Sujungtos bylos C‑128/10 ir C‑129/10

Naftiliaki Etaireia Thasou

ir

Amaltheia I Naftiki Etaireia

prieš

Ypourgos Emporikis Naftilías

(Symvoulio tis Epikrateias prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – Jūrų kabotažas – Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 – 1 ir 4 straipsniai – Išankstinis administracijos leidimas teikti kabotažo paslaugas – Laivų saugumo sąlygų kontrolė – Tvarkos uostuose palaikymas – Įpareigojimai teikti viešąją paslaugą – Tikslių ir iš anksto žinomų kriterijų nebuvimas“

Sprendimo santrauka

Transportas – Jūrų transportas – Laisvė teikti paslaugas – Jūrų kabotažas – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias jūrų kabotažo paslaugoms taikoma išankstinio leidimo tvarka

(Tarybos reglamento Nr. 3577/92 1 ir 4 straipsniai)

Reglamento Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), 1 ir 4 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose įtvirtinta išankstinio leidimo jūrų kabotažo paslaugoms teikti išdavimo tvarka, kurioje numatytas administracinių sprendimų su nurodymu laikytis atitinkamų laiko tarpsnių dėl sumetimų, susijusių su, pirma, laivų saugumu ir tvarka uostuose ir, antra, įpareigojimais teikti viešąją paslaugą, priėmimas, jei ši tvarka yra pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, ypač kai keli laivų savininkai nori sustoti tame pačiame uoste tuo pačiu metu. Kalbant apie administracinius sprendimus, kuriuose nustatyti įpareigojimai teikti viešąją paslaugą, taip pat būtina, kad realus viešosios paslaugos poreikis dėl transporto reguliarių paslaugų nepakankamumo laisvos konkurencijos sąlygomis galėtų būti įrodytas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėse bylose šios sąlygos yra įgyvendintos.

(žr. 63 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. kovo 17 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – Jūrų kabotažas – Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 – 1 ir 4 straipsniai – Išankstinis administracijos leidimas teikti kabotažo paslaugas – Laivų saugumo sąlygų kontrolė – Tvarkos uostuose palaikymas – Įpareigojimai teikti viešąją paslaugą – Tikslių ir iš anksto žinomų kriterijų nebuvimas“

Sujungtose bylose C‑128/10 ir C‑129/10

dėl 2009 m. gruodžio 30 d. Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2010 m. kovo 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose

Naftiliaki Etaireia Thasou AE (C‑128/10),

Amaltheia I Naftiki Etaireia (C‑129/10)

prieš

Ypourgos Emporikis Naftilías,

dalyvaujant

Koinopraxia Epibatikon Ochimatagogon Ploion Kavalas‑Thasou (C‑128/10),

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Schiemann, teisėjai L. Bay Larsen ir C. Toader (pranešėja),

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos S. Chala,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Lozano Palacios ir D. Triantafyllou,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl taikytinų Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su laisve teikti paslaugas jūrų kabotažo srityje, išaiškinimo.

2        Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant bylas, pirma, Naftiliaki Etaireia Thasou AE (toliau – Naftiliaki Etaireia Thasou) ir, antra, Amaltheia I Naftiki Etaireia prieš Ypourgos Emporikis Naftilías (Prekybos laivyno ministras) dėl jo priimtų sprendimų, kuriais jūrų kabotažui taikomos tam tikros sąlygos, galiojimo.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisės aktai

3        1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, p. 7 ir klaidų ištaisymas OL L 187, 1998, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10, toliau – reglamentas) aštuntoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„<...> teisė [laisvė] [teikti paslaugas] turėtų būti įgyvendinama palaipsniui ir nebūtinai nustatoma vienodu būdu visoms susijusioms paslaugoms, atsižvelgiant į tam tikrų konkrečių paslaugų pobūdį ir pastangas, kurias turės skirti tam tikros skirtingo ekonominio išsivystymo lygio Bendrijos valstybės.“

4        Reglamento devintoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„kadangi transporto paslaugų į salas, iš jų ir tarp jų reguliarumui [pakankamumui] užtikrinti gali būti pateisinama įvesti viešąsias paslaugas numatant tam tikras teises ir įsipareigojimus [įpareigojimus] atitinkamiems laivų savininkams, tačiau tik tuo atveju, jei niekas nebus išskiriamas dėl tautybės arba gyvenamosios vietos.“

5        Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Nuo 1993 m. sausio 1 d. laisvė teikti jūrų transporto paslaugas valstybėje narėje (jūrų kabotažą) suteikiama Bendrijos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti valstybėje narėje ir plaukioja su jos vėliava, jei šie laivai atitinka visas kabotažo vykdymo šioje valstybėje narėje sąlygas, įskaitant laivus, įregistruotus Euros registre, kai jį patvirtins Taryba.“

6        Reglamento 2 straipsnyje numatyta:

„Šiame reglamente:

1. <...>

c)      salų kabotažas: keleivių arba prekių vežimas jūra tarp:

–        uostų, esančių vienos ir tos pačios valstybės narės žemyno dalyje ir vienoje arba daugiau salų,

–        vienos ir tos pačios valstybės narės salose esančių uostų;

<...>

3. „Visuomenės aptarnavimo [viešosios paslaugos teikimo] sutartis“ – tai valstybės narės kompetentingų institucijų ir Bendrijos laivo savininko sudaryta poreikius atitinkančių transporto paslaugų teikimo visuomenei sutartis.

Visuomenės aptarnavimo [viešosios paslaugos teikimo] sutartyje gali būti nurodyta:

–        transporto paslaugos, atitinkančios nustatytus tęstinumo, reguliarumo, masto ir kokybės standartus,

–        papildomos transporto paslaugos,

–        transporto paslaugos nurodytais tarifais, kurioms taikomos nustatytos sąlygos, ypač tam tikrų kategorijų keleiviams arba tam tikrais maršrutais,

–        paslaugų pritaikymas faktiniams poreikiams.

4. „Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai [įpareigojimai teikti viešąją paslaugą]“ – tai įsipareigojimai [įpareigojimai], kurių atitinkamas Bendrijos laivo savininkas neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu, arba tokiomis pačiomis sąlygomis, jei jis galvotų apie savo komercinius interesus.

<...>“

7        Reglamento 4 straipsnyje nurodyta:

„1. Valstybė narė gali sudaryti su laivybos kompanijomis, teikiančiomis reguliarias paslaugas į salas, iš jų arba tarp jų, visuomenės aptarnavimo [viešosios paslaugos teikimo] sutartis arba nustatyti joms visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus [įpareigojimus teikti viešąją paslaugą] kaip sąlygą kabotažo paslaugoms teikti.

Kai valstybė narė <...> nustato visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus [įpareigojimus teikti viešąją paslaugą], neturi būti diskriminuojami jokie Bendrijos laivų savininkai.

2. Nustatydamos visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus [įpareigojimus teikti viešąją paslaugą] valstybės narės gali kelti reikalavimus tik dėl aptarnaujamų uostų, reguliarumo, tęstinumo, dažnumo, masto teikti paslaugą, imamų mokesčių ir laivo įgulos sukomplektavimo.

<...>“

8        Reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2. Taikant išimtį, iki 1999 m. sausio 1 d. šis reglamentas laikinai netaikomas salų kabotažui Viduržemio jūroje ir kabotažui, susijusiam su Kanarų, Azorų ir Maderos salynais, Ceuta ir Melila, Prancūzijos salomis palei Atlanto vandenyno pakrantę ir Prancūzijos užjūrio departamentais.

3. Dėl socialinės ir ekonominės sanglaudos priežasčių šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis iki 2004 m. sausio 1 d. taip pat taikoma Graikijai reguliarioms keleivių pervežimo ir keltų paslaugoms bei paslaugoms, teikiamoms mažesniais kaip 650 bruto tonažo laivais.“

 Nacionalinė teisė

9        Įstatymo Nr. 2932/2001 dėl laisvės teikti jūrų kabotažo paslaugas (FEK A’ 145/27.6.2001, toliau – Įstatymas Nr. 2932/2001) pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1 straipsnyje nurodyta:

„1.      Nuo 2002 m. lapkričio 1 d. laisvė teikti jūrų transporto paslaugas suteikiama, kai:

a)      už užmokestį jas teikia Bendrijos laivų savininkas <...> ir

b)      tarp kontinentinių ir salų uostų bei tarp salų uostų teikia keleivių ir transporto priemonių pervežimo laivai, keleivių pervežimo laivai ir krovininiai laivai, reguliariais maršrutais teikiantys keleivių pervežimo arba keltų paslaugas, taip pat ne daugiau kaip 650 bruto matavimo vienetų laivai <...>, kai šie laivai įregistruoti Graikijoje ar kitoje valstybėje narėje <...> ir plaukioja su šios valstybės vėliava.

<...>“

10      Įstatymo Nr. 2932/2001 2 straipsnio 6 dalyje numatyta:

„Ministro sprendimu, priimtu remiantis Symvoulio Aktoploïkon Syngkoinonion nuomone, laivo savininkas, ketinantis teikti paslaugas laivu vienu ar keliais maršrutais, gali būti įpareigotas teikti viešąją paslaugą. Šie įpareigojimai nustatyti dėl viešojo intereso sumetimų, kurie nesukuriant diskriminacijos apima sąlygas, susijusias su aptarnautinais uostais, aptarnavimo reguliarumu, tęstinumu, dažnumu, transporto paslaugų pritaikymu, frachtu ir laivo įgulos sukomplektavimu <...>.“

11      Įstatymo Nr. 2932/2001 3 straipsnyje „Paskyrimas teikti reguliarią paslaugą – sąlygos“ numatyta:

„1.      Keleivių ir transporto priemonių pervežimo laivo, keleivių pervežimo laivo ir krovininio laivo paskyrimas galioja vienus metus pradedant nuo lapkričio 1 d. (reguliari paslauga).

2.      Kad būtų paskirtas:

a)      laivas turi atitikti visas teisės aktuose numatytas sąlygas, kad galėtų vykdyti kabotažą valstybėje narėje, kurioje jis yra įregistruotas, ir Graikijoje, turėti visus galiojančiose nuostatose reikalaujamus jūrinio vežimo dokumentus, sertifikatus, susijusius su saugumu ir jūrų aplinkos apsauga bei pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotą klasės sertifikatą, kai ši prižiūrėjo jo veiklą <...>;

b)      laivas turi atitikti uosto infrastruktūros galimybes ir galimus specialius maršruto, kurį jis aptarnaus, reikalavimus;

<...>“

12      Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnyje „Paskyrimo teikti reguliarią paslaugą procedūra“ numatyta:

„1.      Tam, kad vienas ar keli laivai būtų paskirti plaukioti nustatytu reisu, laivo savininkas turi pateikti ministerijai pareiškimą, kuriame būtų nurodytas jo pavadinimas, buveinė ar rezidavimo vieta; jei tai fizinis asmuo, jis turi nurodyti savo vardą, pavardę ir pilietybę. <...> Be to, jis nurodo laivo identifikavimo duomenis, reisus, kuriuos užtikrins vienu ar keliais transporto tinklo maršrutais, išvykimo uostus, galutinę atvykimo vietą ir tarpinius sustojimus iš eilės, išvykimo ir atvykimo dienas ir valandas, didžiausią paslaugos kainą vykstant ekonomine ar vienintele klase <...> per eksploatavimo laikotarpį ir kitoje dalyje nurodytame įsakyme numatytą kitą informaciją.

<...>

3.      Pareiškimas paskyrimui pateikiamas iki sausio 31 dienos. Iki vasario 10 d. kompetentinga tarnyba mažiausiai dviejuose visoje valstybėje platinamuose dienraščiuose paskelbia pranešimą spaudai, kuriame nurodyti pateikti pareiškimai, o iki vasario 20 d. visi suinteresuotieji asmenys gali papildyti, pakeisti ar atsiimti savo pareiškimą. Iki vasario 28 d. kompetentinga tarnyba informuoja apie pakeitimus paskelbdama pranešimą spaudai ir juos patalpindama ministerijos interneto svetainėje, jei tokia yra. Išskyrus atvejus, kai taikoma kita dalis, tarnyba praneša suinteresuotajam asmeniui raštu apie pareiškimo priėmimą iki kovo 31 d.

4.      Ministerija gali tiek, kiek būtina, pakeisti pareiškimą, kiek jis susijęs su planuojamais vežti reisais, pagrįstai manydama, kad:

a)      dėl viename ar keliuose uostuose esančios situacijos negalima vežti prašomais reisais dėl laivo saugumo ar tvarkos uoste sumetimų;

b)      laivas negali įplaukti į uostą be kliūčių ir negali teikti transporto paslaugų į nurodytą uosto dalį pareiškime nurodytu laiku; ir

c)       reisų dažnumas ar numatyta jų nutraukimo diena neatitinka per eksploatavimo laikotarpį nusistovėjusių paslaugų teikimo reguliarumo poreikių; ministerija taip pat gali pakeisti pareiškimą, kiek jis susijęs su frachto suma, jei pagrįstai mano, kad pagal 1 dalį numatytas didžiausias tarifas nustatytam reisui yra per didelis ir prieštarauja viešajam interesui.

5.      <...> 4 dalies a ir b punktuose numatytais atvejais laivo savininkai kviečiami pritaikyti savo tvarkaraščius, bendru sutarimu numatant būtinus laikotarpius šioms problemoms išspręsti. Nesusitarus per penkias dienas ministras, atsižvelgęs į Symvoulio Aktoploïkon Syngkoinonion nuomonę, priima sprendimą dėl būtinų tvarkaraščių pakeitimų.

<...>“

 Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

 Byla C‑128/10

13      2006 m. sausio 30 d. Graikijos laivybos bendrovė Naftiliaki Etaireia Thasou pateikė Ypourgos Emporikis Naftilías pareiškimus dėl paskyrimo teikti reguliarias paslaugas, susijusias su jos laivais, užtikrinančiais reisus tarp žemyno ir Taso salos, būtent maršrutus iš Kavalos į Prinos Thasou ir iš Karamotės į Tasą, per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., kartu pridėdama maršrutų lentelę.

14      Ypourgos Emporikis Naftilías paprašė Kavalos uosto valdybos ir Symvoulio Aktoploïkon Syngkoinonion, kabotažo klausimais kompetentingo kolektyvinio organo, kurį sudaro visų su kabotažu susijusių visuomeninių ir profesinių organizacijų atstovai, pateikti nuomonę dėl šių pareiškimų.

15      2006 m. kovo 20 d. Kavalos uosto valdyba Ypourgos Emporikis Naftilías pateikė nuomonę, kurioje iš esmės nurodyta, kad, pirma, vienalaikiai ar beveik vienalaikiai laivų atvykimai ir išvykimai kelia pavojų jūrų transporto saugumui ir, antra, kitokiu šių atvykimų ir išvykimų tvarkaraščiu būtų geriau užtikrintas viešosios paslaugos teikimas, ir kad ji siūlo Naftiliaki Etaireia Thasou pasiūlyto tvarkaraščio pakeitimus.

16      Kadangi įvairiuose konsultaciniuose susirinkimuose Kavalos uosto centrinėje valdyboje ir Prekybos laivyno ministerijoje nebuvo pasiektas susitarimas, ypač dėl reisų tvarkaraščio, 2006 m. spalio 26 d. Symvoulio Aktoploïkon Syngkoinonion pateikė savo nuomonę, kurioje pritarė Kavalos uosto valdybos pasiūlytiems pakeitimams.

17      2006 m. spalio 31 d. Ypourgos Emporikis Naftilías penkiais sprendimais taip pakeitė Naftiliaki Etaireia Thasou pareiškimą:

–        kiek tai susiję su maršrutu iš Kavalos į Prinos Thasou, jis puse valandos pakeitė šio reiso vykdymą ir nusprendė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Naftiliaki Etaireia Thasou laivai iš Prinos Thasou uosto išplauks 19 valandą, o ne 18 valandų 30 minučių, kaip iš pradžių buvo nurodyta pareiškime,

–        kiek tai susiję su maršrutu iš Karamotės į Tasą, Ypourgos Emporikis Naftilías nusprendė, kad:

a)      reisų vykdymo valandos, nustatytos Naftiliaki Etaireia Thasou laivams, lieka tos pačios kaip nustatytos ankstesniu eksploatavimo laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d.;

b)      atsižvelgus į Karamotės uosto dydį ir dėl saugumo priežasčių laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. reisai turi būti vykdomi kas 30 minučių.

18      Naftiliaki Etaireia Thasou apskundė Ypourgos Emporikis Naftilías padarytų pakeitimų galiojimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir nurodė, kad Įstatymo Nr. 2932/2001 nuostatos, kurias taikant ginčijamuose sprendimuose buvo įtvirtinti vienašaliai tvarkaraščių pakeitimai, negalioja, nes jos prieštarauja reglamento nuostatoms.

19      Koinopraxia Epibatikon Ochimatagogon Ploion Kavalas‑Thasou, laivybos bendrovių, pateikusių pareiškimus dėl jų laivų paskyrimo teikti reguliarias paslaugas ginčijamais maršrutais laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 1 d. ir 2007 m. spalio 31 d., asociacija įstojo į bylą Ypourgos Emporikis Naftilías pusėje ir paprašė atmesti Naftiliaki Etaireia Thasou ieškinį.

20      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal Graikijos teisę laivų savininkų pareiškimų Ypourgos Emporikis Naftilías patvirtinimai yra leidimai. Jis pabrėžia, kad, kaip matyti iš Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnio 4 dalies, šioje nuostatoje jūrų kabotažui teikti taikoma išankstinio administracinio leidimo tvarka, kuria, be kita ko, siekiama, pirma, pagal šios nuostatos a ir c punktus patikrinti, ar atsižvelgiant į konkrečiame uoste esančią padėtį laivų savininkų pareiškimuose nurodyti reisai gali būti vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas laivų saugumas, tvarkos laikymasis šiame uoste ir kliūčių nebuvimas įplaukiant į jį, ir, antra, kaip tai numatyta šios nuostatos c punkte, nustatyti galimus įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, susijusius, be kita ko, su reisų dažnumu ir, bendriau kalbant, su šio maršruto pakankamu aptarnavimu.

21      Be to, šis teismas pabrėžia, kad pirminės redakcijos Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog kai keli laivų savininkai prašo tuo pačiu metu įplaukti į uostą, kurio pajėgumas nėra pakankamas ir kai šiems savininkams nepavyksta bendrai susitarti dėl atvykimo, valdžios institucija skelbia konkursą tam, kad nustatytų inkaro nuleidimo ir švartavimo pirmenybę.

22      Be to, remdamasis 2001 m. vasario 20 d. Sprendimo Analir ir kt. (C‑205/99, Rink. p. I‑1271) 34 punktu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnio 4 dalies c punkte įtvirtinta išankstinių leidimų išdavimo sistema be išimties yra susijusi su visais jūrų maršrutais, kuriais aptarnaujamos salos, ir neatrodo, jog siekdamos priimti šį teisės aktą kompetentingos nacionalinės institucijos būtų nustačiusios, kad kiekvieno iš šių maršrutų atveju egzistuoja galimybė, kad nepakaks reguliarių transporto paslaugų, jei šių paslaugų teikimą būtų palikta reguliuoti rinkos jėgoms.

23      Atsižvelgęs į šiuo svarstymus Symvoulio tis Epikrateias nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Reglamento <...> 1, 2 ir 4 straipsnių nuostatomis, aiškinamomis laikantis laisvės teikti paslaugas principo, leidžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias laivų savininkai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tik gavę išankstinį administracinį leidimą, kai:

a)      tokia leidimų išdavimo tvarka siekiama kontroliuoti, ar, atsižvelgiant į situaciją konkrečiame uoste, laivų savininko nurodytais maršrutais gali būti vežama tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas laivo saugumas ir uostuose numatytos tvarkos laikymasis, bei kontroliuoti, ar laivai, paskirti teikti reguliarias paslaugas, gali netrukdomai įplaukti į konkretų uostą tada, kai laivo savininkas nurodė kaip pageidautiną laiką konkrečiam pervežimui atlikti, nors teisės aktuose nėra nustatytų kriterijų, kuriais remdamosi valdžios institucijos spręstų šiuos klausimus, ypač kai yra keli suinteresuoti laivų savininkai, norintys tuo pačiu metu sustoti tame pačiame uoste;

b)      tokia leidimų išdavimo tvarka kartu yra priemonė nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, kuriems šiuo atžvilgiu būdingi tokie požymiai:

i)      jie vienodai taikomi visiems reisams į salas;

ii)      leidimus išduoti kompetentinga valdžios institucija turi labai didelę diskreciją nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, teisės aktuose nesant nustatytų šios diskrecijos vykdymo kriterijų ir iš anksto apibrėžto įpareigojimų teikti viešąją paslaugą, kurie gali būti nustatomi, turinio?“

 Byla C‑129/10

24      2006 m. sausio 30 d. Amaltheia I Naftiki Etaireia pateikė Ypourgos Emporikis Naftilías pareiškimą dėl paskyrimo, susijusį su jos laivu, užtikrinančiu reisą tarp Arkitsa, esančio žemyne, ir Edipso kaimo, įsikūrusio saloje, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., kartu pridėdama šių reisų tvarkaraščius.

25      2006 m. kovo mėn. iš pateiktų tvarkaraščių nustačiusios, kad, konkrečiai kalbant, per vasaros sezoną laivai kiekvieną dieną išvyksta tuo pačiu metu, uosto institucijos iš esmės nurodė, kad dėl saugumo sumetimų jos negalėjo leisti, jog tuo pačiu laiku išvyktų keli laivai.

26      Kadangi įvairiuose konsultaciniuose susirinkimuose Edipso uosto valdyboje ir Prekybos laivyno ministerijoje nebuvo pasiektas susitarimas, 2006 m. spalio 26 d. Symvoulio Aktoploïkon Syngkoinonion pateikė savo nuomonę, kurioje pritarė tam, kad reisai būtų vykdomi pagal vėliausią uosto institucijų pasiūlymą, t. y. kad tik du, o ne trys laivai išvyktų tuo pačiu metu.

27      Kitoms laivybos bendrovėms pateikus pareiškimus, 2006 m. spalio 31 d. Ypourgos Emporikis Naftilías priėmė aštuonis sprendimus, kuriuose numatė, kad ieškovo laivas ir laivas, priklausantis nagrinėjamo reiso vykdymu suinteresuotų kitų laivų savininkų asociacijai, išvyks tuo pačiu metu.

28      Amaltheia I Naftiki Etaireia šiuos aštuonis sprendimus apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir nurodė, kad Ypourgos Emporikis Naftilías turėjo pakeisti konkurentų pateiktus pareiškimus dėl paskyrimo vien dėl to, jog būtų išvengta laivų išvykimo tuo pačiu metu.

29      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš naujo pabrėžia, kad pirminės redakcijos Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog kai keli laivų savininkai prašo tuo pačiu metu įplaukti į uostą, kurio pajėgumas nėra pakankamas ir kai šiems savininkams nepavyksta bendrai susitarti dėl jų atvykimo, valdžios institucija skelbia konkursą tam, kad būtų nustatyta inkaro nuleidimo ir švartavimo pirmenybė.

30      Atsižvelgęs į šiuo svarstymus Symvoulio tis Epikrateias nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Reglamento <...> 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, aiškinamomis laikantis laisvės teikti paslaugas principo, leidžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias laivų savininkai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tik gavę išankstinį administracinį leidimą, išduotą pagal leidimų išdavimo tvarką, kuria siekiama, be kita ko, kontroliuoti, ar, atsižvelgiant į situaciją konkrečiame uoste, laivo savininko nurodytais maršrutais gali būti vežama tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas laivo saugumas ir uostuose numatytos tvarkos laikymasis, bei kontroliuoti, ar laivai, paskirti teikti reguliarias paslaugas, gali netrukdomai įplaukti į konkretų uostą laikydamiesi tvarkaraščio, kurį laivo savininkas nurodė kaip pageidautiną konkrečiam pervežimui atlikti, nors teisės aktuose nėra nustatytų kriterijų, kuriais remdamosi viešojo administravimo institucijos spręstų šiuos klausimus, ypač kai yra keli suinteresuoti laivų savininkai, norintys tuo pačiu metu sustoti tame pačiame uoste?“

31      2010 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑128/10 ir C‑129/10 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas galutinis sprendimas.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Pirminės pastabos

32      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 58 straipsnio 1 dalį laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos šios Sutarties trečiosios dalies VI antraštinės dalies nuostatos, tarp kurių yra SESV 100 straipsnio 2 dalis, pagal kurią suteikiama teisė Europos Parlamentui ir Tarybai priimti atitinkamas jūrų transporto nuostatas.

33      Remdamasis EB 80 straipsnio 2 dalimi (po pakeitimo – SESV 100 straipsnio 2 dalis) Europos teisės aktų leidėjas priėmė reglamentą, kuriame numatytas tikslas, kaip tai matyti iš jo 1 straipsnio, Bendrijos laivų savininkams taikyti laisvo jūrų transporto paslaugų teikimo principą kiekvienos valstybės narės teritorijoje (minėto Sprendimo Analir ir kt. 20 punktas ir 2006 m. kovo 9 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑323/03, Rink. p. I‑2161, 43 punktas).

34      Pagal reglamento aštuntą konstatuojamąją dalį laisvė teikti jūrų kabotažo paslaugas turėtų būti įgyvendinama laipsniškai. Pagal reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalis Graikijos Respublikai buvo nustatyta išimtis, kuria leista netaikyti reglamento iki 2004 m. sausio 1 d. Tada, kai buvo priimti ginčijami ministro aktai, remiantis 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Graikijoje reglamentas jau buvo taikomas ratione temporis.

35      Antra, kaip pirminę pastabą reikia išnagrinėti tai, ar Graikijos įstatyme įtvirtintose normose faktiškai numatyta išankstinio leidimo išdavimo tvarka.

36      Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog abiejose pagrindinėse bylose priimti sprendimai buvo susiję su laivų savininkų pasiūlytų išvykimo tvarkaraščių pakeitimų nustatymu dėl, pirma, laivų saugumo ir tvarkos uostuose bei, antra, būtinumo užtikrinti tam tikrą vykdomų reisų dažnumą.

37      Reikia pabrėžti, kad Teisingumo Teismui pateiktose pastabose nurodytos skirtingos nuomonės dėl taikomos nacionalinės teisės aiškinimo. Iš tiesų Graikijos vyriausybė ir Europos Komisija nesutaria dėl klausimo, ar šioje teisėje įtvirtinta leidimo išdavimo tvarka.

38      Komisija, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano, kad Įstatymu Nr. 2932/2001 įtvirtinta tvarka, pagal kurią Ypourgos Emporikis Naftilías gali patenkinti ar atmesti laivų savininkų pateiktus pareiškimus dėl paskyrimo teikti reguliarias paslaugas, yra tokia leidimo išdavimo tvarka, kokia buvo nagrinėjama byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Analir ir kt.

39      Atvirkščiai, Graikijos vyriausybė teigia, kad laivų savininkų pateiktų pareiškimų dėl paskyrimo procedūra valdžios institucijai nesuteikiama teisė jų nagrinėti iš esmės, tačiau jai leidžiama tik atlikti formalią kontrolę, ir dėl to ši procedūra nėra leidimo išdavimo tvarka.

40      Šiuo atžvilgiu primintina, kad, kiek tai susiję su nacionalinės teisės sistemos nuostatų aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės remiasi sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nurodytu vertinimu. Iš tiesų pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės vidaus teisės aiškinimas nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai (2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Ten Kate Holding Musselkanaal ir kt., C‑511/03, Rink. p. I‑8979, 25 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

41      Šiuo atveju kadangi, kaip tai matyti iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Graikijos valdžios institucija ne vien paprasčiausia patvirtina laivų savininkų pareiškimus dėl paskyrimo, bet taip pat gali pakeisti jų siūlomus transporto planus, ypač kiek jie susiję su laivų išvykimo tvarkaraščiu, tokio pakeitimo teisinės pasekmės yra lygios leidimo išdavimui. Darytina išvada, kad Įstatyme Nr. 2932/2001 yra faktiškai įtvirtinta išankstinio leidimo teikti jūrų kabotažo paslaugas išdavimo tvarka.

42      Trečia, reikia pabrėžti: kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pateikdamas prejudicinius klausimus, neprašo reglamento 2 straipsnyje įtvirtintų sąvokų išaiškinimo, reikia konstatuoti, jog priimti sprendimo dėl šio straipsnio negalima.

 Dėl priemonių, skirtų kontroliuoti laivų saugumą ir tvarką uoste

43      Kalbant apie klausimą, ar reglamentu, būtent jo 1 straipsniu, draudžiama tokia tvarka, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią gali būti nustatomi laiko tarpsniai dėl laivų saugumo ir tvarkos uostuose sumetimų, reikia priminti, jog nacionalinės teisės aktais, kuriuose jūrų kabotažo paslaugų teikimas leidžiamas tik gavus išankstinį administracinį leidimą, gali būti kliudoma teikti šias paslaugas ar jų teikimas gali tapti mažiau patrauklus, ir todėl gali būti ribojamas jų laisvas judėjimas (žr. minėtų sprendimų Analir ir kt. 22 punktą ir Komisija prieš Ispaniją 44 punktą).

44      Iš tiesų nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad laivų savininkų pasiūlytų tvarkaraščių pakeitimai dėl sumetimų, susijusių su uostų ir laivų saugumu, gali būti laisvės teikti paslaugas jūrų kabotažo srityje reglamento 1 straipsnyje pavartota prasme apribojimas.

45      Vis dėlto toks apribojimas gali būti pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, tikslas užtikrinti saugumą uostų vandenyse yra toks privalomasis bendrojo intereso pagrindas (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Corsica Ferries France, C‑266/96, Rink. p. I‑3949, 60 punktą).

46      Tam, kad priemonė, pagrįsta saugumo uostų vandenyse sumetimais, būtų pateisinama, ji vis dėlto turi atitikti proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimus.

47      Kalbant būtent apie proporcingumo nagrinėjimą, reikia pripažinti, kad, pirma, išankstinio leidimo išdavimo tvarkos, kuria, kaip ir pagrindinėje byloje nagrinėjama tvarka, siekiama užtikrinti, kad tuo pačiu metu uoste būnant keliems laivams nekiltų pavojus jų saugumui, įtvirtinimas yra tinkama ir būtina priemonė tam, jog būtų pasiektas saugumo uostų vandenyse tikslas.

48      Antra, reikia priminti, jog iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad išankstinio leidimo tvarka negalima pateisinti nacionalinių valdžios institucijų diskrecijos, dėl kurios Sąjungos nuostatos, susijusios su pagrindinėje byloje nagrinėjama pagrindine laisve, prarastų savo veiksmingumą. Todėl tam, kad išankstinio administracinio leidimo suteikimo tvarka būtų pateisinama, net jeigu ja nukrypstama nuo šios laisvės, ji turi būti pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinančiais, kad taip bus pakankamai apribota nacionalinės valdžios institucijų diskrecija (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Yellow Cab Verkehrsbetrieb, C‑338/09, Rink. p. I‑0000, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

49      Būtinybė apriboti valdžios institucijų diskreciją šiais kriterijais taip pat taikoma, kai esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kuri susijusi su laiko tarpsnių paskirstymu keliems suinteresuotiems laivų savininkams, kurie tarpusavyje konkuruoja, nacionalinės valdžios institucijos suteikia pirmenybę kandidatams, kai dėl laivų ir uostų saugumo sumetimų negalima keliems laivams išvykti tuo pačiu metu ar reikalaujama, kad laivų išvykimas būtų išdėstytas su pertraukomis.

50      Šiuo atveju pagal Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnio 4 dalies a ir b punktus laivų savininkų pasiūlyti laiko tarpsnių pakeitimai gali būti pagrįsti laivo saugumo ir tvarkos uostuose reikalavimais. Be to, šiose nuostatose numatyta, kad ministras gali pakeisti laivo savininko pareiškimą „tiek, kiek būtina“, ir tinkamai motyvuotu sprendimu. Nors šiais bendrais kriterijais nėra išsamiai apibūdinti saugumo ir tvarkos sumetimai, kuriais galima pateisinti laiko tarpsnių pakeitimą, tačiau atrodo, kad jie yra nacionalinių institucijų diskrecijos įgyvendinimo objektyvus apribojimas, kuris pakankamai tikslus ir iš anksto žinomas.

51      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti tai, kas būtina jo nacionalinės teisės atžvilgiu.

 Dėl priemonių, kuriomis nustatomi įpareigojimai teikti viešąją paslaugą

52      Kalbant apie tai, ar reglamente, būtent jo 1 ir 4 straipsniuose, draudžiama išankstinio leidimo išdavimo tvarka, kurioje numatyti įpareigojimai teikti viešąją paslaugą, susiję su tam tikrų laiko tarpsnių nustatymu, reikia pabrėžti, kad pagal minėto 4 straipsnio 2 dalį valstybė narė laivų savininkams gali nustatyti tokius įpareigojimus dėl dažnumo reguliarioms kabotažo paslaugoms teikti.

53      Be to, kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, išankstinio administracinio leidimo tvarka gali būti priemonė nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą (minėto Sprendimo Analir ir kt. 34 punktas).

54      Atsižvelgiant į tai, kad nebūtinai visi kabotažo maršrutai yra maršrutai, dėl kurių reikia nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, tokia tvarka yra leidžiama tik jei kompetentingos nacionalinės institucijos nustatė, kad kiekvieno atitinkamo maršruto atveju nepakaktų reguliarių transporto paslaugų, jeigu jų teikimą būtų palikta reguliuoti vien rinkos jėgoms, ir kad ši tvarka yra būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti pakankamą reguliaraus transporto į salas ir iš jų paslaugų teikimą (šiuo klausimu žr. reglamento devintą konstatuojamąją dalį ir minėto Sprendimo Analir ir kt. 29 ir 34 punktus).

55      Galiausiai tokia išankstinio administracinio leidimo tvarka negalima pateisinti nacionalinių valdžios institucijų diskrecijos, dėl kurios reglamento nuostatos prarastų savo veiksmingumą. Taigi ši tvarka turi būti pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir suinteresuotosioms įmonėms iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinančiais, kad taip bus pakankamai apribota nacionalinės valdžios institucijų diskrecija, kad ja nebus piktnaudžiaujama (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Analir ir kt. 37 ir 38 punktus).

56      Savo sprendimuose pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą Symvoulio tis Epikrateias ypač pabrėžia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės nuostatose nėra objektyvių kriterijų, į kuriuos valdžios institucijos turėtų atsižvelgti per sprendimų suteikti leidimą priėmimo procedūrą. Graikijos vyriausybė ir Komisija nurodo, kad reglamento 4 straipsnio 2 dalis Įstatymo Nr. 2932/2001 4 straipsnio 4 dalimi įgyvendinta perkeliant kriterijus, kurie įtvirtinti šioje reglamento nuostatoje.

57      Kaip buvo priminta šio sprendimo 55 punkte, išankstinio leidimo išdavimo tvarka turi būti pagrįsta iš anksto žinomomis, objektyviomis ir nediskriminacinėmis taisyklėmis.

58      Be to, labai svarbu, kad įpareigojimų teikti viešąją paslaugą turinys būtų taip pat nustatytas bendra priemone tam, jog šių įpareigojimų detalės ir apimtis būtų iš anksto žinomos.

59      Kalbant apie įpareigojimų teikti viešą paslaugą nustatymo kriterijus, pažymėtina, kad reglamento 4 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinti reikalavimai, kurių valstybės narės turi laikytis nustatydamos įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, t. y. aptarnaujamų uostų, reguliarumo, tęstinumo, dažnumo, masto teikti paslaugą, imamų mokesčių ir laivo įgulos sukomplektavimo reikalavimai, turi būti laikoma lyg nustatanti baigtinį reikalavimų sąrašą.

60      Šie reikalavimai gali būti laikomi objektyviais kriterijai, į kuriuos valdžios institucijos turi atsižvelgti pagal savo diskreciją siekdamos nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, ypač kai keli laivų savininkai nori sustoti tame pačiame uoste tuo pačiu metu.

61      Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų, be kita ko, reikia pabrėžti, kad Įstatymo Nr. 2932/2001 2 straipsnio 6 dalyje išvardyti kitokie reikalavimai, kuriais galima pateisinti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą nei numatytieji reglamento 4 straipsnio 2 dalyje. Be to, minėtame 2 straipsnyje patikslinama, kad šie įpareigojimai turi būti nustatyti „dėl viešojo intereso sumetimų“ ir „nesukuriant diskriminacijos“. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies c punkte nurodyta, kad laivų savininkų pareiškimų pakeitimai, kuriuose numatyti šie įpareigojimai gali būti pateisinami, jei būtina užtikrinti paslaugų teikimo reguliarumą. Galiausiai toje pačioje nuostatoje numatyta, kad šie pakeitimai gali būti padaryti tik „tiek, kiek būtina“ ir „pagrįstai“.

62      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos atitinka šio sprendimo 54 ir 55 punktuose nurodytas sąlygas.

63      Atsižvelgiant į šiuos argumentus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip, jog reglamento 1 ir 4 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose įtvirtinta išankstinio leidimo jūrų kabotažo paslaugoms teikti išdavimo tvarka, kurioje numatytas administracinių sprendimų su nurodymu laikytis atitinkamų laiko tarpsnių dėl sumetimų, susijusių su, pirma, laivų saugumu ir tvarka uostuose ir, antra, įpareigojimais teikti viešąją paslaugą, priėmimas, jei ši tvarka yra pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, ypač kai keli laivų savininkai nori sustoti tame pačiame uoste tuo pačiu metu. Be to, kalbant apie administracinius sprendimus, kuriuose nustatyti įpareigojimai teikti viešąją paslaugą, būtina, kad realus viešosios paslaugos poreikis dėl transporto reguliarių paslaugų nepakankamumo laisvos konkurencijos sąlygomis galėtų būti įrodytas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėse bylose šios sąlygos yra įgyvendintos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

64      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), 1 ir 4 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose įtvirtinta išankstinio leidimo jūrų kabotažo paslaugoms teikti išdavimo tvarka, kurioje numatytas administracinių sprendimų su nurodymu laikytis atitinkamų laiko tarpsnių dėl sumetimų, susijusių su, pirma, laivų saugumu ir tvarka uostuose ir, antra, įpareigojimais teikti viešąją paslaugą, priėmimas, jei ši tvarka yra pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, ypač kai keli laivų savininkai nori sustoti tame pačiame uoste tuo pačiu metu. Be to, kalbant apie administracinius sprendimus, kuriuose nustatyti įpareigojimai teikti viešąją paslaugą, būtina, kad realus viešosios paslaugos poreikis dėl transporto reguliarių paslaugų nepakankamumo laisvos konkurencijos sąlygomis galėtų būti įrodytas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėse bylose šios sąlygos yra įgyvendintos.

Parašai.

---

* Proceso kalba: graikų.