1.

Europos Sąjungos kaimo plėtros politika grindžiama bendro finansavimo principu, kai Sąjunga skiria maždaug du trečdalius, o valstybės narės – trečdalį visų lėšų. Sąjunga ir valstybės narės skiria dideles sumas kaimo plėtrai palengvinti. Taigi 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Sąjunga ir valstybės narės skyrė daugiau kaip 150 mlrd. eurų kaimo plėtros politikai ir maždaug pusė jų buvo skirta investavimo priemonėms ( 2 ).

2.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į didelį klaidų lygį, svarbią vietą vis dar užima kova su sukčiavimu ( 3 ). Teisingumo Teismas, remdamasis SESV 325 straipsniu, nurodė, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą privalo imtis tų pačių priemonių, kurių imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ( 4 ).

3.

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė Upravno sodišče (Administracinis teismas, Slovėnija), susijęs su minėtomis aplinkybėmis, nes jame keliami klausimai, susiję su valstybių narių kompetencija pagalbos kontrolės srityje pagal Sąjungos kaimo plėtros politiką.

4.

Kalbant konkrečiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia Teisingumo Teismo, ar 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ( 5 ) 71 straipsnio 3 dalimi draudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, pagal kurį nustatyta EŽŪFKP finansuotinų investavimo išlaidų tinkamumo sąlyga – jos turi būti patirtos po paramos paraiškos patvirtinimo. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar minėtu reglamentu, taip pat 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis ( 6 ), 30 straipsniu draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo numatyta atmesti visą paramos mokėjimo prašymą, jeigu į jį įtraukiamos ir reikalavimus atitinkančios, ir jų neatitinkančios išlaidos.

5.

Taigi pirmasis prejudicinis klausimas susijęs su valstybėms narėms pripažįstama diskrecija nustatant EŽŪFKP bendrai finansuojamos paramos išlaidų atitikties reikalavimams sąlygas, o antrasis prejudicinis klausimas susijęs su valstybių narių įgaliojimais taikyti sankcijas už atitikties reikalavimams sąlygų nesilaikymą.

6.

Prejudiciniai klausimai buvo pateikti nagrinėjant administracinę bylą tarp Občina Gorje (Gorjės savivaldybė) ir Agencija Republike Slovenije za kmetijske trge in razvoj podeželja (Slovėnijos žemės ūkio rinkų ir kaimo plėtros agentūra, toliau – agentūra) dėl to, kad agentūra atmetė Gorjės savivaldybės prašymą išmokėti paramą pagal Slovėnijos 2007–2013 m. kaimo plėtros programą.

7.

Sąjungos kaimo plėtros politikos įgyvendinimas grindžiamas Sąjungos ir valstybių narų pasidalijamojo valdymo principu, o Sąjungos teisėje nustatoma bendra teisinė sistema, kuri papildoma nacionaline teise. Šiuo atžvilgiu Reglamente Nr. 1698/2005 nustatomos iš EŽŪFKP finansuojamos Bendrijos paramos kaimo plėtrai bendrosios taisyklės ( 7 ).

8.

Pagal Reglamento Nr. 1698/2005 III antraštinę dalį „Programavimas“ kiekviena valstybė narė priima nacionalinę programą, kurią turi patvirtinti Europos Komisija ir kuria kaimo plėtros strategija įgyvendinama pagal keturias kryptis, apibrėžtas reglamento IV antraštinėje dalyje „Parama kaimo plėtrai“. Pagal šio reglamento 52 straipsnio b punkto ii papunktį 3 kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“, be kita ko, apima „kaimo atnaujinimą ir plėtrą“.

9.

Reglamento Nr. 1698/2005 V antraštinėje dalyje „Fondo įnašas“ pateikiamos kaimo plėtros politikos finansavimo taisyklės, įskaitant 71 straipsnį „Reikalavimus atitinkančios išlaidos“. 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„1.   Nepažeidžiant [2005 m. birželio 21 d. Tarybos] [r]eglamento (EB) Nr. 1290/2005 [dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1)] 39 straipsnio 1 dalies, išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti, jei atitinkamą pagalbos sumą 2007 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu faktiškai sumoka mokėjimo agentūra. Bendrai finansuojamos operacijos neturėtų būti baigtos iki pradinės išlaidų atitikimo reikalavimams datos.

Naujos išlaidos, pridedamos keičiant 19 straipsnyje nurodytą programą, atitinka reikalavimus nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą pakeisti programą.

2.   Išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti tik tuo atveju, jei jos susijusios su operacijomis, kurias pagal kompetentingos įstaigos nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos valdymo institucija arba kurios buvo atrinktos jos atsakomybe.

3.   Taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms.“

10.

Reglamento Nr. 1698/2005 VI antraštinė dalis susijusi, be kita ko, su kaimo plėtros politikos valdymu ir kontrole. 74 straipsnio „Valstybių narių pareigos“ 4 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą.“

11.

Reglamentas Nr. 1698/2005 buvo panaikintas ir pakeistas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 1698/2005 ( 8 ).

12.

Remdamasi Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio 4 dalimi Komisija priėmė Reglamentą Nr. 65/2011.

13.

Reglamento Nr. 1698/2005 2 straipsnio a ir b punktuose nustatytas skirtumas tarp „paramos paraiškos“, apibrėžiamos kaip „paraiška gauti paramą arba dalyvauti schemoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005“, ir „mokėjimo prašymo“, apibrėžiamo kaip „paramos gavėjo nacionalinei valdžios institucijai pateikta paraiška, siekiant gauti mokėjimą“.

14.

Reglamento 4 straipsnis susijęs su bendraisiais kontrolės principais. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta:

„Pagal šį reglamentą sumažinant paramą ar jos neskiriant nepažeidžiamos papildomos baudos, numatytos pagal kitas Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatas.“

15.

Administracinė subsidijų skyrimo kontrolė pagal Reglamento Nr. 1698/2005 3 kryptį atliekama du kartus, t. y., pirma, pagal Reglamento Nr. 65/2011 24 straipsnio 2 dalį tikrinamos paramos paraiškos ir, antra, pagal šio reglamento 24 straipsnio 3 dalį tikrinami mokėjimo prašymai ( 9 ). Be to, Reglamento Nr. 65/2011 25–27 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis reglamentuojami patikrinimai vietoje.

16.

Kiek tai susiję su paramos išmokėjimu gavėjui, Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnyje „Išmokų sumažinimas arba neskyrimas“ nustatyta:

„1.   Išmokos apskaičiuojamos remiantis duomenimis, kurie atliekant administracinius patikrinimus buvo nustatyti atitinkantys reikalavimus.

Valstybė narė išnagrinėja paramos gavėjo mokėjimo prašymą ir nustato sumas, atitinkančią [atitinkančias] paramos skyrimo reikalavimus. Ji nustato:

Jeigu pagal a punktą nustatyta suma viršija pagal b punktą nustatytą sumą daugiau nei 3 %, sumažinimas taikomas pagal b punktą nustatytai sumai. Sumažinimo suma yra lygi tų abiejų sumų skirtumui.

Tačiau parama nemažinama, jei paramos gavėjas gali įrodyti, kad reikalavimų neatitinkanti suma buvo įtraukta ne dėl jo (jos) kaltės.

2.   Jeigu nustatoma, kad paramos gavėjas sąmoningai pateikė klaidingą deklaraciją, už atitinkamą veiklą parama iš EŽŪFKP neskiriama, o tai veiklai finansuoti jau sumokėtos sumos susigrąžinamos. Be to, kalendoriniais metais, kuriais nustatytas pažeidimais, ir kitais kalendoriniais metais parama pagal tą pačią priemonę paramos gavėjui neskiriama.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytas išmokos sumažinimas ir neskyrimas reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms, nustatytoms atliekant patikrinimus pagal 25 ir 29 straipsnius, taikomas mutatis mutandis.“

17.

Reglamentu Nr. 65/2011, kaip nurodyta jo 34 straipsnio 1 dalyje, nuo 2011 m. sausio 1 d. pakeistas 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis ( 10 ). Tačiau pagal šios nuostatos antrą pastraipą pastarasis reglamentas taikomas mokėjimo prašymams, pateiktiems iki 2011 m. sausio 1 d. Šioje byloje neginčijama, kad paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai pateikti atitinkamai 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2011 m. birželio 1 d. Iš to darytina išvada, kad šioje byloje reikia taikyti Reglamento Nr. 65/2011 nuostatas.

18.

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Slovėnijos kaimo plėtros sistema reglamentuojama Zakon o kmetijstvu (Žemės ūkio įstatymas, toliau – ZKme‑1).

19.

Kiek tai susiję su sprendimu dėl teisės gauti subsidijas, ZKme‑1 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija priima sprendimą dėl išlaidų atitikties subsidijų, skirtų asmenims, kurių prašymai atitinka taikytinose nuostatose ir skelbime apie pirkimą nustatytas sąlygas, reikalavimams ir kad šiuo tikslu numatoma skirti išteklių.

20.

Pagal ZKme‑1 56 straipsnio 1 dalį subsidijos išmokamos šalių prašymu.

21.

ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Institucija sprendimu atmeta kiekvieną prašymą, kuris neatitinka teisės aktuose, skelbime apie pirkimą arba sprendime dėl atitikties subsidijų reikalavimams numatytų reikalavimų.“

22.

Remdamasi ZKme‑1, Slovėnijos vyriausybė priėmė dekretą dėl Slovėnijos Respublikos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos (toliau – PRP dekretas).

23.

Pagal PRP dekreto, susijusio su priemone Nr. 322 „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, 78 straipsnio 4 punktą paramą sudaro investicijos į daugiafunkcių bendrojo intereso pastatų, skirtų susitikti skirtingoms kartoms, kultūros ir meno, sporto veiklai, taip pat kitai kaimo vietos gyventojų laisvalaikio veiklai, atnaujinimą ir statybą.

24.

Kaip nurodyta sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, PRP dekreto 79 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimus atitinka tik tos investavimo išlaidos, kurių patirta laikotarpiu nuo sprendimo dėl teisės gauti subsidijas priėmimo dienos iki investicinio projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. Tai, kad paramos gavėjas, jei taikytina, remdamasis suteiktomis subsidijomis, prisiima įsipareigojimą (sudaryti kokią nors sutartį, užsakyti medžiagų, įrangos, paslaugų ar darbų), pagal minėtą straipsnį laikoma pirmosiomis išlaidomis.

25.

2010 m. birželio 18 d. agentūra pagal PRP dekretą paskelbė skelbimą apie pirkimą pagal Reglamento Nr. 1698/2005 3 krypties priemonę Nr. 322 („Kaimo atnaujinimas ir plėtra“) pagal Slovėnijos 2007–2013 m. kaimo plėtros programą.

26.

Pagal skelbimo apie pirkimą IV/1 skyriaus antraštinėje dalyje „Investicijos“ esantį 1 punktą „Atitikties reikalavimams sąlygos, kurios turi būti įvykdytos pateikiant paraišką pagal skelbimą apie pirkimą“ (toliau – skelbimo apie pirkimą 1 punktas) pradėti investuoti neleidžiama, kol nėra priimtas sprendimas dėl teisės gauti subsidijas.

27.

Pagal PRP dekreto 79 straipsnio 4 dalį skelbimo apie pirkimą VI skyriaus „Reikalavimus atitinkančios išlaidos“ 3 punkte (toliau – skelbimo apie pirkimą 3 punktas) buvo nurodyta, kad reikalavimus atitinkančios investavimo išlaidos yra tokios išlaidos, kurių patiriama per laikotarpį nuo sprendimo dėl teisės gauti subsidijas priėmimo iki investavimo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

28.

Pagal skelbimo apie pirkimą VI skyriaus 4 punktą (toliau – skelbimo apie pirkimą 4 punktas) paramai tinkamomis išlaidomis taip pat laikomos bendrosios išlaidos, patirtos po 2007 m. sausio 1 d. iki paskutinio prašymo išmokėti subsidiją pateikimo, susijusios su paraiškos parengimu, dokumentų, susijusių su statybomis, gavimu ir subsidijos paraiškų pateikimu. Iki tos dienos, kai išlaidos tampa reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, pareiškėjas negali nei pradėti darbų, nei prisiimti kokio nors įsipareigojimo pagal galimai suteiktas subsidijas.

29.

Pagal skelbimo apie pirkimą VI skyriaus 5 punktą (toliau – skelbimo apie pirkimą 5 punktas) tai, kad paramos gavėjas, jei taikytina, prisiima kokį nors įsipareigojimą pagal suteiktas subsidijas (sudaro kokią nors sutartį, užsako medžiagų, įrangos, paslaugų ar darbų), pagal PRP dekreto 79 straipsnį laikoma pirmosiomis išlaidomis. Pagal minėtą punktą pareiškėjas vis dėlto gali pradėti konkurso dalyvių atrankos procedūrą pagal viešųjų pirkimų teisės aktus, tačiau negali sudaryti sutarties su konkurso dalyviu, pasirinktu prieš priimant sprendimą dėl teisės gauti subsidijas.

30.

2010 m. liepos 12 d. ( 11 ) Gorjės savivaldybė sudarė dvi sutartis su konkurso dalyviu dėl pastato, kuris jai priklausė bendrosios nuosavybės teise, statybos. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, neginčijama, kad abi sutartys buvo sudarytos numačius sąlygą, pagal kurią sutartinių įsipareigojimų atsiranda tik Gorjės savivaldybei gavus galutinį agentūros sprendimą dėl teisės gauti subsidijas.

31.

2010 m. rugpjūčio 19 d. Gorjės savivaldybė pagal skelbimą apie pirkimą, susijusį su priemone Nr. 322, pateikė minėto pastato tvarkymo, atnaujinimo ir paskirties pakeitimo (toliau – bendrai finansuojama operacija) paramos paraišką. Paraiška buvo teikiama tik dėl tos pastato dalies, kuri bendrosios nuosavybės teise priklausė Gorjės savivaldybei.

32.

2010 m. spalio 19 d. agentūra priėmė sprendimą dėl teisės gauti subsidijas ir skyrė Gorjės savivaldybei 128200,52 EUR subsidiją. Gorjės savivaldybės paraiška buvo patvirtinta pagal visos investicijos, atliktos lygiagrečiai kito bendrasavininkio Pošta Slovenije, t. y. Slovėnijos Respublikos pašto, bendram finansavimui, procentinę dalį, o ne pagal tai, kad bendrai finansuojami tik tam tikri darbai.

33.

2011 m. birželio 1 d. Gorjės savivaldybė pateikė 128200,52 EUR subsidijos mokėjimo prašymą ir pridėjo prie jo reikalingus dokumentus.

34.

2011 m. rugsėjo 9 d. agentūros Kontrolės skyrius atliko patikrinimą vietoje ir jo metu, remdamasis statybos darbų ir atliekų surinkimo apskaitos žurnalu, konstatavo, kad su pastatu susiję darbai pradėti 2010 m. rugpjūčio 16 d. Minėtas skyrius, be kita ko, konstatavo, kad stogo, kuris buvo bendra dalis pastato, dėl kurio pateiktas mokėjimo prašymas, nuėmimo darbai vyko 2010 m. rugpjūčio 19 d.

35.

2011 m. lapkričio 3 d. agentūra atmetė mokėjimo prašymą remdamasi tuo, kad Gorjės savivaldybė neįvykdė visų PRP dekrete ir skelbime apie pirkimą numatytų sąlygų. Agentūra konkrečiai nurodė, kad Gorjės savivaldybė pažeidė skelbimo apie pirkimą 3–5 punktus, pradėdama pastato darbus 2010 m. rugpjūčio 16 d., t. y. prieš priimant 2010 m. spalio 19 d. sprendimą dėl teisės gauti subsidijas. Be to, agentūra nurodė dvi 2010 m. liepos 12 d. Gorjės savivaldybės sudarytas sutartis. Taigi, agentūros teigimu, visi darbai, pradėti pagal šias sutartis, lėmė su skelbimo apie pirkimą 3–5 punktais nesuderinamus įsipareigojimus.

36.

Gorjės savivaldybė pareiškė ieškinį dėl 2011 m. lapkričio 3 d. agentūros sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, o šis 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino Gorjės savivaldybės ieškinį, konstatavęs nacionalinių nuostatų nesuderinamumą su Reglamentu Nr. 1698/2005. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas panaikino 2011 m. lapkričio 3 d. agentūros sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti šiai agentūrai, kad ji priimtų naują sprendimą.

37.

2013 m. balandžio 25 d. agentūra dar kartą atmetė Gorjės savivaldybės mokėjimo prašymą iš esmės dėl tų pačių motyvų, t. y. kad pastato darbai buvo pradėti prieš priimant sprendimą dėl teisės gauti subsidijas ir kad sudarius 2010 m. liepos 12 d. sutartis su konkurso dalyviu atsirado su PRP dekreto 79 straipsnio 4 dalimi ir skelbimo apie pirkimą 3–5 punktais nesuderinamų įsipareigojimų. Be to, agentūra 2013 m. balandžio 25 d. sprendime pažymėjo, kad prašymas, susijęs su nagrinėjama investicija, buvo patvirtintas pagal visos investicijos procentinę dalį, o ne pagal tai, kad bendrai finansuojami tik tam tikri darbai.

38.

Gorjės savivaldybė pareiškė naują ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, teigdama, be kita ko, kad agentūros sprendimas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 1698/2005 neatitinkančiu PRP dekretu ir skelbimu apie pirkimą, nes juose nustatomos griežtesnės atitikties reikalavimams sąlygos nei reglamente.

39.

Agentūra nesutinka su tuo, kad nacionalinės nuostatos nesuderinamos su Reglamentu Nr. 1698/2005, teigdama, kad nacionalinėse nuostatose įtvirtintos tik tikslesnės, bet ne griežtesnės nei reglamente taisyklės, susijusios su išlaidų atitiktimi EŽŪKPF finansavimo reikalavimams.

40.

Šiomis aplinkybėmis Upravno sodišče nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

41.

Rašytines pastabas pateikė Gorjės savivaldybė, Slovėnijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Komisija. Gorjės savivaldybė, Slovėnijos vyriausybė ir Komisija dalyvavo 2016 m. sausio 28 d. posėdyje.

42.

Pirmasis klausimas susijęs su valstybėms narėms pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalį suteikta diskrecija, kai jos nustato išlaidų atitikties reikalavimams sąlygas, kad būtų skirta EŽŪKPF finansuojama parama.

43.

Iš Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies matyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias pagal šį reglamentą nustatytas sąlygas, „taisyklės dėl išlaidų atitikimo [atitikties] reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu“ ( 12 ). Pagal subsidiarumo ir pasidalijamojo valdymo principus ( 13 ), taikomus Sąjungos kaimo plėtros politikai, valstybės narės pagal minėtą nuostatą turi plačią diskreciją ( 14 ), grindžiamą neišvengiama vienos ar kitos valstybės narės poreikių ir konkrečių kaimo plėtros uždavinių įvairove.

44.

Nustatant investavimo išlaidų atitikties reikalavimams sąlygą, pagal kurią šios išlaidos turi būti patirtos po paramos paraiškos patvirtinimo, nagrinėjamomis Slovėnijos teisės nuostatomis, t. y. PRP dekreto 79 straipsniu ir skelbimo apie pirkimą 3 punktu, kaip teigia Gorjės savivaldybė, EŽŪKPF finansavimas apribojamas – jis numatomas tik „būsimoms operacijoms“, t. y. neleidžiamas paramos skyrimas atgaline data. Tuomet kyla klausimas, ar toks apribojimas laiko atžvilgiu priklauso kiekvienai valstybei narei pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą pripažįstamai diskrecijai.

45.

Nors, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Gorjės savivaldybė, Reglamente Nr. 1698/2005 tikrai nenurodyta tiksli pradinė išlaidų atitikties reikalavimams data, juo taip pat nedraudžiama, kad tokį apribojimą laiko atžvilgiu nustatytų valstybės narės. Iš tiesų pačiame Reglamente Nr. 1698/2005 yra nuostatų, kuriomis siekiama apriboti reikalavimus atitinkančių išlaidų taikymą laiko atžvilgiu. Taigi pagal šio reglamento 71 straipsnio 1 dalį išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪKPF finansavimui gauti, tik jeigu mokėjimo agentūra su jomis susijusią paramą faktiškai sumoka 2007 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Toliau minėtoje nuostatoje numatyta, kad „bendrai finansuojamos operacijos neturėtų būti baigtos iki pradinės išlaidų atitikimo reikalavimams datos“.

46.

Nėra jokios priežasties manyti, kad Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 1 dalyje išsamiai išvardytos su laiku susijusios sąlygos, kurios gali būti nustatytos dėl išlaidų atitikties EŽŪKPF finansavimo reikalavimams.

47.

Be to, man atrodo, iš to paties reglamento 71 straipsnio 1 dalies negalima spręsti (kaip tai daro Gorjės savivaldybė), kad bendrai finansuojama operacija gali būti pradėta prieš pradinę išlaidų atitikties reikalavimams datą ir kad todėl valstybės narės negali nustatyti, kad išlaidų atitiktis reikalavimams priklauso nuo to, ar jų patiriama po paramos paraiškos patvirtinimo. Tačiau, mano nuomone, minėto straipsnio tekste esanti frazė „pradinė išlaidų atitikimo [atitikties] reikalavimams data“ savaime rodo, kad valstybėms narėms tikrai leidžiama nustatyti pradinę išlaidų atitikties reikalavimams datą, t. y. nustatyti laiko ribą, iki kurios patirtos investavimo išlaidos neatitinka EŽŪKPF finansavimo reikalavimų.

48.

Manęs taip pat neįtikina tai, kad tokia laiko sąlyga, kaip nagrinėjama nacionalinė sąlyga, galėtų, kaip teigia Gorjės savivaldybė, paneigti Reglamento Nr. 1698/2005 esmę arba sukliudyti pasiekti šio reglamento tikslus. Iš tiesų šia sąlyga EŽŪKPF finansavimas neribojamas konkrečiu terminu, kuris yra trumpesnis nei Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokėjimo laikotarpis (2007 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d.), ir ja numatyta tik tai, kad paramos gavėjas, prieš patirdamas su bendrai finansuojama operacija susijusių išlaidų, turi palaukti paramos prašymo patvirtinimo ( 15 ).

49.

Tuo remdamasis, nematau jokios priežasties teigti, kad teisės aktai, kaip antai nagrinėjami Slovėnijos teisės aktai, kliudo tiesiogiai taikyti Reglamentą Nr. 1698/2005, iškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, pobūdį ar kad jais viršijama valstybėms narėms šiuo reglamentu suteikta diskrecija (šiuos kriterijus yra nustatęs Teisingumo Teismas) ( 16 ). Be to, mano nuomone, niekas neleidžia daryti išvados, kad tokiais teisės aktais pažeidžiamas proporcingumo principas, padarant paramos skyrimą gavėjams pernelyg sunkų ar net neįmanomą ( 17 ).

50.

Kaip tik manau, kad tokia laiko sąlyga, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, gali padėti siekti Reglamente Nr. 1698/2005 numatytų tikslų, iš kurių vieni yra gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ( 18 ), o konkrečiau, kiek tai susiję su reglamento 3 kryptimi, kaimo atnaujinimas ir plėtra ( 19 ), užtikrinant optimaliausią EŽŪKPF lėšų paskirstymą.

51.

Šiuo atžvilgiu pritariu Slovėnijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių pamąstymams, kad nacionalinės teisės aktai galėtų sumažinti „savaimingumo efekto“ riziką, t. y. paramos skyrimo investicijoms, kurios būtų iš dalies arba visiškai atliktos net ir nesuteikus paramos, riziką. Šią riziką nustatė Audito Rūmai, rekomendavę Komisijai paraginti valstybes nares vadovautis praktika, pagal kurią išlaidos, susijusios su investicijomis, laikomos atitinkančiomis reikalavimus tik nuo paramos patvirtinimo momento ( 20 ).

52.

Be to, kaip teigia Slovėnijos vyriausybė, nelaikant išlaidų, patirtų prieš priimant sprendimą dėl teisės gauti subsidijas, atitinkančiomis reikalavimus, galima būtų užtikrinti veiksmingesnę EŽŪKPF lėšų naudojimo kontrolę. Konkrečiai kalbant, jeigu išlaidos, susijusios su bendrai finansuojama operacija, būtų iš dalies arba visiškai patiriamos prieš patvirtinant paramos paraišką, galėtų būti sunkiau atlikti patikrinimą vietoje, nustatytą Reglamento Nr. 65/2011 25–27 straipsniuose, kuriuose numatyta, be kita ko, kad kompetentinga institucija tikrina, ar išlaidų pobūdis ir jų patyrimo data atitinka realiai įvykdytus darbus arba realiai suteiktas paslaugas.

53.

Šiomis aplinkybėmis Audito Rūmai palankiai įvertino 2011 m. spalio 12 d. Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekta iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1698/2005, pateikiant nuorodą į siūlomas nuostatas, pagal kurias išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus tik po paramos paraiškos pateikimo ( 21 ).

54.

Priimdamas naująjį EŽŪKPF reglamentą, t. y. Reglamentą Nr. 1305/2013, Sąjungos teisės aktų leidėjas patvirtino Komisijos pasiūlymą, susijusį su atitikties reikalavimams sąlygų pakeitimu. Pagal šį naująjį reglamentą valstybėms narėms aiškiai leidžiama nustatyti, kaip tai padarė Slovėnijos valdžios institucijos, laiko sąlygą, pagal kurią EŽŪKPF finansavimo reikalavimus atitinka tik tos investavimo išlaidos, kurių patiriama po paramos paraiškos patvirtinimo ( 22 ).

55.

Nors Reglamentas Nr. 1305/2013 iš tiesų taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ( 23 ), o dėl to jis netaikomas šioje byloje nagrinėjamam atvejui, mano nuomone, tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė naują reglamentą, rodo, jog jis pripažino, kad tokio pobūdžio laiko sąlyga kaip nagrinėjamoji šioje byloje galėtų būti pateisinama siekiant užtikrinti patikimą EŽŪKPF išteklių finansinį valdymą.

56.

Manau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, niekas neleidžia daryti išvados, kad valstybė narė, nustatydama tokią laiko sąlygą kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, viršijo jai Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa suteiktą diskreciją ( 24 ). Todėl siūlau Teisingumo Teismui neigiamai atsakyti į pirmąjį prejudicinį klausimą.

57.

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju agentūra atmetė mokėjimo prašymą dėl to, kad nebuvo laikomasi PRP dekreto 79 straipsnio 4 dalyje ir skelbimo apie pirkimą 3 ir 5 punktuose nustatytos išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, pagal kurią reikalavimus atitinka tik tos investavimo išlaidos, kurių patiriama po paramos paraiškos patvirtinimo. Be to, iš minėto prašymo taip pat matyti, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė, kad dalis išlaidų, susijusių su nagrinėjama bendrai finansuojama operacija, buvo patirta po paramos paraiškos patvirtinimo, t. y. laikantis išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų, tačiau kita išlaidų dalis buvo patirta prieš patvirtinant šią paraišką, t. y. nesilaikant išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų ( 25 ).

58.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo antruoju klausimu iš esmės nori sužinoti, ar dėl to, kad ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalyje numatyta atmesti visą mokėjimo prašymą tokiu atveju kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, ši nuostata nėra pernelyg griežta. Minėtam teismui taip pat kyla klausimas, ar mokėjimo prašymas šioje byloje nagrinėjamu atveju turi būti nagrinėjamas pagal Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnį, kuriame numatomi tam tikri paramos gavėjui mokėtinos sumos sumažinimo ir EŽŪKPF finansavimo netaikymo operacijai atvejai.

59.

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismui pateiktas pastabas, kurias patvirtino posėdyje dalyvavusios šalys, man atrodo, šiuo etapu būtina pažymėti, kad antrasis klausimas, kaip jį apibrėžė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nesusijęs su skelbimo apie pirkimą 1 punkte esančia sąlyga, pagal kurią negalima pradėti investuoti, kol dar nėra priimtas sprendimas dėl teisės gauti subsidijas ( 26 ). Iš tiesų ši sąlyga susijusi su atitikties paramos reikalavimams sąlyga, o ne „išlaidų atitikimu [atitiktimi] reikalavimams“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalį ( 27 ).

60.

Primenu, kad pagal Reglamento Nr. 65/2011 2 straipsnio a ir b punktus reikia skirti „paramos paraišką“ ir „mokėjimo prašymą“ ( 28 ). Šis skirtumas daromas nacionalinėje teisėje, nes skelbimo apie pirkimą 1 punkte nustatyta atitikties paramos reikalavimams sąlyga, kurią paramos gavėjas turi įvykdyti, kad jo paramos paraiška būtų patvirtinta ( 29 ), o PRP dekreto 79 straipsnio 4 dalyje ir skelbimo apie pirkimą 3 ir 5 punktuose nustatyta išlaidų atitikties reikalavimams sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad būtų patvirtintas mokėjimo prašymas ( 30 ).

61.

Nors, kaip nurodo Slovėnijos vyriausybė, iš tiesų kompetentinga institucija gali patikrinti, ar paramos gavėjas įvykdė atitikties reikalavimams sąlygas, tikrindama mokėjimo prašymą ( 31 ), kiek žinau, niekas nerodo, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo įrodyta, kad šios sąlygos, taip pat ir skelbimo apie pirkimą 1 punkte nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos ( 32 ). Tačiau šiuo atžvilgiu primenu, kad iš esmės Teisingumo Teismas turi atlikti savo vertinimą atsižvelgdamas tik į tuos vertinimo elementus, kuriuos jam nusprendė pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, visų pirma kiek tai susiję su bylai reikšmingų nacionalinės teisės aktų taikymo tvarka, kurią jis laiko nustatyta, nes tik nacionalinis teismas vertina nacionalinių nuostatų taikymo sritį ir jų įgyvendinimą ( 33 ).

62.

Taigi antrąjį klausimą reikia suprasti kaip tokį, kuriuo klausiama, ar Reglamentu Nr. 1698/2005 ir jo įgyvendinimo reglamentu, t. y. Reglamentu Nr. 65/2011, draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo numatyta atmesti visą mokėjimo prašymą, jeigu į jį yra įtrauktos ir reikalavimus atitinkančios, ir jų neatitinkančios išlaidos.

63.

Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismo prašoma patikslinti, pirma, ar valstybės narės gali priimti nacionalines taisykles, numatydamos teisines sankcijas už išlaidų atitikimo reikalavimams taisyklių, nustatytų pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, nesilaikymą. Antra, kyla klausimas, ar tokie nacionalinės teisės aktai kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje atitinka proporcingumo principą.

64.

Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/1995 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 34 ) 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 3 dalį Europos teisės nuostatose, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, nustatomas administracinių priemonių ir sankcijų, susijusių su Sąjungos teisės pažeidimais, pobūdis ir taikymo sritis ( 35 ). Vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad jeigu Sąjungos teisės aktuose nėra jokių konkrečių nuostatų, numatančių sankciją už jos pažeidimą, arba šiuose teisės aktuose numatyta, kad už Sąjungos teisės pažeidimą gali būti taikomos tam tikros sankcijos, tačiau išsamiai nenustatyta, kokias sankcijas valstybės narės gali taikyti, ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatyta valstybių narių pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius veiksmus ( 36 ).

65.

Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar Sąjungos teisėje išsamiai nustatytos sankcijos, kurios gali būti skiriamos už išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų, nustatytų pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, nesilaikymą.

66.

Pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą „taisyklės dėl išlaidų atitikimo [atitikties] reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas <...>“.

67.

Iš pirmo žvilgsnio frazės „taisyklės dėl išlaidų atitikimo [atitikties] reikalavimams“, kuri atrodo gana plati, vartojimas galėtų skatinti pritarti Slovėnijos vyriausybės siūlomam aiškinimui, kad valstybės narės pagal šią nuostatą turi įgaliojimus reglamentuoti teisines pasekmes, kurių kyla, jeigu nesilaikoma išlaidų atitikties reikalavimams nustatytų sąlygų. Tačiau, aiškinant Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą pagal viso šio reglamento kontekstą, matyti, kad ši nuostata susijusi tik su materialinėmis išlaidų atitikties reikalavimams sąlygomis ir nesusijusi su teisinėmis sankcijomis, skiriamomis už minėtų sąlygų nesilaikymą.

68.

Taigi Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, kurias apibrėžia Komisija ( 37 ) ir kuriose, be kita ko, nustatoma kontrolės rūšis ir intensyvumas, atsižvelgiant į įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdį. Reglamente Nr. 65/2011, kurį Komisija priėmė pagal šią straipsnio dalį, pateikiama išsami valstybių narių pagal EŽŪKPF atliktinos kontrolės tvarka.

69.

Mano nuomone, iš to darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa valstybėms narėms nesuteikiama įgaliojimų nustatyti teisines sankcijas, siejamas su išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų nesilaikymu ( 38 ).

70.

Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnyje valstybės narės tam tikrais atvejais įpareigojamos sumažinti mokėtiną sumą, o kitais atvejais – visiškai neskirti operacijai EŽŪKPF paramos.

71.

Iš Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 1 dalies matyti, kad mokėtinos sumos sumažinimas taikytinas tuo atveju, jeigu paramos gavėjo prašoma suma daugiau kaip 3 % viršija leistiną sumą, t. y. sumą, mokėtiną patikrinus mokėjimo prašymo priimtinumą. Jei taikytina, paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiai sumai taikytina sumažinimo suma, kaip tai nurodyta minėto reglamento 30 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, atitinka prašomos sumos ir reikalavimus atitinkančios sumos skirtumą. Be to, iš to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos matyti, jog joks sumažinimas netaikomas, jeigu paramos gavėjas gali įrodyti, kad „reikalavimų neatitinkanti suma buvo įtraukta ne dėl jo kaltės“. Pagal šio reglamento 30 straipsnio 2 dalį bendrai finansuojamai operacijai EŽŪKPF finansavimas visiškai neskiriamas, jeigu nustatoma, kad paramos gavėjas sąmoningai pateikė klaidingą deklaraciją ( 39 ).

72.

Šiuo etapu pažymėtina, kad atitinkamai Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnyje vartojamos skirtingos „atitikties reikalavimams“ sąvokos [(prancūzų k. „éligibilité“ ir „admissibilité“)] neleidžia suabejoti pastarojo straipsnio taikytinumu tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje. Iš tiesų šių skirtingų formuluočių nėra kitose abiejų reglamentų kalbinėse versijose ( 40 ). Todėl nereikia manyti, kad reglamentų versijose prancūzų k. pateikiamų dviejų sąvokų reikšmė yra skirtinga ( 41 ).

73.

Pritariu Gorjės savivaldybės ir Komisijos pateikiamai analizei, pagal kurią Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 1 dalis taikoma tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje ( 42 ).

74.

Nors Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnis tikrai susijęs su mokėtinos sumos apskaičiavimu ir jo 1 dalyje nustatyta, kad ši suma apskaičiuojama „remiantis duomenimis, kurie atliekant administracinius patikrinimus buvo nustatyti atitinkantys reikalavimus“, šio straipsnio taikymo sritis apima ne tik atvejus, kaip teigia Slovėnijos vyriausybė, kai išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos yra visiškai įvykdytos. Iš tiesų iš šio reglamento 30 straipsnio 3 dalies aiškiai matyti, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyti sumažinimai „reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms, nustatytoms atliekant patikrinimus pagal [šio reglamento] 25 ir 29 straipsnius [t. y. patikrinimus vietoje], taikom[i] mutatis mutandis“. Mano nuomone, iš to darytina išvada, kad minėto 30 straipsnio 1 dalis tiesiogiai taikoma reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms, nustatytoms atliekant kitų rūšių patikrinimus, tarp jų – administracinius patikrinimus ( 43 ).

75.

Tokiu atveju kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai viena išlaidų, įtrauktų į mokėjimo prašymą, dalis atitinka reikalavimus pagal nacionalines atitikties reikalavimams sąlygas, o kita – ne, pagal Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 1 dalį mokėtina suma turi būti sumažinta taikant šioje dalyje apibūdintą metodą, apskaičiuojant paramos gavėjo prašomos sumos (visos mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos) ir leistinos sumos (tik reikalavimus atitinkančios išlaidos) skirtumą. Jeigu šis skirtumas viršija 3 % leistinos sumos, ji mažinama abiejų sumų skirtumu.

76.

Taigi negaliu sutikti su Komisijos pateiktu argumentu, kad, taikant Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 1 dalį, šioje byloje nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 100 % sumažinimas, t. y. neapmokamos visos išlaidos, susijusios su investavimu. Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai yra visos investicijos, o ne tik jų dalies neatitikties reikalavimams atvejis, nes Gorjės savivaldybė neįvykdė visai investicijai nustatytos gavimo galimybės sąlygos (atitikties reikalavimams sąlygos), kadangi reikalauta, kad nebūtų pradėta investuoti, kol nepriimtas sprendimas dėl teisės gauti subsidijas. Komisijos teigimu, jeigu nesilaikoma šios „gavimo galimybės“ sąlygos, tai paveikia visos investicijos atlikimą.

77.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, pirma, kad nei Reglamente Nr. 1698/2005, nei Reglamente Nr. 65/2011 nedaromas joks skirtumas tarp įvairių išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų kategorijų ir jais valstybėms narėms neleidžiama prie tam tikrų sąlygų, kurias jos laiko „svarbesnėmis“, nesilaikymo priskirti konkrečių pasekmių. Antra, iš tikrųjų Komisijos argumentai grindžiami skelbimo apie pirkimą 1 punktu, kuris, kaip nurodyta šios išvados 59–61 punktuose, yra atitikties paramos reikalavimams sąlyga, kurią pažeidus pagal Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 1 dalį mokėtina suma nemažinama ( 44 ).

78.

Taigi kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnyje išsamiai nustatytos sankcijos, kurias valstybės narės gali skirti, jeigu nesilaikoma nacionaliniu lygmeniu pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą nustatytų išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų.

79.

Nors Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 9 dalyje aiškiai nustatyta, jog šiame reglamente numatyti sumažinimai ir išimtys taikomi nepaveikiant kitose Sąjungos teisės nuostatose numatytų papildomų sankcijų, pritariu Gorjės savivaldybės požiūriui, kad valstybės narės negali numatyti tokių nacionalinių sankcijų, kurios reikštų visišką EŽŪKPF paramos neskyrimą operacijai, jeigu šio pobūdžio sankcija jau aiškiai numatyta minėtame reglamente ( 45 ). Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 2 dalį tokia sankcija aiškiai taikoma tik tuo atveju, kai paramos gavėjas sąmoningai pateikė klaidingą deklaraciją, todėl valstybės narės negali taikyti visiško paramos neskyrimo kitiems atvejams, kaip tai numatyta pagrindinei bylai taikytinuose Slovėnijos teisės aktuose, šitaip praktiškai pakeisdamos Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

80.

Iš to darau išvadą, kad Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsniu draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kaip pagrindinėje byloje taikytini Slovėnijos teisės aktai, kuriuose numatyta atmesti visą mokėjimo prašymą, taigi ir visiškai neskirti operacijai EŽŪKPF paramos, jeigu į šį prašymą įtrauktos ir reikalavimus atitinkančios, ir jų neatitinkančios išlaidos.

81.

Atsižvelgiant į mano siūlomą atsakymą, nebūtina atsakyti į klausimą, ar viso mokėjimo prašymo atmetimas atitinka proporcingumo principą. Todėl išnagrinėsiu šį klausimą tik subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nepritartų mano išvadai ir nuspręstų, kad Reglamentu Nr. 65/2011 nedraudžiama tokia nacionalinės teisės akto nuostata kaip ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalis.

82.

Pagal Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį valstybės narės priima visas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas siekdamos užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti ( 46 ). Tačiau valstybės narės privalo paisyti bendrųjų Sąjungos teisės principų, be kita ko, proporcingumo principo ( 47 ). Iš to darytina išvada, kad sankcijų griežtumas turi atitikti pažeidimų, už kuriuos jos skiriamos, sunkumą ir visų pirma užtikrinti realų atgrasomąjį poveikį, bet nepažeisti bendrojo proporcingumo principo ( 48 ).

83.

Šiuo atžvilgiu Gorjės savivaldybė teigia, kad ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalyje numatant viso mokėjimo prašymo atmetimą, jeigu į prašymą įtrauktos ir reikalavimus atitinkančios, ir jų neatitinkančios išlaidos, neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir mastą, šia nuostata viršijama tai, kas būtina numatytam tikslui pasiekti. Kaip nurodo Gorjės savivaldybė, dėl to Slovėnijos teisės aktai prieštarauja proporcingumo principui, tačiau Lenkijos vyriausybė ir Komisija su tuo nesutinka.

84.

Nors pagalbos neskyrimas dėl vienos iš pagalbos skyrimo sąlygų nesilaikymo nėra sankcija, o tiesiog šių įstatyme numatytų sąlygų nesilaikymo pasekmė ( 49 ), tokiu atveju kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalyje numatytas mokėjimo prašymo atmetimas yra ne pagalbos skyrimo sąlygų, o veikiau išlaidų atitikties reikalavimams sąlygų nesilaikymo pasekmė ( 50 ).

85.

Be to, tokiu atveju kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje pagal ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalį mokėjimo prašymas atmetamas visas, įskaitant prašymo dalį, susijusią su reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, kurių buvo patirta laikantis nacionalinių sąlygų. Kiek tai susiję su šia dalimi, mokėjimo prašymo atmetimą reikia laikyti ne paprasta sąlygų nesilaikymo pasekme, o represinio pobūdžio pasekme.

86.

Už nacionalinės teisės aktų pažeidimus vykdant Sąjungos bendrai finansuojamas operacijas neabejotinai turi būti baudžiama veiksmingai, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus nuo bet kokio sukčiavimo ir užtikrinti visišką Sąjungos teisės aktų leidėjo numatytų tikslų pasiekimą. Nekyla jokių abejonių, kad tokie teisės aktai kaip nagrinėjami Slovėnijos teisės aktai, kuriais iš paramos gavėjo atimamas bet koks pagalbos mokėjimas, yra labai atgrasantys, todėl jais galima veiksmingai kovoti su EŽŪKPF sistemoje padarytais pažeidimais ( 51 ).

87.

Tačiau ZKme‑1 56 straipsnio 4 dalyje numatant viso mokėjimo prašymo atmetimą ja nustatoma sankcija, neturinti jokio ryšio su paramos gavėjo padaryto pažeidimo sunkumu, nes tokia pati sankcija taikoma neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas paveikia didelę, ar tik labai nedidelę paraiškos dalį ( 52 ).

88.

Žinoma, Reglamento Nr. 65/2011 30 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyti sumažinimai, apimantys daugiau nei nustatytas pažeidimas, nurodant, kad reikalavimus atitinkanti suma mažinama minėtos sumos ir paramos gavėjo prašomos sumos skirtumu. Vis dėlto, priešingai nei nagrinėjamame nacionalinės teisės akte, minėtame straipsnyje numatytas sumažinimas apskaičiuojamas pagal padarytą pažeidimą, o taip, mano nuomone, užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis.

89.

Slovėnijos vyriausybės argumentai, kiek jie susiję su nacionalinės sąlygos, dėl kurios pateiktas pirmasis prejudicinis klausimas, pateisinimu, t. y. „savaimingumo efekto“ rizikos sumažinimu ir veiksmingos kontrolės užtikrinimu, netaikomi prašymo daliai, susijusiai su reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Taigi, nepaisant to, kad dalis išlaidų neatitinka atitikties reikalavimams sąlygų, pačia bendrai finansuojama operacija jos tikslas gali būti pasiektas ir ji gali suteikti tikrą papildomą naudą, susijusią su kaimo plėtra ( 53 ).

90.

Darau išvadą, kad nacionalinės teisės aktą, kuriame numatyta atmesti visą mokėjimo prašymą, jeigu į jį įtrauktos ir reikalavimus atitinkančios, ir jų neatitinkančios išlaidos, neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo mastą, reikia laikyti prieštaraujančiu proporcingumo principui ( 54 ).

91.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Upravno sodišče pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 71 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį atitinkančiomis EŽŪFKP paramos reikalavimus laikomos tik tos investavimo išlaidos, kurių patirta po paramos paraiškos patvirtinimo.

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, 30 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta atmesti visą mokėjimo prašymą, jeigu į jį įtrauktos ir reikalavimus atitinkančios, ir jų neatitinkančios išlaidos.