Byla C-332/01

Graikijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„EŽŪOGF – Sąskaitų apmokėjimas – 1996–1999 finansiniai metai – Sprendimas 2001/557/EB – Medvilnė, alyvuogių aliejus, džiovintos vynuogės, aviena ir ožkiena“

Sprendimo santrauka

1.        Žemės ūkis – Bendroji žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF – Principai – Išlaidų atitiktis Bendrijos taisyklėms – Valstybėms narėms tenkanti kontrolės pareiga

2.        Institucijų aktai – Reglamentai – Reglamentas, nustatantis specifines kontrolės priemones – Valstybių narių diskrecijos nebuvimas – Neįvykdymas – Pateisinimas – Kita veiksmingesnė kontrolės sistema – Nepriimtinumas

3.        Žemės ūkis – Bendroji žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF – Sąskaitų apmokėjimo procedūra – Dalykas – Finansinė pataisa, nesanti nuobauda

4.        Institucijų aktai – Motyvacija – Pareiga – Apimtis – Sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo remiantis iš EŽŪOGF finansuotomis išlaidomis

5.        Žemės ūkis – Bendroji žemės ūkio politika – Integruota valdymo ir kontrolės sistema, susijusi su tam tikromis valstybės pagalbos schemomis – Tikrintų paraiškų reprezentatyvumas – Geografinės vietos pasirinkimo įtaka

(Komisijos reglamento Nr. 3887/92 6 str. 1, 3 ir 4 dalys)

6.        Žemės ūkis – Bendroji žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF – Priemokų išmokėjimas avienos ir ožkienos gamintojams – Perkeltų gyvulių identifikavimas prieš apgyvendinant garduose – „Apgyvendinimo garduose“ sąvoka – Reikšmė

(Komisijos reglamento Nr. 2700/93 1 str. 3 dalies 2 pastraipa)

1.        Tam tikrų valstybių narių padarytų išlaidų Bendrijos finansavimo iš EŽŪOGF srityje valstybės narės valdžios institucijos turi įgyvendinti patikimą ir veiksmingą kontrolės sistemą, organizuotą tokiu būdu, kad būtų išvengta spragų. Šiuo požiūriu į argumentą, kad patikrinimai nebuvo atliekami dėl laikino personalo trūkumo, negali būti atsižvelgta.

(žr. 50 punktą)

2.        Kai reglamentas nustato konkrečias patikrinimų priemones, valstybės narės turi jas taikyti ir nėra būtina vertinti jų teiginio, kad kita kontrolės sistema būtų veiksmingesnė, pagrįstumo, net jeigu būtų organizuoti alternatyvūs patikrinimai.

(žr. 62 punktą)

3.        Pagal EB 226 straipsnį numatyta procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir procedūra dėl EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo siekiama skirtingų tikslų ir jų atžvilgiu taikomos skirtingos taisyklės. Antrojoje procedūroje Komisija yra įpareigota taikyti finansines pataisas, jeigu prašomos finansuoti išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių. Taikant finansines pataisas siekiama išvengti EŽŪOGF apsunkinimo sumomis, kurios nebuvo skirtos finansuoti nagrinėjamais Bendrijos teisės aktais siekiamo tikslo, ir todėl šios pataisos nėra nuobauda.

(žr. 63 punktą)

4.        Atsižvelgiant į su EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimu susijusių sprendimų rengimo ypatingą kontekstą, sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas, buvo pakankamai įsitraukusi į jo rengimo procesą ir žinojo motyvus, dėl kurių Komisija neketino finansuoti ginčijamos sumos iš EŽŪOGF.

(žr. 67 punktą)

5.        Dėl tikrinamos paraiškų dalies geografinio pagrindo Reglamento Nr. 3887/92, išdėstančio išsamias taisykles dėl integruotos valdymo ir kontrolės sistemos tam tikroms Bendrijos paramos programoms pritaikymo, 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad „patikrinimas apima reikšmingą paraiškų dalį“ ir kad ši dalis turi apimti tam tikrą procentinę dalį pagalbos „gyvulininkystei“ paraiškų. Tačiau ši nuostata nenustato, ar mažiausias procentas apskaičiuojamas kiekvienos prefektūros, ar visos šalies atžvilgiu.

Šiuo požiūriu tikrinamų paraiškų reprezentatyvumas labiau užtikrinamas, jeigu jos atrenkamos atskirų prefektūrų, o ne visos šalies mastu. Iš tikrųjų veiksmingo patikrinimo tikslui prieštarautų tai, kad tam tikros prefektūros, kuriose pagaminamas didelis aptariamų produktų kiekis, galėtų visiškai ar iš dalies išvengti patikrinimų, jeigu reprezentatyviosios dalies nacionalinis vidurkis viršytų nustatytą procentinę dalį.

(žr. 109, 111 punktus)

6.        Pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2700/93 dėl išsamių taisyklių, reglamentuojančių priemokų avienos ir ožkienos gamintojams taikymą, kurio tikslas yra užtikrinti perkeltų gyvulių identifikavimą iki tol, kol jie bus laikomi su kitais gyvuliais, 1 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą „apgyvendinimo garduose“ sąvoka yra taikytina ir tais atvejais, kai gyvuliai yra laikomi kartu su kitais gyvuliais dėl kolektyvinės gyvulių, priklausančių skirtingiems savininkams, gyvulininkystės.

Pagrindinis gyvulių apgyvendinimo garduose požymis yra tas, kad skirtingos kilmės gyvuliai yra laikomi kartu ir praktiškai tampa nebeįmanoma jų atskirti, jeigu jie prieš tai nebuvo paženklinti.

(žr. 142 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 9 d.(*)

„EŽŪOGF – Sąskaitų apmokėjimas – 1996–1999 finansiniai metai – Sprendimas 2001/557/EB – Medvilnė, alyvuogių aliejus, džiovintos vynuogės, aviena ir ožkiena“

Byloje C-332/01

dėl 2001 m. rugsėjo 3 d. pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo,

Graikijos Respublika, atstovaujama V. Kontolaimos ir I. Chalkias, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. Condou‑Durande, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J.‑P. Puissochet, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), R. Schintgen ir N. Colneric,

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

sekretorius H. von Holstein, sekretoriaus padėjėjas,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2003 m. lapkričio 13 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2004 m. sausio 22 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Graikijos Respublika pareikštu ieškiniu prašo panaikinti 2001 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimą 2001/557/EB, panaikinantį valstybių narių tam tikrų išlaidų Bendrijos finansavimą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų (EŽŪOGF) (OL L 200, p. 28, toliau – ginčijamas sprendimas), ta apimtimi, kuria jis taikomas ieškovei.

 Ieškinio pagrindas

 Išlaidų finansavimas iš EŽŪOGF

2        1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 94, p. 13) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1287/95 (OL L 125, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 729/70), 1 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš EŽŪOGF garantijų skyriaus finansuojamos intervencinės priemonės, kuriomis siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas ir kurių imamasi pagal žemės ūkio rinkų bendrosios organizacijos sistemos Bendrijos taisykles.

3        Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktas nustato:

„Komisija, <…>

<…>

c) nusprendžia dėl išlaidų, kurioms nebus skirtas Bendrijos finansavimas, nurodytas 2 ir 3 straipsniuose, kai ji nustato, kad išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių.

Prieš priimant sprendimą atsisakyti finansuoti, Komisijos patikrinimų rezultatai ir suinteresuotos valstybės narės atsakymai pateikiami raštu, po to abi šalys stengiasi susitarti dėl numatomų priemonių.

Jeigu nesusitariama, valstybė narė per ketverių mėnesių laikotarpį gali prašyti pradėti procedūrą, kurios metu būtų stengiamasi suderinti šalių pozicijas, rezultatus apie tai pateikiant ataskaitoje, kuri išsiunčiama Komisijai nagrinėti, prieš jai priimant sprendimą atsisakyti finansuoti.

Komisija įvertina atsisakomas skirti sumas, ypač atsižvelgdama į nustatyto nesilaikymo svarbą. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir rimtumą bei Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.

Atsisakymas finansuoti negali apimti išlaidų, padarytų anksčiau nei prieš 24 mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo suinteresuotai valstybei narei apie šių patikrinimų rezultatus išsiuntimo. <…>“

4        Reglamento Nr. 729/70 9 straipsnio 1 dalis nustato:

„Valstybės narės suteikia Komisijai visą informaciją, reikalingą veiksmingam (EŽŪOGF) funkcionavimui, ir imasi visų tinkamų priemonių, kad palengvintų priežiūrą, kurią Komisija laikys būtina Bendrijos finansavimo kontrolės sistemoje, įskaitant patikrinimus vietoje.

Valstybės narės pateikia Komisijai savo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas dėl Bendrijos teisės aktų, susijusių su bendrąja žemės ūkio politika, taikymo, kiek tie dokumentai gali turėti finansinių pasekmių EŽŪOGF.“

5        Pagal Reglamento Nr. 729/70 9 straipsnio 2 dalį pareigūnai, kuriuos Komisija paskyrė atlikti patikrinimus vietoje, privalo turėti priėjimą prie finansinės apskaitos knygų ar kitų dokumentų, susijusių su EŽŪOGF lėšomis finansuojamomis išlaidomis.

6        1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1663/95, nustatantis išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6), nustato, inter alia, įpareigojimus koordinavimo įstaigoms, veikiančioms kaip vienintelės valstybės narės atstovės Komisijoje. Šios įstaigos turi pateikti Komisijai visapusišką su apskaita susijusią informaciją tokia forma, kuri leistų Komisijai vykdyti būtinus patikrinimus.

7        Reglamento Nr. 1663/95 priedas nustato išsamias instrukcijas dėl administracinių ir apskaitos sąlygų, kurių turi laikytis valstybių narių mokėjimo agentūros, kad būtų užtikrinta veiksminga pagalbos paraiškų tinkamumo ir atitinkamų mokėjimų atitikimo Bendrijos taisykles kontrolė.

8        Komisijos 1997 m. gruodžio 23 d. Dokumentas Nr. VI/5330/97 nustato rekomendacijas, kuriomis Komisija ketina vadovautis taikydama finansines pataisas EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūros metu. Pagal šias rekomendacijas, kai neteisėtų mokėjimų masto negalima nustatyti, ir todėl neįmanoma įvertinti Bendrijos patirtų finansinių nuostolių, Komisija taiko fiksuotas finansines pataisas, kurios įprastai sudaro 2, 5, 10 arba 25 % deklaruotų išlaidų, atsižvelgiant į nuostolių rizikos dydį.

9        Šiame dokumente taip pat aiškiai nustatoma, kad šios rekomendacijos atskiria dvi patikrinimų kategorijas:

–        „pagrindiniai patikrinimai, kurie apima fizinius ir administracinius patikrinimus, kuriuos reikia atlikti siekiant patikrinti pagrindinius elementus, visų pirma paraiškos dalyko buvimą, kiekį ir kokybines sąlygas, įskaitant terminų laikymąsi, derliaus nuėmimo reikalavimus, išlaikymo terminus ir t. t. Šie patikrinimai vykdomi vietoje bei atliekant kryžminius nepriklausomų duomenų, pavyzdžiui, žemės registrų, patikrinimus.“

–        „papildomi patikrinimai yra administraciniai veiksmai, reikalingi tinkamam paraiškų nagrinėjimui, pavyzdžiui, patikrinimas, ar jos buvo pateiktos laiku, pasikartojančių paraiškų dėl to paties dalyko identifikavimas, rizikos analizė, nuobaudų taikymas ir tinkama procedūrų priežiūra.“

10      Šiuo klausimu Dokumentas Nr. VI/5330/97 nustato, kad:

„Kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti per prastai arba per retai, ir dėl to jie yra neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba taisyklių pažeidimus, taikytina 10 % pataisa, kadangi pagrįstai gali būti padaryta išvada, jog yra didelė grėsmė atsirasti rimtiems Fondo nuostoliams.

Kai visi pagrindiniai patikrinimai yra įvykdyti, tačiau nesilaikant teisės aktuose nustatyto jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, taikytina 5 % pataisa, kadangi pagrįstai gali būti padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos išmokų teisingumo garantijos ir kad Fondui kyla reikšminga nuostolių atsiradimo grėsmė.

Valstybei narei tinkamai atlikus pagrindinius patikrinimus, tačiau iš viso neatlikus vieno ar daugiau papildomų patikrinimų, taikytina 2 % pataisa, kadangi Fondui kyla mažiau reikšminga nuostolių atsiradimo grėsmė bei pažeidimas yra mažiau rimtas.

<…>

Tačiau kai kontrolės sistemos iš viso nebuvo arba ji buvo labai neveiksminga bei matyti dažnų pažeidimų ir nerūpestingumo požymių kovojant su neteisėta arba apgaulinga veikla, taikytina 25 % pataisa, kadangi gali būti pagrįstai manoma, kad galimybė nebaudžiamai pateikti nepriimtinas paraiškas sukels EŽŪOGF labai didelius nuostolius.“

 Medvilnės sektorius

11      1989 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1201/89, nustatančio išsamias pagalbos medvilnės sektoriui schemos įgyvendinimo taisykles (OL L 123, 1989, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1996 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1437/96 (OL L 184, 1996, p. 29, toliau – Reglamentas Nr. 1201/89), 8 straipsnio 1 dalis nustato:

„Visi medvilnės augintojai iki suinteresuotos valstybės narės nustatytos datos ir ne vėliau kaip iki liepos 1 d., išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, išsiunčia metinę pasėlių plotų deklaraciją.

Tačiau Graikijos atveju 1996 m. liepos 1 d. data pakeičiama į 1996 m. rugpjūčio 1 d.“

12      Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktas nustato:

„Valstybės narės gamintojos paskirta agentūra, remdamasi ne mažiau kaip 5 % deklaracijų atsitiktiniais patikrinimais vietoje, patikrina <…> pasėlių plotų deklaracijų tikslumą.“

 Alyvuogių aliejaus sektorius

13      1975 m. sausio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 154/75 dėl alyvuogių auginimo registro sudarymo alyvuogių aliejų gaminančiose valstybėse narėse (OL L 19, 1975, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3453/80 (OL L 360, 1980, p. 15, toliau – Reglamentas Nr. 154/75), 1 straipsnio 1 dalis iš alyvuogių aliejų gaminančių valstybės narių reikalauja sudaryti alyvuogių auginimo registrą, kuriame būtų įrašyti visi jų teritorijoje esantys alyvuoges auginantys ūkiai.

14      Reglamento Nr. 154/75 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad registre apie kiekvieną ūkį nurodoma ši informacija:

–        visas alyvmedžiais apsodintas plotas ir jį sudarančių sklypų kadastro duomenys,

–        bendras alyvmedžių skaičius,

–        kiekvieno sklypo savininko pavardė,

–        specializuotų ir mišrių alyvuogių auginimo plotų santykis,

–        alyvmedžių suskirstymas pagal rūšis,

–        taikoma auginimo sistema,

–        medžių amžius ir auginimo bei gamybos padėtis,

–        laistomų medžių skaičius.

15      Pagal šią nuostatą alyvuogių auginimo registras Graikijoje turėjo būti įsteigtas iki 1988 m. spalio 31 d.

16      1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2261/84, nustatančio bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles (OL L 208, 1984, p. 3), 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad kiekviena valstybė narė sudarytų ir nuolat atnaujintų kompiuterizuotas bylas, kuriose būtų kaupiami duomenys apie alyvuogių auginimą ir alyvuogių aliejaus gamybą.

17      1984 m. spalio 31 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3061/84, nustatančio išsamias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai suteikimo taisykles (OL L 288, 1984, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1989 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentu Nr. 98/89 (OL L 14, 1989, p. 14, toliau – Reglamentas Nr. 3061/84), 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės gamintojos turi nurodyti kompiuterinėse bylose pagrindinius alyvuogių auginimo registro duomenis, kai tik šie duomenys tampa prieinami.

18      Pagal Reglamento Nr. 3061/84 11 straipsnio 2 dalį kompiuterizuotos bylos turi būti užvestos iki 1990 m. spalio 31 d.

 Džiovintų vynuogių sektorius

19      1990 m. spalio 9 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2911/90, nustatančio išsamias pagalbos tam tikrų džiovinti skirtų vynuogių veislių auginimui taisykles (OL L 278, 1990, p. 35), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2475/94 (OL L 264, 1994, p. 6) ir 1995 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2614/95 (OL L 268, 1995, p. 7, toliau – Reglamentas Nr. 2911/90), 3 straipsnyje nustatyta informacija ir duomenys, kurie turi būti nurodomi auginimo deklaracijose.

20      Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 1 dalis nustato:

„Ateinančių prekybos metų auginimo deklaracijos turi būti pateiktos <...> einamaisiais metais ne vėliau kaip iki balandžio 30 d.

<…>“

21      Šio reglamento 3 straipsnio 2 dalis patikslina:

„Auginimo deklaracijose nurodoma ši minimali informacija:

a)      pareiškėjo pavardė, vardas ir adresas;

b)      vynuogynų užimami plotai (hektarais ir arais), naudojami aptariamo (-ų) produkto (-ų) gamybai, taip pat žemės registro arba lygiavertė nuoroda, pripažinta atsakingos už plotų patikrinimą įstaigos;

c)      auginamų vynuogių rūšis ir, Sultana veislės atveju, informacija, ar vynuogynas užkrėstas filoksera, arba per pastaruosius penkerius metus buvo persodintas;

d)      gamintojo deklaracija, kad joks aptariamas plotas ar jame nuimtas derlius nėra nurodomi paraiškoje paramai gauti pagal kitas sistemas, ypač numatytas Reglamente (EEB) Nr. 797/85;

e)      numatomas derlius;

f)      sklypo statusas ir tipas.“

22      Reglamento Nr. 2911/90 6 straipsnis apibūdina patikrinimus, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti. Šio straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa nustato:

„Valstybės narės vykdo patikrinimus vietoje pagal 3 punktą, apimantį pateiktų deklaracijų reprezentatyvią dalį kiekvienoje kompetentingoje administracinėje įstaigoje. Ši dalis negali būti mažesnė kaip 10 % ir turi būti padidinta mažiausiai iki 15 %, kai nustatytas reikšmingas neteisingų deklaracijų skaičius.“

23      1997 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1456/97, nustatantis pagalbos vynuogių, skirtų tam tikrų veislių džiovintų vynuogių gamybai, auginimui dydį 1997–1998 prekybos metais (OL L 199, p. 4), nustato mažiausią derliaus kiekį, kurio nepasiekus pagalbos išmokos nemokamos. Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, reikalingų patikrinti šį mažiausią derliaus kiekį.

24      1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999, p. 1) 16 straipsnyje nurodoma informacija, kuri pateikiama gamybos potencialo inventoriniame sąraše. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybė narė gali numatyti, jog inventorinis sąrašas būtų sudaromas regionų pagrindu. Tačiau tokiu atveju visi regionų inventoriniai sąrašai turi būti sudaryti ne vėliau kaip iki 2001 m. gruodžio 31 d.

25      1999 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1621/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo taisykles dėl pagalbos vynuogių, skirtų tam tikrų veislių džiovintų vynuogių gamybai, auginimui (OL L 192, 1999, p. 21), kuris nuo 1999–2000 prekybos metų pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2911/90, 2 straipsnio 3 dalis nustato:

„Pagalbos sistemai administruoti sukuriama kompiuterinė raidinė skaitmeninė duomenų bazė, vadinama „duomenų baze“, kurioje laikoma 4 straipsnyje ir 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. Naudojama Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92 4 straipsnyje nurodyta sklypų raidinės skaitmeninės identifikacijos integruotoji sistema, kai reikia, įtraukiant į ją vynuogių auginimo plotus, kurie numatyti šioje pagalbos schemoje“.

26      Reglamento Nr. 1621/1999 13 straipsnio 1 dalis nustato:

„Valstybės narės privalo įsteigti 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą duomenų bazę prieš prasidedant 2002–2003 prekybos metams. 1999–2000, 2000–2001 ir 2001–2002 prekybos metais registravimo duomenų bazėje prievolė keičiama prievole iki 1999 m. rugsėjo 1 d. pateikti paraišką dėl registracijos duomenų bazėje pagal 4 straipsnio 2 dalies nuostatas; plotų nuorodos ir sklypų identifikacija turi atitikti žemės registro nuorodas ar kitokią identifikaciją, kurias už patikrinimus tose zonose atsakinga institucija pripažįsta tinkamomis.“

 Avienos ir ožkienos sektorius

27      1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3887/92, išdėstančio išsamias tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotos valdymo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles (OL L 391, 1992, p. 36), 5 straipsnio 1 dalis nustato:

„Nepažeidžiant reikalavimų, susijusių su pagal individualias programas teikiama pagalba, pagalbos „gyvulininkystei“ paraiškoje nurodoma visa būtina informacija, ir ypač:

–        ūkininko tapatybė,

<...>

–        kiekvienos veislės gyvulių, už kuriuos prašoma skirti pagalbą, skaičius,

–        prireikus pareiškėjo pasižadėjimas laikyti šiuos gyvulius savo valdoje visą išlaikymo laikotarpį ir informacija apie vietą ar vietas, kur gyvuliai bus laikomi, prireikus įskaitant susijusį laiko tarpą (-us) ir raguočių identifikacinius numerius; kai per šį laikotarpį pasikeičia vieta, ūkininkas privalo raštiškai apie tai informuoti atsakingas institucijas,

–        prireikus individuali riba arba didžiausias gyvulių išauginimas,

<...>

–        ūkininko pareiškimas, kad jis žino reikalavimus, susijusius su šios paramos taikymu.

<...>“

28      To paties reglamento 6 straipsnis nustato:

„1. Administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad užtikrintų pagalbos ir priemokų skyrimo sąlygų laikymosi veiksmingą kontrolę.

<...>

3. Patikrinimas vietoje apima reikšmingą paraiškų dalį. Ši dalis turi apimti mažiausiai:

–        10 % pagalbos „gyvulininkystei“ paraiškų arba pareiškimų dalyvauti,

<…>

4. Atsakinga institucija atrenka paraiškas patikrinimui vietoje remdamasi rizikos analize ir reprezentatyviąja pateiktų pagalbos paraiškų dalimi. Rizikos analizė atsižvelgia į:

–        pagalbos sumą,

–        sklypų skaičių bei plotą arba gyvulių skaičių, kuriems yra prašoma pagalbos,

–        pasikeitimus nuo praėjusių metų,

–        praėjusių metų patikrinimais gautus duomenis,

–        kitus rodiklius, kuriuos apibrėžia valstybės narės.

<…>“

29      Pagal Reglamento Nr. 3887/92 10 straipsnio 5 dalį:

„Jeigu dėl gamtinių aplinkybių ūkininkas negali vykdyti savo įsipareigojimo išlaikyti gyvulius, už kuriuos prašoma priemokos, visą privalomą išlaikymo laikotarpį jis turi teisę į priemoką už tuo laikotarpiu faktiškai laikytų gyvulių skaičių, jeigu jis apie tai raštiškai informavo atsakingą instituciją per 10 darbo dienų nuo gyvulių sumažėjimo nustatymo.“

30      Šio Reglamento 12 straipsnis nustato:

„Po kiekvieno oficialaus patikrinimo turi būti parengiama ataskaita, kurioje visų pirma nurodoma apsilankymo priežastys, dalyvaujantys asmenys, aplankytų sklypų skaičius, apmatuotų sklypų skaičius, naudoti matavimo metodai, nustatytas kiekvienos rūšies gyvulių skaičius ir prireikus jų identifikacinis numeris.

Ūkininkas ar jo atstovas gali pasirašyti ataskaitoje. Jis gali arba tiktai patvirtinti savo dalyvavimą patikrinime, arba taip pat pridėti savo pastabas.“

31      1993 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2700/93 dėl išsamių taisyklių, reglamentuojančių priemokų avienos ir ožkienos gamintojams taikymą (OL L 245, 1993, p. 99), su daliniais pakeitimais, padarytais 1994 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 279/94 (OL L 37, 1994, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 2700/93), 1 straipsnio 3 dalies pirmoji ir antroji pastraipos nustato:

„Laikymo laikotarpis, kurio metu gamintojas įsipareigoja savo ūkyje laikyti <...> tokį avių ir (arba) ožkų skaičių, koks yra nurodytas paraiškoje priemokai gauti, yra 100 dienų skaičiuojant nuo paskutinės šio straipsnio 2 dalyje nurodyto paraiškų pateikimo laikotarpio dienos.

Prieš apgyvendinant laikymo laikotarpiui garduose, visas avis ir (arba) ožkas arba jų dalį, už kurias prašoma priemokos, reikia identifikuoti. <...>“

32      Reglamento Nr. 2700/93 4 straipsnis nustato:

„1. Patikrinimai vietoje atliekami remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3887/92 6 straipsnio nuostatomis, o nuolatinis galvijų judėjimo registravimas turi atitikti (1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos) Direktyvos 92/102/EEB (dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo, OL L 355, 1992, p. 32) 4 straipsnyje nustatytas taisykles.

Tačiau 1994 prekybos metams, jeigu kuri nors valstybė narė dar neįdiegė pirmoje pastraipoje minėtos registravimo sistemos, ji gali diegti tokią sistemą, kuri leistų nuolat ir aiškiai parodyti tikrąją galvijų padėtį. <...>

<...>

2. Kiekvienais prekybos metais valstybės narės sudaro avių augintojų, prekiaujančių avių pienu ir jo produktais, sąrašą. <...>“

33      Pagal Reglamento Nr. 2700/93 9 straipsnio antrąją pastraipą šis reglamentas pradedamas taikyti nuo 1994 prekybos metų.

 Faktai ir procedūra

34      Priežastys, dėl kurių ginčijamajame sprendime nurodytos operacijos laikomos neteisėtomis, yra nurodytos 2001 m. birželio 19 d. Komisijos suvestinėje ataskaitoje Nr. AGRI/17537‑01‑FR‑FINAL (toliau – suvestinė ataskaita).

35      Medvilnės sektoriuje Komisija nustatė, kad 1995–1996 prekybos metais Serrai ir Drama prefektūrose (administraciniai regionai) nebuvo atlikti deklaruotų medvilnės pasėlių plotų patikrinimai vietoje, nors Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad tokie patikrinimai apimtų ne mažiau kaip 5 % pasėlių plotų deklaracijų. Komisija taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio iki 1997 m. kovo mėn. pasėlių plotų patikrinimai buvo atlikti pavėluotai. Todėl visų šių klaidų atžvilgiu ji pritaikė fiksuotą 10 % pataisą atitinkančią 4 163 259 550 GRD.

36      Alyvuogių aliejaus sektoriuje Graikijoje įvykdytas auditas atskleidė įvairius trūkumus patikrinimų sistemoje, iš kurių didžiausias buvo alyvuogių auginimo registro ir kompiuterinės duomenų bazės nebuvimas. Po to, kai 1999 m. Graikijos valdžios institucijos pateikė informaciją apie padarytus pagerinimus, 1999 m. rugsėjo 23 d. Briuselyje vykusiame dvišaliame susitikime Komisijos tarnybos paskelbė, kad nors jos ir džiaugiasi šiais pagerinimais, jų nepakanka nustatytiems trūkumams ištaisyti. Todėl Komisija 1997 ir 1998 finansiniams metams (atitinkantiems 1995–1996 ir 1996–1997 prekybos metus) pritaikė 5 % deklaruotų išlaidų finansinę pataisą, atitinkančią 17 308 535 972 GRD.

37      Džiovintų vynuogių sektoriuje po patikrinimo 1998 m. Heraklion prefektūroje, Komisija nustatė tris pažeidimų tipus: pirma, pažeidimai, susiję su dirbamais plotais ir vynuogių veislių tinkamumu Bendrijos pagalbai gauti; antra, pažeidimai, susiję su mažiausiu derliaus kiekiu ir vynuogių veislės tinkamumu, ir galiausiai pažeidimai, susiję su kontrolės sistemos įdiegimu ir taikymu. Pirmųjų dviejų pažeidimų atžvilgiu Komisija pritaikė deklaruotoms išlaidoms 5 % finansines pataisas 1997, 1998 ir 1999 finansiniams metams Heraklion prefektūrai. Dėl trečiojo tipo pažeidimų 2 % pataisa buvo pritaikyta išlaidoms tais pačiais finansiniais metais visos Graikijos mastu. Šių pataisų bendra suma yra 3 144 838 970 GRD.

38      Avienos ir ožkienos sektoriuje po dviejų 1997 ir 1998 m. įvykdytų auditų Komisija manė, kad Graikijoje taikoma priemokų avienos ir ožkienos gamintojams kontrolės sistema neatitinka Bendrijos teisės aktų ir turi įvairių trūkumų, pavyzdžiui, gyvulių judėjimo registro nebuvimas, labai reti patikrinimai vietoje tam tikrose prefektūrose, nepatikima patikrinimų statistika, prastos kokybės patikrinimų ataskaitos, duomenų apdorojimo vėlavimai, rizikos analizės principo netaikymas, nepranešimas apie laikymo vietą, gyvulių neženklinimas ir tik žodinis pranešimas apie nuostolius. Tuo pagrindu 1995, 1996 ir 1997 m. deklaruotų išlaidų atžvilgiu Komisija Rethymnon (Kreta) prefektūrai pritaikė 25 % pataisą, kadangi ten visiškai nebuvo atliekami patikrinimai, 10 % pataisą tam tikroms kitoms prefektūroms ir 5 % pataisą likusiai Graikijos daliai. Šių pataisų bendra suma lygi 11 863 933 000 GRD.

39      Ginčijamu sprendimu Komisija nusprendė sumažinti Bendrijos finansavimą šio sprendimo 35–38 punktuose nurodytomis sumomis, remdamasi tuo, kad nebuvo laikomasi Bendrijos teisės reikalavimų.

40      Šiuo ieškiniu Graikijos Respublika prašo Teisingumo Teismo panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą ta apimtimi, kuria juo šiai valstybei narei taikomos minėtos finansinės pataisos.

41      Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Pataisa, susijusi su pagalba medvilnės gamybai

 Šalių argumentai

42      Graikijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija klysta aiškindama Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktą, kadangi jis reikalauja patikrinti 5 % medvilnės pasėlių plotų deklaracijų ne kiekvienos prefektūros, bet nacionaliniu mastu, kaip tai buvo padaryta Graikijoje. Nors šis reglamentas reikalauja, kad patikrinimų pagrindu turi būti įmanoma įvertinti pasėlių plotų deklaracijų patikimumą ir tikslumą remiantis reprezentacine dalimi, niekur nenurodytas reikalavimas laikyti prefektūrą atraminiu administraciniu vienetu.

43      Komisija teigia, kad patikrinimų reprezentatyvumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į kiekvieną administracinį regioną, kuriame auginama medvilnė, kadangi patikrinimais siekiama užtikrinti deklaracijų tikslumą. Todėl, jeigu patikrinimai nebuvo iš viso vykdomi tam tikruose labai derlinguose regionuose, šios deklaracijos bus vertinamos atsargiai. Graikijos Respublikos neginčijamas patikrinimų neatlikimas dviejose nagrinėjamose prefektūrose kelia didelę grėsmę Bendrijos ištekliams.

44      Graikijos vyriausybė dėl kritikos, kad ji pavėlavo atlikti patikrinimus, teigia, kad Reglamentas Nr. 1201/89 nenustato jokių terminų patikrinimams vietoje atlikti, dėl kurių nesilaikymo būtų taikomos finansinės pataisos. Patikrinimai gali būti atlikti ne tik iki lapkričio, tačiau taip pat iki kitų metų, einančių po derliaus nuėmimo, kovo arba balandžio mėnesių, jeigu medvilnės stiebai tebėra žemėje. Be to, šiuo atveju buvo vėluojama dėl nenugalimos jėgos, o būtent – streikų.

45      Komisija teigia, kad patikrinimai turėjo būti atlikti iki derliaus nuėmimo, t. y. vėliausiai spalio mėnesį. Ji papildo, kad negalima remtis nenugalimos jėgos aplinkybe, jeigu apie streiką buvo pranešta iš anksto.

 Teisingumo Teismo vertinimas

46      Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad paskirtoji agentūra turi atlikti „ne mažiau kaip 5 % deklaracijų atsitiktinius patikrinimus vietoje“.

47      Reikalaujant atlikti patikrinimus ne mažiau kaip 5 % deklaracijų atžvilgiu, šia nuostata siekiama užtikrinti, kad šie patikrinimai būtų reprezentatyvūs. Ši nuostata nepatikslina, ar Graikijoje šie 5 % turi būti nustatomi kiekvienos prefektūros, ar didesnių administracinių regionų atžvilgiu. Kita vertus, pagal šią nuostatą šie patikrinimai turi būti „atsitiktiniai“.

48      Iš Teisingumo Teismui pateiktų įrodymų aišku, kad per 1995–1996 prekybos metus Graikijos valdžios institucijos Serrai prefektūroje atrinko 1 101 iš 10 874 pateiktų deklaracijų, o Drama prefektūroje – 325 iš 3 222 pateiktų deklaracijų. Tačiau nėra ginčijama, kad per šiuos prekybos metus nė vienoje iš šių prefektūrų nebuvo atlikti patikrinimai vietoje.

49      Taigi šiose prefektūrose nebuvo įvykdyti atsitiktinai patikrinimai, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktas.

50      Dėl Graikijos vyriausybės argumento, kad patikrinimų neatlikimas šiose dviejose prefektūrose 1995–1996 prekybos metais buvo pavienis įvykis, susijęs su personalo trūkumu, reikia pažymėti, kad valstybės narės valdžios institucijos turi įgyvendinti patikimą ir veiksmingą priežiūros sistemą, organizuotą tokiu būdu, kad būtų išvengta spragų (žr. šiuo klausimu 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑157/00, Rink. p. I‑153, 18 punktą).

51      Dėl Komisijos išvados, kad medvilnės pasėlių plotų patikrinimai 1996–1997 prekybos metais buvo įvykdyti pavėluotai, reikia pažymėti, kad suinteresuota valstybė narė turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus įrodymus, kad ji patikrinimus įvykdė ir atitinkamai kad Komisijos teiginiai yra netikslūs (minėto sprendimo Graikija prieš Komisiją 17 punktas).

52      Iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad nepaisydamos pakartotinių Komisijos prašymų, Graikijos valdžios institucijos tinkamu laiku nepateikė jokios informacijos arba dokumentų, įrodančių, kad tokie patikrinimai buvo įvykdyti prieš arba po derliaus nuėmimo nagrinėjimais prekybos metais.

53      Vadinasi, Graikijos vyriausybės argumentas, susijęs su pavėluotais pasėlių plotų patikrinimais, atmestinas nesant būtinumo priimti sprendimą dėl to, ar pagal Reglamento Nr. 201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktą tokius patikrinimus reikia įvykdyti po arba prieš derliaus nuėmimą, bei ar streikas reiškia nenugalimą jėgą, kuri pateisina pavėluotą šių patikrinimų atlikimą.

54      Atsižvelgiant į tai, kas pirma išdėstyta, Graikijos vyriausybės argumentai dėl finansinės pataisos, nustatytos pagalbos, skirtos medvilnės gamybai, atžvilgiu, atmestini iš viso kaip nepagrįsti.

 Pataisa, susijusi su pagalba alyvuogių aliejaus gamybai

 Pirmas ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto ketvirto papunkčio pažeidimu

 Šalių argumentai

55      Graikijos vyriausybė teigia, kad 5 % finansinės pataisos taikymas 1997 ir 1998 finansiniams metams deklaruotų išlaidų atžvilgiu pažeidžia Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto ketvirtą papunktį, kadangi Komisija šiems finansiniams metams pritaikė savo išvadas, padarytas po 1996 m. gegužės 20–24 d. atliktų patikrinimų, remdamasi vien tuo, kad vis dar nebuvo įsteigtas alyvuogių auginimo registras ir alyvuogių bei alyvuogių aliejaus gamybos duomenų kompiuterizuotos bylos, ir dėl to Graikijos Respublikai jau buvo pateikti priekaištai 1996 metais. Ši pataisa nebuvo pagrįsta, kadangi nesant alyvuogių auginimo registro, gali būti naudojama vienodai patikima kita kontrolės sistema. Be to, Komisija piktnaudžiavo procedūra, kadangi ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo būtų tinkamesnis, nes pataisa gali būti vertinama kaip nuobauda dėl registro įsteigimo vėlinimo.

56      Komisija teigia, kad dėl alyvuogių auginimo registro neįsteigimo nebūtinai turi būti reiškiamas ieškinys dėl įsipareigojimo neįvykdymo ir kad EŽŪOGF išlaidų kontekste tokios finansinės pataisos nėra nuobauda. Pataisa negali būti mažesnė nei 5 %, kadangi alyvuogių auginimo registras ir kompiuterizuotos bylos sudaro Bendrijos kontrolės sistemos ramstį.

 Teisingumo Teismo vertinimas

57      Pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 154/75 1 straipsnio 2 dalį Graikijos Respublika turėjo įsteigti alyvuogių auginimo registrą ne vėliau kaip iki 1988 m. spalio 31 d.

58      Neginčijama, kad Graikijos Respublika nesilaikė šio termino ir kad 1998 finansiniais metais alyvuogių auginimo registras dar nebuvo įsteigtas.

59      Pagal Reglamentus Nr. 2261/84 ir Nr. 3061/84 iš Graikijos Respublikos buvo reikalaujama sukurti alyvuogių ir alyvuogių aliejaus gamybos duomenų kompiuterizuotas bazes iki 1990 m. spalio 31 d.

60      Graikijos Respublika nesilaikė šio termino ir 1998 finansiniais metais kompiuterizuotos bazės nebuvo sukurtos.

61      Šioje byloje esant tokioms aplinkybėms Komisijai nereikia pateikti jokių kitų įrodymų dėl alyvuogių auginimo registro ir kompiuterizuotų bazių 1997 ir 1998 finansiniams metams nebuvimo, papildančių 1996 m. finansiniais metais surinktus įrodymus, tačiau suinteresuota valstybė narė turi įrodyti, kad nuo 1996 finansinių metų ji faktiškai įsteigė alyvuogių auginimo registrą ir kompiuterizuotas bazes (žr. šiuo klausimu anksčiau minėto sprendimo Graikija prieš Komisiją 18 punktą). Kadangi Graikijos Respublika nepateikė tokių įrodymų, finansinė pataisa šiuo požiūriu buvo pagrįsta.

62      Net jeigu būtų organizuoti alternatyvūs patikrinimai, primintina, kad kai reglamentas nustato konkrečias patikrinimų priemones, valstybės narės turi jas taikyti ir nėra būtina vertinti jų teiginio, kad kita priežiūros sistema būtų veiksmingesnė, pagrįstumo (žr. 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑130/99, Rink. p. I‑3005, 87 punktą).

63      Dėl Graikijos vyriausybės argumento, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo būtų tinkamesnis kaip sankcija už vėlinimą įsteigti alyvuogių auginimo registrą, reikia priminti, kad pagal EB 226 straipsnį numatyta procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir procedūra dėl EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo siekiama skirtingų tikslų ir jų atžvilgiu taikomos skirtingos taisyklės. Antrojoje procedūroje Komisija yra įpareigota taikyti finansines pataisas, jeigu prašomos finansuoti išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių. Taikant finansines pataisas siekiama išvengti EŽŪOGF apsunkinimo sumomis, kurios nebuvo skirtos finansuoti nagrinėjamais Bendrijos teisės aktais siekiamo tikslo, ir todėl, priešingai nei teigia Graikijos vyriausybė, šios pataisos nėra nuobauda (žr. 2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑247/98, Rink. p. I‑1, 13 ir 14 punktus).

64      Taigi pirmas ieškinio pagrindas dėl pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai atmestinas kaip nepagrįstas.

 Antras ieškinio pagrindas, susijęs su ginčijamo sprendimo motyvavimo nebuvimu arba jo nepakankamumu

 Šalių argumentai

65      Graikijos vyriausybė tvirtina, kad nebuvo nurodyti ginčijamo sprendimo motyvai, tuo pažeidžiant EB 253 straipsnį, kadangi Komisija neatsižvelgė į pastangas, padarytas gerinant kontrolės sistemą ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai mokėjimą. Buvo įdiegti įvairūs patikrinimai, pavyzdžiui, įpareigojimas alyvuogių gamintojams pateikti auginimo deklaraciją, kurios atžvilgiu taikomi trys patikrinimai ir kurioje nurodomas alyvuogių medžių skaičius ir jų vieta, įpareigojimas spaudėjams pateikti „mėnesinę verslo ataskaitą“, ir „socialinė kontrolė“, vykdoma paskelbiant alyvuogių aliejaus gamintojų sąrašą ir jų duomenis (tapatybė, pateikta paraiška ir auginimo deklaracija), kurie yra tikrinami pačių aliejaus gamintojų. Graikijos vyriausybė mano, kad joks nagrinėjamų išlaidų straipsnis negali būti atmestas; bet kuriuo atveju, trūkumai, kurie dar išlieka, yra tik administracinio pobūdžio pavieniai įvykiai ir pagal proporcingumo principą nepateisina didesnės kaip 2 % pataisos taikymo.

66      Komisijos nuomone, padaryti pagerinimai nepagrindžia 1997 ir 1998 finansinių metų pataisos dydžio sumažinimo nuo 5 iki 2 %. Ji teigia, kad kadangi dvi pagrindinės kontrolės formos, būtent alyvuogių auginimo registras ir kompiuterizuotos bazės, nėra įgyvendintos, Bendrijos nuostolių grėsmė išlieka didelė, o tai pateisina šią pataisą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

67      Dėl pareigos nurodyti motyvus, iš nusistovėjusios teismų praktikos aišku, kad, atsižvelgiant į su sąskaitų apmokėjimu susijusių sprendimų rengimo ypatingą kontekstą, sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas, buvo pakankamai įsitraukusi į jo rengimo procesą ir žinojo motyvus, dėl kurių Komisija neketino finansuoti ginčijamos sumos iš EŽŪOGF (2000 m. gegužės 18 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑242/97, Rink. p. I‑3421, 95 punktas ir 2002 m. sausio 24 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑118/99, Rink. p. I‑747, 54 punktas).

68      Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Graikijos vyriausybė dalyvavo rengiant ginčijamą sprendimą. Neįsteigus alyvuogių auginimo registro ir kompiuterizuotų bazių, atsirado pagrindas taikyti finansines pataisas ankstesniems prekybos metams, o dėl nagrinėjamų metų, motyvai, dėl kurių Komisija ketino taikyti finansinę pataisą, buvo išdėstyti 1999 m. rugsėjo 23 d. susitikime, vykusiame kaip taikinimo procedūros sudėtinė dalis, ir suvestinėje ataskaitoje.

69      Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo motyvavimas laikytinas pakankamu.

70      Dėl Komisijos apskaičiuojant pagalbai alyvuogių aliejaus gamybai taikytiną pataisą nustatyto 5 % pataisos dydžio pažymėtina, kad alyvuogių auginimo registras ir kompiuterizuotos bazės yra pagrindiniai Bendrijos pagalbos kontrolės sistemos ramsčiai. Kol šie ramsčiai nėra įsteigti, iš principo, yra pagrindas taikyti 10 % pataisą, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijose, patvirtintose jos Dokumente Nr. VI/5330/97.

71      Vis dėlto Komisija pripažino, jog Graikijos valdžios institucijų nuo 1996 m. priimtos priemonės pagerina padėtį, tačiau jų veiksmingumas neprilygsta Bendrijos teisės aktuose numatytai kontrolės sistemai. Todėl Komisija manė esant tinkama sumažinti pataisos dydį nuo 10 iki 5 %.

72      Komisijos rekomendacijos neleidžia sumažinti pataisų dydžio žemiau 5 % ribos, jeigu alyvuogių auginimo registras ir kompiuterizuotos bazės nebuvo įsteigti, kadangi jie yra pagrindiniai Bendrijos kontrolės sistemos ramsčiai. Todėl Graikijos vyriausybės pateikti prieštaravimai atmestini.

73      Todėl antras ieškinio pagrindas dėl pagalbos, skirtos alyvuogių aliejaus gamybai, atmestinas kaip nepagrįstas.

 Pataisa, susijusi su pagalba džiovintų vynuogių gamybai

 Pirmas ieškinio pagrindas, susijęs su netinkamu Reglamento Nr. 1493/1999 16 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 1621/1999 2 straipsnio ir 13 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu bei nepakankamu motyvavimu, pagrįstu klaidingu faktų įvertinimu

 Šalių argumentai

74      Dėl Komisijos vykdant patikrinimus nustatytų pažeidimų, susijusių su auginimo plotų ir vynuogių rūšių tinkamumu, Graikijos vyriausybė teigia, kad Reglamento Nr. 1493/99 16 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1621/1999 2 straipsnis bei 13 straipsnio 1 dalis aiškiai suteikia valstybėms narėms teisę remtis kitais rodmenimis nei žemės registro nuorodos, kuriuos už patikrinimus atsakinga institucija pripažino lygiaverčiais, siekiant pateikti nuorodas į vietoves ir identifikuoti plotus, kuriuose gaminamos džiovintos vynuogės. Bet kuriuo atveju tam tikrų žemės registro duomenų trūkumą kompensavo duomenys, kuriuos 12 metų saugojo Žemės ūkio plėtros direkcijos.

75      Komisijos teigimu, priemonės, kuriomis remiasi Graikijos vyriausybė, neužtikrina išlaidų teisėtumo taip, kaip žemės registras, kadangi joms trūksta objektyvių duomenų plotams identifikuoti. Be to, ji pažymi, kad nustatytos pataisos yra susijusios ne su vynuogynų registro neįsteigimu, tačiau su ploto lokalizavimu ir plotų identifikavimu, kurie buvo įvykdyti pažeidžiant Reglamento Nr. 1621/1999 13 straipsnį.

76      Graikijos vyriausybė teigia, kad Žemės ūkio produktų rinkos administravimo generaliniam direktoratui priėmus papildomas instrukcijas ir pavyzdines formas, buvo sumažinta lydinčiųjų dokumentų, susijusių su plotų forma ir matavimu, nebuvimo reikšmė, nors šis nebuvimas bet kuriuo atveju tebuvo tik administracinis neapdairumas.

77      Komisija teigia, kad šių dokumentų trūkumo negalima vertinti tik kaip administracinio neapdairumo, tačiau kaip rimtą trūkumą, dėl kurio negalima vykdyti kontrolės remiantis konkrečiais duomenimis.

 Teisingumo Teismo vertinimas

78      Šiuo ieškinio pagrindu ginčijama finansinė pataisa yra susijusi su 1997, 1998 ir 1999 finansiniais metais, sutampančiais su 1996–1997, 1997–1998 ir 1998–1999 prekybos metais. Pagal Reglamento Nr. 1493/1999 82 straipsnio antrąją pastraipą šis reglamentas pradedamas taikyti nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. Pagal Reglamento Nr. 1621/1999 16 straipsnio antrąją pastraipą šis reglamentas pradedamas taikyti nuo 1999–2000 prekybos metų. Taigi nagrinėjamos finansinės pataisos pagrįstumas negali būti vertinamas remiantis šiais dviem reglamentais, kurie netaikytini šios bylos faktinėms aplinkybėms.

79      Vadinasi, šis ieškinio pagrindas yra atmestinas ta apimtimi, kuria jis remiasi šių reglamentų nuostatomis.

80      Be to, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalis, kuri taikoma nagrinėjamam laikotarpiui, nustato, kad auginimo deklaracijoje, pateikiamoje pagalbos džiovintų vynuogių gamybai suteikimo tikslu, turi būti nurodyta, inter alia, „ vynuogynų užimami plotai <...>, naudojami aptariamo (-ų) produkto (-ų) gamybai, taip pat žemės registro arba lygiavertė nuoroda, pripažinta atsakingos už plotų patikrinimą įstaigos“.

81      Graikijos vyriausybė iš principo teigia, kad net ir nesant žemės registro, Graikijos valdžios institucijų įgyvendintos priemonės užtikrina jam lygiavertę kontrolę.

82      Tačiau per patikrinimus vietoje Komisija nustatė daug trūkumų, susijusių su plotų ir vynuogių rūšių tinkamumo kontrole. Suvestinėje ataskaitoje pažymimi, inter alia, šie trūkumai: patikrinimo ataskaitose ir auginimo deklaracijose esanti informacija, susijusi su tikrinamais plotais, neatitinka tikrovės; vietoje nebuvo naudojami jokie ženklai, skirti palengvinti nurodytų plotų identifikavimą ir be gavėjo nebuvo įmanoma identifikuoti plotų; be to, nebuvo dokumentinių įrodymų dėl tariamai išmatuotų plotų formos arba matavimo duomenų; tam tikri tikrintojai nežinojo instrukcijų, susijusių su jų pareigų vykdymu; patikrinimo ataskaitose buvo nurodomos vėlesnės nei vynuogių patiekimo datos; galiausiai nacionalinių tikrintojų patikrinimų ataskaitos visiškai atitiko gavėjų deklaracijas, nors Komisijos vietoje atlikti patikrinimai atskleidė neatitikimą beveik visais atvejais.

83      Komisijai nustačius didelį tokių rimtų pažeidimų skaičių, suinteresuotoji valstybė narė turi pateikti pačius išsamiausius ir visapusiškus Komisijos išvadų klaidingumo įrodymus. Ši valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais (žr. pirmiau minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 17 ir 18 punktus).

84      Šioje byloje Graikijos vyriausybė neįrodė patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įsteigimo arba Komisijos išvadų klaidingumo.

85      Todėl pirmas ieškinio pagrindas dėl pagalbos džiovintų vynuogių gamybai atmestinas kaip nepagrįstas.

 Antras ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu faktų įvertinimu ir netinkamu motyvavimu

 Šalių argumentai

86      Dėl Komisijos nustatytų pažeidimų, susijusių su mažiausiojo derliaus kiekio ir vynuogių rūšių tinkamumo patikrinimais, Graikijos vyriausybė teigia, kad gamintojai negalėjo pateikti duomenų apie numatomą derlių, reikalaujamų Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalies e punkte, šio straipsnio 1 dalies nustatytą dieną, būtent balandžio 30 d., kadangi šie duomenys šiai dienai yra per ankstyvi. Dėl šios priežasties kryžminiai patikrinimai buvo atlikti per nagrinėjamą laikotarpį siekiant patikrinti atitikimą mažiausiojo derliaus kiekio reikalavimui. Šie patikrinimai buvo atlikti trimis stadijomis: pirma, patikrinimai vietoje, po to kryžminiai pardavimo duomenų patikrinimai ir galiausiai atsitiktiniai patikrinimai vyno gamybos arba išpilstymo į butelius vietose. Todėl Komisija suklydo vertindama faktus ir nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą pažeisdama EB 253 straipsnį.

87      Komisija tvirtina, kad nebuvo pateiktas joks įrodymas, kad buvo atliktas trijų pakopų patikrinimas. Priešingai, įvykdžius patikrinimus, buvo matyti, kad nebuvo veiksmingų patikrinimų vietoje, užtikrinančių, kad išmokėta parama yra skirta tik tinkamoms vynuogių veislėms, kurios atitinka nustatytą mažiausiojo derliaus kiekio reikalavimą, ir kad minimalus derliaus kiekis buvo sumažintas dėl nepalankių oro sąlygų. Be to, Graikijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kad vynuogės buvo išdžiovintos bei kad jos nebuvo naudojamos kitais tikslais nei džiovintų vynuogių gamyba.

 Teisingumo Teismo vertinimas

88      Pirma, Graikijos vyriausybė neginčija to, kad nagrinėjamos pagalbos gavėjai nepateikė Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalies e punkto reikalaujamų duomenų apie numatomą derlių.

89      Antra, ši vyriausybė neįrodė, kad buvo įgyvendinta veiksminga kontrolė, užtikrinanti, jog bus laikomasi nustatyto mažiausiojo derliaus kiekio kiekvienos vynuogių rūšies, atitinkančios nustatytus pagalbos džiovintų vynuogių gamybai skyrimo reikalavimus, atžvilgiu.

90      Taigi Graikijos vyriausybė nepateikė įrodymų, paneigiančių Komisijos išvadas, todėl antras ieškinio pagrindas dėl pagalbos džiovintų vynuogių gamybai atmestinas kaip nepagrįstas.

 Trečias ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos vertinimo klaida dėl fakto

 Šalių argumentai

91      Graikijos vyriausybė prieštarauja dėl Komisijos pataisos, susijusios su kontrolės sistemos įdiegimu ir taikymu, kadangi nustatyti pažeidimai ir jų atžvilgiu pritaikyta pataisa yra bendrai susiję su visa mokėjimų agentūros vidaus kontrolės sistema, o ne tik su pagalbos džiovintų vynuogių gamybai schema. Jos nuomone, Komisija galėjo atlikti mokėjimų agentūros patikrinimus, o ne daryti išvadą dėl Reglamento Nr. 1663/95 priedo visiško netaikymo remdamasi vien minėtos schemos patikrinimu.

92      Be to, kontrolės sistema buvo sustiprinta ir vyno gamybos registras yra šiuo metu steigiamas dviem pakopomis, iš kurių antroji jau yra gerokai pažengusi.

93      Atsižvelgiant į tai, kas pirma išdėstyta, Komisija klydo vertindama duomenis, kurių pagrindu buvo pritaikyta ši pataisa, todėl ji turi būti panaikinta.

94      Komisijos nuomone, Graikijos vyriausybės tariamai padaryti pagerinimai buvo įgyvendinti tik 1999 m. vasario 23 d. priėmus ministerijos instrukciją, ir jie rodo, kad ankstesnis režimas kėlė grėsmę Bendrijos biudžetui. Ji papildo, kad Europos Bendrijų Audito Rūmų nustatyti trūkumai vidaus kontrolės sistemoje buvo susiję su visomis prefektūromis, o tai pateisina 2 % pataisos taikymą. Tai, kad šie trūkumai taip pat yra susiję su kitomis žemės ūkio sistemomis, negali pateisinti pataisos netaikymo džiovintų vynuogių sektoriui.

 Teisingumo Teismo vertinimas

95      Iš suvestinės ataskaitos aišku, kad Komisija Heraklion prefektūroje atliktų patikrinimų metu nustatė trūkumus pagalbos džiovintų vynuogių gamybai kontrolės sistemoje. Komisija manė, kad šie trūkumai gali atsirasti visose Graikijos prefektūrose, kadangi tokia pati sistema buvo naudojama visoje šalyje.

96      Pagal šią ataskaitą Komisijos nustatyti pažeidimai Heraklion prefektūroje buvo išplėsti kitoms Graikijos prefektūroms, tačiau tik išlaidoms, susijusioms su pagalba džiovintų vynuogių gamybai. Vadinasi, ta apimtimi, kuria nagrinėjamu ieškinio pagrindu Graikijos vyriausybė tvirtina, kad šios išvados be džiovintų vynuogių sektoriaus buvo taikomos kitiems sektoriams, jis nėra pagrįstas.

97      Dėl Komisijos teiginio, kad Heraklion prefektūroje nustatyti pažeidimai pasikartoja visoje šalyje, Graikijos vyriausybė nepateikė įrodymų, paneigiančių šį teiginį. Pirma, ši vyriausybė neprieštarauja Komisijos išvadoms, susijusioms su Heraklion prefektūra. Antra, grįsdama savo argumentus pagerinimais, kurie buvo padaryti nacionalinėje sistemoje, ši vyriausybė numanomai sutinka, kad ankstesnioji sistema turėjo trūkumų. Galiausiai, kadangi šie pagerinimai buvo padaryti tik pasibaigus nagrinėjamiems prekybos metams, jais negalima remtis siekiant paneigti išvadas dėl šiais metais nustatytų trūkumų.

98      Vadinasi, trečias ieškinio pagrindas dėl pagalbos džiovintų vynuogių gamybai atmestinas kaip nepagrįstas.

 Pataisa, susijusi su pagalba avienos ir ožkienos sektoriui

99      Graikijos vyriausybė pateikia septynis ieškinio pagrindus, prieštaraudama dėl pataisos, padarytos avienos ir ožkienos gamintojams mokamos priemokos atžvilgiu. Pirmas ieškinio pagrindas yra susijęs su 25 % pataisa, pritaikyta Rethymnon prefektūroje deklaruotoms išlaidoms. Likusieji ieškinio pagrindai yra susiję su 10 % pataisa, pritaikyta kitose prefektūrose deklaruotų išlaidų atžvilgiu.

 Pirmas ieškinio pagrindas, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, Komisijos diskrecinių įgaliojimų viršijimu ir motyvacijos nepateikimu

 Šalių argumentai

100    Dėl 25 % pataisos Rethymnon prefektūroje deklaruotų išlaidų atžvilgiu Graikijos vyriausybė teigia, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, viršijo savo diskrecinių įgaliojimų ribas ir nepateikė pakankamų ginčijamo sprendimo motyvų. Ji teigia, kad po to, kai 1997 m. auditas atkleidė, jog Rethymnon prefektūroje 1995–1997 metais buvo atlikti tik keli patikrinimai vietoje, arba jų apskritai nebuvo, Graikijos valdžios institucijos nedelsdamos sustabdė visus priemokų mokėjimus avienos ir ožkienos gamintojams šioje prefektūroje, kad būtų atliktas visapusiškas auditas. 1998 metais 99,6 % gamintojų Rethymnon prefektūroje buvo patikrinti ir atmestų paraiškų priemokoms gauti procentinė dalis padidėjo. Dėl šios priežasties Komisijos išvada, kad didelis nerūpestingumas suteikiant priemokas tęsėsi iki pat 1997 m. nepasitvirtina ir negali būti 25 % finansinės pataisos pagrindu.

101    Komisijos nuomone, trejus metus iš eilės, būtent – 1995, 1996 ir 1997 m., Rethymnon prefektūroje beveik nebuvo atlikta patikrinimų. Taigi 25 % dydžio pataisą pateisino ne tik atmestų paraiškų skaičiaus padidėjimas 1998 m., tačiau ir per patikrinimus vietoje nustatyti faktai. Atmestų paraiškų skaičiaus padidėjimas tik patvirtino Komisijos įtarimus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

102    Komisijos dokumentu Nr. VI/5330/97 nustatytos rekomendacijos nustato 25 % dydžio taikytiną pataisą, kai kontrolės sistema visiškai nebuvo įgyvendinta arba ji buvo labai neveiksminga bei matyti dažnų pažeidimų ir nerūpestingumo požymių kovojant su neteisėta arba apgaulinga veikla.

103    Iš bylos medžiagos aišku, kad nagrinėjama pataisa buvo pagrįsta tuo, kad nuo 1995 iki 1997 m. Rethymnon prefektūroje buvo atlikti tik keli patikrinimai vietoje, arba jų apskritai nebuvo. Tai aiškiai neveiksmingas kontrolės sistemos įgyvendinimas, rodantis tam tikrą nerūpestingumą kovojant su neteisėta ar apgaulinga veikla, o tai pateisina 25 % pataisos taikymą pagal susijusias Komisijos rekomendacijas.

104    Patikrinimų ir atmestų paraiškų pagalbai gauti skaičiaus padidėjimas 1998 m., kuriuo rėmėsi Graikijos vyriausybė, atsirado pasibaigus laikotarpiui, kuriam buvo pritaikyta nagrinėjama pataisa, todėl jis neįrodo pataisos nepagrįstumo. Priešingai, jeigu atmestų paraiškų skaičius gerokai padidėjo 1998 m., kai Graikijos valdžios institucijos patikrino beveik visus gamintojus Rethymnon prefektūroje, tai patvirtina, kad kontrolės sistemos įgyvendinimas per pastaruosius kelerius metus buvai aiškiai neveiksmingas.

105    Todėl pirmas ieškinio pagrindas, susijęs su avienos ir ožkienos gamintojams mokama priemoka, atmestinas kaip nepagrįstas.

 Antras ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu

 Šalių argumentai

106    Graikijos vyriausybė teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad dėl tam tikrų prefektūrų Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai peržiūrėtus 1995 ir 1996 m. statistinius duomenis, pakeičiančius anksčiau pateiktus neteisingus duomenis. Todėl 10 % finansinės pataisos taikymas šių prefektūrų atžvilgiu nėra pagrįstas. Be to, ši vyriausybė teigia, kad Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 3 dalis reikalauja patikrinti 10 % paraiškų paramai gauti ne kiekvienoje prefektūroje, o visos šalies mastu. Tai, kad Rethymnon ir Chania prefektūrose patikrinimų vietoje skaičius per nagrinėjamus prekybos metus nepasiekė žemiausios 10 % ribos, nebuvo neteisėta, kadangi nacionaliniame lygmenyje įvykdyti patikrinimai pasiekė šią ribą.

107    Komisija teigia, kad Reglamentas Nr. 3887/92 reikalauja atlikti reprezentatyvią kontrolę. Siekiant užtikrinti šios kontrolės veiksmingumą, būtina, kad kiekvienoje prefektūroje būtų patikrinta 10 % paraiškų pagalbai gauti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

108    Dėl 1995 ir 1996 m. statistinių duomenų Teisingumo Teismui pateikta informacija neparodo, kad peržiūrėti duomenys, kuriais rėmėsi Graikijos vyriausybė, buvo tikslūs arba kad jie buvo pateikti pagal Bendrijos taisykles. Šiomis aplinkybėmis Graikijos Respublika neįvykdė savo pareigos įsteigti patikimą ir veiksmingą priežiūros sistemą (žr. pirma minėto 2003 m. sausio 9 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją 18 punktą).

109    Dėl tikrinamos paraiškų dalies geografinio pagrindo aišku, kad Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad „patikrinimas apima reikšmingą paraiškų dalį. Ši dalis turi apimti mažiausiai <...> 10 % pagalbos „gyvulininkystei“ paraiškų <...>“. Reikia sutikti, kad ši nuostata nenustato, ar mažiausias procentas apskaičiuojamas kiekvienos prefektūros, ar visos šalies atžvilgiu.

110    Tačiau to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad „patikrinimai atliekami taip, kad užtikrintų pagalbos ir priemokų skyrimo sąlygų laikymosi veiksmingą kontrolę“. Panašiai to paties reglamento 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad „atsakinga institucija atrenka paraiškas patikrinimui vietoje remdamasi rizikos analize ir reprezentatyviąja pateiktų pagalbos paraiškų dalimi“. Vadinasi, Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsniu siekiama užtikrinti pagalbos skyrimo sąlygų laikymosi veiksmingą kontrolę remiantis tikrinamos paraiškų dalies reprezentatyvumu.

111    Aišku, kad tikrinamų paraiškų reprezentatyvumas geriausiai užtikrinamas, jeigu jie atrenkami atskirų prefektūrų, o ne visos šalies, mastu. Veiksmingo patikrinimo tikslui prieštarautų tai, kad tam tikros prefektūros, kuriose pagaminamas reikšmingas nagrinėjamų produktų kiekis, galėtų visiškai ar iš dalies išvengti patikrinimų, jeigu reprezentatyviosios dalies nacionalinis vidurkis viršytų 10 % Vadovaujantis Reglamento Nr. 3887/92 tikslu ir struktūra, šio reglamento 6 straipsnio 3 dalies pirmojoje įtraukoje nurodyta paraiškų dalis turi būti ne mažesnė kaip 10 % kiekvienoje prefektūroje.

112    Be to, nebuvo prieštaraujama Komisijos teiginiui, kad pačios Graikijos valdžios institucijos patikrinimams vietoje nustatė 10 % reprezentatyviąją dalį kiekvienai prefektūrai.

113    Šiomis aplinkybėmis antras ieškinio pagrindas dėl priemokos avienos ir ožkienos gamintojams atmestinas kaip nepagrįstas.

 Trečias ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 3887/92 12 straipsnio aiškinimu

 Šalių argumentai

114    Dėl statistikos, susijusios su 1995–1997 m. patikrinimais, nepatikimumo, Graikijos vyriausybė teigia, kad Komisija savo išvadas pagrindė pavieniu atveju, kai patikrinimų ataskaitų data parodė, jog per vieną dieną buvo atlikta 30 patikrinimų, o patikrinimų ataskaitos nebuvo pasirašytos tikrinamo ūkininko. Tačiau šis atvejis paaiškinamas darbo krūviu, dėl kurio grupių vadovas ataskaitas pasirašė ir nurodė jose datą pasibaigus kelias dienas trukusiems patikrinimams. Dėl parašų, Reglamento Nr. 3887/92 12 straipsnis leidžia, tačiau nereikalauja, kad ūkininkas pasirašytų patikrinimo ataskaitoje.

115    Komisijos nuomone, tai nebuvo pavienis atvejis, kadangi panašūs atvejai buvo nustatyti taip pat 1998 m. bei kituose, nei avienos ir ožkienos, sektoriuose. Be to, tai, kad nagrinėjamų ataskaitų nepasirašė ūkininkai, rodo, kad jos nebuvo surašytos atliekant patikrinimą, o dėl to gali kilti abejonių dėl atliktų patikrinimų kokybės.

 Teisingumo Teismo vertinimas

116    Tiesa, kad Reglamento Nr. 3887/92 12 straipsnis nustato, jog ūkininkai gali pasirašyti ataskaitoje, tačiau nenustato tam pareigos. Todėl parašo nebuvimas savaime nesudaro pažeidimo.

117    Nepaisant to, kad atliekant nagrinėjamus patikrinimus buvo nustatyta, jog trūksta parašų, tai yra tik dar vienas veiksnys, prisidėjęs prie kitų nukrypimų, nustatytų siekiant pateisinti rimtas ir pagrįstas Komisijos abejones Graikijos valdžios institucijų atliktais patikrinimais.

118    Šiomis aplinkybėmis, remiantis Teisingumo Teismo praktika, Graikijos vyriausybė turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus patikrinimų atlikimo įrodymus (žr. pirmiau minėto 2003 m. sausio 9 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją 16 ir 17 punktus).

119    Kadangi Graikijos vyriausybė šioje byloje tokių įrodymų nepateikė, trečias ieškinio pagrindas dėl priemokos avienos ir ožkienos gamintojams atmestinas kaip nepagrįstas.

 Ketvirtas ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu faktų vertinimu

 Šalių argumentai

120    Graikijos vyriausybės nuomone, sunkumai, kurie patiriami steigiant nuolatinį gyvulių judėjimo registrą, skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje, nelygu jos topografija. Šiuo atžvilgiu Graikijoje kyla ypatingos problemos, kadangi avių ir ožkų bandos yra kalnuotuose vietovėse arba aukštumose, arba salose, kur priėjimas yra sudėtingas.

121    Komisija tvirtina, kad pagal galiojančias taisykles tokia registracijos sistema turėjo būti sukurta nuo 1995 m., nors ji nebuvo įgyvendinta net 2001 metais.

122    Graikijos vyriausybė teigia, kad Komisija klydo padariusi išvadą, kad nebuvo atlikta rizikos analizė pagal Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 4 dalį, kadangi, nors tokia analizė nebuvo kompiuterizuota, visose prefektūrose ji buvo atlikta raštiškai.

123    Komisija teigia, kad nebuvo įrodyta, jog rizikos analizė buvo atlikta, net rankiniu būdu, kurioje nors iš tikrintų prefektūrų.

124    Galiausiai dėl žodinio pranešimo apie nuostolius priėmimo, kurio nenumato Bendrijos taisyklės, Graikijos vyriausybė teigia, kad tai praeityje įvykę pavieniai atvejai.

125    Komisija atsako, kad Graikijos vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, jog reikalaujama informacija buvo pateikta.

 Teisingumo Teismo vertinimas

126    Reglamento Nr. 2700/93 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su Direktyvos 92/102 4 straipsniu, reikalauja iš valstybės narės nuo 1994 prekybos metų įsteigti nuolatinio galvijų judėjimo registravimo sistemą, išskyrus pereinamojo laikotarpio nuostatą, leidžiančią tik šiais prekybos metais taikyti mažiau sudėtingą sistemą. Vadinasi, registravimo sistema turėjo pradėti veikti ne vėliau kaip 1995 prekybos metais.

127    Graikijos vyriausybė neneigia, kad ji neįgyvendino tokio registravimo, kaip nustatė Komisija.

128    Dėl rizikos analizės, nustatytos Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 4 dalyje, pažymėtina, kad valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų vien tik teiginiais, kurie nėra paremti patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos buvimo įrodymais (žr. pirmiau minėto 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 18 punktą).

129    Graikijos vyriausybė šioje byloje nepateikė tokių įrodymų, todėl Komisijos išvados, susijusios su rizikos analizės neatlikimu, nebuvo paneigtos.

130    Be to, Reglamento Nr. 3887/92 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu dėl gamtinių aplinkybių ūkininkas negali vykdyti savo įsipareigojimo išlaikyti gyvulius, už kuriuos prašoma priemokos, visą privalomą išlaikymo laikotarpį jis turi teisę į priemoką, „jeigu apie tai jis raštiškai informavo atsakingą instituciją per 10 darbo dienų nuo gyvulių sumažėjimo nustatymo.“

131    Šioje byloje Graikijos vyriausybė neneigia, kad ji priėmė žodinius pranešimus apie nuostolius, priešingai nei nustato ši nuostata.

132    Taigi ketvirtas ieškinio pagrindas dėl priemokos avienos ir ožkienos gamintojams atmestinas kaip nepagrįstas.

 Penktas ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 3887/92 5 straipsnio 1 dalies aiškinimu

 Šalių argumentai

133    Dėl Komisijos išvados, kad gyvulių laikymo vieta nebuvo tiksliai nurodyta paraiškoje paramai gauti, Graikijos vyriausybė teigia, kad šią nuorodą sudaro toponimas, nes Graikijoje nėra žemės registro. Tokia nuoroda atitinka Reglamento Nr. 3887/92 5 straipsnio 1 dalies ketvirtąją įtrauką, kuri reikalauja tik „informacijos apie vietą ar vietas, kur gyvuliai bus laikomi“, o ne jų išsamių aprašymų.

134    Komisija teigia, kad inspektoriai reikalavo ne išsamios informacijos apie vietą, kur gyvuliai bus laikomi, bet tik aiškaus jos nurodymo. Tačiau toks nurodymas nebuvo pateiktas. Nurodyti tik savivaldybę, kurioje yra ūkis, nepakanka gyvulių laikymo vietai patikrinti, kadangi ši vieta gali nesutapti su ūkio vieta.

 Teisingumo Teismo vertinimas

135    Reglamento Nr. 3887/92 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoji įtrauka reikalauja, kad ūkininkui pažadėjus laikyti gyvulius savo valdoje visą išlaikymo laikotarpį būtų nurodyta „informacija apie vietovę arba vietoves, kuriose gyvuliai bus laikomi“. Atsižvelgiant į šios nuostatos struktūrą ir tikslą, reikalaujama informacija turi būti pakankamai aiški, kad kontrolės institucijos galėtų patikrinti tikslią vietą, kurioje laikomi gyvuliai.

136    Remiantis Teisingumo Teismui pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad Graikijos vyriausybė neįrodė, jog kontrolės institucijoms pateikta informacija atitiko šį aiškumo reikalavimą.

137    Todėl penktas ieškinio pagrindas dėl priemokos avienos ir ožkienos gamintojams atmestinas kaip nepagrįstas.

 Šeštas ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalies aiškinimu

 Šalių argumentai

138    Dėl gyvulių ženklinimo, Graikijos vyriausybė teigia, kad tai privaloma tik tuo atveju, kai gyvuliai yra apgyvendinami garduose su gyvuliais iš kitų bandų pagal Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą. Tikrintais atvejais gyvuliai nebuvo apgyvendinami garduose kartu su gyvuliais iš kitų bandų, tačiau skirtingiems savininkams priklausančios avių ir ožkų bandos buvo laikomos kartu.

139    Komisijos nuomone, ženklinimas buvo įvestas siekiant sukurti galimybę identifikuoti gyvulius, kai jie yra sumaišomi su gyvuliais iš kitų bandų. Skirtingiems savininkams priklausančių bandų bendras laikymas yra labai paplitęs ir dėl to kyla tos pačios gyvulių identifikavimo problemos, kaip tuo atveju, kai gyvuliai apgyvendinami garduose.

 Teisingumo Teismo vertinimas

140    Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalies antra pastraipa nustato, kad „prieš apgyvendinant laikymo laikotarpiui garduose, visas avis ir (arba) ožkas arba jų dalį, už kurias prašoma priemokos, reikia identifikuoti.“

141    Pagal Reglamento Nr. 279/94, kuris įvedė šią nuostatą į Reglamentą Nr. 2700/93, pirmąją konstatuojamąją dalį „apgyvendinant garduose reikia užtikrinti, kad perkeliami gyvuliai būtų identifikuoti“.

142    Vadinasi, šia nuostata siekiama užtikrinti perkeliamų gyvulių identifikavimą iki tol, kol jie bus laikomi su kitais gyvuliais. Pagrindinis gyvulių apgyvendinimo garduose požymis yra tas, kad skirtingos kilmės gyvuliai yra laikomi kartu ir praktiškai tampa nebeįmanoma jų atskirti, jeigu jie prieš tai nebuvo paženklinti. Šis požymis taip pat pasireiškia verčiantis kolektyvine gyvulininkyste, kai gyvuliai priklauso skirtingiems savininkams. Siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos veiksmingumą, kolektyvinei gyvulininkystei turi būti taikomos tos pačios garantijos. Todėl taikant šią nuostatą „apgyvendinimo garduose“ sąvoka yra taikytina ir tais atvejais, kai gyvuliai yra sumaišomi su kitais gyvuliais dėl kolektyvinės avių ir ožkų bandų, priklausančių skirtingiems savininkams, gyvulininkystės.

143    Todėl šeštas ieškinio pagrindas dėl priemokų avienos ir ožkienos gamintojams atmestinas kaip nepagrįstas.

 Septintas ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penkto papunkčio aiškinimu

 Šalių argumentai

144    Graikijos vyriausybės nuomone, Komisija atsisakymas finansuoti tam tikras išlaidas avienos ir ožkienos sektoriuje yra susijęs su išlaidomis, padarytomis anksčiau nei prieš 24 mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo suinteresuotai valstybei narei apie patikrinimų rezultatus išsiuntimo, ir todėl prieštarauja Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktam papunkčiui. Kadangi Komisijos patikrinimai įvyko 1997 ir 1998 metais, o rašytinis pranešimas apie rezultatus buvo išsiųstas 1998 metais, šis 24 mėnesių laikotarpis pasibaigė 1996 metais. Todėl ši pataisa klaidingai buvo pritaikyta išlaidoms, padarytoms 1995 metais.

145    Komisija teigia, kad pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnį 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie sprendimą dėl išlaidų neatitikimo Bendrijos nuostatoms. Nagrinėjamos išvados susijusios su 1995, 1996 ir 1997 metais, t. y. laikotarpiu, neviršijančiu 24 mėnesių laikotarpio iki pranešimo apie patikrinimų rezultatus. Šioje byloje rašytinis pranešimas buvo išsiųstas 1997 m. liepos 22 d. laišku, o ne 1998 m.

 Teisingumo Teismo vertinimas

146    Pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą papunktį „atsisakymas finansuoti negali apimti išlaidų, padarytų anksčiau nei prieš 24 mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo suinteresuotai valstybei narei apie šių patikrinimų rezultatus išsiuntimo. <…>“

147    Komisija pateikė Teisingumo Teismui 1997 m. liepos 22 d. laišką graikų kalba, kuriuo ji informavo Graikijos valdžios institucijas apie patikrinimų vietoje metu avienos ir ožkienos sektoriuose nustatytus pažeidimus. Šis laiškas nurodo pažeidimus, padarytus ne tik 1996 ir 1997 m., tačiau ir 1995 metais. Iš šio laiško turinio aišku, kad Komisija, remdamasi nurodytomis išvadomis, ketino atsisakyti finansuoti tam tikras išlaidas iš Bendrijos lėšų. Be to, laiške aiškiai nurodyta, kad nuo šio jo išsiuntimo pradedamas skaičiuoti 24 mėnesių terminas, nurodytas Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktajame papunktyje. Graikijos vyriausybė neneigia, kad ji gavo šį laišką.

148    Vadinasi, pranešimas apie patikrinimų rezultatus šios nuostatos prasme buvo išsiųstas 1997 m. liepos 22 d. laišku. Todėl finansinės pataisos, pritaikytos priemokoms, skirtoms avienos ir ožkienos gamintojams, galėjo būti teisėtai taikomos išlaidoms, padarytoms 1995 m.

149    Vadinasi, septintas ieškinio pagrindas, susijęs su šia priemoka, atmestinas kaip nepagrįstas.

150    Atsižvelgiant į viską, kas pasakyta, visas Graikijos Respublikos ieškinys yra atmestinas.

 Bylinėjimosi išlaidos

151    Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti išlaidas ir Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi padengti išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija):

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: graikų.