—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann ir D. Martin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 2 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas susijęs su L. Schmitzer ir Bundesministerin für Inneres (vidaus reikalų ministrė) ginču dėl valstybės tarnybos atlyginimų sistemos, kurią Austrijos įstatymų leidėjas priėmė siekdamas nutraukti diskriminaciją dėl amžiaus, teisėtumo.

3

Remiantis Direktyvos 2000/78 1 straipsniu, „šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

<...>“

5

Remiantis minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktu, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas, kiek tai susiję visų pirma su įdarbinimu ir darbo sąlygomis, įskaitant atlyginimą.

6

Direktyvos 2000/78 6 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos [teisėtus] užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis [požiūris], be kitų dalykų, gali apimti:

<...>“

7

Šios direktyvos 9 straipsnio „Teisių apsauga“ 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje numatytoms pareigoms vykdyti visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, būtų prieinamos teismo ir (arba) administracinės procedūros, įskaitant, kai jos mano, kad yra būtina, taikinimo procedūrą, net pasibaigus tariamai diskriminuojantiems santykiams.“

8

Remiantis Direktyvos 2000/78 16 straipsniu „Laikymasis“:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

<...>

9

Iki pakeitimo atgaline data 2010 m. rugpjūčio 30 d. Federaliniu įstatymu, iš dalies keičiančiu 1979 m. Įstatymą dėl valstybės tarnautojų tarnybos nuostatų, 1956 m. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio įstatymą, 1948 m. Sutartininkų įstatymą ir Įstatymą dėl teisėjų ir prokurorų statuso ir funkcijų (BGBl. I, 82/2010), taikytinu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – Reformos įstatymas), galiojusios redakcijos 1956 m. Darbo užmokesčio įstatymo (Gehaltsgesetz 1956, BGBl. 54/1956, toliau – GehG) 8 straipsnyje buvo numatyta bendra perkėlimo į aukštesnę pakopą kas dvejus metus taisyklė.

10

2003 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos GehG, iš dalies pakeisto 2002 m. Įstatymu dėl valstybės tarnybos pertvarkymo (Deregulierungsgesetz‑Öffentlicher Dienst 2002, BGBl. I, 119/2002), 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Išskyrus laikotarpius, kuriuos asmuo išdirbo prieš jam sueinant 18 metų, ir atsižvelgiant į 4–8 dalyse nurodytus apribojimus, atskaitos data, į kurią reikia atsižvelgti perkeliant į aukštesnę pakopą, apskaičiuojama prie įdarbinimo dienos pridedant:

11

Reformos įstatymu siekta suderinti federalines laikotarpių, išdirbtų prieš pradedant dirbti valstybės tarnyboje, įskaitymo taisykles su Direktyva 2000/78, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas Sprendime Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381); jame jis pripažino, kad su Direktyvos 2000/78 1, 2 ir 6 straipsniais nesuderinami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tam, kad nebūtų sudarytos mažiau palankios sąlygos bendrajam viduriniam mokymui, palyginti su profesiniu mokymu, ir būtų skatinama jaunų praktikantų integracija į darbo rinką, prieš sueinant 18 metų išdirbti laikotarpiai neįskaitomi nustatant pakopą, prie kurios priskiriami valstybės narės valstybės tarnyboje pagal sutartį dirbantys tarnautojai.

12

Šiuo įstatymu atgaline data nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo iš dalies pakeisti visų pirma GehG 8 ir 12 straipsniai.

13

Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 8 straipsnio „Perkėlimas į aukštesnę pakopą“ 1 dalis suformuluota taip:

„Perkėlimą į aukštesnę pakopą lemia atskaitos data. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, perkelti į antrąją kiekvienos kategorijos pakopą būtinas penkerių metų laikotarpis, o perkelti į kitas pakopas – dvejų metų laikotarpis.“

14

Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 12 straipsnyje „Perkėlimo į aukštesnę pakopą atskaitos data“ numatyta:

„(1)   Atsižvelgiant į 4–8 dalyse nurodytus apribojimus, atskaitos data, į kurią reikia atsižvelgti perkeliant į aukštesnę pakopą, apskaičiuojama prie įdarbinimo dienos pridedant laikotarpius po birželio 30 d. tų metų, kuriais po priėmimo į pirmąją mokymosi pakopą mokykloje buvo ar būtų buvę prasimokyti devyneri metai:

<...>

(3)   Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, gali būti atsižvelgta į visus 1 dalies 2 punkte nurodytus laikotarpius, kuriais valstybės tarnautojas užsiėmė veikla arba studijavo, jeigu ši veikla arba studijos tarnybai turi ypatingos reikšmės. <...>

<...>“

15

Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 113 straipsnio 10–12 dalyse numatyta:

„(10)   Atskaitos data, į kurią reikia atsižvelgti perkeliant į aukštesnę pakopą, ir iš to išplaukianti pozicija darbo užmokesčio lentelėje, pagal [Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG] 8 ir 12 straipsnius gali būti perskaičiuotos tik pateikus atitinkamą prašymą ir tik tuomet, jei esama pozicija darbo užmokesčio lentelėje nustatyta pagal atskaitos datą. Prašymą taip pat gali pateikti asmenys, gaunantys periodines išmokas pagal 1965 m. Pensijų įstatymą.

(11)   Asmenims, kurie nepateikia 10 ir 12 dalis atitinkančio prašymo arba kuriems atskaitos data pagal 10 dalį neturi būti perskaičiuota:

<...>

(12)   10 dalyje nurodyti prašymai turi būti pateikiami naudojant formuliarą, kurį nutarimu nustatys federalinis kancleris. Teisę pateikti prašymą turintys asmenys, kurie prieš paskelbiant [Reformos įstatymą] buvo paprašę iš naujo perskaičiuoti jų atskaitos datą arba poziciją darbo užmokesčio lentelėje, remdamiesi prieš jų įdarbinimą valstybės tarnyboje buvusiais laikotarpiais, kuriuos jie išdirbo prieš sueinant 18 metų, arba asmenys, kurie buvo paprašę tuo pagrindu patikslinti atlyginimą, turi pateikti naują prašymą naudodami minėtą formuliarą <...>“

16

L. Schmitzer yra Bundesministerium für Inneres (Federalinė vidaus reikalų ministerija) tarnautojas. 2013 m. sausio 22 d. jis pateikė prašymą persvarstyti atskaitos datą, į kurią atsižvelgiama perkeliant į aukštesnę pakopą, kad būtų paisoma taikytinuose nacionalinės teisės aktuose nurodytų mokymosi ir darbo laikotarpių, įgytų iki jam sueinant 18 metų. Nors pagal jo įdarbinimo metu galiojusius teisės aktus šių laikotarpių įskaičiuoti nebuvo galima, pagal Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 113 straipsnį nuo šiol tai leidžiama.

17

2013 m. sausio 28 d. sprendimu Bundesministerin für Inneres, vadovaudamasi L. Schmitzer prašymu, nustatė naują atskaitos datą – 1975 m. liepos 1 d. To sprendimo motyvuose nurodyta, kad L. Schmitzer darbo užmokesčio sistemai taip pat taikomas Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 8 straipsnis, kuriuo perkėlimas į antrąją pakopą susiejamas su penkerių metų darbu pirmojoje pakopoje.

18

2013 m. vasario 26 d. L. Schmitzer pateikė prašymą persvarstyti jo poziciją darbo užmokesčio lentelėje pagal iki Reformos įstatymo buvusios redakcijos GehG 8 straipsnį, kad jam galėtų būti taikomas perkėlimas į aukštesnę pakopą kas dvejus metus, skaičiuojant nuo minėtos atskaitos datos.

19

2013 m. balandžio 4 d.Bundesministerin für Inneres atmetė šį prašymą.

20

Tą sprendimą L. Schmitzer apskundė Verwaltungsgerichtshof (Administracinis teismas). Tam teismui kyla klausimas, ar įstatymo pakeitime, kuriame numatytas naujas nediskriminacinis atskaitos datos, į kurią reikia atsižvelgti perkeliant valstybės tarnautojus į aukštesnę pakopą, nustatymo būdas, tuo pačiu metu gali būti numatyta prailginti laikotarpių, kuriuos reikia išdirbti, kad pasikeistų pakopa, trukmę. Minėtam teismui kyla abejonių dėl tokio prailginimo atitikties Sąjungos teisei, nes tai taikoma tik valstybės tarnautojams, kurie prašo persvarstyti atskaitos datą, į kurią atsižvelgiama juos perkeliant į aukštesnę pakopą, ir jų poziciją darbo užmokesčio lentelėje, ir netaikoma tiems, kurie tokio prašymo nepateikia, ir tiems, kuriems šios datos pakeitimas neturi reikšmės.

21

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Chartijos 21 straipsnyje įtvirtintą ir Direktyvoje 2000/78 sukonkretintą nediskriminavimo dėl amžiaus principą.

23

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės, priimdamos į Direktyvos 2000/78, sukonkretinančios nediskriminavimo dėl amžiaus principą užimtumo ir profesinėje srityje, taikymo sritį patenkančias priemones, turi veikti laikydamosi šios direktyvos (šiuo klausimu žr. sprendimų Prigge ir kt., C‑447/09, EU:C:2011:573, 48 punktą ir Tyrolean Airways Tiroler Luftfahrt, C‑132/11, EU:C:2012:329, 22 punktą).

24

Šiomis sąlygomis klausimus, pateiktus sprendžiant tokį privataus asmens ir nacionalinės administracijos ginčą, kaip pagrindinėje byloje, reikia nagrinėti vien atsižvelgiant į Direktyvą 2000/78.

25

Pirmuoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis aiškintini taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, siekiant nutraukti diskriminavimą dėl amžiaus, atsižvelgiama į iki sueinant 18 metų įgytus mokymosi ir darbo laikotarpius, bet tuo pačiu metu tarnautojams, kurie patyrė šią diskriminaciją, nustatomas trejais metais ilgesnis laikotarpis, būtinas tam, kad jie galėtų būti perkelti iš pirmosios į antrąją kiekvienos darbuotojų ir darbo užmokesčio kategorijos pakopą.

26

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar nagrinėjamose teisės normose įtvirtintas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog, kaip nurodyta šioje nuostatoje, „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių. Minėtos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte paaiškinta, kad pagal šio straipsnio 1 dalį tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl bet kurios iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje elgiamasi su kitu asmeniu.

27

Pagrindinėje byloje šiam palyginimui reikšmingos asmenų kategorijos yra, viena vertus, tarnautojai, kurie profesinę patirtį, nors iš dalies, įgijo prieš tai, kai jiems suėjo 18 metų (toliau – pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojami tarnautojai), ir, kita vertus, tarnautojai, kurie tokio paties pobūdžio ir panašios trukmės profesinę patirtį įgijo sulaukę šio amžiaus (toliau – pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojami tarnautojai).

28

Priešingai, nei tvirtina Austrijos vyriausybė, tai, kad kai kurie tarnautojai atsisakė remtis Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 12 straipsnio 1 dalimi ir dėl to jiems toliau taikoma iki šio įstatymo galiojusi sistema, negali turėti įtakos šių kategorijų tinkamumui minėto palyginimo tikslais.

29

Kiek tai susiję su skirtingo požiūrio į šias dvi tarnautojų kategorijas egzistavimu, pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog, priėmus Sprendimą Hütter (EU:C:2009:381), Austrijos įstatymų leidėjas Reformos įstatymu pakeitė GehG 12 straipsnio 1 dalies tekstą ir nustatė tokią darbo užmokesčio ir perkėlimo į aukštesnes pakopas sistemą, kuri, siekiant nustatyti perkėlimo į aukštesnę pakopą atskaitos datą, leidžia atsižvelgti į visą darbuotojų patirtį, nesvarbu, ar ji įgyta prieš sueinant 18 metų, ar vėliau. Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atskaitos data nuo šiol nustatoma nediskriminuojant dėl amžiaus.

30

Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar pagal Reformos įstatymą dviem atitinkamoms tarnautojų kategorijoms ir toliau taikomas skirtingas požiūris.

31

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojamiems tarnautojams, kurie, remdamiesi Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 113 straipsnio 10 dalimi, reikalauja, kad būtų atsižvelgta į iki jų aštuonioliktojo gimtadienio buvusius laikotarpius, taikoma tuo pačiu įstatymu iš dalies pakeisto GehG 8 straipsnio 1 dalis, kurioje perkėlimas iš pirmosios į antrąją pakopą numatytas tik po penkerių metų laikotarpio, o prieš šį įstatymą galiojusioje sistemoje toks perkėlimas buvo numatytas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui.

32

Tačiau, remiantis Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 113 straipsnio 11 dalimi, atskaitos data, į kurią reikia atsižvelgti perkeliant pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamus tarnautojus į aukštesnę pakopą, perskaičiuojama tik pateikus prašymą, o tai daryti, kaip tvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tarnautojai neturi jokios priežasties. Todėl jiems nebus trejais metais prailgintas laikotarpis, būtinas perkelti iš pirmosios į antrąją pakopą, priešingai, nei pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojamiems tarnautojams, kurie pateikė tokį prašymą.

33

Taigi, priimdamas Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 8 straipsnio 1 dalį, Austrijos įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, pagal kurią ir toliau taikomas skirtingas požiūris pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojamiems tarnautojams ir pagal šią sistemą privilegijuojamiems tarnautojams, kiek tai susiję su jų pozicija darbo užmokesčio lentelėje ir atitinkamu darbo užmokesčiu.

34

Taip nacionalinės teisės norma ne tik neutralizuoja iš atsižvelgimo į mokymosi ir darbo laikotarpius, įgytus iki sueinant 18 metų, kylančią naudą, bet dėl jos mažiau palankioje padėtyje atsiduria tik pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojami tarnautojai, nes perkėlimo į aukštesnę pakopą terminų prailginimas gali būti taikomas tik jiems. Todėl nepalankus prieš Reformos įstatymą galiojusios sistemos poveikis šių tarnautojų atžvilgiu nebuvo visiškai sustabdytas.

35

Kadangi laikotarpis, būtinas perkelti iš pirmosios į antrąją pakopą, trejais metais prailginamas tik tarnautojams, įgijusiems laikotarpius iki jiems sueinant 18 metų, konstatuotina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nacionalinės teisės normoje įtvirtintas amžiaus kriterijumi tiesiogiai grindžiamas skirtingas požiūris, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

36

Toliau reikia išnagrinėti, ar šis skirtingas požiūris gali būti pateisintas.

37

Iš tiesų Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje paaiškinta, kad valstybės narės gali numatyti, jog skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėti tikslai, įskaitant teisėtus užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šių tikslų siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

38

Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad valstybės narės turi didelę diskreciją ne tik pasirinkti tai, kaip bus siekiama nustatyto tikslo, be kita ko, socialinės ir užimtumo politikos srityje, bet ir nustatyti šiam tikslui pasiekti tinkamas priemones (Sprendimo Specht ir kt., C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 46 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

39

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės normos visų pirma skirtos nediskriminacinei darbo užmokesčio ir perkėlimo į aukštesnes pakopas sistemai nustatyti. Vadovaujantis Reformos įstatymu, taisyklėmis, kuriomis atskaitos datų peržiūra susiejama su kiekvieno suinteresuotojo asmens prašymu, ir taisyklėmis, susijusiomis su perkėlimo į aukštesnes pakopas terminų prailginimu, siekiama administravimo ekonomijos, įgytų teisių paisymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos tikslų.

40

Be to, Austrijos vyriausybė pažymi, kad priimti Reformos įstatymą paskatino biudžetiniai sumetimai.

41

Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės normomis siekiamą subalansuoto biudžeto tikslą, primintina, kad pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms, greta politinių, socialinių ar demografinių veiksnių, nedraudžiama atsižvelgti į su biudžetu susijusius veiksnius, jeigu jos tai darydamos pirmiausia laikosi bendrojo diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principo. Nors šiuo atžvilgiu su biudžetu susiję veiksniai gali būti pagrindas valstybei narei renkantis socialinę politiką ir daryti įtaką priemonių, kurias ji nori priimti, pobūdžiui arba mastui, vien tokie veiksniai negali būti teisėtas tikslas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį (Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 73 ir 74 punktai). Taip yra ir administracinio pobūdžio veiksnių, kuriuos mini prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atveju.

42

Kalbant apie pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamų tarnautojų įgytų teisių paisymą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, kiek tai susiję su jų darbo užmokesčiu, pažymėtina, kad tai yra teisėti užimtumo politikos ir darbo rinkos tikslai, pereinamuoju laikotarpiu galintys pateisinti ankstesnių atlyginimų, taigi ir amžiaus kriterijumi grindžiamos diskriminacinės sistemos, palikimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Hennigs ir Mai, C‑297/10 ir C‑298/10, EU:C:2011:560, 90 ir 92 punktus).

43

Kadangi nagrinėjamu atveju Reformos įstatymu iš dalies pakeisto GehG 113 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad asmenų, kurie nepateikia prašymo persvarstyti jų atskaitos datą perkėlimo į aukštesnes pakopas tikslais, arba asmenų, kuriems ši data neturi būti perskaičiuojama, atveju 2003 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos GehG 8 ir 12 straipsniai taikomi toliau, šios nuostatos leidžia pasiekti pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamų tarnautojų įgytų teisių išsaugojimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos tikslus, kiek tai susiję su jų darbo užmokesčio lygio išsaugojimu. Iš tiesų jiems nebus atgaline data prailgintas perkėlimo į aukštesnę pakopą terminas.

44

Tačiau šie tikslai negali pateisinti priemonės, kuria galutinai paliekamas galioti, nors tik tam tikrų asmenų atžvilgiu, skirtingas požiūris dėl amžiaus, kurį diskriminacinės sistemos reforma, kurios sudėtinė dalis yra ši priemonė, siekiama pašalinti. Tokia priemonė, net jei gali užtikrinti pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamų tarnautojų įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą, negali nustatyti nediskriminacinės sistemos pagal šią ankstesniąją sistemą diskriminuojamiems tarnautojams.

45

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis aiškintini taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, siekiant nutraukti diskriminavimą dėl amžiaus, atsižvelgiama į iki sueinant 18 metų įgytus mokymosi ir darbo laikotarpius, bet kartu tik tarnautojams, kurie patyrė šią diskriminaciją, nustatomas trejais metais ilgesnis laikotarpis, būtinas tam, kad jie galėtų būti perkelti iš pirmosios į antrąją kiekvienos darbuotojų ir darbo užmokesčio kategorijos pakopą.

46

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar tarnautojas, patyręs diskriminaciją dėl amžiaus, kurią lėmė atskaitos datos, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant perkėlimą į aukštesnę pakopą, nustatymo būdas, gali remtis Direktyvos 2000/78 2 straipsniu, siekdamas ginčyti perkėlimo į aukštesnę pakopą terminų prailginimo diskriminuojamąjį poveikį, net jei ši data jo prašymu buvo persvarstyta.

47

Tas teismas iš tiesų mano, kad pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojamam tarnautojui gali būti atsisakoma suteikti teisę ginčyti perkėlimo į aukštesnę pakopą terminų prailginimo diskriminacinį poveikį motyvuojant tuo, jog ši nauja diskriminacija kyla tik dėl to, kad jis paprašė persvarstyti atskaitos datą, ir tai buvo padaryta, o tarnautojai, kurie visus laikotarpius, į kuriuos gali būti atsižvelgiama, įgijo po to, kai jiems suėjo 18 metų, nusprendė neteikti tokio prašymo, dėl to jiems nebuvo prailginti perkėlimo į aukštesnę pakopą terminai.

48

Reikia priminti Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią teisė į vienodą požiūrį, kylanti iš nediskriminavimo dėl amžiaus principo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnį, yra teisė, kuria privatus asmuo gali remtis prieš valdžios instituciją (šiuo klausimu žr. Sprendimo Römer, C‑147/08, EU:C:2011:286, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

49

Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2000/78 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog bet kuris asmuo, manantis, kad nukentėjo dėl diskriminavimo, gali ginti savo teises. Pagal šios direktyvos 16 straipsnį valstybės narės įpareigojamos imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų panaikintos, paskelbtos negaliojančiomis arba iš dalies pakeistos visos vienodo požiūrio principui prieštaraujančios nuostatos, kurios yra įtrauktos į individualias darbo sutartis arba kolektyvines sutartis.

50

Jeigu pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojamas tarnautojas negalėtų ginčyti perkėlimo į aukštesnę pakopą terminų prailginimo diskriminacinio poveikio, nes paprašė persvarstyti jo atskaitos datą, į kurią atsižvelgiama perkeliant į aukštesnę pakopą, ir tai buvo padaryta, o pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojami tarnautojai nusprendė neteikti tokio prašymo, jis negalėtų įgyvendinti visų teisių, kurios jam priklauso pagal Direktyva 2000/78 užtikrinamą vienodo požiūrio principą, o tai prieštarautų šios direktyvos 9 ir 16 straipsniams.

51

Todėl, atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį ir trečiąjį klausimus, į antrąjį klausimą atsakytina, kad Direktyvos 2000/78 9 ir 16 straipsniai aiškintini taip, kad tarnautojas, patyręs diskriminaciją dėl amžiaus, kurią lėmė atskaitos datos, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant jo perkėlimą į aukštesnę pakopą, nustatymo būdas, turi galėti remtis šios direktyvos 2 straipsniu, siekdamas ginčyti perkėlimo į aukštesnę pakopą terminų prailginimo diskriminuojamąjį poveikį, net jei ši data jo prašymu buvo persvarstyta.

52

Ketvirtasis–šeštasis klausimai pateikti tam atvejui, jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta neigiamai arba į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai.

53

Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į pirmąjį–trečiąjį klausimus, į ketvirtąjį–šeštąjį klausimus atsakyti nereikia.

54

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: