I – Įžanga

II – Teisinis pagrindas

III – Įvykiai iki numatyto sudaryti susitarimo

IV – Procesas Teisingumo Teisme

V – Dėl prašymo pateikti nuomonę priimtinumo

VI – Dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto tinkamo teisinio pagrindo (antrasis klausimas)

A – Parlamento ir kitų suinteresuotųjų šalių argumentų santrauka

B – Analizė

1. Dėl numatyto sudaryti susitarimo tikslo ir turinio

2. Dėl tinkamo teisinio pagrindo

a) Dėl SESV 82 straipsnio 1 dalies d punkto ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto reikšmingumo

b) Dėl būtinybės grįsti numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktą SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

VII – Dėl numatyto sudaryti susitarimo atitikties ESV sutarties ir Chartijos nuostatoms (pirmasis klausimas)

A – Parlamento prašymo ir pastabų, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių pastabų santrauka

1. Parlamento prašymo ir pastabų santrauka

2. Kitų suinteresuotųjų šalių pastabų santrauka

B – Analizė

1. Pirminės pastabos

2. Dėl Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimo buvimo

3. Dėl Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimo pateisinimo

a) Apribojimas, „numatytas įstatymo“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį

b) Bendrojo intereso tikslą atitinkantis ribojimas

c) Dėl numatytame sudaryti susitarime esančio ribojimo proporcingumo

i) Bendri argumentai

ii) Dėl galimybės ribojimu pasiekti numatytu sudaryti susitarimu siekiamą visuomenės saugumo tikslą

iii) Dėl griežtai būtino ribojimo pobūdžio

– Dėl numatytame sudaryti susitarime nustatytų PNR duomenų kategorijų

– Dėl tikslo, kurio siekiant leidžiama tvarkyti PNR duomenis, pakankamai tikslaus pobūdžio

– Dėl numatyto sudaryti susitarimo taikymo srities asmenims

– Dėl kompetentingos institucijos, atsakingos už PNR duomenų tvarkymą, nustatymo

– Dėl PNR duomenų automatizuoto tvarkymo

– Dėl prieigos prie PNR duomenų

– Dėl PNR duomenų saugojimo

– Dėl PNR duomenų atskleidimo ir paskesnio perdavimo

– Dėl administracinių ir teisminių priežiūros bei kontrolės priemonių

VIII – Išvada

1.

Pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį Europos Parlamentas paprašė Teisingumo Teismo pateikti nuomonę dėl numatyto sudaryti Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo (toliau – numatytas sudaryti susitarimas), kad jis galėtų patenkinti 2014 m. liepos mėn. pateiktą Europos Sąjungos Tarybos prašymą pritarti sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo pasiūlymui ( 2 ).

2.

Apskritai numatytame sudaryti susitarime nustatyta, kad keleivio duomenų įrašo duomenys (Passenger Name Record, toliau – PNR duomenys), kuriuos iš keleivių renka oro vežėjai užsakydami skrydžius iš Kanados į Europos Sąjungą, ir atvirkščiai, perduodami Kanados kompetentingoms institucijoms ir vėliau jų tvarkomi bei naudojami siekiant užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ar kitiems sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir nustatyti juos, kartu numatant tam tikras keleivių privataus gyvenimo gerbimo ir asmens duomenų apsaugos garantijas.

3.

Prašymas pateikti nuomonę, susijęs ir su numatyto sudaryti susitarimo atitiktimi Sąjungos teisei, ir su tinkamu Tarybos sprendimo, kuriuo turi būti patvirtintas numatyto sudaryti susitarimo sudarymas, teisiniu pagrindu, yra suformuluotas taip:

„Ar numatomas susitarimas suderinamas su Sutarčių (SESV 16 straipsnio) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (7 ir 8 straipsnių bei 52 straipsnio 1 dalies) nuostatomis, susijusiomis su fizinių asmenų teisėmis į asmens duomenų apsaugą?

Ar SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas yra tinkamas Tarybos akto dėl numatomo susitarimo sudarymo teisinis pagrindas, ar šis aktas turėtų remtis SESV 16 straipsniu?“

4.

Neatsižvelgiant į Teisingumo Teismo atsakymo į šį prašymą turinį, jis neabejotinai turės poveikį jau galiojantiems vadinamiesiems PNR susitarimams, kuriuos Europos Sąjunga yra sudariusi su Australija ( 3 ) ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ( 4 ), taip pat su būsima „PNR tvarka“, nustatyta pačioje Sąjungoje, kuriai neseniai pritarė Parlamentas, kai ši byla dar buvo nagrinėjama ( 5 ).

5.

Atsižvelgiant į šį prašymą pateikti nuomonę, reikia išnagrinėti dar nenagrinėtus ir keblius klausimus.

6.

Kalbant apie akto dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo tinkamo teisinio pagrindo nustatymą, reikia nurodyti, jog atsižvelgdamas į šį prašymą Teisingumo Teismas, be kita ko, turės pirmą kartą išnagrinėti SESV 16 straipsnio 2 dalies, kuri buvo įtraukta priimant Lisabonos sutartį, taikymo sritį ir šio straipsnio ryšį su Sutarties nuostatomis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (toliau – LSTE). Šiuo aspektu, kaip parodysiu šioje išvadoje ( 6 ), numatytu sudaryti susitarimu siekiama tarpusavyje ir su jo turiniu susijusių tikslų, todėl, mano nuomone, šio susitarimo sudarymo aktas turi būti grindžiamas ir SESV 16 straipsniu, ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

7.

Be to, Teisingumo Teismas taip pat turės pirmą kartą priimti sprendimą dėl tarptautinio susitarimo projekto atitikties Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintoms pagrindinėms teisėms, būtent jos 7 straipsnyje įtvirtintai teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir 8 straipsnyje įtvirtintai teisei į asmens duomenų apsaugą. Nagrinėjant šį klausimą, neabejotinai reikia remtis svarbia teismo praktika, suformuota 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650). Kaip toliau bus paaiškinta plačiau, manau, kad reikia vadovautis šiuose sprendimuose nubrėžtomis gairėmis ir griežtai tikrinti, ar numatytu sudaryti susitarimu laikomasi Chartijos 7, 8 straipsniuose ir 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad Teisingumo Teismui pateiktas nagrinėti susitarimo projektas priimtas po tarptautinių derybų su trečiąja šalimi, kuri, nesusitarus dėl ją tenkinančio susitarimo, galėtų atsisakyti sudaryti numatytą sudaryti susitarimą ir, kaip šiuo metu yra, vienašališkai taikyti savo PNR tvarką Sąjungoje įsteigtiems oro vežėjams, užtikrinantiems skrydžius į Kanadą.

8.

Šis aspektas nereiškia, kad Teisingumo Teismas turi sumažinti kontrolės laipsnį, taikytą tikrinant, ar yra laikomasi Sąjungos teisėje saugomų pagrindinių teisių. Iš tiesų būtina, kad kai dėl šiuolaikinių technologijų viešosios valdžios institucijos, kovodamos su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, gali kurti labai modernius asmenų privataus gyvenimo sekimo ir jų asmens duomenų analizės mechanizmus, Teisingumo Teismas užtikrintų, kad numatomos priemonės, nesvarbu, ar tai būtų numatyti sudaryti tarptautiniai susitarimai, atspindėtų teisėto tikslo užtikrinti visuomenės saugumą ir kito, ne mažiau svarbaus, tikslo, kad kiekvienam asmeniui būtų galima taikyti aukšto lygio jo privataus gyvenimo ir duomenų apsaugą, svarbos pusiausvyrą.

9.

Kaip parodys mano toliau pateikti pavyzdžiai, neginčijama, kad Susitariančiosios Šalys stengėsi (kartais nepakankamai) suderinti šiuos du tikslus, kurių kartu siekiama numatytu sudaryti susitarimu. Manau, šios pastangos yra sveikintinos. Tačiau, nekvestionuojant nei numatyto sudaryti susitarimo tikslo, nei poreikio, kaip bus parodyta šioje išvadoje, tam, kad numatytas sudaryti susitarimas atitiktų Chartijos 7, 8 straipsnius ir 52 straipsnio 1 dalį, kai kurias jo nuostatas reikėtų pataisyti ir (arba) išbraukti, kad juo nebūtų viršijama tai, kas yra griežtai būtina jo apsauginiam tikslui pasiekti.

10.

SESV 16 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

<...>“

11.

SESV 82 straipsnyje, kuris yra SESV trečios dalies V antraštinės dalies 4 skyriuje „Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“ numatyta:

„1.   Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje <…> nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:

<…>

<…>“

12.

SESV 87 straipsnyje, kuris yra SESV trečios dalies V antraštinės dalies 5 skyriuje „Policijos bendradarbiavimas“, numatyta:

„1.   Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones dėl:

<…>“

13.

Chartijos 7 straipsnyje nurodyta:

„Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“

14.

Chartijos 8 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

2.   Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų ištaisomi.

3.   Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.“

15.

Chartijos 52 straipsnyje „Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas“ numatyta:

„1.   Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

<…>“

16.

Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1, 3 ir 6a straipsniuose nurodyta:

„1 straipsnis

Laikydamosi 3 straipsnio nuostatų, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, siūlomas pagal [ESV sutarties] III dalies V antraštinę dalį. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus Jungtinės Karalystės vyriausybių ir Airijos atstovų, pritarimas.

Taikant šį straipsnį, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal [SESV] 238 straipsnio 3 dalį.

<…>

3 straipsnis

1.   Per tris mėnesius nuo pasiūlymo ar iniciatyvos pateikimo Tarybai pagal [ESV sutarties] III dalies V antraštinę dalį Jungtinė Karalystė ar Airija gali raštu pranešti Tarybos pirmininkui apie savo pageidavimą dalyvauti nustatant ir taikant bet kurią iš pasiūlytų priemonių, ir po to ši valstybė turės teisę tai daryti.

<…>

6a straipsnis

Jungtinė Karalystė ar Airija neįpareigojama laikytis taisyklių, nustatytų remiantis [SESV] 16 straipsniu dėl asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka valstybės narės vykdydamos veiklą, kuriai taikomi minėtos Sutarties III dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyriai, tais atvejais, kai Jungtinė Karalystė ar Airija neįpareigojama laikytis Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ar policijos bendradarbiavimo, kurį vykdant turi būti laikomasi pagal 16 straipsnį nustatytų nuostatų, formas.“

17.

Protokole (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1, 2 ir 2a straipsniuose numatyta:

„1 straipsnis

Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones pagal [ESV sutarties] III dalies V antraštinę dalį. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus Danijos Vyriausybės atstovo, pritarimas.

Taikant šį straipsnį, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal [SESV] 238 straipsnio 3 dalį.

2 straipsnis

„Danijai nėra privalomos ar taikomos jokios [ESV sutarties] III dalies V antraštinės dalies nuostatos, jokia pagal šią antraštinę dalį priimta priemonė, jokia pagal šią antraštinę dalį Sąjungos sudaryto tarptautinio susitarimo nuostata ir joks Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, aiškinantis bet kurią tokią nuostatą ar priemonę arba bet kurią pagal tą antraštinę dalį pakeistą ar keistiną priemonę. <…>

2a straipsnis

Šio Protokolo 2 straipsnis taip pat taikomas taisyklėms, nustatytoms remiantis [SESV] 16 straipsniu dėl asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka valstybės narės vykdydamos veiklą, kuriai taikomi minėtos Sutarties III dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyriai.“

18.

2005 m. liepos 18 d. Taryba patvirtino Europos Bendrijos ir Kanados vyriausybės susitarimą dėl išankstinės informacijos apie keleivius ir keleivio duomenų įrašo duomenų apdorojimo (toliau – 2006 m. susitarimas) ( 7 ).

19.

Pagal 2006 m. susitarimo preambulę jis buvo sudarytas atsižvelgiant į Kanados vyriausybės reikalavimą skrydžių į Kanadą paslaugas teikiantiems oro vežėjams pateikti kompetentingoms Kanados institucijoms kompiuterinėse rezervavimo ir išvykimo kontrolės sistemose laikomus išankstinės informacijos apie keleivius ir keleivio duomenų įrašo duomenis (toliau – API/PNR duomenys).

20.

Pagal 2006 m. susitarimo 1 straipsnį jo tikslas buvo „užtikrinti, kad API/PNR duomenys apie asmenis, vykstančius į Susitarimo taikymo sričiai priklausančias keliones, būtų perduoti visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir laisves, visų pirma teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“. Pagal 2006 m. susitarimo I priedą kompetentinga Kanados institucija buvo Kanados sienos paslaugų agentūra (CBSA).

21.

Atsižvelgdama į šį įsipareigojimą Europos Komisija, remdamasi Direktyvos 95/46/EB ( 8 ) 25 straipsnio 2 dalimi, priėmė Sprendimą 2006/253/EB ( 9 ), jo 1 straipsnyje numatyta, kad CBSA laikoma institucija, užtikrinančia adekvatų iš Europos bendrijos gaunamų PNR duomenų apie skrydžius į Kanadą apsaugos lygį. Kadangi Sprendimas 2006/253 baigė galioti 2009 m. rugsėjo mėn. ( 10 ), o 2006 m. susitarimo galiojimo trukmė buvo susieta su šio sprendimo galiojimo trukme ( 11 ), šis susitarimas taip pat baigė galioti 2009 m. rugsėjo mėn.

22.

2010 m. gegužės 5 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, susijusią su derybų dėl susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) su JAV, Australija ir Kanada ( 12 ) pradžia. Šioje rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko, ragino laikytis nuoseklaus požiūrio į PNR duomenų naudojimą taikant teisės aktus ir užtikrinant saugumą, taip pat nustatyti bendrus principus, kuriais būtų remiamasi sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis. Šiuo klausimu jis ragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl šių bendrų principų modelio ir įgaliojimo pradėti derybas su trečiosiomis šalimis projektą, kartu nurodant minimalius reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti ( 13 ).

23.

2010 m. rugsėjo 21 d. Komisija priėmė tris pasiūlymus dėl leidimo pradėti derybas su JAV, Australija ir Kanada ( 14 ). Vėliau, gavus Parlamento pritarimą, buvo pasirašyti ir sudaryti susitarimai su JAV ir Australija ( 15 ). Šie susitarimai įsigaliojo 2012 m.

24.

Užbaigusi derybas su Kanada Komisija 2013 m. liepos 19 d. priėmė Tarybos sprendimų dėl numatyto sudaryti susitarimo pasirašymo ir sudarymo pasiūlymus.

25.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikė nuomonę dėl šių pasiūlymų ( 16 ). Šioje nuomonėje EDAPP iškėlė kelis klausimus dėl PNR sistemų būtinumo ir proporcingumo bei masinio PNR duomenų perdavimo į trečiąsias šalis, suabejojo materialinio teisinio pagrindo pasirinkimu ir pateikė pastabų bei pasiūlymų dėl įvairių numatyto sudaryti susitarimo nuostatų.

26.

2013 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė sprendimą dėl numatyto sudaryti susitarimo pasirašymo, po EDAPP nuomonės pateikimo nepadariusi jokių jo pakeitimų. Numatytas sudaryti susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio 25 d., su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau.

27.

2014 m. liepos 7 d. Taryba paprašė Parlamento pritarti sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projektui. Šio sprendimo projekte kaip teisinis pagrindas nurodyti SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas, siejami su SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu.

28.

2014 m. lapkričio 25 d. Parlamentas nusprendė prašyti Teisingumo Teismo pateikti šią nuomonę, o jo klausimai perteikti šios išvados 3 punkte.

29.

Parlamentui pateikus prašymą, pastabas raštu pateikė Bulgarijos, Estijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Taryba ir Komisija.

30.

Teisingumo Teismas raštu pateikė įvairių klausimų, be kita ko, dėl tam tikrų praktinių ir faktinių PNR duomenų tvarkymo aspektų, numatyto sudaryti susitarimo teisinio pagrindo, teritorinės jo taikymo srities ir dėl šio susitarimo nuostatų suderinamumo su ESV sutarties bei Chartijos nuostatomis, atsižvelgiant į teismo praktiką, visų pirma 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimą Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650). Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio antrą pastraipą Teisingumo Teismas paprašė EDAPP atsakyti į minėtus klausimus. EDAPP, taip pat Airijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, Parlamentas, Taryba ir Komisija per nustatytus terminus atsakė į pateiktus klausimus.

31.

Estijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių, Parlamento, Tarybos, Komisijos ir EDAPP atstovai buvo išklausyti 2016 m. balandžio 5 d. įvykusiame teismo posėdyje.

32.

Bulgarijos ir Estijos vyriausybės, taip pat Komisija pritaria Parlamento vertinimui, kad prašymas pateikti nuomonę yra visiškai priimtinas, o Prancūzijos vyriausybė ir Taryba kelia klausimą dėl Parlamento prašyme pateikto antrojo klausimo, susijusio su Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo projekto tinkamu teisiniu pagrindu, priimtinumo.

33.

Iš esmės Prancūzijos vyriausybė ir Taryba teigia, kad šis klausimas nesusijęs nei su Sąjungos kompetencija sudaryti numatytą sudaryti susitarimą, nei su kompetencijos pasidalijimu tarp Sąjungos ir valstybių narių. Be to, jų teigimu, galimas klaidingas rėmimasis SESV 82 ir 87 straipsniais neturėtų jokio poveikio procedūrai, kuri būtų taikoma priimant Tarybos aktą dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo. Iš tiesų ir taikant SESV 16 straipsnį, ir SESV 82 bei 87 straipsnius, būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, be kita ko, reikėtų Parlamento pritarimo pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį.

34.

Siūlau Teisingumo Teismui pripažinti visą prašymą pateikti nuomonę priimtinu.

35.

Apskritai pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį ir Teisingumo Teismo praktiką Teisingumo Teismo nuomonės gali būti prašoma dėl to, ar „numatytas sudaryti susitarimas“ ( 17 ) yra suderinamas su materialinėmis Sutarčių nuostatomis arba nuostatomis, kuriomis apibrėžiama Sąjungos ir jos institucijų įgaliojimų apimtis, įskaitant klausimus, susijusius su kompetencijos sudaryti konkretų susitarimą su trečiosiomis šalimis pasidalijimu tarp Sąjungos ir valstybių narių ( 18 ), kaip tai patvirtinta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 196 straipsnio 2 dalyje.

36.

Taigi neabejotina, ir tai pripažįsta visos suinteresuotosios šalys, kad prašymas pateikti nuomonę, kiek jis susijęs su numatyto sudaryti susitarimo atitiktimi Sąjungos pirminės teisės materialinėmis nuostatomis, įskaitant Chartijos nuostatas, kurios turi tokią pačią galią kaip ir Sutartys, yra priimtinas ( 19 ).

37.

Manau, kad tas pats taikoma ir antrajam klausimui dėl akto, kuriuo remdamasi Taryba turi sudaryti numatytą sudaryti susitarimą, tinkamo teisinio pagrindo nustatymo.

38.

Žinoma, kaip teigia Prancūzijos vyriausybė ir Taryba, nė viena iš suinteresuotųjų šalių neabejoja, kad šiuo atveju Sąjunga turi kompetenciją patvirtinti numatytą sudaryti susitarimą, be to, šis klausimas prašyme pateikti nuomonę nekeliamas.

39.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad nagrinėdamas ankstesnius prašymus pateikti nuomonę Teisingumo Teismas yra sutikęs atsakyti į klausimą dėl akto dėl nagrinėjamų susitarimų projektų sudarymo tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimo ( 20 ). Ši pozicija iš esmės buvo grindžiama dviem esminiais motyvais, kurie yra glaudžiai susiję tarpusavyje.

40.

Pirma, tarptautinio susitarimo sudarymo akto tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimas yra „konstitucinės reikšmės“ ( 21 ), nes Sąjunga turi tik jai suteiktus įgaliojimus, todėl privalo tarptautinį susitarimą, kurį numato įtraukti į savo teisės sistemą, susieti su ta Sutarties nuostata, kuri jai suteikia teisę patvirtinti tokį aktą. Taigi rėmimasis klaidingu teisiniu pagrindu gali lemti paties akto dėl susitarimo sudarymo negaliojimą ir Sąjungos sutikimą būti saistomai susitarimo padaryti negaliojantį ( 22 ).

41.

Antra, jeigu nebūtų pasinaudota galimybe prieš tai kreiptis į Teisingumo Teismą ir tikrinti susitarimo projekto sudarymo akto tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimo, tai galiausiai galėtų sukelti problemų Sąjungos ir tarptautinės teisės sistemos lygmeniu, jeigu susitarimo sudarymo aktas vėliau būtų pripažintas negaliojančiu dėl klaidingo teisinio pagrindo. SESV 218 straipsnio 11 dalyje numatytos prevencinės procedūros tikslas būtent ir yra Susitariančiųjų Šalių interesais išvengti tokių problemų ( 23 ).

42.

Neneigdamos tokios teismo praktikos egzistavimo Prancūzijos vyriausybė ir Taryba iš esmės teigia, kad šioje byloje negali kilti nė viena iš teisinių problemų, kurias Teisingumo Teismas yra nurodęs savo ankstesnėse nuomonėse. Kaip nurodo šios suinteresuotosios šalys, šiuo atveju galimas SESV 16 straipsnio, kaip numatyto sudaryti susitarimo materialinio teisinio pagrindo, pasirinkimas, kurį Parlamentas palaiko prašyme pateikti nuomonę, nepaveiktų kompetencijos pasidalijimo tarp Sąjungos ir valstybių narių ir nelemtų „kitokios teisėkūros procedūros“ nei ta, kurią taikė Taryba ir Komisija, kaip tai suprantama pagal minėtas nuomones.

43.

Tokie argumentai neįtikina.

44.

Svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismo 2001 m. gruodžio 6 d. Nuomonės 2/00 (EU:C:2001:664) 5 punkte ir 2009 m. lapkričio 30 d. Nuomonės 1/08 (EU:C:2009:739) 110 punkte nurodytos situacijos yra tik pavyzdžiai, kai rėmimasis klaidingu teisiniu pagrindu gali nulemti Sąjungos sutikimą būti saistomai susitarimo, kurį ji pasirašė, negaliojimą arba sukelti teisinių sunkumų Sąjungos viduje arba išorės santykių srityje. Iš tiesų nurodant abi tuose dviejų nuomonių punktuose pateiktas situacijas, t. y. pirma, situaciją, kai Sąjunga įsipareigotų, nors pagal Sutartį jai nebūtų suteikta pakankama kompetencija ratifikuoti visą susitarimą, todėl reikėtų tikrinti Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimą, ir, antra, situaciją, kai pagal tinkamą sudarymo akto teisinį pagrindą reikėtų taikyti kitokią teisėkūros procedūrą nei ta, kurią taikė institucijos, prieš tai parašyta „taip yra, be kita ko“. Taigi negalima atmesti ir kitų atvejų, kurie sukeltų teisinių sunkumų Sąjungos viduje ar tarptautinių santykių srityje.

45.

Be to, nereikia pamiršti, kad nuomonės pateikimo procedūra nėra ginčo procedūra ir yra prevencinė ( 24 ). Mano nuomone, šis pobūdis pateisina tam tikrą Teisingumo Teismo lankstumą nagrinėjant klausimo, susijusio su numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto tinkamu teisiniu pagrindu, priimtinumą.

46.

Taigi priimtinumo etape manau, kad Teisingumo Teismas tiesiog turėtų kelti klausimą, ar, atsisakius atsakyti į pateiktą klausimą, yra didelė rizika, kad susitarimo sudarymo aktas vėliau galėtų būti pripažintas negaliojančiu remiantis tokiu pačiu motyvu, kaip nurodytasis prašyme pateikti nuomonę, ir ši situacija sukeltų sunkumų Sąjungos viduje ar išorės santykių srityje, kurių būtų galima išvengti nuomonės pateikimo procedūroje.

47.

Šioje byloje esu įsitikinęs, kad tokios rizikos negalima atmesti.

48.

Iš tiesų, kaip toliau nagrinėsiu šioje išvadoje, Parlamento motyvai, kuriais jis siekė pagrįsti teiginį, kad SESV 16 straipsnis yra tinkamas numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto materialinis teisinis pagrindas, yra tokie rimti, kad laikau juos iš dalies pagrįstais.

49.

Todėl, atsisakius per šią procedūrą atsakyti į šiuos argumentus, Parlamentas galėtų ginčyti susitarimo sudarymo akto galiojimą arba, jei taikytina, nacionalinis teismas, gavęs asmens, nukentėjusio dėl jo PNR duomenų perdavimo kompetentingai Kanados institucijai, ieškinį, galėtų pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl susitarimo ir jo sudarymo akto galiojimo.

50.

Be to, mano nuomone, Prancūzijos vyriausybė ir Taryba klaidingai sumenkina numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes, jeigu galiausiai, pareiškus ieškinį dėl panaikinimo arba prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo, paaiškėtų, kad šis aktas turėjo būti priimtas, kaip teigia Parlamentas, remiantis vien SESV 16 straipsniu kaip teisiniu pagrindu.

51.

Iš tiesų, kaip dar nurodysiu ir kaip buvo nurodyta kai kuriose rašytinėse pastabose, jeigu SESV 16 straipsnis būtų paliktas kaip vienintelis numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinis pagrindas, pasikeistų Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės statusas, nes šis susitarimas taptų tiesiogiai ir automatiškai privalomas šioms valstybėms narėms, priešingai, nei numatyta numatyto sudaryti susitarimo 29 straipsnyje. Kalbant būtent apie Danijos Karalystę, reikia nurodyti, kad bet koks tarptautinis įsipareigojimas, kurį ji galėtų prisiimti Kanados atžvilgiu lygiagrečiai numatytam sudaryti susitarimui, taptų neteisėtas, nes ši valstybė narė nebeturėtų reikiamos kompetencijos prisiimti tokį įsipareigojimą.

52.

Taigi man atrodo, kad, esant toms pačioms sąlygoms, pagal analogiją Teisingumo Teismo pozicijai, pareikštai 2014 m. spalio 14 d. Nuomonės 1/13 (EU:C:2014:2303) 47 punkte, labai svarbu, kad Teisingumo Teismas atsakytų į antrąjį šio prašymo pateikti nuomonę klausimą, be kita ko, kad išvengtų teisinių problemų, kurių galėtų kilti susiklosčius situacijoms, kai valstybė narė prisiimtų tarptautinius įsipareigojimus, neturėdama tam reikiamų įgaliojimų, o pagal Sąjungos teisę nebeturėtų reikiamos kompetencijos prisiimti ar įgyvendinti tokius įsipareigojimus.

53.

Todėl siūlau Teisingumo Teismui pripažinti Parlamento prašyme pateikti nuomonę iškeltą antrąjį klausimą priimtinu.

54.

Be to, kadangi šis klausimas susijęs su sudarymo akto formaliu galiojimu ir kadangi būtina išanalizuoti numatyto sudaryti susitarimo tikslus ir turinį, siūlau jį nagrinėti prieš nagrinėjant klausimą dėl numatyto sudaryti susitarimo atitikties ESV sutarties nuostatoms ir Chartijoje įtvirtintoms teisėms.

55.

Parlamentas ir visos pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys sutaria, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir prie kurių, be kita ko, priskirtinas šio akto tikslas ir turinys.

56.

Parlamentas pažymi, kad numatytu sudaryti susitarimu siekiama dviejų jo 1 straipsnyje nurodytų tikslų. Tačiau pagrindinis numatyto sudaryti susitarimo tikslas yra užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Iš tiesų, kaip nurodo Parlamentas, numatytas sudaryti susitarimas turės analogišką poveikį kaip ir „sprendimas dėl tinkamumo“ ir jo tikslas yra pakeisti Komisijos sprendimą 2006/253, priimtą pagal Direktyvos 95/46 25 straipsnio 6 dalį, kuriuo ši institucija, atsižvelgdama į 2006 m. susitarimą, konstatavo tinkamą CBSA perduodamų PNR duomenų apsaugos lygį. Be to, numatytu sudaryti susitarimu nebuvo siekiama nustatyti įpareigojimo oro vežėjams perduoti PNR duomenis Kanados ar Europos policijos institucijoms, todėl būtų sunku pateisinti SESV 82 straipsnio 1 dalies d punkto ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto pasirinkimą kaip materialinio teisinio pagrindo. Parlamento nuomone, pagal teismo praktiką šios išvados suteikia pagrindą grįsti numatytą sudaryti susitarimą teisiniu pagrindu, kuris atitinka pagrindinį numatyto sudaryti susitarimo tikslą, t. y. šiuo atveju – SESV 16 straipsniu. Numatyto sudaryti susitarimo turinys patvirtina šį vertinimą. Galiausiai Parlamentas patikslina, kad pagal SESV 16 straipsnį leidžiama priimti taisykles, susijusias su asmens duomenų apsauga, visose Sąjungos teisės taikymo srityse, įskaitant LSTE.

57.

Atsakydamas į Teisingumo Teismo per posėdį pateiktą klausimą Parlamentas nurodė, kad jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi nuomonės, kad numatytu sudaryti susitarimu siekiama neatsiejamų tikslų, jis neprieštarautų, kad numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktas būtų grindžiamas SESV 16 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies d punktu ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

58.

Išskyrus Ispanijos vyriausybę, EDAPP ir subsidiariai – Prancūzijos vyriausybę, kitos suinteresuotosios šalys teigia, kad numatyto sudaryti susitarimo tikslas yra kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, o duomenų apsauga iš esmės yra tik priemonė, kuria gali būti pasiektas šis tikslas. Šiuo klausimu Komisija primena, kad 2006 m. gegužės 30 d. Sprendime Parlamentas / Taryba ir Komisija (C‑317/04 ir C‑318/04, EU:C:2006:346, 56 punktas) Teisingumo Teismas konstatavo, kad PNR duomenų perdavimas JAV laikytinas jų tvarkymu, susijusiu su visuomenės saugumu ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje. Numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas šia logika.

59.

Dauguma suinteresuotųjų šalių priduria, kad nors duomenų apsaugą reikėtų laikyti numatyto sudaryti susitarimo tikslu, šis tikslas yra tik papildomas, palyginti su pagrindiniu tikslu, o tai nesukeltų jokių pasekmių esamam sudarymo akto teisinio pagrindo pasirinkimui. Šiuo aspektu Taryba ir Komisija patikslina, kad aktai, kurių tikslas yra įgyvendinti sektorių politiką, pagal kurią reikalaujama tam tikru mastu tvarkyti asmens duomenis, turėtų būti grindžiami atitinkamą politiką atitinkančiu teisiniu pagrindu, o ne SESV 16 straipsniu.

60.

Kalbant apie galimybę kartu remtis SESV 16 straipsniu, SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu kaip numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto materialiniu teisiniu pagrindu, reikia nurodyti, jog Prancūzijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose subsidiariai teigia, kad tokia kumuliacija tikrai galima. Tačiau Airija ir Taryba teigia priešingai. Per posėdį Teisingumo Teisme Taryba patikslino, kad dėl balsavimo procedūros Taryboje pagal protokolų (Nr. 21) ir (Nr. 22) nuostatas toks atvejis negalimas.

61.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos akto, įskaitant priimamą siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir prie kurių, be kita ko, priskirtinas šio akto tikslas ir turinys. Jei nagrinėjant Sąjungos aktą matyti, kad juo siekiama dvigubo tikslo arba kad jis turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinę, o kitą tik kaip papildomą, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis ( 25 ).

62.

Vis dėlto Teisingumo Teismas „tik išimties tvarka“ pripažino, kad aktas gali būti kumuliatyviai grindžiamas skirtingais teisiniais pagrindais, kuriais siekiama įvairų tikslų arba kurie susiję su keliomis sudedamosiomis dalimis, jeigu šie tikslai ar sudedamosios dalys yra neatskiriamos ir nė viena iš jų nėra papildoma kitos atžvilgiu ( 26 ). Tokiu atveju Teisingumo Teismas dar tikrina, ar rėmimasis keliais teisiniais pagrindais negalimas, atsižvelgiant į tai, kad skirtinguose teisiniuose pagrinduose numatytos procedūros yra nesuderinamos tarpusavyje ( 27 ).

63.

Atsižvelgiant į šią teismo praktiką reikia nustatyti, ar, turint omenyje numatyto sudaryti susitarimo tikslą ir turinį, šio susitarimo sudarymo aktas turi būti grindžiamas tik SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu kaip materialiniais teisiniais pagrindais, kaip nurodyta Tarybos sprendimo projekte ir kaip teigia dauguma suinteresuotųjų šalių, ar jis turi būti grindžiamas SESV 16 straipsniu ir vien tik juo, o gal juo ir dviem kitais minėtais straipsniais ( 28 ).

64.

Dėl šio aspekto reikėtų patikslinti, kad, priešingai, nei savo rašytinėse pastabose nurodė Taryba, man atrodo, kad Teisingumo Teismas dėl nuomonės pateikimo procedūros ne ginčo ir prevencinio pobūdžio turi visus įgaliojimus išnagrinėti antrąjį Parlamento klausimą atsižvelgdamas į materialinių teisinių pagrindų sutaptį, nors to nenumatyta šio klausimo formuluotėje. Norėčiau pridurti, kad suinteresuotosios šalys per rašytinę proceso dalį ir per posėdį turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo poziciją.

65.

Tai svarbu dar ir todėl, kad, mano nuomone, nagrinėjant numatyto sudaryti susitarimo tikslą ir turinį, turi būti nustatyta, kad juo siekiama dviejų tikslų ir jį sudaro dvi sudedamosios dalys, ir apskritai negalima nustatyti nei šių dviejų tikslų, nei šių atskirų sudedamųjų dalių hierarchijos, nei jų atsieti. Mano nuomone, ši išvada pateisina SESV 16 straipsnio ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto nustatymą kaip numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto materialinio teisinio pagrindo, ir tai reiškia, kad šiuose dviejuose straipsniuose numatytos procedūros gali koegzistuoti.

66.

Iš numatyto sudaryti susitarimo preambulės antros pastraipos matyti, kad Susitariančiosios Šalys pripažįsta „terorizmo ir su teroristais susijusių nusikaltimų, taip pat kitų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos, kovos su jais, jų slopinimo ir šalinimo svarbą, kartu užtikrindamos pagrindines teises ir laisves, visų pirma teisę į privatumą ir duomenų apsaugą“, o ketvirtoje pastraipoje priduriama, kad PNR duomenų naudojimas yra esminė priemonė siekiant šių tikslų.

67.

Siekis kartu ir kovoti su terorizmu bei kitomis sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų formomis, ir gerbti privatų gyvenimą bei asmens duomenis patvirtintas preambulės penktoje ir šeštoje pastraipose, kuriose atitinkamai pabrėžiamas Susitariančiųjų Šalių noras „užtikrinti viešąjį saugumą“ ir pripažinimas, kad jas „sieja vienodos vertybės, susijusios su duomenų apsauga ir privatumu, nustatytos atitinkamuose jų teisės aktuose“.

68.

Be to, iš preambulės penkioliktosios pastraipos aiškiai matyti, kad Kanada įsipareigoja, kad jos kompetentinga institucija tvarkys „PNR duomenis siekdama užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn ir griežtai taikydama privatumo ir asmens duomenų apsaugos priemones, kaip nustatyta [numatytame sudaryti susitarime]“.

69.

Taigi numatytu sudaryti susitarimu siekiama leisti Kanadai tvarkyti keleivių PNR duomenis, kuriuos perduoda oro vežėjai, vykdantys skrydžius iš Sąjungos į Kanadą, ir atvirkščiai, siekiant kovoti su terorizmu ir kitų formų sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, kartu užtikrinant teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą pačiame numatytame sudaryti susitarime nurodytomis sąlygomis.

70.

Šį būtiną abiejų tikslų suderinamumą patvirtina numatyto sudaryti susitarimo 1 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Susitariančiosios Šalys nustato PNR duomenų perdavimo ir naudojimo sąlygas, „kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir sauga, bei priemones, kuriomis duomenys apsaugomi“.

71.

Numatyto sudaryti susitarimo turinio analizė taip pat patvirtina, kad kovoti su terorizmu ir kitomis sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų formomis perduodant PNR duomenis leidžiama tik jeigu nagrinėjamiems duomenims taikomas tinkamas apsaugos lygis.

72.

Pavyzdžiui, pagal numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 1 dalį Kanada užtikrina, kad kompetentinga jos institucija tvarkytų gautus PNR duomenis „tik siekdama užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn“, kartu pabrėžiant, kad šie duomenys turi būti tvarkomi „pagal [šį] Susitarimą“. Šis patikslinimas, be kita ko, reiškia, kad, kaip numatyta numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsnyje, „laikydamasi Susitarimo [jeigu laikosi susitarimo], Kanados kompetentinga institucija turi užtikrinti [Kanados kompetentinga institucija laikoma užtikrinančia] tinkamą apsaugos lygį pagal atitinkamus ES duomenų apsaugos teisės aktus dėl PNR duomenų tvarkymo ir naudojimo“.

73.

Be to, atsižvelgiant į PNR duomenų saugojimą ir laipsnišką nuasmeninimą užmaskuojant šiuos duomenis, kaip numatyta numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnyje, šio straipsnio 4 dalyje Kanados institucijoms leidžiama maskuoti duomenis tik jeigu „remiantis turima informacija, būtina atlikti tyrimus pagal [numatyto sudaryti susitarimo] 3 straipsnį“.

74.

Dar daugiau – numatyto sudaryti susitarimo 18 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje toliau atskleisti PNR duomenis kitoms Kanados ar trečiųjų šalių viešosios valdžios institucijoms leidžiama tik išsamiai išvardytomis sąlygomis, be kita ko, kai, pirma, nagrinėjamos institucijos atlieka funkcijas, kurios „yra tiesiogiai susijusios su [numatyto sudaryti susitarimo] 3 straipsnio taikymo sritimi“, ir, antra, šios institucijos taiko apsaugą ar apsaugos standartus, lygiaverčius numatytame sudaryti susitarime nurodytoms apsaugos priemonėms.

75.

Nepaneigiant būtinybės suderinti abu siekiamus tikslus, vis dėlto kai kurios numatyto sudaryti susitarimo nuostatos labiau susijusios su tikslu kovoti su terorizmu bei sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, nei su tikslu būtinai užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.

76.

Konkrečiai kalbant apie pirmąjį tikslą, pažymėtina, kad pagal numatyto sudaryti susitarimo 6 straipsnio 2 dalį Kanada įpareigojama, konkrečiais atvejais pagal atitinkamus įgaliojimus pareikalavus Europos policijos biurui (Europolui), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustui) arba Sąjungos valstybės narės policijai ar teisminei institucijai pateikti PNR duomenis arba analitinę informaciją, kurioje yra PNR duomenų, gautų pagal numatytą sudaryti susitarimą, „siekiant užkirsti kelią teroristiniam nusikaltimui, jį nustatyti, ištirti ar patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn Europos Sąjungoje“. Be to, pagal numatyto sudaryti susitarimo 23 straipsnio 2 dalį numatyta, kad Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, siekdamos jų atitinkamos PNR duomenų tvarkymo tvarkos suderinamumo „tokiu būdu, kuris stiprina Kanados, ES ir kitų šalių piliečių saugumą“.

77.

Kalbant apie nuostatas, susijusias su numatytame sudaryti susitarime siūlomomis garantijomis duomenų apsaugos srityje, reikia konstatuoti, kad jame numatyta visa serija taisyklių, susijusių su duomenų saugumu ir vientisumu (numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnis), duomenų prieiga, ištaisymu ar įrašais asmenų prašymu (numatyto sudaryti susitarimo 12 ir 13 straipsniai), su PNR duomenų tvarkymo priežiūra bei atitinkamiems asmenims suteikiamomis administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis (numatyto sudaryti susitarimo 10 ir 14 straipsniai).

78.

Taigi atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo tikslą ir turinį, juo siekiama dviejų tikslų ir jį sudaro dvi esminės sudedamosios dalys; galiausiai tai pripažino arba bent jau su tuo sutiko dauguma suinteresuotųjų šalių.

79.

Priešingai tam, ką Suinteresuotosios Šalys teigia siekdamos pagrįsti savo priešingus teiginius, mano nuomone, gana sunku nustatyti, kuris iš šių dviejų tikslų yra vyraujantis.

80.

Iš tiesų, kaip rodo numatyto sudaryti susitarimo tikslo ir turinio apibūdinimas, šių dviejų tikslų reikia siekti kartu, galiausiai jie atrodo neatsiejami vienas nuo kito. Pirma, kaip jau pabrėžiau, perduoti ir tvarkyti PNR duomenis kompetentingai Kanados institucijai numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje nurodytais tikslais leidžiama tik jeigu šios operacijos vykdomos užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą, kaip tai suprantama pagal šioje srityje taikomą Sąjungos teisę, remiantis numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsniu. Kitaip tariant, jeigu tokia apsauga neužtikrinama, numatytame sudaryti susitarime numatytas PNR duomenų perdavimas negali būti teisėtai vykdomas. Antra, numatytame sudaryti susitarime numatytos garantijos, susijusios su asmens duomenų apsauga, yra būtinos tik todėl, kad PNR duomenis reikia perduoti kompetentingai Kanados institucijai pagal Kanados teisės aktus ir numatyto sudaryti susitarimo nuostatas. Taigi, kaip rodo kelios numatyto sudaryti susitarimo nuostatos, pavyzdžiui, jo 16, 18 ir 19 straipsniai, numatytu sudaryti susitarimu siekiama suderinti saugumo tikslą ir tikslą apsaugoti atitinkamų asmenų pagrindines teises, visų pirma teisę į jų asmens duomenų apsaugą.

81.

Atsižvelgdamas į visa tai manau, kad šie du tikslai ir šios dvi sudedamosios numatyto sudaryti susitarimo dalys yra neatskiriamai susiję tarpusavyje, ir nė vienas iš jų nėra papildomas ar netiesioginis kito atžvilgiu.

82.

Šio vertinimo nepaneigia Komisijos argumentas, grindžiamas 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba ir Komisija (C‑317/04 ir C‑318/04, EU:C:2006:346) 56 punktu, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad PNR duomenų perdavimas į JAV reiškė duomenų tvarkymą visuomenės saugumo tikslais ir valstybių narių veiklą, susijusią su baudžiamosios teisės sritimi.

83.

Visų pirma šios nuomonės procedūros dalykas yra numatytas sudaryti susitarimas su Kanada, o ne pirmasis susitarimas, sudarytas su JAV 2004 m. ir tais pačiais metais priimtas Komisijos sprendimas dėl tinkamumo, su kuriais buvo susiję Parlamento pareikšti ieškiniai dėl panaikinimo.

84.

Be to, ir tai yra dar svarbiau, Komisija aiškina Teisingumo Teismo išvadą, padarytą 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba ir Komisija (C‑317/04 ir C‑318/04, EU:C:2006:346), kuris, primenu, buvo priimtas dar prieš priimant Lisabonos sutartį, tame pačiame punkte, neatsižvelgdama į jos kontekstą.

85.

Iš tiesų Parlamentas prašė Teisingumo Teismo nustatyti, be kita ko, ar Komisija turėjo teisę priimti sprendimą dėl tinkamumo, grindžiamą Direktyvos 95/46 25 straipsniu dėl tinkamo apsaugos lygio, užtikrinamo JAV perduodamuose PNR duomenyse esantiems asmens duomenims tvarkyti, nors pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalį į jos taikymo sritį aiškiai nepatenka duomenų tvarkymas, kurio tikslas būtent yra visuomenės saugumas ir valstybės veikla, susijusi su baudžiamosios teisės sritimi. Logiška, kad Teisingumo Teismas neigiamai atsakė į šį klausimą. Iš tiesų PNR duomenų tvarkymas pagal susitarimą su JAV negalėjo būti siejamas su paslaugų teikimu ir buvo priskiriamas prie viešosios valdžios institucijų nustatytos srities, susijusios su visuomenės saugumu, kuris nepateko į Direktyvos 95/46 taikymo sritį ( 29 ).

86.

Tačiau šis vertinimas visai nereiškia, kad Teisingumo Teismas priėmė galutinį sprendimą dėl PNR susitarimų dalyko, taip pat dėl numatyto sudaryti susitarimo dalyko, kiek tai susiję su pateikiamais motyvais, ar juo labiau kad jis galutinai nusprendė, kad išimtinis, pagrindinis ar vyraujantis šių susitarimų tikslas yra kova su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, kaip klaidingai tikina Komisija.

87.

Be to, Teisingumo Teismo išvada 2006 m. gegužės 30 d. Sprendime Parlamentas / Taryba ir Komisija (C‑317/04 ir C‑318/04, EU:C:2006:346) akivaizdžiai nereiškia ir to, kad priimdamas sprendimą dėl Direktyvos 95/46 materialinės taikymo srities jis ta pačia proga ir iš anksto nustatė SESV 16 straipsnio taikymo srities ribas.

88.

Siekdama pagrįsti savo teiginį, kad apsauginis numatyto sudaryti susitarimo tikslas buvo vyraujantis, todėl pateisino pasirinktą teisinį pagrindą, Komisija taip pat siekia remtis analogija tarp šios bylos ir bylos, kurioje priimtas 2014 m. gegužės 6 d. Sprendimas Komisija / Parlamentas ir Taryba (C‑43/12, EU:C:2014:298).

89.

Toje byloje, susijusioje su 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ( 30 ), tinkamo teisinio pagrindo nustatymu, Teisingumo Teismas, nustatęs, kad vyraujantis šio akto tikslas yra gerinti kelių (taigi transporto) saugumą, nusprendė, kad šioje direktyvoje nustatyta informacijos mainų sistema yra „priemonė, kuria [direktyva] siekia [šio] tikslo“ ( 31 ). Todėl Direktyva 2011/82 turėjo būti priimta remiantis ne SESV 87 straipsnio 2 dalimi (policijos bendradarbiavimas), o SESV 91 straipsnio 1 dalies c punktu, esančiu antraštinėje dalyje, susijusioje su transporto politika.

90.

Nors esu linkęs pripažinti, kad abi situacijos iš dalies analogiškos, tai niekaip nekeičia analizės, pagal kurią numatytu sudaryti susitarimu siekiama dviejų tikslų ir jį sudaro dvi neatskiriamos sudedamosios dalys. Todėl, nors PNR duomenų perdavimas kompetentingai Kanados institucijai gali būti priemonė, kurią taikydamos Susitariančiosios Šalys siekia numatyto sudaryti susitarimo užtikrinamo visuomenės saugumo tikslo, tai niekaip nekeičia išvados, kad numatyto sudaryti susitarimo dalykas, kuris, be kita ko, aprašytas jo 1 straipsnyje, yra dvejopas. Be to, numatyto sudaryti susitarimo ypatumas, dėl kurio jis konkrečiai skiriasi nuo Direktyvos 2011/82, susijęs su tuo, kad maksimalų veiksmingumą, kurio siekiama tokia priemone, kokia yra PNR duomenų perdavimas, kad būtų pasiekti numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje išvardyti tikslai, reikia suderinti su šiame susitarime numatytomis asmens duomenų apsaugos srities garantijomis, kurios būtent padeda įgyvendinti šiuo susitarimu siekiamą antrąjį tikslą.

91.

Galiausiai neįtikina ir Parlamento argumentai, kuriais jis siekė pagrįsti savo poziciją, kad numatyto sudaryti susitarimo „atskaitos taškas“ daugiausia yra garantijos, kurios pagal jo nuostatas suteikiamos keleiviams jų PNR duomenų apsaugos srityje, ir tai suteikia pagrindą šio akto sudarymo sprendimą grįsti tik SESV 16 straipsniu.

92.

Pirma, netikslu teigti, kad numatytame sudaryti susitarime nenumatyta jokio įpareigojimo skrydžių bendrovėms perduoti PNR duomenis kompetentingai Kanados institucijai, kad šie duomenys būtų tvarkomi atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje išvardytus tikslus. Kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Parlamentas, numatyto sudaryti susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje tikrai nurodyta, jog Sąjunga užtikrina tik tai, kad oro vežėjams „nebūtų draudžiama“ perduoti PNR duomenų kompetentingai Kanados institucijai. Tačiau aiškinant šį numatyto sudaryti susitarimo straipsnį „PNR duomenų pateikimo užtikrinimas“ su susitarimo 5 ( 32 ), 20 ( 33 ) ir 21 straipsniais ( 34 ), kaip Parlamentas, be to, pripažino, atsakydamas į Teisingumo Teismo raštu pateiktą klausimą, matyti, kad oro vežėjai turi teisę ir praktiškai privalo sistemingai suteikti prieigą prie PNR duomenų kompetentingai Kanados institucijai numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje apibrėžtais tikslais.

93.

Antra, numatyto sudaryti susitarimo dalyko negalima iš esmės tapatinti su sprendimu dėl tinkamumo, panašiu į tą, kurį Komisija priėmė dėl 2006 m. susitarimo ( 35 ). Kaip jau buvo nurodyta, ir numatyto sudaryti susitarimo tikslas, ir turinys įrodo priešingai, kad juo siekiama suderinti abu juo siekiamus tikslus ir kad jie neatskiriamai tarpusavyje susiję.

94.

Taigi, kokių pasekmių ši išvada turės nustatant numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinį pagrindą?

95.

Kaip jau buvo minėta, neginčijama, kad Tarybos sprendimo projektas dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo yra grindžiamas SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu, kurie abu yra ESV sutarties trečios dalies V antraštinėje dalyje, susijusioje su LSTE.

96.

Atsižvelgiant į pirma apibūdintus du neatskiriamus numatyto sudaryti susitarimo tikslus ir dvi neatskiriamas sudedamąsias jo dalis, šie materialiniai teisiniai pagrindai bent iš dalies man atrodo reikšmingi, tačiau jų nepakanka. Iš tikrųjų manau, kad, atsižvelgiant į teismo praktiką, numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktą reikia ir galima grįsti SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa.

97.

Dėl pirmojo aspekto, t. y. SESV 82 straipsnio 1 dalies d punkto ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto reikšmingumo, pirmiausia reikia sutikti su tuo, jog LSTE sukurti būtina, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo išorinę kompetenciją.

98.

Be SESV 79 straipsnio 3 dalyje numatytų readmisijos susitarimų, susijusių su imigracijos politika ir neturinčių reikšmės šiai bylai, Sąjungai nėra suteikta aiški, bendro pobūdžio išorinė kompetencija, susijusi su LSTE. Vis dėlto pagal SESV 216 straipsnio 1 dalį Sąjungai leidžiama sudaryti tarptautinius susitarimus, taip pat policijos ir (arba) teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, be kita ko, jeigu tai yra būtina norint pasiekti vieną iš Sutartyse numatytų tikslų.

99.

Nė viena iš Suinteresuotųjų Šalių nekvestionuoja šios galimybės. Tačiau, manau, Teisingumo Teismas neturėtų apsiriboti tik šia išvada ir nuomonėje, kurią jo prašoma pateikti, turėtų šiek tiek išplėtoti šį klausimą.

100.

Norint pripažinti Sąjungos išorinę kompetenciją LSTE srityje, šios kompetencijos įgyvendinimą policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje reikėtų pagrįsti LSTE siekiamais tikslais.

101.

Šie tikslai yra nurodyti ESS 3 straipsnio 2 dalyje ir SESV 67 straipsnyje. Pirmojoje iš šių nuostatų nurodyta, kad „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią [LSTE], kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės <...> ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“. SESV 67 straipsnio, kuriuo pradedamas ESV sutarties trečios dalies V antraštinės dalies 1 skyrius, 3 dalyje numatyta, kad „Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis“.

102.

Kaip generalinis advokatas Y. Bot pagrįstai teigė savo 2014 m. sausio 30 d. išvadoje byloje Parlamentas / Taryba (C‑658/11, EU:C:2014:41, 111 ir 112 punktai), LSTE išorės aspektas šiose dviejose nuostatose išreikštų tikslų atžvilgiu yra funkcinis ir instrumentinis. Remiantis tuo darytina išvada, jog kuriant LSTE gali prireikti Sąjungos išorės veiksmų, kad susitarimą būtų galima laikyti priskiriamu prie LSTE, taip pat jis turi turėti glaudų ryšį su laisve, saugumu ir teisingumu Sąjungoje, t. y. tiesioginį Sąjungos vidaus saugumo tikslo ir už Sąjungos ribų plėtojamo teismų ir (arba) policijos bendradarbiavimo ryšį ( 36 ).

103.

Kitokiomis aplinkybėmis, tačiau vadovaudamasis tuo pačiu požiūriu, Teisingumo Teismas aiškino SESV 87 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdamas į SESV 67 straipsnį, ir nurodė, jog tam, kad Sąjungos aktas, atsižvelgiant į tikslą ir turinį, galėtų būti grindžiamas pirmuoju iš šių straipsnių, jis turi būti tiesiogiai susijęs su SESV 67 straipsnyje nurodytais tikslais ( 37 ).

104.

Manau, taip yra ir numatyto sudaryti susitarimo atveju.

105.

Iš tiesų, pirma, šis susitarimas taikomas PNR duomenų perdavimui, tvarkymui ir naudojimui siekiant visuomenės saugumo, taip pat valstybių veiklai, susijusiai su baudžiamąja teise ( 38 ), t. y. būtent teroristinių nusikaltimų ir sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijai ir nustatymui, įskaitant su jais susijusius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Pagal numatyto sudaryti susitarimo 1 straipsnį juo būtent siekiama, kad būtų „užtikrintas visuomenės saugumas ir sauga“, o tai akivaizdžiai reiškia Sąjungos piliečių, būtent skrydžių iš Kanados į Europos Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivių, saugumą ir apsaugą ( 39 ). Be to, pagal numatyto sudaryti susitarimo 6 straipsnio 2 dalį, be kita ko, Sąjungos valstybės narės policijos ar teisminės institucijos prašymu Kanada įpareigojama tam tikrais atvejais pateikti PNR duomenis arba analitinę informaciją, kuri apima tokius duomenis, gautus pagal numatytą sudaryti susitarimą, siekiant užkirsti kelią teroristiniam arba sunkiam tarpvalstybiniam nusikaltimui arba jį nustatyti „Europos Sąjungoje“.

106.

Antra, nors iš pradžių PNR duomenis renka ir perduoda oro vežėjai, numatyto sudaryti susitarimo nuostatos yra teisinis pagrindas, kurį viešosios valdžios institucijos nustatė teisėsaugos tikslais ( 40 ). Kaip jau minėta, numatytame sudaryti susitarime nustatomos taisyklės, susijusios su kompetentingų Kanados institucijų prieiga prie PNR duomenų ir (arba) analitinės informacijos, apimančios tokius duomenis, ir paskesniu šių duomenų perdavimu, be kita ko, kompetentingoms Sąjungos ir jos valstybių narių bei trečiųjų šalių policijos ir teisminių institucijoms, būtent numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje išvardytais tikslais. Be to, kaip paaiškėjo iš Teisingumo Teisme vykusių diskusijų, numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 1 ir 5 dalyse penkerių metų PNR duomenų saugojimo terminas buvo nustatytas siekiant leisti atlikti ir palengvinti tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir teismo procesą, visų pirma susijusius su tarptautiniais sunkių nusikaltimų tinklais. Tačiau, atsižvelgiant į labai aptakią numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 5 dalies formuluotę, šie tyrimai ir persekiojimas gali apimti ir Sąjungos valstybių narių policijos bei teisminių institucijų atliekamus tyrimus, ir persekiojimą. Iš esmės šios taisyklės priskiriamos prie srities, kurią apima policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ( 41 ).

107.

Remdamasis tuo darau išvadą, pirma, kad tiek, kiek SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos priemonės, kurių gali imtis Parlamentas ir Taryba dėl „atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja“ siekiant policijos bendradarbiavimo SESV 87 straipsnio 1 dalyje numatytose srityse „užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas“, jis yra tinkamas numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinis pagrindas. Naudinga pridurti, kad šis bendradarbiavimas ir šie mainai nebūtinai turi vykti tarp institucijų, kurios pagal nacionalinę teisę konkrečiai laikomos policijos tarnybomis stricto sensu. Iš tiesų pagal SESV 87 straipsnio 1 dalį policijos bendradarbiavimas labai plačiai siejamas su „viso[mi]s valstybių narių kompetentingo[mi]s valdžios institucijo[mi]s, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas“ ( 42 ), tad pagal šią frazę, atsižvelgiant į išorinį LSTE aspektą, bendradarbiavimas su CBSA yra tikrai leidžiamas siekiant užtikrinti Sąjungos vidaus saugumą.

108.

Dėl, antra, numatyto sudaryti susitarimo „teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose“ aspekto noriu pažymėti, kad, nepaisydamas šios išvados 105 ir 106 punktuose nurodytų teiginių, šiek tiek abejoju, ar numatytas sudaryti susitarimas gali būti priemonė, kuria tiesiogiai padedama „palengvinti su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusį bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisminių arba joms lygiaverčių institucijų“, kaip tai suprantama pagal SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktą. Kaip, be kita ko, atsakydama į vieną iš Teisingumo Teismo raštu pateiktų klausimų pripažino Jungtinės Karalystės vyriausybė, numatytas sudaryti susitarimas galėtų palengvinti tokį valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimą tik tam tikrais atvejais. Tačiau toks bendradarbiavimas priklauso nuo tam tikrų faktinių ir teisinių parametrų, kuriems netaikomos numatyto sudaryti susitarimo nuostatos. Taigi atrodo, kad valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimas yra tik netiesioginė numatytame sudaryti susitarime nustatytos sistemos pasekmė. Žinoma, tai, kad numatyto sudaryti susitarimo 6 straipsnyje įpareigojimas perduoti PNR duomenis arba analitinę informaciją valstybių narių teisminėms institucijoms nustatomas ne tik kompetentingai Kanados institucijai, o apskritai „Kanadai“, gali būti suprantamas taip, kad šis įpareigojimas taip pat nustatomas ir šios trečiosios valstybės teisminėms institucijoms. Darant prielaidą, kad šis aiškinimas teisingas ir kad teisminių institucijų keitimasis PNR duomenimis galimas, vis dėlto atsižvelgiant į dabartinę numatyto sudaryti susitarimo redakciją neatrodo, kad jis padėtų palengvinti valstybių narių teisminių ar lygiaverčių institucijų bendradarbiavimą. Mano supratimu, SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktas pagrįstai galėtų būti papildomas numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinis pagrindas tik jeigu Teisingumo Teismas pateiktų platesnį SESV 82 straipsnio 1 dalies d punkto aiškinimą, prireikus siedamas jį su SESV 67 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią Sąjunga „stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį <...> policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis“, arba jeigu Susitariančiosios Šalys iš dalies pakeistų numatyto sudaryti susitarimo nuostatas taip, kad būtų labiau tiesiogiai atsižvelgta į numatyto sudaryti susitarimo teisminį aspektą.

109.

Priduriu, jog vertinimo, kad numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto negalima pagrįstai grįsti SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu, nepaneigia kai kurių suinteresuotųjų šalių nurodyta aplinkybė, kad šia nuostata, siejama su SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu, yra grindžiami Tarybos sprendimai sudaryti PNR susitarimus su Australija ir JAV ( 43 ). Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismo praktiką, tikrinant šioje byloje nagrinėjamo numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinį pagrindą, teisinis pagrindas, pasirinktas priimant kitus Sąjungos aktus, tam tikrais atvejais turinčių panašių nuostatų, neturi reikšmės ( 44 ).

110.

Šiomis aplinkybėmis atsižvelgdamas į dabartinę numatyto sudaryti susitarimo redakciją laikausi nuomonės, kad SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktas yra tinkamas numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinis pagrindas.

111.

Vis dėlto šis materialinis teisinis pagrindas, pagrįstai nurodytas numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto projekte, man atrodo nepakankamas, kad Sąjunga galėtų jį sudaryti.

112.

Iš tiesų, kaip pagrįstai savo prašyme teigė Parlamentas, SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkte, juo labiau apskritai ESV sutarties trečios dalies V antraštinėje dalyje, susijusioje su LSTE, nenumatyta priimti asmens duomenų apsaugos srities taisyklių.

113.

Tačiau, kaip jau įrodžiau, vienas iš dviejų esminių numatyto sudaryti susitarimo tikslų, kaip nurodyta jo 1 straipsnyje, yra būtent nustatyti priemones, kuriomis [skrydžių iš Kanados į Europos Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivių PNR] duomenys „būtų saugomi“. Kaip jau pažymėjau, numatyto sudaryti susitarimo turinys patvirtina šį tikslą, visų pirma jo nuostatos, esančios skyriuje „PNR duomen[ims] tvarky[ti] taikomos apsaugos priemonės“, kuriame yra numatyto sudaryti susitarimo 7–21 straipsniai.

114.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad Sąjungos veiksmai būtinai turi būti grindžiami SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, pagal kurią, primenu, Parlamentui ir Tarybai suteikiama teisė nustatyti fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis, be kita ko, kai valstybės narės vykdo veiklą, patenkančią į Sąjungos teisės taikymo sritį, ir laisvo duomenų judėjimo taisykles. Šis požiūris grindžiamas trimis priežastimis.

115.

Remdamasis panašiais argumentais, kuriuos pateikiau šioje išvadoje dėl LSTE išorės aspekto, pirmiausia pabrėžiu, kad Sąjungą pagal SESV 216 straipsnio 1 dalį reikia laikyti turinčia teisę sudaryti tarptautinį susitarimą su trečiąja šalimi, kurio tikslas – nustatyti asmens duomenų apsaugos taisykles, jei tai yra būtina vienam iš Sutartyse numatytų tikslų, šiuo atveju – SESV 16 straipsnyje numatytiems tikslams, pasiekti. Taip yra, kalbant apie numatytą sudaryti susitarimą, kurio vienas iš esminių tikslų – iš esmės nustatyti priemones, kad būtų užtikrinta skrydžių iš Kanados į Europos Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivių PNR duomenų apsaugą. Be to, manau, nekyla jokių abejonių, kad numatyto sudaryti susitarimo nuostatas reikia laikyti „taisyklėmis“, susijusiomis su fizinių asmenų duomenų apsauga, kaip tai suprantama pagal SESV 16 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, kurių tikslas yra susaistyti Susitariančiąsias Šalis.

116.

Dar daugiau, priešingai, nei buvo anksčiau pagal EB 286 straipsnį, SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, esanti šios Sutarties pirmosios dalies II antraštinėje dalyje „Bendrai taikomos nuostatos“, yra visų Sąjungoje priimamų fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis taisyklių teisinis pagrindas, įskaitant tas, kurios nustatomos imantis priemonių, taikant ESV sutarties nuostatas, susijusias su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose. Iš tiesų, kaip nurodyta to paties straipsnio antroje pastraipoje, ESS 39 straipsniu turi būti grindžiamos tik taisyklės, priskiriamos prie asmens duomenų apsaugos ir priimtos atsižvelgiant į bendrą užsienio ir saugumo politiką. Viena vertus, šį SESV 16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos aiškinimą patvirtina tai, kad visai neužsimenama apie galimybę priimti nuostatas, susijusias su asmens duomenų apsauga, remiantis SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu. Reikia priminti, kad prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai ESS 30 straipsnio 1 dalies b punkte buvo numatyta priešingai, kad bendri veiksmai policijos bendradarbiavimo srityje, be kita ko, gali apimti reikšmingos informacijos tvarkymą, analizę ir mainus, „atsižvelgiant į atitinkamas asmens duomenų apsaugos nuostatas“; pagal šį punktą Taryba buvo įgaliota priimti 2008 m. lapkričio 27 d. Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos ( 45 ). Kita vertus, ir prie to dar grįšiu, svarbu pažymėti, kad protokolų (Nr. 21) ir (Nr. 22) nuostatose buvo numatytas atvejis, kad SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa grindžiamos taisyklės gali būti priimtos vykdant veiklą, kuriai taikomi ESV sutarties skyriai, susiję su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

117.

Remiantis tuo ir siekiant panaikinti visas abejones, atsižvelgiant į Komisijos rašytinėse pastabose ginamą dviprasmišką poziciją, darytina išvada, kad tarp SESV 16 straipsnio ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkto bei 82 straipsnio 1 dalies d punkto negali būti hierarchinio ryšio „lex generalis – lex specialis“. Kaip, be kita ko, matyti iš minėtų protokolų, Aukštosios Susitariančiosios Šalys numatė, kad Sąjungos aktas gali būti vienu metu grindžiamas šiais trimis straipsniais būtent todėl, kad skiriasi šių nuostatų taikymo sritis.

118.

Galiausiai, kaip, be kita ko, savo atsakymuose į Teisingumo Teismo raštu pateiktą klausimą teigė Parlamentas, Komisija ir EDAPP, SESV 16 straipsnio, kaip numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinio pagrindo, reikšmingumu negalima abejoti dėl to, kad apsaugos priemonės, kurių leidžiama imtis pagal šį straipsnį, yra susijusios su valstybių narių valdžios institucijų atliekamu duomenų tvarkymu, o ne, kaip šiuo atveju, su privačių subjektų (oro vežėjų) prieš tai surinktų duomenų perdavimu trečiajai valstybei.

119.

Iš tiesų, viena vertus, perfrazuojant generalinį advokatą P. Léger, oro vežėjui pagal numatyto sudaryti susitarimo 4, 5, 20 ir 21 straipsnius, aiškinamus kartu, tenkantis įpareigojimas tiesiogiai perduoti tam tikrus PNR duomenis Kanadai nėra „iš esmės kitoks nei viešosios valdžios institucijų vykdomas tiesioginis pasikeitimas duomenimis“ ( 46 ). Kita vertus, kadangi Teisingumo Teismas yra patvirtinęs, kad sąvoka „duomenų tvarkymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 95/46, apima privataus subjekto atliekamą asmens duomenų perdavimą iš valstybės narės į trečiąją šalį ( 47 ), aiškinant naująjį teisinį pagrindą – SESV 16 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą – griežtai pažodžiui, asmens duomenų apsaugos sistema būtų suskaidyta. Toks aiškinimas atrodo priešingas Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ketinimui sukurti iš principo vieną teisinį pagrindą, pagal kurį Sąjunga aiškiai įgaliojama priimti fizinių asmenų asmens duomenų apsaugos taisykles. Tai būtų sunkiai paaiškinamas žingsnis atgal, palyginti su ankstesne sistema, grindžiama Sutarties nuostatomis, susijusiomis su vidaus rinka. Taigi, šitaip griežtai pažodžiui aiškinant SESV 16 straipsnį, ši nuostata iš esmės prarastų savo veiksmingumą.

120.

Todėl, atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo tikslus ir sudedamąsias dalis, kurie yra neatskiriamai susiję, mano nuomone, šio susitarimo sudarymo aktas turi būti grindžiamas SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu kaip materialiniais teisiniais pagrindais.

121.

Pagal teismo praktiką tam, kad priimant Sąjungos aktą būtų remiamasi keliais teisiniais pagrindais, būtina, kad būtų suderinamos skirtinguose teisiniuose pagrinduose numatytos procedūros ( 48 ).

122.

Šiuo atveju ir SESV 16 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad siekdami nustatyti šiuose dviejuose straipsniuose numatytas priemones Parlamentas ir Taryba priima sprendimą pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, tas pats pasakytina apie priemones, grindžiamas SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu, jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi nuomonės, kad šis straipsnis yra tinkamas numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto materialinis teisinis pagrindas.

123.

Remiantis teismo praktika, konkrečiai šiuose straipsniuose numatytos procedūros yra suderinamos. Taigi jos neužkerta kelio Teisingumo Teismui nustatyti kelis numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinius pagrindus.

124.

Vis dėlto Taryba, palaikoma Airijos, teigia, kad, nagrinėjant Airijos, Danijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės dalyvavimo Taryboje tvarką, atitinkamai numatytą protokolų (Nr. 21) ir (Nr. 22) nuostatose, vien šios išvados nepakanka. Šių suinteresuotųjų šalių teigimu, dėl šios tvarkos SESV 16 straipsnio ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkto, kaip materialinių teisinių pagrindų, negalima taikyti bendrai. Tiksliau, Taryba per posėdį Teisingumo Teisme šiek tiek prieštaringai ir nenuosekliai paaiškino ( 49 ), kad pagal šių protokolų nuostatas taisyklių, nustatytų pagal SESV 16 straipsnį dėl asmens duomenų tvarkymo vykdant veiklą, priskiriamą prie policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, neprivalomojo pobūdžio klausimas atskiriamas nuo šių trijų valstybių narių dalyvavimo balsuojant Taryboje, jeigu jos prašoma priimti šias taisykles, klausimo. Nors šios trys valstybės narės nedalyvauja nustatant priemones, patenkančias į policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritį, nebent Airija ir Jungtinė Karalystė nuspręstų pasinaudoti turima opt-in teise, jos vis tiek dalyvauja priimant taisykles, kurių teisinis pagrindas yra SESV 16 straipsnis, nors pagal atitinkamus protokolus šios priemonės nesukuria joms įpareigojimų.

125.

Į šiuos argumentus verta atkreipti tam tikrą dėmesį, nors galiausiai manau, kad juos reikėtų atmesti.

126.

Primenu, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad abu nagrinėjami protokolai negali turėti jokios įtakos „sprendžiant klausimą dėl tinkamo teisinio pagrindo“ priimant Sąjungos aktą ( 50 ). Pagal šią teismo praktiką, nors užbaigus numatyto sudaryti susitarimo tikslo ir turinio analizę ir, priešingai mano pirma palaikomai pozicijai, šio susitarimo sudarymo aktas turėtų būti grindžiamas išimtinai SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, abu nagrinėjami protokolai, nepaisant numatyto sudaryti susitarimo 29 straipsnio formuluotės, negalėtų „neutralizuoti“ šios išvados. Kitaip tariant, trys šios valstybės narės turėtų dalyvauti priimant numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktą ir būti jo saistomos.

127.

Atrodo, kad šią teismo praktiką būtų sunkiau taikyti, kai konkuruoja du teisiniai pagrindai, kurie numato tokią pačią priėmimo procedūrą (įprasta teisėkūros procedūra ir kvalifikuotosios daugumos balsavimas Taryboje), tačiau skirtingai paveikia trijų atitinkamų valstybių narių dalyvavimą priimant atitinkamą aktą Taryboje.

128.

Kadangi šiuo atveju reikia nustatyti tinkamą konkretaus teisės akto, t. y. numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto, teisinį pagrindą, šio klausimo nereikia spręsti atsižvelgiant į Airiją ir Jungtinę Karalystę. Iš tiesų neginčijama, kad pagal Protokolo (Nr. 21) 3 straipsnį šios dvi valstybės narės pranešė apie savo ketinimą būti saistomos numatyto sudaryti susitarimo, tad jos dalyvaus priimant jo sudarymo aktą. Taigi joks procedūrinio pobūdžio argumentas, susijęs su šiomis dviem valstybėmis narėmis, nekliudo šio numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto grįsti kartu ir SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

129.

Kalbant apie Danijos Karalystės poziciją, reikia priminti, kad pagal Protokolo (Nr. 22) 2a straipsnį jo 2 straipsnis, pagal kurį, be kita ko, Danijos Karalystei nėra privaloma jokia priemonė ar tarptautinis susitarimas, priimti pagal ESV sutarties trečios dalies V antraštinę dalį, taip pat taikomas taisyklėms, nustatytoms remiantis SESV 16 straipsniu kaip teisiniu pagrindu, kurios susijusios su valstybių narių atliekamu asmens duomenų tvarkymu vykdant veiklą, patenkančią į šios Sutarties trečios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį, t. y. kuri priskiriama prie policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

130.

Taigi numatyto sudaryti susitarimo nuostatos nebus privalomos Danijos Karalystei. Tačiau Taryba teigia, kad jeigu būtų nurodomas tik Protokolo (Nr. 22) 2 straipsnis, o ne jo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad Danijos Karalystė nedalyvauja Tarybai nustatant siūlomas priemones, kurioms taikoma ESV sutarties trečios dalies V antraštinė dalis, šio protokolo 2a straipsnis reikštų priešingai, kad Danijos Karalystė dalyvautų priimant numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktą, jeigu jis turėtų būti grindžiamas SESV 16 straipsniu.

131.

Šie argumentai manęs neįtikina arba bent jau nesukelia Tarybos norimų pasekmių dėl numatyto sudaryti susitarimo sudarymo akto teisinio pagrindo pasirinkimo.

132.

Iš tiesų nemanau, kad Aukštosios Susitariančiosios Šalys ketino leisti Danijos Karalystei nebūti saistomai akto, kurio teisinis pagrindas yra ir SESV 16 straipsnis, ir viena iš ESV sutarties nuostatų, susijusių su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, jeigu ji dalyvautų priimant šį aktą, esant rizikai, kad Danijos Karalystė gali prisijungti prie valstybių narių grupės, nesutinkančios su tuo, kad šis aktas būtų priimtas, ir taip sukliudyti susidaryti kvalifikuotajai balsų daugumai Taryboje. Man atrodo, kad tai neatitinka Protokolo (Nr. 22) tikslo, kuris yra suderinti būtinybę sureguliuoti specifinę Danijos Karalystės situaciją ir leisti kitoms valstybėms narėms (jei taikytina, įskaitant Airiją ir Jungtinę Karalystę) plėtoti bendradarbiavimą LSTE srityje.

133.

Žinoma, būtų galima nesutikti su tokiu aiškinimu, nurodant, kad remdamosi Protokolo (Nr. 22) preambule Aukštosios Susitariančiosios Šalys būtų įsitikinusios, kad Danijos Karalystė neprieštaraus tam, kad kitos valstybės narės toliau plėtotų savo bendradarbiavimą dėl priemonių, kurios šiai valstybei narei nėra privalomos. Esant tokiam požiūriui, nors Danijos Karalystei būtų leidžiama dalyvauti priimant aktus, kuriems taikomas minėto protokolo 2a straipsnis ir kurių ji nėra saistoma, ji įsipareigojo niekada neprieštarauti dėl jų priėmimo.

134.

Jeigu toks reikšmingų Protokolo (Nr. 22) nuostatų aiškinimas būtų teisingas, tuomet numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktas negalėtų būti grindžiamas kartu SESV 16 straipsniu ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu, nes galėtų būti nesuderinamos šio akto priėmimo procedūros, dėl paprastos priežasties –Danijos Karalystė priimant šį aktą dalyvautų tik formaliai. Tai reikštų, kad šis visiškai formalus Danijos Karalystės dalyvavimas priimant numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktą „neutralizuotų“ objektyvią šio akto teisinio pagrindo analizę, kuri, primenu, grindžiama šio susitarimo tikslų ir sudedamųjų dalių analize. Ši pasekmė akivaizdžiai neatitiktų teismo praktikos, pagal kurią ne procedūros apibrėžia akto teisinį pagrindą, o akto teisinis pagrindas lemia procedūras, kurių reikia laikytis jį priimant ( 51 ). Mano supratimu, ši teismo praktika juolab taikoma todėl, kad procedūra, kuria reikėtų vadovautis Taryboje, reikštų visiškai formalų Danijos Karalystės dalyvavimą priimant aktą, kurio ši valstybė narė niekaip nebūtų saistoma.

135.

Atsižvelgdamas į visus pateiktus argumentus siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį Parlamentui pateiktą klausimą atsakyti taip, kad numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktas, atsižvelgiant į šio susitarimo tikslus ir sudedamąsias dalis, kurie yra neatskiriamai susiję ir nė vienas iš jų nėra papildomas kito atžvilgiu, turi būti grindžiamas SESV 16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu, siejamais su SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ( 52 ).

136.

Parlamento nuomone, atsižvelgiant, be kita ko, į Teisingumo Teismo praktiką, teisiškai neaišku, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su SESV 16 straipsniu ir Chartijos 7, 8 straipsniais, taip pat 52 straipsnio 1 dalimi.

137.

Parlamento teigimu, akivaizdu, kad numatytame sudaryti susitarime numatytas PNR duomenų rinkimas, perdavimas, analizė, saugojimas ir paskesnis perdavimas yra skirtingas „tvarkymas“ ir reiškia skirtingas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių ribojimo apraiškas. Atsižvelgiant į šias skirtingas apraiškas, šis ribojimas yra labai didelis ir sunkus ( 53 ).

138.

Parlamentas pabrėžia, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį toks ribojimas gali būti pateisinamas tik jeigu jis yra „numatytas įstatymo“ ir yra būtinas ir proporcingas Sąjungos pripažįstamam bendro intereso tikslui.

139.

Kalbant apie pirmąjį aspektą, Parlamentui iš esmės kyla klausimas, ar tarptautinis susitarimas yra „įstatymas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir ar jame gali būti numatyti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių įgyvendinimo apribojimai. Jis pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, susijusią su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje esančia fraze „įstatymų nustatytus atvejus“, kiekvienas ribojimas turi būti grindžiamas „vidaus teise“. Dėl to, kad Lisabonos sutartimi iš esmės pakeista Sąjungos teisės sistema, nustatant sąvoką „teisėkūros procedūra priimtas aktas“, frazė „numatytas įstatymo“ Sąjungos teisėje sutampa su sąvoka „teisėkūros procedūra priimtas aktas“. Tarptautinis susitarimas negali būti taip kvalifikuojamas.

140.

Kalbėdamas apie antrąjį aspektą, t. y. ribojimo būtinybę, Parlamentas laikosi nuomonės, kad Taryba ir Komisija, remdamosi objektyviomis aplinkybėmis, turi įrodyti, jog numatyto sudaryti susitarimo sudarymas yra tikrai būtinas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį. Atrodo, kad šių aplinkybių nėra.

141.

Galiausiai kalbėdamas apie trečiąjį aspektą, kuris susijęs su numatytame sudaryti susitarime numatyto ribojimo proporcingumu, Parlamentas teigia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija būtų sumažinta, nes reikėtų griežtai kontroliuoti Chartijoje nustatytus reikalavimus, taip pat sudarant tarptautinį susitarimą. Šiuo atžvilgiu numatytas sudaryti susitarimas priklausytų „bendresnio pobūdžio priežiūros nuostatų“ kategorijai, kaip tai suprantama pagal EŽTK praktiką ( 54 ), todėl šioje byloje taikytini motyvai, kuriais Teisingumo Teismas vadovavosi 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238).

142.

Pirma, Parlamento nuomone, numatytas sudaryti susitarimas apskritai susijęs su asmenimis, keliaujančiais į Kanadą, nesant ryšio tarp atitinkamų asmenų, jų PNR duomenų ir grėsmės visuomenės saugumui.

143.

Antra, Parlamentas kelia klausimą, ar numatytame sudaryti susitarime numatyti objektyvūs kriterijai, leidžiantys faktiškai apibrėžti Kanados institucijų prieigą prie PNR duomenų ir jų paskesnį naudojimą nusikaltimų, kurie patys gali būti laikomi pakankamai sunkiais, prevencijos, nustatymo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais. Susitarimo projekte išvardyti kriterijai nėra apibrėžti. Parlamentas pažymi, kad numatytame sudaryti susitarime nenurodyta „kompetentinga Kanados institucija“, turinti prieigą prie duomenų, o to susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje dėl sąvokos „sunkus nusikaltimas“ daroma nuoroda į Kanados teisės aktus; Sąjungos teisėje nėra nustatytos jo ribos, be to, tiksliai nenurodyta, kokius nusikaltimus apima ši sąvoka. Numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalyje „Kanadai“ leidžiama tvarkyti PNR duomenis kitose srityse nei baudžiamoji teisė, taip pat „kompetentingai Kanados institucijai“ galėtų būti leista perduoti PNR duomenis kitoms Kanados valdžios institucijoms arba net privatiems asmenims. Numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 2 dalyje taip pat nepatikslinta, kiek asmenų turi teisę susipažinti su PNR duomenimis, o Kanados valdžios institucijų prieigai prie šių duomenų netaikoma išankstinė kontrolė, kurią atliktų nepriklausomas teismas ar administracinė institucija.

144.

Trečia, Parlamentas prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 5 dalyje esantis penkerių metų PNR duomenų saugojimo terminas nėra pagrįstas. Ši trukmė nėra grindžiama objektyviais kriterijais ir nepateikiama jokio jos pateisinimo. Be to, šis laikotarpis yra ilgesnis, palyginti su numatytuoju 2006 m. susitarime, nepateikiant jokio paaiškinimo.

145.

Ketvirta, Parlamentas nurodo, jog numatytame sudaryti susitarime nereikalaujama, kad PNR duomenys būtų saugomi Sąjungos teritorijoje. Taigi nepriklausomos institucijos atliekama kontrolė, ar laikomasi apsaugos ir saugumo reikalavimų, kurios aiškiai reikalaujama Chartijos 8 straipsnio 3 dalyje ir SESV 16 straipsnio 2 dalyje, nėra visaverčiai užtikrinama. Šiomis aplinkybėmis labai abejotina, ar priemonės, kurių imtųsi Kanados valdžios institucijos, atitiktų esminius šių straipsnių reikalavimus. Konkrečiai numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnyje negarantuojama nepriklausomos Kanados institucijos kontrolė ir teisiškai pakankamai nepatikslinami šios institucijos įgaliojimai, taip pat jos išankstinė kontrolė, atliekama siekiant patikrinti, ar jie yra „tinkami“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.

146.

Atsakydamas į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus Parlamentas, be kita ko, patikslino, kad teismo praktika, suformuluota 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650), taikoma mutatis mutandis vertinant numatyto sudaryti susitarimo atitiktį. Jis priduria, kad materialinių ir procedūrinių reikalavimų, susijusių su pradine prieiga prie asmens duomenų, realaus paisymo reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas paskesniam šių duomenų perdavimui ir kitų Kanados ar trečiųjų valstybių valdžios institucijų galimybei susipažinti su šiais duomenimis. To negalima pasakyti apie numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsniuose esančius reikalavimus. Be to, Parlamento nuomone, numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalis suformuluota nevienareikšmiai.

147.

Kalbant apie kitas suinteresuotąsias šalis, pažymėtina, kad DAPP savo atsakymuose į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus ir žodinėse pastabose iš esmės pritaria Parlamento išreikštoms abejonėms ir rūpesčiams, o šiame procese dalyvavusios vyriausybės, Taryba ir Komisija mano, kad numatytas sudaryti susitarimas atitinka SESV 16 straipsnį ir Chartijos 7, 8 straipsnius bei 52 straipsnio 1 dalį. Jų pastabos iš esmės susijusios su numatytame sudaryti susitarime esančiomis taisyklėmis, nustatančiomis asmenų pagrindinės teisės į jų asmens duomenų apsaugą ribojimą, ir su Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų įvykdymu (apribojimas „numatytas įstatymo“, kad būtų pasiektas Sąjungos pripažįstamas bendrojo intereso tikslas, ir būtinas bei proporcingas šiam tikslui pasiekti).

148.

Pirma, Estijos ir Prancūzijos vyriausybės aiškiai pripažįsta, kad numatyto sudaryti susitarimo nuostatos reiškia pagal Chartijos 8 straipsnį užtikrinamos pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą ribojimą. Tačiau Prancūzijos vyriausybė patikslina, kad oro vežėjams nustatytas įpareigojimas perduoti PNR duomenis nėra toks ribojimas, nes jis numatytas ne numatytame sudaryti susitarime, o Kanados teisės aktuose. Teisingumo Teismo negalima prašyti pateikti nuomonės dėl trečiosios valstybės teisės aktų atitikties Sutartims. Be to, minėta vyriausybė teigia, kad numatytame sudaryti susitarime esantys ribojimai yra mažesnio masto nei nagrinėtieji byloje, kurioje priimtas 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimas Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238). Prancūzijos vyriausybės teigimu, pagal numatytą sudaryti susitarimą būtų perduodama mažiau duomenų ir jis paveiktų mažiau asmenų nei pagal tame sprendime nagrinėtą direktyvą. Be to, PNR duomenys neleidžia daryti labai tikslių išvadų apie privatų keleivių gyvenimą. Galiausiai numatyto sudaryti susitarimo 11 straipsnyje numatytas skaidrumo įpareigojimas, todėl negalima daryti išvados, kad PNR duomenų rinkimas ir jų paskesnis naudojimas gali sudaryti atitinkamiems asmenims įspūdį, kad jų privatus gyvenimas nuolat sekamas.

149.

Antra, dėl tokio ribojimo teisinės kilmės Airijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės, taip pat Taryba ir Komisija mano, kad šis ribojimas atitinka sąlygą „numatytas įstatymo“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

150.

Trečia, dėl šiuo ribojimu siekiamo tikslo Airija, Bulgarijos, Estijos, Ispanijos ir Prancūzijos vyriausybės, taip pat Taryba ir Komisija teigia, kad PNR duomenų perdavimu ir paskesniu jų panaudojimu siekiama būtent kovoti su terorizmu, todėl jie atitinka bendrojo intereso tikslą.

151.

Ketvirta, dėl šio ribojimo būtinumo Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės, taip pat Taryba ir Komisija pirmiausia pabrėžia, kad vis daugiau trečiųjų šalių mano, kad PNR duomenis yra būtina perduoti visuomenės saugumo sumetimais. Komisija pripažįsta, kad nėra tikslių statistinių duomenų, rodančių, kiek šie duomenys padeda užkirsti kelią nusikaltimams bei terorizmui ir juos nustatyti, taip pat šioje srityje atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau tai, kad PNR duomenis būtina naudoti, patvirtina trečiųjų šalių ir valstybių narių, kurios jau naudoja šiuos duomenis teisėsaugos tikslais, informacija. Tose šalyse įgyta patirtis rodo, kad PNR duomenų naudojimas, be kita ko, gerokai paspartina kovą su narkotikų kontrabanda, prekyba žmonėmis ir terorizmu, taip pat padeda geriau suprasti, kaip veikia teroristiniai ir kiti nusikalstami tinklai. Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija priduria, jog CBSA pateikta informacija rodo, kad PNR duomenys turėjo lemiamą įtaką surandant ir nustatant galimus teroristinių aktų ar sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų įtariamuosius.

152.

Penkta, dėl nagrinėjamo ribojimo proporcingumo Estijos vyriausybė, Taryba ir Komisija pirmiausia primena reikalavimus, kylančius iš Teisingumo Teismo praktikos, be kita ko, nurodytus 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238). Estijos vyriausybė laikosi nuomonės, kad šiame sprendime suformuota teismo praktika dėl teisės aktų leidėjo diskrecijos ir teismų atliekamos šios diskrecijos kontrolės taikytina šioje byloje. Tačiau Airija teigia, kad reikia atsižvelgti į tarptautinį ir derybinį nagrinėjamo akto pobūdį, o Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecijos negalima pernelyg riboti, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ribojimas nėra labai didelis. Jungtinės Karalystės vyriausybės nuomone, dėl paties visuomenės saugumo ir apsaugos pobūdžio kyla klausimų, dėl kurių teisės aktų leidėjui reikia pripažinti „pagrįstą diskreciją“ nustatant, ar priemonė yra akivaizdžiai netinkama. Numatyto sudaryti susitarimo negalima laikyti „bendros priežiūros nuostata“; jis veikiau priskiriamas prie įprastų pasienio kontrolės procedūrų.

153.

Airija, Bulgarijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės, taip pat Taryba ir Komisija teigia, kad numatytame sudaryti susitarime paisoma proporcingumo principo. Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad, nesant numatyto sudaryti susitarimo, keleiviams iš Sąjungos galėtų būti taikomos mažiau tikslinės ir labiau ribojančios priemonės. PNR duomenys leidžia veiksmingiau ir efektyviau nustatyti „dominančius asmenis“, keliaujančius į konkrečius renginius ar konkrečias vietas, ir kartu sumažinti saugumo kontrolę ir kitų keleivių laukimo laiką. Be to, minėtos vyriausybės ir institucijos iš esmės laikosi nuomonės, kad numatytas sudaryti susitarimas skiriasi nuo direktyvos, nagrinėtos byloje Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238). Visų pirma, skirtingai nei minėtoje direktyvoje, numatytame sudaryti susitarime yra griežtos taisyklės dėl duomenų gavimo ir naudojimo sąlygų ir taisyklės, susijusios su duomenų saugumu bei nepriklausomos institucijos kontrole. Be to, numatytame sudaryti susitarime nustatyta šių taisyklių laikymosi priežiūra, atitinkamų asmenų informavimas apie jų duomenų perdavimą ir tvarkymą, duomenų gavimo ir ištaisymo procedūra ir administraciniai bei teisminiai teisių gynimo būdai, siekiant užtikrinti šių teisių garantiją.

154.

Kalbant apie Parlamento argumentą, kad numatytame sudaryti susitarime nereikalaujama jokio ryšio tarp PNR duomenų ir grėsmės visuomenės saugumui, pažymėtina, kad Estijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės, taip pat Komisija iš esmės teigia, kad naudojant PNR duomenis siekiama nustatyti asmenis, kurie dar nėra žinomi kompetentingoms tarnyboms kaip keliantys galimą grėsmę saugumui, o šiuo atžvilgiu žinomus asmenis galima nustatyti remiantis išankstine informacija apie keleivius (API). Taigi prevencijos tikslas negalėtų būti pasiektas, jeigu būtų perduodami tik jau žinomų įtariamųjų PNR duomenys.

155.

Trečia, kaip nurodo šios suinteresuotosios šalys, taip pat reikia atmesti Parlamento ir EDAPP kritiką dėl numatyto sudaryti susitarimo redakcijos ir spragų.

156.

Kaip nurodo Taryba ir Komisija, tai, kad numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma Kanados teisė, neleidžia daryti išvados, kad jis yra pernelyg neapibrėžtas. Tarptautiniame susitarime būtų sunku pateikti „sunkiu nusikaltimu“ laikomos veikos apibrėžtį, kuri būtų numatyta tik Sąjungos teisėje. Be to, dėl numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalies b punkto šios institucijos pažymi, jog ši nuostata atspindi Kanados Konstitucijoje visoms Kanados viešosios valdžios institucijoms nustatytą įpareigojimą laikytis teismų sistemos. Galimybę gauti PNR duomenis tokiu atveju taip pat tikrintų teisminė institucija, atsižvelgdama į būtinumo ir proporcingumo kriterijus, ir ji būtų motyvuota teismo nutartimi.

157.

Dėl valdžios institucijų ir asmenų, turinčių teisę gauti PNR duomenis, skaičiaus Taryba ir Komisija laikosi nuomonės, kad kompetentingos Kanados institucijos nenustatymas numatytame sudaryti susitarime yra procedūrinio pobūdžio klausimas, kuris neturi įtakos proporcingumo principui. Bet kuriuo atveju apie kompetentingą Kanados instituciją, kaip tai suprantama pagal numatyto sudaryti susitarimo 2 straipsnio d punktą, Komisijai pranešta 2014 m. birželio mėn. Tai CBSA, kuri vienintelė būtų įgaliota gauti ir tvarkyti PNR duomenis. Numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas „ribota[s] skaičiu[s] pareigūnų, kuriuos specialiai įgalioja Kanada“, reiškia, kad tai turi būti CBSA pareigūnai ir kad jie turi būti įgalioti tvarkyti PNR duomenis. Papildomos garantijos numatytos numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose bei 4 ir 5 dalyse.

158.

Be to, dėl nesamos išankstinės PNR duomenų prieigos kontrolės Komisija pažymi, kad pats numatyto sudaryti susitarimo tikslas – leisti perduoti PNR duomenis CBSA, siekiant, kad su jais būtų galima susipažinti, tad tokia išankstinė kontrolė pakeistų šį tikslą. Airija priduria, kad tokia išankstinė kontrolė nebūtina, nes numatytame sudaryti susitarime ribojamas asmenų, turinčių leidimą gauti ir naudoti nagrinėjamus duomenis, skaičius tiek, kiek tai yra griežtai būtina, o jo 11–14, 16, 18 ir 20 straipsniuose nustatytos papildomos garantijos.

159.

Taip pat dėl PNR duomenų saugojimo Airija pirmiausia pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad pagal numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsnį kompetentinga Kanados institucija laikoma užtikrinančia tinkamą PNR duomenų apsaugos lygį, ir kadangi egzistuoja nepriklausomos institucijos priežiūra, skirtingai nuo situacijos, numatytos direktyvoje, nagrinėtoje 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238), duomenų nebūtina saugoti Sąjungos teritorijoje. Be to, kaip nurodo Taryba ir Komisija, numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnyje nustatyto saugojimo termino trukmė neviršija to, kas yra griežtai būtina, atsižvelgiant į siekiamą visuomenės saugumo tikslą, todėl jos negalima vertinti abstrakčiai. 2006 m. susitarime numatytas trejų su puse metų terminas gerokai kliudytų Kanados valdžios institucijoms veiksmingai naudoti PNR duomenis, siekiant nustatyti atvejus, keliančius padidintą terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo grėsmę, atsižvelgiant į tai, kad su tuo susijusiems tyrimams reikia laiko. Be to, Tarybos teigimu, PNR duomenų saugojimo trukmė nustatyta atsižvelgiant į vidutinę baudžiamųjų bylų tyrimų trukmę, vidutinę sunkių nusikaltimų tinklų gyvavimo trukmę ir tai, kad per tam tikrą metų skaičių teroristinės grupuotės gali nustoti veikti. Airijos, Estijos ir Prancūzijos vyriausybės priduria, kad, atsižvelgiant į sudėtingus terorizmo ir sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų faktinių aplinkybių tyrimus, laikotarpis nuo kelionės pradžios iki tol, kol teisėsaugos institucijoms prireikia susipažinti su PNR duomenimis siekiant nustatyti, išaiškinti ir patraukti atsakomybėn už tokius nusikaltimus, kartais gali būti ir keleri metai. Savo atsakymuose į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus Ispanijos ir Prancūzijos vyriausybės taip pat nurodo konkrečius atvejus, kai informacijos patikros ir suskirstymo procesas truko maždaug penkerius metus ir PNR duomenys buvo arba galėjo būti labai naudingi. Airija, Estijos, Prancūzijos vyriausybės, Taryba ir Komisija taip pat iš esmės pabrėžia, kad numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnyje numatyta griežta tvarka dėl duomenų maskavimo (arba nuasmeninimo), ir atvirkščiai, kuria siekiama apsaugoti oro transporto keleivių asmens duomenis.

160.

Galiausiai kalbėdamos apie nepriklausomos institucijos atliekamą duomenų apsaugos taisyklių laikymosi kontrolę, kurios reikalaujama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį ir SESV 16 straipsnio 2 dalį, Taryba ir Komisija laikosi nuomonės, jog tai, kad numatytame sudaryti susitarime nenustatyta kompetentinga Kanados institucija, neleidžia suabejoti priemonių, kurių imsis Kanada, tinkamumu. Apie kompetentingas institucijas pagal numatyto sudaryti susitarimo 10 ir 14 straipsnius pranešta Komisijai. Tai būtų Kanados privatumo reikalų pareigūnas ir CBSA skundų tarnyba. Šios institucijos atitinka nepriklausomumo reikalavimą, pagal kurį jos gali vykdyti savo funkcijas, nepatirdamos įtakos iš išorės, o CBSA skundų tarnyba yra „administracinėmis priemonėmis sukurta institucija“, kaip tai suprantama pagal numatyto sudaryti susitarimo 10 ir 14 straipsnius. Remiantis Kanados valdžios institucijų pateiktais paaiškinimais, CBSA skundų tarnyba yra nepriklausoma institucija, įgaliota nagrinėti Kanadoje negyvenančių užsieniečių ir administracinius skundus. Be to, kaip nurodo Komisija, šios institucijos sprendimus galima skųsti Kanados privatumo reikalų pareigūnui per Kanadoje gyvenantį asmenį.

161.

Atsakydamos į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus ir per posėdį Jungtinės Karalystės vyriausybė, Taryba ir Komisija pateikė kai kuriuos patikslinimus dėl numatyto sudaryti susitarimo priede pateiktų 19 PNR duomenų kategorijų turinio. Visų pirma, Komisijos teigimu, neskelbtini duomenys, kaip tai suprantama pagal numatytą sudaryti susitarimą, numatyti tik 17 punkte „bendros pastabos, įskaitant kitą papildomą informaciją (OSI), specialiųjų tarnybų informaciją (SSI) ir specialiųjų tarnybų prašymų (SSR) informaciją“. Neskelbtini duomenys perduodami tik fakultatyviai, nes juos galima atskleisti tik keleiviui užsisakant papildomų paslaugų ir, kaip nurodo Jungtinė Karalystė, su jais galima susipažinti tik išimtinėmis aplinkybėmis, pagal numatyto sudaryti susitarimo nuostatas. Be to, Prancūzijos vyriausybė nurodė, kad 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650) suformuluota teismo praktika netaikytina nagrinėjant numatyto sudaryti susitarimo atitiktį Sutartims, o Airija mano, kad šiame sprendime pateikta svarbi informacija apie tinkamą apsaugos lygį, kurį turi tenkinti trečioji šalis. Taryba ir Komisija sutaria, kad nagrinėjant numatyto sudaryti susitarimo atitiktį Sutartims svarbūs tik minėto sprendimo 91–93 ir 95 punktai, susiję su Chartijos aiškinimu. Tačiau šios institucijos mano, kad nagrinėjant numatytą sudaryti susitarimą turi būti padaryta kitokia išvada nei ta, prie kurios Teisingumo Teismas priėjo tame sprendime. Galiausiai dėl numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsniuose esančio paskesnio atskleidimo Airija, Taryba ir Komisija primena, kad taikomos griežtos šio atskleidimo sąlygos ir būtinybė paisyti numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje nustatytų tikslų. Be to, Komisija pabrėžia, kad numatyto sudaryti susitarimo 19 straipsnį reikėtų aiškinti atsižvelgiant į reikšmingus Kanados teisės aktus.

162.

Prieš nagrinėjant Parlamento prašymo pateikti nuomonę pirmojo klausimo esmę, man atrodo, reikėtų pateikti tris pirmines pastabas dėl atliktino nagrinėjimo apimties.

163.

Pirmiausia, kaip matyti iš pastabų, suinteresuotosios šalys per procesą kelis kartus nurodė Kanados teisės aktus ir praktiką, be kita ko, siekdamos paaiškinti arba papildyti kai kurias numatyto sudaryti susitarimo nuostatas. Akivaizdu, kad siekdamas patikrinti numatyto sudaryti susitarimo atitiktį Sąjungos pirminei teisei pagal SESV 218 straipsnio 11 dalyje numatytą procedūrą Teisingumo Teismas negali nagrinėti trečiosios šalies teisės aktų ar praktikos. Teisingumo Teismas gali tikrinti tik tas numatyto sudaryti susitarimo nuostatas, kurios jam yra pateiktos.

164.

Nors šis ribotas teisminės kontrolės dalykas per nuomonės pateikimo procedūrą yra suprantamas ir logiškas, jis kelia tam tikrų sunkumų. Nors neginčijama, kad numatytu sudaryti susitarimu, be kita ko, Kanados valdžios institucijoms turi būti suteiktas teisinis pagrindas, pagal kurį, analizuojant PNR duomenis, būtų galima taikyti teisėsaugos tarnyboms iki tol nežinomų keleivių nustatymo metodus remiantis „nerimą“ arba „susidomėjimą“ keliančio elgesio modeliais ( 55 ), nė vienoje numatyto sudaryti susitarimo nuostatoje nereglamentuotas šių metodų nustatymas, kiekvieno „tikslinio“ keleivio teisė į galimybę būti informuotam apie taikomus metodus, taip pat būti užtikrintam, kad šiems nustatymo metodams taikoma administracinė ir (arba) teisminė kontrolė, nes atrodo, kad šie klausimai priklauso tik Kanados valdžios institucijų diskrecijai ( 56 ). Taigi manau, teisėta kelti klausimą, ar, atsižvelgiant į Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymąsi, šių klausimų ir garantijų nereikėtų reglamentuoti pačiomis numatyto sudaryti susitarimo nuostatomis. Šis pavyzdys rodo, kad vienas iš šios bylos sunkumų susijęs su aplinkybe, kad, be kita ko, atsižvelgiant į teisę į asmens duomenų apsaugą, reikia patikrinti ne vien tai, kas numatyta numatytame sudaryti susitarime, bet ir (pirmiausia) tai, kas jame nenumatyta.

165.

Reikėtų pažymėti, kad Parlamento prašyme pateikti nuomonę nurodomos tik tam tikros numatyto sudaryti susitarimo nuostatos, kurios, šios institucijos teigimu, turi daugiau ar mažiau aiškių ir įtikinamų neatitikties SESV 16 straipsniui ir Chartijos 7 ir 8 straipsniams bei 52 straipsnio 1 daliai požymių. Atsižvelgiant į prevencinį nuomonės pateikimo procedūros tikslą ir faktą, kad tai yra ne ginčo procedūra, Teisingumo Teismas neturi būti saistomas tokio riboto prašymo dalyko, nesvarbu, ar jis nustatytas sąmoningai, ar ne. 2002 m. balandžio 18 d. Nuomonė 1/00 (EU:C:2002:231, 1 punktas), kurioje Teisingumo Teismas į numatyto sudaryti susitarimo atitikties analizę įtraukė kelias šio susitarimo nuostatas, aiškiai nebuvusias Komisijos pateikto prašymo pateikti nuomonę dalyku, ir 2009 m. lapkričio 30 d. Nuomonė 1/08 (EU:C:2009:739, 96–105 punktai), kurioje Teisingumo Teismas atsisakė atsižvelgti į prašymo pateikėjo siūlymą nagrinėti tik kai kurias nagrinėjamo susitarimo projekto dalis, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, yra puikūs to pavyzdžiai.

166.

Mano nuomone, per šią procedūrą nagrinėjant numatyto sudaryti susitarimo nuostatų atitiktį Teisingumo Teismui reikėtų įtraukti 18 ir 19 straipsnius, kurių Parlamentas savo nuomonėje konkrečiai nekritikavo, tačiau kuriems turi būti skirta Teisingumo Teismo dėmesio. Norėčiau pridurti, kad Parlamentas ir kitos suinteresuotosios šalys turėjo progą pateikti pastabas dėl šių straipsnių, atsakydami į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus arba per jame surengtą posėdį.

167.

Galiausiai atsižvelgdamas į Teisingumo Teisme vykusias diskusijas manau, kad reikėtų priminti, jog pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį normos, į kurias atsižvelgiant galima nagrinėti numatyto sudaryti susitarimo atitiktį, apima tik Sąjungos pirminės teisės normas, t. y. šiuo atveju Sutartis ir Chartijoje išvardytas teises ( 57 ), bet ne antrinę teisę. Šiuo atžvilgiu niekas nekliudo Teisingumo Teismui nagrinėjant materialinę numatyto sudaryti susitarimo atitiktį išnagrinėti pirminės teisės nuostatas, kurios nepaminėtos Parlamento pateiktame klausime, pavyzdžiui, Chartijos 47 straipsnį, jeigu paaiškėtų, kad tai būtina nuomonės pateikimo procedūrai ir jeigu suinteresuotosios šalys turėjo progą pateikti savo pastabas dėl šių nuostatų. Taip yra, kalbant apie Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos veiksmingos teisminės kontrolės paisymą.

168.

Pateikus šias pastabas, toliau pateikti argumentai bus daugiausia susiję su Chartijos 7, 8 straipsnių ir 52 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijais. Nors tai iš esmės neginčijama, nagrinėsiu, ar numatyto sudaryti susitarimo nuostatos riboja pagrindinę teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą ir ar šį ribojimą galima pateisinti. Akivaizdu, kad kontroversiškai atrodo ribojimo pateisinimo, visų pirma proporcingumo, nagrinėjimas.

169.

Nesant reikalo atskirai ir išsamiai nagrinėti numatyto sudaryti susitarimo priede išvardytų 19 PNR duomenų kategorijų, neginčijama, kad jos, be kita ko, susijusios su kelionę rezervavusio keleivio tapatybe, pilietybe ir adresu, visomis koordinatėmis (nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, e. pašto adresas, telefonas), informacija apie naudotą mokėjimo priemonę, įskaitant, jei taikytina, kredito kortelės, kurią naudojant užsakytas skrydis, numerį, informacija apie bagažą, keleivių kelionės įpročius ir informacija, susijusia su keleivių užsakomomis papildomomis paslaugomis dėl galimų sveikatos problemų, įskaitant judumą, arba mitybos įpročius skrydžio metu, iš kurių galima, be kita ko, sužinoti apie vieno ar kelių keleivių sveikatos būklę, etninę kilmę arba religinius įsitikinimus.

170.

Šie duomenys, vertinami bendrai, susiję su asmenų privataus ar net intymaus gyvenimo sritimi ir neginčijamai siejami su vienu ar keliais „fiziniais asmenimis, kurių tapatybė yra ar gali būti nustatyta“ ( 58 ). Todėl, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, nekyla jokių abejonių, kad sistemingas PNR duomenų perdavimas Kanados viešosios valdžios institucijoms, prieiga prie šių duomenų ir šių viešosios valdžios institucijų atliekamas saugojimas penkerius metus bei prireikus jų paskesnis perdavimas kitoms viešosios valdžios institucijoms, įskaitant kitas trečiąsias šalis, pagal numatyto sudaryti susitarimo nuostatas yra operacijos, kurioms taikoma Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir su ja „glaudžiai susijusi“ ( 59 ), tačiau atskira teisė į asmens duomenų apsaugą, numatyta Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje, ir reiškia šių pagrindinių teisių ribojimą.

171.

Iš tiesų kalbėdamas apie EŽTK 8 straipsnį, kuriuo grindžiami Chartijos 7 ir 8 straipsniai, Teisingumo Teismas nusprendė ( 60 ), kad asmens duomenų perdavimas trečiajam asmeniui, šiuo atveju – viešosios valdžios institucijai, yra ribojimas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį ( 61 ), o įpareigojimas saugoti duomenis, kurio reikalauja viešosios valdžios institucijos, ir paskesnė nacionalinių kompetentingų institucijų prieiga prie duomenų, susijusių su privačiu gyvenimu, savaime riboja Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintas teises ( 62 ). Be to, Sąjungos aktas, kuriame nustatytas bet kokios formos asmens duomenų tvarkymas, reiškia Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės į šių duomenų apsaugą ribojimą ( 63 ). Šis vertinimas mutatis mutandis taikomas Sąjungos aktui, kuris yra jos sudarytas tarptautinis susitarimas, kaip antai numatytas sudaryti susitarimas, kuriuo visų pirma siekiama leisti vienai ar kelioms trečiosios šalies viešosios valdžios institucijoms tvarkyti ir saugoti oro transporto keleivių asmens duomenis. Iš tiesų tokio akto teisėtumas priklauso nuo Sąjungos teisės sistemoje saugomų pagrindinių teisių ( 64 ), visų pirma Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių, paisymo.

172.

Jungtinės Karalystės nurodyta aplinkybė, kad asmenys, kuriems taikomas numatytas sudaryti susitarimas, arba bent dauguma jų nepatirs nepatogumų dėl šio apribojimo, nėra labai svarbi nustatant šio ribojimo buvimą ( 65 ).

173.

Be to, neturi reikšmės tai, ar pateikta informacija arba bent didelė jos dalis gali ir nebūti neskelbtino pobūdžio ( 66 ).

174.

Taip pat pažymiu, jog Susitariančiosioms Šalims puikiai žinomas numatytame sudaryti susitarime numatyto PNR duomenų perdavimo, naudojimo, saugojimo ir paskesnio pateikimo sukeliamas ribojimas, nes, kaip aiškiai matyti iš numatyto sudaryti susitarimo preambulės, būtent dėl šio apribojimo juo mėginama suderinti visuomenės saugumo ir pagrindinių teisių į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą paisymo reikalavimus.

175.

Tiesa, kad dėl tokio Susitariančiųjų Šalių bandymo suderinti, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių ribojimo numatytame sudaryti susitarime apimtis arba sunkumo laipsnis galėtų sumažėti.

176.

Vis dėlto numatytame sudaryti susitarime esantys ribojimai yra tam tikro dydžio ir gana sunkūs. Pirma, jie sistemingai susiję su visais skrydžių iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai, keleiviais, t. y. keliomis dešimtimis milijonų asmenų per metus ( 67 ). Antra, kaip patvirtino dauguma suinteresuotųjų šalių, visi žino, kad siekiant perduoti didelį kiekį oro transporto keleivių asmens duomenų, tarp kurių yra ir neskelbtinų duomenų, paprastai būtina juos automatizuotai tvarkyti ir saugoti penkerius metus; tuo siekiama prireikus atgaline data palyginti šiuos duomenis su iš anksto nustatytais „rizikingo“ ar „nerimą keliančio“ elgesio modeliais, susijusiais su teroristine veikla ir (arba) sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, siekiant nustatyti asmenis, kurie iki tol nebuvo žinomi policijai ar nėra įtariamieji. Tačiau dėl šių aplinkybių, kurios turbūt neatsiejamos nuo numatytame sudaryti susitarime nustatytos PNR sistemos, gali sudaryti liūdną įspūdį, kad visi atitinkami keleiviai paverčiami potencialiais įtariamaisiais ( 68 ).

177.

Vis dėlto reikėtų pridurti, kad, skirtingai, nei atrodo Parlamentui, manau, kad ši išvada neturėtų būti taikoma oro vežėjų atliekamam PNR duomenų rinkimui.

178.

Iš tiesų numatytame sudaryti susitarime šių duomenų rinkimas nereglamentuojamas; jis grindžiamas teisine ir faktine prielaida, kad oro vežėjai bet kuriuo atveju renka PNR duomenis, kad patys juos naudotų komerciniais tikslais. Žinoma, nepaneigiama, kad kai kuriose numatyto sudaryti susitarimo nuostatose nurodomas PNR duomenų rinkimas. Pavyzdžiui, jo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Kanada nereikalauja, kad oro vežėjas perduotų PNR duomenis, kurių jis dar nesurinko ar kurių neturi. Be to, pagal numatyto sudaryti susitarimo 11 straipsnį Kanada įpareigojama prižiūrėti, kad kompetentinga jos institucija savo interneto svetainėje informuotų apie „PNR duomenų rinkimo pagrindą“, o Susitariančiosios Šalys taip pat turi dirbti, pvz., su kelionių lėktuvu sektoriumi, siekdamos skatinti skaidrumą ir „pageidautina, [skrydžių] užsakymo etape“ nurodydamos „PNR duomenų rinkimo priežastis“. Nors, mano nuomone, toks skaidrumo įpareigojimas galėtų būti tikslingai griežtinamas, nustatant, kad atskira informacija apie rinkimo priežastis būtų teikiama sistemingai, kai yra užsakomi skrydžiai, vis dėlto numatytame sudaryti susitarime nereglamentuojama pati duomenų rinkimo operacija ar konkreti jos tvarka, kurios priklauso oro vežėjų kompetencijai; jie turi veikti laikydamiesi atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatų.

179.

Todėl PNR duomenų rinkimas nėra asmens duomenų tvarkymas, reiškiantis Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių ribojimą, kuris kyla iš paties numatyto sudaryti susitarimo. Atsižvelgiant į apibrėžtą Teisingumo Teismo kompetenciją per nuomonės teikimo procedūrą, ši operacija nebus nagrinėjama.

180.

Neatsižvelgdamas į šią išvadą, susijusią su PNT duomenų rinkimu, vis dėlto dėl šios išvados 170–176 punktuose nurodytų priežasčių manau, kad numatytas sudaryti susitarimas smarkiai riboja Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintas pagrindines teises. Tam, kad šis ribojimas būtų leidžiamas, jis turi būti pateisinamas.

181.

Nei teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nei teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliučios.

182.

Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstama, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių įgyvendinimas gali būti ribojamas su sąlyga, kad šie apribojimai yra numatyti įstatymo, kad jais nekeičiama šių teisių esmė ir kad, laikantis proporcingumo principo, jie yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

183.

Be to, Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje asmens duomenų tvarkymas leidžiamas „tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“.

184.

Pirmiausia dėl vienos iš Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų norėčiau pažymėti, kad numatytame sudaryti susitarime kompetentingai Kanados institucijai perduotų PNR duomenų tvarkymas negrindžiamas oro transporto keleivių sutikimu ( 69 ). Atsižvelgiant į oro vežėjams nustatytą pareigą perduoti numatyto sudaryti susitarimo priede nurodytų kategorijų PNR duomenis, šie keleiviai negali prieštarauti dėl šių duomenų tvarkymo, jeigu nori skristi į Kanadą. Be to, per posėdį Teisingumo Teisme nurodyta aplinkybė, kad kai kurie PNR duomenys, tam tikrais atvejais apimantys neskelbtinus duomenis, gali būti pateikti oro vežėjui tik jeigu keliautojas prašo jam suteikti konkrečias paslaugas, tikrai nereiškia, kad šis keleivis sutinka, kad šiuos duomenis numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio tikslais tvarkytų kompetentinga Kanados institucija.

185.

Be to, Teisingumo Teisme nebuvo teigiama, ir aš nemanau, kad numatytame sudaryti susitarime nustatytas ribojimas galėtų pakeisti Chartijos 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių teisių „esmę“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

186.

Iš tiesų, pirma, numatytame sudaryti susitarime nurodytų PNR duomenų pobūdis neleidžia tiksliai spręsti apie tai, kas iš esmės sudaro atitinkamų asmenų privatų gyvenimą. Jie turi apimti tik kelionių lėktuvu iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivių įpročius. Be to, numatyto sudaryti susitarimo 8, 16, 18 ir 19 straipsniuose yra įvairių garantijų, susijusių su Kanados valdžios institucijoms pateiktų, jų naudojamų ir saugomų ir, jei taikytina, vėliau perduotų PNR duomenų maskavimu ir laipsnišku nuasmeninimu, kuriomis iš esmės siekiama užtikrinti privataus gyvenimo apsaugą.

187.

Antra, kalbant apie tai, koks iš esmės yra asmens duomenų apsaugos turinys, reikia pažymėti, kad pagal numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnį Kanada, be kita ko, turi užtikrinti „duomenų <...> apsaugą, saugumą, konfidencialumą ir vientisumą“, taip pat įdiegti „reguliavimo, procedūrines arba technines priemones, kad apsaugotų PNR duomenis nuo atsitiktinės, neteisėtos arba neleistinos prieigos, tvarkymo ar praradimo“. Be to, esant bet kokiam duomenų saugumo pažeidimui, turi būti galima taikyti veiksmingas ir atgrasomąsias taisomąsias priemones, galbūt kartu ir sankcijas.

188.

Taigi reikia patikrinti, ar tenkinamos kitos pateisinimo sąlygos, numatytos Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje ir jos 52 straipsnio 1 dalyje, kurios, be to, iš dalies sutampa.

189.

Išsamiai nenagrinėsiu dviejų šių sąlygų, t. y. pirma, sąlygos, pagal kurią apribojimas turi būti „numatytas įstatymo“ (a sąlyga), ir, antra, atitikti bendro intereso tikslą (arba „teisėtais pagrindais“, kaip nurodyta Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje) (b sąlyga), nes man atrodo akivaizdu, kad jos yra tenkinamos. Tačiau reikėtų išsamiau paanalizuoti ribojimo proporcingumo klausimą (c sąlyga).

190.

Kalbant apie pirmąjį aspektą, reikia nurodyti, kad iš esmės formalias abejones, kurias Parlamentas išreiškė dėl „teisinės“ ribojimo kilmės, galima nesunkiai išsklaidyti. Pagal EŽTT praktiką EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta frazė „įstatymų nustatyti atvejai“, be kita ko, reiškia, kad nagrinėjama priemonė yra grindžiama vidaus teise ( 70 ) ir turi būti suprantama atsižvelgiant į jos turinį, o ne formą ( 71 ). EŽTT pripažįsta, kad nerašytos taisyklės atitinka šią sąlygą ( 72 ). Be to, EŽTT jau yra nusprendęs, kad šį reikalavimą taip pat atitinka tarptautinė sutartis, inkorporuota į šalies vidaus teisę ( 73 ).

191.

Teisingumo Teismas, kaip ir EŽTT, pritaria, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje esantis žodžių junginys „numatytas įstatymo“ turi būti suprantamas pagal savo turinį, o ne formą. Jis laikėsi nuomonės, kad ši sąlyga yra įvykdyta, kalbant apie Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimus, nustatytus Sąjungos reglamentų, kuriuos atitinkamai priėmė Komisija ( 74 ) ir Taryba ( 75 ), nuostatose, nors priimant šiuos aktus Parlamentas ir nedalyvavo kaip „teisės aktų leidėjas“.

192.

Šiuo atveju neginčijama, kad numatyto sudaryti susitarimo sudarymo aktą Taryba gali priimti tik jeigu pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį numatytam sudaryti susitarimui prieš tai pritarė Parlamentas, nes šis susitarimas apima sritis, t. y. policijos bendradarbiavimą ir asmens duomenų saugojimą, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Užbaigus šias procedūras, pagal SESV 216 straipsnio 2 dalį susitarimas tampa sudedamąja Sąjungos teisės sistemos dalimi ir turi viršenybę antrinės teisės aktų atžvilgiu ( 76 ). Mano nuomone, remiantis tuo darytina išvada, kad iš numatyto sudaryti susitarimo kylantis apribojimas yra tikrai „numatytas įstatymo“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

193.

Dar šiuo klausimu reikėtų pridurti, nors suinteresuotosios šios procedūros šalys apie tai nediskutavo, jog apkritai man atrodo, kad numatytas sudaryti susitarimas taip pat atitinka antrą šio aspekto dalį – žodžių junginį „įstatymų nustatyti atvejai“, kaip tai suprantama pagal EŽTK 8 straipsnį, kaip jį yra išaiškinęs EŽTT, t. y. „įstatymo statuso“ reikalavimą. Pagal EŽTT praktiką ši sąvoka iš esmės reikalauja, kad nagrinėjama priemonė būtų prieinama ir pakankamai nuspėjama, t. y. kitaip tariant, kad ji būtų suformuluota pakankamai aiškiai, kad visiems būtų pakankamai akivaizdu, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis šia priemone viešoji valdžia įgaliojama imtis priemonių, paveikiančių EŽTK saugomų asmenų teisių apsaugą ( 77 ). Sudarius numatytą sudaryti susitarimą, jis visas bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o tai akivaizdžiai atitinka prieinamumo kriterijų. Atsiribodamas nuo specifinių argumentų, susijusių su įvairių numatyto sudaryti susitarimo nuostatų tikslumo ir aiškumo laipsniu, kurių, tiesa, yra nemažai ir kurie bus analizuojami vėliau ( 78 ), dėl nuspėjamumo kriterijaus manau, kad apskritai numatytas sudaryti susitarimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai, kad atitinkami asmenys galėtų pakankami suprasti sąlygas ir aplinkybes, kuriomis PNR duomenys perduodami Kanados valdžios institucijoms, jų tvarkomi, saugomi ir galbūt vėliau atskleidžiami, ir atitinkamai reguliuoti savo elgesį. Be to, numatyto sudaryti susitarimo 11 straipsnyje nustatyta įvairių papildomų priemonių, kurių turi imtis Susitariančiosios Šalys, kad būtų užtikrintas visuomenės informavimas visų pirma apie PNR duomenų rinkimo priežastis ir jų naudojimą bei atskleidimą.

194.

Man atrodo, kad iš numatyto sudaryti susitarimo kylantis ribojimas neabejotinai atitinka bendrojo intereso tikslą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslą kovoti su terorizmu ir sunkiais (tarpvalstybiniais) nusikaltimais, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaip tai, be kita ko, nurodyta numatyto sudaryti susitarimo preambulėje ir 1 bei 3 straipsniuose. Nė viena iš suinteresuotųjų šalių neginčijo, kad numatytu sudaryti susitarimu yra teisėta siekti tokio tikslo. Be to, Teisingumo Teismas savo praktikoje, vartodamas šiek tiek kitokią formuluotę, jau yra pripažinęs, kad taikant Chartijos 52 straipsnio 1 dalį šis tikslas yra bendro intereso pobūdžio ( 79 ).

195.

Taigi šiuo etapu svarbu patikrinti, ar Chartijos 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių ribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

196.

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, proporcingumo principas reikalauja, kad Sąjungos institucijų aktai būtų tinkami atitinkamo reglamentavimo teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas tinkama ir būtina jiems įgyvendinti ( 80 ).

197.

Šiuo klausimu suinteresuotosios šalys pirmiausia diskutavo dėl tų sąlygų laikymosi teisminės kontrolės apimties. Parlamentas, Estijos vyriausybė ir EDAPP tvirtina, kad būtina griežta šių sąlygų laikymosi kontrolė, kaip Teisingumo Teismas tai pripažino 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650), o Airija, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės iš esmės palaiko požiūrį, kad Teisingumo Teismas turi apriboti savo kontrolės apimtį, suteikdamas didesnę diskreciją institucijoms, jeigu kalbama apie prie tarptautinių santykių srities priskiriamo akto priėmimą ir atsižvelgiant į šiuo aktu sukeliamą nedidelį ribojimo pobūdį.

198.

Manęs neįtikina pastarųjų suinteresuotųjų šalių teiginys.

199.

Žinoma, esu linkęs pripažinti, kad institucijų diskrecija gali skirtis pagal tai, ar numatoma priimti Sąjungos antrinės teisės aktą, ar sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriam paprastai reikalingos derybos su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į konkrečias trečiosioms šalims tvarkymo tikslais perduodamų PNR duomenų aplinkybes, tikrai geriau sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriuo orlaivių keleiviams, Sąjungos piliečiams, užtikrinama pakankama privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsauga, kuo labiau atitinkanti Sąjungos teisės reikalavimus, užuot palikus kiekvienai atitinkamai trečiajai šaliai visišką laisvę vienašališkai taikyti savo nacionalinės teisės aktus.

200.

Nors šiuos argumentus reikėtų turėti omenyje, Teisingumo Teismas negali atsisakyti griežtai tikrinti, ar yra laikomasi iš proporcingumo principo kylančių reikalavimų, visų pirma – ar užtikrinamas tinkamas Sąjungoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugos lygis, kai Kanada tvarko ir naudoja PNR duomenis pagal numatytą sudaryti susitarimą.

201.

Iš tiesų būtinybė užtikrinti šio pobūdžio teisminę kontrolę grindžiama, pirma, svarbiu asmens duomenų apsaugos vaidmeniu atsižvelgiant į pagrindinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir, antra, šios teisės ribojimo dydžiu ir sunkumo laipsniu ( 81 ), nes gali būti kalbama apie daug asmenų, kurių pagrindinės teisės būtų pažeistos, jeigu asmens duomenys būtų perduoti į trečiąją šalį ( 82 ). Kaip jau nurodžiau, man atrodo, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimas numatytame sudaryti susitarime yra didelis ir sunkus.

202.

Kartu iš 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650, 72 ir 78 punktai) matyti, kad institucijos turi nedidelę diskreciją vertinti trečiosios šalies, kuriai yra perduodami asmens duomenys, užtikrinamos apsaugos tinkamumą, o tai reiškia, kad reikia griežtai kontroliuoti Sąjungos teisėje numatyto aukšto asmens duomenų apsaugos lygio laikymąsi.

203.

Nors, kaip jau pažymėjau, numatytas sudaryti susitarimas negali virsti tik sprendimu, kuriuo konstatuojama, kad kompetentinga Kanados institucija užtikrina tinkamą apsaugos lygį, numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu laikosi susitarimo, Kanados kompetentinga institucija, tvarkydama ir naudodama PNR duomenis, laikoma užtikrinančia tinkamą apsaugos lygį pagal atitinkamus Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus. Susitariančiosios Šalys siekia užtikrinti, kad Sąjungoje pasiektas aukštas asmens duomenų apsaugos lygis galėtų būti užtikrinamas perduodant duomenis į Kanadą. Atsižvelgiant į šį siekį, nėra jokio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pateisinti, kodėl Teisingumo Teismas neturėtų griežtai kontroliuoti, ar laikomasi proporcingumo principo.

204.

Žinoma, kaip Teisingumo Teismas pripažino 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650) 74 punkte, sutinku, kad priemonės, kurių Kanada gali imtis, kad užtikrintų tinkamą apsaugos lygį, gali skirtis nuo taikomų Sąjungoje. Vis dėlto, kaip Teisingumo Teismas patikslino tame pat minėto sprendimo punkte, praktiškai šios priemonės „turi būti veiksmingos“, kad būtų užtikrinta iš esmės tokia pati apsauga, kokia garantuojama Sąjungoje. Šiuo aspektu Teisingumo Teismo atliekama iš numatyto sudaryti susitarimo kylančio apsaugos lygio, „iš esmės lygiaverčio“ numatytajam Sąjungos teisėje, kontrolė negali būti ribojama.

205.

Patikslinęs šį aspektą nemanau, kad yra realių kliūčių pripažinti, kad numatytame sudaryti susitarime nustatytu ribojimu gali būti pasiektas visuomenės saugumo tikslas, visų pirma kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Iš tiesų, kaip, be kita ko, pažymi Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija, PNR duomenų perdavimas, siekiant juos analizuoti ir saugoti, suteikia Kanados valdžios institucijoms papildomų galimybių nustatyti iki tol nežinomus ir neįtariamus keleivius, kurie galėtų turėti ryšių su kitais asmenimis ir (arba) keleiviais, dalyvaujančiais teroristiniame tinkle ar darant sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus. Kaip rodo Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Komisijos pateikti statistiniai duomenys, susiję su Kanados valdžios institucijų praktika, šie duomenys yra naudingos priemonės atliekant baudžiamuosius tyrimus ( 83 ), kuriuos naudojant taip pat galima pagerinti, be kita ko, atsižvelgiant į numatytame sudaryti susitarime nustatytą policijos bendradarbiavimą, teroristinių nusikaltimų ar sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevenciją ir atskleidimą Sąjungoje.

206.

Nors dėl Danijos Karalystės nedalyvavimo gali būti sumažintos galimybės numatytame sudaryti susitarime nustatytomis priemonėmis padėti stiprinti saugumą Sąjungoje, neatrodo, kad vien dėl jos nedalyvavimo negalėtų būti pasiektas šiuo susitarimu siekiamas visuomenės saugumo tikslas. Iš tiesų, pirma, visi oro vežėjai, užtikrinantys skrydžius į Kanadą, privalo perduoti kompetentingai Kanados institucijai jų renkamus PNR duomenis ( 84 ) ir, antra, kompetentinga Kanados institucija pagal numatyto sudaryti susitarimo 19 straipsnį turi teisę, laikydamasi griežtų sąlygų, kiekvienu konkrečiu atveju atskleisti PNR duomenis ne Kanados viešosios valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su minėto susitarimo 3 straipsnyje numatytu tikslu ( 85 ).

207.

Kalbėdamas apie griežtai būtiną numatytame sudaryti susitarime nustatyto ribojimo pobūdį manau, kad jį vertinant reikėtų patikrinti, ar Susitariančiosios Šalys nustatė „pusiausvyrą“ tarp tikslo kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais ir tikslo apsaugoti asmens duomenis, gerbiant atitinkamų asmenų privatų gyvenimą ( 86 ).

208.

Mano nuomone, ši pusiausvyra turi atsispindėti numatyto sudaryti susitarimo nuostatose. Jose, pavyzdžiui, turi būti nustatytos aiškios ir tikslios normos, kuriomis reglamentuojama Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimo priemonė, ir nustatyti būtinieji reikalavimai, kad atitinkamiems asmenims būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti jų asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų, taip pat bet kokios neteisėtos prieigos prie jų ir neteisėto naudojimo ( 87 ). Be to, numatyto sudaryti susitarimo nuostatose taip pat turi būti numatytos priemonės, kurios mažiausiai ribotų Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintas teises ir kartu leistų veiksmingai pasiekti numatytu sudaryti susitarimu siekiamą visuomenės saugumo tikslą ( 88 ). Ši išvada reiškia, kad nepakanka abstrakčiai įsivaizduoti, kad yra alternatyvių nagrinėjamas pagrindines teises mažiau ribojančių priemonių, būtina, kad šios alternatyvios priemonės būtų pakankamai veiksmingos ( 89 ), t. y. mano nuomone, reikia, kad jų veiksmingumas būtų panašus į numatytame sudaryti susitarime nustatytų priemonių, kad būtų pasiektas juo siekiamas visuomenės saugumo tikslas.

209.

Šiuo aspektu suinteresuotosios šalys diskutavo ir dėl griežtai būtino PNR susitarimų pobūdžio apskritai, ir dėl kai kurių numatyto sudaryti susitarimo nuostatų. Mano nuomone, šie du aspektai yra neatskiriamai susiję, todėl juos reikia analizuoti nagrinėjant įvairias numatyto sudaryti susitarimo dalis.

210.

Sutelksiu dėmesį į toliau nurodytus aštuonis aspektus, kurie yra prašymo pateikti nuomonę dalykas arba kuriuos suinteresuotosios šalys aptarė per procesą Teisingumo Teisme, t. y. numatytame sudaryti susitarime nustatytas PNR duomenų kategorijas, tikslo, kurio siekiant leidžiama tvarkyti PNR duomenis, pakankamai konkretų pobūdį, kompetentingos institucijos, atsakingos už PNR duomenų tvarkymą, nustatymą, automatizuotą PNR duomenų tvarkymą, prieigą prie PNR duomenų, PNR duomenų saugojimą, paskesnį PNR duomenų perdavimą ir galiausiai numatytame sudaryti susitarime nustatytas priežiūros ir teisminės kontrolės priemones.

211.

Kaip jau minėta, numatytame sudaryti susitarime nustatyta, kad kompetentingai Kanados institucijai perduodama 19 kategorijų PNR duomenų, kuriuos oro vežėjai surenka užsakant skrydžius, ir jie išvardyti šio susitarimo priede.

212.

Teisingumo Teisme suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl kai kurių šių kategorijų reikšmės, galimo dvejopo jų panaudojimo kartu su Kanados valdžios institucijų sienų kontrolės tikslais, o nuo 2016 m. kovo 15 d. – siekiant išduoti elektroninį kelionės leidimą (toliau – EKL) surinktais duomenimis, taip pat dėl PNR duomenų, kurie gali apimti neskelbtinus duomenis, nustatymo. Dėl pastarųjų per procesą Teisingumo Teisme Komisija teigė, kad neskelbtinų duomenų, kaip tai suprantama pagal numatytą sudaryti susitarimą, gali būti tik numatyto sudaryti susitarimo priedo 17 punkte „bendros pastabos, įskaitant kitą papildomą informaciją (OSI), specialiųjų tarnybų informaciją (SSI) ir specialiųjų tarnybų prašymų (SSR) informaciją“. Be to, iš Teisingumo Teisme vykusių diskusijų paaiškėjo, kad 17 punkte nurodyta informacija būtų perduodama tik jeigu skrydį užsakantis asmuo prašytų tam tikrų paslaugų lėktuve, pavyzdžiui, pagalbos paslaugų, tam tikrais atvejais susijusių su sveikatos ar judumo problemomis, ar ypatingais mitybos poreikiais, kurie galbūt gali suteikti informacijos apie šio asmens ar jį lydinčių keleivių sveikatos būklę, atskleisti jų etninę kilmę ar religinius įsitikinimus.

213.

Neginčijama, kad 19 kategorijų PNR duomenys, kuriuos numatyta perduoti kompetentingai Kanados institucijai, atitinka oro transporto bendrovių užsakymų sistemose esančių duomenų kategorijas. Šios kategorijos taip pat atitinka 2010 m. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) patvirtintų keleivių duomenų įrašo duomenų gairių ( 90 ) I priede išvardytus PNR duomenis. Taigi šių kategorijų duomenys yra puikiai žinomi oro transporto sektoriuje veikiantiems operatoriams. Galiausiai šiuos duomenis sudaro visa informacija, būtina užsisakant kelionę lėktuvu, nesvarbu, ar naudojamos rezervacijos priemonės, ar mokėjimo priemonės, koks maršrutas pasirinktas ar kokios paslaugos lėktuve užsakomos.

214.

Be to, kaip pabrėžė Airija, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija, PNR duomenys, vertinami visi kartu, apima papildomą informaciją, palyginti su Kanados institucijų, atsakingų už imigraciją, pasienio kontrolės tikslais surinktais duomenimis. Iš tiesų oro vežėjų renkamos išankstinės informacijos apie keleivius (API), biografinių duomenų ir informacijos apie pasirinktą maršrutą, pagrindinis tikslas – supaprastinti ir paspartinti keleivių tapatybės patikrą pasienyje, prireikus sudarant galimybes neleisti įlaipinti asmenų, kuriems, pavyzdžiui, uždrausta gyventi šalyje, arba jau nustatytiems asmenims taikyti sustiprintą pasienio kontrolę ( 91 ). Be to, Kanadoje taikomas naujas AVE reikalavimas siekiant laikytis šios šalies imigracijos programos, nes kiekvienam asmeniui, kuris nori atvykti į Kanadą lėktuvu ir kuriam netaikomas įpareigojimas turėti vizą, remiantis biografiniais duomenimis, susijusiais su leidimu atvykti į Kanadą ir gyvenimu joje, keliamas reikalavimas gauti išankstinį elektroninį kelionės leidimą, kuris galioja ne ilgiau kaip penkerius metus ( 92 ). Vis dėlto šio tipo duomenys neleidžia gauti informacijos apie naudojamas užsakymo priemones, mokėjimo priemones ir kelionių įpročius, kuri yra naudinga siekiant kovoti su terorizmu ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Nepaisant šiems duomenims tvarkyti naudojamų metodų, API ir AVE išduoti reikalingų duomenų nepakanka, siekiant vienodai veiksmingai pasiekti numatytu sudaryti susitarimu siekiamą visuomenės saugumo tikslą.

215.

Tiesa, šių kategorijų PNR duomenys perduodami Kanados valdžios institucijoms apie visus skrydžių iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivius, nesant įtarimų, kad šie keleiviai gali turėti ryšį su teroristine veikla ar sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

216.

Tačiau, kaip paaiškino suinteresuotosios šalys, pačiomis PNR sistemomis, nesvarbu, ar jos patvirtintos vienašališkai, ar pagal tarptautinį susitarimą, siekiama būtent užtikrinti masinį duomenų perdavimą, kuris leistų kompetentingoms institucijoms, naudojant automatizuotas tvarkymo priemones ir iš anksto nustatytus vertinimo scenarijus ar kriterijus, nustatyti teisėsaugos tarnyboms iki tol nežinomus asmenis, kurie, panašu, kelia „susidomėjimą“ arba pavojų visuomenės saugumui ir kuriems dėl to vėliau gali būti taikoma individuali išsamesnė patikra.

217.

Atsižvelgdamas į tai, labai abejoju, ar numatyto sudaryti susitarimo priede nustatytos PNR duomenų kategorijos yra suformuluotos pakankamai aiškiai ir tiksliai. Iš tiesų kai kurios iš jų suformuluotos labai ar net pernelyg neapibrėžtai, todėl pagrįstai informuotas asmuo negali nustatyti asmens duomenų, kuriuos gali apimti šios kategorijos, apimties ar pobūdžio. Pirmiausia turiu omenyje 5 punktą „turima informacija apie dažnai lėktuvais keliaujančius keleivius ir nuolaidas (pvz., nemokamus bilietus, žemesnės klasės bilietų keitimą į aukštesnės klasės bilietus ir pan.)“, 7 punktą „visa turima kontaktinė informacija (įskaitant rengėjo informaciją)“ ir jau minėtą 17 punktą, susijusį su „bendromis pastabomis“. Komisijos paaiškinimai, pateikti atsakant į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus, neleido išsklaidyti šių abejonių. Visų pirma dėl 7 punkto ši institucija pripažino, kad tai yra neišsamiai nurodyti „visi duomenys, susiję su užsakymu, tarp jų, be kita ko, keleivio ar skrydį užsakiusios agentūros paštas ar e. pašto adresas, telefono numeris“. Komisija taip pat nurodė, kad 17 punktas apima „visą papildomą informaciją, išskyrus išvardytą numatyto sudaryti susitarimo priede“.

218.

Numatytame sudaryti susitarime nustatytos tam tikros garantijos siekiant užtikrinti, kad nebūtų perduodama daugiau duomenų, nei numatyto sudaryti susitarimo priede išvardyti duomenys, kuriuos turi oro vežėjai. Iš tiesų iš numatyto sudaryti susitarimo 4 straipsnio 3 dalies matyti, kad kompetentingai Kanados institucijai neturi būti perduodami jokie kiti duomenys, nes Kanada nuo gavimo momento turi ištrinti visus jai perduotus duomenis, jeigu jų nėra numatyto sudaryti susitarimo priedo kategorijų sąraše. Taigi, jeigu, remiantis tuo, kas nurodyta šio priedo 8 punkte, turima informacija, susijusi su skrydžio apmokėjimu, turi būti perduodama kompetentingai Kanados institucijai, ji negali apimti informacijos, susijusios su apmokėjimo už kitas paslaugas, tiesiogiai nesusijusias su skrydžiu, detalėmis, pavyzdžiui, transporto priemonės nuoma atvykus.

219.

Tačiau, atsižvelgiant į labai arba net pernelyg neapibrėžtą kai kurių kategorijų pobūdį, labai sunku suprasti, kuriuos duomenis reikia laikyti neperduodamais Kanadai ir kuriuos ji turi ištrinti pagal numatyto sudaryti susitarimo 4 straipsnio 3 dalį. Be to, tikėtina, kad oro vežėjas paprastumo ir sąnaudų mažinimo sumetimais pasirinks perduoti visus prieš tai surinktus duomenis, nesvarbu, ar jie priklauso kuriai nors iš numatyto sudaryti susitarimo priede išvardytų kategorijų.

220.

Taigi manau, kad, siekiant užtikrinti asmenų, kurių asmens duomenys perduodami ir tvarkomi pagal numatytą sudaryti susitarimą, teisinį saugumą ir būtinybę nustatyti aiškias ir tikslias normas, kuriomis reglamentuojama šio susitarimo taikymo sritis, numatyto sudaryti susitarimo priede esančių duomenų kategorijas reikėtų suformuluoti glausčiau ir tiksliau, kad nei oro vežėjams, nei kompetentingoms Kanados institucijoms nebūtų palikta jokios diskrecijos dėl konkretaus šių kategorijų turinio.

221.

Galiausiai manau, kad numatytu sudaryti susitarimu viršijama tai, kas yra griežtai būtina, įtraukiant į jo taikymo sritį PNR duomenis, galinčius apimti neskelbtinus duomenis, leidžiančius in concreto gauti informacijos apie atitinkamo keleivio ir (arba) jį lydinčių asmenų sveikatos būklę, atskleisti etninę kilmę ar religinius įsitikinimus.

222.

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad PNR duomenys, galintys apimti tokius neskelbtinus duomenis, pateikiami tik fakultatyviai, t. y. tik jeigu keleivis prašo papildomų paslaugų lėktuve. Tačiau man atrodo akivaizdu, kad dar „nenustatytas“ asmuo, kuris vis dėlto bendradarbiauja su tarptautiniu teroristų ar nusikalstamu tinklu ar dalyvauja jame, atsargumo sumetimais neužsisakytų tokių paslaugų, kurios, be kita ko, gali suteikti informaciją apie jo etninę kilmę ar religinius įsitikinimus. Kadangi, kaip buvo paaiškinta Teisingumo Teismui, kompetentingos Kanados institucijos naudoja šiuolaikiškus tyrimo metodus, palygindamos gautus PNR duomenis, kurie gali būti grindžiami tokiais neskelbtinais duomenimis, nes pagal numatytą sudaryti susitarimą tai nedraudžiama, su tam tikrais scenarijais ar tipiniais grėsmę keliančių asmenų profiliais, jie galiausiai leistų tvarkyti tik asmenų, teisėtai užsisakiusių vieną iš šių lėktuve teikiamų pagalbos paslaugų, nekeliančių ir tikriausiai nekelsiančių jokio įtarimo, neskelbtinus duomenis. Mano nuomone, daugelio asmenų, kurie nėra įtariami jokiu nusikaltimu, stigmatizavimo rizika dėl tokių neskelbtinų duomenų naudojimo kelia didelį nerimą, todėl esu linkęs siūlyti Teisingumo Teismui neįtraukti šių duomenų į numatyto sudaryti susitarimo taikymo sritį. Be to, reikėtų pažymėti, kad pagal su Australija sudaryto PNR susitarimo 8 straipsnį draudžiamas bet koks neskelbtinų PNR duomenų tvarkymas. Nesant jokio labiau pagrįsto paaiškinimo numatytame sudaryti susitarime dėl griežtos būtinybės tvarkyti neskelbtinus duomenis, ši išvada leidžia manyti, kad tikslą kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais galima taip pat veiksmingai pasiekti neperduodant tokių duomenų Kanadai.

223.

Norėčiau pridurti, kad numatyto sudaryti susitarimo 8 straipsnyje, susijusiame su „neskelbtinų duomenų naudojimu“, siūlomos garantijos man atrodo nepakankamos siekiant pateisinti kitokį požiūrį, nei siūlymas neįtraukti neskelbtinų duomenų į numatyto sudaryti susitarimo taikymo sritį.

224.

Iš tiesų, nepaisant numatyto sudaryti susitarimo 8 straipsnio 1–4 dalyse numatytų priemonių, šio straipsnio 5 dalies pabaigoje „Kanadai“ (o ne vien kompetentingai Kanados institucijai) pagal numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 5 dalį leidžiama saugoti neskelbtinus duomenis. Iš šios nuostatos, be kita ko, matyti, kad šie duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip penkerius metus, jeigu jie yra „reikalingi kokiam nors konkrečiam veiksmui, peržiūrai, tyrimui, teisės aktų vykdymui, teisminiam nagrinėjimui, patraukimui baudžiamojon atsakomybėn arba bausmės skyrimui atlikti, kol pasibaigs procesas“. Be to, numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 5 dalyje nepaminėtas nė vienas šio susitarimo 3 straipsnyje nurodytas tikslas, priešingai nei prieš tai esančioje dalyje. Remiantis tuo darytina išvada, kad neskelbtinus Sąjungos piliečio, skrendančio į Kanadą, duomenis penkerius metus gali saugoti (ir prireikus nebemaskuoti jų ir analizuoti per šį laikotarpį) bet kuri Kanados viešosios valdžios institucija kiekvienam „konkrečiam veiksmui“, „peržiūrai“, „tyrimui“ ar „teisminiam nagrinėjimui“, neturinčiam jokio ryšio su numatytu sudaryti susitarimu siekiamu tikslu, pavyzdžiui, kaip teigia Parlamentas, per procesą, susijusį su sutarčių arba šeimos teise. Tokio atvejo galimybė lemia išvadą, kad Susitariančiosios Šalys šiuo aspektu nenustatė numatytu sudaryti susitarimu siekiamų tikslų svarbos pusiausvyros.

225.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus laikausi nuomonės, kad numatyto sudaryti susitarimo priede išvardytas PNR duomenų kategorijas reikėtų suformuluoti aiškiau ir tiksliau ir kad bet kuriuo atveju neskelbtinų duomenų nereikėtų įtraukti į numatyto sudaryti susitarimo taikymo sritį. Remiantis tuo darytina išvada, kad numatyto sudaryti susitarimo 8 straipsnyje numatytų neskelbtinų duomenų naudojimas yra nesuderinamas su Chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi.

226.

Kaip jau nurodyta, numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompetentinga Kanados institucija tvarko pagal šį susitarimą gautus PNR duomenis tik siekdama užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ar sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir juos atskleisti, taip pat atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą šioje srityje.

227.

Numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 2 dalies a punkte pateikiama tiksli sąvokos „teroristinis nusikaltimas“ apibrėžtis, o šio straipsnio 3 dalyje „sunkus tarpvalstybinis nusikaltimas“ apibrėžiamas kaip „bet kuris nusikaltimas, už kurį Kanadoje baudžiama laisvės apribojimu, kurio ilgiausias terminas – bent ketveri metai, arba skiriama sunkesnė bausmė, kaip apibrėžta Kanados teisėje, jei nusikaltimas yra tarpvalstybinio pobūdžio“. Sąlygos, kurių reikalaujama siekiant pripažinti nusikaltimą šio pobūdžio nusikaltimu, išvardytos numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalies a–e punktuose.

228.

Numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalyje Kanadai suteikiama teisė kiekvienu konkrečiu atveju tvarkyti PNR duomenis, kad būtų užtikrinta viešojo administravimo kontrolė arba atskaitomybė (5 dalies a punktas) arba kad būtų laikomasi išduoto šaukimo į teismą arba orderio, arba teismo nutarties (5 dalies b punktas).

229.

Savo prašyme Parlamentas pripažįsta, kad numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje pateikiami tam tikri objektyvūs kriterijai, tačiau laikosi nuomonės, kad trečiosios šalies teisės aktų nurodymas jo 3 dalyje ir 5 dalyje suteikiama papildomo tvarkymo galimybė kelia neaiškumų, susijusių su tuo, ar šiuo susitarimu apimama tik tai, kas griežtai būtina.

230.

Galiu tik iš dalies pritarti šiems argumentams.

231.

Pirmiausia manau, kad, priešingai byloje Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) nagrinėtam aktui, numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje nustatyti objektyvūs kriterijai, susiję su nusikaltimų, suteikiančių Kanados institucijoms teisę tvarkyti PNR duomenis, pobūdžiu ir sunkumo laipsniu. Pavyzdžiui, teroristinis nusikaltimas tiesiogiai apibrėžtas numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje ir jo apibrėžtyje nurodoma veikla, kuri šitaip apibrėžiama terorizmo srityje taikomose tarptautinėse konvencijose ir protokoluose. „Sunkaus tarptautinio nusikaltimo“ pobūdis ir sunkumo laipsnis taip pat gerai matyti iš numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalies, nes tai yra nusikaltimas, apimantis daugiau nei vieną šalį ir už kurį Kanadoje baudžiama bent ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Aišku, kad tai nėra mažareikšmiai nusikaltimai ar nusikaltimai, kurių sunkumo laipsnis gali skirtis, kaip buvo kalbant apie aktą, nagrinėtą 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238), atsižvelgiant į daugelio valstybių vidaus teisę, todėl negalima manyti, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintos pagrindinės teisės ribojamos tik tiek, kiek griežtai būtina.

232.

Vis dėlto pripažįstu, kad nuoroda į Kanados vidaus teisę neleidžia nustatyti, kokius būtent nusikaltimus gali apimti numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalis, jeigu jie yra tarptautinio pobūdžio.

233.

Šiuo klausimu Komisija pateikė Teisingumo Teismui Kanados valdžios institucijų perduotą dokumentą su neišsamiu nusikaltimų, patenkančių į numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį, sąrašu, kuris, kaip nurodo minėtos valdžios institucijos, apima daugumą nusikaltimų, galinčių patekti į šią apibrėžtį.

234.

Šis sąrašas aiškiai rodo atitinkamų nusikaltimų – ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda ir prekyba žmonėmis, pedofilinės pornografinės medžiagos platinimas ar laikymas, iš nusikalstamos veiklos įgytų pajamų plovimas, pinigų padirbinėjimas ir užsienio valiutos klastojimas, nužudymas, žmonių grobimas, sabotažas, įkaitų ėmimas ar orlaivio nuvarymas – sunkumą.

235.

Vis dėlto siekiant apsiriboti tik tais nusikaltimais, kuriems leidimas tvarkyti PNR duomenis yra griežtai būtinas, ir užtikrinti keleivių, kurių duomenys perduodami Kanados valdžios institucijoms, teisinį saugumą, reikėtų nusikaltimus, patenkančius į numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį, išsamiai išvardyti, pavyzdžiui, pateikiant jų sąrašą paties numatyto sudaryti susitarimo priede.

236.

Be to, pritariu Parlamento nerimui dėl numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalies b punkto formuluotės; ja išplečiami tikslai, kurių siekiant leidžiama tvarkyti PNR duomenis. Iš tiesų, kaip nurodyta šiame straipsnyje, PNR duomenis, atsižvelgiant į konkretų atvejį, „taip pat“ leidžiama tvarkyti, kad būtų laikomasi išduoto šaukimo į teismą arba orderio, arba teismo nutarties, nenurodant, ar šis teismas veikia atsižvelgdamas į numatyto sudaryti susitarimo tikslus. Taigi šiuo straipsniu tvarkyti PNR duomenis gali būti leidžiama su numatytu sudaryti susitarimu nesusijusiais tikslais ir (arba) galbūt tais atvejais arba kalbant apie tokį elgesį ar nusikaltimus, kurie nepatenka į šio susitarimo taikymo sritį.

237.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus laikausi nuomonės, jog tam, kad numatytas sudaryti susitarimas apimtų tik tai, kas yra griežtai būtina ir kad juo būtų užtikrinamas keleivių, be kita ko, Sąjungos piliečių teisinis saugumas, jame turi būti pateiktas išsamus sąrašas nusikaltimų, priskiriamų prie šio susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje numatytos sąvokos „sunkus tarpvalstybinis nusikaltimas“. Be to, pagal dabartinę numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalies redakciją ši nuostata neatitinka Chartijos 7, 8 straipsnių ir 52 straipsnio 1 dalies, nes pagal ją, viršijant tai, kas yra griežtai būtina, leidžiama išplėsti PNR duomenų tvarkymo galimybes, neatsižvelgiant į numatytu sudaryti susitarimu siekiamus tikslus.

238.

Neginčijama, kad pagal numatytą sudaryti susitarimą perduodami PNR duomenys susiję su visais skrydžių iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai, keleiviais, nesant įtarimų, kad šių keleivių elgesys galėtų turėti ryšį su teroristine veikla ar sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Taigi šių duomenų perdavimas kompetentingai Kanados institucijai, jų automatizuotas tvarkymas ir vėliau saugojimas vyktų visiškai nediferencijuojant pagal galimą riziką, kurią gali kelti kai kurių kategorijų keleiviai.

239.

2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) Teisingumo Teismas pripažino, kad būtent nediferencijuotas ir bendras kiekvieno asmens, kuris Sąjungoje naudojasi elektroninių ryšių paslaugomis, duomenų tvarkymas, neatsižvelgiant į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24 dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančia Direktyvą 2002/58/EB ( 93 ) siekiamą tikslą kovoti su sunkiais nusikaltimais, viršija tai, kas yra griežtai būtina.

240.

Nors numatytu sudaryti susitarimu nustatomas apribojimas yra ne tokio didelio masto, kaip numatytasis Direktyvoje 2006/24, ir mažiau riboja kasdienį kiekvieno asmens gyvenimą, nediferencijuotas ir bendras jo pobūdis kelia klausimų.

241.

Kaip jau pažymėjau šios išvados 216 punkte, pats PNR sistemų tikslas yra užtikrinti masinį duomenų perdavimą, kad kompetentingos institucijos, pasitelkdamos automatizuoto tvarkymo priemones ir iš anksto nustatytus scenarijus ar kriterijus, galėtų nustatyti teisėsaugos tarnyboms iki tol nežinomus asmenis, kurie kelia „susidomėjimą“ ar pavojų visuomenės saugumui ir kuriems dėl to gali būti vėliau taikoma išsamesnė individuali patikra. Šias patikras taip pat turi būti galima atlikti tam tikrą laiką po atitinkamų keleivių kelionės.

242.

Be to, priešingai nei asmenys, kurių duomenų tvarkymas buvo numatytas Direktyvoje 2006/24, visi asmenys, kuriems taikomas numatytas sudaryti susitarimas, savanoriškai vyksta į trečiąją šalį tarptautinio transporto priemone, kuri, deja, vis dažniau tampa terorizmo ar sunkių tarptautinių nusikaltimų taikiniu, todėl būtina imtis priemonių, kuriomis užtikrinamas aukštas visų keleivių saugumo lygis.

243.

Aišku, galima įsivaizduoti tokią PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo sistemą, kurią taikant keleiviai būtų skirstomi pagal, pavyzdžiui, geografinės kilmės vietas (jeigu jie išlaipinami Sąjungoje) arba amžių; nepilnamečiai a priori gali kelti mažesnį pavojų visuomenės saugumui. Tačiau, nors tokios priemonės laikomos nesukeliančiomis draudžiamos diskriminacijos, taikant jas, kai jos yra žinomos, gali būti apeinamos numatyto sudaryti susitarimo nuostatos, o tai bet kuriuo atveju neleistų veiksmingai pasiekti vieno iš jo tikslų.

244.

Kaip jau minėjau, nepakanka abstrakčiai įsivaizduoti alternatyvių priemonių, kuriomis mažiau ribojamos pagrindinės asmenų teisės. Manau, būtina, kad šiomis priemonėmis būtų suteikiamos veiksmingumo garantijos, panašios į tas, kurias numatoma įgyvendinti siekiant kovoti su teroristiniais nusikaltimais ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Šioje byloje Teisingumo Teismui nebuvo pranešta apie jokią kitą priemonę, kuria, apribojant asmenų, kurių PNR duomenis kompetentinga Kanados institucija tvarko automatiškai, skaičių, nebūtų galima taip pat veiksmingai pasiekti Susitariančiųjų Šalių numatytą visuomenės saugumo tikslo.

245.

Viską įvertinus man atrodo, kad numatyto sudaryti susitarimo taikymo srities asmenims negalima dar labiau apriboti, antraip būtų pažeistas pats PNR sistemų tikslas.

246.

Pagal numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsnį tik „Kanados kompetentinga institucija“ laikoma užtikrinančia tinkamą apsaugos lygį, kai ji tvarko ir naudoja PNR duomenis, jeigu laikosi numatyto sudaryti susitarimo.

247.

Kaip pažymėjo Parlamentas, numatytame sudaryti susitarime ši institucija neįvardyta. Tačiau, atsižvelgiant į 2006 m. susitarimą ir kaip tai patvirtina 2014 m. birželio 25 d. Kanados delegacijos Sąjungoje raštas, pateiktas Komisijai pagal numatyto sudaryti susitarimo 30 straipsnio 2 dalies a punktą ir perduotas Teisingumo Teismui šioje byloje, nekyla jokių abejonių, kad tai yra CBSA.

248.

Abejonių dėl institucijų, galinčių tvarkyti PNR duomenis, proporcingumo principo paisymo požiūriu kelia ne tiek šios institucijos tapatybė, kiek dažnai nekonkretus numatyto sudaryti susitarimo nuostatų pobūdis.

249.

Keliose numatyto sudaryti susitarimo nuostatose bendrai nurodoma „Kanada“, o ne „kompetentinga Kanados institucija“, nors ši yra vienintelė institucija, pagal numatytą sudaryti susitarimą laikoma užtikrinančia tinkamą apsaugos lygį tvarkant ir naudojant PNR duomenis. Pavyzdžiui, kaip jau nagrinėjau pirma ( 94 ), tai yra numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalies, kurioje išplečiami tikslai, kurių siekiant galima tvarkyti PNR duomenis, 8 straipsnio, 12 straipsnio 3 dalies, susijusios su atskleidimu kiekvienam asmeniui, ir 16 straipsnio, susijusio su PNR duomenų saugojimu ( 95 ), atvejai.

250.

Priešingai, nei per posėdį teigė Komisija, sąvoką „kompetentinga Kanados institucija“ pakeitus bendriniu pavadinimu „Kanada“ kiltų abejonių dėl to, kiek institucijų leidžiama tvarkyti duomenis, juo labiau kad pagal numatyto sudaryti susitarimo 18 straipsnį jame išvardytomis sąlygomis kompetentingai Kanados institucijai leidžiama atskleisti PNR duomenis kitoms Kanados viešosios valdžios institucijoms ( 96 ).

251.

Taigi numatyto sudaryti susitarimo nuostatos man neatrodo pakankamai aiškios ir tikslios, kiek jos susijusios su institucijos, atsakingos už PNR duomenų tvarkymą, nustatymu, kad būtų užtikrinta šių duomenų apsauga ir saugumas.

252.

Iš Teisingumo Teisme pateiktų pastabų matyti, kad pagrindinė PNR duomenų tvarkymo pridėtinė vertė gaunama palyginus surinktus duomenis su iš anksto nustatytais rizikos scenarijais ar vertinimo kriterijais arba duomenų bazėmis, kad, pasitelkus automatizuotą duomenų tvarkymą, būtų galima nustatyti „tikslinį subjektą“, kuriam vėliau galėtų būti taikoma išsamesnė patikra. Remiantis Komisijai ir Jungtinės Karalystės vyriausybei pateiktais CBSA duomenimis, kuriuos Teisingumo Teismui perdavė šios suinteresuotosios šalys, taikant šią techniką ir automatizuotai tvarkant duomenis, iš 28 mln. skrydžių iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivių nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. buvo galima nustatyti maždaug 9500„tikslinių subjektų“.

253.

Tačiau nė viena numatyto sudaryti susitarimo nuostata nėra konkrečiai susijusi nei su šiomis duomenų bazėmis, nei su šiais scenarijais ar vertinimo kriterijais; juos ir toliau Kanados valdžios institucijos nustato ir taiko visiškai savo nuožiūra.

254.

Neginčijama, kad numatytame sudaryti susitarime nurodyta, jog Kanada užtikrina, kad PNR duomenims tvarkyti numatytos garantijos būtų vienodai taikomos visiems keleiviams be neteisėtos diskriminacijos (numatyto sudaryti susitarimo 7 straipsnis) ir kad nebūtų priimamas joks sprendimas, turintis didelį neigiamą poveikį keleiviui, remiantis vien automatizuotu PNR duomenų tvarkymu (numatyto sudaryti susitarimo 15 straipsnis).

255.

Vis dėlto esu įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į numatytu sudaryti susitarimu siekiamų abiejų tikslų svarbos pusiausvyrą ir didelę praktinę šio aspekto reikšmę, kadangi lyginant PNR duomenis su šiais scenarijais arba iš anksto nustatytais vertinimo kriterijais, kuriuos taikant, kaip pripažino kai kurios suinteresuotosios šalys, gali būti klaidingai nustatyti „tiksliniai subjektai“, numatytame sudaryti susitarime turi būti nurodyti tam tikri principai ir aiškios normos, susijusios ir su iš anksto nustatytais scenarijais ar vertinimo kriterijais, ir su duomenų bazėmis, su kuriomis lyginami PNR duomenys.

256.

Tiksliai apibrėžus ir nustačius iš anksto numatytus scenarijus ir vertinimo kriterijus iš esmės turėtų būti galima gauti rezultatus, kuriais remiantis nustatomi asmenys, galintys būti „pagrįstai įtariami“ dalyvavimu darant teroristinius nusikaltimus ar sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus ( 97 ).

257.

Teisingumo Teismui nėra griežtai būtina nurodyti principų, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatomi šie scenarijai ir vertinimo kriterijai, ar duomenų bazės, su kuriomis lyginami PNR duomenys.

258.

Savo ruožtu laikausi nuomonės, jog numatytame sudaryti susitarime reikėtų bent jau aiškiai nurodyti, kad nei iš anksto nustatyti scenarijai ar vertinimo kriterijai, nei naudojamos duomenų bazės negali būti grindžiami asmens rasine ar etnine kilme, politiniais įsitikinimais, religija ar filosofiniais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikatos būkle ar lytine orientacija. Be to, kriterijai, scenarijai ir duomenų bazės turėtų būti aiškiai apriboti numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje numatytais tikslais ir pažeidimais.

259.

Be to, manau, numatytame sudaryti susitarime reikėtų aiškiau nurodyti (dabar jo 15 straipsnyje to nepadaryta), kad jeigu palyginus PNR duomenis su iš anksto nustatytais scenarijais ir kriterijais gaunamas teigiamas rezultatas, jį reikia analizuoti neautomatizuotomis priemonėmis. Ši garantija galėtų leisti sumažinti asmenų, kuriems vėliau galėtų būti taikoma išsamesnė fizinė patikra, skaičių.

260.

Kad šie kriterijai, scenarijai ir reikšmingų duomenų bazės, taip pat jų pakartotina analizė apimtų tik tai, kas yra griežtai būtina, manau, kad jiems turėtų būti taikoma numatytame sudaryti susitarime nurodytos nepriklausomos viešosios valdžios institucijos, t. y. Kanados privatumo reikalų pareigūno ( 98 ), kontrolė ir parengiama jų įgyvendinimo ataskaita, pateikiama kompetentingoms Sąjungos institucijoms ir organams pagal numatyto sudaryti susitarimo 26 straipsnį, kuriame reglamentuojama jo bendra įgyvendinimo analizė ir vertinimas.

261.

Todėl manau, kad, nenustačiusios aiškių principų ir normų, susijusių su iš anksto nustatytų scenarijų ar vertinimo kriterijų bei duomenų bazių, su kuriais, tvarkant automatizuotai, palyginami PNR duomenys, nustatymu ir naudojimu, Susitariančiosios Šalys neužtikrino numatytu sudaryti susitarimu siekiamų dviejų tikslų svarbos pusiausvyros.

262.

Nustačius keleivius, kurių PNR duomenys buvo tvarkomi automatizuotai ir kurių profilis atitinka iš anksto nustatytus scenarijus ar kriterijus, iš Teisingumo Teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad CBSA pareigūnai gauna šių keleivių duomenis siekdami nustatyti, ar jiems reikėtų taikyti išsamesnę patikrą. Praktiškai, kaip rodo Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Komisijos pateikta informacija, iš 9500„tikslinių subjektų“, nustatytų nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn., 1765 asmenims dėl priežasčių, susijusių su nacionaliniu saugumu arba sunkiu tarpvalstybiniu nusikaltimu, buvo taikoma išsami patikra. Iš šių asmenų 178 buvo suimti už sunkų tarpvalstybinį nusikaltimą, visų pirma – narkotinių medžiagų kontrabandą.

263.

2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 62 ir 66 punktai) Teisingumo Teismas pažymėjo, pirma, kad Direktyvoje 2006/24 nenumatytas joks objektyvus kriterijus, leidžiantis apriboti asmenų, kuriems leidžiama susipažinti su nagrinėjamais asmens duomenimis, skaičių, ir nenustatoma jokia išankstinė teismo ar nepriklausomos administracinės institucijos kontrolė, kai norima susipažinti su šiais duomenimis. Antra, šiame akte taip pat nebuvo numatyta normų, kuriomis būtų apsaugoma nuo piktnaudžiavimo rizikos ir bet kokios neteisėtos prieigos prie šių duomenų ar jų naudojimo.

264.

Tačiau reikia pažymėti, kad numatyto sudaryti susitarimo nuostatos iš dalies atitinka šiuos reikalavimus.

265.

Kaip jau pažymėjau, numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama, kad Kanada įdiegtų reguliavimo, procedūrines arba technines priemones, kad apsaugotų PNR duomenis nuo atsitiktinės, neteisėtos arba neleistinos prieigos, tvarkymo ar praradimo ir užtikrintų, be kita ko, duomenų saugumą, konfidencialumą ir vientisumą, visų pirma taikydama šifravimo, leidimo ir dokumentų tvarkymo procedūras fiziškai saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota prieigos prie duomenų kontrolės priemonėmis.

266.

Be to, numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnio 2 dalies b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kanada leidžia susipažinti su PNR duomenimis tik įgaliotiems pareigūnams. PNR duomenų saugojimo srityje numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad taikant maskavimą nuasmeninti duomenys gali būti nebemaskuojami tik jeigu tai yra būtina siekiant atlikti tyrimus pagal numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnį ir, atsižvelgiant į atitinkamų PNR duomenų saugojimo trukmę – tai gali daryti tik ribotas skaičius aiškiai įgaliotų pareigūnų arba tik iš anksto gavus kompetentingos Kanados institucijos vadovo arba šio vadovo specialiai įgalioto aukšto lygio pareigūno leidimą.

267.

Vis dėlto, panašiai kaip ir Direktyvoje 2006/24, numatytame sudaryti susitarime nenurodyti objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis nustatomi prieigą prie PNR duomenų turintys pareigūnai ir tai, ar šie pareigūnai priklauso visoms CBSA tarnyboms. Ši informacija atrodo svarbi ir todėl, jog atrodo, kad pareigūnų grupė, turinti prieigą prie šių duomenų pagal numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnio 2 dalį, yra didesnė nei ta, kuri laikoma „ribota“ ir kuri gali susipažinti su duomenimis, saugomais ilgiau nei 30 dienų pagal šio susitarimo 16 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto kriterijai, pagal kuriuos būtų galima diferencijuoti abi pareigūnų, įgaliotų susipažinti su PNR duomenimis, grupes, nereglamentuojami numatyto sudaryti susitarimo nuostatų, t. y. paliekami visiškai Kanados diskrecijai. Man atrodo, kad ši diskrecija neatitinka 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) nustatyto reikalavimo, minėto šios išvados 263 punkte.

268.

Be to, reikėtų pažymėti, jog numatytame sudaryti susitarime nenustatyta, kad prieigai prie PNR duomenų turi būti taikoma išankstinė nepriklausomos institucijos, pavyzdžiui, Kanados privatumo reikalų pareigūno ( 99 ) arba teismo, kurio sprendimu galėtų būti apribota prieiga prie duomenų ar jų naudojimas ir kuris būtų priimtas gavus motyvuotą CBSA prašymą, kontrolė.

269.

Vis dėlto siekiant užtikrinti tinkamą veiksmingos kovos su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, taip pat aukštos atitinkamų keleivių asmens duomenų apsaugos lygio svarbos pusiausvyrą nebūtina numatyti išankstinės prieigos prie PNR duomenų kontrolės.

270.

Iš tiesų, nesant reikalo tikrinti, ar tokia išankstinė kontrolė yra įmanoma praktiškai ir pakankamai veiksminga, atsižvelgiant, be kita ko, į tikrintinų duomenų kiekį ir nepriklausomų kontrolės institucijų turimus išteklius, pažymiu, kad, kalbant apie viešosios valdžios institucijų, taikančių privačios komunikacijos perėmimo ir sekimo priemones, dėl EŽTK 8 straipsnio paisymo EŽTT yra pripažinęs, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, susijusias, be kita ko, su žurnalistų informacijos šaltinių ar advokatų bendravimo su savo klientais konfidencialumu, nepriklausomos institucijos ar teismo atliekama šių priemonių ex ante kontrolė nėra absoliutus reikalavimas, jeigu a posteriori užtikrinama išsami šių priemonių teisminė kontrolė ( 100 ).

271.

Šiuo klausimu, neatsižvelgiant į abejones, kurių kelia CBSA priežiūros ir kontrolės kompetencijos padalijimas tarp „nepriklausomos viešosios valdžios institucijos“ ir „administracinėmis priemonėmis sukurtos institucijos, kuri atlieka savo funkcijas nešališkai ir yra įrodžiusi savo nepriklausomumą“, prie ko grįšiu vėliau ( 101 ), svarbu pažymėti, jog numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kanada turi užtikrinti, jog visi asmenys, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos dėl sprendimo arba veiksmo, susijusio su jų PNR duomenimis, galėtų kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti padarytą žalą pagal Kanados teisės aktus. Atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 1 dalies formuluotę ir suinteresuotųjų šalių pateiktus paaiškinimus, nekelia abejonių tai, kad tokį skundą galima paduoti dėl kiekvieno sprendimo, susijusio su prieiga prie atitinkamų asmenų PNR duomenų, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę, nuolatinę gyvenamąją vietą ar buvimą Kanados teritorijoje. Man atrodo, kad per šią procedūrą prevenciškai nagrinėjant numatyto sudaryti susitarimo nuostatų atitiktį Chartijos 7 ir 8 straipsniams tokios teisių gynimo priemonės, kurios veiksmingumo nekvestionavo nė viena suinteresuotoji šalis, garantija atitinka šiomis nuostatomis, taikomomis atsižvelgiant į EŽTT pateikiamą EŽTK 8 straipsnio išaiškinimą, reikalaujamą sąlygą.

272.

Todėl manau, jog tai, kad numatytame sudaryti susitarime nenumatyta, kad įgaliotų CBSA pareigūnų prieigai prie PNR duomenų taikomas išankstinės nepriklausomos administracinės institucijos ar teismo kontrolės reikalavimas, nėra nesuderinama su Chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, jeigu, kaip ir yra, pagal numatytą sudaryti susitarimą Kanada įpareigojama užtikrinti kiekvieno atitinkamo asmens teisę reikalauti veiksmingos teisminės sprendimų ar priemonių, susijusių su prieiga prie jų PNR duomenų, kontrolės.

273.

Tačiau manau, jog tam, kad susitarimas apimtų tik tai, kas yra griežtai būtina, jame turi būti aiškiai nurodyta, kad tik CBSA pareigūnai yra įgalioti susipažinti su šiais duomenimis, ir numatyti objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti jų skaičių, atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo 9 ir 16 straipsniuose esančias skirtingas situacijas.

274.

Teisingumo Teisme suinteresuotosios šalys daug diskutavo dėl 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238) sukeliamų pasekmių, susijusių su numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnyje nustatytos PNR duomenų saugojimo sistemos griežtai būtinu pobūdžiu.

275.

Pirma, tame sprendime Teisingumo Teismas priekaištavo Sąjungos teisės aktų leidėjui, jog nenustatė, kad toje byloje nagrinėjami duomenys būtų saugomi Sąjungos teritorijoje, taip ne visiškai užtikrino, kad nepriklausoma institucija kontroliuotų, kaip laikomasi duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimų ( 102 ), kaip to aiškiai reikalaujama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį.

276.

Antra, kalbant apie Direktyvoje 2006/24 numatytą ne ilgesnį kaip dvejų metų saugojimo terminą, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas kritikavo tai, kad šioje direktyvoje duomenų kategorijos nebuvo atskiriamos pagal jų naudingumą siekiamam tikslui ar pagal atitinkamus asmenis ir kad šis terminas nebuvo nustatytas remiantis objektyviais kriterijais ( 103 ).

277.

Kalbant apie pirmąjį aspektą, akivaizdu, kad PNR duomenys, kuriems taikomos numatyto sudaryti susitarimo nuostatos, nėra saugomi Sąjungos teritorijoje. Vis dėlto vien šios išvados nepakanka siekiant pripažinti numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnyje nustatytą saugojimo sistemą negaliojančia, nebent pagal šį susitarimą nebūtų visiškai užtikrinama nepriklausomos institucijos atliekama apsaugos ir saugumo reikalavimų kontrolė. Kaip nagrinėsiu toliau, nors Susitariančiosios Šalys išreiškia siekį visiškai paisyti Chartijos 8 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnio 1 dalis suformuluota pernelyg neaiškiai, kad visomis aplinkybėmis būtų galima užtikrinti tokios kontrolės buvimą ( 104 ).

278.

Dėl PNR duomenų saugojimo trukmės iš numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 1 dalies matyti, kad jie saugomi ne ilgiau kaip penkerius metus nuo gavimo dienos ( 105 ), o šiam laikotarpiui pasibaigus pagal šio straipsnio 6 dalį Kanada įpareigojama sunaikinti PNR duomenis.

279.

Matyti, kad, palyginti su 2006 m. susitarime numatytu laikotarpiu, saugojimo laikotarpis pailgintas pusantrų metų. Be to, šalia kai kurių suinteresuotųjų šalių per procesą Teisingumo Teisme pateiktų paaiškinimų ir pavyzdžių, kurie iš esmės susiję su vidutiniu sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų tinklų gyvavimo laikotarpiu, su šiais tinklais susijusių tyrimų trukme ir sudėtingumu, numatytame sudaryti susitarime nenurodyta objektyvių priežasčių, dėl kurių Susitariančiosios Šalys nustatė ne ilgesnį kaip penkerių metų PNR duomenų saugojimo terminą.

280.

Manau, kad minėtas objektyvias priežastis reikia nurodyti numatytame sudaryti susitarime, nes taip būtų galima a priori užtikrinti, kad ši trukmė yra būtina siekiant numatyto sudaryti susitarimo tikslų. Siekiant aiškumo šiuo klausimu reikėtų pasakyti, kad tas pats argumentas taikytinas ir numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 5 daliai, kurios taikymo sritis, kaip jau nurodžiau pateikdamas argumentus dėl neskelbtinų duomenų, kurių nereikėtų įtraukti į šio susitarimo taikymo sritį, kalbant apie kitų PNR duomenų saugojimą ne ilgiau kaip penkerius metus, turėtų būti apribota atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje nurodytą tikslą ( 106 ).

281.

Todėl reikia konstatuoti, kad Susitariančiosios Šalys nepateisino būtinybės saugoti visus PNR duomenis maksimalų penkerių metų laikotarpį.

282.

Per šią procedūrą Teisingumo Teismas galėtų apsiriboti šia išvada ir neprivalėtų tikrinti, ar visų skrydžių iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai, keleivių visų PNR duomenų saugojimo penkerius metus pareiga neviršija to, kas yra griežtai būtina siekiant numatytu sudaryti susitarimu įtvirtinto saugumo tikslo.

283.

Vis dėlto, jeigu Teisingumo Teismas manytų, kad šį klausimą reikėtų analizuoti išsamiau, norėčiau pateikti toliau nurodytas pastabas.

284.

Pirmiausia, kalbant apie saugomų PNR duomenų kiekį, manau, tinkama kelti klausimą, ar praėjus keleriems metams pagrįsta saugoti kai kurių kategorijų duomenis, jeigu kompetentinga Kanados institucija pagal numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas nebemaskuodama turi arba gali turėti PNR duomenis, priskiriamus prie esminės informacijos, susijusios su PNR keleivio ar keleivių tapatybe, kelionės data, naudotomis mokėjimo priemonėmis, visomis turimomis koordinatėmis, kelionės maršrutu, kelionės agento ar agentūros koordinatėmis ir informacija apie bagažą. Man kyla būtent klausimas, ar informacija apie dažnai lėktuvais keliaujančio keleivio statusą ir nuolaidas (numatyto sudaryti susitarimo priedo 5 punktas), keleivio kelionės statusą (priedo 13 punktas), apie bilietų pardavimą ir kainą (priedo 14 punktas) ir bendrąjį kodą (priedo 11 punktas), su kuria, Komisijos teigimu, susipažįsta tik faktinis vežėjas, po kelerių metų saugojimo priskiriama prie informacijos, turinčios tikrą pridėtinę vertę, palyginti su kitais PNR duomenimis, kurie taip pat yra saugomi ir kurie gali būti nebemaskuojami siekiant kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

285.

Be to, šalia abejonių, kurių gali kelti griežtai būtinas numatytame sudaryti susitarime nustatyto visų PNR duomenų saugojimo laikotarpio pobūdis, jo 16 straipsnio 3 dalyje numatytų garantijų, susijusių su „nuasmeninimu“ maskuojant duomenis, nepakanka atitinkamų keleivių asmens duomenų apsaugai ir saugumui užtikrinti.

286.

Šiame straipsnyje numatytas visų keleivių vardų ir pavardžių maskavimas 30 dienų nuo jų gavimo. Jame taip pat patikslinta, kad numatyto sudaryti susitarimo priede išvardytų 6, 7, 17 ir 18 kategorijų PNR duomenys ( 107 ) maskuojami praėjus dvejiems metams nuo jų gavimo, jeigu, kalbant apie dvi pastarąsias kategorijas, jais remiantis galima identifikuoti fizinį asmenį.

287.

Nerimą kelia būtent išsamus šio sąrašo pobūdis. Iš tiesų fizinį asmenį galima tiesiogiai nustatyti remiantis ir kitomis numatyto sudaryti susitarimo priede nurodytų kategorijų duomenimis, kurių nėra numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 3 dalies sąraše. Turiu omenyje informaciją, prieinamą apie dažnai lėktuvais keliaujančius keleivius ir nuolaidų programas (priedo 5 punktas), taip pat visą prieinamą informaciją, susijusią su mokėjimu ar sąskaitos faktūros išrašymu (8 punktas), kuri, be kita ko, apima išsamius duomenis, susijusius su naudotomis mokėjimo priemonėmis.

288.

Todėl manau, kad neužtikrinusios visų PNR duomenų, kuriais remiantis galima tiesiogiai nustatyti keleivį, „nuasmeninimo“ užmaskuojant Susitariančiosios Šalys neužtikrino numatytu sudaryti susitarimu siekiamų tikslų svarbos pusiausvyros.

289.

Galiausiai, kalbant PNR duomenų nebemaskavimo taisykles ir tvarką, reikėtų pažymėti, jog numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ši operacija gali būti atliekama tik jeigu, remiantis turima informacija, būtina atlikti tyrimus pagal numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnį iki dvejų metų nuo pradinio PNR duomenų gavimo, ir tai atlieka tik ribotas skaičius specialiai įgaliotų pareigūnų, arba nuo dvejų iki penkerių metų nuo pradinio gavimo, tik gavus Kanados kompetentingos institucijos vadovo arba jo specialiai įgalioto aukšto lygio pareigūno leidimą.

290.

Atsižvelgęs į jau pateiktas pastabas dėl objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima nustatyti pareigūnus, turinčius teisę susipažinti su duomenimis ( 108 ), ir toliau pateiktas pastabas dėl nepriklausomos viešosios valdžios institucijos atliekamos kompetentingos Kanados institucijos priežiūros ( 109 ), manau, kad numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 4 dalimi savaime neviršijama tai, kas yra griežtai būtina.

291.

Numatyto sudaryti susitarimo 12, 18 ir 19 straipsniai tiesiogiai susiję su PNR duomenų atskleidimu.

292.

Numatyto sudaryti susitarimo 12 straipsnis „Asmenims skirta prieiga“ iš pirmo žvilgsnio atrodo be priekaištų, nes juo siekiama užtikrinti kiekvieno asmens prieigą prie savo PNR duomenų.

293.

Vis dėlto man atrodo, kad šio straipsnio 3 dalyje numatytos pernelyg plačios galimybės susipažinti su PNR duomenimis ir jais remiantis gaunama informacija, suteikiant jas kiekvienam asmeniui ir nenumatant konkrečių garantijų. Iš tiesų pagal numatyto sudaryti susitarimo 12 straipsnio 3 dalį Kanadai suteikiama teisė „atskleisti bet kokią informaciją, jeigu tam yra pagrįstų teisinių reikalavimų ir apribojimų <…> tinkamai atsižvelgiant į teisėtus konkretaus asmens interesus“. Tačiau nei šios „informacijos“ adresatai, nei jos naudojimas numatytame sudaryti susitarime neapibrėžti. Taigi tikrai galima situacija, kad ši informacija bus perduodama kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, pavyzdžiui, bankui, jeigu Kanada mano, kad atskleidus šią informaciją neperžengiami „pagrįsti“ teisiniai apribojimai, kurie, be to, neapibrėžti numatytame sudaryti susitarime.

294.

Atsižvelgdamas, būtent, į labai neapibrėžtą ir plačią numatyto sudaryti susitarimo 12 straipsnio 3 dalies formuluotę, manau, kad juo viršijama tai, kas yra griežtai būtina numatytu sudaryti susitarimu nustatytam visuomenės saugumo tikslui pasiekti.

295.

Dėl numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsnių pažymėtina, kad jie atitinkamai susiję su kompetentingos Kanados institucijos turimų PNR duomenų atskleidimu kitoms Kanados viešosios valdžios institucijoms ir kitoms kitų šalių nei Sąjungos valstybės narės viešosios valdžios institucijoms.

296.

Kaip ir Parlamentas, laikausi nuomonės, kad jeigu „tinkamas apsaugos lygis“, laikomas atitinkančiu tą, kuris yra užtikrinamas Sąjungos teisėje, reiškia tik tai, kad kompetentinga Kanados institucija turi laikytis numatyto sudaryti susitarimo nuostatų, Susitariančiosios Šalys turi užtikrinti, kad šio apsaugos lygio nebūtų galima nepaisyti perduodant asmens duomenis kitoms Kanados viešosios valdžios institucijoms arba į trečiąsias šalis ( 110 ).

297.

Neginčijama, kad numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsniuose nustatytos griežtos kumuliacinės tokių duomenų ar analitinės informacijos, apimančios PNR duomenis, paskesnio perdavimo sąlygos, o keturios iš jų yra tapačios. Šie duomenys ir informacija perduodami tik jeigu nagrinėjamoms viešosios valdžios institucijoms yra suteiktos funkcijos, tiesiogiai susijusios su numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio taikymo sritimi, tik jeigu tai daroma atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir jeigu, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, šie duomenys ir informacija turi būti pateikiami 3 straipsnyje nurodytais tikslais ( 111 ). Be to, nurodyta, kad perduodamas tik mažiausias būtinas PNR duomenų ar analitinės informacijos kiekis.

298.

Vis dėlto šiomis dviem nuostatomis numatytos garantijos skiriasi, kalbant apie kitas sąlygas.

299.

Pirmiausia, pagal numatyto sudaryti susitarimo 18 straipsnį kitos Kanados viešosios valdžios institucijos, kurioms perduodami PNR duomenys, turi taikyti „lygiavertes [numatytame sudaryti susitarime] nurodytas apsaugos priemones“, o 19 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad kompetentinga Kanados institucija turi būti „įsitikinusi“, kad užsienio institucija, gavusi duomenys, taiko PNR duomenų apsaugos standartus, lygiaverčius nurodytiesiems numatytame sudaryti susitarime, pagal susitarimus ar laikantis susitarimų, į kuriuos įtraukti šie standartai, arba šių duomenų apsaugos standartus, dėl kurių ji susitarė su Sąjunga.

300.

Abiem atvejais neginčijama, kad tik kompetentinga Kanados institucija, t. y. CBSA, turi patikrinti viešosios valdžios institucijos, kuriai perduoti duomenys, užtikrinamos apsaugos tinkamumą. Nei CBSA nagrinėjimui, nei galimam sprendimui dėl PNR duomenų atskleidimo netaikoma nepriklausomos institucijos ar teismo ex ante kontrolė. Be to, nė vienoje numatyto sudaryti susitarimo nuostatoje nenumatyta, kad apie ketinimą perduoti Sąjungos valstybės narės piliečio PNR duomenis, prieš juos faktiškai perduodant, turėtų būti informuojamos nagrinėjamos valstybės narės kompetentingos institucijos ir (arba) Komisija. Iš tiesų numatyto sudaryti susitarimo 18 straipsnyje apie šią galimybę nieko nepasakyta, o jo 19 straipsnio 2 dalyje numatytas tik „kuo greitesnis“ kompetentingų nagrinėjamos valstybės narės institucijų informavimas a posteriori.

301.

Manau, kad turi būti užtikrintos pirmesniame punkte nurodytos papildomos garantijos.

302.

Pirma, paskesnė šių duomenų atskleidimo kontrolė neleistų nei sušvelninti viešosios valdžios institucijos, kuriai perduoti duomenys, teikiamos apsaugos lygio klaidingo įvertinimo, nei atkurti šių duomenų privatumo ir konfidencialumo po to, kai jie perduoti atitinkamai viešosios valdžios institucijai ir jos panaudoti ( 112 ). Visų pirma tai pasakytina apie duomenų atskleidimą trečiosioms šalims, nes jų paskesniam naudojimui nebūtų taikoma nei Kanados institucijų ar teismų jurisdikcija, nei jų atliekama ex post kontrolė.

303.

Antra, išankstinis Komisijos ir valstybės narės, kurios pilietis yra asmuo, kurio PNR duomenys būtų šitaip perduodami, kompetentingų institucijų informavimas galėtų užtikrinti „lygiaverčio apsaugos lygio“ taikymą. Be to, vertinant kitu aspektu, toks išankstinis informavimas, jeigu pagal numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsnius PNR duomenys galėtų būti perduodami tik ypatingais atvejais ir tinkamai pagrįstomis specifinėmis aplinkybėmis, taigi tik tais atvejais, kai reikia daryti prielaidą, kad asmuo kelia didelį įtarimą, be kita ko, gali padėti sustiprinti kompetentingų Kanados, Sąjungos ir jos valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, puoselėjant numatytu sudaryti susitarimu siekiamą tikslą užkirsti kelią teroristiniams ir sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir juos atskleisti.

304.

Toliau reikėtų pažymėti, kad pagal numatyto sudaryti susitarimo 18 straipsnio 1 dalies f punktą PNR duomenis gavusiai Kanados viešosios valdžios institucijai draudžiama vėliau juos perduoti kitam subjektui, nebent tai leistų CBSA, laikydamasi toje pačioje dalyje nustatytų reikalavimų. O pagal numatyto sudaryti susitarimo 19 straipsnį CBSA niekaip neįpareigojama prieš perduodant PNR duomenis įsitikinti, kad trečiosios šalies viešosios valdžios institucija, kuriai perduodami duomenys, pati vėliau negalės perduoti šių duomenų dar kitam, jei taikytina, kitos trečiosios šalies subjektui.

305.

Kadangi negalima atmesti galimybės, kad tokia situacija gali susiklostyti, ir tada būtų išvengta Sąjungos teisėje asmens duomenų apsaugos srityje užtikrinamo apsaugos lygio, reikia konstatuoti, kad pagal numatyto sudaryti susitarimo 19 straipsnį leidžiami nepateisinami Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių apribojimai ( 113 ).

306.

Nepriklausomos institucijos kontrolė, kurios reikalaujama Chartijos 8 straipsnio 3 dalyje ir SESV 16 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, yra esminis aspektas, kad būtų paisoma fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis Sąjungoje ( 114 ).

307.

Iš numatyto sudaryti susitarimo nuostatų matyti, kad Susitariančiosios Šalys supranta šį reikalavimą, nors, kaip nurodysiu toliau, numatytas sudaryti susitarimas nevisiškai jį atitinka.

308.

Siekiant užtikrinti, kad kompetentingos Kanados institucijos taikomas apsaugos lygis, jai tvarkant ir naudojant PNR duomenis, pagal numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsnį būtų „tinkamas pagal atitinkamus ES duomenų apsaugos teisės aktus dėl PNR duomenų tvarkymo“, jam, be kita ko, turi būti taikomos numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnyje nustatytos priemonės, t. y. „priežiūros institucijos“ kontrolė. Ši institucija turi turėti „veiksmingus įgaliojimus vykdyti tyrimus, kaip laikomasi taisyklių, susijusių su PNR duomenų rinkimu, naudojimu, atskleidimu, saugojimu ar tvarkymu“. Šie įgaliojimai taip pat apima įgaliojimus atlikti duomenų atitikties peržiūras, teikti rekomendacijas kompetentingai Kanados institucijai ir pranešti apie su numatytu sudaryti susitarimu susijusius teisės aktų pažeidimus, kad būtų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn arba skiriamos drausminės nuobaudos. Pagal numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija gauna ir tiria privačių asmenų skundus, susijusius su prašymais prieiti prie PNR duomenų, jų taisymu arba įrašu, ir atsako į juos.

309.

Remiantis tuo darytina išvada, jog Susitariančiosios Šalys ketina užtikrinti, kad CBSA atliekamam asmens duomenų tvarkymui būtų taikomas veiksmingas galimų numatyto sudaryti susitarimo normų pažeidimų nustatymo ir kontrolės mechanizmas, kuriuo užtikrinama keleivių privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsauga, siekiant garantuoti tokį apsaugos lygį, kuris būtų „iš esmės lygiavertis“ apsaugos lygiui, taikomam šiems asmenims, jeigu jų duomenys būtų tvarkomi ir saugomi Sąjungos teritorijoje.

310.

Todėl šiuo atveju visapusiškai taikoma nepriklausomos institucijos kontrolė, kurios yra reikalaujama, be kita ko, pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį.

311.

Numatytame sudaryti susitarime nustatytos priežiūros institucijos ypatumas, kurį, kalbėdami apie visišką nepriklausomumą, kritikavo Parlamentas ir EDAPP, yra tas, kad ji yra dvejopo pobūdžio. Numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnyje ši institucija pristatoma kaip „nepriklausoma valdžios institucija“arba kaip „administracinėmis priemonėmis sukurta institucija, kuri nešališkai atlieka savo funkcijas ir turi patvirtinančius įrašus apie savarankiškumą“.

312.

Pirmoji iš šių institucijų, kaip matyti iš 2014 m. birželio 25 d. Kanados delegacijos Europos Sąjungoje rašto ( 115 ) ir per procesą Teisingumo Teisme pateiktų Komisijos paaiškinimų, yra Kanados privatumo reikalų pareigūnas, kurio statusas, skyrimo tvarka, kadencijos trukmė (septyneri metai) ir tyrimo įgaliojimai, įskaitant pradėti tyrimus savo iniciatyva, rekomendacijų teikimo įgaliojimai tiksliai apibrėžti 1985 m. Kanados įstatyme dėl asmens duomenų apsaugos ( 116 ). Reikia pažymėti, jog nė viena iš suinteresuotųjų šalių nesuabejojo tuo, kad Kanados privatumo reikalų pareigūnas kuris atskaitingas tik Kanados Parlamento rūmams, yra nepriklausomas ir nešališkas, todėl gali įgyvendinti savo funkcijas, išvengdamas bet kokios įtakos ar išorinių nurodymų, visų pirma vykdomosios valdžios įtakos ar nurodymų ( 117 ).

313.

Iš Teisingumo Teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą Kanados privatumo reikalų pareigūno įgaliojimai apima kiekvieno asmens skundų dėl Kanados federalinės valdžios institucijos padarytų privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimų nagrinėjimą.

314.

Tačiau numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnio 1 dalyje pateikta alternatyvi formuluotė leidžia suprasti, kad visą CBSA atliekamą PNR duomenų tvarkymo kontrolę gali perimti „administracinėmis priemonėmis sukurta institucija, kuri nešališkai atlieka savo funkcijas ir turi patvirtinančius įrašus apie savarankiškumą“, t. y. CBSA skundų tarnyba, kuri buvo įsteigta pagal 2006 m. susitarimą.

315.

Neatsižvelgiant į 2014 m. birželio 25 d. Kanados delegacijos Europos Sąjungoje rašte pateiktų garantijų, pagal kurias CBSA skundų tarnybai nėra duodami jokie kitų CBSA tarnybų nurodymai, vis dėlto, kaip ir visos kitos CBSA tarnybos, ji yra tiesiogiai pavaldi ją prižiūrinčiai ministerijai, kurios nurodymus gali gauti ( 118 ). Kadangi CBSA skundų tarnybai gali būti daroma, be kita ko, ją prižiūrinčios institucijos arba apskritai vykdomosios valdžios politinio pobūdžio įtaka, ji negali būti laikoma nepriklausoma kontrolės institucija, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį.

316.

Todėl, kadangi numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnyje iš esmės nurodyta, kad priežiūros institucija alternatyviai gali būti Kanados privatumo reikalų pareigūnas arba CBSA skundų tarnyba, ši nuostata nėra aiški ir tiksli norma, sistemingai užtikrinanti asmenų, kurių PNR duomenų tvarkymas numatytas numatytame sudaryti susitarime, privataus gyvenimo gerbimo ir asmens duomenų apsaugos kontrolę, kurią turi atlikti nepriklausoma institucija, kaip ji suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį. Susitariančiosios Šalys turi išsklaidyti dėl minėto susitarimo 10 straipsnio 1 dalies formuluotės kylančias dviprasmybes ir užtikrinti, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių gerbimo kontrolė būtų patikėta nepriklausomai kontrolės institucijai, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį.

317.

Dėl numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 1 dalies, susijusios su administracinėmis teisių gynimo priemonėmis, iš Komisijos paaiškinimų matyti, kad pagal 1985 m. Kanados įstatymą dėl asmens duomenų apsaugos Kanados privatumo reikalų pareigūnas nėra įgaliotas nagrinėti prašymų leisti susipažinti su PNR duomenimis, ištaisyti šiuos duomenis arba daryti jų įrašus, jeigu prašymus pateikia Kanadoje nesantys asmenys, t. y. prašymų, šių asmenų pateiktų pagal numatyto sudaryti susitarimo 12 ir 13 straipsnius.

318.

Remiantis Komisijos pateiktais paaiškinimais, Kanadoje nesančių asmenų, o tai neabejotinai yra dauguma Sąjungos piliečių, pateiktus prašymus leisti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ar padaryti jų įrašą priskirta nagrinėti CBSA skundų tarnybai.

319.

Savo pastabose ir atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus Komisija nurodė, kad asmuo, kurio prašymą leisti susipažinti su jo PNR duomenimis, juos ištaisyti arba padaryti jų įrašą atmeta CBSA skundų tarnyba, gali per Kanados teritorijoje esantį įgaliotinį pateikti skundą Kanados privatumo reikalų pareigūnui.

320.

Vis dėlto šios administracinės teisių gynimo priemonės, kreipiantis į Kanados privatumo reikalų pareigūną, nėra numatytame sudaryti susitarime ir apie ją negalima spręsti iš jokios Teisingumo Teismui žinomos Kanados teisės aktų nuostatos. Kadangi šią galimybę tikrai galima numatyti, manau, kad ją reikia aiškiai nurodyti numatytame sudaryti susitarime, kad kiekvienas asmuo galėtų žinoti jam pagal šį aktą pripažįstamų procedūrinių teisių turinį. Jeigu galiausiai paaiškėtų, kad tokios galimybės nėra, mano supratimu, Kanados privatumo reikalų pareigūnui turėtų būti suteikti įgaliojimai tiesiogiai atsakyti į kiekvieną Kanadoje nesančio asmens prašymą leisti susipažinti su PNR duomenimis, juos ištaisyti ar padaryti jų įrašą. Iš tiesų, nenumačius nė vienos iš šių galimybių, nė viena nepriklausoma kontrolės institucija nebūtų kompetentinga nagrinėti šių prašymų, nors tai būtent ir yra tik Sąjungos piliečių pateikiami prašymai dėl jų asmens duomenų. Mano nuomone, galimybė, kad toks atvejis susiklostys, reiškia, kad Susitariančiosios Šalys nenustatė dviejų numatytu sudaryti susitarimu siekiamų tikslų svarbos pusiausvyros.

321.

Bet kuriuo atveju numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad Kanados teritorijoje nesančių keleivių prašymai leisti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ar padaryti jų įrašą galėtų būti tiesiogiai arba pateikus administracinį skundą perduoti nepriklausomai viešosios valdžios institucijai.

322.

Vis dėlto siekdamas išsamumo nemanau, jog Parlamento išreikšta kritika, kad numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalis gali pažeisti Chartijos 47 straipsnį, yra pagrįsta.

323.

Numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kanada užtikrina, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos dėl sprendimo ar veiksmo, susijusio su jo PNR duomenimis, pagal Kanados teisės aktus galėtų pasinaudoti veiksminga teismine gynyba ar kitomis teisių gynimo priemonėmis, pagal kurias gali būti atlyginta žala.

324.

Kaip teigia Taryba, pagal šią nuostatą užtikrinama, kad privatūs asmenys, nepaisant jų pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ar to, ar jie yra Kanadoje, ar ne, galėtų veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį. Tai, kad numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „teisė kreiptis į teismą“ gali būti papildyta ieškiniu dėl žalos atlyginimo, leidžia suprasti, jog Kanada įsipareigoja užtikrinti, kad visi atitinkami asmenys galėtų veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis.

325.

Norėčiau pridurti, jog iš numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 1 dalies matyti, kad prašymą leisti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti arba padaryti jų įrašą atmetusi institucija turi informuoti šį asmenį apie ieškinio pareiškimo tvarką pagal šio straipsnio 2 dalį, ir taip užtikrinamas tinkamas ir individualus atitinkamas Sąjungos piliečių informavimas.

326.

Priešingai, nei teigia Parlamentas, nurodydamas 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650) 95 punktą, tokia situacija nėra panaši į tą, kurią išanalizavęs Teisingumo Teismas toje byloje konstatavo pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą esmės keitimą. Iš tiesų toje byloje buvo nagrinėjami trečiosios šalies teisės aktai, kuriuos Komisija laikė užtikrinančiais tinkamą pagrindinių teisių apsaugos lygį; vis dėlto, atsižvelgiant į vėliau gautą informaciją, juose asmeniui nebuvo numatyta jokios galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis siekiant susipažinti su savo asmens duomenimis arba prašyti, kad jie būtų ištaisyti ar ištrinti.

327.

Numatytas sudaryti susitarimas, kuris yra tarptautinis Kanados įsipareigojimas, šią valstybę įpareigoja užtikrinti, kad šios teisių gynimo priemonės būtų numatytos ir būtų veiksmingos. Šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į prevencinį nuomonės pateikimo procedūros pobūdį manau, kad šios išvados pakanka siekiant konstatuoti, kad numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalis atitinka Chartijos 47 straipsnį ( 119 ).

328.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Parlamento prašymą pateikti nuomonę: