14.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/21

1.

Ar nacionalinis teismas dėl veiksmingumo principo, aukšto vartotojų apsaugos lygmens, Sąjungoje siekiamo Direktyva 1999/44 (1), ar dėl kitų Sąjungos teisės nuostatų ar normų turi savo iniciatyva išnagrinėti, ar sutartyje pirkėjas yra vartotojas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies a punktą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tai taikoma, jei bylos medžiagoje nėra faktinių įrodymų (arba jų nepakanka arba jie prieštaringi), leidžiančių nustatyti pirkėjo statusą?

3.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tai taikoma apeliaciniame procese, kuriame pirkėjas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl to, kad jis (savo iniciatyva) neatliko šio tyrimo ir aiškiai neišnagrinėjo klausimo, ar pirkėjas gali būti laikomas vartotoju?

4.

Ar Direktyvos 1999/44 (5 straipsnio nuostata) turi būti laikoma taisykle, atitinkančia nacionalines taisykles, kurios yra viešosios tvarkos normos vidaus teisės sistemoje?

5.

Ar pagal veiksmingumo principą, aukštą vartotojų apsaugos lygmenį, Sąjungoje siekiamą Direktyvą 1999/44, ar pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas ar normas draudžiamos Nyderlandų nacionalinės teisės nuostatos, kuriose vartotojui ir (ar) pirkėjui nustatyta pareiga nurodyti ir įrodyti, kiek tai susiję su pareiga informuoti (per tinkamą laiką) pardavėją apie patiekto daikto trūkumą?

6.

Ar pagal veiksmingumo principą, aukšto vartotojų apsaugos lygmenį, Sąjungoje siekiamą Direktyvą 1999/44, ar pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas ar normas draudžiamos Nyderlandų nacionalinės teisės nuostatos, kuriose vartotojui ir (ar) pirkėjui nustatyta pareiga nurodyti ir įrodyti, kad daiktas neatitinka sutarties ir šis neatitikimas išaiškėjo per šešis mėnesius nuo tiekimo? Ką reiškia formuluotė „neatitikimas, išaiškėjęs“, numatyta Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje, ir, konkrečiai kalbant, kokia apimtimi vartotojas ir (ar) pirkėjas turi nurodyti faktus ir aplinkybes, susijusius su neatitikimu sutarčiai (jo priežastimis)? Ar pakanka, jog vartotojas ir (ar) pirkėjas nurodytų ir, esant motyvuotam ginčijimui, įrodytų, jog nupirktas daiktas neveikia (tinkamai), o gal jis turi nurodyti ir, esant motyvuotam ginčijimui, įrodyti, koks aptariamo nupirkto daikto trūkumas yra (buvo) jo neveikimo (netinkamo veikimo) priežastis?

7.

Ar advokato pagalba, kuria pasinaudojo F. Faber šiame procese dviejose instancijose, turi įtakos atsakymui į minėtus klausimus?