Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CN0427

    Byla C-427/10: 2010 m. rugpjūčio 31 d. Corte Suprema di Cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banca Antoniana Popolare Veneta spa, perėmęs Banca Nazionale dell’Agricoltura spa prieš Ministero dell’Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate

    OL C 288, 2010 10 23, p. 26–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    23.10.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 288/26


    2010 m. rugpjūčio 31 d.Corte Suprema di Cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banca Antoniana Popolare Veneta spa, perėmęs Banca Nazionale dell’Agricoltura spa prieš Ministero dell’Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate

    (Byla C-427/10)

    ()

    (2010/C 288/44)

    Proceso kalba: italų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Corte Suprema di Cassazione

    Šalys pagrindinėje byloje

    Kasatorius: Banca Antoniana Popolare Veneta spa, perėmęs Banca Nazionale dell’Agricoltura spa

    Kitos kasacinio proceso šalys: Ministero dell’Economia e delle Finanze (Ūkio ir finansų ministerija), Agenzia delle Entrate (Mokesčių inspekcija)

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar veiksmingumo, nediskriminavimo ir mokesčių neutralumo pridėtinės vertės mokesčio srityje principais draudžiama tokia nacionalinės teisės tvarka ar praktika, pagal kurią prekės ar paslaugos gavėjo teisė susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą PVM, priešingai nei pagrindinio skolininko (prekės tiekėjas ar paslaugos teikėjas) teisė jį susigrąžinti, atgaline data paverčiama objektyviąja reikalavimo teise pagal bendrosios teisės normas, pirmajam subjektui taikant žymiai ilgesnį terminą nei antrajam, ir todėl pirmajam subjektui pateikus prašymą po to, kai terminas antrajam pateikti analogišką prašymą jau yra pasibaigęs, pastarajam gali būti nurodyta grąžinti mokestį, nors jis pats pateikti tokio prašymo mokesčių administratoriui nebegali, ir be to, nenumatyta jokia priemonė procedūrų, kurios jau pradėtos ar gali būti pradėtos įvairiuose teismuose, kolizijoms išvengti?

    2.

    Ar, nepaisant pirmesniame klausime nurodytos prielaidos, minėtus principus atitinka nacionalinė administracinė ar teismų praktika, pagal kurią leidžiama priimti prekės ar paslaugos gavėjui palankų sprendimą susigrąžinti mokestį iš prekės tiekėjo ar paslaugos teikėjo, kuris pasitikėdamas administracijos taikomu teismų praktikoje įtvirtintu išaiškinimu, pagal kurį sandoris buvo apmokestinamas PVM, nepasinaudojo teise pareikšti ieškinį dėl mokesčio grąžinimo kitame teisme per jam nustatytą terminą?


    Top