—

Loutfi Management Propriété intellectuelle SARL, atstovaujamos advocaat P. Péters,

—

AMJ Meatproducts NV ir Halalsupply NV, atstovaujamų advocaten C. Dekoninck ir K. Roox,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

—

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Wilman ir F. Bulst,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 9 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Loutfi Management Propriété intellectuelle SARL (toliau – Loutfi) ginčą su AMJ Meatproducts NV (toliau – Meatproducts) ir Halalsupply NV (toliau – Halalsupply) dėl tariamo Loutfi įregistruotų dviejų Bendrijos prekių ženklų pažeidimo.

3

Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalyje „Bendrijos prekių ženklų suteikiamos teisės“ nustatytos Bendrijos prekių ženklo savininkui suteiktos teisės. Šioje nuostatoje numatyta:

„Bendrijos prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti:

<…>“

4

Loutfi priklauso šie Bendrijos prekių ženklai:

—

Bendrijos prekių ženklas Nr. 10217198, kurio paraiška pateikta 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir kuris įregistruotas 2012 m. sausio 8 d. Nicos sutarties 29 klasės prekėms (įskaitant mėsą, žuvį, paukštieną ir žvėrieną) ir 30 klasės prekėms (įskaitant cukrų, duoną, pyragą ir medų), sudarytas iš šio raudonos, baltos ir žalios spalvų žymens:

5

2011 m. lapkričio 3 d.Meatproducts (tuo metu dar vadinosi Deko Vleeswarenfabriek) pateikė Beniliukso prekių ženklo EL BAINA paraišką šių klasių prekėms:

6

Prekių ženklas EL BAINA nenurodant spalvų buvo įregistruotas 2012 m. vasario 10 d. numeriu 909776; jį sudaro šis žymuo (toliau – ginčijamas žymuo):

7

Halalsupply perėmė Meatproducts įmonę, įskaitant jos turimus prekių ženklus.

8

Loutfi pateikė de rechtbank van koophandel te Brussel (Briuselio prekybos teismas) pirmininkui prašymą konfiskuoti suklastotas prekes remiantis Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktais ir siekė, kad „Deko, Halalsupply ir visiems [prekių ženklu EL BAINA pažymėtų parduodamų] prekių, jų pakuočių ir susijusių dokumentų turėtojams būtų uždrausta juos išleisti į apyvartą ir būtų skirta bauda, jei draudimo nesilaikoma“.

9

2012 m. balandžio 5 d. šis prašymas buvo patenkintas.

10

2012 m. liepos 31 d. nutartimi de rechtbank van koophandel te Brussel pirmininkas panaikino 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje nustatytas laikinąsias teisinės apsaugos priemones.

11

Loutfi apskundė 2012 m. liepos 31 d. nutartį hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas).

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sprendime, be kita ko, pažymi, kad ginčijamas žymuo skirtas prekėms, tapačioms arba bent jau panašioms į tas, kurios žymimos dviem Bendrijos prekių ženklais.

13

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad ir Loutfi, ir Meatproducts bei Halalsupply parduodamos prekės yra vadinamosios halal prekės, pagamintos laikantis musulmonų religijoje numatyto ritualo, todėl iš esmės skirtos musulmonams.

14

Tuo remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atitinkamą visuomenę sudaro arabų kilmės vartotojai musulmonai, vartojantys halal maisto prekes Europos Sąjungoje ir turintys bent elementarių rašytinės arabų kalbos žinių.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad žodiniai elementai EL BNINA, EL BENNA ir EL BAINA, kurie yra arabiški žodžiai, transkribuoti lotyniškais rašmenimis, dominuoja Bendrijos prekių ženkluose ir ginčijamame žymenyje; arabiškais rašmenimis parašyti žodžiai taip pat yra dominuojantys, nors truputį mažiau už pirmuosius.

16

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pabrėžia, kad nors dviejuose Bendrijos prekių ženkluose ir ginčijamame žymenyje esantys arabiškais ir lotyniškais rašmenimis parašyti arabiški žodžiai šiek tiek panašūs vizualiai, jų tarimas arabų kalboje ir kiekvieno prasmė labai skiriasi. Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad šioje kalboje el benna reiškia skonį, el bnina – minkštumą, o el baina – vaizdą.

17

Atsižvelgdamas į visus šiuos elementus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad galimybės supainioti du Bendrijos prekių ženklus su ginčijamu žymeniu nagrinėjimas gali skirtis, nelygu, ar bus atsižvelgta į kiekviename šių ženklų ir ginčijamame žymenyje esančių žodinių elementų, pateiktų lotyniškais ir arabiškais rašmenimis, prasmę bei tarimą arabų kalboje.

18

Šiomis aplinkybėmis hof van beroep te Brussel nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsnį, Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad vertindami galimybę supainioti Bendrijos prekių ženklą, kuriame dominuoja arabiškas žodis, su žymeniu, kuriame vyrauja kitas, bet vizualiai panašus arabiškas žodis, kompetentingi valstybių narių teismai gali arba net privalo išnagrinėti šių žodžių tarimo ir prasmės skirtumus ir į juos atsižvelgti, net jeigu arabų kalba nėra oficialioji Sąjungos ir valstybių narių kalba?“

19

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintinas taip, kad norint įvertinti galimybę supainioti tapačioms ar panašioms prekėms skirtus Bendrijos prekių ženklą ir žymenį, kurių kiekvienas turi vizualiai panašų dominuojantį arabišką žodį, parašytą lotyniškais ir arabiškais rašmenimis, kai atitinkama visuomenė, kuriai skirtas ir Bendrijos prekių ženklas, ir ginčijamas žymuo, turi elementarių rašytinės arabų kalbos žinių, galima arba privalu atsižvelgti į šių žodžių prasmę ir tarimą.

20

Pirmiausia pažymėtina, kad Reglamente Nr. 207/2009, konkrečiau jo 9 straipsnio 1 dalies b punkte, nėra nuorodos į jokios konkrečios kalbos ar abėcėlės vartojimą, į kurį reikėtų arba ne atsižvelgti vertinant visuomenės galimybę supainioti.

21

Galimybė supainioti turi būti vertinama atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kaip ją suvokia atitinkama visuomenė, sudaryta iš paprastų prekių ar paslaugų vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (šiuo klausimu žr. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 35 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

22

Atitinkamos visuomenės nustatymas ir Bendrijos prekių ženklais ir ginčijamu žymeniu žymimų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo konstatavimas išplaukia iš faktinių aplinkybių vertinimo, kurį turi atlikti nacionalinis teismas. Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, kad atitinkamą visuomenę sudaro arabų kilmės vartotojai musulmonai, vartojantys halal maisto prekes Sąjungoje ir turintys bent elementarių rašytinės arabų kalbos žinių. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 12 punkto, jis konstatavo, kad dviem Bendrijos prekių ženklais ir ginčijamu žymeniu žymimos prekės yra tapačios ar bent panašios.

23

Dėl visuomenės galimybės supainioti Bendrijos prekių ženklus su ginčijamu žymeniu pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tokios galimybės buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius nagrinėjamo atvejo aspektus. Šis vertinimas apima vizualų, fonetinį ar konceptualų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimą, visų pirma atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (šiuo klausimu žr. Sprendimo Aceites del Sur-Coosur / Koipe, C‑498/07 P, EU:C:2009:503, 59 bei 60 punktus ir Sprendimo XXXLutz Marken / VRDT, C‑306/11 P, EU:C:2012:401, 39 punktą).

24

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad žodiniai elementai EL BNINA, EL BENNA ir EL BAINA dominuoja abiejuose Bendrijos prekių ženkluose ir ginčijamame žymenyje; arabiškais rašmenimis parašyti žodžiai taip pat yra dominuojantys, nors truputį mažiau. Jis taip pat pažymėjo, kad nors šie žodiniai elementai šiek tiek panašūs vizualiai, iš Meatproducts ir Halalsupply jam pateiktų dokumentų matyti, kad jų tarimas ir prasmė labai skiriasi.

25

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atsižvelgti į šiuos fonetinius ir konceptualius skirtumus, nes priešingu atveju galimybė supainioti būtų įvertinta tik iš dalies, t. y. neatsižvelgiant į Bendrijos prekių ženklų ir ginčijamo žymens atitinkamai visuomenei sukeliamą bendrą įspūdį.

26

Taigi į prejudicinį klausimą atsakytina: Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintinas taip, kad norint įvertinti galimybę supainioti tapačioms ar panašioms prekėms skirtus Bendrijos prekių ženklą ir žymenį, kurių kiekvienas turi vizualiai panašų dominuojantį arabišką žodį, parašytą lotyniškais ir arabiškais rašmenimis, kai atitinkama visuomenė, kuriai skirtas ir Bendrijos prekių ženklas, ir ginčijamas žymuo, turi elementarių rašytinės arabų kalbos žinių, privalu atsižvelgti į šių žodžių prasmę ir tarimą.

27

Kadangi į prejudicinį klausimą galima atsakyti remiantis Reglamento Nr. 207/2009 tekstu ir susijusia Teisingumo Teismo praktika, nereikia nagrinėti galimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų poveikio šiam atsakymui.

28

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintinas taip, kad norint įvertinti galimybę supainioti tapačioms ar panašioms prekėms skirtus Bendrijos prekių ženklą ir žymenį, kurių kiekvienas turi vizualiai panašų dominuojantį arabišką žodį, parašytą lotyniškais ir arabiškais rašmenimis, kai atitinkama visuomenė, kuriai skirtas ir Bendrijos prekių ženklas, ir ginčijamas žymuo, turi elementarių rašytinės arabų kalbos žinių, privalu atsižvelgti į šių žodžių prasmę ir tarimą.