—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herbout‑Borczak ir M. van Beek,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Alicja Sobczyszyn ir jos darbdavės Szkoła Podstawowa w Rzeplinie (Žeplino pagrindinė mokykla, Lenkija) ginčą dėl A. Sobczyszyn prašymo leisti pasinaudoti teise į mokamas kasmetines atostogas tais metais, kai ji buvo išėjusi gydymo atostogų.

3

Direktyvos 2003/88 1 straipsnyje „Tikslas ir taikymo sritis“ numatyta:

„1.   Ši direktyva nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo.

2.   Ši direktyva taikoma:

<…>“

4

Direktyvos 7 straipsnyje „Kasmetinės atostogos“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.

2.   Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.“

5

Direktyvos 2003/88 17 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali nukrypti nuo tam tikrų šios direktyvos nuostatų. Šioje direktyvoje nenumatyta jokia nuo 7 straipsnio leidžianti nukrypti nuostata.

6

1982 m. sausio 26 d.Ustawa – Karta Nauczyciela (Įstatymas dėl Mokytojų chartijos; Dz. U., 2014 m., Nr. 191, pozicija 1198, toliau – Mokytojų chartija) yra specialus įstatymas, kuriuo nustatomos mokytojų teisės ir pareigos. Kodeks Pracy (Darbo kodeksas), patvirtintas 1974 m. birželio 26 d. įstatymu (Dz. U., 1974 m., Nr. 24, pozicija 141), su vėlesniais pakeitimais, mokytojams taikomas tik papildomai.

7

Mokytojų chartijos 64 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Mokyklose, kuriose pagal darbo laiko organizavimo tvarką numatytos vasaros ir žiemos atostogos, dirbantys mokytojai turi teisę į tos pačios trukmės kasmetines atostogas, kurias jie turi paimti per šias vasaros ir žiemos atostogas.

<…>

3.   Mokyklose, kuriose nėra mokyklinių atostogų, dirbantys mokytojai turi teisę į kasmetines 35 darbo dienų atostogas atostogų plane numatytu laikotarpiu.

<…>

5a.   Jei darbo santykiai nustatomi arba nutraukiami per kalendorinius metus, mokyklose, kuriose nėra mokyklinių atostogų, dirbantys mokytojai turi teisę į kasmetines atostogas proporcingai išdirbtam laikui, kaip nustatyta specialiose nuostatose.“

8

Mokytojų chartijos 73 straipsnyje nurodyta:

„1.   Įstaigos direktorius suteikia pagal neterminuotą sutartį visą darbo laiką dirbantiems mokytojams, turintiems septynerių metų darbo stažą įstaigoje, gydymo atostogas, kad jie atliktų gydytojo paskirtą gydymo kursą; šių atostogų trukmė per vieną kartą negali viršyti vienų metų <…>

<…>

5.   Gydymo atostogų laikotarpiu mokytojas išsaugo teisę į mėnesinį bazinį darbo užmokestį su priedu už stažą ir teisę į kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, įskaitant socialines išmokas pagal Mokytojų chartijos 54 straipsnį.

6.   Ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki gydymo atostogų pabaigos, mokyklos direktorius prašo mokytojo atlikti patikrinimus, būtinus nustatyti, ar nėra kontraindikacijų, dėl kurių jis negalėtų vykdyti savo pareigų.

<…>

8.   Naujos gydymo atostogos mokytojams gali būti suteikiamos ne anksčiau kaip po metų nuo ankstesnių gydymo atostogų pabaigos datos. Per visą darbo laikotarpį gydymo atostogų bendra trukmė negali viršyti trejų metų.

<…>

10.   Mokytoją gydantis ir sutartį su ligonių kasomis sudaręs gydytojas sprendžia dėl gydymo atostogų dėl patvirtinto gydymo kurso būtinybės. Pirmame sakinyje nurodytas sprendimas gali būti skundžiamas skundus nagrinėjančiai institucijai, nurodytai remiantis 11 dalimi priimtose nuostatose, laikantis jose nustatytos procedūros. <…>“

9

Darbo kodekso 14 straipsnis įtvirtintas šio kodekso II skyriuje „Pagrindiniai darbo teisės principai“. Šiame straipsnyje nurodyta:

„Kiekvienas darbuotojas turi teisę į poilsį laikantis darbo trukmei taikomų nuostatų, poilsį švenčių dienomis ir teisę į kasmetines atostogas.“

10

Šio kodekso 152 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Kiekvienas darbuotojas turi teisę į nepertraukiamos trukmės mokamas kasmetines atostogas (toliau – atostogos).“

11

Šio kodekso 165 straipsnyje įtvirtinta:

„Jei darbuotojas negali išeiti atostogų numatytą dieną dėl nebuvimą darbe pateisinančių priežasčių, konkrečiai dėl:

darbdavys privalo perkelti atostogas į vėlesnę datą.“

12

Pagal Darbo kodekso 166 straipsnį:

„Jeigu atostogos nebuvo panaudotos dėl:

darbdavys privalo perkelti atostogas į vėlesnę datą.“

13

A. Sobczyszyn nuo 2008 m. dirba mokytoja ikimokyklinio ir pradinio mokymo įstaigoje, jos darbdavė Szkoła Podstawowa w Rzeplinie (Žeplino pagrindinė mokykla).

14

2011 m. sausio 1 d. A. Sobczyszyn pagal Mokytojų chartijos 64 straipsnio 3 dalį įgijo teisę į 35 dienų trukmės kasmetines atostogas. Nuo 2011 m. kovo 28 d. iki lapkričio 18 d. darbdavė pagal šios chartijos 73 straipsnį išleido ją gydymo atostogų, kad ji atliktų gydytojo paskirtą gydymo kursą.

15

2012 m. balandžio 27 d. A. Sobczyszyn paprašė suteikti kasmetines atostogas už 2011 m., kuriomis ji negalėjo pasinaudoti dėl to, kad buvo gydymo atostogose. Darbdavė atsisakė jai suteikti šias atostogas motyvuodama tuo, kad 2011 m. atostogų plane buvo numatyta, kad ji išeina metinių atostogų nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 31 d., todėl jos 2011 m. kasmetinės atostogos sutapo su gydymo atostogų laikotarpiu.

16

A. Sobczyszyn ieškinį gavusiam nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl mokytojų teisę į kasmetines atostogas reglamentuojančių nacionalinės teisės nuostatų atitikties Direktyvos 2003/88 7 straipsniui. Šis teismas mano, kad Teisingumo Teismas dar neturėjo progos išaiškinti šią Sąjungos teisės nuostatą, atsižvelgdamas į situaciją, kai kasmetinių atostogų laikotarpis sutampa su gydymo atostogų, kurios numatytos Lenkijos teisėje, laikotarpiu.

17

Šiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy dla Wrocławia‑Śródmieścia we Wrocławiu X Wydział Pracy i Ubezpieczeń Społecznych (Vroclavo centro apylinkės teismas, X darbo santykių ir socialinio draudimo kolegija, Lenkija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnis, pagal kurį valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas, turi būti aiškinamas taip, kad mokytojas, kuris pasiėmė gydymo atostogas, numatytas Mokytojų chartijoje, taip pat įgyja teisę į kasmetines atostogas, numatytas bendrose darbo teisės normose, tais metais, kuriais įgyvendino teisę į gydymo atostogas?“

18

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas ar praktika, pagal kuriuos darbuotojui, esančiam gydymo atostogose, suteiktose laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kasmetinių atostogų laikotarpiu, nustatytu įstaigos, kurioje jis dirba, pasibaigus gydymo atostogoms leidžiama nesuteikti teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis vėlesniu laikotarpiu.

19

Pirma, šiuo klausimu svarbu priminti, kad, kaip matyti iš pačios Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalies, nuo kurios pagal šią direktyvą neleidžiama nukrypti, formuluotės, kiekvienas darbuotojas turi teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas. Ši teisė į mokamas kasmetines atostogas turi būti laikoma ypatingą svarbą turinčiu Sąjungos socialinės teisės principu, kurį kompetentingos nacionalinės institucijos gali įgyvendinti tik laikydamosi pačioje Direktyvoje 2003/88 aiškiai nustatytų ribų (2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Vicente Pereda, C‑277/08, EU:C:2009:542, 18 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

20

Antra, pažymėtina, kad teisė į mokamas kasmetines atostogas ne tik labai svarbi kaip Sąjungos socialinės teisės principas, bet ir aiškiai įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri, remiantis ESS 6 straipsnio 1 dalimi, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys, 31 straipsnio 2 dalyje (2011 m. lapkričio 22 d. Sprendimo KHS, C‑214/10, EU:C:2011:761, 37 punktas ir 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Neidel, C‑337/10, EU:C:2012:263, 40 punktas).

21

Trečia, teisė į mokamas kasmetines atostogas negali būti aiškinama siaurai (žr. 2010 m. balandžio 22 d. Sprendimo Zentralbetriebsrat der Landeskrankenhäuser Tirols, C‑486/08, EU:C:2010:215, 29 punktą).

22

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį iš esmės nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys naudojimosi aiškiai pagal šią direktyvą suteikiama teise į mokamas kasmetines atostogas tvarką, įskaitant ir šios teisės praradimą pasibaigus referenciniam laikotarpiui, tačiau su sąlyga, kad teisę į mokamas kasmetines atostogas praradusiam darbuotojui faktiškai buvo suteikta galimybė pasinaudoti ta teise (2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Vicente Pereda, C‑277/08, EU:C:2009:542, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

23

Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad suteikiant teisę į mokamas kasmetines atostogas darbuotojui siekiama suteikti galimybę pailsėti ir turėti laiko pramogoms ir laisvalaikiui (žr. 2009 m. sausio 20 d. Sprendimo Schultz‑Hoff ir kt., C‑350/06 ir C‑520/06, EU:C:2009:18, 25 punktą).

24

Remdamasis nurodytais argumentais, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad, kai kasmetinių atostogų laikotarpis sutampa su laikinojo nedarbingumo atostogų laikotarpiu, Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti kaip draudžiančią nacionalinės teisės aktus ar praktiką, numatančius, kad teisė į mokamas kasmetines atostogas prarandama pasibaigus nacionalinėje teisėje nustatytam referenciniam laikotarpiui ir (arba) perkėlimo laikotarpiui, kai darbuotojas per visą referencinį laikotarpį ar jo dalį buvo laikinojo nedarbingumo atostogose ir dėl to neturėjo realios galimybės pasinaudoti šia teise (be kita ko, žr. 2009 m. sausio 20 d. Sprendimo Schultz‑Hoff ir kt., C‑350/06 ir C‑520/06, EU:C:2009:18, 49 punktą ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Vicente Pereda, C‑277/08, EU:C:2009:542, 19 punktą).

25

Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisės į mokamas kasmetines atostogas tikslas – suteikti darbuotojui galimybę pailsėti ir turėti laiko pramogoms bei laisvalaikiui, skiriasi nuo teisės į laikinojo nedarbingumo atostogas tikslo – leisti darbuotojui pasveikti (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 21 d. Sprendimo ANGED, C‑78/11, EU:C:2012:372, 19 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

26

Atsižvelgdamas į šiuos skirtingus dviejų rūšių atostogų tikslus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad darbuotojas, esantis laikinojo nedarbingumo atostogose per iš anksto nustatytą kasmetinių atostogų laiką, pateikęs prašymą ir norėdamas realiai pasinaudoti savo kasmetinėmis atostogomis, turi teisę jomis pasinaudoti kitu laiku, nesutampančiu su laikinojo nedarbingumo atostogomis (žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Vicente Pereda, C‑277/08, EU:C:2009:542, 22 punktą ir 2012 m. birželio 21 d. Sprendimo ANGED, C‑78/11, EU:C:2012:372, 20 punktą).

27

Remiantis būtent šiais argumentais, kuriuos visus galima taikyti pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai, kai gydymo atostogų laikotarpis sutampa su iš anksto nustatytu kasmetinių atostogų laikotarpiu, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į galimą skirtingą dviejų rūšių atostogų tikslą, dėl šio sutapimo darbuotojui gali būti sutrukdyta kasmetines atostogas paimti vėliau.

28

Primintina, kad, nors galiausiai tik nacionalinis teismas, kuris yra kompetentingas aiškinti nacionalinės teisės aktus, turi nuspręsti, ar gydymo atostogų tikslas skiriasi nuo Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas, nurodytų mokamų kasmetinių atostogų tikslo, Teisingumo Teismas, kuris turi pateikti nacionaliniam teismui atsakymą, naudingą sprendimui pastarojo nagrinėjamoje byloje priimti, atsižvelgdamas į visas šio teismo nurodytas aplinkybes ir, be kita ko, į sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvus, gali pateikti nacionaliniam teismui tam tikrų paaiškinimų.

29

Dėl teisės į gydymo atostogas, nurodytas Lenkijos teisėje, tikslo primintina, kad Mokytojų chartijos 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šios atostogos suteikiamos, „kad [darbuotojas] atliktų gydytojo paskirtą gydymo kursą“, ir jų trukmė per vieną kartą negali viršyti vienų metų. Pagal šio straipsnio 10 dalį mokytoją gydantis ir sutartį su ligonių kasomis sudaręs gydytojas sprendžia dėl „gydymo atostogų dėl patvirtinto gydymo kurso būtinybės“. Be to, šios chartijos 73 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, likus dviem savaitėms iki šių atostogų pabaigos, mokytojas turi atlikti patikrinimus, būtinus nustatyti, jog nėra kontraindikacijų, dėl kurių jis negalėtų vėl vykdyti savo pareigų.

30

Taigi, kaip prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodė pats nacionalinis teismas, šio sprendimo pirmesniame punkte išdėstytos aplinkybės leidžia patvirtinti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis gydymo atostogomis siekiama pagerinti darbuotojų, kuriems šios atostogos suteikiamos, sveikatą ir, kitaip nei Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis mokamomis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojams nesuteikiama laiko pailsėti ir pramogoms bei laisvalaikiui, nes šie darbuotojai turi atlikti gydytojo paskirtą gydymo kursą.

31

Nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į šiuos paaiškinimus ir į nacionalinės teisės aktus ar praktiką, pagal kuriuos suteikiama teisė į gydymo atostogas, turi įvertinti, ar šių atostogų tikslas skiriasi nuo Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas, nurodytų mokamų kasmetinių atostogų tikslo.

32

Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas būtų priverstas konstatuoti šį skirtumą, nacionalinės teisės aktuose darbdaviui turėtų būti nustatyta pareiga suteikti atitinkamam darbuotojui kasmetines atostogas kitu pastarojo pasiūlytu laiku, kuris, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, atitiktų privalomus su darbdavio interesais susijusius pagrindus, neatmetant iš anksto galimybės, kad toks laikas nepateks į referencinį aptariamų kasmetinių atostogų laikotarpį (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Vicente Pereda, C‑277/08, EU:C:2009:542, 22 ir 23 punktus).

33

Iš tiesų, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, nors šių mokamų kasmetinių atostogų teigiamas poveikis darbuotojo saugai ir sveikatai akivaizdžiai pasireikštų, jeigu jos būtų išnaudojamos per šiam tikslui numatytus metus, t. y. per einamuosius metus, šiuo požiūriu šis poilsio laikotarpis nepraranda savo paskirties, jeigu juo pasinaudojama vėlesniu laikotarpiu (žr. 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Federatie Nederlandse Vakbeweging, C‑124/05, EU:C:2006:244, 30 punktą ir 2009 m. sausio 20 d. Sprendimo Schultz‑Hoff ir kt., C‑350/06 ir C‑520/06, EU:C:2009:18, 30 punktą).

34

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas ar praktika, pagal kuriuos darbuotojui, esančiam gydymo atostogose, suteiktose laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kasmetinių atostogų laikotarpiu, nustatytu įstaigos, kurioje jis dirba, pasibaigus jo gydymo atostogoms, leidžiama nesuteikti teisės pasinaudoti mokamomis kasmetinėmis atostogomis vėlesniu laikotarpiu, jeigu teisės į gydymo atostogas tikslas skiriasi nuo teisės į kasmetines atostogas tikslo, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

35

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas ar praktika, pagal kuriuos darbuotojui, esančiam gydymo atostogose, suteiktose laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kasmetinių atostogų laikotarpiu, nustatytu įstaigos, kurioje jis dirba, pasibaigus jo gydymo atostogoms, leidžiama nesuteikti teisės pasinaudoti mokamomis kasmetinėmis atostogomis vėlesniu laikotarpiu, jeigu teisės į gydymo atostogas tikslas skiriasi nuo teisės į kasmetines atostogas tikslo, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.