EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62009CN0017
Case C-17/09: Action brought on 14 January 2009 — Commission of the European Communities v Federal Republic of Germany
Byla C-17/09 2009 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
Byla C-17/09 2009 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
OL C 69, 2009 3 21, p. 26–26
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
21.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 69/26 |
2009 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
(Byla C-17/09)
(2009/C 69/48)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Schima ir C. Zadra
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 8 straipsnį (1), siejant jį su III ir VI dalių nuostatomis, nes Bonos miestas ir Müllverwertungsanlage Bonn GmbH skyrė paslaugų viešojo pirkimo sutartį dėl organinių atliekų ir žaliųjų atliekų sunaikinimo be viešojo pirkimo konkurso bei nepaskalbė skelbimo apie pirkimą Europos mastu; |
|
— |
priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šio ieškinio dalykas yra Bonos miesto ir Müllverwertungsanlage Bonn GmbH (toliau — MVA GmbH), iš vienos pusės, ir privačios atliekų šalinimo įmonės EVB Entsorgung und Verwertung Bonn GmbH & Co. KG (toliau — EVB), iš kitos pusės, sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis dėl organinių ir žaliųjų atliekų sunaikinimo. MVA GmbH yra savivaldybės įmonė, kurios 93,46 % kapitalo kontroliuoja Stadtwerke Bonn GmbH — 100 % Bonos miesto kontroliuojama įmonė, — ir Bonos miestas, tiesiogiai kontroliuojantis 6,54 % jos kapitalo. Šia sutartimi EVB įsipareigoja, pirma, surinkti buitines atliekas, jas iš anksto surūšiuoti ir pristatyti į Bonos atliekų perdirbimo gamyklą ir, antra, už 6 mln. DEM atlygį sunaikinti Bonos miesto teritorijoje surinktas organines ir žaliąsias atliekas panaudojant kompostavimo įrenginius.
Nepaisant to, kad nagrinėjama sutartis dėl atliekų sunaikinimo yra paslaugų viešojo pirkimo sutartis Direktyvos 92/50/EEB 1 straipsnio a punkto prasme, su EVB buvo susitarta tiesiogiai, neskelbiant formalaus viešojo pirkimo konkurso ir skelbimo apie pirkimą Europos mastu. Sutartyje taip pat kalbama apie organinių atliekų ir žaliųjų atliekų sunaikinimą minėtos direktyvos I A priedo 16 kategorijos prasme, todėl šia dalimi buvo aiškiai viršyta riba, nuo kurios pradedama taikyti minėta direktyva.
Priešingai nei mano federalinė vyriausybė, svarbu ne tai, ar be kompostavimo paslaugų sutartis taip pat apima kitas EVB sąskaita miesto arba MVA GmbH teikiamas paslaugas. Svarbiau tai, kad sutartimi EVB įpareigojama miesto naudai teikti atlygintinas kompostavimo paslaugas. Be to, negalima teigti, kad kompostavimo paslaugos sudaro tik visiškai nereikšmingą papildomą sutarties dalį, nes šio paslaugos buvo vienas iš pagrindinių koncepcijos, dėl kurios šalys derėjosi, elementų, ir ekonominiu požiūriu sudaro svarbią abipusiai suderintą paslaugų dalį.
Be to, Komisija nebegali sutikti su federalinės vyriausybės argumentu, kad pagal Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punktą Bonos miestas turėjo teisę skirti sutartį dėl kompostavimo paslaugas pagal derybų procedūrą ir be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Pagal Teisingumo Teismo praktiką ši direktyvos nuostata turi būti aiškinama siaurinamai, o įrodinėjimo pareiga, susijusi su šiomis išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą, priklauso asmeniui, norinčiam jomis pasiremti. Kadangi federalinė vyriausybė aiškiai neįrodė, kad EVB turėjo išimtinę teisę teikti nagrinėjamas kompostavimo paslaugas, ir nenurodė šios teisės teisinio pagrindo, negalima laikyti, kad buvo išpildytos Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos.