This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62010CN0221
Case C-221/10 P: Appeal brought on 7 May 2010 by Artegodan GmbH against the judgment of the General Court (Sixth Chamber) delivered on 3 March 2010 in Case T-429/05 Artegodan GmbH v European Commission, other party to the proceedings: Federal Republic of Germany
Byla C-221/10 P: 2010 m. gegužės 7 d. Artegodan GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-429/05, Artegodan GmbH prieš Europos Komisiją, kita proceso šalis: Vokietijos Federacinė Respublika
Byla C-221/10 P: 2010 m. gegužės 7 d. Artegodan GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-429/05, Artegodan GmbH prieš Europos Komisiją, kita proceso šalis: Vokietijos Federacinė Respublika
OL C 195, 2010 7 17, p. 9–10
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
17.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 195/9 |
2010 m. gegužės 7 d.Artegodan GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-429/05, Artegodan GmbH prieš Europos Komisiją, kita proceso šalis: Vokietijos Federacinė Respublika
(Byla C-221/10 P)
2010/C 195/14
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Artegodan GmbH, atstovaujama advokatų U. Reese ir A. Meyer-Sandrock
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-429/05. |
|
— |
Priteisti iš atsakovės sumokėti apeliantei 1 430 821,36 euro kartu su 8 % palūkanomis, skaičiuojamomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki visos sumos sumokėjimo; nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad nustatytų reikalaujamą sumą. |
|
— |
Pripažinti, kad atsakovė turi atlyginti apeliantei visą žalą, kurią ji patirs dėl rinkodaros išlaidų, reikalingų atkurti vaisto Tenuate retard padėtį rinkoje, kurią jis užėmė tol, kol atsakovė neatšaukė leidimo. |
|
— |
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2010 m. kovo 3 d. Sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl leidimų pateikti į rinką vaistus atšaukimo. Ieškinys buvo atmestas. Ieškinio atmetimas buvo pagrįstas tuo, kad nebuvo jokio Komisijos padaryto rimto Bendrijos teisės nuostatų pažeidimo. Kompetencijos taisyklių pažeidimas negali sukelti atsakomybės, nes kompetencijos taisyklės nėra skirtos įmonių ekonominiams interesams apsaugoti. Atitinkama Direktyvos 65/65 11 straipsnio nuostata taip pat neaiški. Iki šiol nebuvo jokio su tuo susijusio precedento. Tai galėtų pagrįstai paaiškinti Komisijos padarytas teisės klaidas. Be to, reikėjo atsižvelgti į medicininių ir profesinių nuomonių tyrimo sudėtingumą. Apskritai buvo atliktas toks sudėtingas teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas, kad Direktyvos 65/65 11 straipsnio pažeidimas negalėjo būti vertinamas kaip pakankamai rimtas pažeidimas.
Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad kompetencijos taisyklėmis, kuriomis ribojama Europos institucijų kompetencija atšauktinų teisinės padėties atžvilgiu, siekiama apsaugoti piliečių ir įmonių teises. Apeliantės nuomone, kompetencijos taisyklių pažeidimas sprendime turėjo būti kvalifikuojamas kaip pakankamai rimtas pažeidimas.
Iš to matyti, kad Komisija neturėjo diskrecijos priimti sprendimą. Be to, Komisija priėmė ne tik abstrakčią nuostatą, bet administraciniais veiksmais atšaukė apeliantės teisinę padėtį. Apeliantės reikalaujama žala yra ne nustatytų abstrakčių standartų netiesioginis ar tiesioginis poveikis, bet konkrečios administracinės priemonės tikslas ir turinys. Apeliantės nuomone, Komisija turėjo labai rūpestingai išnagrinėti, ar buvo pakankamas pagrindas atšaukti leidimą.
Tai neprieštarauja sveikatos apsaugos prioritetams ir atsargumo principo ypatingai svarbai. Apeliantės nuomone, šie principai, nors teisėti, net jei yra neaiškus faktinis pagrindas, negali pateisinti ribojančių priemonių priėmimo įmonių atžvilgiu. Siekiant nustatyti teisinės valstybės pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymasis reikia kaip antrinę teisinę apsaugą nustatyti galimybę gauti protingo dydžio žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad būtina atsisakyti antrinės teisinės apsaugos, siekiant veiksmingai įgyvendinti atsargumo principą. Todėl šios bylos aplinkybėmis Komisija neturėjo jokios diskrecijos. Tokiomis aplinkybėmis nekyla grėsmė, kad atsargumo principo taikymui gali trukdyti galimos atsakomybės pasekmės.
Negalima remtis Direktyvos 65/65 11 straipsnio neaiškumu norint atmesti reikalavimus dėl atsakomybės. Apeliantės teigimu, dėl tokių abejonių atsakomybė tenka ne atitinkamai įmonei, bet pačiai Bendrijai. Bendrija, gindamasi nuo reikalavimų atlyginti žalą, neturėtų remtis tuo, kad ji neįvykdė įsipareigojimų pagal pakankamai aiškias ir nedviprasmiškas nuostatas.
Be to, precedento nebuvimas negali būti atleidimo nuo atsakomybės priežastis. Bendrijos institucijos neturi jokių privilegijų, susijusių su atleidimu nuo atsakomybės „teisės po pirmos klaidos“ prasme. Be to, Teisingumo Teismas jau nustatė, kad Komisijos sprendimas buvo neteisėtas proceso ir materialiąja prasme. Todėl, kai Komisijos sprendimas buvo priimtas, jau buvo suformuotas precedentas.
Faktinių ir teisinių aplinkybių sudėtingumo nepakanka, kad būtų paneigtas rimtas pažeidimas. Tai galioja tada, kai tik administraciniai veiksmai, atliekami be jokio įvertinimo ar diskrecijos, kuriais ketinama paveikti turimą teisinę padėtį ir taip atsiranda tiesioginė ir numatoma materialinė žala.
Be to, už vaistų reglamentavimo klausimus atsakingos institucijos turi atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją. Todėl tik vidutinio sudėtingumo, kokie paprastai yra ginčai dėl vaistų saugumo ir veiksmingumo, nepakanka, kad būtų paneigtas rimtas pažeidimas.