Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CA0484

    Byla C-484/09: 2011 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje ( Tribunal da Relação do Porto (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Manuel Carvalho Ferreira Santos prieš Companhia Europeia de Seguros, S.A. (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 72/166/EEB — 3 straipsnio 1 dalis — Direktyva 84/5/EEB — 2 straipsnio 1 dalis — Direktyva 90/232/EEB — 1 straipsnis — Teisė į privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką žalai, atsiradusiai dėl eismo įvykio, atlyginti — Ribojimo sąlygos — Prisidėjimas prie nuostolių atsiradimo — Vairuotojų kaltės nebuvimas — Atsakomybė už riziką)

    OL C 139, 2011 5 7, p. 7–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    7.5.2011   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 139/7


    2011 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação do Porto (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Manuel Carvalho Ferreira Santos prieš Companhia Europeia de Seguros, S.A.

    (Byla C-484/09) (1)

    (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 72/166/EEB - 3 straipsnio 1 dalis - Direktyva 84/5/EEB - 2 straipsnio 1 dalis - Direktyva 90/232/EEB - 1 straipsnis - Teisė į privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką žalai, atsiradusiai dėl eismo įvykio, atlyginti - Ribojimo sąlygos - Prisidėjimas prie nuostolių atsiradimo - Vairuotojų kaltės nebuvimas - Atsakomybė už riziką)

    2011/C 139/10

    Proceso kalba: portugalų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Tribunal da Relação do Porto

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovas: Manuel Carvalho Ferreira Santos

    Atsakovė: Companhia Europeia de Seguros, S.A.

    Dalykas

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal da Relação do Porto — 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL L 103, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 10), 3 straipsnio 1 dalies, 1983 m. gruodžio 30 d. Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 8, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 3), 2 straipsnio 1 dalies ir 1990 m. gegužės 14 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 129, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 249) 1 straipsnio aiškinimas — Dėl automobilių judėjimo atsiradusiai žalai taikytinos civilinės atsakomybės schemos nustatymas — Teisės į žalos atlyginimą, kuris mokamas pagal privalomąjį draudimą, apribojimo, grindžiamo vieno iš už eismo įvykį atsakingų vairuotojų prisidėjimu prie žalos atsiradimo, sąlygos — Vairuotojų kaltės nebuvimas — Atsakomybė už riziką.

    Rezoliucinė dalis

    1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalis, 1983 m. gruodžio 30 d. Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 2 straipsnio 1 dalis ir 1990 m. gegužės 14 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 1 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos dviejų transporto priemonių susidūrimo atveju atsiradus žalai, kai nustatyta, kad dėl to nekaltas nė vienas vairuotojas, atsakomybė už šią žalą padalijama proporcingai kiekvienos transporto priemonės prisidėjimo prie jos atsiradimo laipsniui ir, kilus abejonių šiuo klausimu, nustatoma, kad šis prisidėjimo laipsnis yra vienodas.


    (1)  OL C 37, 2010 2 13.


    Top