Byla C‑64/06

Telefónica O2 Czech Republic a.s., buvusi Český Telecom a.s.,

prieš

Czech On Line a.s.

(Obvodní soud pro Prahu 3 prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Elektroniniai ryšiai – Tinklai ir paslaugos – Bendroji reguliavimo sistema – Dominuojanti įmonė – Sujungimo su kitais operatoriais pareiga – Pereinamojo laikotarpio nuostatos – Direktyva 97/33“

Sprendimo santrauka

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos

(EB 234 straipsnis)

2.        Teisės aktų derinimas – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Direktyvos 2002/19 ir 2002/21 – Pereinamojo laikotarpio nuostatos

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/33, 2002/19 ir 2002/21)

1.        Kadangi prejudiciniai klausimai susiję su Bendrijos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas priima sprendimą iš principo neprivalėdamas nagrinėti aplinkybių, kurios paskatino nacionalinius teismus pateikti jam klausimus ir į kurias atsižvelgiant ketinama taikyti paprašytas išaiškinti Bendrijos teisės nuostatas.

Kitaip galėtų būti tik tais atvejais, kai arba Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Bendrijos teisės nuostata būtų netaikytina pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, įvykusioms prieš naujos valstybės narės įstojimą į Europos Sąjungą, arba būtų akivaizdu, kad ši nuostata negali būti taikoma.

(žr. 22–23 punktus)

2.        Vadovaujantis Direktyvos 2002/19 dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų bei Direktyvos 2002/21 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos pereinamojo laikotarpio nuostatomis, 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusios valstybės narės telekomunikacijų reguliavimo tarnyba po šios valstybės įstojimo turi teisę spręsti dėl didelę įtaką rinkoje turinčios telekomunikacijų įmonės, kaip ji apibrėžta Direktyvoje 97/33 dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo principus su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/61, įpareigojimo sudaryti jos tinklo sujungimo su kito operatoriaus tinklu sutartį pagal Direktyvos 97/33 su padarytais pakeitimais nuostatas.

(žr. 28 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. birželio 14 d.(*)

„Elektroniniai ryšiai – Tinklai ir paslaugos – Bendroji reguliavimo sistema – Dominuojanti įmonė – Sujungimo su kitais operatoriais pareiga – Pereinamojo laikotarpio nuostatos – Direktyva 97/33“

Byloje C‑64/06

dėl 2005 m. lapkričio 24 d. Obvodní soud pro Prahu 3 (Čekijos Respublika) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. vasario 6 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Telefónica O2 Czech Republic a.s., buvusi Český Telecom a.s.,

prieš

Czech On Line a.s.,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai P. Kūris (pranešėjas), K. Schiemann, J. Makarczyk ir L. Bay Larsen,

generalinis advokatas D. Ruiz‑Jarabo Colomer,

posėdžio sekretorius J. Swedenborg, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. vasario 1 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Telefónica O2 Czech Republic a.s., atstovaujamos právnička J. Procházková,

–        Czech On Line a.s., atstovaujamos advokát V. Horáček,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos T. Boček,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. Sevenster ir C. ten Dam,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Shotter ir P. Ondrůšek,

susipažinęs su 2007 m. vasario 27 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, p. 7, toliau – Prieigos direktyva) bei 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33, toliau – Pagrindų direktyva) aiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Telefónica O2 Czech Republic a.s., buvusios Český Telecom a.s. (toliau – TO2), ir Czech On Line a.s. (toliau – COL) dėl TO2 atsisakymo tenkinti COL prašymą išplėsti esamą bendradarbiavimą į plačiajuosčio ir didelės spartos ryšio (asimetrinės skaitmeninės abonentinės linijos, anglų k.: „Asymmetric Digital Subscriber Line“, toliau – ADSL) prieigos prie interneto paslaugų sritį.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisė

3        Pagrindų direktyvos 27 straipsnyje pereinamojo laikotarpio priemonės apibrėžiamos taip:

„Valstybės narės visus įpareigojimus pagal nacionalinę teisę, nurodytus (Prieigos direktyvos) 7 straipsnyje ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvos) 16 straipsnyje, palieka galioti tol, kol nacionalinė reguliavimo institucija pagal šios direktyvos 16 straipsnį nuspręs dėl tų įpareigojimų.

Viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų operatoriai, kuriuos nacionalinė reguliavimo institucija nurodė kaip turinčius didelę įtaką rinkoje teikiant viešuosius fiksuoto telefono ryšio tinklus ir paslaugas pagal (1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos) direktyvos 97/33/EB (dėl telekomunikacijų sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo (ATT) principus (OL L 199, p. 32) su pakeitimais, padarytais 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/61/EB (OL L 268, p. 37, toliau – Direktyva 97/33)), I priedo 1 dalį arba pagal (1998 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos) direktyvą 98/10/EB (dėl atvirojo tinklo teikimo (ATT) nuostatos taikymo balso telefonijai ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų konkurencinėje aplinkoje (OL L 101, p. 24)), Reglamente (EB) Nr. 2887/2000 ir toliau laikomi nustatytais operatoriais iki to laiko, kai bus užbaigta 16 straipsnyje nurodyta rinkos analizės procedūra. Po to tame reglamente jie nebebus laikomi nustatytais operatoriais.“

4        Prieigos direktyvos 7 straipsnyje, pavadintame „Ankstesnių įpareigojimų dėl prieigos ir sujungimo persvarstymas“, nurodyta:

„1.      Valstybės narės išlaiko visus įmonėms, teikiančioms viešuosius ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taikomus įpareigojimus, susijusius su prieiga ir sujungimu, kurie galiojo prieš šios direktyvos įsigaliojimą pagal Direktyvos 97/33/EB 4, 6, 7, 8, 11, 12 ir 14 straipsnius, Direktyvos 98/10/EB 16 straipsnį ir Direktyvos 92/44/EEB 7 ir 8 straipsnius tol, kol tie įpareigojimai bus persvarstyti ir pagal šio straipsnio 3 dalį bus priimtas sprendimas.

2.      Komisija pradinėje rekomendacijoje dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų ir sprendime, įvardijančiame transnacionalines rinkas, kuris bus priimtas pagal (Pagrindų direktyvos) 15 straipsnį, nurodo atitinkamas rinkas, kuriose taikomi 1 dalyje minėti įpareigojimai.

3.      Valstybės narės užtikrina, kad kuo greičiau po šios direktyvos įsigaliojimo, o po to – periodiškai, nacionalinės reguliavimo institucijos atliktų rinkos analizę pagal (Pagrindų direktyvos) 16 straipsnį ir spręstų, ar šiuos įpareigojimus palikti, keisti, ar panaikinti. Su šiuo įpareigojimų keitimu arba panaikinimu susijusios šalys apie tai informuojamos per tinkamą terminą.“ (Pataisytas vertimas)

 Nacionalinė teisė

5        Telekomunikacijų įstatymo Nr. 151/2000 (Zákon č. 151/2000 Sb., o telekomunikacích), kuris iš dalies pakeičia kitus įstatymus, 37 straipsnyje nurodyta:

„1.      Viešųjų telefonijos tinklų operatoriai ir telekomunikacijų tinklus nuomojantys telekomunikacijų paslaugų teikėjai, užimantys didelę atitinkamos rinkos dalį, privalo tenkinti visus telekomunikacijų paslaugų teikėjų, kuriems leista teikti šias paslaugas, prašymus dėl prieigos prie jų eksploatuojamų tinklų (toliau – tinklo prieiga).

2.      Viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai ir viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai, kontroliuojantys prieigą prie mažiausiai vieno tinklo galinio taško, identifikuojamo vienu ar keliais numeracijos plano numeriais, bei telekomunikacijų tinklus, sujungtus su naudotojo patalpomis, nuomojantys viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo, jei to prašo atitinkamą telekomunikacijų veiklą vykdantis kitas operatorius ar teikėjas, leisti šiam pareiškėjui tiesiogiai ar netiesiogiai prisijungti prie jo eksploatuojamo telekomunikacijų tinklo (toliau – tinklų sujungimas). Prieiga prie tinklo suteikiama pareiškėjo sąskaita ir yra mokama.

3.      Prieiga prie tinklo užtikrinama rašytine sutartimi, sudaryta tarp viešojo telekomunikacijų tinklo operatoriaus ir viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjo; tinklų sujungimas užtikrinamas rašytine sutartimi, sudaryta tarp viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių.

<...>“ (Neoficialus vertimas)

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6        TO2 ir COL yra telekomunikacijų operatoriai, kurie 2001 m. sausio 29 d. sudarė jų fiksuotų viešųjų telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartį. 2003 m. vasario 3 d. antroji iš šių bendrovių pasiūlė pirmajai sudaryti papildomą susitarimą prie šios sutarties dėl jų tinklų sujungimo ir ADSL paslaugai teikti. Tačiau Telekomunikacijų oficialiajame leidinyje TO2 paskelbė tik pasiūlymą dėl prieigos prie jai priklausančio tinklo infrastruktūros panaudojant šią technologiją, nors tuo metu galiojęs Įstatymas Nr. 151/2000 reikalavo skelbti pasiūlymą dėl tinklų sujungimo.

7        Kadangi susitarimas nebuvo sudarytas, COL kreipėsi į Čekijos ryšių reguliavimo tarnybą (Český telekomunikační úřad, toliau – Reguliavimo tarnyba), kuri, remdamasi Įstatymu Nr. 151/2000, 2004 m. balandžio 30 d. Sprendimu jos prašymą patenkino. Šis sprendimas, apskundus jį šios tarnybos vadovui, buvo panaikintas remiantis bendro pobūdžio ir faktiniais motyvais, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti Reguliavimo tarnybai. 2004 m. rugsėjo 14 d. ši tarnyba priėmė naują sprendimą, palankų COL, ir įpareigojo pagrindinės bylos šalis sudaryti papildomą susitarimą prie tinklų sujungimo sutarties dėl ADSL paslaugų.

8        2005 m. sausio 20 d. Reguliavimo tarnybos vadovas atmetė naują skundą, kurį jam buvo pateikusi TO2. Šis sprendimas yra galutinis ir vykdytinas.

9        Tokiu atveju Čekijos civilinio proceso kodeksas numato galimybę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo teisme, šiuo atveju – Prahos 3 apylinkės teisme (Obvodní soud pro Prahu 3).

10      Šis teismas nurodo, kad TO2 tvirtina, jog Reguliavimo tarnybos sprendimas prieštarauja Europos sutarčiai, steigiančiai Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Čekijos Respublikos asociaciją, kuri Bendrijų vardu buvo sudaryta ir patvirtinta 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 94/910/EAPB, EB, Euratomas (OL L 360, p. 1), Prieigos bei Pagrindų direktyvoms ir Direktyvai 97/33.

11      Obvodní soud pro Prahu 3 nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar reguliavimo institucija turėjo teisę administraciniu sprendimu, priimtu po 2004 m. gegužės 1 d. (t. y. po Čekijos Respublikos įstojimo į Europos Bendrijas dienos), įpareigoti telekomunikacijų bendrovę, turinčią didelę (dominuojančią) įtaką telekomunikacijų rinkoje, sudaryti jos tinklo sujungimo su kito operatoriaus tinklu sutartį?

2.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:

Ar reguliavimo institucija turėjo teisę nustatyti tokį įpareigojimą tik (Prieigos direktyvos) 8 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis, t. y. vadovaudamasi prieš tai (Pagrindų direktyvos) 16 straipsnio tvarka atlikta rinkos analize ir remdamasi prieš tai vykusia (Pagrindų direktyvos) 6 ir 7 straipsniuose numatyta procedūra, ar (remiantis, pavyzdžiui, (Prieigos direktyvos) 15 konstatuojamąja dalimi, 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies a punktu ir 4 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis) ji galėjo nustatyti tokį įpareigojimą prieš tai neatlikusi rinkos analizės?

3.      Ar atsakymui į antrąjį klausimą turi įtakos tai, kad atitinkamo operatoriaus prašymas priimti sprendimą, įpareigojantį sujungti jo tinklą su didelę (dominuojančią) įtaką telekomunikacijų rinkoje turinčio operatoriaus tinklu, reguliavimo institucijai buvo pateiktas prieš 2004 m. gegužės 1 d. ir didžioji šio prašymo nagrinėjimo šioje institucijoje procedūros dalis įvyko prieš 2004 m. gegužės 1 d., t. y. iki Čekijos Respublikos įstojimo į Europos Bendrijas dienos?

4.      Ar atsižvelgiant į tai, kad įvykių metu, t. y. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d., Čekijos Respublika buvo nepakankamai perkėlusi minėtas direktyvas, (Pagrindų) ir (Prieigos) direktyvos gali būti taikomos tiesiogiai ir ar

a)      šios direktyvos (arba viena iš jų) yra besąlygiškos ir pakankamai aiškios, kad teismas jas galėtų taikyti vietoje nacionalinės teisės aktų?

b)      didelę (dominuojančią) įtaką telekomunikacijų rinkoje turintis operatorius dėl netinkamo direktyvų perkėlimo turi teisę (jam suteikiama teisė) remtis (Prieigos) ir (Pagrindų) direktyvų tiesioginiu veikimu ir ar šios direktyvos (arba viena iš jų) užtikrina šio operatoriaus, kuris atsisakė sudaryti tinklų sujungimo sutartį (ADSL paslaugų srityje) su kitais nacionaliniais telekomunikacijų operatoriais, interesų apsaugą (jei, reguliavimo institucijos nuomone, kurią turi galėti patikrinti teismas, šis operatorius nesilaiko naujos reguliavimo sistemos tikslus)?

c)      šis operatorius gali remtis tiesioginiu nevisiškai perkeltų direktyvų (arba vienos iš jų) veikimu, jeigu (net jei tenkinamos direktyvose numatytos sąlygos) priimdama sprendimus reguliavimo institucija visuomet nurodo konkrečias operatorių tinklų sujungimo sąlygas, taip nustatydama konkrečius įpareigojimus privatiems asmenims?“

 Dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo

12      Prašymu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2007 m. kovo 9 d., TO2 paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį, kuri buvo baigta 2007 m. vasario 27 d. paskelbus generalinio advokato išvadą.

13      Pagrįsdama savo prašymą TO2 tvirtina, kad savo išvadoje generalinis advokatas išnagrinėjo argumentus, kurie nebuvo pateikti pagrindinės bylos šalims, visų pirma argumentą dėl pozityvaus įpareigojimo atlikti rinkos analizę tiesioginio veikimo, nors byla susijusi su negatyvia pareiga nepriimti sprendimo dėl įpareigojimo sujungti tinklus neatlikus tokios analizės.

14      Reikia priminti, kad pagal savo Procedūros reglamento 61 straipsnį Teisingumo Teismas, manydamas, kad negavo pakankamai informacijos arba kad bylai išspręsti svarbus kuris nors šalių neaptartas argumentas, gali nutarti atnaujinti žodinį bylos nagrinėjimą savo iniciatyva, generalinio advokato siūlymu arba šalių prašymu (2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C‑299/99, Rink. p. I‑5475, 20 punktas).

15      Teisingumo Teismas mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų nuostatų tiesioginio veikimo klausimas buvo pateiktas ketvirtuoju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimu ir kad jis turi visą informaciją, reikalingą į jį atsakyti.

16      Todėl reikia atmesti TO2 prašymą dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

 Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos

17      Pirmiausia Čekijos vyriausybė teigia, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į visus pateiktus klausimus, motyvuodama tuo, kad pagrindinės bylos faktinės aplinkybės įvyko anksčiau nei Čekijos Respublika įstojo į Europos Sąjungą.

18      Posėdyje TO2, COL ir Europos Bendrijų Komisija tvirtino, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją rationae temporis atžvilgiu, nes, viena vertus, nors pagrindinė byla iš tikrųjų prasidėjo 2003 m. vasario mėn., ji tęsėsi, kol Reguliavimo tarnybos vadovas priėmė 2005 m. sausio 20 d. Sprendimą, ir, kita vertus, 2004 m. balandžio 30 d. Reguliavimo tarnybos sprendimas, vadovaujantis Čekijos teisės aktais, buvo pripažintas negaliojančiu, o naujas sprendimas priimtas 2005 m. sausio 20 dieną. Be to, TO2 patikslina, kad pastarojo sprendimo, kuris yra sukuriamojo, o ne deklaratyvaus pobūdžio, tikslas yra ne autoritetingai konstatuoti iš prieš tai įvykusių faktinių aplinkybių kylančias pareigas, o padėti pagrindus būsimiems teisiniams įpareigojimams.

19      Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad COL prašymas, pateiktas Reguliavimo tarnybai siekiant įpareigoti TO2 užtikrinti prijungimą prie ADSL tinklo, buvo išnagrinėtas ir dėl jo 2004 m. balandžio 30 d., t. y. prieš Čekijos Respublikos įstojimą į Sąjungą, ši institucija priėmė sprendimą.

20      Tačiau šis sprendimas buvo panaikintas 2004 m. rugsėjo 9 d., ir naujas sprendimas buvo priimtas to paties mėnesio 14 dieną. Apskundus pastarąjį sprendimą, jį Reguliavimo tarnybos vadovas patvirtino 2005 m. sausio 20 dieną. Šalių nuomone, nuo šios datos jis šalims yra galutinis ir vykdytinas.

21      Nesant reikalinga nagrinėti sprendimo panaikinimo pasekmių pagal Čekijos teisę, reikia pabrėžti, viena vertus, kad pagrindinėje byloje ginčijamas sprendimas priimtas po Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą datos ir kad šis sprendimas sureguliuoja būsimą, o ne buvusią situaciją; kita vertus, nacionalinis teismas klausia Teisingumo Teismo dėl pagrindinėje byloje taikomų Bendrijos teisės aktų.

22      Kadangi prejudiciniai klausimai susiję su Bendrijos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas priima sprendimą iš principo neprivalėdamas nagrinėti aplinkybių, kurios paskatino nacionalinius teismus pateikti jam klausimus ir į kurias atsižvelgiant ketinama taikyti paprašytas išaiškinti Bendrijos teisės nuostatas (1996 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Reisdorf, C‑85/95, Rink. p. I‑6257, 15 punktas).

23      Kitaip galėtų būti tik tais atvejais, kai arba Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Bendrijos teisės nuostata būtų netaikytina pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, įvykusioms prieš naujos valstybės narės įstojimą į Sąjungą (šiuo atžvilgiu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Ynos, C‑302/04, Rink. p. I‑371, 35 ir 36 punktus), arba būtų akivaizdu, kad ši nuostata negali būti taikoma (žr. minėto sprendimo Reisdorf 16 punktą).

24      Tačiau taip nėra šiuo atveju. Todėl Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti anksčiau minėtas direktyvas, ir reikia atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

 Dėl prejudicinių klausimų

25      Pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus, kuriais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagal po 2004 m. gegužės 1 d. taikytinas Bendrijos teisės nuostatas Reguliavimo tarnyba turėjo teisę įpareigoti didelę įtaką telekomunikacijų rinkoje turinčią telekomunikacijų įmonę sudaryti jos tinklo sujungimo su kito operatoriaus tinklu sutartį, reikia nagrinėti kartu.

26      Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad pagal su pereinamojo laikotarpio nuostatomis susijusius Pagrindų direktyvos 27 straipsnį ir Prieigos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, kurie gali būti taikomi neatsižvelgiant į tai, ar šios direktyvos perkeltos, Direktyva 97/33, dėl kurios perkėlimo į Čekijos teisę Įstatymu Nr. 151/2000 nėra ginčo, prireikus tebeveikia.

27      Todėl, kaip teisingai teigia Komisija, Reguliavimo tarnyba galėjo priimti sprendimą pagal Direktyvą 97/33.

28      Iš to, kas išdėstyta pirmiau, į pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad vadovaujantis Prieigos ir Pagrindų direktyvų pereinamojo laikotarpio nuostatomis Reguliavimo tarnyba turėjo teisę po 2004 m. gegužės 1 d. spręsti dėl didelę įtaką rinkoje turinčios telekomunikacijų įmonės, kaip ji apibrėžta Direktyvoje 97/33, įpareigojimo sudaryti jos tinklo sujungimo su kito operatoriaus tinklu sutartį pagal Direktyvos 97/33 nuostatas.

29      Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus, nėra reikalinga atsakyti į ketvirtąjį klausimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

30      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Vadovaujantis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) pereinamojo laikotarpio nuostatomis, Český telekomunikační úřad turėjo teisę po 2004 m. gegužės 1 d. spręsti dėl didelę įtaką rinkoje turinčios telekomunikacijų įmonės, kaip ji apibrėžta 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/33/EB dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo (ATT) principus su pakeitimais, padarytais 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/61/EB, įpareigojimo sudaryti jos tinklo sujungimo su kito operatoriaus tinklu sutartį pagal Direktyvos 97/33 su padarytais pakeitimais nuostatas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: čekų.