Byla T-201/04 R

Microsoft Corp.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Įstojimas į bylą“

2004 m. liepos 26 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis  II‑0000

Nutarties santrauka

1.     Procedūra – Įstojimas į bylą – Priimtinumo sąlygos – Tiesioginis ir esamas suinteresuotumas

(Teisingumo Teismo statuto 40 str. antroji pastraipa ir 53 str. pirmoji pastraipa)

2.     Procedūra – Įstojimas į bylą – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas, susijęs su sprendimu byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Vertinimas pasekmių prašymus leisti įstoti į bylą padavusių asmenų ekonominės arba teisinės padėties atžvilgiu

(Teisingumo Teismo statuto 40 str. antroji pastraipa ir 53 str. pirmoji pastraipa)

3.     Procedūra – Įstojimas į bylą – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Priimtinumo sąlygos – Tiesioginis ir esamas suinteresuotumas – Vertinimas atsižvelgiant laikinųjų apsaugos priemonių procedūros ypatumus – Platus aiškinimas

(Teisingumo Teismo statuto 40 str. antroji pastraipa ir 53 str. pirmoji pastraipa)

4.     Procedūra – Įstojimas į bylą – Suinteresuotieji asmenys – Reprezentatyvi asociacija, siekianti apsaugoti savo narius – Priimtinumas bylose, kuriose nagrinėjami esminiai klausimai, galintys daryti įtaką jų nariams – Sąlygos – Platus aiškinimas

(Teisingumo Teismo statuto 40 str. antroji pastraipa ir 53 str. pirmoji pastraipa)

1.     Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą suinteresuotumu dėl bylos baigties laikytinas tiesioginis ir esamas suinteresuotumas, kad bus patenkinti tos šalies reikalavimai, kurią palaikyti ketina įstojanti į bylą šalis. Dėl to prieš suteikiant leidimą įstoti į bylą reikia išnagrinėti, ar ginčijamas teisės aktas turėjo tiesioginį poveikį įstojančiai į bylą šaliai, ir ar ji iš tikrųjų yra suinteresuota bylos baigtimi.

(žr. 32 punktą)

2.     Kai prašymas įstoti į bylą pateikiamas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotumu bylos baigtimi laikytinas suinteresuotumas, susijęs su sprendimu byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš tikrųjų sprendimas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lygiai taip pat kaip ir sprendimas pagrindinėje byloje, gali pakenkti trečiųjų asmenų interesams arba būti jiems palankus. Todėl byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymus leisti įstoti į bylą padavusių asmenų suinteresuotumas įstoti į bylą turi būti vertinamas atsižvelgiant į prašomos laikinosios apsaugos priemonės leidimo arba šio prašymo atmetimo pasekmes jų ekonominei ar teisinei padėčiai.

(žr. 33 punktą)

3.     Būtina patikslinti, kad tiesioginio ir esamo suinteresuotumo bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo baigtimi pobūdis vertintinas atsižvelgiant į bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių procedūros ypatumus. Prireikus byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į įstojančios į bylą šalies nurodytą suinteresuotumą atsižvelgiama įvertinant interesus. Netgi įmanoma, kad esančių interesų vertinimas bus lemiamas, jei už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas, nagrinėdamas jam pateiktą prašymą, nustatė, kad patenkintos fumus boni juris ir skubos sąlygos. Todėl už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas turi plačiai aiškinti suinteresuotumo bylos baigtimi sąvoką, kad būtų išvengta, jog įvairūs esantys interesai bus įvertinti pernelyg anksti.

(žr. 34 punktą)

4.     Reprezentatyvioms asociacijoms, siekiančioms apsaugoti savo narius, gali būti leidžiama įstoti bylose, kuriose nagrinėjami esminiai klausimai, galintys daryti įtaką jų nariams. Konkrečiau kalbant, asociacijai gali būti leista įstoti į bylą ypač tais atvejais, jeigu ji atstovauja didelį atitinkamo sektoriaus bendrovių skaičių, jei vienas iš jos tikslų yra taip pat susijęs su jos narių interesų apsauga, jei byloje gali būti keliami esminiai klausimai, galintys daryti įtaką atitinkamam sektoriui, ir jei dėl to sprendimas ar nutartis šioje byloje gali stipriai paveikti jos narių interesus.

Plačiai aiškinant asociacijų teisę įstoti į bylą, siekiama užtikrinti geresnį aplinkybių įvertinimą bei išvengti daugybės pavienių įstojimų į bylą, kurie apsunkintų proceso veiksmingumą ir tinkamą eigą.

(žr. 37–38 punktus)

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2004 m. liepos 26 d.(*)

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Įstojimas į bylą“

Byloje T-201/04 R

Microsoft Corp., įsteigta Redmonde, Vašingtono valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato J.‑F. Bellis ir QC  I. S. Forrester,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą R. Wainwright, W. Mölls, F. Castillo de la Torre ir P. Hellström, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl prašymo sustabdyti 2004 m. kovo 24 d. Komisijos galutinio sprendimo C(2004)900, susijusio su EB 82 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/C–3/37.792 – Microsoft), 4 straipsnio, 5 straipsnio a–c punktų ir 6 straipsnio a punkto vykdymą,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS,

priima šią

Nutartį

 Ginčijamas sprendimas

1       Microsoft Corp. (toliau – Microsoft) kuria ir tiekia į rinką įvairią programinę įrangą, visų pirma – asmeniniams kompiuteriams ir tarnybinėms stotims skirtas operacines sistemas.

2       2004 m. kovo 24 d. Komisija priėmė sprendimą, susijusį su EB 82 straipsnio taikymo procedūra byloje COMP/C‑3/37.792 – Microsoft (toliau – Sprendimas). Pagal šį Sprendimą Microsoft pažeidė EB 82 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės sutarties (EEE sutarties) 54 straipsnį, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi dviem atvejais.

3       Pirmasis Sprendime konstatuotas piktnaudžiavimo atvejis 1 straipsnio prasme yra Microsoft atsisakymas nuo 1998 m. spalio mėn. iki šio Sprendimo priėmimo suteikti savo konkurentams „su sąveika susijusią informaciją“ bei leisti ja naudotis kuriant ir platinant su Microsoft gaminiais konkuruojančius produktus tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje (Sprendimo 2 straipsnio 1 dalis).

4       Antrasis Sprendime nustatyto piktnaudžiavimo atvejis: nuo 1999 m. gegužės mėn. iki šio Sprendimo priėmimo dienos Microsoft numatė, kad įsigyjant asmeninių kompiuterių operacinę sistemą „Client for Windows“ kartu būtina įsigyti programą Windows Media Player (Sprendimo 2 straipsnio 2 dalis).

5       Dėl šių dviejų piktnaudžiavimo atvejų Komisija ėmėsi sankcijų, skirdama 497 196 304 eurų baudą (Sprendimo 3 straipsnis).

6       Pagal Sprendimo 4 straipsnį Microsoft įpareigojama nutraukti 2 straipsnyje nurodytus piktnaudžiavimo veiksmus, laikantis Sprendimo 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų. Microsoft taip pat turi susilaikyti nuo 2 straipsnyje nurodytų ir nuo panašų ar tapatų poveikį turinčių veiksmų.

7       Siekiant ištaisyti pirmąjį pažeidimą, Sprendimo 5 straipsnyje Microsoft nurodoma:

„a)      per 120 dienų nuo pranešimo apie Sprendimą dienos Microsoft bet kuriai bendrovei, suinteresuotai kurti ir platinti su Microsoft produktais konkuruojančius gaminius tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje, suteiks „su sąveika susijusią informaciją“ ir protingomis bei nediskriminuojančiomis sąlygomis leis šioms bendrovėms ja naudotis kuriant bei platinant su Microsoft produktais konkuruojančius gaminius tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje;

b)      Microsoft nuolat ir laiku atnaujins suteiktą su sąveika susijusią informaciją;

c)      per 120 dienų nuo pranešimo apie Sprendimą dienos Microsoft sukurs vertinimo mechanizmą, leidžiantį suinteresuotosioms bendrovėms veiksmingai gauti informaciją apie „su sąveika susijusios informacijos“ apimtį bei naudojimo sąlygas. Microsoft gali nustatyti protingas ir nediskriminacines sąlygas, užtikrinančias, kad tam suteikta prieiga būtų naudojama tik vertinimo tikslais.“ (Neoficialus vertimas)

8       Sprendimo 5 straipsnyje nustatytas 120 dienų terminas baigiasi 2004 m. liepos 27 d.

9       Siekiant ištaisyti antrąjį pažeidimą Sprendimo 6 straipsnyje nurodoma:

„a)      per 90 dienų terminą nuo pranešimo apie Sprendimą dienos, Microsoft pateiks savo asmeninių kompiuterių operacinės sistemos Windows versiją be integruotos programos WindowsMedia Player. Microsoft turi teisę ir toliau siūlyti savo asmeninių kompiuterių operacinę sistemą Windows su programa WindowsMedia Player.

<...>“ (Neoficialus vertimas)

10     Sprendimo 6 straipsnyje nustatytas 90 dienų terminas pasibaigė 2004 m. birželio 28 d.

 Procesas ir šalių argumentai

11     Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą pareikštu ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 7 d., Microsoft prašo panaikinti Sprendimą arba subsidiariai panaikinti ar gerokai sumažinti paskirtos baudos dydį.

12     Atskiru dokumentu, kuris Pirmosios instancijos teismo sekretoriate įregistruotas 2004 m. birželio 25 d., Microsoft, remdamasis EB 242 straipsniu, taip pat paprašė sustabdyti Sprendimo 4 straipsnio, 5 straipsnio a–c punktų ir 6 straipsnio a punkto vykdymą. Tuo pačiu dokumentu Microsoft prašo pagal Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 105 straipsnio 2 dalį sustabdyti šių nuostatų vykdymą, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13     Tą pačią dieną už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas paragino Komisiją patikslinti, ar ji ketina privalomai vykdyti Sprendimą nelaukdama, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14     Laišku, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo tą pačią dieną, Komisija informavo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingą teisėją, kad ji neketina privalomai vykdyti Sprendimo 5 straipsnio a–c punktų ir 6 straipsnio a punkto, kol yra nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 25 d., Novell Inc. (toliau – Novell), įsteigta Waltham, Masačiūsetso valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solicitors C. Thomas, M. Levitt, V. Harris ir advokato A. Müller‑Rappard, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisijos pusėje.

16     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 30 d., RealNetworks Inc. (toliau – RealNetworks), įsteigta Sietle, Vašingtono valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų A. Winckler, M. Dolmans ir T. Graf, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisijos pusėje.

17     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 30 d., Computer & Communications Industry Association (toliau – CCIA), įsteigta Vašingtone, Kolumbijos apygarda (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama QC  J. Flynn, advokatų D. Paemen ir N. Dodoo, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisijos pusėje.

18     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 1 d., Software & Information Industry Association (toliau – SIIA), įsteigta Vašingtone, Kolumbijos apygarda (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solicitor C. A. Simpson, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisijos pusėje.

19     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 1 d., The Computing Technology Industry Association Inc. (toliau – CompTIA), įsteigta Oakbrook Terrace, Ilinojaus valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama G. Van Gerven ir T. Franchoo bei solicitor B. Kilpatrick, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisijos pusėje.

20     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 2 d. Association for Competitive Technology (toliau – ACT), įsteigta Vašingtone, Kolumbijos apygarda (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato L. Ruessmann, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisijos pusėje.

21     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 5 d., Digimpro Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), TeamSystem SpA, įsteigta Pesare (Italija), Mamut ASA, įsteigta Osle (Norvegija), ir CODA Group Holdings Ltd, įsteigta Chippenham, Wiltshire (Jungtinė Karalystė) (toliau kartu – Digimpro ir kt.), atstovaujamos advokato G. Berrisch, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Microsoft pusėje.

22     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 5 d., DMDsecure.com BV, įsteigta Amsterdame (Nyderlandai), MPS Broadband AB, įsteigta Stokholme (Švedija), Pace Micro Technology plc, įsteigta Shipley, Vakarų Jorkšyre (Jungtinė Karalystė), Quantel Ltd, įsteigta Newbury, Berkshire (Jungtinė Karalystė) ir Tandberg Television Ltd, įsteigta Southampton, Hampshire (Jungtinė Karalystė) (toliau kartu – DMDsecure.com ir kt.), atstovaujamos advokato J. Bourgeois, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Microsoft pusėje.

23     Pagal pareikštą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2004 m. liepos 8 d., IDE Nätverkskonsulterna AB, įsteigta Stokholme (Švedija), Exor AB, įsteigta Upsaloje (Švedija), T. Rogerson, gyvenantis Harpenden, Hertfordshire (Jungtinė Karalystė), P. Setka, gyvenantis Sobeslave (Čekijos Respublika), D. Tomicic, gyvenantis Niurnberge (Vokietija), M. Valasek, gyvenantis Karlovy Vary (Čekijos Respublika), R. Rialdi, gyvenantis Genujoje (Italija), ir B. Nati, gyvenantis Paryžiuje (Prancūzija) (toliau kartu – IDE Nätverkskonsulterna ir kt.), atstovaujami advokatų S. Martínez Lage ir H. Brokelmann, pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Microsoft pusėje.

24     Pagal Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 116 straipsnio 1 dalį šie prašymai įstoti į bylą buvo įteikti ieškovei ir atsakovei.

25     2004 m. liepos 6 d. laišku, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo tą pačią dieną, Microsoft informavo Pirmosios instancijos teismą, kad ji neturi prieštaravimų dėl RealNetworks prašymo leisti įstoti į bylą. 2004 m. liepos 7 d. laišku, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo tą pačią dieną, Microsoft pateikė pastabas dėl Novell prašymo leisti įstoti į bylą. Dėl kitų prašymų leisti įstoti į bylą Microsoft per nustatytą terminą pastabų nepateikė.

26     Visų šalių, kurioms gali būti leista įstoti į bylą, atžvilgiu Microsoft 2004 m. liepos 6 d. ir 8 d. laiškais paprašė Sprendime pateikiamus duomenis, kurie, remiantis Komisijos pareiškimu, nėra skelbiami internetu prieinamoje Sprendimo versijoje, tvarkyti konfidencialiai.

27     2004 m. liepos 6 d. laišku, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo kitą dieną, Komisija pranešė Pirmosios instancijos teismui, kad ji neturi prieštaravimų dėl Novell, RealNetworks, CCIA ir SIIA prašymų leisti įstoti į bylą ir kad neprašo bylos medžiagos tvarkyti konfidencialiai. Komisijos nuomone, CompTIA prašymas leisti įstoti į bylą turi būti atmestas.

28     2004 m. liepos 13 d. laišku, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo tą pačią dieną, Komisija pranešė Pirmosios instancijos teismui, kad ji neturi prieštaravimų dėl ACT prašymo leisti įstoti į bylą ir kad neprašo bylos medžiagos tvarkyti konfidencialiai.

29     2004 m. liepos 13 d. laišku ir 2004 m. liepos 14 d. laiškais Komisija pateikė pastabas dėl Digimpro ir kt., DMDsecure.com ir kt. bei IDE Nätverkskonsulterna ir kt. prašymų leisti įstoti į bylą.

30     2004 m. liepos 21 d. Komisija pateikė savo rašytines pastabas, susijusias su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tą pačią dieną šios pastabos buvo įteiktos Microsoft.

 Dėl prašymų leisti įstoti į bylą

31     Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą, kuri pagal šio statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą taikoma Pirmosios instancijos teismui, teisę įstoti į bylą asmuo turi tik tuo atveju, jeigu jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

32     Suinteresuotumu dėl bylos baigties laikytinas tiesioginis ir esamas suinteresuotumas, kad bus patenkinti tos šalies reikalavimai, kurią palaikyti ketina įstojanti į bylą šalis (2003 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Ramondín ir Ramondín Cápsulas prieš Komisiją, C‑186/02 P, Rink. p. I‑2415, 7 punktas). Dėl to prieš suteikiant leidimą įstoti į bylą reikia išnagrinėti, ar ginčijamas teisės aktas turėjo tiesioginį poveikį įstojančiai į bylą šaliai, ir ar ji iš tikrųjų yra suinteresuota bylos baigtimi (1997 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis National Power ir PowerGen prieš British Coal ir Komisiją, C‑151/97 P(I) ir C‑157/97 P(I), Rink.. p. I‑3491, 53 punktas).

33     Kai prašymas įstoti į bylą pateikiamas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotumu bylos baigtimi laikytinas suinteresuotumas, susijęs su sprendimu byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Van den Bergh Foods prieš Komisiją, T‑65/98 R, Rink. p. II‑2641, 26 ir 27 punktus). Iš tikrųjų sprendimas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali pakenkti trečiųjų asmenų interesams arba būti jiems palankus lygiai taip pat kaip ir sprendimas pagrindinėje byloje. Todėl byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymus leisti įstoti į bylą padavusių asmenų suinteresuotumas įstoti į bylą turi būti vertinamas atsižvelgiant į prašomos laikinosios apsaugos priemonės leidimo arba šio prašymo atmetimo pasekmes jų ekonominei ar teisinei padėčiai.

34     Būtina patikslinti, kad tiesioginio ir esamo suinteresuotumo bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo baigtimi pobūdis vertintinas atsižvelgiant į bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Prireikus byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į įstojančios į bylą šalies nurodytą suinteresuotumą atsižvelgiama įvertinant interesus (šiuo klausimu žr. 1999 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo primininko nutartį Pfizer Animal Health prieš Tarybą, C‑329/99 P(R), Rink. p. I‑8343). Netgi įmanoma, kad esančių interesų vertinimas bus lemiamas, jei už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas, nagrinėdamas jam pateiktą prašymą, nustatė, kad patenkintos fumus boni juris ir skubos sąlygos. Todėl už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas turi plačiai aiškinti suinteresuotumo bylos baigtimi sąvoką, kad būtų išvengta, jog įvairūs esantys interesai bus įvertinti pernelyg anksti.

35     Bet kuriuo atveju už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingo teisėjo atliktas suinteresuotumo bylos baigtimi vertinimas neturi įtakos Pirmosios instancijos teismo vertinimui, kai pastarasis priima sprendimą dėl prašymo įstoti į pagrindinę bylą.

36     Toliau bus atskirai nagrinėjami bendrovių asociacijų ir individualūs prašymai, tarp jų – ir bendrovių pateikti prašymai dėl įstojimo į bylą.

 Dėl bendrovių asociacijų prašymų

37     Pagal nusistovėjusią teismų praktiką asociacijoms, siekiančioms apsaugoti savo narius bylose, kuriose nagrinėjami esminiai klausimai, galintys daryti įtaką jų nariams, gali būti leidžiama įstoti į bylą (minėtos nutarties National Power ir PowerGen prieš British Coal ir Komisiją 32 ir 66 punktai bei 1998 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Pharos prieš Komisiją, C‑151/98, Rink. p. II‑5441, 6 punktas; 1999 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99 R, Rink. p. II‑1961, 15 punktas ir 2001 m. gegužės 28 d. Nutarties Poste Italine prieš Komisiją, T‑53/01 R, Rink. p. II‑1479, 51 punktas). Asociacijai gali būti leista įstoti į bylą ypač tais atvejais, jeigu ji atstovauja didelį atitinkamo sektoriaus bendrovių skaičių, jei jos tikslai taip pat susiję su jos narių interesų apsauga, jei byloje gali būti keliami esminiai klausimai, galintys daryti įtaką atitinkamam sektoriui, ir todėl sprendimas ar nutartis šioje byloje gali didele dalimi paveikti jos narių interesus (žr. 1993 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Kruidvat prieš Komisiją, T‑87/92, Rink. p. II‑1375, 14 punktą).

38     Be to, primintina, kad plačiai aiškinant asociacijų teisę įstoti į bylą, siekiama užtikrinti geresnį aplinkybių įvertinimą bei išvengti daugybės pavienių įstojimų į bylą, kurie apsunkintų proceso veiksmingumą ir tinkamą eigą (minėtos nutarties National Power ir PowerGen prieš British Coal ir Komisiją 32 ir 66 punktai).

39     Atsižvelgiant į nurodytus svarstymus ir sąlygas, reikia išnagrinėti, ar CCIA, SIIA, CompTIA ir ACT gali būti leista įstoti į bylą.

 Dėl CCIA prašymo

40     CCIA yra informatikos ir telekomunikacijų sektoriaus bendrovių asociacija. Ji prašo leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje. Todėl ji nurodo, kad ji turi juridinio asmens statusą, kad jos tikslas ir veikla taip pat susiję su atstovavimu savo nariams bei jų interesų gynimu, kad ji atstovauja daugeliui atitinkamo sektoriaus bendrovių ir kad šioje byloje keliami esminiai klausimai gali daryti įtaką jos nariams.

41     CCIA patikslina, kad ieškinys pagrindinėje byloje ir byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvairiai daro įtaką jos nariams. Visų pirma ji nurodo, kad kai kurie nariai gamina tinklo tarnybinių stočių operacines sistemas, o – kiti nariai gamina su programa Windows Media Player konkuruojančią programinę įrangą. Apibendrinant galima pasakyti, kad kai kurie CCIA nariai aktyviai veikia rinkose, kuriose Microsoft taiko susieto pardavimo ir atsisakymo parduoti strategiją, analogišką Sprendime nagrinėjamoms strategijoms. Galiausiai beveik visi CCIA nariai yra svarbūs tinklo tarnybinių stočių operacinės sistemos vartotojai, todėl Microsoft elgesys daro jiems įtaką. CCIA taip pat teigia, kad jos nariams turi įtaką ne tik sprendimas pagrindinėje byloje, bet ir numatoma jo priėmimo data, nes Sprendime nustatyti pažeidimai jau dabar turi rimtų pasekmių rinkoje.

42     Galiausiai CCIA teigia, kad ji vaidino aktyvų vaidmenį administracinėje procedūroje, po kurios buvo priimtas Sprendimas.

43     Komisija pareiškė, kad ji neturi prieštaravimų dėl CCIA prašymo. Microsoft savo pastabų nepateikė.

44     Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad reikia patenkinti CCIA prašymą leisti įstoti į bylą.

45     Pirma, CCIA nurodė, kad ji atstovauja informacinių technologijų sektoriaus bendrovėms, tarp kurių yra didelės bendrovės, tiesiogiai konkuruojančios su Microsoft tam tikrose Sprendime nagrinėjamose rinkose. Ir šiems teiginiams neprieštaravo nei ieškovė, nei atsakovė. Todėl CCIA turi būti laikoma pakankamai reprezentatyvia atitinkamo sektoriaus bendrovių atstove.

46     Antra, pagal CCIA įstatų 2 straipsnio A punktą jos tikslas yra atstovauti informatikos, komunikacijų sektoriaus bei savo narių interesams. Be to, CCIA įstatų 1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad CCIA uždavinys – visų pirma siekti, kad valstybės valdžios institucijos ir plačioji visuomenė suvoktų „visuotinės, sąžiningos ir atviros konkurencijos svarbą“ šiuose sektoriuose. CCIA įstatų 1 straipsnio 2 skyriuje taip pat nurodoma, kad CCIA gali imtis „visų teisinių priemonių, kad jos uždaviniai būtų įvykdyti“. Taigi turi būti daroma prielaida, kad, be kita ko, CCIA tikslas – ginti savo narių interesus.

47     Trečia, šioje byloje visų pirma keliamas klausimas, kokiomis aplinkybėmis dominuojančią padėtį užimantis programinės įrangos gamintojas gali būti įpareigotas pateikti tretiesiems asmenims intelektinės nuosavybės teisių apsaugotą informaciją, kad pastarieji galėtų užtikrinti savo produktų sąveiką su to gamintojo produktais. Šioje byloje taip pat keliamas klausimas, kokiomis aplinkybėmis dominuojančią padėtį užimantis programinės arba kompiuterinės įrangos gamintojas pažeistų EB 82 straipsnį, jei į esamą produktą integruotų naujus produktus arba suteiktų jam naujų funkcijų. Pozicija, kurios spręsdamas šiuos esminius klausimus laikysis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas, gali daryti įtaką sąlygoms, kuriomis remdamosi dirba informacinių technologijų sektoriaus bendrovės.

48     Ketvirta, kadangi CCIA nariai veikia atitinkamame sektoriuje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylą nagrinėjančio teisėjo pozicija galėtų daryti įtaką jų interesams.

49     Be to, CCIA dalyvavo administracinėje procedūroje, per kurią buvo priimtas Sprendimas.

50     Taigi CCIA turi būti leista įstoti į šią bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 Dėl SIIA prašymo

51     SIIA yra daugiau kaip 600 narių vienijanti programinės įrangos gamintojų asociacija. Ji prašo leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje.

52     SIIA pažymi, kad jai, kaip ir jos nariams Time Warner Inc., Novell ir RealNetworks, buvo leista įstoti į administracinę procedūrą savo vardu. Be to, SIIA nurodo, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrindinėje byloje turės pasekmių jos narių galimybei konkuruoti su Microsoft ir kad tuo atveju, jeigu nebus taikomos Sprendime numatytos pažeidimą šalinančios priemonės, kai kuriems jos nariams kils pašalinimo iš verslo grėsmė. SIIA pažymi, kad Sprendimas leistų jos nariams skirti papildomų lėšų mokslo tyrimams ir plėtrai.

53     Komisija pareiškė, kad ji neturi prieštaravimų dėl SIIA prašymo. Microsoft savo pastabų nepateikė.

54     Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad reikia patenkinti SIIA prašymą leisti įstoti į bylą.

55     Pirma, SIIA nurodo, kad ji yra pagrindinė programinės įrangos kūrėjų asociacija, vienijanti daugiau kaip 600 aktyvių narių visame pasaulyje, ir šiems teiginiams neprieštaravo nei Microsoft, nei Komisija. Taigi SIIA gali būti laikoma reprezentatyvia daugelio informacinių technologijų sektoriaus bendrovių atstove.

56     Antra, SIIA įstatų II straipsnis nurodo, kad ji yra „profesinė asociacija, įkurta atstovauti bendriems programinės įrangos ir skaitmeninio turinio sektoriaus interesams komercinės ir viešosios politikos srityse“. Toje pačioje nuostatoje nurodyta, kad SIIA turi teisę imtis „bet kokių teisinių veiksmų“, leidžiančių jai pasiekti savo tikslus. Taigi šioje stadijoje gali būti daroma prielaida, kad, be kita ko, SIIA tikslas – ginti savo narių interesus.

57     Trečia, dėl 47 punkte nurodytų priežasčių pozicija, kurios gali laikytis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas dėl šioje byloje iškeltų esminių klausimų, gali turėti įtaką sąlygoms, kuriomis dirba informacinių technologijų sektoriaus bendrovės.

58     Ketvirta, SIIA teigė, kad ji atstovauja su Microsoft Sprendime nagrinėjamose rinkose konkuruojančioms bendrovėms ir visų pirma programinės įrangos kūrėjams. Šiems teiginiams neprieštaravo nei Microsoft, nei Komisija. Šiomis aplinkybėmis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingo teisėjo priimta pozicija gali turėti įtaką SIIA narių interesams.

59     Be to, SIIA dalyvavo administracinėje procedūroje, per kurią buvo priimtas Sprendimas.

60     Taigi SIIA turi būti leista įstoti į šią bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 Dėl CompTIA prašymo

61     CompTIA yra informacinių technologijų ir komunikacijų sektoriaus bendrovių asociacija. CompTIA prašo leisti įstoti į bylą Microsoft pusėje.

62     CompTIA teigia, kad ji tenkina teismų praktikoje nustatytas įstojimo į bylą sąlygas (minėtos nutarties Kruidvat prieš Komisiją 37 punktas; 2003 m. spalio 30 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją, T‑125/03 ir T‑253/03 R, Rink. p. I-0000, 4 punktas).

63     Pirma, CompTIA yra didžiausia pasaulyje profesinė asociacija informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, vienijanti daugiau kaip 16 000 narių 89 valstybėse.

64     Antra, pagal savo įstatus CompTIA yra atsakinga už savo narių interesų apsaugą ir įgaliota įstoti į bylą šiame procese, jeigu jame nagrinėjami klausimai gali tiesiogiai daryti įtaką jos nariams.

65     Trečia, Sprendime keliami pagrindiniai klausimai, darantys įtaką visam informacinių technologijų sektoriui.

66     Komisija mano, kad CompTIA nėra pakankamai suinteresuota bylos sprendimu. Šiuo klausimu ji pažymi, kad CompTIA įstatai nenumato jos narių interesų apsaugos arba atstovavimo jiems. Be to, prie CompTIA prašymo pridėtas pareiškimas dėl konkurencijos teisės politikos yra tik bendros pozicijos projektas, kuris nerekomenduoja ir nesuteikia teisės CompTIA imtis priemonių šiai pozicijai apsaugoti. Be to, tai, jog CompTIA buvo leista dalyvauti procese kaip amicus curiae tam tikruose Amerikos teismuose, nėra svarbu šios bylos aplinkybėmis. Galiausiai tai, kad CompTIA buvo leista dalyvauti administracinėje procedūroje kaip suinteresuotajai šaliai, neturi lemiamos reikšmės, nes leidimui pateikti pastabas administracinėje procedūroje taikomi kriterijai nebūtinai atitinka Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą.

67     Microsoft nepateikė pastabų dėl CompTIA prašymo.

68     2004 m. liepos 13 d. už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas, be kita ko, paragino CompTIA patikslinti savo įstatų sąlygas, kuriomis ji grindžia teiginius, kad jos tikslas – narių interesų apsauga.

69     2004 m. liepos 16 d. laiške CompTIA nurodė, kad šiuo klausimu ji remiasi savo įstatų II ir XI straipsniais, savo vykdomosios valdybos priimtu pareiškimu dėl konkurencijos teisės politikos, taip pat savo steigimo akto 2 skyriumi. CompTIA taip pat nurodė, kad buvo įstojusi į Amerikos valdžios institucijų nagrinėjamas bylas. 2004 m. liepos 21 d. Komisija pateikė pastabas, kuriose teigė, kad CompTIA geriausiu atveju gali būti laikoma skatinančia savo narių interesus, o ne jiems atstovaujančia ar juos ginančia organizacija. Bendrijos teisėjas jau yra atmetęs asociacijų prašymus įstoti į bylą, kurios įgaliotos tik skatinti kolektyvinius savo narių interesus (1999 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99, Rink. p. I‑0000, 28 punktas).

70     Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad CompTIA prašymas leisti įstoti į bylą turi būti patenkintas.

71     Pirma, CompTIA nurodė, kad ji atstovauja daugiau kaip 16 000 narių iš daugiau kaip 80 valstybių, iš kurių 200 turi savo buveinę Europoje, ir šiems teiginiams neprieštaravo nei Microsoft, nei Komisija. Jos nariai veikia visuose informatikos pramonės lygmenyse. Be kita ko, tai yra programinės įrangos kūrėjai, kompiuterinės įrangos gamintojai, platintojai ir perpardavėjai, bendrovės, veikiančios informacinės visuomenės paslaugų srityje ir mažmeninės prekybos bendrovės ir Taigi CompTIA gali būti laikoma reprezentatyvia daugelio informacinių technologijų sektoriaus bendrovių atstove.

72     Antra, kalbant apie CompTIA tikslą, jos steigimo akto 2 skyriuje nurodyta, kad asociacijos tikslas – „bet kokie teisiniai veiksmai ar veikla <…>, kuriems vykdyti gali būti steigiamos bendrovės pagal galiojančios redakcijos Konektikuto valstijos neakcinio tipo bendrovių įstatymą“. Tame pačiame skyriuje nurodyta, kad „nepažeidžiant to, kas nurodyta pirmiau“, CompTIA įsteigta „skatinti ir remti aukštesnius kompetencijos bei profesinės ir komercinės etikos standartus, diegiamus jos narių ir apskritai informacinių technologijų sektoriuje“. CompTIA įstatų II straipsnyje šie įvairūs tikslai pakartoti ir patikslinti, kad jiems vykdyti CompTIA „sieks <…> parengti programą, jog bendra jos narių nuomonė būtų pateikta informatikos pramonėje, valstybės valdžios institucijose ir plačiojoje visuomenėje“. CompTIA taip pat nurodo, kad siekdama vykdyti vykdomosios valdybos patvirtintą pareiškimą dėl konkurencijos teisės politikos, ji dalyvavo Amerikos teisėsaugos institucijose vykusiuose procesuose, taip pat Komisijos vykdytoje administracinėje procedūroje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gali būti daroma prielaida, kad CompTIA tikslas, be kita ko, yra ginti savo narių interesus.

73     Trečia, dėl 47 punkte nurodytų priežasčių pozicija, kurios gali laikytis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas dėl šioje byloje iškeltų esminių klausimų, gali turėti įtaką sąlygoms, kuriomis dirba informacinių technologijų sektoriaus bendrovės.

74     Ketvirta, CompTIA atstovauja daugeliui atitinkamose rinkose veikiančių bendrovių, visų pirma, programinės įrangos kūrėjams, kurių interesams gali daryti įtaką bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjančio teisėjo pozicija.

75     Be to, CompTIA dalyvavo administracinėje procedūroje, per kurią buvo priimtas Sprendimas.

76     Taigi CompTIA turi būti leista įstoti į šią bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 Dėl ACT prašymo

77     ACT yra profesinė asociacija, vienijanti apie 3 000 bendrovių, veikiančių programinės įrangos kūrimo, sistemų integravimo, konsultacijų, kvalifikacijos kėlimo informatikos srityje bei elektroninės komercijos srityse. ACT prašo leisti įstoti į bylą Microsoft pusėje.

78     ACT teigia, kad ji tenkina teismų praktikoje nustatytas įstojimo į bylą sąlygas (37 punkte minėta nutartis Kruidvat prieš Komisiją). Visų pirma ACT nurodo, kad jai buvo leista dalyvauti administracinėje procedūroje, per kurią buvo priimtas Sprendimas. Be to, ji teigia, kad Microsoft pareikštame ieškinyje keliami esminiai klausimai, galintys turėti pasekmių visam informatikos sektoriui, ypač jos narių veiklai. ACT yra ypač suinteresuota programinės įrangos platformų teisinio vertinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje konvergencija bei stabilumu.

79     Be to, ACT nariai aktyviai veikia Europos ekonominėje erdvėje ir patirtų nuostolių, jeigu ieškinys pagrindinėje byloje nebūtų patenkintas arba jeigu Sprendimas būtų vykdomas nedelsiant. Iš tikrųjų Sprendimo vykdymas sumažintų jų turimo intelektinės nuosavybės teisių portfelio vertę ir neigiamai paveiktų investicijas į informatikos sektoriaus bendroves. Be to, Windows sistemos komunikacijos protokolų atskleidimas taptų precedentu, kuris galėtų nulemti padidėjusį tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų nestabilumą bei sukelti tam tikrų sutrikimų pavojų. Pažeidimus šalinanti priemonė, įpareigojant pardavinėti Windows sistemą be integruotos programos Windows Media Player, atimtų iš ACT narių galimybę naudoti tam tikras taikomųjų programų sąsajas (Application Programming Interface, API) bei paskatintų juos susilaikyti nuo patikimų platformų gamybos ir palaikymo.

80     Komisija pranešė, kad ji neturi prieštaravimų dėl ACT paduoto prašymo. Microsoft per nustatytą terminą pastabų nepateikė.

81     Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad ACT prašymas leisti įstoti į bylą turi būti patenkintas.

82     Pirma, ACT nurodo, kad ji yra profesinė asociacija, atstovaujanti beveik 3 000 bendrovių, kurios veikia programinės įrangos kūrimo, sistemų integravimo, konsultacijų, kvalifikacijos kėlimo informatikos srityje bei elektroninės komercijos srityse, ir šiems teiginiams neprieštaravo nei Microsoft, nei Komisija. ACT taip pat teigia, kad jos nariai dirba visame pasaulyje, vadinasi, ir Europos ekonominėje erdvėje, ir tai yra skirtingo dydžio bendrovės. Taigi ACT gali būti laikoma reprezentatyvia daugeliui informacinių technologijų bendrovių atstovaujančia organizacija.

83     Antra, pagal ACT įstatų II straipsnio d punktą organizacijos tikslas – savo narių „teisių ir privilegijų apsauga“. Be to, įstatų II straipsnio f punktas patikslina, kad jos tikslas – „konkurencijos sąlygų gerinimas technologijų pramonėje ir produktų, bendrovių ir technologijų pramonės šakų apsauga nuo nepagrįsto reguliavimo arba intervencijų, galinčių pakenkti laisvai ir atvirai konkurencijai tarp šių produktų, bendrovių ir pramonės šakų“. Taigi vienas ACT tikslų yra savo narių interesų apsauga.

84     Trečia, dėl 47 punkte nurodytų priežasčių, pozicija, kurios gali laikytis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas dėl šioje byloje iškeltų esminių klausimų, gali turėti įtaką sąlygoms, kuriomis veikia informacinių technologijų sektoriaus bendrovės.

85     Ketvirta, kadangi ACT pirmiausia vienija bendroves, kurių specializacija – programinės įrangos kūrimas, bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjančio teisėjo pozicija gali turėti įtaką jų interesams.

86     Be to, ACT dalyvavo administracinėje procedūroje, per kurią buvo priimtas Sprendimas.

87     Taigi ACT turi būti leista įstoti į šią bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 Dėl atskirų prašymų

 Dėl Novell prašymo

88     Novell ir jos filialai veikia įvairiose programinės įrangos rinkose. Novell aktyviai veikia kompiuterinių tinklų srityje nuo tada, kai 1983 m. sukūrė ir pradėjo prekiauti programa NetWare. Grįsdama savo prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje, Novell tvirtina, kad ji dėl kelių priežasčių suinteresuota bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo baigtimi. Pirma, dalyvaudama administracinėje procedūroje, per kurią buvo priimtas Sprendimas, ji nuo pat pradžių buvo labai aktyvi ir tai leido jai daryti įtaką Komisijos faktinei bei teisinei analizei. Antra, Novell – pagrindinei Microsoft konkurentei tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje – turėjo poveikį tai, kad Microsoft atsisakė suteikti su sąveika susijusią informaciją. Kaip savo Sprendime konstatavo Komisija, tai susilpnino Novell konkurencinę padėtį (Sprendimo 590, 593 ir 594 punktai). Trečia, tvirtindama, kad Microsoft atsisakymas suteikti su sąveika susijusią informaciją yra apibendrinantis Microsoft elgesio pavyzdys, Komisija pirmiausia rėmėsi atsakymais į atitinkamas Novell užklausas šiuo klausimu (Sprendimo 573 punktas). Ketvirta, Novell siekia pasinaudoti Sprendimo 5 straipsnyje nustatytomis pažeidimus šalinančiomis priemonėmis, nes ji yra „bendrovė, suinteresuota kurti ir platinti su Microsoft gaminiais konkuruojančius produktus tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje“ šio straipsnio prasme.

89     Komisija nepateikė prieštaravimų dėl Novell paduoto prašymo, o Microsoft pateikė keletą pastabų. Visų pirma Microsoft tvirtina, kad, remiantis Sprendimo 573 punktu, Novell neprašė Microsoft pateikti savo komunikacinių protokolų, o tik prašė sudaryti technines galimybes pakeisti Windows operacinės sistemos direktoriją NetWare sistemos direktorija. Microsoft taip pat pažymi, kad Novell neprašė asmeninio kompiuterio ir tinklo tarnybinės stoties komunikacinio protokolo licencijos, remdamasi Amerikos valdžios institucijų ir Microsoft sudarytu susitarimu. Be to, Microsoft kelia klausimą, ar bendrovė Novell, kaip ji pati teigia, gali būti laikoma Komisijos numatytos pažeidimą šalinančios priemonės „tiesioginiu naudos gavėju“. Microsoft neigia būtinumą gauti prieigą prie savo technologijos tvirtindama, kad operacinės sistemos NetWare ir Windows yra suderinamos ir kad nebuvo pateiktas prašymas suteikti licenciją naudotis Microsoft komunikaciniais protokolais.

90     Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad Novell turi būti leista įstoti į bylą Komisijos pusėje.

91     Kadangi Sprendime nustato, kad Microsoft piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, atsisakydama suteikti su sąveika susijusią informaciją ir leisti ja naudotis kuriant bei platinant konkuruojančius produktus tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje, darytina prielaida, kad Novell, būdama Microsoft konkurente, yra suinteresuota, jog nustatytas piktnaudžiavimas būtų nedelsiant nutrauktas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sprendimas nurodo, jog Microsoft tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkos dalis „šiai bendrovei atėjus į rinką padidėjo, ir toliau didėja tokia sparta, kad jos buvusi pagrindinė konkurentė rinkoje Novell per keletą metų iš pirmaujančią poziciją rinkoje užimančios bendrovės tapo antraplanį vaidmenį vaidinančiu rinkos dalyviu“ (590 punktas); be to, „Komisijos surinkti duomenys rodo, kad yra pavojus, jog konkurencija tinklo tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje išnyks“ (781 punktas).

92     Be to, Novell labai aktyviai dalyvavo Komisijos pradėtoje administracinėje procedūroje. Kaip tai išplaukia iš Sprendimo, Komisija tinkamai atsižvelgė į Novell, kaip suinteresuoto trečiojo asmens, pagal 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio Sutarties (81) ir (82) straipsnius (OL, 13, 1962, p. 204), 19 straipsnio 2 dalį pateiktą nuomonę.

93     Galiausiai, Novell, kaip bendrovė, kuriai taikomas Sprendimo 5 straipsnis, yra tiesiogiai suinteresuota, kad būtų atmestas prašymas sustabdyti šios nuostatos vykdymą.

Dėl RealNetworks prašymo

94     Savo prašyme leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje RealNetworks pažymi, kad ji dirba rinkose, kurioms turi įtaką Microsoft elgesys, kai programos Windows Media Player pardavimas siejamas su asmeninių kompiuterių operacinės sistemos Windows pardavimu, ir kad ji, kaip suinteresuotas trečiasis asmuo, aktyviai dalyvavo Komisijos pradėtoje administracinėje procedūroje.

95     Microsoft ir Komisija nepareiškė prieštaravimų dėl RealNetworks prašymo leisti įstoti į bylą.

96     RealNetworks kuria specialią programinę įrangą, skirtą daugialypės terpės paslaugoms, teikiamoms pasitelkiant kompiuterinius tinklus ir technologijas, leidžiančią kurti, platinti bei naudotis skaitmeninės daugialypės terpės turiniu. Atsižvelgdamas į RealNetworks argumentus savo prašymui leisti įstoti į bylą pagrįsti, kurie remiantis Sprendimu (visų pirma jo 112–118, 125–134, 812, 855 ir 856 punktais) laikytini įrodytais, už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad RealNetworks įrodė, jog ji yra pakankamai suinteresuota prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimu.

Dėl Digimpro ir kt. prašymo

97     Digimpro ir kt. paprašė leisti įstoti į bylą Microsoft pusėje palaikyti prašymą sustabdyti Sprendimo nuostatų, įpareigojančių Microsoft pateikti tokią savo asmeninių kompiuterių operacinės sistemos Windows versiją, kurioje nebūtų nei programos Windows Media Player, nei kodo, užtikrinančio šios programos funkcionavimą, vykdymą. Visos prašymą pateikusios bendrovės teigia esančios tiesiogiai ir faktiškai suinteresuotos, kad būtų sustabdytas Sprendimo 2 straipsnio, 4 straipsnio pirmosios pastraipos ir 6 straipsnio vykdymas, nes tai padarytų joms rimtą bei nepataisomą žalą.

98     Prašymus leisti įstoti į bylą padavusios bendrovės gamina arba kuria programinę įrangą ir taikomąsias programas, veikiančias operacinės sistemos Windows aplinkoje, ir dėl to teigia esančios tiesiogiai arba netiesiogiai priklausomos nuo su šia operacine sistema susietos programos Windows Media Player funkcionalumo.

99     Pirma, tam tikros prašymus leisti įstoti į bylą padavusios bendrovės sukūrė ir prekiauja arba šiuo metu kuria produktus, veikiančius kartu su asmeninių kompiuterių operacinės sistemos Windows programa Windows Media Player. Taigi Sprendimas privers jas pakeisti savo produktus, įdiegiant funkciją, leidžiančią nustatyti, ar jų klientų kompiuterių operacinėse sistemose yra programa Windows Media Player ir, jei šios programos nėra, nurodančią šiems tokios įdiegimui būtinus veiksmus. Be to, jie galėtų pakeisti savo produktus nukopijuodami programos Windows Media Player kodą. Tačiau šie pakeitimai reikalauja nemažai laiko ir pinigų.

100   Antra, jie teigia, kad kai kurie iš jų turės pateikti savo klientams dabartines arba ankstesnes produktų versijas atnaujinančias programas, nes šie vartotojai gali būti priversti naudoti tuos produktus kompiuteriuose su operacine sistema Windows be integruotos programos Windows Media Player. Tokie pakeitimai reikalauja didelių išlaidų ir susiję su daugeliu praktinių problemų.

101   Trečia, programinės įrangos Windows Media Player atskyrimas nuo asmeninių kompiuterių operacinės sistemos Windows galėtų sutrikdyti prašymus leisti įstoti į bylą padavusių bendrovių darbą netgi tuomet, kai klientas į savo asmeninį kompiuterį programą Windows Media Player įdiegtų savarankiškai. Tyrimai, skirti sprendimams, siekiant ištaisyti tokius funkcinius sutrikimus, lemtų, kad prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės patirtų papildomų išlaidų.

102   Ketvirta, prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės nerimauja, kad Sprendimas yra pirmas asmeninių kompiuterių operacinės sistemos Windows skaidymo etapas, todėl jis yra didelio komercinio netikrumo šaltinis.

103   Penkta, prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės tvirtina, kad Microsoft atlikti operacinės sistemos Windows patobulinimai privertė jas patobulinti savo gaminamus arba pasiūlyti naujus produktus. Tačiau imtis tokių išvestinių patobulinimų nebebus įmanoma, jeigu Microsoft bus trukdoma toliau plėtoti savo operacinę sistemą.

104   Microsoft per nustatytą terminą pastabų nepateikė.

105   Komisija išreiškė rimtų abejonių dėl teisinio Digimpro ir kt. suinteresuotumo įstoti į bylą. Ji pažymi, kad prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių, kurios, atrodo, priklauso didelei savarankiškų programinės įrangos kūrėjų grupei, suinteresuotumas nėra nei tiesioginis, nei esamas, nei apibrėžtas.

106   Visų pirma ji mano, kad su būsimomis bylomis arba su būsimu operacinės sistemos Windows tobulinimu susiję argumentai negali būti laikomi apibūdinančiais suinteresuotumą bylos baigtimi.

107   Komisija taip pat pažymi, kad prašyme leisti įstoti į bylą nurodyti argumentai pirmiausia parodo, jog nepriklausomi pardavėjai skatinami vystyti taikomąsias programas su integruota programa Windows Media Player, nes jiems žinoma, kad ši programa integruota į operacinę sistemą Windows, dėl to šios sistemos pirkėjai automatiškai ją įsigyja. Tačiau Komisija teigia, kad Sprendimas neįpareigoja prašymą leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių pakeisti savo produktus. Jis tik leis vartotojams pasirinkti, ar įsigyti operacinės sistemos versiją su integruota programa Windows Media Player, ar be jos, ir toks pasirinkimas priklausys nuo teigiamų siūlomo produkto savybių, o ne nuo to, ar jis yra susietas su operacinė sistema Windows. Taigi programinės įrangos pardavėjai turi prisitaikyti prie vartotojo pasirinkimo ir atitinkamai organizuoti savo veiklą. Jie vis dar turėtų galimybę kurti produktus tik Windows Media Player programai ir vėliau įtikinti vartotojus dėl savo siūlomų produktų bei paslaugų privalumų pasirinkti operacinę sistemą Windows su integruota programa Windows Media Player. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės turės išlaidų ar patirs žalos tiesiogiai dėl Sprendimo. Kadangi galimos joms teksiančios sąnaudos priklauso nuo sprendimų, kurie bus priimti ateityje, prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių suinteresuotumas bylos sprendimu negali būti laikomas pakankamu (1998 m. kovo 23 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Atlantic Container Line ir kt. prieš Komisiją, T‑18/97, Rink. p. II‑589, 14 punktas). Komisijos nuomone, prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių tvirtinimas, kad jų produktai nebegalės tinkamai funkcionuoti, įrodo, jog jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra grynai hipotetinio pobūdžio.

108   Kalbėdama apie kiekvienos atskirą prašymą leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės suinteresuotumą, Komisija teigia, kad Digimpro Ltd iki šiol aktyviai neveikia jokioje rinkoje, kad TeamSystem SpA nurodyta žala gali atsirasti tik tuomet, jei vartotojai pasirinktų operacinės sistemos Windows versiją be integruotos programos Windows Media Player – o tokia situacija galbūt jau susiklostė, – ir kad bendrovė Mamut ASA grindžia teiginius savo ir Microsoft produktų suderinamumo problemomis, o tai, atsižvelgiant į glaudžius šių dviejų bendrovių santykius, yra mažai tikėtina. CODA Group Holdings Ltd suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nei tikras, nei tiesioginis, nes šios bendrovės produktai nėra tiesiogiai paremti Windows operacinės sistemos programa Windows Media Player.

109   Komisija papildo, kad pritarus prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių argumentams, iš esmės reiktų leisti įstoti į bylą viso pasaulio programinės įrangos kūrėjams.

110   Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas pažymi, kad vykdant Sprendimą, Microsoft būtų įpareigota prekiauti dviem savo asmeninių kompiuterių operacinės sistemos versijomis: pirmąja – be integruotos programos Windows Media Player ir antrąja – su integruota programa Windows Media Player. Susiklosčius šioms naujoms aplinkybėms įrangos kūrėjai nebegalės tikėtis, kad visuose asmeniniuose kompiuteriuose su Windows operacine sistema yra daugialypės terpės API. Jeigu atitinkami programinės įrangos kūrėjai turėtų nuosekliai suderinti savo produktus atsižvelgdami į papildomas technologijas, jie turėtų didelių papildomų sąnaudų; ir priešingai, jeigu jie nepritaikytų savo produktų prie naujos situacijos rinkoje, pradėjus vykdyti Sprendimą jie negalės pritraukti klientų, kurių tikėjosi.

111   Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina prielaida, kad prekyba asmeninių kompiuterių operacinėmis sistemomis Windows be integruotos programos Windows Media Player gali stipriai paveikti atitinkamų programinės įrangos kūrėjų veiklą ir kad dėl to jų suinteresuotumas sustabdyti Sprendimo vykdymą yra pagrįstas. Jų prašyme pateikti argumentai leidžia daryti išvadą, kad TeamSystem SpA ir Mamut ASA turi būti leista įstoti į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Microsoft pusėje.

112   Priešingai, atsižvelgus į prašyme leisti įstoti į bylą suformuluotus argumentus negali būti laikoma, kad Digimpro Ltd įrodė, jog ji šiuo metu yra suinteresuota bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo baigtimi. Kaip matyti iš jos prašymo, pagrindiniu šios bendrovės produktu prekyba dar nepradėta, nes ji, nenurodydama tikslaus prekybos pradžios plano, teigia, kad šis produktas „bus“ programinė įranga, leidžianti vartotojams pradėti dialogą su išsaugota garso informacija, ir kad ji „veiks“ kaip programos Windows Media Player priedas.

113   Atsižvelgiant į prašyme leisti įstoti į bylą pateiktą informaciją, darytina išvada, kad CODA Group Holdings Ltd prašymas turi būti taip pat atmestas. Iš tikrųjų teorinė galimybė, kad programos Windows Media Player atskyrimas nuo Windows operacinės sistemos gali paveikti tinkamą tam tikrų jos gaminamų taikomųjų programų funkcionavimą, negali būti laikoma pakankama, siekiant įrodyti, kad ši bendrovė yra suinteresuota įstoti į bylą, nes iš prašymo matyti, jog minėtos taikomosios programos jau pateiktos vartotojams keliose kitose platformose, pvz., IBM AS/400 ir Unix, o ne Windows platformoje, ir kad jos kuriami produktai nėra tiesiogiai paremti Windows operacinės sistemos programos Windows Media Player kodu.

114   Taigi TeamSystem SpA ir Mamut ASA prašymai leisti įstoti į bylą tenkintini, o Digimpro Ltd ir CODA Group Holdings Ltd prašymai – atmestini.

Dėl DMDsecure.com ir kt. prašymo

115   DMDsecure.com ir kt. – visuomenės informavimo priemonių, laisvalaikio, pramogų ir telekomunikacijų srityse veikiančios bendrovės – prašo leisti įstoti į bylą Microsoft pusėje. DMDsecure.com BV prekiauja sistemomis, sudedamosiomis dalimis ir teikia skaitmeninių teisių vadybos, apsaugos ir prieigos prie tarnybinėse stotyse saugomos informacijos sprendimus. MPS Broadband AB per interneto protokolą transliuoja tarptautines televizijos laidas. Pace Micro Technology plc visų pirma dirba skaitmeninės vieningo korpuso televizijos srityje. Quantel Ltd tiekia duomenų apdorojimo įrangą televizijos ir kino pramonei. Tandberg Television Ltd tiesiogiai ir pagal užsakymą įvairiais tinklais prekiauja produktais ir vaizdo sistemomis.

116   Šios bendrovės teigia, kad jos tiesiogiai ir konkrečiai suinteresuotos, jog Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas, nes sprendimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagrindinėje bylose gali turėti tiesioginį ir reikšmingą poveikį jų veiklai (37 punkte nurodytos nutarties Kruidvat prieš Komisiją 10 punktas). Iš tikrųjų Microsoft nustatytas įpareigojimas sukurti ir tiekti savo operacinės sistemos be integruotos programos Windows Media Player versijos susijęs su prašymus leisti įstoti į bylą pateikusiomis bendrovėmis, nes jų siūlomi produktai turi šią programą. Todėl jie turi pakeisti savo produktus, kad šie galėtų veikti su kitomis programomis. Toks pakeitimas yra brangus, techniškai sudėtingas ir turės įtaką paslaugoms, susijusioms su nagrinėjamais produktais.

117   Microsoft pastabų dėl prašymo leisti įstoti į bylą per nustatytą terminą nepateikė, o Komisija pareiškė rimtų abejonių dėl prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių suinteresuotumo įstoti į bylą.

118   Komisija mano, kad prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės neįrodė savo tiesioginio, esamo ir tikro suinteresuotumo bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo baigtimi. Bendrovių argumentai rodo jų natūralų norą teikti pirmenybę vienodai technologijai, ir kad jų sprendimas remtis programa Windows Media Player išplaukia iš to, jog jie žino, kad ši programa susieta su operacine sistema Windows, todėl vartotojai ją įsigyja automatiškai.

119   Priešingai nei teigia prašymus leisti įstoti į bylą padavusios bendrovės, Sprendimas neįpareigoja jų pakeisti savo produktų. Jis tik leidžia vartotojams perkant pasirinkti versiją su integruota programa Windows Media Player arba be jos – toks pasirinkimas priklausys nuo siūlomo produkto savybių, o ne nuo to, kad jis yra susietas su operacine sistema Windows. Taigi visų pirma tos bendrovės, kurios orientuojasi į programos Windows Media Player paplitimą, turės prisitaikyti prie vartotojo pasirinkimo ir atitinkamai organizuoti savo veiklą. Šios bendrovės vis dar turės galimybę remtis tik programa Windows Media Player ir vėliau įtikinti vartotojus dėl savo siūlomų produktų ir paslaugų privalumų pasirinkti operacinės sistemos Windows versiją su integruota programa Windows Media Player. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios bendrovės turės išlaidų ar patirs žalos tiesiogiai dėl Sprendimo. Kadangi galimos teksiančios sąnaudos priklauso nuo sprendimų, kurie turės įtaką joms, kitoms bendrovėms ir vartotojams, prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių bendrovių suinteresuotumas bylos sprendimu negali būti laikomas pakankamu (107 punkte nurodytos nutarties Atlantic Container Line ir kt. prieš Komisiją 14 punktas).

120   Komisija papildo, kad leidus prašymus įstoti į bylą pateikusioms bendrovėms tai padaryti, atsižvelgiant į tai, jog šios bendrovės sudaro labai nevienalytę grupę, reikėtų leisti įstoti į bylą beveik viso pasaulio programinės įrangos kūrėjams.

121   Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas, atsižvelgęs į DMDsecure.com ir kt. prašyme leisti įstoti į bylą nurodytus argumentus, mano, kad jos yra tiesiogiai ir faktiškai suinteresuotos, jog Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas, nes jų naudojamos technologijos šiuo metu sukurtos taip, jog iš esmės funkcionuoja su Windows operacinės sistemos platforma ir su integruota Windows Media Player programa. Taigi Sprendimo vykdymas galėtų stipriai paveikti jų veiklą ne tik dėl to, kad reikėtų prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių keičiant naudojamas technologijas, tačiau ir dėl to, kad DMDsecure.com ir kt. visų pirma turėtų padengti su pakeitimais susijusias sąnaudas.

122   Taigi DMDsecure.com ir kt. turi būti leista įstoti į bylą Microsoft pusėje.

Dėl IDE Nätverkskonsulterna ir kt. prašymo

123   IDE Nätverkskonsulterna ir kt. prašo leisti įstoti į bylą Microsoft pusėje. Jie teikia paslaugas informacinių technologijų srityje, pvz., įdiegimo, integravimo, duomenų ir sistemų migravimo, pagalbos kuriant bei išleidžiant tinklalapius, taip pat programinės įrangos kūrimo paslaugas. Jų paslaugos priklauso nuo Microsoft sukurtų technologijų. Išsamias prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių asmenų žinias apie Microsoft sukurtus produktus patvirtina Microsoft suteiktas „Microsoft Most Valuable Professional“ vardas. Šio vardo nėra gavusios tik IDE Nätverkskonsulterna AB ir Exor AB.

124   IDE Nätverkskonsulterna ir kt. remiasi Teisingumo Teismo praktika (1962 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo nutartis Confédération nationale des producteurs de fruits et légumes ir kt. prieš Tarybą, 16/62 ir 17/62, Rink. p. 937) ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Sprendimo vykdymas turėtų didelį poveikį jų teisinei bei ekonominei padėčiai, jie yra tiesiogiai ir faktiškai suinteresuoti, kad būtų sustabdytas Sprendimo 4 straipsnio ir 6 straipsnio a punkto vykdymas, kaip to prašo Microsoft.

125   Pažeidimą šalinanti priemonė, t. y. programos Windows Media Player atskyrimas nuo operacinės sistemos Windows, turės nevienodą neigiamą poveikį kiekvieno prašymus leisti įstoti į bylą pateikusio asmens atveju.

126   Visų pirma kai kurie prašymus įstoti į bylą pateikę asmenys diegia operacines sistemas ir taikomąsias programas į asmeninius kompiuterius bei teikia integravimo paslaugas, ypač įvairių taikomųjų programų integravimo ir techninio palaikymo paslaugas, pvz., tiekia programinės įrangos atnaujinimo programas. Esant dviem operacinės sistemos Windows versijoms, jie turėtų papildomų sąnaudų, nes reikėtų pritaikyti teikiamas paslaugas prie vartotojo operacinės sistemos Windows versijos bei užtikrinti tinkamą operacinės sistemos, neturinčios integruotos programos Windows Media Player, funkcionavimą.

127   Antra, prašymus leisti įstoti į bylą pateikę asmenys, teikiantys interneto tinklalapių kūrimo paslaugas, naudoja Microsoft sukurtą technologiją. Todėl siekdami, kad jų įdiegtų interneto tinklalapių audiovizualinis turinys būtų prieinamas kompiuterių, neturinčių integruotos programos Windows Media Player, vartotojams, prašymus leisti įstoti į bylą pateikę asmenys patirtų kūrimo ir techninio palaikymo išlaidų.

128   Trečia, prašymus leisti įstoti į bylą pateikę asmenys, teikiantys su Microsoft produktų naudojimu susijusias kvalifikacijos kėlimo paslaugas, turėtų pritaikyti savo mokymo programas prie vartotojo profilio.

129   Galiausiai kai kurie prašymus leisti įstoti į bylą pateikę asmenys teikia programinės įrangos kūrimo paslaugas naudodami programos Windows Media Player medijos funkciją. Dėl Sprendimo jie galės teikti savo paslaugas tik vartotojams, pasirinkusiems operacinę sistemą Windows su integruota programa Windows Media Player, o norėdami teikti paslaugas vartotojams, kurie nepasirinko tokios operacinės sistemos, jie turės pakeisti savo produktų turinį.

130   Per nustatytą terminą Microsoft nepateikė pastabų dėl prašymo leisti įstoti į bylą.

131   Komisija išreiškė rimtų abejonių dėl prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių asmenų suinteresuotumo. Kadangi Komisijos argumentai šiuo klausimu atitiko argumentus, pateiktus dėl DMDsecure.com ir kt. prašymo, šių argumentu klausimu darytina nuoroda į šios nutarties 118–120 punktus.

132   Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingas teisėjas mano, kad IDE Nätverkskonsulterna AB pateiktas prašymas neturėtų būti patenkinamas.

133   Jeigu Sprendimas būtų vykdomas nedelsiant, ši bendrovė iš tikrųjų turėtų atitinkamai pritaikyti vartotojams teikiamas paslaugas, ypač konsultacijas ir subrangos darbus. Programos Windows Media Player atskyrimas nuo operacinės sistemos Windows galėtų priversti ją atsižvelgti į šiuos pasikeitimus bei atitinkamai pritaikyti savo paslaugas. Tačiau paslaugų pritaikymas negali būti laikomas tiesiogine Sprendimo vykdymo pasekme, o veikiau priklausytų nuo vartotojų sprendimo pasirinkti operacinę sistemą Windows be integruotos programos Windows Media Player ir prašyti atitinkamų paslaugų. Taigi šios bendrovės suinteresuotumas, remiantis prašyme leisti įstoti į bylą pateikta informacija, negali būti laikomas tiesioginiu ir esamu minėtos teismų praktikos prasme.

134   Ir priešingai, bendrovei Exor turi būti leista įstoti į bylą Microsoft pusėje. Iš prašymo leisti įstoti į bylą matyti, kad bendrovė Exor kuria tinklalapius ir daug taikomųjų programų, nes vienas jos klientų yra didžiausia – po Švedijos darbo biržos – Švedijos personalo atrankos agentūra, ir šiuo metu šios bendrovės tinklalapiams kurti naudojamos technologijos sukurtos taip, kad veikia tik su operacinės sistemos Windows platforma su integruota programa Windows Media Player Todėl Sprendimo vykdymas gali stipriai paveikti jos veiklą ne tik dėl to, kad reikės prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių keičiant naudojamas technologijas, bet ir dėl to, kad tokio pakeitimo sąnaudas iš pradžių turės padengti Exor. Taigi darytina prielaida, kad šiuo etapu tos bendrovės tiesioginis ir esamas suinteresuotumas pakankamai įrodytas.

135   Kalbant apie kitus prašymus leisti įstoti į bylą pateikusius asmenis pažymėtina, kad remiantis prašyme nurodytais duomenimis, jų suinteresuotumas bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimu negali būti laikomas pakankamai įrodytu.

136   Iš tikrųjų, kadangi jų prašyme leisti įstoti į bylą suformuluoti teiginiai nebuvo įrodyti, negalima daryti išvados, kad prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių asmenų veiklai turėtų pakankamai didelę įtaką tai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų atmestas. Ypač T. Rogerson, D. Tomicic, M. Valasek ir B. Nati atžvilgiu prašyme niekaip neužsimenama apie tai, kokią jų veiklos dalį užima programinės įrangos kūrimas.

137   Be to, reikia pridurti, kad techninės kompiuterių pagalbos paslaugų (teikiamų T. Rogerson, P. Setka ir D. Tomicic), kvalifikacijos kėlimo mokymų kompiuterių srityje (P. Setka) ir konsultacijų (D. Tomicic) pritaikymas negali būti laikomas tiesiogine Sprendimo vykdymo pasekme, o veikiau priklausytų nuo vartotojų apsisprendimo pasirinkti operacinę sistemą Windows be integruotos programos Windows Media Player ir prašyti atitinkamų paslaugų (žr. šio sprendimo 133 punktą).

138   R. Rialdi nurodytas suinteresuotumas negali būti laikomas tiesioginiu, nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas galėtų turėti jam įtaką tik tuo požiūriu, jeigu jis gautų dalį bendrovės, kurioje jis eina administracinio komiteto nario ir viceprezidento, atsakingo už naujųjų technologijų sritį, pareigas, pelno.

139   Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad IDE Nätverkskonsulterna ir kt. prašymas leisti įstoti į bylą patenkintinas tiek, kiek leisti įstoti į bylą prašo Exor AB, o kitų asmenų prašymai – atmestini.

 Dėl prašymo konfidencialiai tvarkyti bylos medžiagą

140   Microsoft paprašė, kad su konfidencialia Sprendimo versija nebūtų supažindinti prašymus leisti įstoti į bylą pateikę asmenys.

141   Kadangi prašymai leisti įstoti į bylą tenkintini laikantis Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 116 straipsnio 2 dalies, šioje stadijoje šalims pateikiami tik Microsoft pateikti nekonfidencialūs dokumentai. Prireikus sprendimas dėl prašymo konfidencialiai tvarkyti bylos medžiagą pagrįstumo bus priimtas vėliau, atsižvelgiant į galimus prieštaravimus šiuo klausimu.

Remdamasis šiais motyvais,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS

nutaria:

1.      Leisti Computer & Communications Industry Association įstoti į bylą T‑201/04 R atsakovės pusėje.

2.      Leisti Software & Information Industry Association įstoti į bylą T‑201/04 R atsakovės pusėje.

3.      Leisti Computing Technology Industry Association Inc. įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

4.      Leisti The Association for Competitive Technology įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

5.      Leisti NovellInc. įstoti į bylą T‑201/04 R atsakovės pusėje.

6.      Leisti RealNetworksInc. įstoti į bylą T‑201/04 R atsakovės pusėje.

7.      Leisti TeamSystem SpA ir Mamut ASA įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

8.      Atmesti Digimpro Ltd ir CODA Group Holdings Ltd prašymą leisti įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

9.      Leisti DMDsecure.com BV, MPS Broadband AB, Pace Micro Technology plc, Quantel Ltd ir Tandberg Television Ltd įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

10.    Atmesti IDE Nätverkskonsulterna AB, T. Rogerson, P. Setka, D. Tomicic, M. Valasek, R. Rialdi ir B. Nati prašymus leisti įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

11.    Patenkinti Exor AB prašymą leisti įstoti į bylą T‑201/04 R ieškovės pusėje.

12.    Sekretorius išsiųs įstojančioms į bylą šalims nekonfidencialius proceso dokumentus.

13.    Įstojančioms į bylą šalims bus nustatytas terminas pateikti savo pastabas dėl prašymo konfidencialiai tvarkyti bylos medžiagą. Sprendimas dėl šio prašymo pagrįstumo atidedamas.

14.    Įstojančioms į bylą šalims bus nustatytas terminas pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus, nepažeidžiant teisės vėliau juos prireikus papildyti, priėmus sprendimą dėl prašymo konfidencialiai tvarkyti bylos medžiagą.

Priimta 2004 m. liepos 26 d. Liuksemburge.

Sekretorius

Pirmininkas

H. Jung

B. Vesterdorf

---

* Proceso kalba: anglų.