EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62012CN0097
Case C-97/12 P: Appeal brought on 23 February 2012 by Louis Vuitton Malletier against the judgment of the General Court (Third Chamber) delivered on 14 December 2011 in Case T-237/10: Louis Vuitton Malletier v Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs), Friis Group International ApS
Byla C-97/12 P: 2012 m. vasario 23 d. Louis Vuitton Malletier pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-237/10 Louis Vuitton Malletier prieš Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Friis Group International ApS
Byla C-97/12 P: 2012 m. vasario 23 d. Louis Vuitton Malletier pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-237/10 Louis Vuitton Malletier prieš Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Friis Group International ApS
OL C 126, 2012 4 28, p. 8–9
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
28.4.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 126/8 |
2012 m. vasario 23 d.Louis Vuitton Malletier pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-237/10 Louis Vuitton Malletier prieš Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Friis Group International ApS
(Byla C-97/12 P)
2012/C 126/16
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Louis Vuitton Malletier, atstovaujama avvocati P. Roncaglia, G. Lazzeretti, M. Boletto, E. Gavuzzi.
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Friis Group International ApS
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
|
— |
panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas jos ieškinys dėl ginčijamo sprendimo, ir panaikinti pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą tiek, kiek juo pripažinta negaliojančia (vaizdinio) Bendrijos prekių ženklo Nr. 3693116 9 klasės „optiniams prietaisams ir aparatams, įskaitant akinius, akinius nuo saulės ir akinių įmautes“, 14 klasės „brangiųjų metalų, jų lydinių ar jais padengtoms papuošalų dėžutėms“ ir 18 klasės „kelioniniams krepšiams, kelioniniams komplektams (odos gaminiai), lagaminams ir kelionmaišiams, drabužių kelioniniams krepšiams, reikmeninėms, kuprinėms, rankinėms, plokštiems lagaminams (diplomatams), odiniams dokumentų dėklams ir portfeliams, aplankams, piniginėms, raktinėms, vizitinių kortelių įdėklams“ registracija; |
|
— |
priteisti iš VRDT Louis Vuitton Malletier S.A. šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas; |
|
— |
priteisti iš Friis Group International ApS Louis Vuitton Malletier S.A. šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šiuo apeliaciniu skundu siekiama parodyti, kad Bendrasis Teismas pažeidė Bendrijos prekių ženklo reglamento (1) 7 straipsnio 1 dalies b punktą, kai nusprendė, kad šiame punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas taikytinas (vaizdiniam) Bendrijos prekių ženklui Nr. 3693116 (vadinamajam FERMOIR S) visoms jo apimamoms 9, 14 ir 18 klasių prekėms, išskyrus 14 klasės „papuošalus, įskaitant žiedus, raktų pakabukus, sagtis, auskarus, rankogalių sąsagas, apyrankes, pakabukus, sages, karolius, kaklaraiščių segtukus, vėrinius, medalionus; laikrodžiams ir laikmačiams, įskaitant rankinius laikrodžius, rankinių laikrodžių korpusus, žadintuvus; brangiųjų metalų, jų lydinių ar jais padengtiems riešutų spaustukams, brangiųjų metalų, jų lydinių ar jais padengtoms žvakidėms“ ir 18 klasės „odos ir odų pakaitalus“ ir „lietaus skėčius“.
Pirma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas šiuo atveju klaidingai taikė teismo praktiką, susijusią su erdviniais vaizdiniais prekių ženklais (bent daugumai prekių, kurias apima nagrinėjamas prekių ženklas), ir todėl taikė išskirtinumo reikalavimą, kad FERMOIR S „labai skirtųsi nuo sektoriaus normų ar įpročių“, o tai yra aukštesnė riba negu įprastai (t. y. „minimalus skirtumas“).
Iš tiesų iš teismo praktikos aiškiai matyti, kad, norint taikyti „žymaus skirtumo“ ribą, kuri iš pradžių buvo taikoma tik erdviniams vaizdiniams prekių ženklams, nagrinėjamas žymuo turi vienareikšmiškai sietis su nagrinėjamomis prekėmis, o tai reiškia, kad šis žymuo turi būti visos prekės ar iškart atpažįstamos jos esminės detalės atvaizdas ir vartotojai turi tai suprasti.
Tačiau Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad bet kokiam prekės detalės formos žymeniui taikomi su erdviniais vaizdiniais prekių ženklais susiję principai, nebent šio žymens visiškai neįmanoma traktuoti kaip juo pažymėtos prekės dalies. Todėl užuot kėlęs klausimą, ar ginčijamą prekių ženklą vartotojai laiko juo pažymėtos prekės esmine detale, Bendrasis Teismas tik nustatė, ar šis prekių ženklas teoriškai galėtų būti naudojamas kaip užraktas 9, 14 ir 18 klasių prekėms.
Antra, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė su įrodymų našta ir įrodymų iškraipymu susijusias normas, kai klaidingai įvertino nagrinėjamo prekių ženklo galiojimą prekėms, kurios, šio teismo nuomone, gali turėti užraktą.
Visų pirma Bendrasis Teismas nepakankamai atsižvelgė į Bendrijos prekių ženklų registracijos galiojimo prezumpciją, nes reikalavo, kad apeliantė „konkrečiais ir pagrįstais duomenimis įrodytų, jog prašomas registruoti prekių ženklas turi skiriamąjį požymį“, ir taip perėmė iš Friis įrodymų, kad ginčijamas prekių ženklas negalioja, naštą.
Dėl šių priežasčių apeliantė prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo paliktas galioti 2010 m. vasario 24 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1590/2008-1, kuriuo ginčijamo prekių ženklo 9, 14 ir 18 klasių prekėms registracija pripažinta negaliojančia.
(1) OL L 11, p. 1