Byla C‑424/02

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 75/439/EEB – Naudotų alyvų šalinimas – Prioritetas naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Naudotų alyvų šalinimas – Direktyva 75/439 – Valstybių narių pareiga suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant – Ribos – Techninės, ekonominės arba organizacinės sąlygos – Sąvoka

(Tarybos direktyva 75/439, 3 str. 1 dalis)

Iš Direktyvos 75/439 dėl naudotų alyvų šalinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 87/101, 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad nuoroda į „technines, ekonomines ar organizacines sąlygas“, numatytas minėtame straipsnyje, yra dalis nuostatos, išreiškiančios bendrai valstybėms narėms nustatytas pareigas, ir kad šia nuoroda Europos Bendrijų įstatymų leidėjas norėjo numatyti ne bendro taikymo taisyklių išimtis, o apibrėžti pozityvios pareigos taikymo sritį ir turinį, siekiant užtikrinti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant.

Iš to išplaukia, kad šių sąlygų nustatymas negali būti priskirtas išimtiniam valstybių narių vertinimui. Iš tiesų išimtinis valstybių narių aiškinimas ne tik prieštarautų vienodo Europos Bendrijų teisės aiškinimo ir taikymo principui, bet ir perdirbimo regeneravimo būdų suderinamumą su techninėmis, ekonominėmis ir organizacinėmis sąlygomis paverstų sąlyga, visiškai priklausančia nuo atitinkamos valstybės vertinimo.

Direktyvos 75/439 3 straipsnio 1 dalis dėl „techninių, ekonominių ar organizacinių sąlygų“ turėtų būti vertinama kaip proporcingumo principo išraiška, pagal kurį valstybės narės privalo imtis siekiamam tikslui tinkamų ir proporcingų priemonių siekiant suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, ir kad šią pozityvią pareigą riboja egzistuojančios nustatytos sąlygos. Iš tikrųjų nuomonė, jog vienoje valstybėje narėje susidariusios techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos būtinai sudaro kliūtis minėtos nuostatos numatytoms priemonėms įgyvendinti, panaikintų šios nuostatos prasmę, nes valstybėms narėms numatytos pareigos būtų apribotos status quo išsaugojimu ta prasme, kad nebūtų realios pareigos imtis būtinų priemonių suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant.

(žr. 20–23 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. liepos 15 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 75/439/EEB – Naudotų alyvų šalinimas – Prioritetas naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant“

Byloje C‑424/02

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama  X. Lewis ir M. Konstantinidis, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, atstovaujamą M. Bethell, padedamo barrister M. Demetriou, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti  Liuksemburge,

atsakovę,

dėl pripažinimo, jog nepriimdama 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo (OL L 194, 1975, p. 23), iš dalies pakeistos 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/101/EEB (OL L 42, 1987, p. 43), 3 straipsnio 1 dalį, kuri įpareigoja valstybes nares imtis būtinų priemonių teikiant prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų arba, bet kuriuo atveju, nepranešdama apie šias nuostatas Komisijai, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai  A. Rosas, S. von Bahr, R. Silva de Lapuerta (pranešėja) ir K. Lenaerts,

generalinė advokatė  C. Stix-Hackl,

sekretorė   L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

susipažinęs su pranešimu apie bylą,

susipažinęs su 2004 m. kovo 4 d. posėdyje šalių pateiktomis žodinėmis pastabomis,

susipažinęs su 2004 m. balandžio 1 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,  

priima šį

Sprendimą

1        Pagal EB 226 straipsnį pareikštu ieškiniu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2002 m. lapkričio 22 d., Europos Bendrijų Komisija prašo pripažinti, jog nepriimdama 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo (OL L 194, 1975, p. 23), iš dalies pakeistos 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/101/EEB (OL L 42, 1987, p. 43, toliau – direktyva), 3 straipsnio 1 dalį, kuri įpareigoja valstybes nares imtis būtinų priemonių teikiant prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų arba, bet kuriuo atveju, nepranešdama jai apie šias nuostatas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

 Teisinis pagrindas

2        Direktyvos 3 straipsnis numato:

„1.      Kai leidžia techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų teikiama pirmenybė naudotoms alyvoms regeneruoti.

2.      Kai naudotos alyvos nėra regeneruojamos dėl 1 dalyje minėtų sąlygų, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad naudotos alyvos būtų deginamos aplinkai nekenksmingomis sąlygomis pagal šios direktyvos nuostatas, jei toks deginimas yra techniniu, ekonominiu ir organizaciniu požiūriu įmanomas.

3.      Kai naudotos alyvos nėra nei regeneruojamos, nei deginamos dėl 1 ir 2 dalyse minėtų sąlygų, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti jų saugų sunaikinimą arba jų kontroliuojamą saugojimą ar suvertimą.“

3        Pagal Direktyvos 87/101 2 straipsnį valstybės narės turėjo imtis būtinų priemonių minėtoms pareigoms vykdyti nuo 1990 m. sausio 1 d.

 Ikiteisminė procedūra

4        Atsižvelgdama į tai, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalis nebuvo perkelta į nacionalinę teisę per nustatytą terminą, Komisija pradėjo procesą prieš Jungtinę Karalystę dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo. Formaliai įspėjusi šią valstybę narę išdėstyti savo samprotavimus, 2001 m. gruodžio 21 d. ji pareiškė argumentuotą nuomonę.

5        Atsakydamos į argumentuotą nuomonę 2002 m. vasario 20 d. laišku Jungtinės Karalystės valdžios institucijos išreiškė norą pilnai įgyvendinti direktyvos 3 straipsnio 1 dalį. Antru 2002 m. gegužės 15 d. laišku šios institucijos nurodė naudotų alyvų perdirbimo jas regeneruojant kliūtis, tai yra naudotų alyvų, kurios naudojamos kaip kuras, rinkos reikšmę ir nedidelę regeneruotų alyvų paklausą.

6        Remdamasi tokiomis aplinkybėmis, Komisija pateikė šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

 Šalių argumentai

7        Komisija tvirtina, kad Jungtinė Karalystė pripažįsta, jog reikia imtis priemonių dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo ir rūpintis, kad prioritetas būtų teikiamas naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant.

8        Komisijos nuomone, paprastas įsipareigojimas imtis veiksmingų priemonių, siekiant suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, kai atsižvelgiant į regeneravimo kliūtis yra pasirinkimo galimybė, nėra regeneravimą skatinančios priemonės direktyvos 3 straipsnio 1 dalies prasme.

9        Komisija pastebi, kad vien tik įvairių galimybių analizavimas ir regeneravimo kliūčių nustatymas nėra direktyvos reikalaujamos priemonės. Tai yra tik šios nuostatos taikymui, vykdant regeneravimą, būtinos prielaidos.

10      Komisija konstatuoja, kad nebuvo imtasi jokių konkrečių priemonių, užtikrinančių naudotų alyvų perdirbimo prioritetą. Jungtinė Karalystė pasitenkino priemonių, kurių galėtų imtis ateityje šiam tikslui pasiekti, analizavimu. Nors Jungtinė Karalystė išsiaiškino finansinius suvaržymus, sudarančius kliūtis naudotų alyvų perdirbimo skatinimui, ji nepasinaudojo galimybe, numatyta direktyvos 13 ir 14 straipsniuose, skirti išmokų perdirbimo išlaidoms kompensuoti. Be to, galiojantis atleidimas nuo mokesčio šioje srityje suteikia prioritetą naudotų alyvų panaudojimui kurui, o tai prieštarauja direktyvos tikslui.

11      Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad ji įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje. Ji motyvuoja tuo, kad nustatė ir analizavo kliūtis naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant. Atsižvelgdama į šias kliūtis, ji ieškojo tinkamiausių priemonių, siekdama suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant.

12      Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis neįtvirtina absoliučios pareigos valstybėms narėms imtis priemonių, siekiant suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant. Pareiga imtis minėtų priemonių atsiranda tik tuo atveju, „kai leidžia techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos“. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos apimtis kinta pagal konkrečias kiekvienai valstybei narei būdingas aplinkybes. Vyriausybės manymu, priemonės, kurių buvo imtasi ieškant sprendimų, kurie skatintų naudotų alyvų perdirbimą jas regeneruojant, yra konkrečios ir tinkamos siekiant suteikti prioritetą tokio pobūdžio perdirbimui.

13      Jungtinės Karalystės vyriausybė patikslina, kad direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalys patvirtina ribotą to paties straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos apimtį. Šios nuostatos įtvirtina kitas pareigas valstybėms narėms, jei suvaržymai trukdo suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant.

14      Jungtinės Karalystės vyriausybė pastebi, kad kompetentingų institucijų teigimu, yra kliūčių, trukdančių suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant. Esminiai nustatyti suvaržymai yra ekonominio pobūdžio, tai yra naudotų alyvų, kurios naudojamos kaip kuras, rinkos reikšmė ir nedidelė regeneruotų naudotų alyvų paklausa, taip pat eksploatacijos ir transporto išlaidos bei prekybos šiuo produktu problemos.

15      Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat pažymi, kad nacionalinės institucijos analizavo skirtingas priemones, kuriomis siekiama skatinti naudotų alyvų perdirbimą jas regeneruojant. Pavyzdžiui, buvo atliekamas tyrimas, kurio metu bandyta nustatyti vietovei Jungtinėje Karalystėje, kurioje būtų regeneruojamos naudotos alyvos, keliamas sąlygas bei atrasti kitų galimybių regeneruotiems produktams realizuoti ir pateikti geriausius prekybos regeneruota alyva būdus.

16      Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina galinti įgyvendinti planą, sudarytą siekiant skatinti naudotų alyvų regeneravimą. Tokią veiksmų programą sudaro grupė tinkamų ir proporcingų priemonių, skirtų direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms pareigoms įvykdyti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

17      Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas 1999 m. rugsėjo 9 d. sprendime (Komisija prieš Vokietiją, C‑102/97, Rink. p. I‑5051, 35 punktas) išaiškino, kad vienas iš pagrindinių direktyvos tikslų yra suteikti prioritetą naudotų alyvų perdirbimui jas regeneruojant. Šis tikslas, numatytas minėtos direktyvos preambulės konstatuojamosios dalies 2 punkte, yra motyvuojamas tuo, kad regeneravimas – energijos taupymo sumetimais paprastai racionaliausias būdas, kokį tik galima taikyti pakartotinai panaudojant naudotas alyvas.

18      Šio sprendimo 36 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad techninių, ekonominių ir organizacinių sąlygų, neleidžiančių teikti pirmenybės naudotoms alyvoms regeneruoti, egzistavimas valstybėje narėje reiškia, kad turi būti vykdoma alternatyvi pareiga, numatyta direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje, imtis būtinų priemonių, kad naudotos alyvos, remiantis šios direktyvos nuostatomis, būtų deginamos aplinkai nekenksmingomis sąlygomis. Šis įsipareigojimas priklauso nuo direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: „jei toks deginimas yra techniniu, ekonominiu ir organizaciniu požiūriu įmanomas“.

19      Kai naudotos alyvos nėra nei regeneruojamos, nei deginamos dėl direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtų sąlygų, valstybės narės to paties straipsnio 3 dalyje yra alternatyviai įpareigotos imtis būtinų priemonių užtikrinti jų saugų sunaikinimą arba jų kontroliuojamą saugojimą ar suvertimą (pirmiau minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 37 punktas).

20      Kalbant apie prioritetą, t. y. apie naudotų alyvų perdirbimą jas regeneruojant, reikia pastebėti, kad Teisingumo Teismas pirmiau minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 38 ir 39 punktuose pabrėžė, jog nuoroda į „technines, ekonomines ar organizacines sąlygas“, numatytas direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, yra dalis nuostatos, išreiškiančios bendrai valstybėms narėms nustatytas pareigas, ir kad šia nuoroda Europos Bendrijų įstatymų leidėjas norėjo numatyti ne bendro taikymo taisyklių išimtis, o apibrėžti pozityvios pareigos taikymo sritį bei turinį, siekiant užtikrinti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant.

21      Iš to išplaukia, kaip Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog šių sąlygų nustatymas negali būti priskirtas išimtiniam valstybių narių vertinimui. Iš tiesų, išimtinis valstybių narių atliekamas aiškinimas ne tik prieštarautų vienodo Europos Bendrijų teisės aiškinimo ir taikymo principui, tačiau ir perdirbimo regeneravimo būdu suderinamumą su techninėmis, ekonominėmis ir organizacinėmis sąlygomis paverstų sąlyga, visiškai priklausančia nuo atitinkamos valstybės vertinimo (minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 40 punktas).

22      Dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės argumento, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos apimtis kinta pagal kiekvienai valstybei narei būdingas aplinkybes ir valstybėje narėje vyraujančias nepalankias sąlygas, kurios gali atleisti nuo pareigos teikti prioritetą naudotoms alyvoms regeneruoti, reikia pabrėžti, kaip nurodė Teisingumo Teismas minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 43 punkte, kad teiginys, jog vienoje valstybėje narėje susidariusios techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos būtinai sudaro kliūtis direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms priemonėms įgyvendinti, panaikintų šios nuostatos prasmę, kadangi valstybėms narėms numatytos pareigos būtų apribotos status quo išsaugojimu ta prasme, kad nebūtų realios pareigos imtis būtinų priemonių suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbt jas regeneruojant.

23      Be to, atsakant į Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentą, kad nuoroda į „technines, ekonomines ar organizacines sąlygas“ reiškia, jog Europos Bendrijų įstatymų leidėjas pripažįsta valstybių narių vertinimo laisvę, reikėtų pažymėti, kad nuostata dėl sąlygų turėtų būti vertinama kaip proporcingumo principo išraiška, pagal kurį valstybės narės privalo imtis siekiamam tikslui tinkamų ir proporcingų priemonių siekiant suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbt jas regeneruojant, ir kad šią pozityvią pareigą riboja direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytos techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos (pirmiau minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 42 punktas).

24      Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad jis neturi pareigos išvardyti priemonių, kurių valstybė narė turėtų imtis siekdama įgyvendinti direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, tačiau privalo, tikrindamas sąlygų šios nuostatos prasme egzistavimą, nustatyti, ar techniniu, ekonominiu ir organizaciniu požiūriu įmanoma imtis priemonių, kuriomis siekiama suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbt jas regeneruojant (pirmiau minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 48 punktas).

25      Vadinasi, jeigu siekiant nustatyti naudotų alyvų šalinimo būdus valstybės narės gali pirmiausia atlikti tyrimą ir parengti pranešimus, reikėtų, kad po šių parengiamųjų darbų būtų imtasi konkrečių priemonių, kuriomis siekiama suteikti prioritetą regeneravimui, kaip tai numatyta direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje.

26      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Jungtinė Karalystė neįgyvendino konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, ir apsiribojo tik sąlygų nustatymu, rinkos tyrimu bei galimų priemonių analizavimu.

27      Reikėtų pridurti, kad valstybės narės privalėjo pradėti vykdyti direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas nuo 1990 m. sausio 1 d. Be to, 1975 m. pirminės redakcijos Direktyvos 75/439 3 straipsnis jau numatė, kad valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių, užtikrinančių, jog naudotos alyvos kiek įmanoma būtų šalinamos jas perdirbant (regeneruojant ir (arba) deginant, išskyrus sunaikinimą). Šių priemonių turėjo būti imtasi nuo 1977 metų.

28      Taip pat yra žinoma, kad per pratęstą terminą, t. y. tarp termino, nustatyto perkėlimui (1990 m. sausio 1 d.), ir dviejų mėnesių termino, nustatyto 2001 m. gruodžio 21 d. argumentuotoje nuomonėje, Jungtinė Karalystė nesiėmė jokių veiksmų procesui, kurio tikslas būtų nustatyti būtinas priemones siekiant suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbt jas regeneruojant, kaip tai numato direktyvos 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, pradėti.

29      Dėl Jungtinės Karalystės argumentų, kuriais siekiama įrodyti ekonominių kliūčių, pirmiausia naudotų alyvų rinkos struktūros, egzistavimą reikia patvirtinti, kad minėtą situaciją atitinkantis atliekų tvarkymo planas buvo priimtas tik 2002 metais.

30      Atsižvelgiant į šioje srityje valstybėms narėms numatytas pareigas svarbu pažymėti, kad šis veiksmas negali būti traktuojamas kaip direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų įgyvendinimas.

31      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį argumentuotoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje (žr. 2001 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑147/00, Rink. p. I‑2387, 26 punktą, 2002 m. liepos 4 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑173/01, Rink. p. I‑6129, 7 punktą ir 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑114/02, Rink. p. I‑3783, 9 punktą).

32      Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad nepriimdama direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų priemonių, kuriomis siekiama suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

33      Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti išlaidas iš Jungtinės Karalystės ir pastaroji bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

nusprendžia:

1.      Nepriimdama 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo, iš dalies pakeistos 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/101/EEB, 3 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų priemonių, kuriomis siekiama suteikti prioritetą naudotoms alyvoms perdirbti jas regeneruojant, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.      Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Jann

Rosas

von Bahr

Silva de Lapuerta

Lenaerts

Paskelbta 2004 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Sekretorius

Pirmosios kolegijos pirmininkas

R. Grass

P. Jann

---

* Proceso kalba: anglų.