad būtų galima nustatyti bendrą visų nagrinėjamų priemonių visumą.

351

Šiuo klausimu, pirma, tiek, kiek šiuo argumentu Austrijos Respublika dar kartą teigia, kad Komisija privalėjo apskaičiuoti tikslią nagrinėjamų priemonių subsidijos ekvivalento normą arba kad neteisingai nustatė įvairių nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus, jį reikia atmesti ir daryti nuorodą į šio Sprendimo 247–349 punktus.

352

Antra, tiek, kiek šiuo argumentu Austrijos Respublika teigia, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į bendrą trijų nagrinėjamų priemonių poveikį, reikia pažymėti, kad šis argumentas susijęs su per didele kompensacija. Taigi į jį bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą, susijusį su nagrinėjamų priemonių proporcingumu.

353

Todėl šį, o kartu ir visus argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad nagrinėjamų priemonių pagalbos elementai buvo nustatyti netinkamai, reikia atmesti.

354

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija neteisingai nustatė išlaidas, susijusias su branduolinių atliekų tvarkymu ir šalinimu.

355

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad pagalbos priemonė, kurią Komisija pripažino suderinama, susijusi tik su susitarimu dėl skirtumų, ministerijos susitarimu ir kredito garantija. Kita vertus, ginčijamas sprendimas nesusijęs su galima Jungtinės Karalystės suteikiama valstybės pagalba išlaidoms, dėl branduolinių atliekų tvarkymo ir šalinimo, padengti.

356

Antra, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 461 konstatuojamosios dalies, atlikdama nagrinėjamų priemonių vertinimą Komisija atsižvelgė į Hinklio kyšulio C elektrinės finansiniame modelyje pateiktą informaciją dėl išlaidų, susijusių su branduolinių atliekų tvarkymu ir šalinimu. Iš tikrųjų, kaip pagrįstai tvirtino Komisija, kadangi tai yra išlaidos, kurias turi padengti elektrinės eksploatuotojas, reikėjo į jas atsižvelgti, apskaičiuojant būtiną grąžą, kad būtų užtikrintas pakankamas skatinamasis poveikis.

357

Trečia, reikia konstatuoti, kad ginčijamo Sprendimo 460 ir 461 konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai pažymėjo, kad apie kiekvieną papildomą pagalbos elementą dėl išlaidų, susijusių su branduolinių atliekų tvarkymu ir šalinimu, kuris nebuvo įtrauktas į nagrinėjamas priemones, turės būti pranešta atskirai.

358

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad Komisija elgėsi laikydamasi šio Sprendimo 263–266 punktuose nurodytų principų. Taigi, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija neteisingai nustatė išlaidas, susijusias su branduolinių atliekų tvarkymu ir šalinimu, reikia atmesti.

359

Šios išvados negali paneigti tai, kad 2015 m. liepos 20 d., taigi po ginčijamo Sprendimo priėmimo, Jungtinė Karalystė pranešė apie kainų nustatymo tvarką branduolinių atliekų vežimo sutartyse, ir kad 2015 m. spalio 9 d. sprendimu byloje SA.34962 Waste Contract for New Nuclear Power Stations (OL C 161, 2016, p. 1) šią tvarką Komisija pripažino valstybės pagalba ir ją pripažino suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Iš tikrųjų šios aplinkybės susiklostė po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, taigi jos negali paneigti jo teisėtumo (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 11 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, T‑533/10, EU:T:2014:629, 75 punktas). Be to, jeigu Austrijos Respublika laikytųsi nuomonės, kad pagalbos priemonė, kuriais leidimas suteiktas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu, neturėjo būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, ji šiuos argumentus turėtų pateikti teikdama ieškinį dėl šio sprendimo. Kita vertus, tokie argumentai netinkami nagrinėjant šį ieškinį, nes juo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą, kuris neapima šios kainų nustatymo tvarkos.

360

Penktajame pagrinde Austrijos Respublika tvirtina, kad ateityje Hinklio kyšulio C elektrinei gali būti suteikta papildoma pagalba valstybės garantijos forma.

361

Kalbant apie šį argumentą, pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas aplinkybėmis, kurios galėtų nutikti po ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos ir kurios dėl šios priežasties negalėtų paneigti jo teisėtumo (žr. šio Sprendimo 359 punktą). Bet kuriuo atveju, kadangi Austrijos Respublika mano, kad bet kokia papildoma pagalba būtų nesuderinama su vidaus rinka, į šiuos argumentus negali būti atsižvelgta nagrinėjant šį ieškinį, dėl prašymo panaikinti ginčijamą sprendimą, susijusį su nagrinėjamomis priemonėmis.

362

Taigi, reikia atmesti visus argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad nagrinėjamų priemonių pagalbos elementai nebuvo tinkamai nustatyti.

363

Kalbant apie argumentus, grindžiamus pareigos motyvuoti pažeidimu, kuriuos Austrijos Respublika pateikia pagal devintojo pagrindo ketvirtą dalį, pakanka pažymėti, kad jie grindžiami neteisinga prielaida, kad Komisija privalėjo išsamiau nustatyti nagrinėjamas priemones. Taigi, šiuos argumentus reikia atmesti.

364

Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad būdas, kurį Komisija naudojo kredito garantijos pagalbos elementui apibrėžti, yra nesuprantamas, taip pat reikia atmesti. Išties, kaip jau nurodyta šio Sprendimo 285–349 punktuose, iš ginčijamo Sprendimo pakankamai aiškiai matyti, kad Komisija patikslino kredito garantijos, apie kurią pranešė Jungtinė Karalystė, sąlygas taip, kad šios garantijos pagalbos elementas būtų sumažintas iki minimumo.

365

Taigi, argumentus, susijusius su pareigos motyvuoti pažeidimu, taip pat reikia atmesti.

366

Vadinasi, reikia atmesti penktąjį ir aštuntąjį pagrindus, taip pat devintojo pagrindo ketvirtą dalį, tačiau išnagrinėti argumentą, grindžiamą patekimo į elektros energijos vidaus rinką kliūtimis ir nagrinėjamų priemonių poveikiu kainoms šioje rinkoje (žr. šio Sprendimo 273 punktą), ir argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į bendrą trijų nagrinėjamų priemonių poveikio (žr. šio Sprendimo 352 punktą) analizę, į kuriuos bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą.

367

Šeštasis pagrindas, devintojo pagrindo trečios dalies antras kaltinimas ir šešta dalis yra susiję su Komisijos argumentais, išdėstytais ginčijamo Sprendimo 9.5 ir 9.6 punktuose, kuriais remiantis nagrinėjamos priemonės atitinka proporcingumo principą. Minėto Sprendimo 548 konstatuojamoje dalyje Komisija konstatavo, kad kredito garantijos mokesčio normą pakeitus į 295 bazinius punktus ir patikslinus pelno pasidalijimo tvarką, konkurencijos iškraipymai, kuriuos lemia Hinklio kyšulio C elektrinės perdavimas eksploatuoti, buvo minimalūs ir juos atsveria priemonių nauda.

368

Pirmiausia reikia išnagrinėti šeštąjį pagrindą, kuriuo siekiama įrodyti klaidas dėl nagrinėjamų priemonių proporcingumo vertinimo. Tada bus išnagrinėtas devintojo pagrindo trečios dalies antras kaltinimas ir šeštoji dalis, grindžiami, be kita ko, nepakankamu motyvavimu.

369

Grįsdamos šeštąjį pagrindą Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, kad ginčijamo Sprendimo 9.5 ir 9.6 punktuose išdėstytuose Komisijos argumentuose padaryta akivaizdžių klaidų.

370

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia priminti, jog tam, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ji turi būti tinkama ir būtina, atsižvelgiant į siekiamą viešojo intereso tikslą. Be to, jos nulemtas prekybos sąlygų sutrikdymas ir konkurencijos iškraipymas turi būti proporcingi, atsižvelgiant į iš to gaunamą naudą (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Sprendimo British Airways ir kt. / Komisija, T‑371/94 ir T‑394/94, EU:T:1998:140, 282 ir 283 punktus ir 2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑135/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:116, 60 punktą).

371

Taip pat reikia priminti, kad, kaip jau nurodyta šio Sprendimo 79–128 punktuose, Jungtinė Karalystė turėjo ne tik teisę branduolinę technologiją pasirinkti kaip vieną iš savo energijos šaltinių, bet, atsižvelgiant į Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktą ir 192 straipsnio pirmą pastraipą, taip pat teisę naujos branduolinės elektrinės statybą nustatyti kaip viešojo intereso tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

372

Kalbant apie kontrolės, kurią Bendrasis Teismas turi vykdyti šiomis aplinkybėmis, apimtį, reikia pažymėti, kad taikydama SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija turi didelę diskreciją. Taigi, Bendrojo Teismo vykdoma kontrolė yra ribota (žr. šio Sprendimo 160 ir 161 punktus).

373

Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, pateiktus šeštajam pagrindui pagrįsti, ir suskirstytus į tris dalis, kurių pirma susijusi su nagrinėjamų priemonių tinkamumu, antra – su jų būtinumu, o trečia – su jų neigiamo ir teigiamo poveikio palyginimu, reikės išnagrinėti atsižvelgiant į šiuos argumentus.

374

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, kad, priešingai, nei nusprendė Komisija, nagrinėjamos priemonės nebuvo tinkamos nei tiekimo saugumo pagerinimo, nei elektros energijos tiekėjų įvairinimo, nei anglies dioksido sumažinimo tikslams pasiekti.

375

Pirma, Austrijos Respublika teigia, kad nagrinėjamos priemonės yra netinkamos, siekiant pagerinti elektros energijos tiekimo saugumą ir užtikrinti elektros energijos tiekėjų įvairovę.

376

Viena vertus, tiekimo saugumo klausimu Austrijos Respublika tvirtina, kad branduolinė energija nėra niekuo pranašesnė už kitus ekologiškesnius ir pigesnius energijos šaltinius. Pirmiausia, valstybės narės yra priklausomos nuo urano rūdos importo. Taip pat branduolinėms elektrinėms didelį poveikį daro temperatūros kilimas, nes joms reikia daug šalto vandens. Be to, mažos decentralizuotos elektrinės būtų pigesnės ir galėtų būti greitai paleistos ir sustabdytos, o tai leistų daug greičiau reaguoti į elektros energijos paklausą, kuri greitai kinta. Be to, gedimas mažoje elektrinėje yra kur kas lengviau valdomas nei gedimas branduolinėje elektrinėje. Be to, Komisija, nagrinėdama įvairius atvejus, neatsižvelgė į jungčių planą, kuriuo, be kita ko, siekiama integruoti atsinaujinančius elektros išteklius, ir į ateities technologijų pažangą. Be to, Austrijos Respublikos nuomone, Jungtinėje Karalystėje ateityje labai padaugės elektros energijos gamybos pajėgumų. Galiausiai Komisija nepakankamai apgalvojo galimybę galimo nepakankamo aprūpinimo problemą spręsti panaudojant įvairias energijos vartojimo efektyvumo priemones.

377

Kita vertus, Austrijos Respublika teigia, kad nagrinėjamos priemonės nepadeda užtikrinti elektros energijos tiekėjų įvairovės, jų poveikis yra priešingas. Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės išplėtimas apribotų valstybės lėšas, iš esmės sumažintų atsinaujinantiems energijos ištekliams skiriamas lėšas ir trukdytų tęsti atsinaujinančių energijos išteklių vystymo ir plėtojimo projektus. Taigi minėtos priemonės prisidėtų prie branduolinės energijos ilgalaikiškumo užtikrinimo atsinaujinančių energijos išteklių nenaudai, taigi prisidėtų prie dabartinės tiekimo sistemos, kurioje didelę dalį užima branduolinė energija, išlaikymo. Taigi, šios priemonės prieštarauja tariamai siekiamam elektros energijos tiekėjų įvairinimo tikslui.

378

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad nagrinėjamos priemonės nėra tinkamos anglies dioksido sumažinimo tikslui pasiekti. Branduolinė energija yra kur kas brangesnė nei, pavyzdžiui, vėjo arba vandens energija. Austrijos Respublika mano, kad jeigu minėtos priemonės būtų nukreiptos į šiuos elektros energijos gamybos būdus, anglies dioksido emisijas būtų galima dar labiau sumažinti.

379

Komisija, Čekijos Respublika, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

380

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 9.2 punkte Komisija nurodė, kad branduolinės energijos skatinimas, o kalbant konkrečiau – naujos branduolinės elektrinės statyba, yra viešojo intereso tikslas, kurio siekiama nagrinėjamomis priemonėmis. Kaip nurodyta nagrinėjant ketvirtąjį pagrindą, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nepateikė argumentų, kuriais ši išvada galėtų būti paneigta.

381

Reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublikos pateiktais argumentais ginčijamas tik nagrinėjamų priemonių tinkamumas tiek, kiek jomis siekiama kitų tikslų, kaip antai pagerinti tiekimo saugumą, įvairinti tiekėjus ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Kita vertus, jais nebuvo siekiama ginčyti šių priemonių tinkamumo tiek, kiek jomis siekiama Jungtinės Karalystės nustatyto bendros svarbos tikslo, t. y. naujos branduolinės elektrinės statybos, į kurį Komisija atsižvelgė. Darytina išvada, kad šiais Austrijos Respublikos pateiktais argumentais negali būti paneigtas Komisijos argumentų, susijusių su minėtų priemonių tinkamumu, pagrįstumas. Taigi, juos reikia atmesti kaip šiomis aplinkybėmis netinkamus.

382

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad kai kurie iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų yra iš esmės susiję su nagrinėjamų priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimu, kurį ginčijamame sprendime atliko Komisija. Į šiuos argumentus bus atsižvelgta nagrinėjant šeštojo pagrindo trečią dalį, susijusią su šiuo palyginimu.

383

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad nagrinėjamos priemonės viršija tai, kas reikalinga tiekimo saugumo, tiekėjų įvairinimo ir išmetamo anglies dioksido mažinimo tikslams pasiekti, todėl pernelyg iškraipo konkurenciją. Susitarime dėl skirtumų numatyta pagalbos sistema, kuri dėl garantuotos bazinės kainos leistų investuoti į branduolinę elektrinę, galėtų daryti įtaką konkurencijos sąlygoms Jungtinės Karalystės elektros energijos rinkoje. Be kita ko, Hinklio kyšulio C elektrinė būtų skatinama gaminti elektrą net tada, kai elektros energijos kainos būtų neigiamos. Tai turės neigiamą poveikį šiai rinkai, kuris pasireikš sutrikimais ir sudarys mažiau palankas sąlygas alternatyviems elektros energijos tiekėjams. Atsinaujinančiosios energijos gamintojai būtų priversti trauktis iš rinkos, nes neturėtų tokių sąlygų, kaip numatytos susitarime dėl skirtumų.

384

Šiomis aplinkybėmis, pirma, Austrijos Respublika tvirtina, kad branduolinių elektrinių gaminamos elektros energijos pasiūlos padidėjimas gavus subsidijas turės poveikį skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivei jų naudai, lems elektros energijos rinkos veikimo sutrikimus ir galbūt technologijų, be kita ko, dujų elektrinių, galinčių veiksmingai stabilizuoti tinklus, pasitraukimą iš rinkos. Ji mano, kad tai užkirs kelią veiksmingai derinti lanksčių dujų elektrinių ir nereguliarios vėjo energijos gamybos pajėgumus, nes daugėjančių dujų elektrinių eksploatacija ir išlaikymas taps nerentabilus. Iš tiesų, ji mano, kad dujų elektrinės susidurs su didžiausiais išlikimo rinkoje 2030 m. sunkumais, o subsidijuojamų branduolinių elektrinių, pavyzdžiui, Hinklio kyšulio C elektrinės, dengiamoji elektros energijos kainos dalis itin padidės dėl joms suteiktos pagalbos ir jos bus skatinamos nepagrįstai daug elektros energijos tiekti į tinklą tais laikotarpiais, kai į jį jau bus tiekiama daug elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Tai darytų neigiamą poveikį tiekimo saugumui, nes galima numatyti, kad lanksčių gamybos pajėgumų sumažėtų.

385

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad, priešingai, nei mano Komisija, nagrinėjamos priemonės neturi tinkamo skatinamojo poveikio investicijoms vykdyti. Atsižvelgiant į šių priemonių poveikį, skatinamasis poveikis, kuris, remiantis minėtos institucijos teiginiu, turėtų būti naudingas pagalbos gavėjui, yra netinkamas norimam tikslui pasiekti. Šiomis priemonėmis sukuriama neteisingų elektros energijos gamybos paskatų sistema, kuri tam tikromis rinkos sąlygomis net galėtų sutrikdyti tiekimo saugumą, o ne jį užtikrinti. Be to, galėtų būti iškraipoma ir trikdoma tiek nacionalinė, tiek Europos elektros rinka arba toks poveikis būti perduodamas. Branduolinės energijos skatinimas pirmiausia lemtų galimai per didelius nelanksčios gamybos gamybinius pajėgumus. Dėl subsidijų tvarkos, esant neigiamoms kainoms, NNGB, kaip Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatuotoja, būtų ekonominiu požiūriu skatinama ne sumažinti pagaminamos elektros energijos kiekį, kai pasiūla yra per didelė, bet priešingai – toliau ją gaminti, kad ji būtų tiekiama į tinklą, visiškai neatsižvelgiant į padėtį jame. Tai priverstų atsinaujinančios energijos gamintojus, visų pirma vėjo jėgaines, kurias Jungtinė Karalystė siekia plėtoti, dirbtinai sumažinti jų tiekiamos elektros energijos kiekį, kad nebūtų pakenkta tinklo stabilumui. Austrijos Respublikos manymu, jie pasitrauktų iš rinkos, turėtų mokėti neigiamas kainas už pagamintą elektros energiją ir prarastų subsidijas arba galimybę jas gauti. Taip pat Hinklio kyšulio C elektrinė tiesiogiai prisideda prie to, kad kainos taptų neigiamos. Bet kuriuo atveju, kadangi branduolinė elektrinė turi (su valstybės pagalba ar be jos) labai ribotas galimybes reaguoti į rinkos kainas, didžiausią paklausą ir bet ką, kas galėtų pakenkti tinklo stabilumui, susitarimu dėl skirtumų subsidijuojama elektrinė prisidėtų konkrečiai prie neigiamos įtakos konkuruojančių technologijų rinkai darymo, ir, gaudama dideles subsidijas, ji galėtų priversti iš rinkos pasitraukti technologijas, kurių ribinės sąnaudos būtų mažesnės. Galiausiai Austrijos Respublika priduria, kad Hinklio kyšulio C elektrinės pagamintos elektros energijos kaina už megavatvalandę bus dvigubai didesnė nei egzistuojanti rinkos kaina.

386

Trečia, Austrijos Respublika tvirtina, kad nagrinėjamos priemonės sudaro pernelyg nepalankias sąlygas kitoms technologijoms. Priešingai, nei tvirtina Komisija, kitos technologijos negalėtų būti panašiai remiamos per susitarimus dėl skirtumų. Pagalbai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamai elektros energijai taikomi atitinkami, labai griežti ir aiškiai Reglamente Nr. 651/2014 ir 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse nustatyti kriterijai. Minėtos priemonės, ir visų pirma susitarimas dėl skirtumų, neatitinka nė vienos iš šių sąlygų. Priešingai, šios priemonės net privers atsinaujinančiųjų energijos išteklių generatorius pasitraukti iš rinkos, nes jie negali gauti pagalbos, panašios į tą, kurią gauna branduolinių elektrinių eksploatuotojai. Be to, tokios priemonės leidžia NNBH gauti subsidijas, neatsižvelgiant į padėtį tinkle, nors, pavyzdžiui, vėjo jėgainės turi pirmenybę teikti tinklo stabilumui, o ne elektros energijos tiekimui, taigi jų galimybei pasinaudoti subsidijomis.

387

Komisija, Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

388

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Austrijos Respublikos teikiami argumentai iš esmės susiję su trimis kaltinimais, kurių pirmasis grindžiamas tuo, kad nagrinėjamos priemonės nėra reikalingos tiekimo saugumo pagerinimo, tiekėjų įvairinimo ir išmetamo anglies dioksido sumažinimo tikslams pasiekti, antrasis – tuo, kad poreikį patenkintų ir mažesnės elektrinės, o trečiasis – tuo, kad Komisija nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pernelyg didelės kompensacijos klausimą.

389

Pirma, reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos argumentus, grindžiamus tuo, kad nagrinėjamos priemonės nėra reikalingos tiekimo saugumo pagerinimo, tiekėjų įvairinimo ir išmetamo anglies dioksido sumažinimo tikslams pasiekti.

390

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad ginčijamame sprendime Komisija atsižvelgė į viešojo intereso tikslą, susijusį su naujos branduolinės elektrinės statyba (žr. šio Sprendimo 380 punktą). Taigi, Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentai, grindžiami tuo, kad nagrinėjamos priemonės nėra reikalingos tiekimo saugumo pagerinimo, tiekėjų įvairinimo ir išmetamo anglies dioksido sumažinimo tikslams pasiekti, negali paneigti Komisijos argumentų pagrįstumo. Vadinasi, juos reikia atmesti.

391

Antra, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad mažesnės, galbūt modulinės, elektrinės patekintų poreikį, nes šios elektrinės galėtų būti greičiau perduodamos eksploatacijai, o gedimai jose būtų lengviau valdomi nei gedimas atsiradęs Hinklio kyšulio elektrinėje. Iš tikrųjų tiek, kiek šis argumentas susijęs su nebranduolinėmis elektrinėmis, pakanka priminti, kad tokios elektrinės yra netinkamos branduolinių elektrinių skatinimo tikslui, kurio siekiama nagrinėjamomis priemonėmis, įvykdyti. Dėl kitų argumentų pakanka konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikia priežasčių, dėl kurių kelių mažesnių branduolinių elektrinių statyba, kuria būtų siekiama sukurti tą pačią branduolinės energijos bazinę apkrovą kaip ir Hinklio kyšulio C elektrinėje, galėtų turėti mažesnį poveikį perkybos sąlygoms ir konkurencijai nei minėtos elektrinės statyba.

392

Trečia, Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Jungtinė Karalystė numatė tris priemones, kurių kiekvienos sumos jau yra itin didelės. Ginčijamame sprendime minėta institucija tik atskirai pagrindė kiekvieną elementą, tačiau neatsižvelgė jų bendrą poveikį. Šis argumentas ir pagal penktąjį pagrindą pateiktas argumentas, kuriuo remiantis Komisija neatsižvelgė į nagrinėjamų priemonių bendrą poveikį (žr. šio Sprendimo 352 punktą), sutampa. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į argumentą, pateiktą pagal pirmąjį pagrindą, kuriuo remiantis nereikėjo „apsaugoti“ Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatuotojų (žr. šio Sprendimo 196 punktą).

393

Pirma, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad minėtas priemones Komisija nagrinėjo tik individualiai, tačiau neatsižvelgė į jų bendrą poveikį. Iš tiesų, pirma, iš ginčijamo Sprendimo 337 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog šios priemonės yra tarpusavyje susijusios. Antra, iš minėto Sprendimo 407 ir 479 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nagrinėdama minėtų priemonių proporcingumą Komisija atsižvelgė į šį ryšį. Iš tikrųjų minėtose konstatuojamose dalyse Komisija konstatavo, kad grąžos norma, pagal kurią buvo apskaičiuota vykdymo kaina pagal susitarimą dėl skirtumų, dera su visu priemonių rinkiniu. Ministerijos susitarimas ir kredito garantija yra dalis šių priemonių. Darytina išvada, kad vertindama susitarimo dėl skirtumų pagalbos elemento poreikį Komisija atsižvelgė į kitų dviejų nagrinėjamų priemonių pagalbos elementus.

394

Antra, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio pagrįsto argumento, kuriuo gali būti įrodyta, kad įvairių nagrinėjamų priemonių pagalbos elementai būtų per dideli, atsižvelgiant į tikslą, kad būtų priimtas sprendimas dėl investavimo į naują branduolinę elektrinę.

395

Pirma, kalbant apie kredito garantiją, reikia priminti, jog Komisija reikalavo, kad jos mokesčio suma būtų pakoreguota, kad būtų kuo labiau sumažintas jos pagalbos elementas. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia priminti, kad išnagrinėjus aštuntąjį pagrindą šiuo atžvilgiu nebuvo nustatyta akivaizdžių Komisijos klaidų (žr. šio Sprendimo 285–349 punktus).

396

Taip pat, kalbant apie ministerijos susitarimą, reikia priminti, kad jo pagalbos elementas yra tik sutartinė teisė, kuri Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko dėl politinių priežasčių atveju apsaugotų NNBG investuotojus nuo išlaidų ir prarasto laiko, siekiant teisme arba neteisminėmis priemonėmis užtikrinti savo teises, grindžiamas bendraisiais principais, pagal kuriuos nustatomos kompensacijų sąlygos, kai atimama nuosavybės teisė (žr. šio Sprendimo 277 punktą).

397

Kalbant apie Austrijos Respublikos argumentą, kuriuo remiantis nereikėjo NNBG ir jos investuotojų „apsaugoti“ nuo bet kokios teisinės rizikos, pirma, reikia pažymėti, kad nagrinėjamomis priemonėmis NNBG nėra apsaugota nuo visų rizikos rūšių, nes jai kyla, be kita ko, statybų vėlavimo rizika, Hinklio kyšulio C elektrinės visiško statybų neužbaigimo rizika, neefektyvaus elektrinės veikimo rizika ir lūkesčių neatitinkančio rezultato rizika. Antra, atsižvelgiant į minėtomis priemonėmis siekiamą tikslą – užtikrinti skatinamąjį poveikį investicijoms į naują branduolinę elektrinę – akivaizdžia klaida nelaikytinas tokios priemonės, kaip ministerijos susitarimas, panaudojimas, siekiant sumažinti tokioms investicijoms būdingą riziką, kad būtų sumažinta susitarimu dėl skirtumų garantuojama vykdymo kaina.

398

Galiausiai, kalbant apie susitarimą dėl skirtumų, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio pagrįsto argumento, kuriuo gali būti įrodyta, kad Komisijos argumentas, kuriuo remiantis vykdymo kaina neviršijo sumos, reikalingos sprendimui dėl investicijų į Hinklio kyšulio C elektrinę priimti, buvo akivaizdžiai klaidingas. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad vykdymo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į grąžos normą ir kad ginčijamo Sprendimo 9.5.3.2 ir 9.5.3.3 punktuose Komisija laikėsi nuomonės, kad pakoregavus pelno pasidalijimo tvarką šios normos atitinka grąžos normą, kuri turėtų būti taikoma į Hinklio kyšulio C elektrinės statybos projektą panašios apimties projektui, pasižyminčiam panašiu neapibrėžtumo lygmeniu. Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad šiuose argumentuose buvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų.

399

Darytina išvada, kad reikia atmesti visus argumentus, kuriais siekiama paneigti nagrinėjamų priemonių poreikį.

400

Vis dėlto šiomis aplinkybėmis Austrijos Respublika taip pat pateikia argumentus, kurie susiję su Komisijos atliktu nagrinėjamų priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimu. Į šiuos argumentus bus atsižvelgta nagrinėjant šio pagrindo trečią dalį, susijusią su šiuo palyginimu.

401

Trečia dalis susijusi su ginčijamo Sprendimo 547 ir 548 punktuose pateikta Komisijos išvada, pagal kurią, atsižvelgiant į kredito garantijos mokesčio normos patikslinimą ir EDF įsipareigojimus, galimybės nagrinėjamoms priemonėms iškraipyti konkurenciją yra ribotos ir jas kompensuoja jų teigiamas poveikis.

402

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neigia šią išvadą. Šios valstybės narės mano, kad nagrinėjamų priemonių trūkumai yra neproporcingi, atsižvelgiant į jų teikiamus privalumus. Austrijos Respublika teigia, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, privalumai, kuriuos gali suteikti minėtos priemonės, neturi nieko bendro su jų trūkumais, pavyzdžiui, be kita ko, konkurencijos iškraipymu kitų elektros energijos gamintojų sąskaita ir dideliais elektros energijos rinkos veikimo trukdžiai. Pirma, Komisija neatsižvelgė į šių priemonių neigiamą poveikį kitiems elektros energijos gamintojams, ir visų pirma į didelį neigiamą poveikį atsinaujinančiųjų energijos išteklių generatoriams. Be to, tokios priemonės skatina rinkos trikdymą. Antra, atlikdama palyginimą Komisija neatsižvelgė į kai kuriuos svarbius aspektus, kurie taip pat yra nepalankūs leidimo tokioms priemonėms suteikimo požiūriu. Pirmiausia, nepakankamai buvo išanalizuotas poveikis elektros energijos rinkai. Antra, ginčijamas sprendimas vertinamas kaip precedentas tam tikroms kitoms branduolinėms elektrinėms, kurios bus planuojamos, tačiau šiuo metu nėra pastatytos, nes be valstybės pagalbos jos nėra pelningos. Trečia, nepakankamai atsižvelgta į rimtas pasekmes vartotojams. Vien tai, kad ginčijamame sprendime beveik nebuvo nagrinėti kiti galimi sprendimai, kaip patenkinti būsimą Jungtinės Karalystės elektros energijos poreikį, leidžia daryti išvadą, kad nepakankamai atsižvelgta į vartotojų gerovę. Toks liberalizuotas sektorius, kaip elektros energijos sektorius, iš principo turėtų galėti veikti be esminės valstybės paramos. Taigi, dėl to dar labiau stebina priemonių suma, kurią turės sumokėti Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai. Ketvirta, nepakankamai buvo atsižvelgta į su, be kita ko, atliekų saugojimu susijusį poveikį aplinkai, kuris taip pat susijęs su vartotojais ir mokesčių mokėtojais.

403

Komisija, Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

404

Austrijos Respublikos pateiktus argumentus galima suskirstyti į keturias grupes. Pirma grupe argumentų siekiama paneigti nagrinėjamų priemonių teigiamą poveikį, į kurį atsižvelgė Komisija. Antra grupė argumentų susijusi su Komisijos išvada, kuria remiantis minėtomis priemonėmis sukeltas konkurencijos iškraipymas yra ribotas. Trečia argumentų grupė susijusi su Komisijos atliktu šių priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimu. Ketvirta grupė argumentų grindžiama tuo, kad Komisija neatsižvelgė į svarbius aspektus.

405

Pirma, kalbant apie nagrinėjamų priemonių teigiamą poveikį, į kurį atsižvelgė Komisija, reikia pažymėti, kad iš Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 2–11 konstatuojamųjų dalių matyti, kad minėtos priemonės yra sudėtinė energetikos politikos priemonių, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, pertvarkydama elektros energijos rinką, rinkinio dalis. Šia strategija siekiama užtikrinti tiekimo saugumą, išteklių įvairovę ir išmetamo anglies dioksido sumažinimą. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 199 ir 404 bei 508–511 konstatuojamųjų dalių, laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. Jungtinės Karalystės sistemai reikės maždaug 60 gigavatų naujų energijos gamybos pajėgumų. Atsižvelgiant į planuojamus dabartinių branduolinių elektrinių ir akmens anglis naudojančių elektrinių sustabdymus, Hinklio kyšulio C elektrinės pastatymu siekiama apriboti branduolinės energijos dalies bendroje elektros energijos paklausos struktūroje sumažėjimą. Remiantis Komisijos išvadomis, vien panaudojus atsinaujinančius energijos šaltinius nebūtų galima išspręsti žemo elektros energijos gamybos pajėgumų lygio problemas, kylančias dėl, pirma, paklausos augimo, ir, antra, dėl dabartinių branduolinių elektrinių ir akmens anglis naudojančių elektrinių sustabdymo. Šiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgė į tai, kad branduolinė energija yra tam tikras bazinės apkrovos pajėgumų šaltinis, t. y. tam tikra nuolatinės elektros energijos gamybos forma, kuri nėra protarpinio pobūdžio, skirtingai nei daugelis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų. Komisija taip pat nurodė, kad Hinklio kyšulio C elektrinės užtikrinamos galios ekvivalentas atitinka 14 gigavatų sausumos vėjo arba 11 gigavatų jūros vėjo, ir nusprendė, kad nerealu tikėtis, kad tokia galia gali būti užtikrinta per tokį patį laikotarpį.

406

Antra, reikia pažymėti, kad nors nagrinėjamų priemonių tinkamumą ir poreikį reikia vertinti atsižvelgiant į viešojo intereso tikslą pastatyti naują branduolinę elektrinę, lyginant minėtų priemonių privalumus ir trūkumus reikia atsižvelgti į tokių priemonių bendrą teigiamą poveikį.

407

Trečia, kalbant apie Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktus argumentus, tarp jų ir tuos, kurie pateikti šeštojo pagrindo pirmai ir antrai daliai pagrįsti (žr. šio Sprendimo 382 ir 398 punktus), reikia konstatuoti, kad iš esmės šios valstybės narės pateikia septynis kaltinimus, kuriais siekiama paneigti Komisijos argumentus dėl nagrinėjamų priemonių teigiamo poveikio. Pirma, Austrijos Respublika pateikia argumentus, kuriais siekiama paneigti, kad ateityje Jungtinėje Karalystėje trūks elektros energijos gamybos pajėgumų. Antra, ji tvirtina, kad didelės bazinės apkrovos koncepcija yra anachronizmas. Trečia, kaip ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, ji teigia, kad, kalbant apie branduolinę energiją, nėra užtikrintas urano tiekimo saugumas. Ketvirta, ji teigia, kad branduolinei elektrinei įtakos turi aukšta temperatūra. Penkta, ji remiasi Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės gedimo pasekmėmis. Šešta, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neigia Komisijos teiginį, kad branduolinė energija yra mažo anglies dioksido kiekio energija. Septinta, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statyba nebus užbaigta laiku.

408

Austrijos Respublika teigia, kad Komisijos teiginys, jog ateityje trūks elektros energijos gamybos pajėgumų, yra akivaizdžiai neteisingas. Šiomis aplinkybėmis ji teigia, kad Komisija, analizuodama įvairius scenarijus, neatsižvelgė į rinkos pokyčius, kuriuos lemia tokios priemonės, kaip pažangieji skaitikliai, pažangieji elektros energijos tinklai, energiją taupantys namai ir saugojimo pajėgumai. Ji mano, kad Komisija taip pat pakankamai neatsižvelgė į galimybę importuoti elektros energiją iš kitų valstybių narių ir elektros energijos gamybos pajėgumų didėjimo Jungtinėje Karalystėje perspektyvą.

409

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad dėl elektros energijos gamybos pajėgumų trūkumo ateityje Komisija atsižvelgė į Jungtinės Karalystės paruoštas prognozes. Kaip matyti iš Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 250–258 konstatuojamųjų dalių, rengdama šias prognozes valstybė narė atsižvelgė į gamybos pajėgumų augimą, išskyrus branduolinės energijos gamybos pajėgumus, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir galimybę per jungtis importuoti elektros energiją iš kitų valstybių narių. Aišku, kaip matyti iš Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 259–263 konstatuojamųjų dalių, šio Sprendimo priėmimo dieną Komisijai kilo abejonių dėl Jungtinės Karalystės atliktos analizės. Vis dėlto būtent iš ginčijamo Sprendimo 510 konstatuojamosios dalies matyti, kad atlikus išsamią analizę Komisija pripažino Jungtinės Karalystės nustatytą poreikį dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, galinčių užtikrinti 60 gigavatų pajėgumų laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. Darytina išvada, kad reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, kuriuo remdamasi Komisija nepakankamai atsižvelgė į elektros energijos rinkos raidą ateityje.

410

Antra, kalbant apie Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad iš 2015 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitos „Investment perspectives in the electricity market“ (investicijų į elektros energijos rinką perspektyvos) matyti, kad elektros energijos gamybos pajėgumai Jungtinėje Karalystėje didės, reikia priminti, kad Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija turėjo priimdama šį sprendimą (1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija / Komisija, 234/84, EU:C:1986:302, 16 punktas). Šiuo atveju ataskaita, kuria remiasi Austrijos Respublika, buvo paskelbta po ginčijamo Sprendimo priėmimo ir byloje nėra informacijos, kuri rodytų, kad joje pateiktą informaciją minėta institucija galėjo turėti iki šio Sprendimo priėmimo. Bet kuriuo atveju vien dėl argumento, kuriuo remiantis atsinaujinančių energijos šaltinių užtikrinami pajėgumai, taigi protarpiniai pajėgumai, Jungtinėje Karalystėje padidėjo, negali pasirodyti neįtikinami Komisijos teiginiai, kad, atsižvelgiant į augančią paklausą ir dabartinių branduolinių elektrinių ir akmens anglis naudojančių elektrinių sustabdymą, Jungtinėje Karalystėje truks elektros energijos gamybos pajėgumų.

411

Taigi, reikia atmesti visus Austrijos Respublikos argumentus, kuriais siekiama paneigti Komisijos teiginį, kad ateityje trūks elektros energijos gamybos pajėgumų.

412

Austrijos Respublika teigia, kad didelės bazinės apkrovos koncepcija yra pasenusi. Reikėtų pirmenybę teikti mažoms lanksčioms elektrinėms.

413

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 404 konstatuojamoje dalyje Komisija konstatavo, kad dėl daugelio atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijų protarpinio pobūdžio šios technologijos negali būti laikomos tinkama alternatyva bazinės apkrovos technologijai, kaip antai branduolinei energijai; kad Hinklio kyšulio C elektrinės užtikrinamos galios ekvivalentas atitinka 14 gigavatų sausumos vėjo arba 11 gigavatų jūros vėjo ir kad netikroviška tikėtis, jog tokiems pajėgumams užtikrinti vėjo jėgainės bus pastatytos per tokį patį laikotarpį, koks numatytas Hinklio kyšulio C elektrinės statybai.

414

Antra, reikia išnagrinėti, ar dėl Austrijos Respublikos pateiktų argumentų šie teiginiai gali pasirodyti neįtikinami.

415

Pirma, Austrijos Respublika pateikia 2015 m. rugsėjo 11 d. interviu su įmonės, kuri yra, be kita ko, Jungtinės Karalystės elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, generaliniu direktoriumi. Ji teigia, kad iš šio interviu matyti, jog mintis pereiti prie didelių branduolinių elektrinių yra pasenusi.

416

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad šis interviu buvo paskelbtas po ginčijamo Sprendimo priėmimo, taigi jis negali paneigti jo teisėtumo (žr. šio Sprendimo 410 punktą). Tai juo labiau tiesa todėl, kad kai kuriuose įmonės generalinio direktoriaus vizijos aspektuose atsižvelgta į naujas, 2015 m., taigi po ginčijamo Sprendimo priėmimo, susiklosčiusias aplinkybes.

417

Kita vertus, bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad nagrinėjamame interviu nepaneigta, kad branduolinė energija yra naudingas patikimas elektros energijos gamybos šaltinis. Be to, nors šiame interviu suabejota bazinės apkrovos vartotojams naudingumu remiantis prognozėmis, kad patys vartotojai pasigamins elektros energijos, jame taip pat nurodyta, kad nėra aišku, kaip greitai tai įvyks. Be to, nepaneigta, kad bazinė apkrova išliks svarbi verslo klientams. Taip pat reikia pažymėti, kad dar viena šiame interviu pateikta prognozė yra ta, kad elektros energijos paklausa trečiajame dešimtmetyje augs. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir į Jungtinės Karalystės pasirinkimo iš įvairių energijos šaltinių teisę ir teisę pasirinkti bendrą savo energijos tiekimo struktūrą, taip pat didelę šiuo klausimu jos turimą diskreciją (žr. šio Sprendimo 372 punktą), darytina išvada, kad aptariamu interviu negali būti įrodyta, kad šio Sprendimo 413 punkte nurodytuose Komisijos argumentuose padaryta akivaizdi klaida.

418

Antra, Austrijos Respublika, remdamasi Komisijos ataskaita „Investment perspectives in the electricity market“ (investicijų į elektros energijos rinką perspektyvos), tvirtina, kad ateityje augs lanksčių išteklių poreikis, palyginti su bazinės apkrovos poreikiu. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad dėl šio Sprendimo 410 punkte nurodytų priežasčių šia ataskaita negali būti paneigtas ginčijamo Sprendimo teisėtumas. Bet kuriuo atveju dėl šio argumento Komisijos teiginiai, kad netikroviška tikėtis, kad bus užtikrinta pakankamai lanksčių, mažai anglies dioksido išskiriančių elektros energijos gamybos pajėgumų per tokį patį laiką, koks numatytas Hinklio kyšulio C elektrinės statybai, negali pasirodyti neįtikinami.

419

Trečia, Austrijos Respublika tvirtina, kad iš 2009 m. balandžio 22 d. Jungtinių Amerikos Valstijų žurnale paskelbto straipsnio „Will the U. S. Ever Need to Build Another Coal or Nuclear Power Plant?“ matyti, kad JAV Federalinės energetikos reguliavimo komisijos pirmininkas laikėsi nuomonės, kad bazinės apkrovos koncepcija gali tapti anachronizmu.

420

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad nors iš šio straipsnio matyti, kad JAV Federalinės energetikos reguliavimo komisijos pirmininkas laikėsi nuomonės, kad bazinės apkrovos koncepcija gali tapti anachronizmu, reikia konstatuoti, kad iš minėto straipsnio taip pat matyti, kad šiai nuomonei pritaria tikrai ne visi ir kad kiti ekspertai laikėsi nuomonės, jog branduolinės energijos vaidmuo ir ateityje išliks svarbus. Atsižvelgiant į plačią Jungtinės Karalystės diskreciją pasirenkant energijos šaltinius, šiuo straipsniu taip pat negali būti įrodyta, kad Komisijos argumentuose, kurių santrauka pateikta šio Sprendimo 413 punkte, padaryta akivaizdi klaida.

421

Taigi Austrijos Respublikos argumentus, grindžiamus tuo, kad didelės bazinės apkrovos koncepcija yra pasenusi, reikia atmesti.

422

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad išžvalgyti urano ištekliai yra riboti. Be to, branduolinis kuras turėtų būti importuojamas daugiausia iš šalių, kuriose politinė padėtis nėra stabili.

423

Pirma, reikia išanalizuoti, ar dėl argumento, grindžiamo išžvalgytų urano išteklių ribotumu, Komisijos argumentai dėl nagrinėjamų priemonių privalumų gali pasirodyti neįtikinami.

424

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad iš ginčijamo Sprendimo 383 konstatuojamosios dalies matyti, kad prognozuojama Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatavimo trukmė yra 60 metų. Antra, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbta „Raudonosios knygos“ santrauka, kurią pateikė Komisija, urano išteklių pakaks artimiausiems 150 metų. Darytina išvada, kad dėl argumento, grindžiamo išteklių ribotumu, Komisijos argumentai negali pasirodyti neįtikinami.

425

Šios išvados nepaneigia Austrijos Respublikos argumentas, kuriuo teigiama, kad iš 2007 m. spalio 4 d. Komisijos branduolinės informacinės programos COM(2007) 565 final 10 puslapio matyti, kad jeigu dabartinis sunaudojimo urano kiekis nesikeistų, iš patikimai išžvalgytų ir prieinamų urano išteklių branduolinės pramonės poreikius konkurencingomis kainomis būtų įmanoma patenkinti bent 85 metus.

426

Iš tikrųjų, pirma, reikia konstatuoti, kad šioje informacinėje programoje pateikiama nuoroda į šio Sprendimo 423 punkte minėtos „Raudonosios knygos“ ankstesnėje versijoje pateiktą prognozę, tačiau prognozė dėl 150 metų trukmės nurodyta šios knygos naujesnėje versijoje.

427

Antra, net darant prielaidą, kad jeigu dabartinis sunaudojimo urano kiekis nesikeistų, iš patikimai išžvalgytų ir prieinamų urano išteklių branduolinės pramonės poreikius konkurencingomis kainomis būtų įmanoma patenkinti tik 85 metus, reikėtų pažymėti, kad ši trukmė viršija prognozuojamą Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatavimo trukmę, ir Austrijos Respublika nepateikė pagrįstos informacijos, kuria būtų galima įrodyti, kad branduolinės energijos plėtra bus tokia, kad išžvalgyti urano ištekliai pasibaigs nepasibaigus šiam terminui.

428

Trečia, šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į galimybę naudoti jau panaudotą arba išmontavus branduolinius ginklus gautą kurą. Kalbėdama apie šią galimybę, Austrijos Respublika tik nurodo, kad iš 2014 m. Euratomo tiekimo agentūros ataskaitos 18 puslapio matyti, jog valstybės narės užtikrina tik 21 % atliekų rūšiavimo pajėgumų, o to nepakaktų Sąjungos poreikiams patenkinti. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, jog iš šio dokumento 18 ir 33 puslapių matyti, kad pasaulyje yra pertekliniai konversijos pajėgumai, ir kad Sąjungos elektros energijos gamintojų poreikiai yra užtikrinti trumpuoju ir vidutiniuoju laikotarpiais.

429

Taigi, argumentu, grindžiamu urano išteklių ribotumu, negali būti įrodyta, kad buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, turinti įtakos Komisijos argumentams.

430

Antra, kalbant apie argumentą, grindžiamą tuo, kad Sąjunga yra labai priklausoma nuo branduolinio kuro importo iš trečiųjų valstybių, pirmiausia reikia priminti minėtą galimybę rūšiuoti jau panaudotą kurą arba išmontavus branduolinius ginklus gaunamą kurą ir tai, kad Sąjungoje yra urano kasyklų, nors jos labai nedidelės.

431

Kita vertus, vien faktas, kad didelė dalis urano yra importuojama iš trečiųjų valstybių, negali įrodyti, kad Hinklio kyšulio C elektrinė negalės užtikrinti prognozuojamų elektros energijos gamybos apimčių.

432

Vis dėlto Austrijos Respublika tvirtina, kad minėtas importas didžiąja dalimi vykdomas iš šalių, kuriose politinė padėtis nėra stabili.

433

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad dalis tiekėjų yra iš Kanados ir Australijos ir kad Austrijos Respublika nepateikia argumentų, kuriais galėtų būti paneigta, jog šiose šalyse politinė padėtis yra stabili.

434

Antra, pagal Komijos informaciją, kurioje daroma nuoroda į 2008 m. lapkričio 13 d. branduolinės informacinės programos COM(2008) 776 final 2 puslapį, urano ištekliai yra geopolitiniu požiūriu stabiliose teritorijose ir labai plačiai pasklidę, o tai gali sumažinti riziką, kad dėl galimų trikdžių vienoje ar keliose iš šių teritorijų valstybės narės susidurtų su urano trūkumu. Austrijos Respublika nepateikia pagrįstų argumentų, galinčių paneigti šią informaciją.

435

Trečia, šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į Komisijos informaciją, patvirtintą 2007 m. spalio 4 d. Komisijos komunikato dėl branduolinės informacinės programos 4 ir 11 puslapiuose, kuria remiantis Europos įmonės yra trečiosiose valstybėse esančių kasyklų bendrasavininkės; taip pat reikėtų atsižvelgti į tarptautinius susitarimus, kuriais palengvinama prekyba branduolinėmis medžiagomis ir technologija, sudarytus su Australija, Kanada, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija ir Kazachstano Respublika.

436

Ketvirta, reikia priminti, kad priklausomybė nuo iš trečiųjų valstybių importuojamo kuro būdinga ne tik branduolinės energijos sričiai, ji taip pat būdinga kitoms technologijoms, pavyzdžiui dujinėms elektrinėms.

437

Taigi, Komisijos argumentai dėl nagrinėjamų priemonių teikiamo poveikio taip pat negali pasirodyti neįtikinami, remiantis Austrijos Respublikos argumentu, grindžiamu tuo, kad labai didelė dalis urano turi būti importuojama iš trečiųjų valstybių.

438

Todėl reikia atmesti visus argumentus, susijusius su urano ištekliais.

439

Galiausiai, kalbant apie argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija turėjo pasirinkti ne urano rūdos importą iš trečiųjų valstybių, o elektros energijos importą iš kitų valstybių narių, reikia konstatuoti, kad jis susijęs su nagrinėjamų priemonių privalumų ir trūkumų palyginimu. Taigi į jį bus atsižvelgta nagrinėjant šį palyginimą.

440

Austrijos Respublika tvirtina, kad didelį poveikį daro aukšta temperatūra, nes elektrinėms reikia daug šalto vandens. Taigi, atslinkus karščio bangoms, branduolinės elektrinės turėtų būti sustabdytos.

441

Pirma, reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad, skirtingai nei atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo energijos ar saulės energijos, atveju, esant normalioms oro sąlygoms, branduolinėms elektrinėms ypatingai didelį poveikį daro meteorologinės sąlygos.

442

Antra, reikia išnagrinėti, ar Komisijos argumentai, kurių santrauka pateikta šio Sprendimo 405 punkte, gali pasirodyti neįtikinami dėl Austrijos Respublikos argumento, grindžiamo tuo, kad karščio bangos galėtų turėti neigiamą poveikį branduolinių elektrinių veikimui.

443

Austrijos Respublika tvirtina, kad tai, jog karščio bangos daro poveikį branduolinėms elektrinėms, matyti iš 2014 m. gruodžio 9 d. dokumento „Nuclear Free Local Authorities briefing“.

444

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal šį dokumentą pagrindinė kai kurių branduolinių reaktorių nepatikimumo priežastis yra susijusi su tuo, kad tai senstantys reaktoriai, kurių tinkamumo eksploatuoti terminas jau pasibaigęs. Viena vertus, Hinklio kyšulio C elektrinės statyba būtent ir siekiama pakeisti senstančias branduolines elektrines. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad Hinklio kyšulio C elektrinei, kuri bus pastatyta Somersete, Jungtinės Karalystės pakrantėje, kiltų ypatingas karščio bangų pavojus ir problemų dėl atvėsinimo.

445

Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad net jei ypatingomis aplinkybėmis karščio bangos darytų neigiamą poveikį Hinklio kyšulio C elektrinės veikimui, tai neturėtų įtakos patiems elektros energijos gamybos pajėgumams, kurie bus sukurti pastačius minėtą elektrinę, į kuriuos Komisija atsižvelgė savo argumentuose ir kurių santrauka pateikta šio Sprendimo 405 punkte. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į Komisijos argumentą, kad karščio bangos lemia didesnį saulės energijos pelningumą, taigi yra tam tikra kompensacija, kuri atsveria galimas pernelyg aukštos temperatūros pasekmes branduolinės energijos gamybai.

446

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad argumentu, grindžiamu karščio bangomis, negali būti įrodyta, kad Komisijos argumentuose dėl nagrinėjamų priemonių teigiamo poveikio padaryta akivaizdžių klaidų.

447

Austrijos Respublika remiasi komplikacijomis, kurių gali sukelti branduolinės elektrinės gedimas, visų pirma gedimas tokio dydžio branduolinėje elektrinėje, kaip Hinklio kyšulio elektrinė.

448

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pirma, remiantis Komisijos pateikta informacija, Hinklio kyšulio branduolinėje elektrinėje gamyba vyks keliuose branduolinės elektrinės blokuose, kuriuose naudojama skirtinga technologija, o tai leis planuoti remonto darbus taip, kad nenutrūktų bazinės apkrovos gamyba; antra, Austrijos Respublika nepateikė šią informaciją paneigiančių argumentų.

449

Antra, reikia konstatuoti, kad vien tai, jog Hinklio kyšulio C elektrinės veikimui neigiamą poveikį gali daryti kartais atsirandantys gedimai, negali trukdyti užtikrinti minėtos elektrinės teikiamus elektros energijos gamybos pajėgumus, į kuriuos Komisija atsižvelgė savo argumentuose ir kurių santrauka pateikta šio Sprendimo 405 punkte.

450

Darytina išvada, kad Komisijos argumentai dėl nagrinėjamų priemonių teigiamo poveikio negali pasirodyti neįtikinami dėl argumento, grindžiamo galimomis gedimų pasekmėmis.

451

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Komisijos argumentas, kuriuo remiantis branduolinė energija yra mažo anglies dioksido kiekio technologija, yra akivaizdžiai neteisinga. Branduolinė technologija lemia didelį išmetamo anglies dioksido kiekį, nes daug jo išmetama išgaunant ir apdirbant uraną ir statant bei išmontuojant branduolines elektrines.

452

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamame sprendime Komisija nenurodė, jog išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimas yra viešojo intereso tikslas, kuriuo savarankiškai gali būti pateisinamos nagrinėjamos priemonės. Vis dėlto, kaip jau buvo nurodyta šio Sprendimo 405 punkte, atlikdama nagrinėjamų priemonių privalumų ir trūkumų palyginimą ji atsižvelgė į tai, kad šios priemonės yra dalis Jungtinės Karalystės bendros strategijos, stengiantis reformuoti savo elektros energijos rinką, kuriomis siekiama, be kita ko, sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais gali būti įrodyta, kad argumentu, kuriuo remiantis nagrinėjamos priemonės yra dalis šios bendros strategijos, padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

453

Iš esmės Liuksemburgo Didžioji Hercogystė savo argumentus, pagal kuriuos branduolinė technologija nėra mažo anglies dioksido kiekio technologija, grindžia 2008 m. paskelbtu tyrimu „Valuing the greenhouse gas emissions from nuclear power“.

454

Pirma, kalbant apie nagrinėjamo tyrimo turinį, reikia konstatuoti, kad jame nėra nurodyta, jog branduolinė energija yra didelio anglies dioksido kiekio energija. Priešingai, kaip teisingai pažymi Komisija, iš jo matyti, kad branduolinės elektrinės išmetamo anglies dioksido vidurkis yra 66 g. anglies dioksido ekvivalento, palyginti su 13–41 g anglies dioksido ekvivalento dydžiu, kai gaunama saulės energija ir energija iš biomasės, o iškastinio kuro, pavyzdžiui, dujų, naftos, dyzelino ir anglies, atveju šis dydis yra 443–1050 g anglies dioksido ekvivalento.

455

Antra, reikia pažymėti, kad Komisija teigia, jog ateityje branduolinės elektrinės išmetamo anglies dioksido vidurkis mažės. Anglies naudojimo mastas naudojant elektrą, kurios reikia žaliavoms gauti, branduolinei elektrinei pastatyti ir išmontuoti, gali sumažėti dėl to, kad ši elektra visiškai ar bent iš dalies pakeičiama mažesnio arba nulinio išmetamo anglies dioksido kiekio elektra. Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neginčijo šių argumentų.

456

Trečia, reikia pažymėti, kad Komisija savo ruožtu pateikia kitą tyrimą, kuris atliktas 2012 m. ir kuriame nagrinėjamos įvairių tyrimų, kurių dalykas buvo panašus kaip ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės nurodyto tyrimo, išvados. Reikia konstatuoti, kad iš šio tyrimo, kuris atliktas ketveriais metais vėliau nei šios valstybės narės pateiktas tyrimas, 90 puslapio matyti, jog mokslo doktrinoje laikomasi nuomonės, kad su branduolinės energijos gamyba susijusio išmetamo anglies dioksido kiekis sudaro tik dalį kiekio, kuris išmetamas iškastinį kurą naudojant elektros energijos gamybai, ir kad jis panašus į kiekį, išmetamą naudojant atsinaujinančias technologijas.

457

Atsižvelgiant į šiuos elementus, darytina išvada, kad Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais negali būti įrodyta, kad Komisija, laikydamasi nuomonės, jog Hinklio kyšulio C elektrinės statyba yra įtraukta į Jungtinės Karalystės bendrą elektros energijos rinkos pertvarkymo strategiją, siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

458

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė taip pat teigia, kad Hinklio kyšulio C elektrinė bus pastatyta ir pradės veikti tik gerokai po to, kai Jungtinė Karalystė susidurs su prognozuojamu tiekimo pasiūlos trūkumu.

459

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad nors NNBG atsilieka nuo nustatyto grafiko, ji gali prarasti susitarimu dėl skirtumų suteiktus privalumus, taigi ji suinteresuota laikytis šio grafiko.

460

Antra, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Hinklio kyšulio C elektrinę pradėti eksploatuoti numatyta 2023 m. Net tuo atveju, jeigu faktiškai eksploatacijos pradžia būtų vėlesnė, negalima atmesti, kad ji galbūt padėtų patenkinti naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriais gali būti užtikrintas 60 gigavatų, 2021–2030 m. laikotarpiui nurodytų Jungtinės Karalystės, tiekimas, poreikį.

461

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, taip pat reikia atmesti argumentą, grindžiamą pavėluota Hinklio kyšulio C elektrinės statybos pabaiga.

462

Taigi darytina išvada, kad nė vienu iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų negali būti paneigti Komisijos argumentai dėl nagrinėjamų priemonių teigiamo poveikio.

463

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisijos išvadoje, kuria remiantis nagrinėjamomis priemonėmis sukelti konkurencijos iškraipymai yra riboti, padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į šeštojo pagrindo pirmai ir antrai daliai pagrįsti pateiktus argumentus (žr. šio Sprendimo 382 ir 398 punktus), į argumentą, grindžiamą poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai (žr. šio Sprendimo 125 punktą), ir į argumentą, grindžiamą patekimo į vidaus rinką kliūtimis ir nagrinėjamų priemonių poveikiu kainoms šioje rinkoje, kurie buvo pateikti penktajam pagrindui pagrįsti (žr. šio Sprendimo 273 punktą).

464

Pirma, Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamos priemonės turėjo neigiamą poveikį vidaus rinkai ir visų pirma elektros energijos rinkai.

465

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 7.9 punkte Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamomis priemonėmis gali būti iškraipyta konkurencija elektros energijos gamybos ir tiekimo rinkoje ir paveikta valstybių narių tarpusavio prekyba. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad minėtomis priemonėmis galėtų būti iškraipomi sprendimai dėl investicijų ir išstumiamos kitos alternatyvios investicijos. Be to, minėto Sprendimo 9.6 punkte atliktoje analizėje ji nustatė tam tikrą šių priemonių neigiamą poveikį konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai srityse. Vis dėlto šio Sprendimo 548 konstatuojamojoje dalyje Komisija priėjo prie išvados, kad konkurencijos iškraipymas, kurį sukeltų Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatacija, yra tik minimalus, ir jį kompensuoja teigiamas priemonių poveikis. Ši išvada grindžiama, be kita ko, to paties Sprendimo 9.6.1–9.6.5 punktuose atlikta analize.

466

Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 9.6.1 punkte Komisija nagrinėjo investicijų iškraipymus, kuriuos sukels nagrinėjamos priemonės, ir jų poveikį prekybos srautams. Minėto Sprendimo 511 konstatuojamojoje dalyje ji priėjo prie išvados, kad minėtų priemonių poveikis prekybos srautams, kainoms ir investicijoms yra nereikšmingas. Ši išvada grindžiama trimis minėtame punkte pateiktais argumentais bei šio Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje pateiktu argumentu.

467

Pirma, ginčijamo Sprendimo 503–505 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad plačiai taikomi susitarimai dėl skirtumų gali iš esmės silpninti arba visai panaikinti kainų, kaip investicijų rodiklio, funkciją ir veiksmingai atvesti prie elektros energijos gamybos kainų reguliavimo vyriausybės pasirinktais lygmenimis. Susitarimais dėl skirtumų reikalaujama, kad energijos gamintojai ją parduotų rinkoje, taigi išsaugomos tam tikros paskatos neremiamiems rinkos operatoriams. Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad tokios paskatos iš esmės išsaugomos veiklos, o ne investicinių sprendimų lygmeniu, ir tai greičiausiai gali lemti susitarimais dėl skirtumų suteikiamas pajamų stabilumas ir užtikrintumas. Bet kuriuo atveju rinkos iškraipymai dėl susitarimo dėl skirtumų veiklos lygmeniu yra labai riboti branduolinės energijos gamintojams, kuriems būdingos mažos ribinės veiklos sąnaudos ir kurie dėl to greičiausiai parduotų rinkoje, nepaisydami kainų dydžio, ir užimtų pradines tiekimo paskirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivės pozicijas.

468

Antra, ginčijamo Sprendimo 506–508 konstatuojamosiose dalyse jungiamosios linijos statybos ir prekybos srautų krypties ir intensyvumo klausimu Komisija konstatavo, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statybos poveikis Jungtinės Karalystės didmeninei rinkai turėtų būti minimalus. Šiomis aplinkybėmis ji nurodė, kad iš atlikto modeliavimo matyti, kad Didžiojoje Britanijoje kainos dėl šios branduolinės elektrinės eksploatavimo sumažės mažiau negu 0,5 %, o tai savo ruožtu paskatins kaupiamąjį ir bendrą jungiamųjų linijų pajamų sumažėjimą iki 2030 m. mažiau negu 1,7 % Šį rezultatą lemtų tai, kad nors ribinė šios elektrinės pagamintos elektros energijos kaina būtų mažesnė už esamų elektrinių pagamintos elektros energijos kainą, jos bendras energijos gamybos pajėgumas sudarytų tik mažą bendro Didžiosios Britanijos energijos gamybos pajėgumo dalį: taip pat tai, kad nepastačius minėtos elektrinės, taip pat sumažėtų didmeninės kainos ir jungiamųjų linijų pajamos. Komisija mano, kad šis rezultatas yra pagrįstas blogiausio atvejo scenarijumi, nes galima tikėtis, kad Jungtinė Karalystė, jeigu nebūtų šios elektrinės, imtųsi kitų rūšių mažo anglies dioksido kiekio gamybos tokiu mastu, koks būtų įmanomas (o ne tokiu mastu, kokio būtų bendras Hinklio kyšulio C elektrinės pajėgumas, nes jis būtų per didelis, kad būtų pakeistas vien mažo anglies dioksido kiekio šaltiniais). Todėl ji mano, jog galima tikėtis, kad nesant Hinklio kyšulio C elektrinės, taip pat sumažėtų didmeninės kainos ir jungiamųjų linijų pajamos.

469

Trečia, dėl prekybos iškraipymo, Komisija ginčijamo Sprendimo 509 ir 510 konstatuojamosiose dalyse konstatavo, kad Hinklio kyšulio C elektrinė turi nedidelį poveikį kainoms ne Didžiojoje Britanijoje, kiekybinė tokio poveikio išraiška yra ne daugiau kaip 0,1 %. Taigi tarpvalstybiniai srautai sumažėtų mažiau negu 1 %. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat nurodė, kad remiantis alternatyvių scenarijų, jeigu Hinklio kyšulio C elektrinės projekto nebūtų, modeliavimo rezultatais, alternatyvių investicijų išstūmimas yra ribotas. Visų pirma, prognozuojama, kad pasiūla mažės, taigi lieka daug galimybių kitiems gamintojams ir kitoms gamybos technologijoms plėsti gamybą nepaisant to, ar bus investuota į Hinklio kyšulio C elektrinę, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad bus uždaryta branduolinės elektrinės ir anglimi kūrenamos elektrinės. Jungtinei Karalystei 2021–2030 m. reikės, kad būtų pradėtos eksploatuoti maždaug 60 gigavatų galinčios užtikrinti naujos elektrinės, o iš jų Hinklio kyšulio C elektrinė suteiks 3,2 gigavatų. Būtų neįmanoma šią būsimą elektros energijos gamybos pajėgumų spragą užpildyti tik mažo anglies dioksido kiekio šaltiniais.

470

Ketvirta, ginčijamo Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad sutartimi dėl skirtumų kitos technologijos per daug nediskriminuojamos, nes jos taip pat gali būti pakankamai remiamos naudojant tokios pat rūšies priemonę Jungtinės Karalystės sukurtoje gamybos pajėgumų rinkoje, išskyrus tam tikrus konkrečiam atvejui pritaikytus dalykus, kurie gali būti laikomi būtini dėl technologijų skirtumų.

471

Darytina išvada, kad Austrijos Respublikos argumentus, grindžiamus tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į nagrinėjamos priemonės neigiamą poveikį vidaus rinkai, reikia atmesti.

472

Antra, reikia pažymėti, kad kai kuriais iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų siekiama įrodyti, kad Komisijos išvada dėl nagrinėjamomis priemonėmis sukelto konkurencijos iškraipymo ribotumo padaryta akivaizdžių klaidų. Pirmiausia Austrijos Respublika tvirtina, kad susitarimu dėl skirtumų dujinių elektrinių nenaudai pakoreguojama skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivė. Antra, ji teigia, kad minėtas susitarimas turi netinkamą skatinamąjį poveikį. Trečia, dėl šios sutarties labai padažnės neigiamos kainos. Ketvirta, priešingai, nei teigia Komisija, minėtomis priemonėmis suteikiamas per didelis privalumas branduolinei technologijai. Penkta, Komisija nepakankamai atsižvelgė į elektros energijos tinklų jungčių svarbą.

473

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

474

Pirmiausia Austrijos Respublika teigia, kad susitarimu dėl skirtumų skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivė pakoreguojama dujinių elektrinių nenaudai – jų ribinės sąnaudos bus didelės ir 2030 m. jos susidurs su išlikimo rinkoje sunkumais. Ji mano, kad dujinių elektrinių pasitraukimas iš rinkos sukliudytų sukurti veiksmingą lanksčiomis dujų elektrinėmis, siejamomis su kintančia vėjo energija, grindžiamą gamybos pajėgumų derinį.

475

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad atlikdama analizę Komisija neatmetė galimybės, kad susitarimas dėl skirtumų gali daryti poveikį elektros energijos rinkai. Vis dėlto, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 510 konstatuojamosios dalies, ji laikėsi nuomonės, kad alternatyvių investicijų išstūmimas yra ribotas pirmiausia todėl, kad Jungtinei Karalystei reikia naujų elektros gamybos pajėgumų, kurie turi būti pradėti eksploatuoti 2021–2030 m. ir gali pagaminti apie 60 gigavatų, iš kurių tik 3,2 gigavato suteiks Hinklio kyšulio C elektrinė, ir, antra, todėl, kad pastačius pastarąją nepadidėtų bazinės apkrovos energijos gamybos pajėgumai, bet būtų užtikrinta pakaitinė investicija, kuria būtų kompensuota dalis seniausių branduolinių elektrinių ir akmens anglis naudojančių elektrinių, gaminančių bazinės apkrovos elektros energiją, gamybos pajėgumų. Minėto Sprendimo 403 konstatuojamoje dalyje ji taip pat atsižvelgė į tai, kad dujų elektrinių išstūmimo iš rinkos riziką mažino Jungtinės Karalystės sukuriama gamybos pajėgumų rinka, kuria bus siekiama pritraukti investicijų į dujų elektrines.

476

Reikia išnagrinėti, ar šie Komisijos argumentai gali pasirodyti neįtikinami dėl Austrijos Respublikos pateiktų argumentų.

477

Austrijos Respublikos manymu, susitarimo dėl skirtumų neigiamą poveikį dujų elektrinių eksploatuotojams ir netiesiogiai, vėjo energijos gamintojams atskleidė 2012 m. tyrimas „Assessment of the dispatch distortions under the Feed-in Tariff with Contract for Differences policy“ (toliau – 2012 m. gegužės mėnesio tyrimas).

478

Reikia konstatuoti, kad 2012 m. gegužės mėnesio tyrimo turiniu negali būti įrodyta, kad Komisijos teiginiai dėl alternatyvių investicijų išstūmimo ribotumo yra akivaizdžiai neteisingi. Priešingai, minėto tyrimo 12 ir 13 puslapiuose nurodyta, kad atliktas modeliavimas ir analizė neparodė didelių iškraipymų, kuriuos lemtų susitarimai dėl skirtumų, susiję su bazine apkrova. Kalbant apie šio tyrimo 6, 7, 36 ir paskesnius puslapius, kuriais Austrijos Respublika grindžia savo argumentą, tiesa, kad iš jų matyti, jog dėl tokios nelanksčios technologijos, kaip branduolinė technologija, ir tokios protarpinės technologijos, kaip vėjo energija, derinio galėtų susiklostyti padėtis, kai elektros energijos gamybos apimtis viršija paklausą, o tai lemtų dujų elektrinių gamybos ribojimą. Vis dėlto, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, remiantis šiuo tyrimu negalima daryti išvados, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statyba turės didelį dujų elektrinių išstūmimo iš rinkos poveikį. Priešingai, reikia pažymėti, kad iš to paties tyrimo 30 puslapio matyti, kad iki 2030 m. dabartiniai branduolinės energijos gamybos pajėgumai padidės nedaug, o vėjo energijos gamybos apimtys padidės smarkiai, ir kad vėjo energijos gamybos pajėgumų didinimas taip pat pakoreguos skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivę dujų elektrinių nenaudai.

479

Be to, reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, kuriuo galėtų būti paneigti Komisijos teiginiai, grindžiami pajėgumų trūkumu ateityje ir tuo, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statyba yra tik pakaitinė investicija ir Jungtinės Karalystės sukurta rinka, kuria siekiama pritraukti investicijų į naujas dujų elektrines.

480

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad Austrijos Respublikos argumentais, grindžiamais skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivės korekcijomis, negali būti įrodyta, kad Komisijos teiginiuose dėl nagrinėjamų priemonių neigiamo poveikio padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų.

481

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad susitarimo dėl skirtumų tvarka daromas netinkamas skatinamasis poveikis NNBG. Dėl susitarimo dėl skirtumų pastaroji yra skatinama išlaikyti dideles tiekiamos energijos apimtis, neatsižvelgiant į tinklo stabilumą. Taigi, branduolinės energijos skatinimas gali lemti nelanksčios elektros energijos gamybos perteklių, todėl atsinaujinančios elektros energijos gamintojai būtų priversti sumažinti į tinklą tiekiamos energijos kiekį, kad nebūtų pakenkta tinklo saugumui. Dėl šios priežasties jie prarastų jiems skiriamas subsidijas. Šiomis aplinkybėmis kitiems elektros energijos gamintojams būtų sunku įsitvirtinti rinkoje arba į ją patekti.

482

Pirma, kadangi Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija padarė klaidą dėl nagrinėjamų priemonių skatinamojo poveikio naujos branduolinės elektrinės statybai, jos argumentą reikia atmesti. Šiuo argumentu negali būti paneigti Komisijos argumentai, pateikti ginčijamo Sprendimo 393–406 konstatuojamosiose dalyse, kuriais remiantis šios priemonės leistų pašalinti pagrindines kliūtis investicijoms į tokias naujas elektrines.

483

Antra, tiek, kiek Austrijos Respublika teigia, kad Komisijos argumentas, kuriuo remiantis susitarimas dėl skirtumų turi tik nedidelį poveikį investicijoms, yra akivaizdžiai klaidingas, jos argumentą taip pat reikia atmesti.

484

Pirmiausia reikia priminti, kad reiškinys, kai tam tikromis dienomis, kai vėjas stiprus, vėjo energijos gamyba auga ir gali viršyti paklausą, gali būti tiesiogiai susietas su šios technologijos protarpiniu pobūdžiu ir kad tokio reiškinio tikimybė didėja didėjant šio energijos šaltinio mastui energijos šaltinių struktūroje. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš 2012 m. gegužės mėnesio tyrimo 30 ir 36 punktų, kylant vėjo panaudojimo lygiui iki 2030 m., tinklo operatorius turės imtis priemonių, kad būtų apribota vėjo energijos gamyba esant dideliam vėjui.

485

Taip pat reikia pažymėti, kad priežastis, dėl kurios Hinklio kyšulio C elektrinė gamins elektros energiją, neatsižvelgdama į vėjo jėgainių gaminamą elektros energiją, yra susijusi su pačiu branduolinės technologijos pobūdžiu. Taigi, priešingai, nei leidžia suprasti Austrijos Respublika, ne susitarimas dėl skirtumų, o techninės tik šiai technologijai būdingos priežastys NNBG galėtų paskatinti išlaikyti savo gamybos apimtis pučiant stipriam vėjui.

486

Be to, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 14 konstatuojamosios dalies, pagal pagamintą produkcijos kiekį, ne didesnį negu maksimalus produkcijos kiekis, kuris turi būti nustatytas susitarime dėl skirtumų, NNBG galės būti mokamos išmokos skirtumui padengti. Taigi, minėtas susitarimas neskatins gaminti viršijant šį kiekį.

487

Be to, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikė argumento, kuriuo galėtų būti paneigti Komisijos argumentai, kad nagrinėjamos priemonės turi tik nereikšmingą poveikį investicijoms. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 510 ir 511 konstatuojamųjų dalių, šie argumentai grindžiami prognozėmis, kad dėl pasiūlos mažėjimo lieka kiti gamintojai ir kitos technologijos galės patekti į rinką, ir teiginiu, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statyba nelems bazinės apkrovos energijos gamybos pajėgumų padidėjimo, o bus pakaitinė investicija, kuri iš dalies kompensuos seniausių branduolinių elektrinių ir akmens anglis naudojančių elektrinių sustabdymą. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad jeigu vėjo elektrinių parkų gamybos pajėgumus ribos tinklo operatorius, bus suteikta teisė gauti kompensaciją pagal subalansavimo mechanizmą tuo atveju, kai kainos neigiamos.

488

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad Komisijos išvada dėl nagrinėjamų priemonių nereikšmingo poveikio investicijoms į vėjo jėgaines, negali pasidaryti neįtikinama dėl šių Austrijos Respublikos argumentų.

489

Trečia, Austrijos Respublika tvirtina, kad dėl susitarimo dėl skirtumų padažnės neigiamos kainos. Ji mano, kad Hinklio kyšulio C elektrinė bus itin paskatinta gaminti elektros energiją, kai kainos bus neigiamos, ir konkuruojančių technologijų požiūriu ji darys neigiamą poveikį rinkos sąlygoms.

490

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 497 konstatuojamosios dalies, Komisija atsižvelgė į riziką, kad EDF gali pakoreguoti orientacinę kainą, pateikdama rinkai pasiūlymą dėl galios už labai mažą (net neigiamą) kainą. Šį klausimą išnagrinėjusi minėto Sprendimo 9.6.2 punkte ji vis dėlto laikėsi nuomonės, kad rizika buvo nereikšminga. Kita vertus, remiantis šio Sprendimo 506–508 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateikta informacija, Hinklio kyšulio C elektrinės statyba turėtų turėti minimalų poveikį didmeninėms kainoms Jungtinėje Karalystėje. Šiomis aplinkybėmis Komisija nurodė, kad iš atlikto modeliavimo matyti, kad Didžiosios Britanijos kainos dėl Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatavimo sumažės mažiau negu 0,5 %. Ji taip pat nurodė, kad šį rezultatą lemia tai, kad ribinė Hinklio kyšulio C elektrinės pagamintos elektros energijos kaina bus mažesnė už esamų elektrinių kainą, bet jos bendras energijos gamybos pajėgumas sudarys tik mažą bendro Didžiosios Britanijos energijos gamybos pajėgumo dalį, ir kad didmeninė kaina mažėtų ir tuo atveju, jei nebūtų Hinklio kyšulio C elektrinės.

491

Reikia išnagrinėti, ar šie Komisijos argumentai gali būti paneigti Austrijos Respublikos pateiktais argumentais.

492

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vienintelis Austrijos Respublikos pateikiamas argumentas yra grindžiamas tuo, kad pagal 2012 m. gegužės mėnesio tyrimo 53 puslapį nelanksčios elektros energijos pasiūlos papildymas 3 gigavatais branduolinių pajėgumų dvigubai padidintų neigiamų kainų tikimybę, nors tuo atveju, jeigu branduoliniai pajėgumai būtų 3 gigavatais mažesni, neigiamų kainų tikimybė sumažėtų dviem trečdaliais.

493

Kalbant apie šį argumentą, reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika neįrodė, jog Hinklio kyšulio C elektrinės statybos projektas gali būti prilyginamas 2012 m. gegužės mėnesio tyrimo 53 puslapyje nurodytam atvejui, kai būtų sukurti papildomi 3 gigavatai branduolinių pajėgumų. Remiantis Komisijos pateikta informacija, Hinklio kyšulio C elektrinė tikrai turėtų pagaminti 3,2 gigavato. Vis dėlto, remiantis Komisijos pateikta informacija, Hinklio kyšulio C elektrinės statyba yra tik pakaitinė investicija, kuria siekiama kompensuoti dalį senesnių branduolinių elektrinių ir akmens anglis naudojančių elektrinių, kurios gamina bazinės apkrovos elektros energiją, gamybos pajėgumų.

494

Bet kuriuo atveju, esant tokiai padėčiai kaip nagrinėjama šiuo atveju, kai Komisija nurodo, kad atliko modeliavimą ir remdamasi tuo priėjo prie išvados, kad Jungtinės Karalystės kainos dėl Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatavimo sumažės mažiau negu 0,5 %, net ir tuo atveju, jeigu argumentas, grindžiamas tuo, kad neigiamų kainų tikimybė padidės, būtų pagrįstas, to nepakaktų, kad būtų įrodyta akivaizdi Komisijos vertinimo klaida. Iš tikrųjų, remiantis neigiamų kainų tikimybės padidėjimu, negalima manyti, kad Komisijos išvada, jog Didžiosios Britanijos kainos dėl Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatavimo sumažės mažiau negu 0,5 %, yra akivaizdžiai klaidinga.

495

Taigi, Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą neigiamų kainų tikimybės padidėjimu, taip pat reikia atmesti.

496

Ketvirta, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Komisijos argumentas, pateiktas ginčijamo Sprendimo 403 konstatuojamoje dalyje, kad susitarimo dėl skirtumų taikymas nesuteikia per didelio privalumo kitų technologijų atžvilgiu, nes kitos technologijos gali būti panašiai remiamos susitarimais dėl skirtumų, yra neteisingas ir nepakankamai pagrįstas. Šiomis aplinkybėmis šios valstybės narės remiasi Reglamentu Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis.

497

Pirma, kalbant apie Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentą, grindžiamą Reglamentu Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, pakanka priminti, kad šiame reglamente tik pateikiama standartinė bendrosios išimties tvarka, tačiau jis nesaisto Komisijos, kai ji atlieka individualų tyrimą, tiesiogiai remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu (žr. šio Sprendimo 251 punktą). Taigi vien tai, kad nagrinėjamos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, negali įrodyti, jog ginčijamo Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos argumentas yra akivaizdžiai neteisingas.

498

Kita vertus, kalbant apie Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentą, grindžiamą 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis, pirmiausia reikia pažymėti, kad šios valstybės narės tvirtina, jog Komisija padarė klaidą, kai netaikė šių gairių nagrinėjamoms priemonėms. Jos ją kaltina tik tuo, kad ginčijamo Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje ji konstatavo, kad ne tik branduolinė technologija, bet ir kitos technologijos gali būti remiamos panašiai, nors sąlygos, kuriomis ši pagalba gali būti skiriama ne branduolinei technologijai, bet kitoms technologijoms, yra griežtesnės nei tos, kurias Komisija minėtame sprendime taiko branduolinei technologijai.

499

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad priešingai, ne leidžia suprasti Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, ginčijamo Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje Komisija nekonstatavo, kad dėl kitų technologijų susitarimai dėl skirtumų gali būti pasirašyti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Hinklio kyšulio C elektrinės atveju numatytos sąlygos. Iš tikrųjų šiomis aplinkybėmis Komisija tik konstatavo, kad naudojant tokias pačias priemones kaip susitarimas dėl skirtumų kitos technologijos pernelyg nediskriminuojamos, nes tokio pobūdžio priemonė gali būti naudojama kitoms technologijoms remti. Kita vertus, minėtoje konstatuojamoje dalyje ji pripažino, kad gali reikėti atlikti tam tikrus pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į šių technologijų skirtumus.

500

Taigi, reikia atmesti argumentus, kuriais Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad ginčijamo Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos argumentas, kad susitarimu dėl skirtumų nesuteikiamas per didelis privalumas, palyginti su kitomis technologijomis, nes kitos technologijos gali būti panašiai remiamos susitarimais dėl skirtumų, yra neteisingas ir nepakankamai pagrįstas.

501

Penkta, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į Hinklio kyšulio C elektrinės statybos poveikį elektros energijos tinklų jungtims.

502

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 506–509 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statybos poveikis Jungtinės Karalystės didmeninei rinkai turėtų būti minimalus. Šiomis aplinkybėmis ji nurodė, kad iš atlikto modeliavimo matyti, kad Didžiosios Britanijos kainos dėl minėtos elektrinės eksploatavimo sumažės mažiau negu 0,5 %, o tai savo ruožtu paskatins kaupiamąjį ir bendrą jungiamųjų linijų pajamų sumažėjimą iki 2030 m. mažiau negu 1,7 %. Taigi, Komisija atsižvelgė į Hinklio kyšulio C elektrinės statybos ir eksploatacijos poveikį jungtims.

503

Antra, nors Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į šį poveikį, reikia konstatuoti, kad šios valstybės nepateikia jokios informacijos, dėl kurios Komisijos argumentai, susiję su energijos tinklų jungtimis, galėtų pasirodyti neįtikinami.

504

Taigi, argumentus, kuriais Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į Hinklio kyšulio C elektrinės statybos ir eksploatavimo poveikį energijos tinklų jungtims, reikia atmesti; vadinasi reikia atmesti visus Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisija neatsižvelgė į nagrinėjamų priemonių neigiamą poveikį elektros energijos rinkai arba jo mastą.

505

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia įvairių argumentų, kuriais siekiama užginčyti Komisijos atliktą nagrinėjamų priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimą. Jos iš esmės mano, kad minėtų priemonių teigiamas poveikis yra mažesnis nei jų neigiamas poveikis. Be šio Sprendimo 382, 384 ir 400 punktuose jau nurodyto neigiamo poveikio, t. y. kitų gamintojų išstūmimas iš rinkos, vėjo jėgainių tiekiamos energijos ribojimas pučiant stipriam vėjui, poveikis kainoms ir ne mažiau palankios susitarimo dėl skirtumų, kuriuos gali sudaryti kiti gamintojai, sąlygos, Austrijos Respublika nurodo, kad šios priemonės turi kitą neigiamą poveikį – užtikrinti dabartinės tiekimo struktūros, kurioje didelę dalį užima branduolinė energija, ilgalaikiškumą. Be to, ji tvirtina, kad Komisija nepakankamai svarbiais laikė tokius tikslus, kaip elektros energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo skatinimas, naujų energijos formų plėtra ir SESV 194 straipsnio 1 dalyje nurodytų energijos tinklų jungčių skatinimas. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į argumentus, susijusius su šio Sprendimo 238 ir 439 punktuose paminėtu palyginimu, grindžiamus tuo, kad Komisija sukūrė branduolinei energijai palankų šališkumą, ir tuo, kad ji turėjo pasirinkti ne urano rūdos importą iš trečiųjų valstybių, o elektros energijos importą iš kitų valstybių narių.

506

Šiuo klausimu, pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 502–511 ir 547 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, kad konkurencijos iškraipymo rizika yra nedidelė, kai, be kita ko, kalbama apie nagrinėjamų priemonių poveikį alternatyvioms investicijoms ir kainoms. Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nepateikė argumentų, kuriais galėtų būti paneigta ši išvada.

507

Antra, kalbant apie Austrijos Respublikos argumentus, grindžiamus dabartinės tiekimo struktūros ilgalaikiškumo užtikrinimu, reikia priminti, kad, remiantis Komisijos pateikta informacija, Hinklio kyšulio C elektrine siekiama tik užtikrinti, kad kardinaliai nesumažėtų branduolinės energijos dalis bendroje elektros energijos paklausoje. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės teisę nustatyti savo energijos šaltinius ir išsaugoti branduolinę energiją kaip vieną iš šių šaltinių, kuri numatyta SESV 194 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, taip pat Euratomo sutarties 1 straipsnio antroje pastraipoje, 2 straipsnio c punkte ir 192 straipsnio pirmoje pastraipoje, sprendimas išlaikyti branduolinę energiją tiekimo struktūroje negali būti laikomas akivaizdžiai neproporcingu, atsižvelgiant į nagrinėjamų priemonių teigiamą poveikį.

508

Trečia, kalbant apie Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teiginį, kad pučiant stipriam vėjui vėjo jėgainės priverstos riboti gamybą, kad nepakenktų tinklo stabilumui, pirmiausia reikia pažymėti, kad tai lemia vėjo technologijos protarpinis pobūdis. Antra, vien to, kad branduolinių elektrinių pagaminta nelanksti bazinė apkrova gali sustiprinti šį poveikį, nepakanka, kad būtų įrodyta, jog nagrinėjamų priemonių neigiamas poveikis yra neproporcingas, atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį. Iš tikrųjų, pirma, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės teisę nustatyti savo energijos šaltinius ir branduolinę energiją išlaikyti kaip vieną šių šaltinių, ji negali būti kaltinama priėmusi priemones, kurios būtinos, siekiant branduolinę energiją išlaikyti vienu iš energijos šaltinių, net jeigu tai gali turėti neigiamą poveikį protarpinės energijos gamintojams. Kita vertus, bet kuriuo atveju remiantis Komisijos teiginiais, kurie nebuvo paneigti Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentais, nėra galimybės patenkinti būsimą elektros energijos pajėgumų, kuriais galėtų būti užtikrinta Jungtinės Karalystės nurodyta 60 gigavatų galia, trūkumą, vien tik naudojant kitus mažo anglies dioksido kiekio šaltinius.

509

Ketvirta, Austrijos Respublika tvirtina, kad lygindama nagrinėjamų priemonių poveikį Komisija nepakankamai svarbiu laikė tikslą pasirinkti elektros energijos importą iš kitų valstybių narių ir užtikrinti efektyvumą. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, pirma, remiantis Komisijos teiginiais, kurių santrauka pateikta šio Sprendimo 405 ir 466–470 punktuose, nagrinėjamų priemonių poveikis jungiamosioms linijoms yra nedidelis ir ateityje trūks elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriais Jungtinei Karalystei gali būti užtikrinta 60 gigavatų tiekimas, iš kurių tik 3,2 gigavato būtų tiekiama iš Hinklio kyšulio C elektrinės, ir, antra, kad argumentais, kuriuos pateikė Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, nebuvo tinkamai paneigtas šių teiginių priimtinumas. Šiomis aplinkybėmis, argumentu, grindžiamu tuo, kad Komisija nelaikė pakankamai svarbiu tikslo pasirinkti elektros energijos importą iš kitų valstybių narių ir užtikrinti efektyvumą, negali būti įrodyta, kad neigiamas nagrinėjamų priemonių poveikis yra neproporcingas, atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį.

510

Penkta, reikia priminti, kad Jungtinė Karalystė turi teisę nustatyti savo energijos išteklių sudėtį ir branduolinę energiją išlaikyti vienu iš šių šaltinių. Atsižvelgiant į šią teisę, vien to, kad siekdama užtikrinti skatinamąjį poveikį naujos branduolinės elektrinės statybai, siekiant pašalinti tam trukdančias kliūtis, Jungtinė Karalystė numatė sudaryti susitarimą dėl skirtumų Hinklio kyšulio C elektrinės statybai ir eksploatacijai, kuriame numatytos palankesnės sąlygos nei susitarimuose dėl skirtumų, kurie gali būti sudaryti dėl kitų technologijų, nepakanka, kad būtų įrodyta, jog nagrinėjamų priemonių neigiamas poveikis yra neproporcingas, atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį.

511

Darytina išvada, kad reikia atmesti visus Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, jog Komisija, atlikdama nagrinėjamų priemonių poveikio palyginimą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

512

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad Komisija, lygindama nagrinėjamų priemonių poveikį, neatsižvelgė į aspektus, kurie būtų buvę reikšmingi, pavyzdžiui, į minėtų priemonių poveikį aplinkai, su terorizmu susijusią riziką ir branduolinių atliekų saugojimo išlaidas, taip pat į su projekto finansavimu susijusias pasekmes. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti argumentus, Austrijos Respublikos pateiktus ketvirtajam pagrindui pagrįsti, kuriais remiantis besąlygiškai pirmenybę teikdama Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktui, Komisija pažeidė aplinkos apsaugos, atsargumo principus, principą, kad žalą atlygina teršėjas, ir tvarumo principą (žr. šio Sprendimo 114 punktą).

513

Komisija, Čekijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

514

Pirmiausia reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos pateiktus argumentus, grindžiamus tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į aplinkos apsaugos, atsargumo principus, principą, kad žalą atlygina teršėjas, ir tvarumo principą.

515

Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad nagrinėjamomis priemonėmis Jungtinė Karalystė nesiekė konkrečiai įgyvendinti Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės nurodytų principų. Taigi, Komisija neprivalėjo atsižvelgti į šiuos principus, kai nustatė nagrinėjamų priemonių teikiamus privalumus.

516

Antra, kalbant apie nagrinėjamų priemonių trūkumus, reikia priminti, kad taikydama SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija turi palyginti nagrinėjamų priemonių privalumus ir jų neigiamą įtaką vidaus rinkai. Nors į aplinkos apsaugą turi būti atsižvelgta nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, visų pirma politiką, kuria siekiama sukurti vidaus rinką, tiesą sakant, ji nėra viena iš vidaus rinkos, apibrėžtos kaip vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, sudedamųjų dalių. Taigi, nustatydama nagrinėjamų priemonių neigiamą poveikį Komisija neprivalėjo atsižvelgti į tai, kiek nagrinėjamos priemonės yra nepalankios šio principo įgyvendinimo požiūriu (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Castelnou Energía / Komisija, T‑57/11, EU:T:2014:1021, 189–191 punktus). Tai galioja ir Austrijos Respublikos nurodytiems atsargumo principui, principui, kad žalą atlygina teršėjas, ir tvarumo principui.

517

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad savo argumentais Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė siekia įrodyti, jog Komisija negali suteikti leidimo dėl priemonių, kurios prieštarauja Sąjungos teisei, pirma, reikia pažymėti, kad nepaisant to, jog nurodo aplinkos apsaugos, atsargumo principus, principą, kad žalą atlygina teršėjas, ir tvarumo principą, šios valstybės narės nenurodo jokių Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų, kurie būtų pažeisti. Antra, tuo atveju, jeigu šios valstybės narės tvirtintų, kad minėti principai prieštarauja tam, kad būtų suteikta valstybės pagalba branduolinės elektrinės statybai ir eksploatacijai, tokį argumentą taip pat reikėtų atmesti, nes toks aiškinimas neatitinka Euratomo sutarties 106a straipsnio 3 dalies.

518

Darytina išvada, kad reikia atmesti visus Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus, grindžiamus tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į aplinkos apsaugos, atsargumo principus, principą, kad žalą atlygina teršėjas, ir tvarumo principą.

519

Antra, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į terorizmo riziką, reikia atmesti dėl tų pačių priežasčių. Iš tiesų, nagrinėjamos priemonės nebuvo priemonės, kuriomis buvo konkrečiai siekta apsisaugoti nuo terorizmo, ir, tiesa sakant, apsauga nuo terorizmo nėra viena iš vidaus rinkos, apibrėžtos kaip vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, sudedamųjų dalių. Be to, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nenurodo jokių teisės aktų, susijusių su branduolinių elektrinių saugumu, kurie būtų buvę pažeisti.

520

Trečia, kalbant apie Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija neatsižvelgė į branduolinių atliekų saugojimo išlaidas, pakanka nukreipti į šio Sprendimo 354–358 punktuose atliktą analizę.

521

Ketvirta, Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į nagrinėjamų priemonių neigiamas pasekmes vartotojams, kurie, visų pirma kaip mokesčių mokėtojai, padengs minėtų priemonių išlaidas.

522

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog tai yra mokėjimai, kurie turi būti atlikti pagal susitarimą dėl skirtumų, vartotojai, kaip mokesčių mokėtojai, nepatirs išlaidų, nes šios išlaidos finansuojamos tiekėjams nustatant mokestį (žr. ginčijamo Sprendimo 329 konstatuojamąją dalį). Be to, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, remiantis ginčijamu sprendimu negalima daryti išvados, kad Komisija, atlikdama proporcingumo vertinimą, neatsižvelgė į elektros energijos vartotojų interesus. Iš tiesų, ji ne tik išnagrinėjo nagrinėjamų priemonių poveikį elektros energijos kainai ir nustatė, kad nereikėtų tikėtis reikšmingo poveikio, bet taip pat įsitikino, kad minėtomis priemonėmis nebus suteikta per didelė kompensacija. Taigi ji patikslino kredito garantijos mokesčio normą ir minėto Sprendimo 491 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, kad taikant patikslintą pelno pasidalijimo tvarką tiekėjai, o galiausiai ir elektros vartotojai, gali mokėti mažiau.

523

Antra, dėl kredito garantijos pažymėtina, jog iš ginčijamo Sprendimo 339 konstatuojamosios dalies matyti, kad ji susijusi su Jungtinės Karalystės lėšomis. Taigi, šiomis aplinkybėmis vartotojams, kaip mokesčių mokėtojams, gali tekti finansinė našta. Vis dėlto šiuo klausimu reikia priminti, kad nagrinėjamas priemones reikia atskirti nuo jų finansavimo. Mokesčiai, kuriais finansuojama pagalba, nepatenka į Sutarties nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, taikymo sritį, išskyrus atvejį, kai jais yra finansuojama pagalbos priemonė, taigi jie yra sudedamoji šios priemonės dalis. Kad mokestis arba jo dalis būtų laikoma sudėtine pagalbos priemonės dalimi, pagal susijusius nacionalinės teisės aktus turi egzistuoti privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos ta prasme, kad iš mokesčio pajamų būtų privalomai finansuojama pagalba. Jeigu toks ryšys egzistuoja, pajamos iš mokesčio tiesiogiai daro poveikį pagalbos dydžiui ir, kaip pasekmė, šios priemonės atitikties vidaus rinkai įvertinimui (2005 m. sausio 13 d. Sprendimo Streekgewest, C‑174/02, EU:C:2005:10, 25 ir 26 punktai). Reikia konstatuoti, kad, pirma, ginčijamame sprendime nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, jog toks ryšys tarp kredito garantijos ir jos finansavimo yra, ir, antra, Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad toks ryšys yra.

524

Taigi, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į priemonių poveikį vartotojams kaip, be kita ko, mokesčių mokėtojams.

525

Penkta, Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, kad Hinklio kyšulio C elektrinės projektas apriboja valstybės lėšas ir neleidžia tęsti atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimo ir plėtros projektų.

526

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal SESV 194 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą valstybės narės turi teisę pasirinkti skirtingus energijos šaltinius. Taigi pats Jungtinės Karalystės sprendimas skirti pagalbą branduolinei energijai skatinti negali būti užginčytas, neatsižvelgiant į tai, kad šiam projektui skirtos valstybės lėšos negalės būti panaudotos kitiems projektams.

527

Antra, reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokios informacijos, kuria siekiama įrodyti, jog dėl nagrinėjamų priemonių taikymo Hinklio kyšulio C elektrinei Jungtinė Karalystė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų dėl aplinkos apsaugos, numatytų pagal Sąjungos teisę.

528

Trečia, reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 510 konstatuojamoje dalyje Komisija nurodė, kad, nepaisant to, ar bus investuota į Hinklio kyšulio C elektrinę, lieka daug galimybių kitiems gamintojams ir kitoms gamybos technologijoms pradėti arba plėsti gamybą rinkoje, ir kad minėto Sprendimo 403 konstatuojamojoje dalyje ji atsižvelgė į tai, kad pasirašant susitarimą dėl skirtumų kitos technologijos per daug nediskriminuojamos, nes joms gali būti skiriama pakankama parama, naudojant tokios pat rūšies priemonę Jungtinės Karalystės sukurtoje gamybos pajėgumų rinkoje, išskyrus tam tikrus konkrečiam atvejui pritaikytus dalykus, kurie gali būti laikomi būtini dėl technologijų skirtumų. Taip pat reikia priminti, kad šio Sprendimo 463–511 punktuose nagrinėtais Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentais negali būti įrodyta, kad šiuo atžvilgiu Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

529

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, jog Hinklio kyšulio C elektrinės projektas apriboja valstybės lėšas ir neleidžia tęsti atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimo ir plėtros projektų; taigi reikia atmesti visus argumentus, grindžiamus tuo, kad Komisija neatsižvelgė į reikšmingus veiksnius.

530

Vadinasi, reikia atmesti visus argumentus, susijusius su nagrinėjamų priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimu, taigi ir visą šeštąjį pagrindą bei argumentus, susijusius su minėtų priemonių poreikiu, kurie buvo pateikti pagal pirmąjį pagrindą (žr. šio Sprendimo 196 punktą) ir penktąjį pagrindą (žr. šio Sprendimo 273 ir 352 punktus); taip pat pagal ketvirtąjį pagrindą (žr. šio Sprendimo 114 ir 125 punktus) ir pirmąjį pagrindą (žr. šio Sprendimo 238 punktą) pateiktus argumentus, susijusius su šiuo palyginimu.

531

Trečios dalies antruoju kaltinimu ir devintojo pagrindo šešta dalimi Austrijos Respublika pateikia argumentus, iš esmės grindžiamus nepakankamu ginčijamo Sprendimo motyvavimu dėl nagrinėjamų priemonių proporcingumo vertinimo.

532

Devintojo pagrindo šeštos dalies pirmuoju kaltinimu Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas dėl galimų Hinklio kyšulio C elektrinės subsidijų alternatyvų. Pirma, ginčijamame sprendime nepateikiami alternatyvios energijos gamintojų pasiūlymai. Antra, šiame sprendime nekalbama apie elektros energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemones.

533

Komisija atmeta šiuos argumentus.

534

Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš ginčijamo Sprendimo 9.2 punkto matyti, jog Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamomis priemonėmis siekiama viešojo intereso tikslo skatinti branduolinę energiją, o kalbant konkrečiau – naujos branduolinės elektrinės statybą. Taigi šiame punkte aiškiai nurodyta priežastis, dėl kurios alternatyvios energijos tiekėjų pasiūlymas nėra Hinklio kyšulio C elektrinės subsidijavimo alternatyva.

535

Kalbant apie energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo priemones, pakanka pažymėti, kad iš Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 250–254 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Jungtinė Karalystė nustatė, jog ateityje trūks elektros energijos gamybos pajėgumų, ir kad nustatydama, kokio masto bus šis trūkumas, ji atsižvelgė į energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemones. Ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi šiuo būsimu trūkumu, taigi, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą motyvai yra viena iš ginčijamo Sprendimo priėmimo aplinkybių, negalima teigti, kad jo motyvavimas šiuo klausimu yra nepakankamas (žr. šio Sprendimo 63 punktą).

536

Be to, jeigu šiuo kaltinimu Austrijos Respublika siektų paneigti nurodytų motyvų pagrįstumą, pakanka priminti, kad šis kaltinimas jau išnagrinėtas ir atmestas nagrinėjant šeštąjį pagrindą.

537

Taigi, devintojo pagrindo šeštos dalies pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.

538

Devintojo pagrindo šeštos dalies antruoju kaltinimu Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepateikė scenarijų, kuriuos paminėjo ginčijamo Sprendimo 416 konstatuojamojoje dalyje.

539

Komisija atmeta šį argumentą.

540

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 416 konstatuojamoji dalis yra minėto Sprendimo 9.5.1 punkte, kuriame Komisija aprašė kredito garantiją, apie kurią pranešė Jungtinė Karalystė, ir, be kita ko, minėtos garantijos mokesčio normą, kurią iš pradžių buvo numačiusi ši valstybė narė. Šiomis aplinkybėmis Komisija nurodė, kad nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis šios garantijos mokesčio normai, atitinkančiai rinkos sąlygas, nustatyti galėjo būti naudojami du metodai. Vienas jų yra tikėtino nuostolio metodas, kurį taikant bendrovės verslo planas siejamas su jos kapitalo struktūra renkantis įvairius scenarijus, kurių rezultatas – tikėtinas įsipareigojimų neįvykdymas.

541

Austrijos Respublika mano, kad Komisija nepateikė šių scenarijų.

542

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 424–427 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiau paaiškino tikėtino nuostolio metodą ir vieną iš scenarijų, kurį šiomis aplinkybėmis numatė Jungtinė Karalystė. Taip pat reikia pažymėti, kad Komisija laikėsi nuomonės, kad kredito garantijos mokesčio norma, apie kurią pranešė Jungtinė Karalystė, neatspindi rinkos sąlygas atitinkančios normos. Todėl minėto Sprendimo 463–477 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kaip reikia patikslinti minėtos garantijos mokesčio normą, kad iki minimumo būtų sumažintas garantijos pagalbos elementas. Šiomis aplinkybėmis ji nurodė naudotus kriterijus ir numatytus scenarijus.

543

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia atmesti kaltinimą, grindžiamą nepakankamu motyvavimu, susijusiu su ginčijamo Sprendimo 416 konstatuojamąja dalimi.

544

Devintojo pagrindo šeštos dalies trečiuoju kaltinimu Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamo Sprendimo 9.5.2 punkte Komisija rėmėsi TESLA 4 ataskaita, tačiau nenurodė su juo susijusios informacijos. Taigi, šie argumentai dėl finansinės rizikos yra nesuprantami.

545

Komisija atmeta šį argumentą.

546

Pirma, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 434–458 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai išnagrinėjo vykdymo kainos ir grąžos normos lygį, remdamasi įvairiais duomenų šaltiniais. Minėto Sprendimo 446 ir 447 konstatuojamosiose dalyse ji atsižvelgė į TESLA 4 ataskaitą, kurią parengė pati NNBG. Reikia konstatuoti, kad iš viešai prieinamos šio Sprendimo versijos pakankamai aišku, kad Komisija neatskleidė minėtos ataskaitos duomenų, siekdama apsaugoti komercines paslaptis.

547

Antra, jeigu savo argumentu Austrijos Respublika ketintų ginčyti šių duomenų konfidencialumą arba Komisijos sprendimą jų neatskleisti, pakanka pažymėti, kad šiuo klausimu ji nepateikia jokio pagrįsto argumento.

548

Taigi, su TESLA 4 ataskaita susijusį kaltinimą reikia atmesti.

549

Devintojo pagrindo šeštos dalies ketvirtuoju kaltinimu Austrijos Respublika tvirtina, kad nesuprantama yra tai, jog ginčijamo Sprendimo 9.5.3.3 punkte buvo paskelbta pelno pasidalijimo tvarka, tačiau nebuvo paskelbtos statybos pelno ribos.

550

Komisija atmeta šiuos argumentus.

551

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad iš ginčijamo Sprendimo 487 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog statybos pelno ribos yra komercinė paslaptis. Be to, reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika nepateikia jokio argumento, kuriuo galėtų būti paneigtas šios informacijos konfidencialumas arba Komisijos sprendimo jos neatskleisti pagrįstumas.

552

Taigi, Austrijos Respublikos argumentą dėl statybos pelno ribų taip pat reikia atmesti.

553

Devintojo pagrindo šeštos dalies penktuoju kaltinimu Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas dėl subsidijų, susijusių su papildomomis sąnaudomis dėl įrenginių išmontavimo ir su radioaktyvių atliekų tvarkymu ir saugojimu.

554

Komisija atmeta šiuos argumentus.

555

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 460 ir 461 konstatuojamųjų dalių, Komisija atsižvelgė tik į su atliekų tvarkymu ir šalinimu, atsakomybės mokesčiais ir eksploatacijos nutraukimu susijusių išlaidų sąnaudų punktus, kurie buvo įtraukti į Hinklio kyšulio C elektrinės finansinė modelį. Kita vertus, minėtas sprendimas nesusijęs su papildomais pagalbos elementais dėl tokio pobūdžio išlaidų. Taigi, šiuo požiūriu Komisija neprivalėjo motyvuoti šio sprendimo.

556

Devintojo pagrindo šeštos dalies šeštuoju kaltinimu Austrijos Respublika teigia, kad Komisija turėjo papildomai motyvuoti priežastį, dėl kurios, nukrypdama nuo savo sprendimų praktikos, nemanė, kad konkurso nebuvimas padidino nagrinėjamų priemonių poveikį konkurencijai.

557

Komisija atmeta šiuos argumentus.

558

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad ginčijamo Sprendimo 9.1 punkte Komisija nurodė priežastis, dėl kurių laikėsi nuomonės, kad iš dalies pakeista 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19) ir iš dalies pakeista 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132; klaidų ištaisymas OL L 339, 2014 11 26, p. 14) buvo netaikomos nagrinėjamoms priemonėms.

559

Antra, ginčijamo Sprendimo 359–364 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad Jungtinės Karalystės naudota atrankos procedūra pagrįsta aiškia, skaidria ir nediskriminacine sistema, kurią skaidrumo ir nediskriminavimo požiūriu buvo galima laikyti lygiaverte konkursui. Šiomis aplinkybėmis minėto Sprendimo 363 konstatuojamojoje dalyje ji aiškiai nurodė, kad Jungtinė Karalystė surengė diskusijas su kitais branduolinės elektrinės statytojais, ne NNBG.

560

Trečia, reikia konstatuoti, kad priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad nagrinėjamomis priemonėmis nebus suteikta per didelė kompensacija, pakankamai aiškiai nurodytos ginčijamo Sprendimo 9.5 punkte.

561

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, šį kaltinimą reikia atmesti.

562

Devintojo pagrindo šeštos dalies septintuoju kaltinimu Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamo Sprendimo 389 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad labai didinama bendra visų vartotojų gerovė. Šiomis aplinkybėmis minėta institucija nenurodė, kiek atsižvelgė į, pavyzdžiui, dėl branduolinių atliekų tvarkymo ir saugojimo arba avarijų rizikos susidarančias išorines išlaidas. Be to, minėto Sprendimo 9.4 punkte pateikti motyvai dėl priemonių tinkamumo yra nesuprantami. Šiomis aplinkybėmis Komisija nepakankamai išsamiai pateikė informaciją dėl nagrinėjamų priemonių poveikio elektros energijos rinkai.

563

Komisija atmeta šiuos argumentus.

564

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 9.3 punkte Komisija nusprendė dėl klausimo, ar Jungtinės Karalystės intervencija buvo reikalinga tam, kad būtų įgyvendintas jos siekiamas viešojo intereso tikslas, t. y. pastatyta nauja branduolinė elektrinė, o minėto Sprendimo 9.4 punkte – dėl klausimo, ar nagrinėjamos priemonės, be kita ko, susitarimas dėl skirtumų, galėjo būti laikomos tinkamomis priemonėmis šiam tikslui pasiekti. Šiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad kitos technologijos galėjo būti panašiai remiamos pasirašant susitarimus dėl skirtumų, ir į daugelio atsinaujinančios energijos technologijų protarpinį pobūdį. Vis dėlto, priešingai, nei leidžia suprasti Austrijos Respublika, minėtuose punktuose ji nevisapusiškai palygino visus reikšmingus šių priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio aspektus. Iš tikrųjų ji tokį palyginimą atliko po analizės šio Sprendimo 9.6 punkte.

565

Darytina išvada, kad ginčijamo Sprendimo 9.3 ir 9.4 punktuose Komisija neprivalėjo nei nuspręsti dėl visų nagrinėjamų priemonių teigiamo ir neigiamo poveikio aspektų, nei jų palyginti. Be to, kadangi minėto Sprendimo 389 konstatuojamojoje dalyje ji paminėjo bendrą visuomenės gerovės ir vartotojų didėjimą, tai nėra tokiu palyginimu grindžiama išvada. Minėtoje konstatuojamoje dalyje ji tik konstatavo, kad naujos branduolinės elektrinės pastatymas yra teigiamas šių priemonių poveikis.

566

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, kaltinimą, grindžiamą nepakankamu ginčijamo Sprendimo 9.3 ir 9.4 punktų motyvavimu, taip pat reikia atmesti.

567

Devintojo pagrindo trečios dalies antruoju kaltinimu Austrijos Respublika teigia, kad Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1.7 punkte Komisija rimtas abejones dėl nagrinėjamų priemonių suderinamumo su vidaus rinka grindė ataskaita, kurioje buvo prieita prie išvados, kad jos gali lemti didelius konkurencijos iškraipymus. Ginčijamame sprendime Komisija nepaaiškino, kodėl šios abejonės buvo išsklaidytos.

568

Komisija atmeta šiuos argumentus.

569

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalies, Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1.7 punkte pateikti Komisijos teiginiai buvo pirminis įvertinimas (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 1 d. Sprendimo ISD Polska ir kt. / Komisija, T‑273/06 ir T‑297/06, EU:T:2009:233, 126 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi, ginčijamo Sprendimo motyvai negali būti laikomi nepakankamais vien dėl to, kad jie nėra visiškai identiški motyvams, pateiktiems sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą. Iš tikrųjų po formalios tyrimo procedūros priimtame sprendime Komisija neprivalo pateikti analizės, apimančios visus argumentus, pateiktus sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą.

570

Antra, turi būti atsižvelgta į tai, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodė priežastis, dėl kurių, išsamiai išnagrinėjusi nagrinėjamų priemonių poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, ji nusprendė, kad šios priemonės yra suderinamos su vidaus rinka. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad Komisijos abejonės buvo susijusios su tokiomis priemonėmis, apie kurias buvo pranešusi Jungtinė Karalystė. Kita vertus, ginčijamame sprendime esantis leidimas susijęs su priemonėmis, kurios buvo patikslintos, siekiant atsižvelgti į abejones.

571

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Austrijos Respublika tvirtina, kad priemonių, apie kurias pranešta, patikslinimais negalėjo būti išsklaidytos iš pradžių kilusios abejonės, reikia konstatuoti, kad ji nepateikia jokio pagrįsto argumento šiuo klausimu.

572

Ketvirta, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 402 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė, kad ataskaita, kuria remtasi jo 8.1.7 punkte nebūtinai atspindi jos nuomonę.

573

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, vien tai, kad Komisija išsamiai nenurodė priežasčių, dėl kurių jai nekilo abejonių, išreikštų Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1.7 punkte, nereiškia, kad ginčijamas sprendimas buvo nepakankamai motyvuotas.

574

Taigi devintojo pagrindo trečios dalies antrąjį kaltinimą ir devintojo pagrindo šeštą dalį reikia atmesti.

575

Trečiasis pagrindas ir devintojo pagrindo trečios dalies pirmas kaltinimas susijęs su ginčijamo Sprendimo 344–347 konstatuojamosiomis dalimis. Minėtose konstatuojamose dalyse Komisija nurodė, kad priemonės, susijusios su veiklos pagalba, iš esmės neatitiko SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto, tačiau nagrinėjamos priemonės turėtų būti laikomos investicine pagalba, nes jos turėjo sudaryti NNBG sąlygas įsipareigoti investuoti į Hinklio kyšulio C elektrinės statybą. Šiomis aplinkybėmis ji, be kita ko, laikėsi nuomonės, kad finansinio modeliavimo požiūriu vykdymo kainos išmokų grynoji dabartinė vertė gali būti laikoma lygiaverte vienkartine išmoka, kuria NNBG padedama padengti statybos sąnaudas.

576

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė mano, kad šie argumentai yra neteisingi. Pirmiausia jos teigia, kad nagrinėjamas priemones Komisija turėjo laikyti veiklos pagalba, nesuderinama su vidaus rinka. Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas.

577

Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tvirtina, kad nagrinėjamos priemonės yra veiklos pagalba, kuri nesuderinama su vidaus rinka. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į pagal ketvirtąjį pagrindą pateiktą argumentą, susijusį su nagrinėjamų investicinės pagalbos priemonių kvalifikavimu, nurodytą šio Sprendimo 125 punkte.

578

Komisija, Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šį argumentą.

579

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją veiklos pagalba, kuria siekiama išlaikyti status quo arba atleisti įmonę nuo išlaidų, kurių ji paprastai patirtų tvarkydama einamuosius reikalus ar vykdydama įprastą veiklą, negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑288/96, EU:C:2000:537, 88–91 punktus; 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑156/98, EU:C:2000:467, 30 punktą ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija, C‑459/10 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:515, 33–36 punktus).

580

Iš tiesų tokia pagalba negali tenkinti SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto reikalavimų. Taigi, veiklos pagalba, kuria tik išlaikomas status quo, negali skatinti plėtros, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Savo ruožtu pagalba, kuria tik sumažinamos einamosios ir įprastos veiklos išlaidos, kurių įmonė paprastai patirtų vykdydama savo įprastą veiklą, negali būti laikoma pagalba, kuria siekiama viešojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Be to, pagalba, kuria įmonėms suteikiami pranašumai, kuriais nesiekiama valstybės narės, kuri juos suteikia, siekiamo viešojo intereso tikslo, ir kuriuos šios įmonės gali išnaudoti, kad padengtų savo esamas ir einamąsias veiklos sąnaudas, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka taikant tą pačią nuostatą. Iš tikrųjų tokia pagalba šioms įmonėms suteikia pranašumą jų konkurentų atžvilgiu, tačiau tai nėra pagrįsta viešojo intereso tikslo įgyvendinimu.

581

Reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija nepaneigė šio Sprendimo 579 punkte nurodytos jurisprudencijos. Priešingai, minėto Sprendimo 344 punkte ji rėmėsi Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1 punktu, kuriame citavo minėtą jurisprudenciją.

582

Kita vertus, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 344–347 konstatuojamųjų dalių, Komisija nusprendė, kad šio Sprendimo 579 punkte nurodyta jurisprudencija nebuvo taikoma nagrinėjamoms priemonėms dėl projekto specifikos ir dėl to, kad šiomis priemonėmis buvo siekiama sudaryti NNBG sąlygas įsipareigoti investuoti į Hinklio kyšulio C elektrinės statybą.

583

Priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, ši nuomonė nėra klaidinga. Iš tiesų nedraudžiama, kad pagalbos priemonė, kuria siekiama viešojo intereso tikslo, ir kuri yra tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti, kuri netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, ir kuri atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, kaip ji turėtų būti kvalifikuojama – kaip investicinė pagalba, ar kaip veiklos pagalba. Be to, reikia priminti, kad net veiklos pagalba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, jeigu tenkinamos šios sąlygos (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskeltas Rink., EU:T:2016:341, 116 ir 117 punktus).

584

Kalbant apie nagrinėjamas priemones, pirmiausia reikia priminti, viena vertus, kad ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad jomis siekiama viešojo intereso tikslo, t. y. pastatyti naują branduolinę elektrinę, kuris negalėtų būti pasiektas laiku be valstybės intervencijos, ir, kita vertus, kad Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nepateikė argumentų, kuriais šis teiginys galėtų būti paneigtas. Taigi, minėtos priemonės negali būti laikomos pagalba, kuria tik išlaikomas status quo. Priešingai, remiantis Komisijos išvadomis, be jų jokios investicijos į naujos branduolinės elektrinės statybą nebūtų įvykdytos laiku.

585

Antra, reikia priminti, kad remiantis Komisijos išvadomis, kurios nebuvo paneigtos Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktais argumentais, nagrinėjamos priemonės yra tinkamos ir reikalingos šiam tikslui pasiekti ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šiomis aplinkybėmis negali būti vertinama, kad nagrinėjamos priemonės yra pagalba, kuria siekiama tik sumažinti einamąsias ir įprastas veiklos išlaidas, kurių ji patirtų tvarkydama įprastą veiklą. Priešingai, minėtomis priemonėmis siekiama užtikrinti skatinamąjį poveikį naujos branduolinės elektrinės statybai, sumažinant su investicijomis susijusią riziką, kad būtų užtikrintas investicijų ekonominis veiksmingumas.

586

Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant į tai. Pirmiausia šios valstybės narės pateikia argumentus, susijusius su susitarimu dėl skirtumų. Tada jos pateikia argumentus, susijusius su ministerijos susitarimus. Vėliau jos pateikia argumentus dėl numatytos kompensacijos. Galiausiai jos teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija turėjo aiškiai atskirti veiklos pagalbą nuo investicinės pagalbos.

587

Pirma, Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad šis susitarimas yra neatsiejamas nuo Hinklio kyšulio C elektrinės veikimo. Šiomis aplinkybėmis jos teigia, kad jis apima einamąsias NNBG išlaidas ir neapsiriboja tik minėtos elektrinės C bloko statybos subsidijavimu, bet taip pat yra susijęs su įprasta veikla, ir kad pagalbos dydis turėtų tiesiogiai priklausyti nuo pagamintos elektros energijos.

588

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad priemonė gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, jeigu ji tenkina SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar ji vertinama kaip veiklos pagalba ar kaip investicinė pagalba (žr. šio Sprendimo 583 punktą).

589

Kalbant apie Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentą, grindžiamą tuo, kad neįmanoma nustatyti ryšio tarp išmokų pagal susitarimą dėl skirtumų ir investicijų į naują branduolinę elektrinę, pakanka pažymėti, kad minėtu susitarimu siekiama užtikrinti stabilias pajamas pakankamai ilgam laikotarpiui, siekiant paskatinti atitinkamą įmonę investuoti naujos elektrinės statybai reikalingas lėšas. Taigi, iš esmės tai rizikos draudimo priemonė, kurios forma – kainų stabilizavimas ir pajamų stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto, priešingai nei negrąžintina subsidija, kurios visa suma skiriama iš anksto arba atsižvelgiant į statybų pažangą, susitarimas dėl skirtumų skatina investicijas, užtikrindamas nustatytą ir stabilų kainų lygį.

590

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia priminti, kad pagal susitarimą dėl skirtumų NNBG gaus išmoką tik tada, kai orientacinė kaina bus mažesnė už vykdymo kainą. Kita vertus, jei orientacinės kaina bus didesnė už vykdymo kainą, NNBG privalės grąžinti šių dviejų kainų skirtumą (žr. šio Sprendimo 5 punktą). Taigi, nors pagalba suteikiama atsižvelgiant į Hinklio kyšulio C veiklos aplinkybes ir minėto padalinio elektros energijos gamybą, yra aiškus ryšys tarp šios sumos ir siekiamo viešojo intereso tikslo. Iš tiesų, šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad pagal susitarimą dėl skirtumų mokėtina suma atitiktų tą, kuri turėtų būti pasiekta, kad būtų investuojama į naują branduolinę elektrinę.

591

Antra, priešingai, nei teigia Austrijos Respublika, tai, kad tuo atveju, jeigu Hinklio kyšulio C elektrinė nebūtų baigta statyti, NNBG negautų pagalbos pagal susitarimą dėl skirtumų, negali paneigti ryšio tarp nagrinėjamų priemonių ir siekiamo viešojo intereso tikslo, t. y. naujos branduolinės elektrinės statybos. Reikia konstatuoti, kad tokiu atveju siekiamas viešojo intereso tikslas nebūtų įgyvendintas. SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas nedraudžia rizikos paskirstymo tvarkos, pagal kurią techninė įgyvendinimo rizika priskiriama pagalbą gaunančiai įmonei.

592

Trečia, Austrijos Respublika tvirtina, kad susitarimas dėl skirtumų leidžia peržiūrėti vykdymo kainą ir kad tai darant bus atsižvelgta ne tik į investicines, bet ir į veiklos išlaidas.

593

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nustatant vykdymo kainą, kurią ginčijamame sprendime leido taikyti Komisija, atsižvelgiama ne tik į Hinklio kyšulio C elektrinės statybos kainą, bet taip pat į šio padalinio veiklos išlaidas. Šios išlaidos turi įtakos projekto pelningumui, taigi, ir įtakos sumai, kurią turi pasiekti vykdymo kaina, kad būtų nuspręsta investuoti į naują branduolinę elektrinę.

594

Tai, kad praėjus 15 ir 25 metams vykdymo kaina galės būti peržiūrėta ir kad atliekant šią peržiūrą (žr. šio Sprendimo 5 punktą) bus atsižvelgta į su veiklos išlaidomis susijusius aspektus, negali paneigti ryšio tarp nagrinėjamų priemonių ir siekiamo viešojo intereso tikslo, t. y. kad būtų pastatyta nauja branduolinė elektrinė. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad veiklos išlaidos, kuriomis remiantis buvo apskaičiuota vykdymo kaina, turi būti įvertintos ex ante, ir kad Hinklio kyšulio C elektrinės eksploatavimo trukmė bus labai ilga, galimybe atlikti tokias peržiūras siekiama sušvelninti riziką, susijusią su ilgalaikėmis išlaidomis abiem šalims, siekiant padidinti arba sumažinti vykdymo kainą, kuri užtikrinta susitarimu dėl skirtumų.

595

Darytina išvada, kad nors mokėjimai, kurie bus atlikti taikant susitarimą dėl skirtumų, susiję su Hinklio kyšulio C elektrinės veikimu, jos branduolinės energijos gamyba ir pardavimu, tai negali paneigti ryšio tarp šių mokėjimų ir pradinio Sprendimo dėl investavimo.

596

Taigi, net jeigu dalį mokėjimų, kuriuos ji gaus pagal susitarimą dėl skirtumų, NNBG panaudos Hinklio kyšulio C elektrinės įprastos veiklos išlaidoms padengti, tai negalėtų panaikinti ryšio tarp nagrinėjamų priemonių ir siekiamo viešojo intereso tikslo, t. y. naujos branduolinės elektrinės statybos.

597

Todėl negalima pritarti Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentams, kuriais siekiama įrodyti, kad ši sutartis yra neatsiejama nuo Hinklio kyšulio C elektrinės veikimo.

598

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad išlaidos, susijusios su branduolinės elektrinės sustabdymu, su atliekų saugojimu arba atsakomybe už tokią elektrinę ir jos priežiūrą, yra išlaidos, įprastai susijusios su įprastu branduolinės elektrinės veikimu. Radioaktyvių atliekų saugojimo išlaidų prisiėmimas turėtų, be kita ko, būti laikomas ne investicine, bet veiklos pagalba.

599

Šiuos argumentus taip pat reikia atmesti. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio Sprendimo 593 ir 594 punktuose, išlaidos, susijusios su branduolinės elektrinės sustabdymu, atliekų saugojimu arba atsakomybe už tokią elektrinę ir jos priežiūra į kurias Komisija atsižvelgė ginčijamame sprendime (žr. šio Sprendimo 354–359 punktus), turėjo įtakos grąžos normai, nuo kurios priklauso sprendimas investuoti į Hinklio kyšulio C elektrinės statybą. Taigi, atsižvelgimas į šias išlaidas nustatant vykdymo kainą negali paneigti ryšio tarp atliktų mokėjimų pagal susitarimą dėl skirtumų ir Jungtinės Karalystės siekiamo viešojo intereso tikslo, t. y. naujos branduolinės elektrinės statybos.

600

Trečia, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad ginčijamo Sprendimo 358 konstatuojamojoje dalyje Komisija pati pripažino, kad susitarimas dėl skirtumų yra veiklos pagalba. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo 358 konstatuojamojoje dalyje, kuri yra minėto Sprendimo 9.1 punkte, Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamos priemonės yra suderinamos su esamu rinkos reguliavimu, ir nurodė, kad Hinklio kyšulio C elektrinės susitarimas dėl skirtumų nebuvo laikomas viešąja sutartimi arba viešųjų pirkimų veikla, nes juo tik nustatytos elektros energijos gamybos taikant branduolinę technologiją veiklos sąlygos. Kaip nurodyta šio Sprendimo 577–600 punktuose, vien tai, kad susitarimas dėl skirtumų turės įtakos sąlygoms, kuriomis Hinklio kyšulio C elektrinė gamins branduolinę elektros energiją, negali paneigti jo suderinamumo su vidaus rinka.

601

Ketvirta, kadangi Austrijos Respublika tvirtina, kad susitarimas dėl skirtumų paskatins NNBG gaminti elektros energiją net tada, kai kainos bus mažesnės nei ribinės sąnaudos arba neigiamos, reikia priminti, kad šis argumentas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas nagrinėjant šeštąjį priedą (žr. šio Sprendimo 481–488 punktus), ir kad juo negali būti paneigtas susitarimo dėl skirtumų suderinamumas su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

602

Taigi reikia atmesti visus Austrijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės argumentus dėl susitarimo dėl skirtumų.

603

Kalbėdama apie ministerijos susitarimą Austrijos Respublika tik teigia, kad Hinklio kyšulio branduolinės elektrinės sustabdymo anksčiau laiko atveju NNBG perdavimas taip pat reikštų, kad valstybės institucijos prisiimtų bendrą atsakomybę dėl panaudotų medžiagų tvarkymo. Šiuo klausimu pakanka nurodyti šio Sprendimo 280–282 punktus ir 354–359 punktus, iš kurių matyti, kad ginčijamu sprendimu Komisija nesuteikia leidimo valstybės pagalbai, susijusiai su bendra valstybės institucijų atsakomybe dėl panaudotų medžiagų tvarkymo tokiu atveju. Taigi, šį argumentą reikia atmesti.

604

Trečiajam pagrindui pagrįsti Austrijos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė pateikia argumentus, susijusius su numatyta kompensacija.

605

Pirma, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, kad labai tikėtina, jog veiklos pagalbos suma yra per didelė. Labai tikėtina, kad elektros energijos rinkos kainos toliau mažės ir kad pagal susitarimą dėl skirtumų suteikta pagalba yra labai didelė subsidija 35 elektros energijos gamybos metų laikotarpiui, daug didesnė, nei numatyta ir įvertinta tada, kai buvo nustatoma pagalbos tvarka.

606

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad savo argumentui, kuriuo remiantis pagal susitarimą dėl skirtumų mokama pagalbos suma yra per didelė, pagrįsti Liuksemburgo Didžioji Hercogystė tik nurodo, kad labai tikėtina, jog elektros energijos rinkos kaina toliau mažės. Vien šia aplinkybe negali būti įrodyta, kad išmokos yra per didelės. Iš tiesų, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės siekiamą viešojo intereso tikslą, t. y. pastatyti naują branduolinę elektrinę, pagalbos suma gali būti laikoma per didele tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad mažesnės sumos būtų pakakę sprendimui dėl investicijų į tokias naujas elektrines priimti. Kita vertus, vien tai, kad pagal susitarimą dėl skirtumų mokama suma galėtų būti mažesnė negu būsima rinkos kaina, neleidžia įrodyti, kad kompensacija yra per didelė. Bet kuriuo atveju šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad numatytos dvi veiklos išlaidų peržiūros datos, kurių pirma bus atliekama praėjus 15 metų, o antra – praėjus 25 metams nuo pirmojo reaktoriaus eksploatacijos pradžios. Šios peržiūros suteiks galimybę padidinti arba sumažinti vykdymo kainą pagal žinomas faktines veiklos sąnaudas ir peržiūrėtas kai kurių sąnaudų eilučių punktų, nustatytų susitarime dėl skirtumų, sąnaudų prognozes (žr. šio Sprendimo 31 konstatuojamąją dalį). Taigi šį argumentą reikia atmesti.

607

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad investicinės išlaidos reikalavimus atitinka tik tuo atveju, jeigu neviršija sumos, kurios reikia bendrajam interesui patenkinti, ir kad kelių pagalbos priemonių taikymas vienu metu leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamos priemonės yra susijusios veikiau su veiksmingu Hinklio kyšulio C elektrinės veikimu, o ne su jos statyba.

608

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad argumentai dėl per didelės kompensacijos buvo išnagrinėti ir atmesti šio Sprendimo 392–398 punktuose ir kad šiomis aplinkybėmis Austrijos Respublika nepateikia papildomų argumentų, kuriais galėtų būti įrodyta, kad kompensacija yra per didelė. Be kita ko, ši valstybė narė nepateikia jokio pagrįsto argumento, kuriuo galėtų būti įrodyta, kad mokėjimai, kurie bus atlikti pagal susitarimą dėl skirtumų, viršija tai, ko reikia paskatinti investicijoms į naują branduolinę elektrinę. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad kai orientacinė kaina bus didesnė už vykdymo kainą, NNBG privalės savo kontrahentui sumokėti šių kainų skirtumą.

609

Taigi, argumentus, susijusius su pagal nagrinėjamas priemones numatyta kompensacija, taip pat reikia atmesti.

610

Austrijos Respublika teigia, kad iš 2002 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑351/98, EU:C:2002:530) 77 punkto matyti, kad Komisija turėjo aiškiai atskirti veiklos pagalbą nuo investicinės pagalbos.

611

Šį argumentą taip pat reikia atmesti.

612

Iš tikrųjų, kaip aiškiai matyti iš 2002 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C 351/98, EU:C:2002:530) 76 ir 77 punktų, byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (OL C 72, 1994, p. 3) buvo taikomos ir šiose gairėse investicinė pagalba buvo aiškiai atskirta nuo veiklos pagalbos. Tokiu atveju Komisija, kuriai šios gairės privalomos, privalėjo kvalifikuoti nagrinėjamą pagalbą, atsižvelgdama į šiose gairėse numatytas kategorijas.

613

Vis dėlto, remiantis 2002 m. rugsėjo 26 d. Sprendimu Ispanija / Komisija (C‑351/98, EU:C:2002:530) negalima daryti išvados, kad Komisija privalo atsižvelgti į šias kategorijas, kai Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai netaikomos.

614

Taigi, šį argumentą taip pat reikia atmesti, kaip ir visus argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad nagrinėjamos priemonės nesuderinamos su vidaus rinka, kadangi tai yra veiklos pagalba.

615

Trečiajame pagrinde ir devintojo pagrindo trečioje dalyje Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas nagrinėjamų priemonių kvalifikavimo klausimu. Tai, kad Komisija staiga nukrypo nuo savo pačios praktikos be išsamaus pagrindimo, yra pareigos motyvuoti pažeidimas. Austrijos Respublika mano, kad jeigu Komisija norėjo visiškai kitaip pasinaudoti savo diskrecija, ji turėjo tai išsamiai pagrįsti. Šiomis aplinkybėmis ji taip pat tvirtina, kad Komisija nepakankamai išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą minėtas priemones laikė veiklos pagalba, o vėliau, ginčijamame sprendime – investicine pagalba.

616

Komisija, Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus.

617

Pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo Sprendimo 344–347 konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai konstatavo, kad iš principo veiklos pagalba neatitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytų reikalavimų. Šiomis aplinkybėmis ji rėmėsi Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1 punkto pirma dalimi, kurioje paminėjo šio Sprendimo 579 punkte cituotą jurisprudenciją. Taigi remiantis šiuo teiginiu negalima daryti išvados, kad ji laikėsi nuomonės, jog pagalba, kuria siekiama viešojo intereso tikslo, kuri yra tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti ir kuri netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, taip pat kuri atitinka minėtoje nuostatoje numatytus reikalavimus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka taikant šią nuostatą. Be to, minėtose konstatuojamose dalyse Komisija nurodė, kad nagrinėjamos priemonės turėjo sudaryti NNBG sąlygas įsipareigoti investuoti į Hinklio kyšulio C elektrinės statybą, atsižvelgiant projekto ypatybes ir rizikos pobūdį ir iki minimumo sumažinant pagalbos ir papildomų priemonių, būtinų paskatinti investicijoms, sumą. Ji taip pat nurodė, kad finansinio modeliavimo požiūriu vykdymo kainos išmokų grynoji dabartinė vertė gali būti laikoma lygiaverte vienkartine išmoka, kuria NNBG padedama padengti statybos sąnaudas.

618

Antra, reikia pažymėti, kad ginčijamo Sprendimo motyvai dėl nagrinėjamų priemonių kvalifikavimo klausimu pateikiami ne tik minėto Sprendimo 344–347 konstatuojamosiose dalyse ir kad minėto Sprendimo 9 punkte Komisija nurodė priežastis, dėl kurių SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygos buvo įvykdytos, išsamiai paaiškindama nagrinėjamomis priemonėmis siekiamą tikslą, t. y. kad būtų pastatyta nauja branduolinė elektrinė (žr. šio Sprendimo 9.2 punktą), aplinkybes, kurios lemia valstybės intervencijos poreikį (to paties Sprendimo 9.3 punktas) ir minėtų priemonių proporcingumą (aptariamo Sprendimo 9.5 ir 9.6 punktai).

619

Taigi Komisija nepažeidė savo pareigos pateikti motyvus dėl nagrinėjamų priemonių kvalifikavimo.

620

Jokie Austrijos Respublikos pateikti argumentai negali paneigti šios išvados.

621

Pirmiausia Austrijos Respublika tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse ir minėtoje ankstesnėje sprendimų praktikoje Komisija įtvirtino principą, kuriuo remiantis veiklos pagalba nėra suderinama su vidaus rinka, minėta institucija turėjo išsamiau nurodyti priežastis, dėl kurių nukrypo nuo šio principo.

622

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad remiantis jurisprudencija negalima daryti išvados, kad pagalba, kuri atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto reikalavimus, negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, neatsižvelgiant į tai, ar ji laikoma veiklos, pagalba ar investicine pagalba (žr. šio Sprendimo 577–586 punktus).

623

Antra, reikia atmesti Austrijos Respublikos pateiktus argumentus, grindžiamus ankstesne Komisijos praktika.

624

Pirma, priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, jos argumentas negali būti pagrįstas 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos C 41/05, kurią Vengrija skyrė pagal elektros energijos pirkimo sutartis (OL L 225, 2009, p. 53), 396 ir 397 konstatuojamosiomis dalimis, kurios, beje, buvo susijusios su SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkto taikymu, o ne su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymu. Aišku, šio Sprendimo 396 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad kai kurios šioje byloje nagrinėtos subsidijos, kurios būtų suteiktos tik pradėjus eksploatuoti branduolinę elektrinę ir kurios padengtų einamąsias išlaidas, buvo veiklos pagalba, nesuderinama su vidaus rinka. Vis dėlto, kaip matyti iš šio Sprendimo 397 konstatuojamosios dalies, tai buvo pagalba, dėl kurios nei Vengrijos valdžios institucijos, nei suinteresuotosios šalys nenurodė jokių regioninių sunkumų, susijusių su konkrečiais regionais, taip pat neįrodė, kad laikomasi proporcingumo principo.

625

Kita vertus, kadangi Austrijos Respublika tvirtina, kad 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse Komisija įtvirtino principą, kad veiklos pagalba nėra suderinama su vidaus rinka, pakanka pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina ši valstybė narė, iš minėtų gairių nėra aišku, kad su veikla susijusi pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Priešingai, iš šių gairių 3.3.2.1 punkto matyti, kad Komisija laikosi nuomonės, kad laikantis tam tikrų sąlygų su veikla susijusi pagalba gali atitikti SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad ginčijamame sprendime Komisija atsižvelgė į branduolinės energijos skatinimo tikslą, kuris nėra vienas tose pačiose gairėse numatytų tikslų.

626

Antra, Austrijos Respublika teigia, kad Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1 punkte Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamos priemonės yra veiklos pagalba, kuri gali būti nesuderinama su vidaus rinka. Ji turėjo išsamiau nurodyti priežastis, dėl kurių ginčijamame sprendime jai tokių abejonių jau nekilo.

627

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalies, Komisijos teiginiai Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1 punkte yra pirminis įvertinimas. Taigi negalima teigti, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas dėl to, kad jo motyvai nėra identiški Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą motyvams. Taigi, ginčijamame sprendime, kuris buvo priimtas užbaigus formalią tyrimo procedūrą, Komisija neprivalėjo išanalizuoti visų argumentų, pateiktų sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą, kuriuo rėmėsi Austrijos Respublika (žr. šio Sprendimo 569 punktą).

628

Be to, reikia priminti, kad kaip nurodyta šio Sprendimo 618 punkte ir Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1 punkte, Komisija tik rėmėsi šio Sprendimo 579 punkte nurodyta jurisprudencija, susijusia su veiklos pagalba, kuri dėl šio Sprendimo 580 punkte nurodytų priežasčių neatitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto reikalavimų. Iš tikrųjų priimant sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą Komisijai kilo abejonių dėl nagrinėjamų priemonių suderinamumo su vidaus rinka pagal minėtą nuostatą. Atlikus išsamią analizę ir patikslinus nagrinėjamas priemones (patikslinta kredito garantijos mokesčio norma ir pelno pasidalijimo tvarka), Komisijos abejonės galėjo būti išsklaidytos.

629

Taigi, taip pat reikia atmesti argumentą, grindžiamą Sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 8.1 punktu, todėl reikia atmesti visus argumentus, grindžiamus tuo, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti, kiek ji susijusi su nagrinėjamų priemonių kvalifikavimu.

630

Darytina išvada, kad reikia atmesti visą trečiąjį pagrindą ir ketvirtajam pagrindui pagrįsti pateiktą argumentą, grindžiamą tuo, kad nagrinėjamos priemonės yra veiklos pagalba, nesuderinama su vidaus rinka (žr. šio Sprendimo 125 punktą), taip pat devintojo pagrindo trečios dalies pirmąjį kaltinimą.

631

Šis pagrindas susijęs su Komisijos argumentais, pateiktais ginčijamo Sprendimo 348–365 konstatuojamosiose dalyse, kuriose ji nagrinėjo, ar nagrinėjamos priemonės suderinamos su esamu rinkos reguliavimu.

632

Ginčijamo Sprendimo 350–358 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, be kita ko, kad Direktyvoje 2004/17 dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės nagrinėjamoms priemonėms netaikomos, nes neperkama jokių darbų, prekių ar paslaugų. Remiantis turima informacija, nėra galimybių daryti išvados, kad susitarimas dėl skirtumų yra susijęs su bet kokių darbų, prekių ar paslaugų įsigijimu, dėl kurio galėtų būti laikomas viešąja sutartimi ar koncesija. Komisijos nuomone, šiuo susitarimu perkančiajai organizacijai ar trečiosioms šalims nenustatoma jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su kokios nors rūšies paslaugų ar darbų teikimu arba prekių tiekimu. Nagrinėjamose priemonėse nenustatyta tarpusavyje privalomų įsipareigojimų, kurių vykdymą būtų galima užtikrinti teisme. Be to, susitarimų dėl skirtumų, kuriuos gali sudaryti branduolinės energijos gamintojai, skaičius neribojamas, išskyrus apribojimus, susijusius su tuo, kad vietų, kuriose gali būti statoma branduolinė elektrinė, skaičius yra ribotas.

633

Ginčijamo Sprendimo 359–364 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009, p. 55), 8 straipsnis nebuvo pažeistas. Pagal šį straipsnį nereikalaujama rengti konkurso, o nustatyta, kad galima vykdyti procedūrą, kuri remiantis paskelbtais kriterijais yra tokia pat skaidri ir nediskriminacinė. Jungtinės Karalystės naudota procedūra, siekiant nustatyti subjektą, pasiruošusį investuoti į naują branduolinę elektrinę ir sudaryti susitarimą dėl skirtumų, buvo aiški, skaidri ir nediskriminacinė, taigi gali būti laikoma tokia pat skaidria ir nediskriminacine kaip konkurso procedūra.

634

Austrijos Respublika mano, kad šie argumentai yra neteisingi.

635

Pirmiausia reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos argumentus, grindžiamus tuo, kad Jungtinė Karalystė nepaskelbė konkurso dėl Hinklio kyšulio C elektrinės projekto. Vėliau bus išnagrinėtas Austrijos Respublikos argumentas, grindžiama tuo, kad Jungtinės Karalystės vykdyta procedūra buvo diskriminacinė.

636

Austrijos Respublika tvirtina, kad pagal Direktyvą 2004/17 ir Direktyvą 2004/18 bei Direktyvos 2009/72 8 straipsnį ir nuo SESV neatskiriamus skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus dėl Hinklio kyšulio C elektrinės projekto Jungtinė Karalystė turėjo rengti viešųjų pirkimų procedūrą. Šios taisyklės yra neatsiejamos nuo nagrinėjamų priemonių objekto ir jų pažeidimas įpareigotų Bendrąjį Teismą panaikinti ginčijamą sprendimą.

637

Komisija, Vengrija ir Jungtinė Karalystė atmeta šiuos argumentus. Šiomis aplinkybėmis Komisija, be kita ko, teigia, kad nagrinėjamų priemonių teisėtumui neturi įtakos nuostatos dėl viešųjų pirkimų vykdymo.

638

Pirmiausia bus išnagrinėti argumentai, grindžiami Direktyvos 2004/17 ir Direktyvos 2004/18 pažeidimu. Tada bus išnagrinėti argumentai, grindžiami Direktyvos 2009/72 8 straipsnio ir nuo SESV neatskiriamų skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu.

639

Austrijos Respublika tvirtina, kad šiomis aplinkybėmis pagal Direktyvą 2004/17 ir Direktyvą 2004/18 Jungtinė Karalystė privalėjo rengti konkursą dėl Hinklio kyšulio C elektrinės projekto. Nagrinėjamas projektas yra viešoji sutartis ar bent jau koncesija, kaip tai suprantama pagal šias direktyvas. Šis projektas turėjo būti vertinamas visas, atsižvelgiant į visus numatytus etapus ir jo tikslą. Atlikus tokią analizę būtų paaiškėję, kad nagrinėjamos priemonės yra tarpusavyje privalomos pareigos dėl paslaugų teikimo. Hinklio kyšulio C elektrinės statyba ir elektros energijos tiekimas į viešąjį tinklą po jos pastatymo leis patenkinti konkretų Jungtinės Karalystės, kaip perkančiosios organizacijos, poreikį. Už tai Jungtinė Karalystė atsilygins sutarta pagalba. Austrijos Respublika teigia, kad neturi pakankamai informacijos įvertinti, ar nagrinėjamos priemonės turėtų būti laikomos sutartimi, ar koncesija.

640

Komisija, Vengrija ir Jungtinė karalystė atmeta šiuos argumentus. Šiomis aplinkybėmis Komisija tvirtina, bet kita ko, kad vadovaujantis 2006 m. kovo 8 d. Sprendimu 2006/211/EB, kuriame nurodyta, kad Direktyvos 2004/17 30 straipsnio 1 dalis taikoma elektros energijos gamybai Anglijoje, Škotijoje ir Velse (OL L 76, 2006, p. 6), minėta direktyva nėra taikoma nagrinėjamoms priemonėms.

641

Reikia išnagrinėti argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad yra sutartis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešoji sutartis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18.

642

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies a punktą prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartys – tai sutartys, numatančios piniginį atlygį, sudarytos raštu vieno ar kelių perkančiųjų subjektų ir vieno ar kelių rangovų, tiekėjų ar paslaugų teikėjų. Pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą viešosios sutartys – tai dėl piniginės naudos vieno arba kelių ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu sudarytos sutartys, kurių dalykas yra darbų atlikimas, prekių tiekimas arba paslaugų teikimas.

643

Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies b punkte ir Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad darbų pirkimo sutartys (Direktyva 2004/17) ir viešojo darbų pirkimo sutartys (Direktyva 2004/18) – tai sutartys, kurių objektas – darbų arba darbo, susijusio su tam tikromis veiklos rūšimis, atlikimas arba ir projektavimas ir atlikimas, arba realizavimas bet kuriomis priemonėmis, atitinkančiomis perkančiojo subjekto (Direktyva 2004/17) arba perkančiosios organizacijos (Direktyva 2004/18) nustatytus reikalavimus.

644

Pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies c punkto pirmą pastraipą ir Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies c punkto pirmą pastraipą prekių pirkimo sutartys (Direktyva 2004/17) ir viešojo prekių pirkimo sutartys (Direktyva 2004/18) – tai sutartys, kurių objektas – pirkti, nuomoti, įsigyti produktus lizingo arba išperkamosios nuomos būdu su galimybe pirkti ar be jos.

645

Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies d punkto pirmoje pastraipoje ir Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies d punkto pirmoje pastraipoje nurodyta, kad paslaugų pirkimo sutartys (Direktyva 2004/17) ir viešojo paslaugų pirkimo sutartys (Direktyva 2004/18) – tai sutartys, išskyrus darbų ir prekių pirkimo sutartis (Direktyva 2004/17) ir viešojo darbų ir prekių pirkimo sutartis (Direktyva 2004/18).

646

Austrijos Respublikos argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad nagrinėjamos priemonės turėjo būti laikomos sutartimi, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešąja sutartimi, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šiuos argumentus.

647

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia pažymėti, kad kredito garantija ir ministerijos susitarimas nėra nei sutartis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies a punktą, nei viešoji sutartis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

648

Antra, reikia išnagrinėti, ar susitarimą dėl skirtumų Komisija turėjo laikyti sutartimi, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies a punktą, arba viešąja sutartimi, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

649

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo 219, 312, 313 ir 356 konstatuojamųjų dalių, susitarimas dėl skirtumų nesuteikia Jungtinei Karalystei teisės reikalauti nei to, kad NNBG pastatytų Hinklio kyšulio C elektrinę, nei to, kad ji tiektų elektros energiją. Susitarime dėl skirtumų nenustatytas jokio konkretaus reikalavimo nei dėl darbų, kuriuos turi atlikti NNBG, nei dėl tiektinos elektros energijos. Jeigu NNBG nebaigtų minėto padalinio statybos darbų arba negamintų elektros energijos, Jungtinė Karalystė taip pat neturėtų teisės reikalauti, kad NNBG atlygintų žalą. Vis dėlto ši valstybė narė galėtų vėliau atsisakyti susitarimo dėl skirtumų, jeigu statyba nebūtų baigta per nustatytą terminą.

650

Atsižvelgiant į šias susitarimo dėl skirtumų ypatybes, priešingai nei tvirtina Austrijos Respublika, negalima teigti, kad juo siekiama patenkinti konkretų Jungtinės Karalystės, kaip perkančiosios organizacijos, poreikį. Priešingai, susitarimo dėl skirtumų dalykas yra subsidijos suteikimas ir šia subsidija Jungtinė Karalystė tik paskatina NNBG ir investuotojus įgyvendinti šios valstybės siekiamą viešojo intereso tikslą, t. y. pastatyti naują branduolinę elektrinę.

651

Darytina išvada, kad susitarime dėl skirtumų nėra numatytos NNBG privalomos pareigos dėl darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17 arba Direktyvą 2004/18. Taigi, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad nagrinėjamos priemonės yra sutartis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 2 dalies a punktą, arba viešoji sutartis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

652

Vėliau reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija nepaisė to, kad nagrinėjamos priemonės yra darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešoji darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18.

653

Šiuo klausimu reikia priminti, kad vadovaujantis Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 3 dalies a punktu ir Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 3 dalimi darbų koncesija (Direktyva 2004/17) ir viešoji darbų koncesija (Direktyva 2004/18) – tai tokios pat rūšies sutartis kaip ir darbų pirkimo (Direktyva 2004/17) arba viešojo darbų pirkimo (Direktyva 2004/18), išskyrus tai, kad atlygis už atliktus darbus – tai tik teisė eksploatuoti darbo rezultatą arba tokia teisė kartu su užmokesčiu.

654

Pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 3 dalies b punktą ir Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 4 dalį paslaugų koncesija – tai tokios pat rūšies sutartis kaip ir paslaugų pirkimo (Direktyva 2004/17) arba viešojo paslaugų pirkimo (Direktyva 2004/18), išskyrus tai, kad atlygis už suteiktas paslaugas – tai tik teisė eksploatuoti paslaugą arba tokia teisė kartu su užmokesčiu.

655

Austrijos Respublikos argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad nagrinėjamos priemonės turėjo būti laikomos darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešąja darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šias nuostatas.

656

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia pažymėti, kad kredito garantija ir ministerijos susitarimas nėra nei darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 3 dalies a punktą, nei viešoji darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 3 dalį.

657

Antra, reikia išnagrinėti, ar susitarimą dėl skirtumų Komisija turėjo vertinti kaip darbų koncesiją, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešąją darbų koncesiją, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18.

658

Pagal Direktyvos 2004/17 1 straipsnio 3 dalies b punktą ir Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 4 dalį sutartys ir viešosios sutartys nuo koncesijų skiriasi tik atlygiu konkurso dalyviui. Kaip matyti iš šio Sprendimo 649–651 punktuose išdėstytų argumentų, būtent dėl to, kad susitarime dėl skirtumų nenumatyta pareigos NNBG atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas, minėtas susitarimas negali būti laikomas sutartimi arba viešąja sutartimi. Darytina išvada, kad minėtas susitarimas taip pat negali būti laikomas darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešąja darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18.

659

Be to, šį aiškinimą patvirtina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1) 12 konstatuojamoji dalis, iš kurios matyti, kad veiklos finansavimas, visų pirma teikiant dotacijas, nėra koncesija, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

660

Taigi darytina išvada, jog laikydamasi nuomonės, kad nagrinėjamos priemonės nėra nei sutartis, nei darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, nei viešoji sutartis, nei viešoji darbų koncesija, kaip tai suprantam pagal Direktyvą 2004/18, Komisija nepadarė klaidos.

661

Šios išvados negali paneigti nė vienas iš Austrijos Respublikos pateiktų argumentų.

662

Pirma, Austrijos Respublika teigia, kad ginčijamo Sprendimo 312 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo NNBG sutartinius įsipareigojimus ir kad tokie įsipareigojimai yra tipinis viešosios sutarties elementas.

663

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš tikrųjų ginčijamo Sprendimo 312 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, jog „atrod[ė], kad [susitarime dėl skirtumų] nustatytos kelios tokios griežtos sąlygos, kuriomis NNBG skatinama vykdyti savo įsipareigojimus pagal susitarimą“. Vis dėlto, minėto Sprendimo minėtoje konstatuojamojoje dalyje ir 313 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat konstatavo, kad NNBG nenustatyta nei pareigos statyti Hinklio kyšulio C elektrinę, nei pareigos tiekti elektros energiją. Taigi, sutartiniai įsipareigojimai, apie kuriuos Komisija kalbėjo šio Sprendimo 312 konstatuojamojoje dalyje, negali pagrįsti to, kad susitarimas dėl skirtumų būtų laikomas sutartimi arba darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešąja sutartimi, arba viešąja darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18.

664

Priešingai, nei tvirtina Austrijos Respublika, remiantis ginčijamo Sprendimo 312 konstatuojamoje dalyje pateiktu Komisijos argumentu, kad susitarime dėl skirtumų numatytos sutartinės nuostatos yra „tipiniai sutartiniai įsipareigojimai, kuriuos bet kuri sutarties šalis siektų įtraukti į panašų sandorį“, negalima daryti išvados, kad tai yra įsipareigojimai, kuriais gali būti pagrįsta, kad susitarimas dėl skirtumų būtų laikomas sutartimi, darbų sutartimi arba koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17, arba viešąja darbų sutartimi, arba viešąja darbų koncesija, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18. Iš tikrųjų iš šios konstatuojamosios dalies ir jos konteksto aiškiai matyti, kad paminėdama „panašų sandorį“ Komisija kalbėjo ne apie sandorio dėl sutarties, viešosios sutarties arba koncesijos sudarymą, bet apie sandorį, kuriame numatoma paskata subsidijos forma įgyvendinti viešojo intereso tikslą. Taigi, tai yra įsipareigojimai, paprastai nustatomi dotacijų susitarimuose.

665

Taigi Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą ginčijamo Sprendimo 312 konstatuojamąja dalimi, reikia atmesti.

666

Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, kad NNBG faktiškai negalėtų atsisakyti sutarčių dėl galimų investicijų išlaidų, kurios būtų prarastos. Teorinė galimybė vienašališkai nutraukti sutartį negali visiškai užkirsti kelią taikyti direktyvas 2004/17 ir 2004/18.

667

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tokiu argumentu negali būti paneigtas šio Sprendimo 650 punkte nurodytas argumentas, kad susitarime dėl skirtumų nenustatytas jokio konkretaus reikalavimo nei dėl darbų, kuriuos turi atlikti NNBG, nei dėl elektros energijos, kurią ji turi pagaminti arba tiekti. Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad remiantis ginčijamo Sprendimo 13 konstatuojamąja dalimi galima daryti išvadą, kad NNBG privalės išlaikyti iš anksto nustatytą žemiausią efektyvumo lygį, ir kad net jeigu nepasiekus šio žemiausio lygmens bus tik prarandama parama, atsižvelgiant į dideles sumas, kurios buvo investuotos, tai prilygsta įsipareigojimui statyti ir eksploatuoti Hinklio kyšulio C elektrinę. Iš šio minėto Sprendimo šios konstatuojamosios dalies ir 313 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad NNBG nenustatyta pareigos užtikrinti atitinkamą iš anksto nustatytą gamybos lygį, nes šiose konstatuojamose dalyse tik numatyta, kad jeigu ji neužtikrins elektrinės veikimo esant 91 % apkrovos koeficientui, negaus pajamų, kurias tikisi gauti iš šio projekto. Taigi NNBG nenustatyta jokio sutartinio įsipareigojimo laikytis šio apkrovos koeficiento.

668

Kadangi nėra konkrečių sutartinių reikalavimų dėl darbų, kuriuos turi atlikti NNBG, arba elektros energijos, kurią ji turi pagaminti ir tiekti, Direktyvos 2004/17 ir Direktyvos 2004/18 nuostatų taikymas nebuvo pagrįstas.

669

Bet kuriuo atveju nenustačius sutartinio įsipareigojimo atlikti darbus, patiekti prekes ar suteikti paslaugas, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/17 arba Direktyvą 2004/18, negalima teigti, jog negali būti taip, kad, nepaisant ekonominių paskatų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad NNBG pastatys ir eksploatuos Hinklio kyšulio C elektrinę, ši įmonė dėl ekonominių priežasčių nuspręs jos nebaigti statyti arba jos neeksploatuoti.

670

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, kad NNBG yra faktiškai įpareigota užtikrinti gamybos lygį.

671

Trečia, Austrijos Respublika teigia, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančių taisyklių negalima netaikyti vien dėl to, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statybų ir eksploatacijos projektą iš esmės parengė ir apibrėžė EDF.

672

Šį argumentą reikia atmesti.

673

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad galimybę taikyti Direktyvą 2004/17 ir Direktyvą 2004/18 Komisija atmetė ne dėl to, kad Hinklio kyšulio C elektrinės statybos ir eksploatacijos projektą iš esmės parengė ir apibrėžė EDF, bet dėl to, kad susitarime dėl skirtumų nėra nustatyta sutartinio įsipareigojimo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas, kaip tai suprantama pagal minėtas direktyvas.