1.

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB (1) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) turi būti aiškinama kaip draudžianti tokią nacionalinę tvarką, kaip nustatytoji Danijos Markedsføringsloven 3 straipsnyje, kuria draudžiama klaidinanti pardavimo veikla, įskaitant siejamą su kvietimais pirkti, tačiau pagal kurią nei 3 straipsnyje, nei kurioje nors kitoje įstatymo vietoje nepateikiama nuorodos į apribojimus, atsirandančius kaip Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies, pagal kurią turi būti atsižvelgiama į tai, ar vykdant prekybos veiklą neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis toje situacijoje galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, rezultatas, ir kaip 7 straipsnio 3 dalies, pagal kurią turi būti atsižvelgiama į tai, kad naudojamos komunikacijos priemonės yra ribotos laike ir erdvėje, rezultatas?

2.

Ar Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 6 straipsnis turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad situacijose, kai prekybininkas nusprendė nurodyti bendrą kainą už esamą abonementą ir dėl to vartotojas turi mokėti ir einamąjį mėnesinį mokestį, ir einamąjį šešių mėnesių mokestį, klaidinančia veikla laikoma tai, kad prekybos veikloje ypač pabrėžiama mėnesinė kaina, o šešių mėnesių mokestis visiškai nenurodomas arba pateikiamas tik mažiau pastebimu būdu?

3.

Ar Direktyvos 7 straipsnis turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad situacijose, kai prekybininkas nusprendė nurodyti bendrą kainą už esamą abonementą ir dėl to vartotojas turi mokėti ir einamąjį mėnesinį mokestį, ir einamąjį šešių mėnesių mokestį, pagal Direktyvos 7 straipsnį klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikoma tai, kad prekybos veikloje ypač pabrėžiama mėnesinė kaina, o šešių mėnesių mokestis visiškai nenurodomas arba pateikiamas tik mažiau pastebimu būdu?

4.

Ar vertinant, ar tokioje situacijoje, kokia aprašyta antrajame ir trečiajame klausimuose, prekybos veikla yra klaidinanti, turi būti atsižvelgiama į tai, ar vykdant minėtą prekybos veiklą:

5.

Ar atsakant į antrąjį ir trečiąjį klausimus svarbu tai, kad prekyba vyksta skelbiant reklamą televizijoje?

6.

Ar Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje išsamiai išvardyta, kokia informacija yra esminė kvietimo pirkti atveju?

7.

Jeigu atsakymas į šeštąjį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje atmetama galimybė, kad kvietimas pirkti, kuriame nurodyta bendra kaina, kurią vartotojas turės mokėti už pirmuosius abonemento metus (įsipareigojimo naudotis paslaugomis laikotarpis), pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 6 straipsnį gali būti laikoma klaidinančia prekybos veikla, jeigu, pavyzdžiui, daugiau informacijos pateikiama apie tam tikrus (bet ne apie visus) produkto kainos komponentus?