Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62009CN0398

Byla C-398/09: 2009 m. spalio 14 d. Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lady & Kid A/S, Direct Nyt ApS, A/S Harald Nyborg Isenkram- og Sportsforretning, KID-Holding A/S prieš Skatteministeriet

OL C 312, 2009 12 19, p. 22–23 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

19.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 312/22

2009 m. spalio 14 d. Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lady & Kid A/S, Direct Nyt ApS, A/S Harald Nyborg Isenkram- og Sportsforretning, KID-Holding A/S prieš Skatteministeriet

(Byla C-398/09)

2009/C 312/37

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Lady & Kid A/S, Direct Nyt ApS, A/S Harald Nyborg Isenkram- og Sportsforretning, KID-Holding A/S

Atsakovė: Skatteministeriet

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1997 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Comateb ir kt. (C-192/95 — C-218/95) (1) turi būti aiškinamas taip, kad neteisėto mokesčio perkėlimas produktui reiškia, kad mokestis buvo perkeltas produkto pirkėjui konkretaus prekybos sandorio metu, o gal perkėlimas į kainas gali būti atliktas kitų produktų kainų atžvilgiu vykdant kitus atitinkamų produktų pirkimo ar pardavimo sandorius, pavyzdžiui, vertinant visus perkėlimus per ketverių metų laikotarpį, kiek tai susiję su daugeliu produktų, tiek importuotų, tiek neimportuotų, grupių?

2.

Ar Bendrijos sąvoka „perkėlimas“ turi būti aiškinama taip, kad neteisėtai surinktas mokestis parduodant produktus gali būti laikomas perkeltu, tik jei produkto kaina padidėja, palyginti su kaina, kuri buvo taikoma iki mokesčio nustatymo ar mokestis gali taip pat būti laikomas perkeltu, jei neteisėto mokesčio egzistavimo metu apmokestinama įmonė sutaupė kitų mokesčių, apmokestinamų remiantis kita apmokestinamąja verte, ir todėl nepakeitė kainų?

3.

Ar Bendrijos sąvoka „nepagrįstas praturtėjimas“ turi būti aiškinama taip, kad parduodant produktus neteisėtai surinkto mokesčio grąžinimas gali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu, jei prieš parduodama ar pardavusi apmokestintą produktą įmonė sutaupė sumą dėl kitų mokesčių, kurie buvo mokami nuo kitos apmokestinamosios vertės, panaikinimo, turint omenyje, kad šis kitų mokesčių panaikinimas buvo naudingas ir kitoms įmonėms ir, be kita ko, toms, kurios nemokėjo neteisėto mokesčio arba jį mokėjo mažesnį?

4.

Teigiant, kad neteisėto mokesčio pasekmė dėl jo pobūdžio buvo ta, jog proporcingai daugiau sumokėjo produktus importavusios nei labiau nacionalinius produktus pirkusios įmonės, o tuo pačiu metu, kai buvo nustatytas neteisėtas mokestis, buvo panaikintas kitas, nuo kitos apmokestinamosios vertės renkamas teisėtas mokestis, taikytas proporcingai dviems įmonių rūšims tokia pačia apimtimi, neatsižvelgiant į įmonių pirkimų sudėtį,

i)

ar pagal Bendrijos teisę galima atsisakyti grąžinti įmonei, kuri importuoja prekes, visą ar dalį neteisėto mokesčio remiantis perkėlimu ar nepagrįstu praturtėjimu, jei atsisakymo pasekmė įmonei, kuri mokėjo didesnę neteisėto mokesčio sumą nei nacionalinėje rinkoje panašius produktus pirkusi įmonė, visiems kitiems dalykams esant vienodiems, būtų jos mažiau palanki situacija dėl mokesčių reformos ir atsisakymo grąžinti, palyginti su panašiomis įmonėmis, kurios pirko labiau nacionalinius produktus,

ii)

ar neteisėto mokesčio grąžinimas atitinkamoje situacijoje koncepciniu požiūriu gali reikšti „nepagrįstą praturtėjimą“ ir dėl to gali būti atsisakyta grąžinti, jei grąžinimas — net jei mokestis laikomas perkeltu — yra būtinas, siekiant sukurti situaciją, kad pačios mokesčių reformos poveikis, kai visi kiti dalykai yra vienodi, po galimo grąžinimo įmonėms, kurios importavo produktus ir kurios pirko nacionalinius produktus, būtų vienodas,

iii)

ar atsisakymas grąžinti tokioje situacijoje, kai įmonės, kurios pirko labiau nacionalinius produktus ir dėl to buvo pranašesnėje padėtyje nei įmonės, kurios daugiau importavo, dėl kitų priežasčių prieštarauja Bendrijos teisei ir, be kita ko, vienodo požiūrio principui, ir

iv)

ar iš atsakymo į trečiąjį klausimą darytina išvada, kad negalima atsisakyti grąžinti neteisėtai surinktą mokestį remiantis nepagrįstu praturtėjimu, jei toks grąžinimas panaikina įmonių, kurios pirko nacionalinius produktus, palyginti su įmonėmis, kurios daugiau importavo, pranašumą?

(1)  Rink. p. I-165

Top