13.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 118/13

1.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) (toliau – Direktyva 93/13) reikia aiškinti taip: vartojimo kredito grąžinimo garantijos paslauga, t. y. tiesioginis vartotojo mokėtinų mėnesinių įmokų nuskaičiavimas, yra pagrindinis paslaugos pagal vartojimo kredito sutartį dalykas, ar kad tai yra pagrindinis paslaugos pagal specialią sutartį dalykas?

2.

Ar 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (2), iš dalies pakeistą 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/7/EB (3) reikia aiškinti taip: į bendrą kredito kainos metinę normą (MN) reikia įtraukti ir atlyginimą už tiesioginį mėnesinių paskolos įmokų ar paskolos dalies nuskaičiavimą, kai toks atlyginimas gerokai viršija būtinas šios papildomos paslaugos išlaidas? Ar šios direktyvos 14 straipsnį reikia aiškinti kaip reiškiantį, jog su MN susijusios taisyklės iškreipiamos, kai atlyginimas už papildomą paslaugą gerokai viršija šios paslaugos išlaidas ir nėra įtrauktas į MN?

3.

Ar Direktyvą 93/13 reikia aiškinti taip: papildomos paslaugos, už kurią mokami administravimo mokesčiai, skaidrumo reikalavimo (kalbant apie papildomą paslaugą, o ne apie paties kredito kainą ar atlyginimą už jį) pakankamai laikomasi, jei šios administravimo paslaugos kaina (administravimo mokesčiai) aiškiai ir suprantamai nurodyti, net jei minėtos paslaugos dalykas nėra apibrėžtas?

4.

Ar Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip: vien tai, kad administravimo mokesčiai yra įtraukti apskaičiuojant MN, reiškia, kad kalbama apie kredito kainą arba atlyginimą už jį ir kad tai prieštarauja minėtų mokesčių teisminei kontrolei pagal minėtą direktyvą?

5.

Jei į 3 klausimą būtų atsakyta, kad papildomos paslaugos, už kurią mokami administravimo mokesčiai, dalykas yra pakankamai skaidrus, ar tokiu atveju administravimo paslauga, apimanti administracinių užduočių ir veiksmų visumą, į kurią galima atsižvelgti, yra pagrindinis vartojimo kredito dalykas?

6.

Ar Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip: pagal šią direktyvą atlyginimas už kreditą arba jo kaina apima ne tik palūkanas, bet ir kredito davėjo mokesčius (kurie nurodyti sutartyje, bendrosiose sąlygose arba tarifų lentelėje) ir kad todėl šie mokesčiai kaip galimas atlyginimas už kreditą arba galima jo kaina negali būti tikrinami už atlyginimą teikiamos paslaugos atitikties atžvilgiu?