8.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 273/15

—

panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos sprendimą, susijusį su priemonėmis SA.25051 (C 19/2010) (ex NN 23/2010), kurios Vokietijoje taikomos Zweckverbands Tierkörperbeseitigung Reino krašte–Pfalce, Saarland, Rheingau-Taunus-Kreis ir Landkreis Limburg-Weilburg (numeris C(2012) 2557 galutinis),

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies pažeidimu tiek, kiek Komisija ginčijo, kad Zweckverbrand pajėgumo padidinimas buvo bendro ekonominio intereso paslauga ir tiek, kiek ji žymiai viršijo savo diskreciją, kurią pripažįsta Sąjungos teismai. Konkrečiai kalbant, Komisija pažeidė tai, kad jos valstybių narių diskrecijos apibrėžti bendro ekonominio intereso paslaugas kontrolė, remiantis nusistovėjusia Sąjungos teismų praktika, apsiriboja tik „akivaizdžiomis vertinimo klaidomis“ ir ji neturėtų pakeisti kompetentingų valstybių narių institucijų vertinimo savuoju.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu tiek, kiek Komisija klaidingai konstatavo, kad yra ekonominė nauda, remdamasi klaidingu Altmark kriterijų nagrinėjimu, pagal kuriuos kompensacija kaip atlyginimas už ekonominių įsipareigojimų įgyvendinimą nėra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Nagrinėdama kiekvieną Altmark kriterijų Komisija padarė klaidą. Kalbant apie trečią Altmark kriterijų, Komisija neapsiribojo klausimu, ar kompensacija viršijama tai, kas būtina įgyvendinant ekonominius įsipareigojimus atsiradusias išlaidas. Vietoj to Komisija neteisėtai patikrino, ar papildomų rezervų apimtis Zweckverband Tierkörperbeseitigung buvo neadekvati atsižvelgiant į galimo ligos protrūkio scenarijų, o tai ji patvirtino nepaisydama priešingos ekspertizės išvados.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl klaidingo konstatavimo, susijusio su aplinkybėmis, darančiomis poveikį prekybai tarp valstybių narių ir konkurencijos iškraipymu. Žinoma, Komisija pripažįsta, kad Zweckverband Tierkörperbeseitigung teisėtai naudojasi savo šalinimo teritorijoje regioniniu monopoliu, kurį turėdama ji išvengia konkurencijos. Tačiau Komisija nedaro išvados, kuri turi būti daroma, t. y. kad net ir potencialiai nėra įtakojama prekyba tarp valstybių narių ir nėra konkurencijos iškraipymo, nes Zweckverband Tierkörperbeseitigung visiškai nekonkuruoja su kitomis įmonėmis, konkrečiai kalbant, su įmonėmis iš kitų valstybių narių, norinčiomis įsisteigti.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 106 straipsnio 2 dalies pažeidimu dėl klaidingo šioje nuostato įtvirtinto leidimo sąlygų vertinimo. Konkrečiai kalbant, Komisija ginčijamame sprendime nepaisė to, kad pagal šią nuostatą ji turi patikrinti ar yra pernelyg didelė kompensacija už bendrojo intereso paslaugas. Tačiau ji neturėtų atmesti nuostatos sąlygų kvestionuodama paslaugų kainos dydį, nacionalinių institucijų politinių sprendimų savalaikiškumą šioje teritorijoje ar eksploatuotojo ekonominį veiksmingumą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su grėsme kompetencijos tarp Sąjungos ir valstybių narių padalijimo ir Sąjungos teisės subsidiarumo principo pažeidimo tiek, kiek Komisija šiurkščiai pažeidė valstybių narių diskreciją nustatant ribas ir apibrėžiant bendrojo intereso paslaugas kompetentingų valdžios institucijų vertinimą pakeičiant savuoju (SESV 14 straipsnio ir Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

6.

Šeštasis pagrindas susijęs su Komisijos vertinimo klaida ir Sąjungos teisėje numatyto bendro diskriminacijos draudimo pažeidimu tiek, kiek Komisija neapsiribojo savo ekonominių paslaugų apibrėžimo kontrolės iki akivaizdžių vertinimo klaidų.

7.

Septintasis pagrindas susijęs su ginčijamo sprendimo nemotyvavimu (SESV 296 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Iš tiesų Komisija nenurodo, kad kompetentingos valdžios institucijos, teisės aktų leidėjas ir Bundesverwaltungsgericht padarė „akivaizdžią vertinimo klaidą“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teismų praktiką, papildomų pajėgumų įgyvendinimą kvalifikuodama bendrojo ekonominio intereso paslaugomis.