Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62012CC0141

    Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2013 m. gruodžio 12 d.
    YS prieš Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel ir Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel prieš M ir S.
    Rechtbank Middelburget ir Raad van State prašymai priimti prejudicinį sprendimą.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Direktyva 95/46/EB – 2, 12 ir 13 straipsniai – „Asmens duomenų“ sąvoka – Duomenų subjekto teisės susipažinti apimtis – Duomenys apie prašymo išduoti leidimą gyventi šalyje teikėją ir administraciniame parengiamajame dokumente pateikta teisinė analizė – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 8 ir 41 straipsniai.
    Sujungtos bylos C-141/12 ir C-372/12.

    Court reports – general

    ECLI identifier: ECLI:EU:C:2013:838

    GENERALINĖS ADVOKATĖS

    ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,

    pateikta 2013 m. gruodžio 12 d. ( 1 )

    Sujungtos bylos C‑141/12 ir C‑372/12

    Y.S.

    prieš

    Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel

    (Rechtbank Middelburg (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    ir

    Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel

    prieš

    M. ir S.

    (Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    „Asmens duomenys ir tvarkymas — Teisinė analizė“

    1. 

    Y. S., M. ir S. yra trečiųjų šalių piliečiai, pateikę prašymus išduoti leidimą gyventi Nyderlanduose. Y. S. prašymas buvo atmestas. M. ir S. prašymai patenkinti. Visi ieškovai remiasi ES teise siekdami susipažinti su dokumentu (toliau – protokolas) ( 2 ), kurį parengė atitinkamos institucijos specialistas ir kuri apima vidaus nuomonės forma pateiktą teisinę analizę dėl galimybės suteikti pareiškėjui leidimą gyventi šalyje. Ieškovai teigia, kad teisinė analizė yra asmens duomenys, todėl pagal ES teisės nuostatas jie turi teisę susipažinti su protokolu.

    ES teisė

    SESV

    2.

    Pagal SESV 16 straipsnio 1 dalį „[k]iekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“.

    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

    3.

    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnyje „Asmens duomenų apsauga“ numatyta:

    „1.   Kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

    2.   Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų ištaisomi.

    3.   Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.“

    4.

    Chartijos 41 straipsnyje „Teisė į deramą administravimą“ numatyta:

    „1.   Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

    2.   Ši teisė apima:

    <...>

    b)

    kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo;

    c)

    administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

    <...>“

    5.

    Remiantis Chartijos 47 straipsnio 1 dalimi, „[k]iekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis“.

    6.

    Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje numatyta: „[š]ios Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę <...>“.

    Direktyva 95/46

    7.

    Pagal Direktyvos 95/46 ( 3 ) 1 straipsnio 1 dalį, „valstybės narės saugo fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis“ ( 4 ).

    8.

    Direktyvos 2 straipsnio a punkte apibrėžta, kad sąvoka „asmens duomenys“ reiškia „bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu) ( 5 ), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“, o „asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta“, yra „tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais“.

    9.

    Direktyvos 2 straipsnio b punkte apibrėžta, kad sąvoka „asmens duomenų tvarkymas“ arba tiesiog „tvarkymas“ reiškia „bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį, automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekamus su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas“. Remiantis direktyvos 2 straipsnio c punktu, „asmens duomenų kaupimo rinkmenose [organizavimo] sistema“ arba „rinkmenų [organizacinė] sistema“ reiškia „bet kurį susistemintą pagal specifinius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinį, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu“.

    10.

    Pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 1 dalį ši direktyva taikoma „automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis“ ir „neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų [organizacinės] sistemos dalį“ ( 6 ). Direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatytos tam tikros išimtys, kai Direktyva 95/46 netaikoma tvarkant, o 7 straipsnyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis.

    11.

    Direktyvos 12 straipsnyje „Teisė gauti informaciją“ numatyta ( 7 ):

    „Valstybės narės garantuoja kiekvienam duomenų subjektui teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas:

    a)

    be apribojimų, priimtinais laiko tarpais, per daug nedelsdamas ir be pernelyg didelių išlaidų, pateiktų:

    patvirtinimą, ar su juo susiję duomenys yra tvarkomi, ir informaciją bent jau apie tvarkymo tikslus, duomenų kategorijas, gavėjus, kuriems atskleidžiami duomenys, arba jų kategorijas,

    pranešimą suprantamu pavidalu apie tvarkomus duomenis ir bet kurią prieinamą informaciją apie jų šaltinius,

    žinias apie loginius metodus, naudojamus automatiškai tvarkant duomenis apie duomenų subjektą, bent 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų automatinių sprendimų atveju;

    b)

    tinkamai ištaisytų, ištrintų arba blokuotų duomenis, kurie tvarkomi nesilaikant šios direktyvos nuostatų, o ypač, kai tie duomenys yra neišsamūs ar netikslūs;

    c)

    praneštų trečiosioms šalims, kurioms duomenys buvo atskleisti, kad pagal b punktą duomenys buvo ištaisyti, ištrinti ar blokuoti, nebent tai padaryti būtų neįmanoma arba pernelyg sunku.“

    12.

    Direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys ir apribojimai, taikomi, be kita ko, ir teisei susipažinti ( 8 ):

    „Valstybės narės gali priimti teisines priemones, kad apribotų 6 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje bei 12 ir 21 straipsniuose numatytų prievolių ir teisių mastą, kai toks apribojimas yra reikalinga apsaugos [priemonė] norint užtikrinti:

    <...>

    d)

    kriminalinių nusikaltimų bei reglamentuojamų profesijų etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, išaiškinimą ir persekiojimą;

    <...>

    f)

    kontrolės, tikrinimo ar taisyklių nustatymo funkciją, kuri susijusi, bent atsitiktinai, su įgaliojimų vykdymu c, d ir e punktuose nurodytais atvejais;

    g)

    duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.“

    Kiti ES teisės aktai

    13.

    Reglamente Nr. 45/2001 ( 9 ) numatyta asmenų apsauga Bendrijos institucijoms tvarkant asmens duomenis. Jame sąvokos „asmens duomenys“ ir „asmens duomenų tvarkymas“ apibrėžtos iš esmės taip pat, kaip ir Direktyvoje 95/46 ( 10 ). Jame taip pat numatyta teisė gauti pranešimą, visų pirma suprantamu pavidalu, apie tvarkomus asmens duomenis ir visą prieinamą informaciją apie jų šaltinius ( 11 ).

    14.

    ES teisės aktuose, numatančiuose teisę susipažinti su dokumentais, kaip antai Reglamente Nr. 1049/2001 ( 12 ) ir Teisingumo Teismo sprendime dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ( 13 ), numatytos išimtys, skirtos užtikrinti „asmens privataus gyvenimo ir neliečiamybės, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius [Sąjungos] teisės aktus“ apsaugą ( 14 ) ir pagrindai, kuriais remiantis nesuteikiama teisė susipažinti su dokumentais, jeigu dėl to nukentėtų „teismo proceso ir teisinių nuomonių“ apsauga ( 15 ).

    Nyderlandų teisė ir procesas

    15.

    Wet bescherming persoonsgegevens (Asmens duomenų apsaugos įstatymas, toliau – Wbp) asmens duomenų sąvoka ( 16 ), jo taikymo sritis ( 17 ) ir teisė susipažinti su dokumentais ( 18 ) apibrėžti panašiai kaip Direktyvoje 95/46. Pareiškėjai juo remiasi siekdami susipažinti su protokolu, kurio pagrindu priimtas sprendimas dėl jų prašymo suteikti nustatytos trukmės leidimą gyventi šalyje pagal 2000 m. Vreemdelingenwet (Užsieniečių įstatymas).

    16.

    Tokį prašymą, kuris pateikiamas Immigratie- en Naturalisatiedienst (Imigracijos ir natūralizacijos tarnyba), pirmiausia nagrinėja tarnybos specialistas, kuris parengia sprendimo projektą ir papildomą dokumentą – „protokolą“ ( 19 ), apimantį, be kita ko, teisinę analizę, kurios pagrindu priimamas sprendimo projektas. Jeigu specialistas neturi teisės pasirašyti sprendimo projekto, jis projektą kartu su protokolu pateikia revizoriui (vyresniajam specialistui) vertinti. Šis vyresnysis specialistas gali patvirtinti arba atmesti protokole pateiktą teisinę analizę, tačiau protokolas nėra galutinio sprendimo dėl leidimo gyventi dalis, nesvarbu, ar specialistas yra kompetentingas pasirašyti sprendimą.

    17.

    Paprastai protokole nurodoma specialisto vardas ir pavardė, telefono ir kabineto numeris; laukeliai vyresniojo (-iųjų) specialisto (-ų) inicialams, vardams ir pavardėms; pareiškėjo vardas ir pavardė, gimimo data, pilietybė, lytis, tautybė, religija ir kalba; informacija apie proceso eigą; informacija apie pareiškėjo deklaracijas ir pateiktus dokumentus; taikytinos teisės nuostatos ir atitinkamos informacijos įvertinimas atsižvelgiant į taikytiną teisę (toliau – teisinė analizė). Raad van State (Valstybės Taryba) teigimu, teisinės analizės apimtis įvairuoja nuo kelių sakinių iki kelių puslapių. Posėdyje Nyderlandų vyriausybė patvirtino, kad protokolai rengiami ne pagal kokį nors šabloną. Jeigu teisinė analizė yra didelės apimties, protokole gali būti pateikiamas pareiškimų patikimumo vertinimas, kodėl ir kokiais pagrindais pareiškėjui reikėtų (arba nereikėtų) suteikti leidimą gyventi šalyje. Jeigu pateikiama glaustesnė analizė, protokole gali būti nurodyta tik nusistovėjusi administravimo praktika.

    18.

    Iš byloje C‑372/12 pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat manytina, kad Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel (Imigracijos, integracijos ir prieglobsčio reikalų ministras, toliau – ministras) paaiškino, jog protokolai yra pareiškėjų bylų, kurios sisteminamos pagal kiekvienam pareiškėjui suteikiamą „v kodą“, dalis. Nežinant šio kodo, neįmanoma susirasti bylos ar jos peržiūrėti.

    19.

    Vadovaujantis iki 2009 m. liepos 14 d. galiojusia praktika, pateikus prašymą buvo leidžiama susipažinti su protokolu (įskaitant teisinę analizę). Tokių prašymų būdavo daug. Ministro teigimu, dėl tokios praktikos padidėjo darbo krūvis, o teisinė analizė dažnai būdavo aiškinama klaidingai. Be to, tam tikrais atvejais protokoluose imta nebepateikinėti teisinės analizės arba ji imta trumpinti. IND darbo instrukcija Nr. 2009/11 tokios praktikos atsisakyta ir galimybė susipažinti su protokolu (įskaitant teisinę analizę) nebesuteikiama.

    Faktinės aplinkybės, prejudiciniai klausimai ir procesas

    Byla C‑141/12 Y.S.

    20.

    2009 m. birželio 9 d. sprendimu ministras atmetė Y.S. prašymą suteikti nustatytos trukmės leidimą gyventi šalyje „asiel“. Šis sprendimas buvo panaikintas, tačiau 2010 m. liepos 6 d. prašymas vėl atmestas. Y.S. prašymas susipažinti su 2010 m. liepos 6 d. sprendimo protokolu atmestas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu motyvuojant, kad protokolas apima ne tik asmens duomenis, bet ir teisinę analizę. Šiame sprendime ministras išvardijo pakankamai protokole esančių duomenų, jų šaltinius ir institucijas, kurios turėjo teisę susipažinti su jais.

    21.

    Y.S. skundas dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo 2011 m. kovo 22 d. priimtu sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu. Y.S. pastarąjį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmusiam teismui, kuris pateikė šiuos prejudicinius klausimus:

    „1.

    Ar duomenys, kurie pateikiami protokole ir kurie yra susiję su suinteresuotuoju asmeniu, yra asmens duomenys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punktą?

    2.

    Ar protokole pateikta teisinė analizė yra asmens duomenys, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą?

    3.

    Ar tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas patvirtintų, kad minėti duomenys yra asmens duomenys, duomenų valdytojas arba valdžios institucija turi pagal Direktyvos 95/46/EB 12 straipsnį ir Chartijos 8 straipsnio 2 dalį suteikti informacijos apie šiuos asmens duomenis?

    4.

    Ar tokiomis aplinkybėmis suinteresuotasis asmuo gali tiesiogiai remtis Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktu, ir, jei taip, ar jame esantis sakinys „laikantis teisėto (sprendimo priėmimo proceso) konfidencialumo“ turi būti aiškinamas taip, kad dėl šios priežasties teisė susipažinti su protokolu gali būti nesuteikiama?

    5.

    Ar tuo atveju, kai suinteresuotasis asmuo prašo leisti susipažinti su protokolu, duomenų valdytojas arba valdžios institucija turi pateikti šio dokumento kopiją tam, kad būtų užtikrinta teisė gauti informacijos?“

    Byla C‑372/12 M. ir S.

    22.

    M., kuriam buvo suteiktas nustatytos trukmės leidimas gyventi šalyje „asiel“, 2009 m. spalio 30 d. pateikė prašymą susipažinti su šio sprendimo protokolu. 2010 m. vasario 19 d. S. pateikė prašymą susipažinti su sprendimo, kuriuo jam suteiktas nustatytos trukmės leidimas gyventi šalyje „regulier“, protokolu. Šie prašymai atitinkamai buvo atmesti 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. kovo 31 d. M. ir S. skundus dėl šių sprendimų ministras pripažino nepagrįstais atitinkamai 2010 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. spalio 21 d.

    23.

    M. ministro sprendimą apskundė Rechtbank Middelburg (Midelburgo pirmosios instancijos teismas), kuris 2011 m. birželio 16 d. sprendime nurodė, kad skundas buvo pagrįstas, panaikino sprendimą ir pavedė ministrui naują sprendimą priimti atsižvelgiant į šio teismo sprendimą. S. ministro sprendimą apskundė Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas). 2011 m. rugpjūčio 4 d. šis teismas priėmė analogišką Rechtbank Middelburg sprendimą.

    24.

    Ministras abu sprendimus apskundė Raad van State, ši pateikė tokius prejudicinius klausimus:

    „1.

    Ar (Direktyvos 95/46) 12 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad egzistuoja teisė gauti dokumentų, kuriuose yra tvarkomų asmens duomenų, kopiją, ar pakanka pateikti pranešimą suprantamu pavidalu apie tvarkomus asmens duomenis?

    2.

    Ar žodžius „teisė susipažinti“, pateikiamus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 2 dalyje, reikia aiškinti taip, kad egzistuoja teisė gauti dokumentų, kuriuose tvarkomi asmens duomenys, kopiją, ar pakanka pateikti pranešimą suprantamu pavidalu apie tvarkomus asmens duomenis, kaip tai suprantama pagal (Direktyvos 95/46/EB) 12 straipsnio a punktą?

    3.

    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas taip pat skirtas Sąjungos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina (Sąjungos) teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį?

    4.

    Ar tai, kad dėl „protokolų“ atskleidimo juose nebenurodomos priežastys, dėl kurių siūloma priimti konkretų sprendimą, o tai yra nepalanku atitinkamos administracinės įstaigos viduje vykstančiam netrukdomam pasikeitimui nuomonėmis ir tinkamai sprendimo priėmimo proceso eigai, yra teisėtas konfidencialumas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą?

    5.

    Ar teisinė analizė, kaip antai pateikiama „protokole“, gali būti laikoma asmens duomenimis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punktą?

    6.

    Ar suinteresuotumas netrukdomai pasikeisti nuomonėmis atitinkamos administracinės institucijos viduje taip pat priskirtinas prie kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 13 straipsnio 1 dalies g punktą? Jei į šį klausimą bus atsakyta neigiamai: ar dėl to šis suinteresuotumas patenka į šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies d ir f punktų taikymo sritį?“

    Procesas

    25.

    Byloje C‑141/12 pastabas raštu pateikė Y.S., Austrijos, Čekijos, Graikijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Komisija. Byloje C‑372/12 pastabas raštu pateikė M. ir S., Prancūzijos, Nyderlandų ir Portugalijos vyriausybės bei Komisija.

    26.

    2013 m. balandžio 30 d. nutartimi Teisingumo Teismas sujungė šias dvi bylas, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

    27.

    2013 m. liepos 3 d. posėdyje Y.S., M. ir S., Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Komisija pateikė pastabas žodžiu.

    Vertinimas

    Pirminės pastabos

    28.

    Neginčijama, kad protokolas – tai dokumentas, kuriame pateikiami asmens duomenys, ir kad Y.S., M. ir S. buvo sudaryta galimybė susipažinti su šiais asmens duomenimis (išskyrus teisinę analizę), jie buvo informuoti apie šių duomenų šaltinius ir institucijas, kurioms šie duomenys buvo išsiųsti. Abi bylos iš esmės susijusios su teise (jos įgyvendinimo pavidalu) susipažinti su kita protokolo turinio dalimi, t. y. teisine analize.

    29.

    Pirma išnagrinėsiu klausimus, susijusius su Direktyvos 95/46 aiškinimu, vėliau – klausimus dėl Chartijos. Jeigu klausimai abiejuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl to paties dalyko, juos nagrinėsiu kartu.

    Teisė susipažinti su asmens duomenimis, teisė susipažinti su byla ir motyvuoti sprendimai

    30.

    Posėdyje paaiškėjo, kad pareiškėjai nori suprasti, kokiais motyvais vadovautasi priimant atskirus sprendimus dėl leidimo gyventi šalyje. Panašu, kad sprendimo motyvai buvo nurodyti Y.S. atveju ir nenurodyti M. ir S. atvejais.

    31.

    Neabejoju, kad pareiškėjai turi svarių priežasčių susipažinti su informacija, su kuria tvirtina turį teisę susipažinti. Be to, tai, kad jie siekia susipažinti su protokolu, rodo, kad jiems pateiktą informaciją jie laiko neišsamia, o dėl to jų padėtis galėjo tapti pažeidžiama.

    32.

    Tačiau platus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių aiškinimas ar jų taikymo srities didinimas, kad apimtų nuomones ir kitas priemones, kurių imamasi rengiant galutinį sprendimą ar atliekant tyrimą iki jo priėmimo, nėra priemonė, leidžianti apsisaugoti nuo pareigos nurodyti sprendimo priėmimo motyvus principo, neatsiejamo nuo veiksmingos teisinės gynybos, pažeidimo.

    33.

    Priešingai, to, kad sprendimas yra tinkamai motyvuotas, todėl pareiškėjas gali susipažinti su visais sprendimo priėmimo motyvais ir veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, dar nepakanka išvadai, kad teisė susipažinti su visa teisine analize, jeigu tokiai analizei nėra taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklės, nėra būtina.

    34.

    Nė vienas iš prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų neprašo Teisingumo Teismo išaiškinti pareigos pagal Chartijos 47 straipsnį arba antrinės teisės aktus nurodyti vykdomosios valdžios institucijų galutinių sprendimų dėl leidimo gyventi šalyje motyvus, taip pat teisės būti išklausytam arba teisės susipažinti su byla, kurios dalimi gali būti vidaus naudojimo dokumentas, kaip antai protokolas. Pareiškėjai (kaip suprantu) taip pat nesiremia nė vienu iš šių pagrindų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nagrinėjamose bylose.

    35.

    Tai, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai apsiribojo prašymu išaiškinti ES teisės nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų apsaugą, dar nereiškia, kad Teisingumo Teismas neturi atsižvelgti į visus Sąjungos teisės elementus, galinčius jiems padėti priimti sprendimą nagrinėjamose bylose ( 20 ). Tačiau nemanau, kad Teisingumo Teismas šiuo atveju gali pateikti išsamesnį atsakymą. Pareiga nurodyti motyvus ir teisė susipažinti su byla nebuvo tinkamai apibūdinti Teisingumo Teismui. Be to, nors pareiškėjai nurodė žinantys apie pagal Sąjungos teisę egzistuojančią pareigą nurodyti sprendimų dėl prieglobsčio motyvus ( 21 ), nė vienas jų šiuo atžvilgiu nepareiškė jokių reikalavimų.

    36.

    Per teismo posėdį byloje C‑372/12 Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad paprašius leidžiama susipažinti su palankaus sprendimo motyvais. Tačiau manytina, kad M. ir S. nebuvo informuoti, kodėl jiems buvo suteikti leidimai gyventi šalyje. Nesutinku su Nyderlandų vyriausybės tvirtinimu, kad pareiškėjai dažnai visiškai nesuinteresuoti sužinoti sprendimo motyvus. Kaip posėdyje pažymėjo M. ir S. advokatas, palankaus sprendimo priėmimą lėmusios aplinkybės gali pasikeisti, o tai gali lemti kitokio sprendimo priėmimą ( 22 ). Tad tikslus žinojimas, kurios būtent aplinkybės buvo svarbios priimant sprendimą, yra teisėtas interesas. Bendrieji ES teisės principai, kaip antai veiksmingos teisinės apsaugos principas (dabar įtvirtintas Chartijos 47 straipsnyje) ( 23 ), gina šį interesą ( 24 ). Tačiau jo negina ES teisės normos, kuriomis reglamentuojama asmens duomenų apsauga. Šiomis normomis siekiama kitų tikslų ( 25 ).

    37.

    Bet kuriuo atveju, net jeigu būtų sudaryta galimybė susipažinti su protokole pateikta teisine analize motyvuojant, kad tai yra asmens duomenys, tuo nebūtinai būtų ištaisyta institucijos klaida, kai motyvai nenurodomi galutiniame sprendime ar jie nepadaromi prieinami kitais būdais. Kaip suprantu ( 26 ), protokole, kuriame išdėstoma nuomonė vyresniajam specialistui, nebūtinai pateikiami visi (ar apskritai kokie nors) argumentai, nulėmę galutinį kompetentingos institucijos priimtą sprendimą. Be to, manytina, kad kartais teisinę analizę sudaro ne daugiau kaip keli sakiniai. Esant tokioms aplinkybėms, net jeigu vyresnysis specialistas vadovautųsi nuomone, teisinėje analizėje nebūtinai būtų nurodytas pakankamas motyvavimas.

    38.

    Galiausiai nė vienas iš prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų neklausė Teisingumo Teismo, ar pagal Sąjungos teisę valstybės narės, siekdamos užtikrinti kompetentingų institucijų sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumą, teisę susipažinti su šioms procedūroms naudota informacija ir (arba) teisę į deramą administravimą, privalo sudaryti galimybes susipažinti su byla tokiuose procesuose, kuriuose bylinėjasi Y.S., M. ir S. (arba į bylos medžiagą įtraukti protokolus, kuriuose pateikiama teisinė analizė), arba išklausyti pareiškėjus dėl vidaus procedūrų prieš priimdamos galutinį sprendimą dėl leidimo gyventi šalyje. Šie klausimai nenagrinėti nei žodinėje, nei rašytinėje proceso dalyje.

    39.

    Todėl analizuodama apsiribosiu teise susipažinti su asmens duomenimis.

    Teisė susipažinti su asmens duomenimis pagal Direktyvą 95/46

    Įžanga

    40.

    Direktyva 95/46 taikoma visiškai arba iš dalies automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti organizacinės sistemos dalį ( 27 ). Apsauga taikoma ir užtikrinama tik jei duomenys tvarkomi šiais būdais ( 28 ). Todėl 12 straipsnyje numatyta teisė susipažinti taikoma tik asmens duomenims, kurie yra arba gali būti tvarkomi ar kaupiami tokiu būdu. Pats paprasčiausias būdas pasinaudoti šia teise yra reikalauti pranešti apie „tvarkomus“ duomenis ir informuoti apie jų šaltinius ( 29 ). Tačiau ja galima pasinaudoti ir siekiant gauti patvirtinimą, ar duomenys yra tvarkomi, ir informaciją apie jų tvarkymą, žinias apie loginius metodus, naudojamus automatiškai tvarkant duomenis, duomenų taisymą, trynimą ar blokavimą (jeigu jie tvarkomi nesilaikant direktyvos nuostatų) ir prireikus jų pateikimą tretiesiems asmenims.

    41.

    Tad tai, ar remdamiesi Direktyva 95/46 Y.S., M. ir S. turi teisę susipažinti su protokole pateikta teisine analize, priklauso nuo to, ar ši analizė laikytina „asmens duomenimis“ arba, jeigu ne, vienu iš jų tvarkymo arba organizavimo būdų, kuriems taikoma ši direktyva.

    „Asmens duomenų“ ir „tvarkymo“ sąvokos (pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai byloje C‑141/12 ir penktasis prejudicinis klausimas byloje C‑372/12)

    42.

    Pirmuoju klausimu byloje C‑141/12 Rechtbank Middelburg siekia sužinoti, ar protokole pateikti su duomenų subjektu susiję duomenys (skirtingai nei duomenys, susiję, pavyzdžiui, su specialistu ir (arba) vyresniuoju specialistu) yra „asmens duomenys“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą. Antruoju klausimu (kuris atitinka penktąjį klausimą byloje C‑372/12), teismas užduoda tą patį klausimą dėl protokole pateiktos teisinės analizės.

    43.

    Akivaizdu, kad atsakymas į pirmąjį klausimą yra „taip“.

    44.

    Apskritai „asmens duomenys“ yra plati sąvoka ( 30 ). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad ši sąvoka apima, pavyzdžiui, „asmens pavardę, susietą su šio asmens telefono numeriu ar informacija apie jo darbo sąlygas ar pomėgius“ ( 31 ), jo adresą ( 32 ), jo dienos darbo ir poilsio laikotarpius bei atitinkamas pertraukas ar pauzes ( 33 ), tam tikrų įmonių mokamas pajamas ir šių išmokų gavėjus ( 34 ), fizinių asmenų darbo arba kapitalo pajamas ir jų turtą ( 35 ).

    45.

    Atrodo, kad faktinis tokios informacijos turinys nėra svarbus, jeigu tik ji susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Galima suprasti, kad toks yra bet kokių faktų apie tokio asmens privatų gyvenimą ir atitinkamu atveju galbūt net jo profesinę veiklą (galinčią apimti viešesnį jo privataus gyvenimo aspektą) turinys ( 36 ). Jis gali būti išreikštas raštu arba, pavyzdžiui, kaip garsas ar vaizdas ( 37 ).

    46.

    Tad protokole pateikta informacija, susijusi su tokiais duomenimis kaip pareiškėjo vardas ir pavardė, gimimo data, pilietybė, lytis, tautybė, religija ir kalba, yra „asmens duomenys“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą.

    47.

    Kalbant apie antrąjį klausimą, manytina, kad teisinė analizė nėra asmens duomenys.

    48.

    Tai nebe pirmas kartas, kai Teisingumo Teismui pateikiamas klausimas dėl teisės susipažinti su teisine analize arba nuomone ( 38 ). Tačiau kitais atvejais teisė susipažinti buvo grindžiama kitais pagrindais ( 39 ). Teisingumo Teismui nereikėjo nagrinėti, ar dokumentas, kuriame pateikta teisinė analizė arba nuomonė, skiriasi nuo kitokio turinio dokumento, ir kodėl.

    49.

    Nors Teisingumo Teismas šioje byloje tokio nagrinėjimo išvengti negali, nemanau, kad yra būtina išsamiai apibrėžti „asmens duomenų“, „teisinės analizės“ ar kitokio pobūdžio analizės sąvokas ( 40 ). Pakanka įvertinti, ar protokole pateikta teisinė analizė yra asmens duomenys.

    50.

    Manau, kad šioje byloje taip nėra.

    51.

    Išskirčiau tris teisinės analizės rūšis, iš kurių tik viena, atrodo, atitinka pateiktą protokole.

    52.

    Pirmos rūšies analizė yra visiškai abstrakti: ji susijusi su teisės aiškinimu ir taikymu nesinaudojant informacija apie asmenį, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, ar kitų rūšių duomenimis. Pavyzdžiui, Direktyva 95/46 netaikoma šioje direktyvoje vartojamos „asmens duomenų“ sąvokos teisinei analizei, nes tokia analizė nėra susijusi su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta.

    53.

    Antros rūšies analizė yra ne tokia abstrakti, nes joje naudojami iliustruojantys faktai. Tačiau šie faktai nėra susiję su konkrečiu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, ar konkrečiu įvykiu. Todėl šios rūšies teisinė analizė nepatenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį.

    54.

    Trečios rūšies analizė apima faktų, susijusių su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta (arba įvykiu, kuriame toks asmuo dalyvavo), teisiniu klasifikavimu ir jų vertinimu pagal taikytinas teisės normas. Teisinė analizė, su kuria siekia susipažinti Y.S., M. ir S., priskirtina prie šios rūšies.

    55.

    Manęs neįtikino, kad Direktyvos 95/46 formuluotę „bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“ reikėtų aiškinti taip plačiai, kad ji apimtų visą perduoti galimą turinį, į kurį įterpti su duomenų subjektu susiję faktiniai elementai.

    56.

    Manau, kad prie asmens duomenų gali būti priskiriama tik informacija, susijusi su faktais apie asmenį. Teisinė analizė nėra toks faktas, išskyrus patį jos egzistavimo faktą. Tad, pavyzdžiui, asmens adresas yra asmens duomenys, o jo teisiškai reikšmingos nuolatinės gyvenamosios vietos analizė – ne.

    57.

    Atsižvelgdama į tai nemanau, kad yra naudinga skirti „objektyvius“ faktus nuo „subjektyvios“ analizės. Faktai gali būti išreiškiami pačiu įvairiausiu pavidalu, kai kurie jų yra nustatyti įvertinus visas įmanomas aplinkybes. Pavyzdžiui, asmens svorį galima objektyviai nurodyti kilogramais arba įvertinti subjektyviai nurodant, pavyzdžiui, „nepakankamo svorio“ ar „nutukęs“. Todėl neatmetu galimybės, kad vertinimai ir nuomonės kartais gali būti laikomi duomenims.

    58.

    Tačiau motyvų loginė seka, kuria prieinama prie išvados, kad asmuo yra „nepakankamo svorio“ ar „nutukęs“, kaip ir teisinė analizė, nėra faktai.

    59.

    Teisinė analizė – tai motyvai, kuriais grindžiamas atsakymas į teisinį klausimą. Pats atsakymas gali būti pateikiamas kaip patarimas, nuomonė ar sprendimas (todėl gali būti teisiškai privalomas arba ne). Be faktų, kuriais yra grindžiama (kai kurie jų gali būti asmens duomenys), tokia analizė apima atsakymo paaiškinimą. Pats paaiškinimas nėra informacija, susijusi su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Jį nebent būtų galima vertinti kaip informaciją apie atitinkamos teisės normos, į kurią atsižvelgiant yra vertinama ir (galbūt) nustatoma asmens teisinė padėtis, aiškinimą ir taikymą. Asmens duomenys ir kiti faktiniai elementai taip pat gali būti medžiaga, padedanti rengti atsakymą, tačiau dėl to pati teisinė analizė netampa asmens duomenimis.

    60.

    Be to, asmuo turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, nes yra suinteresuotas savo pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma teisės į privatumą, kai valstybės narės tvarko su juo susijusią informaciją, apsauga ( 41 ). Nesuteikus teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis arba informacija apie šį procesą kitos Direktyvos 95/46 dalys taptų neveiksmingos. Pavyzdžiui, nebūtų įmanoma patikrinti, ar asmens duomenys yra tvarkomi tik tada, kai juos tvarkyti reikia vykdant užduotį, atliekamą įgyvendinant duomenų valdytojui suteiktus oficialius įgaliojimus ( 42 ), arba pasiekti, kad tokie duomenys būtų ištaisyti ar ištrinti ( 43 ). Priešingai, teisinė analizė, kaip tokia, nepatenka į asmens privatumo teisės taikymo sritį. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad toks asmuo turi teisę pats ją patikrinti ir ištaisyti bei reikalauti ją ištrinti arba blokuoti ( 44 ). Sprendimo, kuriam buvo parengta tokia teisinė analizė, peržiūra yra veikiau nepriklausomo teismo funkcija.

    61.

    Remdamasi šiais motyvais manau, kad pagal Direktyvą 95/46 valstybėms narėms neprivaloma sudaryti galimybės susipažinti su tokia teisine analize, kai ji yra įtraukta į vidaus naudojimo dokumentą, kaip antai protokolą, apimantį asmens duomenis, nes pati tokia teisinė analizė nėra asmens duomenys.

    62.

    Ar teisinė analizė yra tvarkymo arba organizavimo, kuriems taikoma Direktyva 95/46, forma?

    63.

    Aš taip nemanau. Veikiau tai procesas vykdomas vien atskiro žmogaus veiksmais, kuriais asmens duomenys (kiek jie yra svarbūs teisinei analizei) vertinami, teisiškai kvalifikuojami ir jiems taikoma teisė, taip pat priimamas sprendimas teisės klausimu. Be to, šis procesas nėra nei automatinis, nei skirtas organizuoti duomenis ( 45 ).

    64.

    Tvarkymas apima „bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį“, kuriuos Direktyvoje 95/46 nurodytas subjektas atlieka su duomenimis. Žodžių junginys „kaip antai“, vartojamas 2 straipsnio b punkte, rodo, kad operacijų sąrašas nėra išsamus ( 46 ), tačiau kartu parodo, kokių rūšių operacijos yra laikomos „tvarkymu“. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad asmens duomenų patalpinimas interneto puslapyje laikytinas tvarkymu ( 47 ). Į sąrašą taip pat įtraukti asmens duomenų „adaptavimas“ ir „naudojimas“, nenurodant šių veiksmų tikslo (nors atrodo, kad kai kurios Direktyvos 95/46 taikymo išimtys siejamos su tvarkymo tikslu) ( 48 ). Be to, tvarkymu taip pat gali būti pripažintas garsinių ir vaizdinių duomenų surinkimas, persiuntimas, manipuliavimas, įrašymas, saugojimas ar perdavimas ( 49 ).

    65.

    Mano manymu, visos šios operacijos yra veiksmai, kurie atliekami asmens duomenų atžvilgiu, tačiau jų nevertinant, o tai yra neišvengiama teisinės analizės atveju. Tas pats pasakytina ir apie organizavimo sąvoką.

    66.

    Net jeigu teisinė analizė būtų laikoma tvarkymo forma, jis nėra nei automatinis, nei atliekamas pagal rankinę duomenų organizavimo sistemą. Pridursiu, kad bet kuriuo atveju Direktyvos 95/46 12 straipsnyje yra numatyta teisė susipažinti su asmens duomenimis, o ne su jų tvarkymu ar tvarkymo rezultatu.

    Dėl teisės susipažinti apimties pagal Direktyvą 95/46 (trečiasis prejudicinis klausimas byloje C‑141/12)

    67.

    Trečiuoju klausimu byloje C‑141/12 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar remiantis Direktyvos 95/46 12 straipsniu ir Chartijos 8 straipsnio 2 dalimi ( 50 ) reikia sudaryti galimybę susipažinti su „minėtais duomenimis“, jeigu Teisingumo Teismas juos pripažintų asmens duomenimis.

    68.

    Man atrodo, kad atsakymas gali būti tik „taip“, su sąlyga, kad toks susipažinimas nėra ribojamas arba negalimas pagal Direktyvos 95/46 13 straipsnį.

    Susipažinimo forma (penktasis prejudicinis klausimas byloje C‑141/12 ir pirmasis bei antrasis prejudiciniai klausimai byloje C‑372/12)

    69.

    Abu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai klausia, ar Direktyva 95/46 reikalaujama pateikti protokolo kopiją su juo susipažinti siekiantiems asmenims.

    70.

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑372/12 šiuo atžvilgiu taip pat remiasi Chartijos 8 straipsnio 2 dalimi. Nors tuo metu, kai buvo rengiamas Chartijos 8 straipsnis, egzistavo, be kita ko, Direktyvos 95/46 sistema, Chartijoje įtvirtinta atskira teisė į asmens duomenų apsaugą ( 51 ). Tačiau joje neformuluojamas atskiras standartas, numatantis formą, kuria turi būti suteikta prieiga. Atsižvelgdama į proporcingumo ir teisinio apibrėžtumo principus, Chartijos 8 straipsnio 2 dalį suprantu kaip reiškiantį, kad galimybė susipažinti neturi viršyti to, kas būtina jos tikslams pasiekti ir informuojant duomenų subjektą apie asmens duomenis, kurių apsauga numatyta šioje nuostatoje. Direktyvos 95/46 12 straipsnyje nustatytas reikalavimas atitinka šiuos principus. Todėl nemanau, kad reikia atskirai nagrinėti galimybės susipažinti formą pagal Chartijos 8 straipsnį.

    71.

    Direktyvoje 95/46 neįtvirtinta teisė susipažinti su bet kuriuo ar kiekvienu dokumentu ar byla, kurioje pateikiami arba naudojami asmens duomenys. Direktyva taip pat neriboja materialios išraiškos formos, kuria turi būti pateikiami asmens duomenys, su kuriais ja suteikiama teisė susipažinti.

    72.

    Tačiau joje numatyta, kad duomenų subjektui pranešimas apie tvarkomus duomenis ir bet kurią prieinamą informaciją apie jų šaltinius turi būti pateikiamas „suprantamu pavidalu“ ( 52 ).

    73.

    Nelygu aplinkybės, kopija gali būti nereikalinga arba nepakankama.

    74.

    Direktyva 95/46 nereikalaujama, kad įgyvendinant teisę susipažinti asmens duomenys būtų pateikti tokia materialios išraiškos forma, kuria jie egzistuoja ar buvo iš pradžių įrašyti. Šiuo atžvilgiu manau, kad valstybėms narėms palikta nemažai diskrecijos atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes nustatyti ( 53 ), kokia forma sudaryti galimybę susipažinti su asmens duomenimis.

    75.

    Atlikdama tokį vertinimą, valstybė narė visų pirma turi atsižvelgti į: i) tokios informacijos egzistavimo ir pateikimo duomenų subjektui materialios išraiškos formą (formas); ii) asmens duomenų rūšį; ir iii) teisės susipažinti tikslus.

    76.

    Pirma, asmens duomenys gali būti išreikšti skirtinga forma. Pavyzdžiui, per interviu duomenys gali būti įrašyti ir vėliau saugomi garsajuostėje, elektroninėje šio įrašo rinkmenoje arba rašytinėje stenogramoje. Taigi, jeigu asmens duomenų šaltinis yra interviu, Direktyvos 95/46 12 straipsnyje nėra numatyta, ar tokie duomenys turi būti pateikti garsajuostės, įrašo rinkmenos, stenogramos ar kurios nors kitos laikmenos forma. Bet kuriuo atveju duomenys turi būti pateikti patvaria ir visam asmens duomenų rinkiniui pateikti tinkama fizine forma.

    77.

    Antra, Direktyvos 95/46 12 straipsniu duomenų subjektui garantuojama galimybė susipažinti tik su jo asmens duomenimis, kurie yra tvarkomi, o ne kuria nors kita informacija, įskaitant susijusią su kitu duomenų subjektu. Dėl šios priežasties asmens duomenų rinkinys, išdėstytas (pavyzdžiui) atskirame dokumente arba protokolo, iš kurio pašalintas arba padarytas nepasiekiamu visas turinys, kuris nėra asmens duomenys, kopija laikytina tinkama pateikimo forma. Kita vertus, dokumentą, kuriame tėra išvardytos skambučių iš asmeniui priklausančio mobiliojo telefono numerio datos ir laikai, gali reikėti pateikti visą, nes tokios informacijos pateikimas kitu pavidalu gali būti nepraktiškas ar neįsivaizduojamas.

    78.

    Trečia, pateikiami duomenys turi būti tokie, kad duomenų subjektas galėtų sužinoti ir suprasti jų turinį ir prireikus pasinaudoti Direktyvos 95/46 12 straipsnio b ir c punktais jam numatytomis teisėmis, taip pat, pavyzdžiui, savo teise prieštarauti jo asmens duomenų tvarkymui (14 straipsnis) ir teise pareikšti ieškinį dėl patirtos žalos (22 ir 23 straipsniai) ( 54 ). Todėl duomenys turi būti pateikti tokia forma, kuri leistų duomenų subjektui, pavyzdžiui, juos peržiūrėti ir suprasti, patikrinti jų tikslumą ir tvarkymo teisėtumą, reikalauti pataisyti ir gal net prieštarauti (tolesniam) jų tvarkymui ( 55 ). Todėl prieigos forma priklauso ir nuo teisių, kuriomis ketina pasinaudoti duomenų subjektas.

    79.

    Todėl tai, kad asmens duomenys yra dokumente, kaip antai protokole, nereiškia, kad duomenų subjektas automatiškai įgyja teisę juos gauti šia materialinės išraiškos forma, t. y. tokio dokumento kopiją ar išrašą.

    Apribojimai ir išimtys (šeštasis prejudicinis klausimas byloje C‑372/12)

    80.

    Manau, kad Direktyvoje 95/46 nėra numatyti pagrindai, leidžiantys reikalauti prieigos prie protokole pateiktos teisinės analizės. Darytina išvada, kad atsisakymo leisti susipažinti nebūtina pagrįsti pagal šios direktyvos 13 straipsnį.

    81.

    Jeigu Teisingumo Teismas tam nepritartų ir nuspręstų, kad Direktyva 95/46 (visų pirma jos 12 straipsnis) yra taikoma, reiktų nagrinėti, ar suinteresuotumas užtikrinti netrikdomą keitimąsi nuomonėmis institucijoje patenka į 13 straipsnio 1 dalies g punkto sakinio „kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą“ taikymo sritį. Jeigu atsakymas būtų neigiamas, ar šis suinteresuotumas galėtų patekti į 13 straipsnio 1 dalies d ir f punktų taikymo sritį?

    82.

    Manau, kad į abu klausimus reiktų atsakyti „ne“.

    83.

    13 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus sąrašas pagrindų; jais gali būti pateisinama teisėkūros priemonė, kuria apribojama tam tikrose Direktyvos 95/46 nuostatose, įskaitant jos 12 straipsnį, numatytų pareigų ir teisių apimtis. Jos gali būti pagrįstos viešuoju interesu arba tinkama pusiausvyra tarp duomenų subjekto ir kitų asmenų teisių ir laisvių.

    84.

    Kalbant apie g punktą, pažymėtina, kad kitų (t. y. ne duomenų subjekto) teisių ir laisvių apsauga negali apimti asmens duomenis tvarkančios institucijos teisių ir laisvių. Jeigu teisinė analizė priskirta prie asmens duomenų, taip turėtų būti dėl to, kad ji yra susijusi su privačiais interesais asmens, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Nors viešasis interesas apsaugoti vidaus naudojimo nuomonę siekiant užtikrinti administracijos gebėjimą vykdyti pavestas funkcijas gali iš tiesų nesutapti su viešuoju interesu užtikrinti skaidrumą, galimybės susipažinti su tokia nuomone negalima riboti remiantis pirmuoju iš šių interesų, nes galimybė susipažinti apima tik tai, kas priskiriama prie privataus intereso.

    85.

    Dėl 13 straipsnio 1 dalies d ir f punktų neturiu pagrindo nesutikti su Nyderlandų vyriausybės nuomone, kad nėra ryšio tarp šiuose punktuose numatytų galimybės susipažinti apribojimų ir Direktyva ginamų interesų.

    Galimybė susipažinti su asmens duomenimis pagal Chartijos 41 straipsnį (ketvirtasis prejudicinis klausimas byloje C‑141/12 ir trečiasis bei ketvirtasis prejudiciniai klausimai byloje C‑372/12)

    86.

    Vadovaujantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi, Chartija yra skirta valstybėms narėms tik tada, kai jos įgyvena Sąjungos teisę. Kitaip tariant, Chartija taikoma tada, kai taikoma Sąjungos teisė ( 56 ). Šis apribojimas taikomas neatsižvelgiant į tolesnį apribojimą, numatytą konkrečioje Chartijos nuostatoje.

    87.

    Nagrinėjamose bylose Chartija yra taikoma, nes atitinkami sprendimai buvo priimti po jos įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d. ir, kaip posėdyje patvirtino Nyderlandų vyriausybė, remiantis Sąjungos teisę įgyvendinančiomis nacionalinės teisės normomis.

    88.

    Nepaisydama šios išvados, manau, kad Chartijos 41 straipsnis negali būti taikomas nagrinėjamose bylose, nes jame numatytos teisės, kuriomis galima pasinaudoti Sąjungos institucijų atžvilgiu (todėl yra susijęs su pastarųjų atitinkamomis pareigomis), o nagrinėjamos bylos susijusios su valstybės narės turimais asmens duomenimis ir kita informacija.

    89.

    Tokį Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimą, numatantį motyvavimo pareigą, Teisingumo Teismas patvirtino Sprendime Cicala ( 57 ). Nors 41 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai įvardytos ES institucijos, po jos apibendrinančios formuluotės „ši teisė apima“ nurodyti joje numatytų pareigų adresatai. Ši formuluotė yra nedviprasmiškas nukreipimas į 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, kuria galima pasinaudoti „Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų“ atžvilgiu.

    90.

    Teisingumo Teismo teiginys Sprendime M.M. ( 58 ), kad 41 straipsnio 2 dalis yra visuotinai taikoma, neprieštarauja Sprendimui Cicala. Sprendimo M.M. 82–84 punktai, skaitomi kartu, suponuoja, kad Teisingumo Teismas akcentavo teisės būti išklausytam esmę ir tai, kas ja gali remtis ( 59 ), todėl jis pabrėžė ne tik labai plačią šios teisės taikymo sritį, bet ir jau daug laiko jai tenkančią vietą ES teisinėje sistemoje.

    91.

    Todėl atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą byloje C‑372/12 turi būti „ne“, tad nebereikia atsakyti į šios bylos ketvirtąjį prejudicinį klausimą.

    92.

    Galiausiai jau paaiškinau, kodėl manau, kad Teisingumo Teismas neturėtų išplėsti pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimo apimties ir atsakyti į klausimus dėl teisės susipažinti su medžiaga ir motyvavimo pareiga tais atvejais, kai gali būti taikomi antrinės teisės aktai ar kitos Chartijos nuostatos, visų pirma jos 47 straipsnis. Tokie klausimai gali būti susiję arba nesusiję su aplinkybėmis, dėl kurių yra pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą. Kadangi nėra aišku, ar šie klausimai buvo tinkamai iškelti nacionaliniame teisme, taip pat nepateikus argumentų Teisingumo Teismui, būtina užtikrinti, kad Teisingumo Teismas atsakytų tik į tuos klausimus, kurie susiję su teise susipažinti su asmens duomenimis ( 60 ).

    Išvada

    93.

    Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes siūlau Teisingumo Teismui į Rechtbank Middelburg ir Raad van State pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

    1.

    Su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, susiję faktai yra „asmens duomenys“, kaip tai suprantama pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a punktą. Tačiau į šios direktyvos pateiktą „asmens duomenų“ apibrėžtį nepatenka atsakymo į teisės klausimą motyvai, apimantys faktų apie asmenį, kurio asmenybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, teisinį klasifikavimą ir jų vertinimą pagal taikytiną teisę. Todėl Direktyva 95/46 iš valstybių narių nereikalaujama leisti susipažinti su tokia teisine analize, kai ji yra vidaus naudojimo dokumento, kuriame pateikiami ir asmens duomenys, dalis.

    2.

    Pagal Direktyvos 95/46 12 straipsnį turi būti sudaryta galimybė susipažinti su duomenimis, kurie patenka į šios direktyvos „asmens duomenų“ apibrėžtį, nebent ji ribojama arba negalima pagal šios direktyvos 13 straipsnį.

    3.

    Direktyvoje 95/46 nėra nustatyta teisė susipažinti su konkrečiu dokumentu ar byla, kuriuose išvardyti asmens duomenys. Joje taip pat nenurodyta, materialios išraiškos forma, kokia turi būti pateikiami asmens duomenys. Pagal Direktyvos 95/46 12 straipsnį valstybėms narėms palikta nemaža diskrecija nustatyti, kokiu pavidalu sudaryti galimybę susipažinti su asmens duomenimis. Atlikdama tokį vertinimą, valstybė narė visų pirma turi atsižvelgti į: i) tokios informacijos egzistavimo ir pateikimo duomenų subjektui materialios išraiškos formą (formas); ii) asmens duomenų rūšį; ir iii) teisės susipažinti tikslus.

    4.

    Kitų teisių ir laisvių apsauga, numatyta Direktyvos 95/46 13 straipsnio 1 dalies g punkte, neapima asmens duomenis tvarkančios institucijos laisvių. Interesas užtikrinti netrikdomą keitimąsi nuomonėmis valdžios institucijoje niekaip nesusijęs su interesais, kurių apsauga numatyta minėtos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies d arba f punktuose.

    5.

    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytos teisės, kuriomis galima pasinaudoti Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų atžvilgiu, todėl jis negali būti taikomas valstybės narės turimiems asmens duomenims ir kitai informacijai.


    ( 1 ) Originalo kalba: anglų.

    ( 2 ) Žr. šios išvados 17 punktą.

    ( 3 ) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355), su tam tikrais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 447). Atskiros asmens duomenų tvarkymo taisyklės vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose yra nustatytos 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, p. 60). Šiuo metu yra rengiamas naujas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (žr. COM(2012) 11 galutinis).

    ( 4 ) Taip pat žr. Direktyvos 95/46 10 konstatuojamąją dalį.

    ( 5 ) Panašu, kad ši sąvoka yra identiška sąvokai, pateiktai 1981 m. Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS 108), kurios šalimis yra visos valstybės narės, 2 straipsnio a punkte.

    ( 6 ) Taip pat žr. Direktyvos 95/46 15 konstatuojamąją dalį.

    ( 7 ) Taip pat žr. Direktyvos 95/46 41 konstatuojamąją dalį.

    ( 8 ) Taip pat žr. Direktyvos 95/46 42 konstatuojamąją dalį.

    ( 9 ) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102).

    ( 10 ) Žr. Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a ir b punktus.

    ( 11 ) Žr. Reglamento Nr. 45/2001 13 straipsnio c punktą.

    ( 12 ) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

    ( 13 ) 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdant administracines funkcijas turimais dokumentais (OL C 38, p. 2).

    ( 14 ) Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas; minėto Teisingumo Teismo sprendimo 3 straipsnio 1 dalies b punktas.

    ( 15 ) Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka; minėto Teisingumo Teismo sprendimo 3 straipsnio 2 dalies antra įtrauka.

    ( 16 ) Wbp 1 straipsnio a punktas.

    ( 17 ) Wbp 2 straipsnio 1 dalis.

    ( 18 ) Wbp 35 straipsnis.

    ( 19 ) Protokolų pavyzdžiai Teisingumo Teismui buvo pateikti byloje C‑141/12 per rašytinę proceso dalį.

    ( 20 ) Žr., pavyzdžiui, 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Lindfors, C-365/02, Rink. p. I-7183, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei 2013 m. spalio 10 d. Sprendimo Alokpa ir kt., C‑86/12, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

    ( 21 ) Savo pastabose raštu Y.S., M. ir S. rėmėsi būtent 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL L 326, p. 13); jos 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta: „Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai [prieglobsčio] prašymas atmetamas, sprendime nurodomos to faktinės bei teisinės priežastys ir raštu pateikiama informacija apie tai, kaip galima apskųsti neigiamą sprendimą“. Šios nuostatos antroje pastraipoje numatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui suteikiamas ne pabėgėlio statusas, o tas pačias teises ir privilegijas pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę suteikiantis statusas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96), valstybė narė neturi nurodyti tokio sprendimo priežasčių, bet turi užtikrinti, kad „pabėgėlio statuso nesuteikimo priežastys būtų nurodytos prašytojo byloje ir kad, prašytojui paprašius, jis turėtų galimybę susipažinti su byla“.

    ( 22 ) Pavyzdžiui, pasikeitusios aplinkybės gali nulemti sprendimo galiojimo pratęsimą arba panaikinimą.

    ( 23 ) Žr. 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Samba Diouf, C‑69/10, Rink. p. ECR I‑7151, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

    ( 24 ) Žr. 2013 m. birželio 4 d. Sprendimo ZZ, C‑300/11, 53 punktą

    ( 25 ) Žr. šios išvados 60 punktą.

    ( 26 ) Žr. šios išvados 17 punktą.

    ( 27 ) Direktyvos 95/46 3 straipsnio 1 dalis.

    ( 28 ) Žr., pavyzdžiui, Direktyvos 95/46 15 konstatuojamąją dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, kuriose numatytos dvi šios direktyvos taikymo išimtys.

    ( 29 ) Direktyvos 95/46 12 straipsnio a punkto antra įtrauka.

    ( 30 ) Žr., pavyzdžiui, 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C-101/01, Rink. p. I-12971, 24 punktą; 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, C-138/01 ir C-139/01, Rink. p. I-4989, 64 punktą; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C-73/07, Rink. p. I-9831, 35 ir 37 punktus; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Huber, C-524/06, Rink. p. I-9705, 43 punktą ir 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Rijkeboer, C-553/07, Rink. p. I-3889, 62 punktą.

    ( 31 ) 30 išnašoje minėto Sprendimo Lindqvist 24 punktas.

    ( 32 ) 30 išnašoje minėto Sprendimo Rijkeboer 42 punktas.

    ( 33 ) 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo Worten, C‑342/12, 19 ir 22 punktai.

    ( 34 ) 30 išnašoje minėto Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt. 64 punktas. Taip pat žr. duomenų rūšis, nurodytas 30 išnašoje minėto Sprendimo Huber 20 ir 43 punktuose.

    ( 35 ) 30 išnašoje minėto Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia 35 ir 37 punktai.

    ( 36 ) Žr., pavyzdžiui, 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C-92/09 ir C-93/09, Rink. p. I-11063, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; taip pat žr. vėliau pateiktos generalinio advokato N. Jääskinen išvados, pateiktos dar neišnagrinėtoje byloje Google Spain ir Google, C‑131/12, 118 punktą.

    ( 37 ) Žr. Direktyvos 95/46 14–17 konstatuojamąsias dalis.

    ( 38 ) Žr., pavyzdžiui, generalinio advokato P. Maduro išvados sujungtose bylose Švedija ir Turco prieš Tarybą, C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-4723, 24 punktą, kuriame pritariama Bendrojo Teismo pastebėjimui pirmąja instancija nagrinėtoje byloje, kad „teisinių nuomonių“ paminėjimas [Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje] nekelia jokių aiškinimo sunkumų“. Kitos bylos, kuriose buvo siekiama susipažinti su ES institucijų teisinių tarnybų teisinėmis nuomonėmis arba Teisingumo Teismui pateiktais teisiniais dokumentais, yra, pavyzdžiui, 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, C-514/07 P, C-528/07 P ir C-523/07 P, Rink. p. I-8533. Taip pat žr. minėtos išvados 13 ir 14 punktus.

    ( 39 ) Visų pirma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka. Žr. šios išvados 14 punktą.

    ( 40 ) Pareiškėjai teisinę analizę palygino su medicininės analizės prilyginimu asmens duomenimis pagal 29 straipsnį įsteigtos Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos (01248/07/EN WP 136). Šioje nuomonėje, kuri Teisingumo Teismui nėra privaloma, medicininės analizės rezultatai prilyginami asmens duomenims, tačiau joje nepareikšta pozicija dėl pačios medicininės analizės.

    ( 41 ) Žr. Direktyvos 95/46 1 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnio 1 dalį.

    ( 42 ) Žr. Direktyvos 95/46 7 straipsnio e punktą.

    ( 43 ) Žr. Direktyvos 95/46 12 straipsnio c punktą.

    ( 44 ) Žr., pavyzdžiui, Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punktą.

    ( 45 ) Taip pat žr. mano išvados byloje Komisija prieš Bavarian Lager, C-28/08 P, Rink. p. I-6055, 146 punktą, kuriame išsakiau nuomonę (atsižvelgdama į Reglamento Nr. 45/2001 3 straipsnio 2 dalį), kad „tokia veiksmų seka, kai vyrauja žmogiškasis elementas ir visą laiką išlaikoma kontrolė, neturėtų būti laikoma „asmens duomenų tvarkymu iš dalies automatiniu būdu“.

    ( 46 ) Asmens duomenų „tvarkymas“ apima „bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį, automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekamus su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas“ (Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktas).

    ( 47 ) 30 išnašoje minėto Sprendimo Lindqvist 25 punktas.

    ( 48 ) Žr. Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalį.

    ( 49 ) Žr. Direktyvos 95/46 14 konstatuojamąją dalį; taip pat žr. 30 išnašoje minėto Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia 37 punkte pateiktus pavyzdžius.

    ( 50 ) Taip pat žr. šios išvados 70 punktą.

    ( 51 ) Žr. Chartijos 8 straipsnio išaiškinimą, pateiktą OL C 303, p. 17, kuriame minimas ir Reglamentas Nr. 45/2001. Šių išaiškinimų preambulėje nurodyta, kad jie neturi teisinės galios, tačiau yra „svarbi Chartijos nuostatoms išaiškinti skirta aiškinimo priemonė“; Chartijos 52 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Sąjungos ir valstybių narių teismai jiems „skiria deramą dėmesį“. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad į juos „reikia atsižvelgti aiškinant Chartiją“: žr. 2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

    ( 52 ) Direktyvos 95/46 12 straipsnio a punkto antra įtrauka.

    ( 53 ) Žr. 30 išnašoje minėto Sprendimo Lindqvist 84 punktą, kuriame nurodyta, kad „daugeliu atžvilgiu valstybės narės turi veiksmų laisvę perkeldamos Direktyvą 95/46“.

    ( 54 ) 30 išnašoje minėto Sprendimo Rijkeboer 51 ir 52 punktai.

    ( 55 ) Taip pat, žr. Direktyvos 95/46 25 ir 41 konstatuojamąsias dalis.

    ( 56 ) 2013 m. gegužės 7 d. Sprendimo Åkerberg Fransson, C‑617/10, 20 ir 21 punktai, neseniai patvirtinti 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo TEXDATA Software, C‑418/11, 73 punkte.

    ( 57 ) 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, C-482/10, Rink. p. I-14139, 28 punktas.

    ( 58 ) 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo, C‑277/11, 84 punktas.

    ( 59 ) Taip pat žr. generalinio advokato Y. Bot išvados, pateiktos 28 išnašoje minėtoje byloje M.M., 32 punktą.

    ( 60 ) Žr. šios išvados 34–38 punktus.

    Top