Vyberte pokusně zaváděné prvky, které byste chtěli vyzkoušet

Tento dokument je výňatkem z internetových stránek EUR-Lex

Dokument 62010CA0461

Byla C-461/10: 2012 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje ( Högsta domstolen (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bonnier Audio AB, Earbooks AB, Norstedts Förlagsgrupp AB, Piratförlaget AB, Storyside AB prieš Perfect Communication Sweden AB (Autorių teisės ir gretutinės teisės — Duomenų tvarkymas internetu — Išimtinės teisės pažeidimas — Įgarsintos knygos, padarytos prieinamos internetu per FTP serverį, pasinaudojant interneto operatoriaus suteiktu IP adresu — Interneto operatoriui nustatytas įpareigojimas atskleisti IP adreso naudotojo asmenvardį (pavadinimą) ir adresą)

OL C 165, 2012 6 9, s. 4–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

9.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 165/4


2012 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Högsta domstolen (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bonnier Audio AB, Earbooks AB, Norstedts Förlagsgrupp AB, Piratförlaget AB, Storyside AB prieš Perfect Communication Sweden AB

(Byla C-461/10) (1)

(Autorių teisės ir gretutinės teisės - Duomenų tvarkymas internetu - Išimtinės teisės pažeidimas - Įgarsintos knygos, padarytos prieinamos internetu per FTP serverį, pasinaudojant interneto operatoriaus suteiktu IP adresu - Interneto operatoriui nustatytas įpareigojimas atskleisti IP adreso naudotojo asmenvardį (pavadinimą) ir adresą)

2012/C 165/07

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta domstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Bonnier Audio AB, Earbooks AB, Norstedts Förlagsgrupp AB, Piratförlaget AB, Storyside AB

Atsakovė: Perfect Communication Sweden AB

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Högsta domstolen — 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, p. 54) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32) išaiškinimas — Intelektinė nuosavybė — Leidyklų turima išimtinė teisė viešai platinti įgarsintas knygas — Tariamas šios teisės pažeidimas dėl to, kad minėtos įgarsintos knygos tapo prieinamos per FTP (File transfer protocol) serverį, t. y. per keitimosi rinkmenomis internetu programą — Interneto operatoriui, teikiančiam interneto ryšį serveriui jam suteikiant IP adresą, nustatytas įpareigojimas pateikti autorių teisių savininkui informaciją apie asmenų, tam tikru laikotarpiu užregistruotų to IP adreso naudotojais, asmenvardžius (pavadinimus) ir adresus

Rezoliucinė dalis

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/58/EB, reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama taikyti remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 8 straipsniu priimto nacionalinės teisės akto, pagal kurį, siekiant identifikuoti interneto abonentą ar naudotoją, leidžiama įpareigoti interneto prieigos paslaugų teikėją atskleisti autorių teisių savininkui ar jo atstovui abonento, kuriam suteiktas IP (interneto protokolo) adresas, kuriuo naudojantis buvo tariamai pažeistos minėtos teisės, tapatybę, nes tokie teisės aktai nepatenka į Direktyvos 2006/24 taikymo sritį ratione materiale.

Pagrindinėje byloje faktas, kad atitinkama valstybė narė dar neperkėlė Direktyvos 2006/24, nors terminas jai perkelti jau pasibaigęs, nėra svarbus.

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Direktyvą 2004/48 reikia aiškinti taip, kad jomis nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, tiek, kiek juo nacionaliniam teismui, į kurį galintis pareikšti ieškinį asmuo kreipiasi su prašymu įpareigoti atskleisti asmens duomenis, suteikiama galimybė atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes ir tinkamai laikantis iš proporcingumo principo kylančių reikalavimų pasverti turimus priešingus interesus.


(1)  OL C 317, 2010 11 20.


Nahoru