18.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/26

—

Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011) 275 galutinis procedūroje dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) „KStG, Sanierungsklausel“.

—

Nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti šį sprendimą bent tiek, kiek jame dėl tokių įmonių, kurios yra pirmos ir antros ieškovės situacijoje, nėra nustatyta teisėtų lūkesčių apsaugos principu pagrįstos 4 ir 5 straipsniuose įtvirtinto reikalavimo susigrąžinti pagalbą išimties arba nenumatyta pereinamojo laikotarpio nuostata tokių įmonių naudai.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

Ginčijamame sprendime atsakovė padarė neteisingą išvadą, kad Vokietijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtinta sanavimo išlyga yra neteisėta valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu ieškovės, be kita ko, teigia, kad atsakovė daro klaidingą prielaidą, jog Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalies nuostata yra selektyvaus pobūdžio ir sudaro nepateisinamą Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį savininkų pasikeitimo atveju tam tikromis sąlygomis į bendrovės patirtus nuostolius apmokestinimo tikslais nebeatsižvelgiama, išimtį. Ieškovių nuomone, atsakovė nepagrįstai mano, kad valstybės pagalbos vertinimo tikslais Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1 dalies nuostata yra reikšminga nacionalinė referencinė sistema.

—

Ieškovių manymu, referencinę sistemą sudaro pagal Vokietijos teisę iš principo egzistuojanti galimybė užskaityti nuostolius skirtingais laikotarpiais, kuri išplaukia iš vadinamojo objektyvaus neto apmokestinimo principo. Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtinta sanavimo išlyga tik patvirtina šią referencinę sistemą. Be to, anot ieškovių, Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1 dalis negali būti reikšminga referencinė sistema dar ir todėl, kad laikantis Vokietijos Konstitucijos reikalavimų ši norma yra nekonstitucinė.

—

Be to, ieškovės laikosi nuomonės, kad Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalies nuostata yra vadinamoji bendroji priemonė, kuri potencialiai naudinga visiems nuostolius patiriantiems ūkio subjektams ir kuria nėra suteikiama privilegijų nė vienai apibrėžtai rinkos subjektų grupei. Ieškovių teigimu, dėl šios priežasties sanavimo išlyga nėra selektyvi.

—

Ieškovės mano, kad Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtinta sanavimo išlyga taip pat pateisinama Vokietijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir vidine struktūra, nes ši norma sumažina Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nuostolių atskaitos apribojimo poveikį. Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad ankstesnės redakcijos Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnis buvo tapusi pernelyg plačiai taikoma nuostata dėl piktnaudžiavimo vengimo ir kad vėlesnis (atgal galiojantis) šios nuostatos papildymas Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalimi tik susiaurino pernelyg platų Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1 dalies reglamentavimo turinį bei šiuo požiūriu grąžina bendrą galimybę užskaityti nuostolius skirtingais laikotarpiais ir taip sugrįžtama prie reikšmingos referencinės sistemos.

—

Galiausiai ieškovės tvirtina turinčios teisę pasinaudoti teisėtų lūkesčių apsauga, nes neigiamo atsakovės sprendimo nebuvo galima numatyti ir atsakovė nekritikavo nei panašiai suformuluotos ankstesnės nuostatos, kuri buvo įtvirtinta Körperschaftsteuergesetz 8 straipsnio 4 dalyje, nei panašaus kitų valstybių narių reglamentavimo.