52026PC0379

Projektai atrenkami remiantis dviem pagrindiniais kriterijais: parengtumo (ir greito įgyvendinimo) ir energinio naudingumo bei poveikio energijos suvartojimui, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos. Visų viešųjų pastatų atveju siekiama, kad apie visas sutartis būtų pranešta iki 2021 m. pabaigos ir jos būtų užbaigtos iki 2024 m. pabaigos.

4 investicija (C1.I4): Labai mažų įmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) energinė renovacija

Šios investicijos yra 2020 m. birželio mėn. vyriausybės pradėto įgyvendinti plano, kuriuo siekiama padėti labai mažoms ir vidutinėms įmonėms vykstant ekologinei pertvarkai, dalis. Siekiant remti jų pastatų šiluminę renovaciją, pagal šią investiciją įdiegti du paramos mechanizmai:

Pagrindinė paramos schema yra mokesčių kreditas, sudarantis 30 % reikalavimus atitinkančių veiksmų (pvz., stogų, palėpių, sienų izoliacijos, kolektyvinis saulės energijos vandens šildytuvas ir 4 šilumos siurbliai), neviršijant 25000 EUR vienai įmonei. Pagal šią schemą galima padengti išlaidas, patirtas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Mokesčio kreditas išskaičiuojamas iš pajamų mokesčio arba pelno mokesčio, kurį mokesčių mokėtojas turi sumokėti už kalendorinius metus, kuriais buvo patirtos tinkamos finansuoti išlaidos (t. y. 2020 arba 2021 m.).

Pagal antrąją paramos schemą finansuojamos papildomos priemonės, kuriomis remiami amatininkai, smulkūs prekybininkai ir savarankiškai dirbantys asmenys jiems atliekant renovacijos darbus. Paketas išleidžiamas per Prekybos ir amatų rūmus ir Prekybos ir pramonės rūmus keturiais etapais:

·Informuotumas: šiuo veiksmu siekiama informuoti verslo vadovus apie iššūkius, susijusius su pastatų energine renovacija vykstant ekologinei pertvarkai; šis veiksmas apima nacionalinę komunikacijos kampaniją ir vietos veiksmus kartu su vietos valdžios institucijomis ir profesinėmis organizacijomis.

·Diagnozės: energijos vartojimo auditą atlieka Prekybos ir amatų rūmų arba Prekybos ir pramonės rūmų konsultantas, siekdamas parengti veiksmų planą, skirtą renovacijos darbams pradėti, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės ekologinę brandą.

·Įgyvendinimas: ekspertas padeda įgyvendinti veiksmų planą teikdamas techninę ir finansinę pagalbą (pvz., įdiegdamas pagrindines taikomąsias programas).

Skatinimas: įmonių vykdomi pastatų renovacijos srities veiksmai pristatomi įvairioms auditorijoms, pavyzdžiui, vartotojams, įmonėms ir vietos valdžios institucijoms.

1.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
1–1	C1.R1 Būsto politiką	Etapas	APL reforma („aides personnelles au logement“)	Įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2021	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais peržiūrimos APL apskaičiavimo sąlygos, kad būtų atsižvelgta į dabartines namų ūkių pajamas.
1–2	C1.R1 Būsto politiką	Etapas	„Pinel“ ir vidutinės klasės nuomojamo būsto reforma	Įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2023	2021 m. Biudžeto įstatymo nuostatų dėl „Pinel“ mokesčių kredito teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama padidinti jo veiksmingumą, kad būtų padidinta būsto pasiūla vietovėse, kuriose rinka patiria spaudimą, ir 2022 m. Biudžeto įstatymo nuostatų dėl vidutinės klasės nuomojamo būsto įsigaliojimas.
1–3a punktai	C1.R2 Šiluminės energijos reglamento peržiūra atsižvelgiant į RE2020	Etapas	Šiluminės energijos reglamento dėl naujų gyvenamųjų pastatų, biurų ir pradinio ar vidurinio ugdymo pastatų peržiūra pagal programą „RE2020“	Įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2022	Naujajame šiluminės energijos ir aplinkos apsaugos reglamente RE2020 nustatytų teisinių reikalavimų, taikomų naujiems gyvenamiesiems, biurų ir pradinio ar vidurinio ugdymo pastatams, įsigaliojimas. Reikalavimai, susiję su energijos taupymu ir suvartotos energijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, apima: -Bioklimatinis būsto poreikis, sumažinant didžiausią ribą nuo 20 % iki 30 %, palyginti su ankstesniu terminiu reglamentu RT2012 -Pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas su nauju rodikliu -Su energijos vartojimu susijusio išmetamo ŠESD kiekio ribinės vertės, įvedant naują rodiklį, kuriuo matuojamas dėl suvartojamos energijos išmetamas ŠESD kiekis Siekiant sumažinti anglies poveikį, reikalavimai apima: -Naujas rodiklis, pagal kurį vertinamas naujo pastato anglies pėdsakas per visą jo gyvavimo ciklą – nuo statybos etapo iki griovimo Siekiant pritaikyti naujus pastatus prie klimato kaitos, reikalavimai turi: -Apskaičiuojant pastato energijos poreikius atsižvelgti į pastato aušinimą -Nurodyti vasaros komforto rodiklį -Nustatyti didžiausią aukštą ribą ir mažiausią žemą DH ribą (laipsnių per valandą), t. y. skaičių, rodantį diskomforto pastate laikotarpių trukmę ir intensyvumą per metus. -Nustatyti vienodo dydžio baudas už vartojimą dėl galimų nepatogumų vasarą
1–3b	C1.R2 Šiluminės energijos reglamento peržiūra atsižvelgiant į RE2020	Etapas	Šiluminės energijos reguliavimo peržiūra pagal RE2020 konkretiems tretiniams pastatams	Įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2025	Įsigalioja naujajame šilumos ir aplinkos apsaugos reglamente RE2020 nustatyti teisiniai reikalavimai viešbučiams, restoranams, parduotuvėms, bibliotekoms, universitetų pastatams, vaikų lopšeliams, sveikatos priežiūros įstaigoms, pramoniniams pastatams, sporto įstaigoms. Reikalavimai, susiję su energijos taupymu ir suvartotos energijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, apima: -Bioklimato poreikis, sumažinant didžiausią ribą nuo 20 % iki 30 %, palyginti su ankstesniu terminiu reglamentu RT2012 -Pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas su nauju rodikliu -Su energijos vartojimu susijusio išmetamo ŠESD kiekio ribinės vertės, įvedant naują rodiklį, kuriuo matuojamas dėl suvartojamos energijos išmetamas ŠESD kiekis Siekiant sumažinti anglies poveikį, reikalavimai apima: -Naujas rodiklis, pagal kurį vertinamas naujo pastato anglies pėdsakas per visą jo gyvavimo ciklą – nuo statybos etapo iki griovimo Siekiant pritaikyti naujus pastatus prie klimato kaitos, reikalavimai turi: -Apskaičiuojant pastato energijos poreikius atsižvelgti į pastato aušinimą -Nurodyti vasaros komforto rodiklį -Nustatyti didžiausią aukštą ribą ir mažiausią žemą DH ribą (laipsnių per valandą), t. y. skaičių, rodantį diskomforto pastate laikotarpių trukmę ir intensyvumą per metus. -Nustatyti vienodo dydžio baudas už vartojimą dėl galimų nepatogumų vasarą
1–4	C1.I1 Energinė privačių pastatų renovacija	Tikslas	Patvirtintų MPR skaičius		Skaičius	0	400 000	4 KETVIRTIS	2021	Namų ūkių, kuriems skirta MPR, skaičius.
1–5	C1.I1 Energinė privačių pastatų renovacija	Tikslas	Patvirtintų MPR skaičius		Skaičius	400 000	700 000	4 KETVIRTIS	2022	Namų ūkių, kuriems skirta MPR, skaičius.
1–6	C1.I2 PASTABA. Energinė socialinio būsto renovacija	Tikslas	Socialinio būsto kategorijos būstų, kuriems skiriama dotacija renovacijai, skaičius		Skaičius	0	20 000	4 KETVIRTIS	2021	Socialinio būsto kategorijos būstų, kuriems skiriama dotacija renovacijai, skaičius, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos.
1–7	C1.I2 PASTABA. Energinė socialinio būsto renovacija	Tikslas	Socialinio būsto kategorijos būstų, kuriems skiriama dotacija renovacijai, skaičius		Skaičius	20 000	40 000	4 KETVIRTIS	2022	Socialinio būsto kategorijos būstų, kuriems skiriama dotacija renovacijai, skaičius, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos.
1–8	C1.I3 Energinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, apie kurių renovacijos darbų sutartį buvo pranešta, renovacijos projektų skaičius		Projektų skaičius	0	2 900	4 KETVIRTIS	2021	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, dėl kurių buvo pranešta apie bent vieną renovacijos darbų sutartį, renovacijos projektų, kuriais siekiama vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos, skaičius.
1–9	C1.I3 Energinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Vietos ir regionų valdžios institucijoms priklausančių viešųjų pastatų, apie kuriems skirtas subsidijas energinės renovacijos darbams pranešė valstybė arba Regioninė taryba, skaičius		Subsidi-juojamų pastatų skaičius	0	1 954	2 KETVIRTIS	2022	Vietos ir regionų valdžios institucijoms (įskaitant savivaldybes ir savivaldybių grupes) priklausančių viešųjų pastatų, apie kuriems skirtas subsidijas energinės renovacijos darbams, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos, pranešė valstybė arba Regioninė taryba, skaičius.
1–10	C1.I3 Energinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, kuriuose užbaigti energinės renovacijos darbai, grindų plotas kvadratiniais metrais		Kvadra-tinių metrų skaičius (mln.)	0	20	4 KETVIRTIS	2023	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, kuriuose užbaigti energinės renovacijos darbai, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos, grindų plotas kvadratiniais metrais.
1–11	C1.I3 Energinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, kuriuose užbaigti energinės renovacijos darbai, grindų plotas kvadratiniais metrais		Kvadra-tinių metrų skaičius (mln.)	20	28,75	4 KETVIRTIS	2024	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, kuriuose užbaigti energinės renovacijos darbai, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos, grindų plotas kvadratiniais metrais.
1–12	C1.I3 Šiluminė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Mokyklų, kolegijų ar aukštųjų mokyklų, kuriose užbaigti energinės renovacijos darbai, skaičius		Skaičius	0	681	4 KETVIRTIS	2024	Mokyklų, kolegijų ar aukštųjų mokyklų, kuriose užbaigti energinės renovacijos darbai, siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. energijos, skaičius.
1–13	C1.I4 Labai mažų įmonių ir MVĮ energinė renovacija	Tikslas	Įmonių, kurios naudojasi mokesčių kreditu ir (arba) papildomomis priemonėmis, skaičius		Skaičius	0	5 000	4 KETVIRTIS	2023	Įmonių, besinaudojančių mokesčių kreditu, skirtu labai mažoms įmonėms ir MVĮ tretinio naudojimo pastatų renovacijai, ir (arba) Prekybos ir amatų rūmų ir Prekybos ir pramonės rūmų skirta parama, skaičius.

B.2 KOMPONENTAS. Ekologija ir biologinė įvairovė

Prancūzijai reikės didelių investicijų, kad ateinančiais metais būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai, visų pirma susiję su biologine įvairove, vandens kokybe ir žiedine ekonomika. Teisinė sistema iš esmės sukurta siekiant pereiti prie ekologiškesnės ir atsparesnės ekonomikos, tačiau Prancūzija turi ją įgyvendinti, visų pirma remdama investicijas, kuriomis didinama biologinė įvairovė, mažinama tarša ir dirvožemio naudojimas ne žemės ūkio tikslais, gerinamas medžiagų ir išteklių perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.

Šiomis aplinkybėmis pagal šį Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2 komponentą planuojamomis investicijomis siekiama sumažinti dabartinių gamybos ir vartojimo būdų ekologinį poveikį išsaugant biologinę įvairovę, mažinant pramonės gamybos procesų priklausomybę nuo iškastinio kuro, plėtojant žiedinę ekonomiką ir spartinant žemės ūkio pertvarką. Tokios investicijos remiamos Klimato kaitos ir atsparumo didinimo įstatymu, grindžiamu Klimato konvencija, kurios tikslas – prisidėti prie 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Be to, 2020 m. priimti potvarkiai, kuriais įgyvendinamas Žiedinės ekonomikos įstatymas, įsigalios 2022 m.

Šis komponentas daugiausia susijęs su rekomendacija, (2020 m. 3 KŠSR) daugiausia investuoti į perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir šiek tiek mažiau – su rekomendacija (2019 m. 3 KŠSR) dėl energijos vartojimo efektyvumo. Šiuo komponentu prisidedama prie aplinkos išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, taigi stiprinamas ekologinis, socialinis ir ekonominis atsparumas.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

2.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (C2.R1): Klimato ir atsparumo įstatymas

Klimato kaitos ir atsparumo įstatymas bus paskelbtas iki 2022 m. pradžios. Kai kurios tiesiogiai taikomos priemonės įsigalioja iš karto po paskelbimo, o kitos priemonės turėtų įsigalioti vėliau, per teisės aktų leidėjo nustatytą laikotarpį. Remiantis Piliečių klimato kaitos konvencijos pasiūlymais, įstatyme numatomos klimato ir aplinkos apsaugos priemonės, kuriomis prisidedama prie 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Tikimasi, kad įstatymas padės užtikrinti, kad bus įveikta nuo pusės iki dviejų trečdalių kelio nuo 2019 m. išmestų teršalų kiekio iki 2030 m. nustatyto tikslo, nes išmetamų teršalų kiekį iš viso numatoma sumažinti 56–74 mln. tonų CO2 ekvivalento. Įstatymas apima šiuos šešis elementus, apimančius visą ekonomiką:

·„Vartoti“: į įstatymą įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama keisti vartojimo modelius teikiant informaciją ir diegiant mažiau anglies dioksido išskiriančius produktus ir paslaugas, taip pat skatinti mažinti perteklinį vartojimą pasitelkiant reklamą.

·„Gamyba ir apdorojimas“: į įstatymą įtraukiamos priemonės, kuriomis remiamas pramonės ir energijos gamybos modelių perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų sprendimų, stiprinama ekosistemų apsauga geriau prižiūrint pramoninę veiklą ir numatomi darbo metodų pokyčiai.

·„Judėjimas“: į įstatymą įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti visų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, taikant paskatas ir finansinę paramą atitinkamiems sektoriams, taip pat nustatant stabilią reguliavimo sistemą.

·„Gyvenimas“: įstatyme numatomos priemonės, kuriomis siekiama pakeisti miesto planavimo būdą ir miesto gyvenimo būdą. Į jį įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama paspartinti šiluminių sietų renovaciją, taip pat priemonės, kuriomis siekiama perpus sumažinti dirvožemio dirbtinio naudojimo tempą.

·Šėrimas – ·„maistas“ – į įstatymą įtraukiamos priemonės, kuriomis remiamas ekologiškesnis žemės ūkis ir naujų mitybos įpročių bei žemės ūkio praktikos plėtojimas, siekiant sumažinti jo poveikį išmetamam ŠESD kiekiui.

·„Aplinkos teisminės apsaugos stiprinimas“: įstatyme numatomos priemonės, kuriomis siekiama griežčiau ir veiksmingiau užkirsti kelią aplinkai daromai žalai ir už ją bausti.

Tikimasi, kad 2024 m. 18 aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 150000 gyventojų, užbaigė reglamentavimo tyrimą, kuriuo siekiama sukurti mažo išmetamo ŠESD kiekio zonas, taip gerinant oro kokybę miestuose ir prisidedant prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo.

2 reforma (C2.R2): Žiedinės ekonomikos įstatymas

Šios priemonės tikslas – spręsti atliekų problemą ir remti žiedinę ekonomiką.

Šią priemonę sudaro įgyvendinimo aktų (toliau – potvarkiai), priimtų remiantis 2020 m. vasario 10 d. priimtu Žiedinės ekonomikos įstatymu, priėmimas.

1 investicija (C2.I1): Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Šių investicijų tikslas – prisidėti prie pramonės sektoriaus, kuriame išmetama apie 21 proc. ŠESD kiekio Prancūzijoje, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė naudojama pramonės įmonių (įskaitant energijai imlias pramonės šakas) suvartojamos energijos kiekiui mažinti ir (arba) investicijoms, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Lėšos paskirstomos dviem būdais:

·Dotacijos skiriamos ADEME (Ekologinės pertvarkos agentūra) paskelbus kvietimus teikti projektus didesniems projektams, kurių investicijos viršija 3 000 000 EUR. Šie projektai apima investicijas į energijos vartojimo efektyvumą arba investicijas, kuriomis siekiama tobulinti pramoninius procesus siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Šių dviejų rūšių projektams nėra iš anksto nustatyto paketo, nes atranka turi būti vykdoma pagal įvairius kriterijus, įskaitant veiklos rezultatus, susijusius su išmetamu ŠESD kiekiu, palyginti su prašoma parama.

·Šiuos kvietimus teikti projektus papildo vieno langelio principu grindžiama parama, kurią viešoji agentūra ASP (Agence de Services et de Paiement) paskirsto mažesniems ir labiau standartizuotiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams (investicijų suma mažesnė nei 3 000 000 EUR), remdamasi dekretu nustatytu reikalavimus atitinkančios įrangos sąrašu.

Būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse reikalaujama, kad investicijomis į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) įrenginius būtų sudarytos sąlygos išmetamą CO 2 kiekį sumažinti tiek, kad jis būtų mažesnis už ATLPS direktyvoje nustatytą santykinį taršos rodiklį, 5 taip užtikrinant, kad priemonė atitiktų Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą.

2 investicija (C2.I2): Miestų tankinimas: tvari statyba

Šia priemone siekiama padėti savivaldybėms didinti būstų tankumą vietovėse, kuriose trūksta būstų. Parama būsto tankinimo darbams turi padėti apriboti miestų plėtrą ir išsaugoti biologinę įvairovę bei žemės ūkio paskirties žemę. Be to, šioms operacijoms taikomas naujas šiluminių savybių reglamentas RE2020 (plg. šio komponento 2 reformą), kurio tikslas – sumažinti naujų pastatų išmetamą anglies dioksido kiekį ir padidinti jų energinį naudingumą.

Nustatyto dydžio pagalba skiriama savivaldybėms, jeigu laikomasi kelių sąlygų:

(I)laikytis 2000 m. Solidarumo ir miestų atnaujinimo įstatyme nustatytų įpareigojimų, pagal kuriuos socialinis būstas turi sudaryti 20 proc. gyvenamųjų namų ūkio; II) į statybos programą turi būti įtraukti bent du būstai, viršijantys tam tikras tankumo ribas ir gavę išankstinį miesto leidimą.

Tankumo ribos, išreikštos grindų ploto kvadratiniais metrais, nustatomos atlikus kryžminę analizę, apimančią gyventojų skaičiaus kriterijus (savivaldybės arba savivaldybių grupės dydį ir tankumą) ir esamų būstų tipologiją (pvz., pastatų tankumą, laisvas vietas, socialinio būsto ir antrojo būsto proporciją ir vidutinį namų ūkio dydį).

3 investicija (C2.I3): Miestų tankinimas: urbanistinės dykros

Šia priemone siekiama atkurti ir atnaujinti urbanistines dykras ir atliekynus, kurie yra svarbus žemės šaltinis, siekiant prisidėti prie Prancūzijos vyriausybės nustatyto tikslo iki 2050 m. dirvos nenaudoti ne žemės ūkio tikslais, siekiant kontroliuoti miestų drieką, remti miestų atgaivinimą ir atitinkamai apriboti brovimąsi į natūralias gamtines zonas.

Urbanistinių dykrų fondo paramos gavėjai turi būti teritorijos savininkai: tai gali būti savivaldybės, vietos valdžios institucijų paskirtos vietos viešosios institucijos, valstybės viešieji subjektai, viešosios vietos įmonės, tokios kaip SEM (pranc. sociétés d’économie mixte), socialiniai nuomotojai arba privačios įmonės, sudariusios susitarimą su kompetentingomis institucijomis dėl miestų planavimo.

Projektus atrenka valstybė, pasitelkusi technines tarnybas (nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis), rengdama regioninius konkursus. Atrinkus projektą, tarp valstybės ir paramos gavėjo pasirašomas dotacijos susitarimas.

Urbanistinių dykrų fondas gali remti dviejų kategorijų projektus:

·Urbanistinių dykrų perdirbimas. pramoninės (be teršalų šalinimo operacijų), komercinės, administracinės urbanistinės dykros, senos nualintos salelės, atsižvelgiant į miestų atnaujinimą arba gamybinės veiklos vietos pakeitimą;

·Urbanizuotos žemės perdirbimas: senų būsto ir prekybos blokų perkvalifikavimas, ekonominių zonų atgaivinimas arba pertvarkymas prie įvažiavimo į miestus, gyvenamųjų rajonų rekonstrukcija arba įvairinimas, parduotuvių renovacija.

Be to, finansinis paketas skiriamas žinių apie žemę priemonių kūrimui, siekiant padėti vietos valdžios institucijoms tvarkyti dykviečių sąrašą ir praktiškai įgyvendinti atnaujinimo operacijas.

4 investicija (C2.I4): Biologinė įvairovė

Šia priemone siekiama padėti vietos valdžios institucijoms, asociacijoms ir kitoms gamtos teritorijų valdymo institucijoms investuoti į biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo projektus, kai ekosistemoms gresia pavojus. Pagal Prancūzijos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo planą finansuojamos dviejų rūšių priemonės:

·Ekologinis atkūrimas remiamas keturių rūšių investicijomis:

oŠešios vandens agentūros įgyvendina projektus, kuriais siekiama išsaugoti vandens išteklius, atkurti biologinę įvairovę ir vandens aplinkos ekologinį tęstinumą, išsaugoti ekosistemas; lėšos skiriamos arba skelbiant kvietimus teikti projektus, arba pagal vieno langelio principą, remiantis Agentūros direktorių valdybos patvirtinta sistema ir taikant susitarimą, pasirašytą su Ekologinės pertvarkos ministerija.

oEkologinis žuvų (žuvų kopėčių) tęstinumas Reino upės Rhinau ir Marckolsheim užtvankose. Ši investicija yra inžinerijos ir infrastruktūros projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su EDF („Electricité de France“, Prancūzijos elektros energijos rinkos senbuve), vietos valdžios institucijomis, nacionaliniais ekspertais, Reino ir Maso upių agentūra ir Prancūzijos biologinės įvairovės biuru. Tai prie Reino esančių šalių bendradarbiavimo projektas.

oPrancūzijos biologinės įvairovės biuras (OFB) valdo kelių rūšių projektus: biologinės įvairovės atlasas savivaldybių lygmeniu, biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo veiksmai, kuriuos įgyvendina projektų vadovai, atrinkti paskelbus kvietimus teikti projektus.

oValstybė vykdo bandomuosius ekologinio atkūrimo veiksmus Prancūzijos metropolijoje ir užjūrio departamente (pranc. Départements d’Outre Mer). Projektai atrenkami skelbiant kvietimus teikti projektus arba vadovaujantis vieno langelio principu pagal Ekologinės pertvarkos ministerijos nustatytą sistemą.

·Parama saugomoms teritorijoms:

oValstybė vykdo bandomuosius veiksmus saugomose teritorijose Prancūzijos metropolijoje ir DOM. Projektai atrenkami skelbiant kvietimus teikti projektus arba taikant vieno langelio principą pagal Ekologinės pertvarkos ministerijos nustatytą sistemą.

oPrancūzijos biologinės įvairovės biuras (OFB) remia saugomas teritorijas natūraliuose jūrų parkuose ir kitose saugomose teritorijose, kurias valdo OFB.

oVienuolika Prancūzijos nacionalinių parkų investuoja į gamtos, kultūros ir kraštovaizdžio paveldo išsaugojimą, žinių apie biologinę įvairovę plėtojimą ir švietimą aplinkos ir darnaus vystymosi klausimais.

2021 ir 2022 m. ekologinio atkūrimo ir saugomų teritorijų sričių projektai nustatomi skelbiant kvietimus teikti projektus, kuriuos organizuoja veiklos vykdytojai (pvz., vandens agentūros, OFB ir kt.), arba palaipsniui priemonės įgyvendinimo laikotarpiu, kai nustatomi atitinkami projektai. Pirmieji įsipareigojimai pradedami vykdyti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. remiama ne mažiau kaip 700 projektų pagal šį komponentą.

5 investicija (C2.I5): Seisminės rizikos prevencija DOM (Antilai)

Šia priemone siekiama atlikti prioritetinių viešųjų pastatų Antiluose (pvz., Martinikos ir Gvadelupos salose) sustiprinimo darbus, kad šie taptų atsparūs žemės drebėjimui, atsižvelgiant ir į atsparumą ciklonams. Tai taikoma kelių rūšių viešiesiems pastatams, pavyzdžiui:

·Krizių valdymo pastatų, prefektūrų ir subprefektūrų;

·Prioritetinės ligoninės;

·Mokyklos, vidurinės mokyklos ir kolegijos.

Valstybė atrenka pastatus po to, kai iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia paraiškos dokumentus. Teisinis įsipareigojimas užbaigiamas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., o darbai pradedami ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. bent 15 pastatų.

6 investicija (C2.I6): Saugūs vandens tinklai

Šios priemonės tikslas – iki 2022 m. gruodžio 31 d. Prancūzijoje, įskaitant DOM, renovuoti ir rekonstruoti 450 km tinklų.

Pagal šią priemonę finansuojamos šios trys papriemonės (pirmos dvi įgyvendinamos Prancūzijos metropolijoje, o paskutinė – tik DOM):

·Vandens agentūros remia investicijas į švaraus vandens ir sanitarijos paskirstymo tinklų modernizavimą. Jos taip pat investuoja į nuotekų valymo įrenginių modernizavimą ir lietaus vandens išleidimo iš tinklų atjungimą.

·Investicijos į daugiau kaip 6 500 tonų sauso dumblo sanitarinį valymą, kad jį būtų galima paskleisti.

·Prioritetinės investicijos į vandens ir sanitarijos tinklų atnaujinimą pagal DOM veiksmų planą dėl vandens.

Pirmųjų dviejų paprogramių projektus atrenka šešios vandens agentūros, remdamosi specialiais kvietimais teikti projektus arba vieno langelio principu pagal Agentūros valdybos patvirtintą sistemą. Agentūros taip pat atsako už projektų praktinį įgyvendinimą. Vietos valdžios institucijos, susiduriančios su tuo, kad dumblas negali pasklisti iš nuotekų valymo įrenginių, turi kreiptis į agentūrą, nuo kurios jos priklauso, kad gautų pagalbą ir finansinę paramą.

DOM asignavimai paskirstomi Valstybiniams aplinkos, planavimo ir būsto direktoratams (visų pirma preliminariems tyrimams ir techninei pagalbai Gvadelupoje ir Martinikoje) ir Prancūzijos biologinės įvairovės biurui (OFB), kuris yra atsakingas už DOM vandens veiksmų plano finansavimą. Projektai atrenkami pagal šį planą.

7 investicija (C2.I7): Rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas

Šios priemonės tikslas – spręsti visų rūšių atliekų, visų pirma buitinių ir ligoninių atliekų, rūšiavimo ir perdirbimo problemas.

Pagal šią priemonę investuojama į projektus, susijusius su atliekų rūšiavimu ir perdirbimu, biologinių atliekų rūšiavimu, surinkimu ir panaudojimu, taip pat su infekcinės rizikos atliekų apdorojimu ligoninėse.

8 investicija (C2.I8). Perdirbimas ir pakartotinis naudojimas

Šios priemonės tikslas – remti: I) mažinti plastiko (ypač vienkartinio plastiko) naudojimą, ii) gaminti ir naudoti perdirbtą plastiką ir iii) taisyti ir pakartotinai naudoti (įskaitant plastiko gaminius).

Pagal priemonę remiamos dviejų rūšių intervencinės priemonės:

·Parama:

operdirbimo įrenginiai (perdirbimo įmonės);

oįmones, kurios pakeičia plastikines pakuotes;

odaugkartinio naudojimo ir perdirbami pakuočių sprendimai;

oalternatyvūs sprendimai, susiję su plastiko naudojimu arba jo pritaikymu, pavyzdžiui, viešojo maitinimo srityje;

obandomieji projektai, kuriais išbandomi vienkartiniams plastikams alternatyvūs sprendimai.

·Parama perdirbto plastiko gamybai arba įdėjimui.

9 investicija (C2.I9): Augalinių baltymų auginimo planas

Ši priemonė yra bendro plano dėl augalinių baltymų, kuriuo siekiama sumažinti žemės ūkio priklausomybę nuo tokių medžiagų kaip gyvūnų pašarai ir azoto trąšos, dalis. Pagal jį teikiama investicinė parama žemės ūkio valdoms ir vartotojų grandies struktūroms, visų pirma siekiant stiprinti ir skatinti naujas žemės ūkio tiekimo grandines, skirtas augaliniams baltymams.

Pagal priemonę teikiama investicinė parama:

·Įrangą daug baltymų turinčiuose augalininkystės ūkiuose;

·Augalinių baltymų tiekimo grandinės restruktūrizavimas, įskaitant investicijas į augalinių baltymų surinkimo ir perdirbimo įmones (pvz., silosines, sandėlius, sėklų spaudimo įrenginius, liucernos džiovintuvus ir optinius trintuvus).

2021 m. sausio mėn. viešoji įstaiga „FranceAgriMer“, atsakinga už žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius, paskelbė pirmuosius kvietimus teikti projektus. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. prisiimami paskutiniai finansiniai įsipareigojimai dėl ne mažiau kaip 1200 projektų.

10 investicija (C2.I10): Miškai

Prancūzijos miško medienos sektorius suteikia galimybę maždaug 20 proc. Prancūzijoje išmetamo CO2 kiekio kompensuoti saugant anglies dioksidą miškuose, medienos produktuose ir pakeičiant iškastinį kurą ir daugiau energijos suvartojančias medžiagas. Tačiau klimato kaita daro poveikį medynams Prancūzijoje, kurie tapo nualinti kenkėjų, sausrų ir gaisrų arba tapo pažeidžiami. Siekiant išsaugoti įvairias miškų teikiamas aplinkosaugos paslaugas, užtikrinti jų įvairovę ir tvarumą ir užtikrinti tiekimą Prancūzijos miškų pramonei, šia priemone siekiama sutelkti finansavimą viešiesiems ir privatiesiems miškų savininkams, kad jie galėtų vykdyti dinamišką ir tvarią miškotvarką.

Apimamos trys intervencinių priemonių rūšys:

·Prastos ekonominės ir aplinkos kokybės miškų medynų gerinimas;

·Miškų, kuriuos smarkiai paveikė arba sunaikino žievėgraužiai, atkūrimas Rytų Prancūzijoje (daugiausia Didžiosios rytų ir Burgundijos-Franš Kontė regionuose);

·Miškų medynų, kurie yra pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio, pritaikymas.

Priemone siekiama iki 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigos aprėpti bent 30 000 ha. Nuo 2021 m. vasario 19 d. gali būti teikiamos paraiškos pagalbai gauti. Mokėjimai atliekami iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Tarpinių reikšmių kokybiniai rodikliai

Kiekybinis siektinos reikšmės rodiklis

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Faktinės

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirčio

Metų

2–1

C2.R1.

Klimato ir atsparumo įstatymas

Etapas

Klimato ir atsparumo įstatymas

Įstatymo paskelbimas ir tiesiogiai taikomų nuostatų įsigaliojimas

2 KETVIRTIS

2022

Įstatymo paskelbimas ir tų įstatymo nuostatų, kurios tiesiogiai taikomos siekiant perkelti į nacionalinę teisę kelias Piliečių klimato kaitos konvencijos rekomendacijas dėl šių toliau nurodytų šešių temų, įsigaliojimas: vartojimas, gamyba ir darbas, judumas, gyvenimas, maistas ir aplinkos teisminės aplinkos stiprinimas.

2–2

C2.R1.

Klimato ir atsparumo įstatymas

Tikslas

Klimato ir atsparumo teisės aktas. Mažo ŠESD kiekio zonos

Skaičius

3 KETVIRTIS

2024

18 aglomeracijų užbaigti reglamentavimo tyrimą, kuriuo siekiama sukurti mažo išmetamo ŠESD kiekio zonas.

2–3

C2.R2

Žiedinės ekonomikos įstatymas

Etapas

Dekretas, kuriuo įgyvendinamas Kovos su atliekomis ir žiedinės ekonomikos įstatymas

Įsigaliojimas

1 KETVIRTIS

2022

Dekreto dėl statybos atliekų ir statybinių medžiagų pramonės sukūrimo įsigaliojimas.

2–3a straipsniai

C2.R2

Žiedinės ekonomikos įstatymas

Etapas

Potvarkiai, kuriais įgyvendinamas Kovos su atliekomis ir žiedinės ekonomikos įstatymas

Įsigaliojimas

1 KETVIRTIS

2025

Įsigalioja šie dekretai:

-Dekretas dėl minimalių perdirbto plastiko įmaišymo į gėrimų butelius normų (AGEC įstatymo 61 straipsnis).

-Dekretas dėl viešųjų pirkimų institucijų pareigos pirkti prekes, kurios yra pakartotinai naudojamos ar perdirbamos arba kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų, ir dėl draudimo valstybei įsigyti vienkartinių plastikinių gaminių (AGEC įstatymo 58 straipsnis).

2–4

C2.I1

Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Tikslas

Išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Mt CO2e (mln. tonų CO2 ekvivalento)

3,5

2 KETVIRTIS

2021

Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį išvengtas išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuotas lyginant padėtį prieš investavimą, kurį veiklos vykdytojas apibrėžė dalyvaudamas kvietime dalyvauti konkurse, siekdamas, kad investicijos į ATLPS įrenginius sudarytų sąlygas sumažinti išmetamą CO2 kiekį, kad šis būtų mažesnis už į ATLPS direktyvą įtrauktą santykinį taršos rodiklį.

2–5

C2.I1

Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Tikslas

Išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Mt CO2e (mln. tonų CO2 ekvivalento)

3,5

4 KETVIRTIS

2022

2–6

C2.I2

Miestų tankinimas: tvari statyba

Tikslas

Savivaldybių, gaunančių pagalbą, skaičius

Skaičius

1 200

4 KETVIRTIS

2021

Savivaldybių, gaunančių paramą tvariai statybai sunkumų patiriančiose miesto vietovėse, skaičius.

2–7

C2.I3

Miestų tankinimas: urbanistinės dykros

Tikslas

Projektų, dėl kurių buvo pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dykviečių arba urbanizuotos zonos atnaujinimo operacijos, skaičius

Skaičius

1 KETVIRTIS

2022

Projektų, dėl kurių buvo pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dykviečių arba urbanizuotos zonos atnaujinimo operacijos, skaičius.

2–8

C2.I3

Urbanistinis tankinimas urbanistinėje dykumoje

Tikslas

Projektų, dėl kurių buvo pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dykviečių arba urbanizuotos zonos atnaujinimo operacijos, skaičius

Skaičius

200

1 KETVIRTIS

2023

Projektų, dėl kurių buvo pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dykviečių arba urbanizuotos zonos atnaujinimo operacijos, skaičius.

2–9

C2.I4 PASTABA.

Biologinė įvairovė

Tikslas

Projektų, kuriems buvo skirta parama ekologinio atkūrimo ir saugomų teritorijų srityse, skaičius

Skaičius

700

4 KETVIRTIS

2022

Projektų, susijusių su ekologiniu atkūrimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu saugomose teritorijose, skaičius.

2–10

C2.I5

Seisminės rizikos prevencija DOM

Tikslas

Susijusių pastatų skaičius – seisminė rizika DOM

Skaičius

4 KETVIRTIS

2023

Viešųjų pastatų (pvz., krizių valdymo pastatų arba prefektūrų ir subprefektūrų, prioritetinių ligoninių arba mokyklų, aukštųjų mokyklų ir kolegijų) DOM, kuriuose pradėti antiseisminiai darbai, skaičius.

2–11

C2.I6

Saugūs vandens tinklai

Tikslas

Paremtų geriamojo vandens tinklų ir sanitarijos tinklų kilometrų skaičius

450

4 KETVIRTIS

2022

Geriamojo vandens tinklų arba sanitarijos tinklų, kurių renovacijos darbai pradėti, kilometrų skaičius.

2–12

C2.I7

Rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas

Tikslas

Pasirašytų sutarčių dėl rūšiavimo centrų modernizavimo skaičius

Skaičius

4 KETVIRTIS

2022

Pasirašytų sutarčių dėl rūšiavimo centrų modernizavimo skaičius.

2–13

C2.I7

Rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas

Etapas

Investicijos į atliekų rūšiavimą ir surinkimą bei medicininių atliekų tvarkymą

Paramos gavėjų sąrašo perdavimas

4 KETVIRTIS

2022

Kvietimų teikti paraiškas ir paramos schemų užbaigimas ir gavėjų atranka pagal šias schemas:

·remti investicijas į atliekų rūšiavimą ir surinkimą ne namuose;

·remti biologinių atliekų rūšiavimą, surinkimą ir naudojimą;

·remti investicijas į infekcinių medicininių atliekų dezinfekavimo įrangą.

2–14

C2.I7

Rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas

Tikslas

Modernizuotų rūšiavimo centrų skaičius

Skaičius

4 KETVIRTIS

2025

Sukurtų, išplėstų arba modernizuotų viešųjų ir (arba) privačių rūšiavimo centrų (buitinių ir (arba) profesionalių atliekų rūšiavimo centrų, rūšiavimo platformų, profesionalių atliekų šalinimo įrenginių) skaičius.

2–15

C2.I8

Perdirbimas ir pakartotinis naudojimas

Tikslas

Pagamintų arba panaudotų grąžinamojo perdirbimo plastikinių žaliavų kiekis

Tonos

275 000

4 KETVIRTIS

2025

Bendras perdirbto plastiko žaliavų, pagamintų arba įtrauktų į pramoninius procesus, kiekis.
Suminis kiekis apskaičiuojamas kaip perdirbto plastiko žaliavų, pagamintų arba įmaišytų taip, tonų suma:

·iki 2025 m.: perdirbto plastiko žaliavų tonomis, kurias paramos gavėjai nurodė savo projektų ataskaitose;

·2025 m.: metinis perdirbto plastiko žaliavų kiekis, apskaičiuotas kaip 2022, 2023 ir 2024 m. nurodytų tonų vidurkis.

2–16

C2.I9

Augalinių baltymų auginimo planas

Tikslas

Projektų, kuriems skiriamas finansavimas pagal baltyminių augalų planą siekiant investuoti į baltyminių augalų auginimą, skaičius

Skaičius

1 200

1 KETVIRTIS

2022

Projektų, kuriems skiriamos lėšos pagal „baltymų planą“, siekiant investuoti į baltyminių augalų gamybą, skaičius po to, kai jie atrenkami pagal kvietimus teikti projektus.

2–17

C2.I10.

Miškai

Tikslas

Miškų plotas, kuriam skirta dotacija siekiant pagerinti, pritaikyti, atkurti arba atsodinti mišką

Hektaras

30 000

1 KETVIRTIS

2023

Miškų plotas, kuriam skirta dotacija siekiant pagerinti, pritaikyti, atkurti arba atsodinti mišką.

C.3 KOMPONENTAS. Infrastruktūra ir ekologiškas judumas

Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių CO2 teršėjų Prancūzijoje, kuriam 2017 m. teko 38 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio. 96 proc. šių teršalų išmetama kelių transporto sektoriuje, iš kurių daugiau kaip pusė išmetama privačių transporto priemonių. Transporto infrastruktūros vaidina svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Būtent dėl jų priežiūros ir plėtros naudotojai gali naudotis ekologinėmis anglies dioksido išmetimo praktikos alternatyvomis. Pagal šį Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą numatytomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama viešojo transporto (metro, tramvajų, autobusų) plėtrai ir nacionalinio geležinkelių tinklo, skirto keleiviams ir kroviniams vežti, renovacijai ir tobulinimui. Komponentas taip pat apima priemones, skirtas atnaujinti administracijos automobilių parką elektromobiliais arba hibridinėmis transporto priemonėmis, pagerinti uostų tvarumą ir palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos kaimo vietovėse.

Komponentas taip pat apima dvi reformas, susijusias su judumu ir žaliojo biudžeto sudarymu, siekiant padidinti nacionalinio biudžeto poveikio aplinkai skaidrumą.

Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Prancūzijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką sutelkti į [...] atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir jungtis su likusia Sąjungos dalimi“ (2019 m. KŠSR Nr. 3) ir „užtikrinti veiksmingą priemonių, kuriomis remiamas įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, likvidumas, įgyvendinimą“; [...] Investicijas sutelkti į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, energetikos infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas.“ (3 ŠSR, 2020 m.).

3.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (C3.R1): Judumo teisė (Loi d’Orientation des Mobilités)

Judumo įstatymu siekiama iš esmės pertvarkyti transportą ir judumą, siekiant pagerinti kasdienes paslaugas, patenkinti visų gyventojų poreikius ir paspartinti sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Į įstatymą įtrauktas išsamus politikos priemonių, susijusių su valdymu, reglamentais ir investicijų planais, rinkinys.

Su Judumo įstatymu susiję antrinės teisės aktai įgyvendinami per EGADP laikotarpį. Pirma, 2020 m. įsigaliojo potvarkis, kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis kelionės gali apimti finansinius asignavimus vairuotojams, kurie pasiūlė dalytis automobiliu be keleivių. Antra, 2021 m. reglamentai turi būti pakeisti, kad vietos geležinkelių tinklo valdymą būtų galima perduoti regionams. Trečia, vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir atnaujina valstybės investicijų į transporto infrastruktūrą finansinį ir veiklos programavimą, kaip numatyta įstatyme.

2 reforma (C3.R2): Žaliojo biudžeto sudarymas

Skelbiant žaliąjį biudžetą siekiama sukurti standartizuotą ir išsamią informacijos apie valstybės biudžeto poveikį aplinkai sistemą, skirtą Parlamentui ir pilietinei visuomenei.

Prancūzija kartu su savo 2021 m. biudžeto įstatymu paskelbė žaliojo biudžeto metodiką, pagal kurią visos valstybės biudžeto išlaidos klasifikuojamos pagal jų poveikį kiekvienam iš šešių tikslų, apibrėžtų Reglamente (ES) 2020/852 6 (toliau – Taksonomijos reglamentas): klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. 7

2022 m. biudžete bus skelbiamas naujas žaliasis biudžetas. Jis remiasi jau nusistovėjusia praktika ir ją tobulina įgyvendindamas naują metodiką, pagal kurią atsižvelgiama į veiklos išlaidas.

1 investicija (C3.I1): Parama geležinkelių sektoriui

Šios priemonės tikslas – padidinti geležinkelių tinklo saugą ir patikimumą ir jį renovuoti.

Priemonę sudaro pagrindinio ir vietos geležinkelių tinklo renovacija, taip pat glifosato naudojimo pakeitimas ekologiškesne alternatyva.

2 investicija (C3.I2): Netaršių transporto priemonių paklausos rėmimas (automobilių planas)

Šiomis investicijomis siekiama remti netaršių transporto priemonių paklausą, daugiausia namų ūkių. Priemonė apima „ekologinę priemoką“ lengvosioms transporto priemonėms, kuria remiamas elektra, vandeniliu ar laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, kurios išmetamo CO2 kiekis yra ne didesnis kaip 50 g/km, pirkimas. Priemokos dydis priklauso nuo transporto priemonės tipo (elektromobilis, prie elektros tinklo jungiamas hibridinis automobilis, vandeniliu varoma transporto priemonė), paramos gavėjo tipo (namų ūkis ar įmonė) ir transporto priemonės kainos (didesnė priemoka už pigesnius automobilius).

Nuo 2021 m. liepos mėn. priemokos dydis laipsniškai mažėja, nes šių transporto priemonių konkurencingumas didėja, palyginti su tradicinėmis transporto priemonėmis.

3 investicija (C3.I3): Kasdienis judumas: viešojo transporto infrastruktūros plėtra

Šios priemonės tikslas – finansuoti viešojo transporto infrastruktūros plėtrą miestų teritorijose.

Šią priemonę sudaro investicijos, kuriomis bendrai finansuojama viešojo transporto infrastruktūros (miesto traukinių linijų, tramvajų linijų, metro linijų, autobusų kelių ir miesto lynų kelių) renovacija, pritaikymas, modernizavimas arba kūrimas.

4 investicija (C3.I4): Spartinamas darbas transporto infrastruktūros srityje

Priemonės tikslas – modernizuoti esamą transporto infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta prie naujų transporto priemonių, vietos poreikių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos. Ji padeda integruoti bendras keliones automobiliu ir elektromobilius kaip alternatyvą asmeniniams automobiliams. Ji taip pat didina naujų technologijų, skirtų upių infrastruktūros veikimui ir priežiūrai, skaitmeninimą ir integravimą, kad ji taptų patikima krovinių vežimo keliais alternatyva.

Priemonė daugiausia įgyvendinama per Prancūzijos transporto infrastruktūros finansavimo agentūrą (AFITF) – viešąją įstaigą, vyriausybės įgaliotą investuoti į iš anksto atrinktus transporto infrastruktūros projektus. Investicijos skiriamos keliems projektams. Jomis finansuojamas naujų elektros įkrovimo punktų įrengimas nacionaliniuose keliuose ir greitkeliuose. Pirmenybė teikiama viešajam transportui ir bendroms kelionėms automobiliu, kuriant specialiai tam skirtas eismo juostas ir jų valdymo įtaisų įrengimui, taip pat mažos taršos zonų kūrimui. Taip pat numatyta atnaujinti upių tinklus, visų pirma šliuzus ir užtvankas, taip pat modernizuoti skaitmeninę jūrų reikalų valdymo sistemą ir CROSS tinklą (regioninius stebėjimo ir gelbėjimo veiklos centrus).

5 investicija (C3.I5): Valstybinių automobilių parko žalinimas

Priemone siekiama atnaujinti trijų administracijų automobilių parką: policija ir žandarmerija (Vidaus reikalų ministerija), Generalinė muitinės direkcija (Finansų ministerija) ir įkalinimo įstaigų administracija (Teisingumo ministerija). Bendras šių trijų įstaigų parkas sudaro didžiąją valstybinių transporto priemonių dalį, tačiau kartu pasižymi senais automobiliais, didele rida ir nedideliu atnaujinimo tempu. 2021 ir 2022 m. parko žalinimo plane pirmenybė teikiama netaršių transporto priemonių (elektromobilių arba prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių) pirkimui. Iš viso investicijomis padedama įsigyti 3465 netaršias transporto priemones Vidaus reikalų ministerijai, 570 – muitinei ir 530 – teisingumo administracijai. Šia priemone taip pat remiamas įkrovimo stočių pirkimas.

6 investicija (C3.I6): Uostų žalinimas

Šios priemonės tikslas – remti alternatyviuosius degalus uostų dokuose ir elektriniuose hibridiniuose laivuose.

Priemonę sudaro dvi papriemonės, kuriomis remiama: I) elektros jungčių įrengimas uostų dokuose; ir ii) elektriniai hibridiniai plūdurus klojantys laivai, skirti „Armement des phares et balises (APB)“ paslaugai teikti.

7 investicija (C3.I7): Elektros energijos tinklų atsparumo didinimas ir energetikos pertvarka kaimo vietovėse

Šia priemone siekiama didinti elektros energijos tinklų atsparumą, daugiausia dėmesio skiriant kaimo vietovėms. Šia priemone gerinama elektros energijos skirstymo sistemos kokybė regionuose, kuriuose daugiausia gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija, o elektrinis judumas yra pagrindinis uždavinys.

Pagalbos pagal priemonę gavėjai yra viešąjį elektros energijos skirstymą organizuojančios institucijos 8 .

Investicijomis padidinama kaimo elektrifikacijai skirta finansų įstatymo biudžeto eilutė. Pagal priemonę iki 2023 m. finansuojamos įvairios paprogramės.

Pagal pirmąją „energetikos pertvarkos“ ir „naujų sprendimų kūrimo“ paprogramę energetikos pertvarka kaimo vietovėse finansuojama skatinant atsinaujinančiųjų išteklių integraciją į tinklą, saugyklų statybą ir elektros įkrovimo infrastruktūrą. Ji taip pat paspartins pažangiųjų skaitiklių diegimą.

Pagal antrąją programos dalį „dėl klimato įvykęs incidentas“ finansuojami dėl ekstremalių oro sąlygų sugadintų elektros tinklo dalių remonto darbai.

Likusios investicijos skiriamos senų elektros kabelių ir įrenginių atnaujinimui ir tinklo saugumo didinimui, kurio šiuo metu trūksta kaimo vietovėse.

3.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Tarpinių reikšmių kokybiniai rodikliai	Kiekybinis siektinos reikšmės rodiklis			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Faktinės	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
3–1	C3.R1. Judumo įstatymas	Etapas	2019 m. gruodžio 24 d. Judumo įstatymas Nr. 2019–1428 35 straipsnio 2 dalis	Įsigaliojimas				3 KETVIRTIS	2020	Įsigalioja Judumo įstatymo įgyvendinimo nutarimas, kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis kelionės gali būti susijusios su finansinėmis išmokomis vairuotojams, kurie pasiūlė dalytis automobiliu be keleivių (Judumo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis).
3–2	C3.R1. Judumo įstatymas	Etapas	2019 m. gruodžio 24 d. Judumo įstatymas Nr. 2019–1428 172 straipsnis	Įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2021	2019 m. gruodžio 24 d. Judumo įstatymo Nr. 2019–1428 172 straipsnyje numatytų priemonių, kuriomis pritaikomos taisyklės siekiant užtikrinti valdymo perdavimą vietinės svarbos geležinkelių tinklo regionams, įsigaliojimas.
3–3	C3.R1. Judumo įstatymas	Etapas	2019 m. gruodžio 24 d. Įstatymo Nr. 2019–1428 3 straipsnis	Atnaujinimo nustatymas				4 KETVIRTIS	2023	Iki 2023 m. birželio 30 d. atnaujinti persvarstytus teisės aktus, kuriais atnaujinamas finansinis ir veiklos programavimas, susijęs su valstybės investicijomis į transportą, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 24 d. Judumo įstatyme Nr. 2019–1428 pagal to įstatymo 3 straipsnį.
3–4	C3.R2 Žaliasis biudžetas	Etapas	Žaliasis biudžetas kartu su Finansavimo įstatymu	Vyriausybės skelbiama informacija				4 KETVIRTIS	2021	Žaliojo biudžeto paskelbimas kartu su 2022 m. biudžeto įstatymo projektu, įskaitant patobulintą metodiką, skirtą atsižvelgti į veiklos išlaidas.
3–5	C3.I1 Parama geležinkeliams	Etapas	Finansavimo susitarimų sudarymas	Priėmimas ATFIF valdyboje				3 KETVIRTIS	2021	AFITF valdyba priima finansavimo susitarimus.
3–6	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Jungikliai		Skaičius	0	272	1 KETVIRTIS	2022	Įrengtų naujų jungiklių skaičius (iš viso).
3–7	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Orinės kontaktinės linijos		Km	0	182	1 KETVIRTIS	2022	Naujų laikančiųjų lynų kilometrų skaičius (iš viso).
3–8	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Atkurtos geležinkelio linijos		Km	0	863	4 KETVIRTIS	2022	Atkurtų geležinkelio linijų kilometrai (iš viso).
3–9	C3.I1 Parama geležinkelis	Tikslas	Tunelių		Metrų	0	3 305	4 KETVIRTIS	2022	Sustiprintų tunelių metrai (iš viso).
3–10	C3.I1 Parama geležinkeliams	Etapas	Geležinkelių aplinkosauginis vertinimas	Informacija, kurią turi pateikti „SNCF Réseau“				4 KETVIRTIS	2022	Glifosato naudojimo pakeitimas aplinkai palankesniu pakaitalu.
3–11	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Vietinės geležinkelių linijos		Km	0	500	4 KETVIRTIS	2023	Renovuotų trumpų vietinių geležinkelių linijų kilometrai (iš viso).
3–12	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Renovuotos krovinių vežimui skirtos geležinkelių linijos		Km	0	150	4 KETVIRTIS	2023	Renovuotų krovinių vežimui skirtų geležinkelių linijų kilometrai (iš viso).
3–13	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Vietinės geležinkelių linijos		Km	500	827	4 KETVIRTIS	2025	Mažų vietinių linijų atnaujinimas. Kilometrai laikomi renovuotais taip: atsižvelgiama į visą ruožą, jei iki 2032 m. neplanuojama jokių papildomų investicijų; arba atsižvelgiama į geležinkelio kelio tiesinius kilometrus, jeigu buvo pakeisti visi jo elementai (bėgiai, pabėgiai ir balastas).
3–14	C3.I1 Parama geležinkelis	Tikslas	Vietinės krovininio geležinkelio linijos		Km	150	268	4 KETVIRTIS	2025	Krovininių linijų atnaujinimas.
3–15	C3.I2 PASTABA. Parama netaršių transporto priemonių paklausai	Tikslas	Ekologinis premijavimas		Skaičius	0	85 000	1 KETVIRTIS	2021	Nuo 2020 m. birželio mėn. skirtų ekologinių priemokų už įsigyjamas lengvąsias transporto priemones skaičius.
3–16	C3.I2 PASTABA. Parama netaršių transporto priemonių paklausai	Tikslas	Ekologinis premijavimas		Skaičius	0	127 000	1 KETVIRTIS	2022	2021 m. skirtų ekologinių priemokų už įsigyjamas lengvąsias transporto priemones skaičius.
3–18	C3.I3 Kasdienis judumas	Etapas	AFITF finansavimo susitarimai	Priėmimas AFITF valdyboje				1 KETVIRTIS	2021	AFITF valdyba priima finansavimo susitarimus.
3–19	C3.I3 Kasdienis judumas	Tikslas	Viešojo transporto infrastruktūra		Km	0	20	4 KETVIRTIS	2024	Renovuotų arba naujai sukurtų viešojo transporto rezervuotų juostų, bėgių ar geležinkelių kilometrų skaičius.
3–20	C3.I3 Kasdienis judumas	Tikslas	Viešojo transporto infrastruktūra		Km	20	53	2 KETVIRTIS	2026	Renovuotos, pritaikytos, modernizuotos ar naujai sukurtos viešojo transporto infrastruktūros kilometrų skaičius. Keturiose LKL E išplėtimo stotyse buvo atlikti renovacijos, modernizavimo ar pritaikymo darbai.
3–21	C3.I4 PASTABA. Transporto infrastruktūros darbų paspartinimas	Etapas	AFITF finansavimo susitarimai	Priėmimas AFITF valdyboje				1 KETVIRTIS	2021	AFITF valdyba priima finansavimo susitarimus.
3–22	C3.I4 PASTABA. Transporto infrastruktūros darbų paspartinimas	Etapas	ASP (pranc. l’Agence de Services et de Paiement) pasirašytas finansavimo susitarimas dėl naujų įkrovimo stotelių	Finansavimo susitarimų priėmimas ASP				4 KETVIRTIS	2021	ASP (l’Agence de Services et de Paiement) pasirašo finansavimo sutartį dėl naujų įkrovimo stotelių.
3–23	C3.I4 PASTABA. Transporto infrastruktūros darbų paspartinimas	Tikslas	Įkrovimo stotelės		Skaičius	0	1 500	2 KETVIRTIS	2023	Viešai prieinamų įkrovimo stotelių skaičius.
3–24	C3.I4 PASTABA. Transporto infrastruktūros darbų paspartinimas	Tikslas	Užbaigtų specialiai pažymėtų kelio juostų kilometrų skaičius		Km	0	20	2 KETVIRTIS	2023	Užbaigtų viešajam transportui arba bendroms kelionėms automobiliu skirtų eismo juostų kilometrų skaičius.
3–25	C3.I4 PASTABA. Transporto infrastruktūros darbų paspartinimas	Tikslas	Vandens keliuose įgyvendinti projektai		Skaičius	0	100	4 KETVIRTIS	2024	Užbaigti vandens kelių, įskaitant šliuzus ir užtvankas, atnaujinimo ir modernizavimo projektus.
3–26	C3.I4 PASTABA. Transporto infrastruktūros darbų paspartinimas	Etapas	Cross tinklo ir skaitinės jūrų reikalams skirtos sistemos modernizavimas	Pateikti darbų užbaigimo įrodymą				4 KETVIRTIS	2024	Cross tinklo ir skaitinės jūrų reikalams skirtos sistemos modernizavimo užbaigimas.
3–27	C3.I5 Valstybinių automobilių parko žalinimas	Tikslas	Prancūzijos administracijos įsigytų elektromobilių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių skaičius		Skaičius	0	1 291	2 KETVIRTIS	2021	Vidaus reikalų ministerijos, Muitų ir akcizų generalinio direktorato ir Teisingumo ministerijos turimų elektromobilių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių skaičius (bendras skaičius).
3–28	C3.I5 Valstybinių automobilių parko žalinimas	Tikslas	Prancūzijos administracijos įsigytų elektromobilių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių skaičius		Skaičius	1 291	4 200	3 KETVIRTIS	2023	Vidaus reikalų ministerijos, Muitų ir akcizų generalinio direktorato ir Teisingumo ministerijos turimų elektromobilių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių skaičius (bendras skaičius).
3–29	C3.I6 Uostų žalinimas	Etapas	AFITF finansavimo susitarimai	Priėmimas AFITF valdyboje				1 KETVIRTIS	2021	AFITF valdyba priima finansavimo susitarimus.
3–30	C3.I6 Uostų žalinimas	Tikslas	Naujos elektros jungtys dokuose		Skaičius	0	9	4 KETVIRTIS	2023	Užbaigtas naujų elektros energijos jungčių įrengimas uostų dokuose, pavyzdžiui, Havre-Rouen-Paris dokų tinkle, Marselio uoste arba Pointe des Grives doke Martinikos uoste.
3–31	C3.I6 Uostų žalinimas	Tikslas	Laivų registravimas		Skaičius	0	2	1 KETVIRTIS	2025	Registruoti elektriniai hibridiniai plūdurus klojantys laivai. Statybos data – nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2026 m. rugpjūčio mėn. Registruotasis savininkas yra „Armement des phares et balises“ (APB) paslauga.
3–32	C3.I7 Elektros tinklų atsparumo didinimas	Etapas	Projektų pradžia	Projektų pradžią įrodanti ataskaita				4 KETVIRTIS	2023	Elektros tinklų projektų kaimo vietovėse pradžia.

D.4 KOMPONENTAS. Žalioji energija ir technologijos

Prancūzija nustatė tikslą iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, ir tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Norint pasiekti šiuos tikslus reikia paspartinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų kuriamos ekologiškos technologijos. Investicijos į pagrindines tvarias technologijas padeda užtikrinti, kad Prancūzijos pramonė atsidurtų palankioje padėtyje, palyginti su besiformuojančiomis žaliosiomis rinkomis.

Atsižvelgiant į tai, šis Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas, kuriomis remiamos inovacijos žaliųjų technologijų srityje pagal ketvirtąją „Programą d’investissements d’avenir“(PIA4), apibrėžiant strategijas pagrindiniuose atrinktuose sektoriuose, susijusiuose su žaliąja pertvarka, ir remiant pramonę, kad ji imtųsi veiksmų toms strategijoms įgyvendinti. Tikimasi, kad tai bus naudinga ne tik PIA4 veiksmams ekologiškų inovacijų srityje, bet ir kitose srityse (pvz., skaitmeninių inovacijų, novatoriškų įmonių ir paramos mokymui, moksliniams tyrimams, panaudojimui ir inovacijų ekosistemoms – žr. 6 ir 9 komponentų priemones). Į šį komponentą taip pat įtrauktos dvi tikslingesnės investicinės priemonės:

Skatinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio plėtrą, kaip būdą remti ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, ir ii) remti aeronautikos pramonę siekiant įveikti dabartinius ekonominius sunkumus ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonės.

Šios priemonės padeda siekti perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslo ir klimato tikslo. Jos taip pat padeda įgyvendinti Prancūzijai skirtas rekomendacijas, kad su investicijomis susijusią politiką reikia orientuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, taip pat į mokslinius tyrimus ir inovacijas (2019 m. 3 KŠSR ir 2020 m. 3 KŠSR).

4.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (C4.R1): Programos „Programme d’investissements d’avenir“ ( PIA) valdymas

Šia reforma siekiama pagerinti programos „Ateities investicijos“ (pranc. Programme d ’investissements d’avenir) (PIA) valdymą, remiantis ankstesnių schemų patirtimi.

2010 m. Prancūzija inicijavo PIA schemas, siekdama skatinti ir finansuoti inovacijas strateginėse srityse – nuo idėjų atsiradimo iki naujų paslaugų ir produktų sklaidos rinkose. Šiuo metu Prancūzija vykdo ketvirtąją programą „Ateities investicijos“ (pranc. Programme d ’investissements d’avenir) (PIA4), apimančią penkerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2025 m., siekdama prisidėti prie Prancūzijos ateities formavimo 2030 m. laikotarpiu. PIA4 yra padalyta į dvi dalis: kryptingų inovacijų paprogramė („volet dirigé“), pagal kurią finansuojamos išskirtinės investicijos į prioritetinius sektorius ir pagrindines ateities technologijas; ir struktūrinė paprogramė („volet structurel“), skirta struktūrinėms investicijoms ir inovacijoms aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ekosistemose finansuoti.

Vykdant šią reformą, remiantis Comité de surveillance des investissements d’avenir rekomendacijomis, PIA4 bus taikomas aiškesnis strateginis vadovavimas, įsteigiant aukšto lygio Conseil interministériel de l’innovation, suburiančią atitinkamus ministrus prie Ministro Pirmininko, kad jie priimtų sprendimus dėl inovacijų politikos krypčių ir prioritetų. Pačios Comité de surveillance des investissements d’avenir misijos išplečiamos, kad jos patartų Conseil interministériel de l ’innovation plėtojant inovacijų politiką ir nustatant naujus investavimo prioritetus.

Inovacijos skatinamos taikant paspartinimo strategijas, kurias parengė specialios darbo grupės su mokslo ekspertais pagrindinėms prioritetinėms technologijoms ir rinkoms, turinčioms didelį augimo potencialą. Patvirtinus paspartinimo strategijas, skelbiami kvietimai pareikšti susidomėjimą ir (arba) kvietimai teikti pasiūlymus, kurie yra pritaikyti konkretiems kiekvienos strategijos poreikiams. Tada projektai atrenkami konkurso tvarka. Lėšos skiriamos paskelbus kvietimus teikti projektus ir atrenkant projektus. Vykdant šią reformą supaprastinami „paspartinimo strategijų“ rengimo ir įgyvendinimo procesai, siekiant užtikrinti labiau suformuluotą ir integruotą požiūrį (reguliavimo, fiskalinį, į paramą orientuotą ir t. t.) į nustatytas problemas ir prisidėti prie investicijų kokybės, taikant griežtus atrankos, stebėsenos ir sistemingo vertinimo procesus.

Prancūzija į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė kelias su PIA4 susijusias priemones ir šia reforma siekiama užtikrinti, kad šios priemonės būtų naudingos ne tik 1 investicijai į ekologiškas inovacijas, kurios yra dabartinio komponento dalis, bet ir kitose srityse (skaitmeninių inovacijų, novatoriškų įmonių ir paramos mokymui, moksliniams tyrimams, panaudojimui ir inovacijų ekosistemoms – žr. 6 ir 9 komponentų priemones).

1 investicija (C4.I1): Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos

Šiomis investicijomis siekiama paspartinti ir padidinti investicijas į pažangias technologijas, skirtas pereiti prie žaliosios ekonomikos, įgyvendinant ketvirtąją Programme d’investissements d’avenir (PIA4).

Šiomis investicijomis finansuojami inovacijų projektai, grindžiami septyniomis žaliosios pertvarkos spartinimo strategijomis, parengtomis pagal PIA4 volet dirigé.

Pirmojoje iš šių paspartinimo strategijų daugiausia dėmesio skiriama nuo iškastinio kuro nepriklausomam vandeniliui. Jis jau buvo patvirtintas 2020 m. rugsėjo mėn. ir pagal jį imamasi operatyvinių veiksmų, i) paskelbiamas kvietimas teikti projektus dėl Briques technologiques et démonstrateurs, kuriuo siekiama plėtoti arba tobulinti komponentus ir sistemas, susijusius su vandenilio gamyba, transportavimu ir naudojimu, ir remti parodomuosius projektus, ir ii) kuriami bendriems Europos interesams svarbūs vandenilio projektai (plg. 2 investiciją), prie kurių prisidedama PIA4 sistema.

Įgyvendinamos kitos šešios paspartinimo strategijos:

·Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, siekiant plėsti ir diegti esamus technologijų sprendimus, taip pat perversmines technologijas, kai reikia industrializuoti demonstracinį, patentuotą ir rinkai pateiktą novatorišką sprendimą. Visų pirma strategijoje daugiausia dėmesio skiriama procesų energijos vartojimo efektyvumo didinimui, pramonės energijos rūšių derinio (ypač šilumos) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir anglies dioksido neišskiriančių procesų diegimui bei anglies dioksido surinkimui ir saugojimui ar naudojimui.

·Tvarios žemės ūkio sistemos, taip pat remiant žemės ūkio įrangą, kuria prisidedama prie žaliosios pertvarkos, sudarant sąlygas pereiti nuo mechanizacijos prie išmaniosios ir susietosios žemės ūkio įrangos, pakeičiant arba apribojant iškastinio kuro ar sintetinių žaliavų naudojimą ir plėtojant efektyvių ir atsparių gyvūnų ir augalų populiacijų atranką.

·Perdirbtų medžiagų perdirbimas ir pakartotinis įkomponavimas, siekiant sukurti modelį, grindžiamą perdirbtomis žaliavomis, pakeičiančiomis pirmines medžiagas nuoseklioje ir integruotoje perdirbimo vertės grandinėje. Šiame etape pirmenybė teikiama penkioms medžiagoms: strateginiai metalai, plastikai, kompozitai, popierius/kartonas, tekstilė.

·Darnūs miestai ir novatoriški pastatai. Siekiant sumažinti miestų drieką, dėl kurios nukenčia žemės ūkio paskirties žemė ir gamtinės erdvės, ir užtikrinti, kad miestai efektyviau naudotų išteklius, būtų atsparesni, įtraukesni ir produktyvesni, šia strategija remiami novatoriški ir atkartojami teritoriniai demonstraciniai projektai, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma priemonių ir metodų, kuriais skatinamas didelio masto energinės pastatų renovacijos diegimas, nustatymui; medienos ir geogeneruotų medžiagų sektoriaus formavimui siekiant neutralizuoti anglies dioksido poveikį; ir miestų skaitmeninei pertvarkai bei dirbtiniam intelektui.

·Judumo skaitmenizacija ir dekarbonizacija, siekiant kontroliuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį spartinant sektoriaus žaliąją pertvarką, kartu plėtojant ir gerinant kasdienių transporto sprendimų pasiūlą visuose regionuose. Prioritetinės sritys yra operacijų ir infrastruktūros optimizavimas, skaitmeninė transformacija ir automatizavimas. Strategija siekiama atsižvelgti į visas transporto rūšis – ne tik keleivinį transportą, bet ir logistiką. Daugiausia dėmesio visų pirma skiriama sistemų ir paslaugų parodomiesiems ir bandomiesiems projektams, siekiant pašalinti plėtros kliūtis, išbandyti verslo modelius ir prireikus pasirengti reguliavimo sistemos prisitaikymui.

·Biologiniai produktai ir pramoninės biotechnologijos – tvarūs degalai, kuriais siekiama skatinti pramoninių biotechnologijų plėtrą Prancūzijoje, ir biologiniai produktai, visų pirma siekiant pakeisti naftos produktus. Taigi šia strategija siekiama plėtoti Prancūzijos bioproduktų ir tvarių degalų pramonės sektorių, visų pirma aeronautikos sektoriuje. Ja taip pat sprendžiamas biologinių produktų paklausos klausimas.

Kai šios strategijos bus patvirtintos iki 2021 m. pabaigos, bus skelbiami kvietimai teikti projektus arba kvietimus teikti paraiškas (kurie turi būti paskelbti iki 2022 m. pabaigos), siekiant atrinkti ir remti konkrečių veiksmų įgyvendinimą. Investicijos į Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra skirtos daliai susijusių išlaidų padengti.

Būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse kaip tinkamumo kriterijus įtraukiamas reikalavimas užtikrinti finansavimo paraiškoje nurodyto sprendimo poveikio aplinkai neutralumą, kad priemonė atitiktų Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą. Tai papildo faktą, kad, kai taikytina, aplinkosaugos kriterijai yra vieni iš projektų atrankos kriterijų ir kad reikalaujama, jog veiklos vykdytojai, remdamiesi vidaus ir išorės ekspertais, atliktų kritinę savo pasiūlymų analizę; kad žalioji pertvarka pagal įstatymą yra įvardyta kaip vienas iš PIA tikslų ir kad PIA valdymo organai turi užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinami, o tai stebima taikant specialų rodiklį. Dėl to neįtraukiama ši veikla: susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant tolesnį naudojimą; Dėl to i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą, neįtraukiama 9 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.

2 investicija (C4.I2): Plėtoti nuo iškastinio kuro nepriklausomą vandenilį

Šios priemonės tikslas – stiprinti Prancūzijos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos ir šio vandenilio naudojimo galutinės grandies galutinio vartojimo sektoriuose, pavyzdžiui, transporto ir pramonės sektoriuose, vertės grandines.

Pagal šią priemonę teikiama finansinė parama pagal bendriems Europos interesams svarbius vandenilio projektus (BEISP).

3 investicija (C4.I3): Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas

Šios priemonės tikslas – padėti aeronautikos pramonei įveikti dabartinius ekonominius iššūkius išlaikant ir įvairinant savo pajėgumus ir didinant savo aplinkosauginį ir skaitmeninį veiksmingumą; ir investuoti į pokyčius skatinančius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą siekiant sumažinti oro transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Priemonę sudaro: I) parama aeronautikos sektoriaus įmonių įvairinimui, modernizavimui ir skaitmeninei bei aplinkosauginei transformacijai ir ii) parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žaliųjų orlaivių technologijų srityje, siekiant parengti naujos kartos ultrasober arba nulinės taršos orlaivius.

4.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
4–1	C4.R1: Programos „ Programm e d’investiss ements d’avenir“ (PIA) valdymo reforma	Etapas	Peržiūrėtas „Programme d’investissements d’avenir“ valdymas	Įsigaliojimas	–	–	–	1 KETVIRTIS	2021	Įsigaliojęs teisės aktų pakeitimas ir pagrindų susitarimas, kuriuo nustatomas naujas valdymas, visų pirma: -Įkuriama tarpžinybinė inovacijų taryba, kuri suburtų ministrui pirmininkui atstovaujančius kompetentingus ministrus, ir priimtų sprendimus dėl inovacijų politikos krypčių ir prioritetų; -Būsimų investicijų priežiūros komiteto misijų išplėtimas siekiant konsultuoti tarpžinybinę inovacijų tarybą inovacijų politikos rengimo klausimais ir teikti konsultacinę nuomonę dėl naujų investavimo prioritetų nustatymo
4–2	C4.I1: Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos	Tikslas	Patvirtintų paspartinimo strategijų skaičius	–	Skaičius	0	7	4 KETVIRTIS	2021	Patvirtintų paspartinimo strategijų (dekarbonizuoto vandenilio, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, tvarių žemės ūkio sistemų, perdirbtų medžiagų perdirbimo ir pakartotinio įmontavimo, tvarių miestų ir novatoriškų) skaičius pastatai, skaitmeninimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas judumas, biožaliaviniai produktai ir pramoninės biotechnologijos – tvarūs degalai).
4–3	C4.I1: Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos	Etapas	Kvietimų teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą paskelbimas	Paskelbimas „Secrétariat Général pour l’Investissement“ (SGPI) interneto svetainėje	–	–	–	4 KETVIRTIS	2022	Paskelbti visi kvietimai teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą pagal šią priemonę strategijoms, priimtoms pagal 4–2 tikslą, techninėje užduotyje, be kita ko, kaip tinkamumo kriterijus, siekiant užtikrinti finansuojamo sprendimo paraiškų aplinkosauginį neutralumą.
4–4	C4.I1: Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos	Etapas	Sutarčių skyrimas Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas	„Secrétariat Général pour l’Investisseme nt“ (SGPI) ataskaita	–	–	–	4 KETVIRTIS	2023	Ministro pirmininko įgyvendinimo sprendimas, priimtas pasibaigus pagal 4–3 tarpinę reikšmę paskelbtiems kvietimams teikti pasiūlymus ir (arba) pareikšti susidomėjimą; sudaryti sutartis su paramos gavėjais sudarant ir pasirašant susitarimus arba kitas sutartis dėl lėšų skyrimo.
4–8	C4.I2: Plėtoti nuo iškastinio kuro nepriklausomą vandenilį	Etapas	Sprendimo skirti finansinę paramą privatiems projektų vykdytojams pagal BEISP vandenilio srityje, pasirašymas	Paskelbimas interneto svetainėje	–	–	–	3 KETVIRTIS	2022	Sprendimo skirti finansinę paramą privatiems projektų vykdytojams pagal BEISP vandenilio srityje, pasirašymas.
4–9	C4.I2: Plėtoti nuo iškastinio kuro nepriklausomą vandenilį	Tikslas	Elektrolizerių gamybos pajėgumai		MWeq per metus		140	4 KETVIRTIS	2025	Užsakytas ne mažesnis kaip 140 MWeq elektrolizerių gamybos linijos pajėgumas per metus (išreikštas sąnaudomis grindžiamu elektros energijos suvartojimu).
4–10	C4.I3: Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas	Tikslas	Projektų, atrinktų paramai iš investicijų rėmimo fondo gauti, skaičius	–	Skaičius	0	174	1 KETVIRTIS	2022	Projektų, atrinktų remiantis technine užduotimi, kurioje yra numatytas tinkamumo kriterijus, kuriuo reikalaujama, kad atrinktos priemonės prisidėtų prie perėjimo prie žaliosios ekonomikos, ir kurie turi būti remiami iš investicijų rėmimo fondo, siekiant skatinti įmonių įvairinimą, modernizavimą ir skaitmeninę bei aplinkos pertvarką (bendras skaičius).
4–11	C4.I3: Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas	Tikslas	Atrinktų MTP projektų, kuriais siekiama skatinti naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius ir efektyviai energiją vartojančius orlaivius, skaičius	–	Skaičius	0	200	4 KETVIRTIS	2022	MTP projektų, kuriais skatinami mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys ir efektyviai energiją vartojantys orlaiviai, atrinktų taikant tinkamumo kriterijų, pagal kurį atrinktais projektais prisidedama prie žaliosios pertvarkos, skaičius (bendras skaičius).
4–12	C4.I3: Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas	Tikslas	Remiamų projektų skaičius	–	Skaičius	0	140	4 KETVIRTIS	2025	Remiamų projektų skaičius. Jei projektas dar neįvertintas pagal 4–10 punktus, projektu i) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, siekiant skatinti įmonių įvairinimą, modernizavimą ir skaitmeninę bei aplinkos pertvarką, ir ii) orlaivių naudotojai (visų pirma oro uostai ir oro transporto bendrovės) neįtraukiami kaip projekto paramos gavėjai, kad būtų užtikrintas reikšmingos žalos nedarymo principo laikymasis.

E.5 KOMPONENTAS. Parama įmonėms

Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 5 komponentu siekiama šalinti investavimo kliūtis supaprastinant reglamentavimo aplinką, kad būtų remiamas dinamiškas atsigavimas. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad pagalbą gaunančios įmonės laikytųsi kitų kriterijų, pavyzdžiui, socialinės ir aplinkos transformacijos, kurios yra būtinos atsigavimui.

Komponentas susijęs su KŠSR 2019.4 ir 2020.4 dėl reguliavimo apribojimų mažinimo ir įmonių augimo skatinimo.

5.1.Reformų aprašymas

Reforma. Įstatymas dėl viešųjų veiksmų paspartinimo ir supaprastinimo (pranc. Loi ASAP)

2020 m. gruodžio mėn. paskelbto 13 ASAP įstatymo tikslas – priartinti administraciją prie piliečių, sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai ir supaprastinti administracines procedūras tiek įmonėms, tiek asmenims. Reformos tikslas – įgyvendinti kai kurias likusias įgyvendinimo nuostatas:

·Įstatyme numatyta, kad jeigu nagrinėjant pramoninį projektą reikėtų iš dalies pakeisti teisės aktus, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, projekto paraiškai ir toliau taikomos tos pačios teisės aktų nuostatos, kurios galiojo paraiškos pateikimo metu. Kai kurių aplinkos apsaugos nuostatų pakeitimai nustatomi atskiruose nutarimuose, pavyzdžiui, sąlygos, kuriomis aplinkos ministras gali prašyti iš naujo įvertinti paraišką dėl pramoninio projekto, tikslios sąlygos, kuriomis gali būti reikalaujama atlikti naują miesto planavimo projektų poveikio aplinkai vertinimą, arba terminai, iki kurių turi būti išduotas leidimas atlikti aplinkosauginius darbus, susijusius su civiline ekstremaliąja situacija.

·Įstatyme taip pat numatyta supaprastinti taisykles, taikomas vaistų pardavimui internetu. Pakanka, kad vaistinės praneštų apie interneto svetainės sukūrimą, o ne lauktų išankstinio leidimo.

·Konsultacinių komisijų racionalizavimas: panaikinama arba sujungiama daugiau kaip 15 komitetų, o konkrečios sujungimo ar panaikinimo sąlygos turi būti apibrėžtos atskiruose nutarimuose. Tarp komitetų, kurie turi būti panaikinti, yra Observatoire de la récidive arba Conseil supérieur de la mutualité, o kiti komitetai, pavyzdžiui, Conseil supérieur de l’égalité professionnelle ir Haut conseil ą l’égalité ( HCE), taip pat įvairūs konsultaciniai organai darbo santykių klausimais, sujungiami.

Reforma. Įmonių indėlis į ekonominę, socialinę ir aplinkos transformaciją ekonomikos atsigavimo kontekste

Ši reforma susijusi su 2021 m. finansavimo įstatymo (pranc. loi de finances), priimto konkrečiai siekiant užtikrinti, kad įmonės, gaunančios pagalbą pagal Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (ir apskritai nacionalinį planą), laikytųsi ekologinės pertvarkos požiūrio, skatintų lyčių lygybę ir įtrauktų savo darbuotojus bei juos informuotų apie iš valstybės gautų lėšų panaudojimą, 244 straipsniu. Juo įmonėms, gaunančioms pagalbą pagal nacionalinį planą „France Relance“, nustatomi šie įpareigojimai 14 :

·Visos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, iki 2022 m. gruodžio 31 d. (įmonių, kuriose dirba 51–250 darbuotojų, atveju – iki 2023 m. gruodžio 31 d.) turi paskelbti supaprastintą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio balansą 15 , kuris vėliau turi būti atnaujinamas kas trejus metus.

·Sugriežtinti įsipareigojimai lyčių lygybės darbo vietoje srityje. Įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų ir kurios gauna pagalbą pagal Prancūzijos ekonomikos gaivinimo planą, turi ne tik paskelbti bendrą balą, gautą taikant profesinės lygybės indeksą 16 , bet ir kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. paskelbti rezultatus, gautus pagal kiekvieną indeksą sudarantį subrodiklį. Šį leidinį taip pat galima rasti Darbo ministerijos interneto svetainėje. Be to, jei įmonės nepasiekė dekrete nustatytos ribos, jos privalo nustatyti ir paskelbti kiekvieno indekso rodiklio pažangos tikslus. Galiausiai įmonės, kurioms taikoma pareiga imtis taisomųjų priemonių dėl to, kad bendras indekso balas yra mažesnis nei 75 balai, privalo paskelbti šias taisomąsias priemones. Skelbimo tvarka buvo nustatyta 2021 m. kovo 10 d. dekretu Nr. 2021–265 ir 2022 m. vasario 25 d. dekretu Nr. 2022–243.

·Sustiprintas įmonių valdymas: per kasmetines konsultacijas dėl įmonės strateginių gairių, kurios jau numatytos teisės aktuose 17 , Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas informuojamas apie pagalbos, kurią įmonė gavo pagal gaivinimo plano priemones, sumą, pobūdį ir panaudojimą.

5.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
5–1	C5.R1. ASAP įstatymo įgyvendinimas	Etapas	Įstatymas Nr. 2020–1525 (loi ASAP)	Įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	ASAP įstatymo įgyvendinimo nutarimų, apimančių bent šiuos dalykus, įsigaliojimas: -Narystės sporte ir sveikatos pažymėjimo įsigijimo ir (arba) atnaujinimo nuostatų įgyvendinimas -Nurodymai dėl aplinkosaugos leidimų prašymų skubiais civiliniais atvejais -Nuostatos, susijusios su susitarimais dėl pelno pasidalijimo, dalyvavimo ar darbuotojų taupymo plano
5–2	C5.R2 Įmonių indėlis į ekonominius, socialinius ir aplinkos pokyčius	Etapas	Įstatymo Nr. 2020–1721 (loi de finances) 244 straipsnis 2021)	Skelbimas Darbo ministerijos interneto svetainėje (parodomieji rodikliai)				1 KETVIRTIS	2023	Įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų ir kurios gauna pagalbą pagal Prancūzijos ekonomikos gaivinimo planą, atveju – kiekvieno indeksą sudarančio subrodiklio rezultatų paskelbimą, o įmonių, kurių bendras balas yra mažesnis už dekrete nustatytą ribą, atveju – kiekvienam iš šių subrodiklių nustatytus pažangos tikslus.

F.6 KOMPONENTAS. Technologinis suverenumas ir atsparumas Apie 2,2 proc.

Prancūzijos išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai dalis BVP, 2019 m. siekusi maždaug 2,2 %, tebėra mažesnė už Lisabonos strategijoje nustatytą 3 % tikslą ir mažesnė už pirmaujančių šalių inovacijų ir technologijų srityje dalį.

Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 6 komponento tikslas – remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų pagerintas Prancūzijos inovacijų diegimo veiksmingumas ir strateginis bei technologinis savarankiškumas. Jame daugiausia dėmesio skiriama strateginių technologijų ir inovacijų plėtojimui svarbiausiuose ateities sektoriuose, siekiant sustiprinti Prancūzijos pozicijas šiuose sektoriuose ir padidinti ekonomikos atsparumą.

Šiame kontekste komponentas apima dvi horizontaliąsias investicijas pagal ketvirtąją programą Programme d’Investissments d’Avenir (PIA4): I) viena iš jų siekiama remti pagrindinių skaitmeninių rinkų (kibernetinio, debesijos, kvantinių technologijų, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto ir kultūros bei kūrybos sektorių) plėtrą, kad būtų sustiprinta Prancūzijos pozicija strateginiuose ateities sektoriuose; II) antroji – įmonių inovacijoms strateginiuose sektoriuose remti. Šis komponentas taip pat apima investicijas, kuriomis remiamas kosmoso sektorius ir kosmoso mokslinių tyrimų finansavimas, taip pat investicijas, kuriomis remiamas užimtumas MTP srityje. Šias investicijas papildo reforma (Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas), kuria siekiama padidinti viešąjį MTP finansavimą, padidinti mokslinės karjeros patrauklumą ir sustiprinti verslo ir akademinės bendruomenės ryšius.

Šis komponentas padeda įgyvendinti Prancūzijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2019.3 ŠSR) arba „investicijas sutelkti į [...] mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2020.3 ŠSR).

6.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Mokslinių tyrimų programavimo įstatymo struktūriniai aspektai

Šios priemonės tikslas – remti mokslinius tyrimus ir stiprinti mokslo ir ekonomikos ryšį.

Šią priemonę sudaro Mokslinių tyrimų programavimo įstatymo veiksmų įgyvendinimas priimant dekretus 18 , įskaitant tuos, kuriais siekiama padidinti viešąjį mokslinių tyrimų finansavimą ir įdarbintų darbuotojų skaičių.

Investicijos į C6-I1: Darbo vietų išsaugojimas privačiuose MTTP

Šia priemone remiamas užimtumas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje stiprinant valstybinių mokslinių tyrimų laboratorijų ir privačių įmonių bendradarbiavimą, padedant jauniems absolventams rasti darbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriuje ir sudarant sąlygas įmonių tyrėjams ugdyti savo įgūdžius ir didinti įsidarbinimo galimybes.

Atsižvelgiant į įmonės ir ne pelno organizacijos, vykdančios mokslinių tyrimų veiklą, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį, pagal priemonę leidžiama padengti dalį MTP darbuotojų, paskirtų vykdyti šį bendradarbiavimą, atlyginimo. Priemonę sudaro keturi veiksmai:

·Įmonės, skiriančios MTTP darbuotojus 12–24 mėnesių laikotarpiui valstybinėms mokslinių tyrimų laboratorijoms pagal bendrą mokslinių tyrimų projektą, kai atitinkamas (-i) mokslo darbuotojas (-ai) projektui skiria ne mažiau kaip 80 % savo laiko, įskaitant 50 % mokslinių tyrimų laboratorijose.

·Bendrovės, leidžiančios MTTP darbuotojams pradėti doktorantūros studijas per savo karjerą 36 mėnesių laikotarpiui, kai mokslo darbuotojas (-ai) įdarbinamas (-i) daktaro laipsniui gauti visą darbo dieną ir 50 % savo darbo laiko praleidžia mokslinių tyrimų laboratorijoje.

·Viešojoje mokslinių tyrimų institucijoje magistro laipsnį turintys jauni absolventai, 12–24 mėnesių laikotarpiui paskirti dirbti įmonėje pagal bendrą mokslinių tyrimų projektą, pagal kurį mokslo darbuotojas (-ai) projekte dirba ne mažiau kaip 80 proc. savo darbo laiko, įskaitant ne mažiau kaip 50 proc. darbo įmonėje laiko.

·Viešojoje mokslinių tyrimų institucijoje įdarbinti jauni doktorantūros studijas baigę absolventai, kurie 12–24 mėnesių laikotarpiui pradeda pramonės doktorantūros studijas, per kurias mokslo darbuotojas (-ai) projektui skiria ne mažiau kaip 80 proc. savo laiko, įskaitant ne mažiau kaip 50 proc. darbo laiko įmonėje.

Pagal šią priemonę padengiama 50–80 proc. atitinkamų mokslo darbuotojų atlyginimo (taikant fiksuotą viršutinę ribą), atsižvelgiant į bendradarbiavimo rūšį, be to, mokslinių tyrimų laboratorijai per metus suteikiamas 15000 EUR paramos paketas vienam mokslo darbuotojui. Parama teikiama visą bendradarbiavimo projektų laikotarpį ir po to nutraukiama. Šia priemone iš viso remiama 1200 tyrėjų.

Investicijos C6-I2: Inovacijos siekiant mūsų verslo modelių atsparumo

Šios priemonės tikslas – remti investicijas į pagrindinių skaitmeninių technologijų plėtrą pagal ketvirtosios „Programme d’Investissements d’Avenir“ (PIA4) volet dirigé.

Pagal ją visų pirma finansuojami projektai, kuriems taikomos toliau aprašytos šešios paspartinimo strategijos:

·Kvantinių technologijų plėtros strategija: skaičiavimo srityje siekiama iki 2024 m. turėti išsamų pirmosios kartos bendrojo kvantinio kompiuterio prototipą. Juo taip pat siekiama įvaldyti kvantines technologijas (įskaitant greitintuvus, simuliatorius ir kvantinius kompiuterius, kvantinės kompiuterijos verslo programinę įrangą, jutiklius, ryšių sistemas), siekiant padvigubinti Prancūzijos specialistų rezervą rengiant 6600 gydytojų, magistrantūros, inžinierių ir technikų mokymus, ir užtikrinti Prancūzijos savarankiškumą tiekiant išteklius kvantinėms technologijoms kurti. Strategija taip pat siekiama valdyti itin svarbius pramonės pajėgumus kvantinių technologijų srityje, visų pirma investuojant į kvantinėms technologijoms reikalingą kriogeniką ir lazerius. Ja taip pat siekiama sukurti visą Silicio 28 pramoninės gamybos grandinę, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas galimai kvantinio bito gamybai.

·Kibernetinio saugumo strategija. Strategijos tikslas – paspartinti inovacijas, kad Prancūzija įgytų svarbiausių technologijų ypatingos svarbos prietaikose (pvz., pramonės, sveikatos ir judumo), ir sustiprinti pramonės ir visuomenės kibernetinio saugumo pajėgumus. Siekiama sudaryti sąlygas sektoriui padidinti savo apyvartą, padvigubinti darbo vietų skaičių šiame sektoriuje ir padėti kurti pasaulyje pirmaujančias šio sektoriaus įmones.

·Švietimas ir skaitmeninė strategija: strategija apima skaitmeninę švietimo pertvarką nuo vaikų darželio iki universiteto, siekiant spręsti švietimo sistemos veiksmingumo klausimą, remti „EdTech“ 19 ir remti Prancūzijos lyderystę šiame sektoriuje. Ja siekiama mokyti mokytojus novatoriškos pedagoginės praktikos ir padėti esamoms įmonėms gauti lėšų.

·Kultūros ir kūrybos pramonės strategija: Strategija siekiama plėtoti skaitmeninio turinio gamybą. Investicijomis remiamos sektoriaus technologinės inovacijos, skaitmeninė kūryba ir sklaida. Siekiama padvigubinti dabartinį perėjimo nuo MVĮ prie kultūros įmonių ETI tempą, padidinti eksporto apyvartą ir iki 2025 m. sukurti kultūros centrus bandomosioms teritorijoms drėkinti.

·Strategija dėl 5G ir būsimų telekomunikacijų technologijų: Šios strategijos tikslas – kurti su telekomunikacijų tinklais susijusius sprendimus ir užtikrinti visapusišką šių sprendimų kontrolę remiant tiekimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei mokymą, kartu plėtojant 5G naudojimą regionų ir pramonės naudai. Strategija siekiama plėtoti 5G ryšio naudojimą pažangiausiuose pramonės sektoriuose ir remti pažangiųjų regionų diegimą. Juo taip pat siekiama investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą ne tik 5G ir 6G (būsimos tinklo technologijos, nevienalytis prijungtų objektų junglumas, tinklų energijos vartojimo efektyvumas ir kt.). Ja taip pat siekiama patenkinti gebėjimų poreikius, susijusius su būsimų tinklų kūrimu ir diegimu.

·Debesijos spartinimo strategija: strategijos tikslas – sukurti konkurencingus debesijos sprendimus technologijų segmentuose (infrastruktūroje, platformose ir programinėje įrangoje), siekiant paremti Prancūziją ir Europos lyderystę šios svarbios technologijos srityje, be kita ko, įgyvendinant svarbų bendros svarbos projektą, skirtą naujos kartos ir tinklo paribio kompiuterijos infrastruktūrai ir paslaugoms, kurio viena iš koordinatorių yra Prancūzija. Tikėtinas poveikis – patikimų debesijos paslaugų, kuriomis siekiama sumažinti anglies pėdsaką, plėtojimas ir duomenimis grindžiamos ekonomikos kūrimas.

Pradėjus įgyvendinti strategijas, skelbiami kvietimai pareikšti susidomėjimą ir kvietimai teikti paraiškas, pritaikyti prie konkrečių kiekvienos strategijos poreikių. Projektai (kuriuos paprastai vykdo bendrovės arba mokslinių tyrimų subjektai) atrenkami konkurso tvarka.

Asignavimai skiriami paskelbus kvietimus teikti projektus ir atrenkant projektus.

Būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse kaip tinkamumo kriterijus įtraukiamas reikalavimas užtikrinti finansavimo paraiškoje nurodyto sprendimo poveikio aplinkai neutralumą, kad priemonė atitiktų Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą. Tai papildo faktą, kad, kai taikytina, aplinkosaugos kriterijai yra vieni iš projektų atrankos kriterijų ir kad reikalaujama, jog veiklos vykdytojai, remdamiesi vidaus ir išorės ekspertais, atliktų kritinę savo pasiūlymų analizę; kad žalioji pertvarka pagal įstatymą yra įvardyta kaip vienas iš PIA tikslų ir kad PIA valdymo organai turi užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinami, o tai stebima taikant specialų rodiklį. Dėl to neįtraukiama ši veikla: susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant tolesnį naudojimą; Dėl to i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą, neįtraukiama 20 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 21 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 22 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 23 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.

Investicijos C6-I3: Parama novatoriškoms įmonėms

Šios priemonės tikslas – finansuoti MTTP investicijas į novatoriškas įmones pagal ketvirtosios „Programme d’Investissements d’Avenir “ (PIA4) „volet structurel “. Ji skirta novatoriškoms įmonėms, kurioms atskirai arba pagal bendradarbiavimo programas reikia galimybių gauti finansavimą, kad būtų padengta su jų MTTP projektais susijusi rizika. Ji apima:

·Pradedančiųjų įmonių ir MVĮ inovacijų konkursai: ši pagalba padeda kurti ir plėsti novatoriškas technologijų įmones, teikiant pagalbą, skirtą padėti jauniems mokslininkams kurti verslą, pasinaudoti viešųjų mokslinių tyrimų rezultatais ir galiausiai finansuoti didelį potencialą turinčias pradedančiąsias įmones ir MVĮ inovacijų projektus. Inovacijų konkursų nugalėtojai yra iš kelių sektorių: skaitmeninės ekonomikos, sveikatos, transporto ir tvaraus judumo, atsinaujinančiosios energijos ir kt.

·Parama struktūrizuotiems MTTP projektams: ši pagalba teikiama kartu su bendradarbiavimo projektais, kuriuose dalyvauja didelės įmonės, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės (toliau – ETI 24 ), skatinant bendradarbiauti su mokslinių tyrimų laboratorijomis įgyvendinant projektus, susijusius su „Comités stratégiques de filičre“. Šie projektai suburia mažiausiai dviejų bendrovių konsorciumą, siekiant sukurti sinergiją ir skatinti žinių perdavimą, taip pat stiprinti naujų novatoriškų produktų ar paslaugų išsamumą ir technologinį intensyvumą.

Būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse kaip tinkamumo kriterijus įtraukiamas reikalavimas užtikrinti finansavimo paraiškoje nurodyto sprendimo poveikio aplinkai neutralumą, kad priemonė atitiktų Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą. Tai papildo faktą, kad, kai taikytina, aplinkosaugos kriterijai yra vieni iš projektų atrankos kriterijų ir kad reikalaujama, jog veiklos vykdytojai, remdamiesi vidaus ir išorės ekspertais, atliktų kritinę savo pasiūlymų analizę; kad žalioji pertvarka pagal įstatymą yra įvardyta kaip vienas iš PIA tikslų ir kad PIA valdymo organai turi užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinami, o tai stebima taikant specialų rodiklį. Dėl to neįtraukiama ši veikla: susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant tolesnį naudojimą; Dėl to i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą, neįtraukiama 25 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 26 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 27 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 28 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.

Investicijos C6-I4: Kosmosas

Šia priemone remiami trys atskiri veiksmai:

·165000000 EUR ad hoc įnašas Europos kosmoso agentūrai (EKA), skirtas reaguoti į EKA paskelbtus kvietimus finansuoti kosmoso programas, pavyzdžiui, mokslines misijas, palydovinių programų kūrimą arba programos „Ariane 6“ – Europos kosmoso agentūros (EKA) valdomos raketų paleidimo sistemos kūrimo programos – finansavimą. Šios programos grindžiamos savanoriškais valstybių narių įnašais (neprivaloma programa). Savarankiška prieiga prie kosmoso yra itin svarbi siekiant sudaryti sąlygas Europos mokslo ir tyrimų misijoms, taip pat ES kosmoso programų, pvz., GALILEO ir „Copernicus“, vykdymui.

·Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai šiais būdais: I) viešieji pirkimai, apimantys tik su Nacionaliniu kosmoso studijų centru (CNES) apibrėžtų strateginių technologijų, naudojamų tiek civilinėms, tiek dvejopoms reikmėms, mokslinius tyrimus; II) kvietimai teikti pasiūlymus dėl projektų kosmoso sektoriui svarbiose srityse, pvz., optinio ryšio, lanksčių telekomunikacijų sistemų ir palydovinių telekomunikacijų terminalų; III) kvietimas teikti projektus, kuriais remiamos pagrindinės technologijos nanopalydovų srityje; IV) nacionalinį konkursą dėl kosmoso taikmenų („Kosmoso ekskursija 2021 m.“), per kurį atrenkami MTP projektai, skirti novatoriškoms ir perspektyvioms kosmoso taikmenoms, kurias valdo startuoliai arba MVĮ;

·Projektai Vernone – vietoje, kurioje EKA turėtų atlikti pirmuosius bandymus, kad sukurtų daugkartinį ir nebrangų raketų variklį „Prometheus“. Šia priemone remiamas raketų variklio bandymo įrenginio Vernone modernizavimas ir 10 hektarų saulės baterijų plokščių parko, kuris generuos elektros energijos kiekį, reikalingą statybvietei reikalingam vandenilio kiekiui pagaminti elektrolizės būdu, sukūrimas. Galiausiai šia priemone remiamas projektas, pagal kurį vietoje pagamintas vandenilis, kaip šalutinis pramoninių procesų produktas (pranc. hydrogčne fatal), regeneruojamas kuro elemente.

6.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
6–1	C6.R1 Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas	Tikslas	Loi Nr. 2020–1674 du 24 décembre 2020 – Dekretų įsigaliojimas		Nutarimų dalis 0 proc.	0 %	60 %	4 KETVIRTIS	2023	IV ketv. Įsigaliojo ne mažiau kaip 60 proc. nutarimų.
6–2	C6.R1 Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas	Tikslas	2020 m. gruodžio 24 d. Loi Nr. 2020–1674. Įdarbinimas einant pareigas		Asmuo	0	100	4 KETVIRTIS	2022	Asmenų, įdarbintų jiems dar einant pareigas, skaičius (bendras 2021–2022 m.).
6–3	C6.R1 Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas	Tikslas	2020 m. gruodžio 24 d. Loi Nr. 2020–1674 – viešojo mokslinių tyrimų finansavimo padidinimas		Sumos dydis	12,9 mlrd. EUR	14,7 mlrd. eurų	3 KETVIRTIS	2025	Viešojo mokslinių tyrimų finansavimo padidėjimas, palyginti su 2020 m., kaip matyti iš vyriausybės parengtų biudžeto dokumentų.
6–4	C6.I1 Užimtumo MTTP srityje išsaugojimas	Tikslas	MTTP darbuotojų, kuriems taikoma priemonė, skaičius		Asmuo	0	1 200	4 KETVIRTIS	2022	Bendras MTP darbuotojų, gaunančių paramą pagal keturis veiksmus, kuriais remiamas užimtumas MTP srityje, skaičius.
6–5	C6.I2 PASTABA. PIA – Pagrindinės skaitmeninės technologijos	Tikslas	Patvirtintų strategijų skaičius		Skaičius	0	6	4 KETVIRTIS	2021	Visos šešios strategijos (kvantinės technologijos, kibernetinis saugumas, skaitmeninis švietimas, kultūros ir kūrybos pramonė, 5G, debesija) buvo patvirtintos ir paskelbtos „Secrétariat Général pour l’Investissement“ (SGPI) interneto svetainėje.
6–6	C6.I2 PASTABA. PIA – Pagrindinės skaitmeninės technologijos	Etapas	Kvietimo teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą paskelbimas	Paskelbimas „Secrétariat Général pour l’investissement“ (SGPI) interneto svetainėje				4 KETVIRTIS	2023	Visi kvietimai teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą pagal šią priemonę, paskelbti dėl pagal 6–5 tikslą priimtų strategijų, kurių techninėje užduotyje, be kita ko, yra numatytas tinkamumo kriterijus, kuriuo siekiama užtikrinti finansuojamų sprendimų paraiškų aplinkosauginį neutralumą.
6–7	C6.I2 PASTABA. PIA – pagrindinės skaitmeninės technologijos	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas	„Secrétariat Général pour l’Investisse ment“ (SGPI) ataskaita				4 KETVIRTIS	2024	Ministro pirmininko įgyvendinimo sprendimas, priimtas pasibaigus pagal 6–6 tarpinę reikšmę paskelbtiems kvietimams teikti pasiūlymus ir (arba) pareikšti susidomėjimą; sudaryti sutartis su paramos gavėjais sudarant ir pasirašant dotacijos susitarimus arba kitus susitarimus dėl lėšų skyrimo.
6–8	C6.I3 PIA novatoriškos įmonės	Etapas	Kvietimo teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą paskelbimas	Paskelbimas „Secrétariat Général pour l’Investisse ment“ (SGPI) interneto svetainėje				4 KETVIRTIS	2022	Visi kvietimai teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą pagal šią priemonę, paskelbti dėl inovacijų pagalbos, įskaitant inovacijų konkursus startuoliams ir MVĮ, ir mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kurių techninė užduotis apima tinkamumo kriterijų, siekiant užtikrinti finansuojamo sprendimo paraiškų aplinkosauginį neutralumą.
6–9	C6.I3 PIA novatoriškos įmonės	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas	„Secrétariat Général pour l’Investissement“ (SGPI) ataskaita				4 KETVIRTIS	2024	Ministro pirmininko įgyvendinimo sprendimas, priimtas pasibaigus pagal 6–8 tarpinę reikšmę paskelbtiems kvietimams teikti pasiūlymus ir (arba) pareikšti susidomėjimą; sudaryti ir pasirašyti sutartis su paramos gavėjais dėl pagalbos skyrimo.
6–10	C6.I4 PASTABA. Kosmosas	Tikslas	Sutarčių sudarymas su paramos gavėjais		Sumos (mln.)	0	200	1 KETVIRTIS	2022	200000000 EUR vertės sutarčių su paramos gavėjais pagal i) kvietimus teikti pasiūlymus kosmoso sektoriui svarbiose srityse ir nacionalinę konkurenciją kosmoso taikmenų srityje („Space Tour 2021“); ir ii) projektai Vernone (vandenilio atgavimas, saulės baterijų plokščių parkas, raketinių variklių bandymo įrenginių modernizavimas).
6–11	C6.I4 PASTABA. Kosmosas	Tikslas	Gavėjų skaičius		Skaičius	0	80	1 KETVIRTIS	2022	Kvietimų teikti projektus kosmoso sektoriui svarbiose srityse ir nacionalinės konkurencijos kosmoso taikmenų srityje gavėjų skaičius („Space Tour 2021“).
6–12	C6.I4 PASTABA. Kosmosas	Etapas	Investicijos į „Ariane 6“	Nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) vykdoma tolesnė veikla, susijusi su Europos kosmoso agentūros veiklos pažanga				4 KETVIRTIS	2024	Programos „Ariane 6“ įgyvendinimas.

G.7 KOMPONENTAS. Valstybės, teritorijų, įmonių skaitmeninimas, kultūra

Šis Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas yra susijęs su investicijomis ir reformomis valstybės, teritorijų, MVĮ skaitmeninimo srityje, parama kultūros sektoriui ir administracinio supaprastinimo bei viešųjų finansų srities reformomis.

Kaip pabrėžė Nacionalinė produktyvumo taryba, skaitmeninimas, visų pirma įmonių, yra labai svarbus našumui Prancūzijoje didinti.

Valstybės skaitmenizacija siekiama ne tik pagerinti viešojo administravimo rezultatus atliekant technologinius patobulinimus, bet ir prisidėti prie didesnio įtraukumo, papildant supaprastinimo ir decentralizavimo komponento reformas (3DS įstatymas).

Paramos kultūros sektoriams priemonėmis siekiama atgaivinti smarkiai paveiktą sektorių, skiriant tikslines investicijas į renovaciją, paveldą, užimtumą meno srityje ir mokymo, kino, spaudos ir knygų sektorių modernizavimą, daugiausia dėmesio skiriant perėjimui prie klimato kaitos ir jaunimui.

Galiausiai, šiomis dviem viešųjų finansų reformomis prisidedama prie reagavimo į 2019 m. 1.2 KŠSR ir 2020 m. 1.1 KŠSR dėl valstybės skolos ir išlaidų valdymo, visų pirma užtikrinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą po COVID-19 krizės.

Investicijomis į skaitmeninimą prisidedama prie 2019 m. 3.3 KŠSR ir 2020 m. 3.4 ir 3.7 KŠSR, susijusių su skaitmenine infrastruktūra. Supaprastinimo reformomis atsižvelgiama į tam tikras 2020 m. 4.1 ir 4.2 KŠSR dėl verslo aplinkos dalis. Investicijos į kultūrą padeda paankstinti viešąsias investicijas į paveldo renovacijos darbus (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2020.3.2) ir sušvelninti krizės poveikį užimtumui (KŠSR 2020.2.1). Galiausiai viešųjų finansų reformomis įgyvendinamos tam tikros konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų 2019.1.3 (išlaidų taupymas ir veiksmingumas) ir 2020.1.1 (fiskalinė politika, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą) dalys.

7.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (C7.R1): Įstatymas dėl diferenciacijos, decentralizacijos, dekoncentracijos ir įvairių priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti vietos viešuosius veiksmus (3DS)

Priemonės tikslas – užtikrinti, kad vietos viešosios paslaugos būtų veiksmingesnės ir lengviau pritaikomos, atsižvelgiant į vietos poreikius.

Šią priemonę sudaro Įstatymo dėl diferencijavimo, decentralizavimo, dekoncentravimo ir supaprastinimo (3DS įstatymas) įsigaliojimas ir įstatyme nustatyto diferencijavimo principo vertinimas.

2 reforma (C7.R2): Pagrindinis įstatymas dėl eksperimentų supaprastinimo pagal Konstitucijos 72 straipsnio ketvirtą pastraipą

Priemonės tikslas – išsaugoti vietos valdžios institucijų „diferencijavimo teisę“, supaprastinant pagal Konstitucijos 72 straipsnio ketvirtą pastraipą atliekamus eksperimentus.

Priemonę sudaro teisės akto įsigaliojimas ir vietos valdžios institucijų pateiktų eksperimentų pasiūlymų vertinimo ataskaitų skelbimas.

3 reforma (C7.R3): Valstybės tarnybos pertvarkymas

Pertvarkant viešąją paslaugą siekiama spręsti keletą uždavinių: užtikrinti, kad viešoji tarnyba būtų labiau reprezentatyvi visuomenei, prisidėti prie jaunimo ir žemos kvalifikacijos asmenų profesinės integracijos, diegti naujoves darbo organizacijose, vertinti nuopelnus, kompetenciją, įsipareigojimus, užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir kovoti su visų formų diskriminacija. Ši politika grindžiama 2019 m. rugpjūčio 6 d. įstatymo dėl valstybės tarnybos pertvarkymo įgyvendinimu.

Priemonę sudaro dviejų veiksmų planų įgyvendinimas.

Viešosios tarnybos specializacijos veiksmų planas grindžiamas 8 priemonėmis: 1) valstybės ir darbdavio prekės ženklo kūrimas, 2) įdarbinimo procesų organizavimas, 3) subjektų profesionalumo didinimas ir mokymas, 4) naujų dalyvių integracijos gerinimas, 5) interneto svetainės „Place de ľemploi public“ pertvarkymas, 6) pirkimas, 7) talentų grupių kūrimas ir 8) strateginis įdarbinimo valdymas.

Lygių galimybių veiksmų planas grindžiamas trimis ramsčiais: 1) jaunų talentų nustatymas ir rėmimas visoje šalyje siekiant sėkmės; 2) naujas atrankos į valstybės tarnybą egzaminas; 3) siekti, kad profesinė karjera būtų vykdoma be diskriminacijos.

Šiuose dviejuose veiksmų planuose numatyti veiksmai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

4 reforma (C7.R4): Viešųjų finansų valdymas

Šios viešųjų finansų valdymo reformos tikslas – nustatyti valstybės finansų konsolidavimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu strategiją. Ši strategija grindžiama Commission sur l’Avenir des Finances Publiques ( 2021 m. kovo 18 d. ataskaita) rekomendacijomis. Kai kurios iš šių rekomendacijų įgyvendinamos laiku įsigaliojus pagrindiniam įstatymui, kuris bus taikomas 2023 m. biudžetui, ir kitam viešųjų finansų programavimo įstatymui. Pagrindiniu įstatymu išplečiamos Aukščiausiosios viešųjų finansų tarybos prerogatyvos ir nustatoma valdžios sektoriaus išlaidų daugiametė taisyklė. Šiomis išlaidų taisyklėmis užtikrinamas metinių biudžeto sąskaitų ir daugiamečių tikslų nuoseklumas. Šios naujos valdymo sistemos įgyvendinimas, taip pat daugiametė viešųjų finansų trajektorija, leidžianti stabilizuoti ir vėliau sumažinti skolos santykį, nustatoma naujame 2023 m. viešųjų finansų programavimo įstatyme. Vyriausybė taip pat įgyvendina Covid-19 skolos atskyrimo strategiją, kuria siekiama specifinius išteklius skirti jos grąžinimui.

5 reforma (C7.R5): Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas

Šios priemonės tikslas – po krizės atlikti viešųjų išlaidų vertinimą, siekiant nustatyti veiksmingiausias išlaidas, kuriomis skatinamas augimas, socialinė įtrauktis ir ekologinė bei skaitmeninė pertvarka.

Priemonę sudaro reformų rezultatų, susijusių su viešųjų veiksmų veiksmingumu per prezidento kadenciją, įvertinimas, Audito Rūmų paskelbta viešųjų finansų audito ataskaita ir nuo 2023 m. atliekamas reguliarus viešųjų išlaidų kokybės vertinimas, kuriuo remiamas būsimų biudžeto teisės aktų rengimas.

1 investicija (C7.I1): Įmonių skaitmeninimas

Šios priemonės tikslas – modernizuoti įmones.

Šią priemonę sudaro paramos įmonėms didinimas siekiant skatinti skaitmenines investicijas pagal schemą „Ateities pramonė“.

2 investicija (C7.I2): Valstybės ir teritorijų skaitmeninis modernizavimas

Šiomis investicijomis nustatomi skaitmeniniai novatoriški metodai, kuriais sudaromos sąlygos pagerinti viešųjų veiksmų efektyvumą ir valstybės tarnautojų darbo aplinkos kokybę, be kita ko, e. judumo srityje.

Šiuo tikslu projektams skirtu Viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninio paketo fondas modernizuojamos valstybės pareigūnų darbo vietos, o Inovacijų ir skaitmeninės transformacijos fondas remia didelio poveikio skaitmenines iniciatyvas valstybės ir vietos valdžios institucijose, kartu remdamas skaitmeninį sektorių.

Siekiant sukurti veiksmingesnę, bendradarbiavimu grindžiamą ir mobilesnę skaitmeninę darbo aplinką valstybės darbuotojams, finansuojami projektai skirstomi į penkias temas: geresni duomenų perdavimo tinklų veiklos rezultatai; valstybės pareigūnų federacinio skaitmeninio identifikavimo plėtojimas; saugių nuotolinės prieigos prie skaitmeninių priemonių sprendimai; bendrų komunikacijos sprendimų tarpžinybiniu lygmeniu; ir parama vadovams ir grupėms įsigyjant skaitmeninius darbo metodus.

Siekiant skatinti skaitmenines inovacijas ir spartinti valstybės skaitmeninę transformaciją, finansuojami projektai priskiriami aštuonioms temoms: piliečių ir įmonių dažniausiai naudojamų administracinių procedūrų kokybė dematerializacija; nauja vietinė skaitmeninė viešoji politika; geriausios skaitmeninės patirties, įgytos teikiant vietos valstybines paslaugas, plėtojimas; viešojo skaitmeninio sektoriaus profesionalumo didinimas; duomenų naudojimo vykdant viešuosius veiksmus plėtojimas; tyrimai ir eksperimentai su besiformuojančių skaitmeninių technologijų ir metodų naudojimu; vietos valdžios institucijų skaitmeninė transformacija; parama struktūrizuojant projektus, kuriuose sutelkiami įvairūs transformacijos svertai.

3 investicija (C7.I3): Valstybės paslaugų kibernetinis saugumas

Investicijomis remiamas viešųjų paslaugų kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimas; skatinti konkurencingos ir novatoriškos kibernetinio saugumo pasiūlos plėtojimą ekonomikos ir visuomenės naudai ir stiprinti gebėjimą užkirsti kelią kibernetinio saugumo atakoms ir į jas reaguoti.

Visų pirma įgyvendinami šie projektai:

·reagavimo į incidentus grupių steigimas teritorijose;

·diagnostikos ir saugumo priemonių paketų, skirtų reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams, diegimą,

·saugumo produktų įsigijimas valstybės ir viešųjų paslaugų naudai;

·nacionalinių pajėgumų aptikti kibernetinius išpuolius didinimas.

4 investicija (C7.I4): Valstybės skaitmeninis modernizavimas: skaitmeninė tapatybė

Įgyvendinamos dvi papriemonės: skaitmeninė nacionalinė tapatybės kortelė ir valstybės garantuojamos skaitmeninės atpažinties sistemos kūrimas. Šiomis dviem priemonėmis taip pat prisidedama prie saugumo ir sąveikumo gerinimo.

Siekiant padėti diegti naujas tapatybės korteles, nesutrikdant paslaugų naudotojams, sistemos, įranga ir susiję IT tinklai pritaikomi. Visų pirma šios sistemos atnaujinamos: taikomoji programa „Titres électroniques sécurisés“ (ir vėlesnis kibernetinio saugumo didinimas), pirštų atspaudų rinkimo prietaisų diegimas ir Nacionalinės saugių pavadinimų agentūros (Agence nationale des titres sécurisés) naudotojų portalas, kad naudotojai galėtų susipažinti su savo procedūromis. Valstybės garantuojamos skaitmeninės atpažinties sistemos sukūrimas pakeičia naudotojo vardo ir slaptažodžio naudojimą saugesne skaitmeninio identifikavimo sistema. Naujoji sistema kuriama atsižvelgiant į Europos skaitmeninio sąveikumo kontekstą (eIDAS reglamentas). Šiuo sprendimu sudaromos sąlygos kurti naujus konfidencialaus viešojo ir privataus naudojimo būdus ir kovoti su internetiniu sukčiavimu ir tapatybės vagystėmis.

5 investicija (C7.I5): Vidaus reikalų ministerijos įranga ir infrastruktūra

Šia priemone plėtojamos Vidaus reikalų ministerijos taikomosios programos ir užtikrinamas jų atsparumas. Visų pirma remiami projektai susiję su keliomis techninėmis infrastruktūromis:

·Valstybinis tarpministerinis tinklas: laipsniškai atsisakyti telefono tinklo RIMBAUD ir padvigubinti esamas tinklo jungtis;

·Valstybės teritorinės administracijos IT bazė: bazės ir naujos organizacijos, skirtos departamentų informacijos ir ryšių sistemų paslaugų tinklui koordinuoti, kūrimas;

·Policijos prefektūros vaizdo apsaugos planas: plėtoti ir siūlyti naujus saugojimo ir tinklo pajėgumus Paryžiaus policijos būstinės vaizdo apsaugos sistemai, visų pirma rengiantis 2024 m. olimpinėms žaidynėms;

·Tinklų saugumas: ministerijos skaitmeninio saugumo stiprinimas (kibernetinė gynyba);

·Duomenų centrų atsparumas: infrastruktūros darbai siekiant užtikrinti ministerijos duomenų centrų energetinį atsparumą;

·Gyventojų įspėjimo ir informavimo sistema: sukurti gyventojams skirtą įspėjimo ir informavimo sistemą, visų pirma siekiant įdiegti naują įspėjimo sistemą „FR-Alert“ (taip pat žr. priemonę „Vidaus reikalų ministerija“).

6 investicija (C7.I6): Vidaus reikalų ministerijos prašymai

Šios priemonės tikslas – remti Vidaus reikalų ministerijos skaitmenines taikomąsias programas, programinę įrangą ar sistemas.

Šią priemonę sudaro trijų Vidaus reikalų ministerijai skirtų skaitmeninių taikomųjų programų arba programinės įrangos sukūrimas arba atnaujinimas ir galimybė naudotis sistema „Ubiquity“, skirta „gendarmes“ naudoti vietoje.

7 investicija (C7.I7): Judumas ir nuotolinis darbas Vidaus reikalų ministerijoje

Šiomis investicijomis remiamos priemonės, skirtos vidaus reikalų ministerijos mobilumo ir nuotolinio darbo plėtrai skatinti. Įgyvendinami trys veiksmai:

·Skaitmeninės aplinkos gerinimas ir nuotolinio darbo plėtojimas. skatinti bendradarbiavimu grindžiamų darbo sprendimų kūrimą, nuotolinio darbo vietų įsigijimą ir sistemų, leidžiančių pareigūnams dirbti nuotoliniu būdu, diegimą.

·Pirmieji veiksmai buvo susiję su ateities radijo tinklu (t. y. galimybė naudotis radijo ryšio aprėptimi, integruotojo, pagrindinio tinklo, ryšių sistemos kūrimas ir diegimas, tinklų sietuvų ir jungčių kūrimas ir diegimas, valdymo informacinė sistema, projekto PCSTORM aplinkos priežiūra, integravimas ir susijęs mokymas bei eksperimentai), sudarant sąlygas plėtoti ilgalaikės raidos tinklą, skirtą viešiesiems ir privatiesiems saugumo subjektams (pvz., valstybės policijai, ugniagesiams, ekstremaliųjų situacijų ir savivaldybių policijai). Jis suteikia veiksmingas ir atsparias ryšių priemones, leidžiančias tinkamai reaguoti į teisėsaugos ir reagavimo į krizes poreikius.

·NEO stotys: išplėsti policijos įrangą 40000 saugių mobiliųjų terminalų. Terminalai ir prie jų pridedama prašymų teikimo sistema leidžia teisėsaugos pareigūnams vykdyti veiksmus, anksčiau vykdytus profesiniuose biuruose, kol jie lankosi teritorijoje. Taip apribojamos ir agento, ir naudotojo kelionės ir užtikrinamas didesnis bendras veiksmingumas.

9 investicija (C7.I9): Švietimo tęstinumas: skaitmeninė mokyklų transformacija

Šiomis investicijomis remiamas mobiliosios skaitmeninės įrangos įdiegimas klasėse, nes tai yra būtina sąlyga mišriajam švietimui plėtoti. Ji taip pat remia investicijas į vaizdo projektorius, bendrą mobiliąją įrangą, pradinės mokyklos įrangą, taip pat tinklą, sudarantį sąlygas mokymui tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu. Iš jo taip pat finansuojamos pirmojo laipsnio švietimo paslaugos ir ištekliai, taip pat įranga, sudaranti sąlygas mišriam mokymui aukštojoje mokykloje.

Mokytojai turi būti išmokyti suprasti naujas skaitmeninio švietimo priemones ir paslaugas, taip pat naują skaitmeninę aplinką.

10 investicija (C7.I10): Viešųjų paslaugų skaitmenizacija: galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą visoje šalyje didinimas pasitelkiant skaitmenines technologijas

Investicijomis finansuojamas dematerializuotų kursų modulių diegimas aukštojo mokslo srityje ir būtinos skaitmeninės infrastruktūros įdiegimas. Plėtojant nuotolinio mokymo kursus ir atitinkamą infrastruktūrą sudaromos sąlygos prisitaikyti prie dabartinės sveikatos padėties, išvengiant perpildymo paskaitose ir klasėse. Ji taip pat sudaro sąlygas parengti ilgalaikę aukštojo mokslo prieinamumo strategiją, skirtą plačiajai visuomenei visoje šalies teritorijoje ir užsienyje. Be to, jos suteikia galimybę pasiūlyti įvairesnę ir visapusiškesnę mokymo pasiūlą, atitinkančią tam tikrų studentų, kurie turi suderinti studijas su profesine veikla, suvaržymus.

Investicijomis remiami projektai, skirti:

·skaitmeninių ir prieinamų internetinių modulių kūrimas aukštojo mokslo institucijose,

·universitetų mokytojų ir tyrėjų skaitmeninis mokymas,

·nacionalinių platformų (virtualios klasės, internetinio seminaro, nuotolinių egzaminų, mokymosi valdymo sistemos), kuriose galiausiai bus siūlomi visi bakalauro ir magistro moduliai, kūrimas,

·kvietimas teikti skaitmeninių paslaugų projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama mokinių naudotojų patirčiai.

11 investicija (C7.I11): Parama kultūros sektoriams ir paveldo renovacijai

Šios priemonės tikslas – remti kultūros paveldo renovaciją ir scenos meną.

Šias investicijas sudaro dvi papriemonės: I) istorinių paminklų renovacija ir ii) užimtumo ir mokymo modernizavimo kultūros sektoriuje rėmimas.

Kontrolė ir auditas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą stebi „Secrétariat Général France Relance“, pavaldus Ministrui Pirmininkui ir ekonomikos, finansų ir ekonomikos gaivinimo ministrui. Įgyvendinimas ministerijoms pavedamas „konvencijomis“ ir „chartes de gestion“. Kalbant apie vidaus kontrolės sistemą, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Prancūzijoje atsakingos institucijos, siekdamos kontroliuoti nacionalinį biudžetą, remiasi Prancūzijoje įdiegta nacionaline sistema. CiCC (Commission interministérielle de coordination des contrôles) skiriamas nacionaliniu audito ir kontrolės koordinatoriumi.

Ministras pirmininkas pasirašo aplinkraštį, kuriame išdėstoma:

-Sistemos organizavimas ir kiekvienos struktūros įsipareigojimai, susiję su su rodikliais susijusių duomenų patikimumo ir kontrolės užtikrinimu;

-Duomenų apie visų rūšių galutinius gavėjus rinkimo ir saugojimo procedūros.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkraštyje turėtų būti apibrėžti svarbūs kontrolės ir audito sistemos elementai, kurių plano pateikimo dieną dar nėra, su šių aplinkraščių pasirašymu susijęs etapas suteikia papildomą patikinimą. Be to, orientyras taip pat apima CICC ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstoma jos audito strategija ir aprašomas numatomas audito darbas, susijęs su mokėjimo prašymais.

7.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslas)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Faktinės	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
7–1	C7.R1. 3DS įstatymas	Etapas	3DS įstatymo įsigaliojimas	Įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2022	Įsigaliojo 3DS įstatymas, kuriuo siekiama didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą skatinant diferenciaciją, decentralizaciją, dekoncentraciją ir supaprastinimą. Į įstatymą įtraukiamos nuostatos būsto, transporto, ekologinės pertvarkos, sveikatos ir solidarumo srityse. Juo siekiama keturių tikslų: 1) decentralizacija: užtikrinti, kad viešieji veiksmai būtų suprantamesni ir veiksmingesni, tam tikras kompetencijos sritis perduodant vietos valdžios institucijoms; 2) diferencijavimas: užtikrinti, kad kiekviena teritorija reaguotų į savo vietos poreikius, naudodama šiam tikslui reikalingas priemones ir išteklius; 3) dekoncentracija: priartinti valstybę prie vietos teritorijų ir geriau pritaikyti sprendimų priėmimą prie vietos realijų; 4) supaprastinimas: supaprastinti vietos viešuosius veiksmus.
7–2	C7.R1. 3DS įstatymas	Etapas	Diferencijavimo principo vertinimas pagal 3DS įstatymą	Vertinimo ataskaita				2 KETVIRTIS	2025	Ataskaitų, kuriose vertinamas diferenciacijos principo įgyvendinimas pagal 3DS įstatymą, skelbimas.
7–3	C7.R2 Pagrindinis įstatymas dėl eksperimentų	Etapas	Įstatymo, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę į diferenciaciją, įsigaliojimas	Įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2021	Įstatymo, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę į diferenciaciją, įsigaliojimas, apimantis šiuos elementus: vietos valdžios institucijų teisė dalyvauti eksperimente atliekant paprastus svarstymus, supaprastintos vietos valdžios institucijų priimtų sprendimų įsigaliojimo procedūros ir eksperimento metu priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės sąlygos, galimų eksperimentų rezultatų nustatymas, įskaitant jų palaikymą visose eksperimente dalyvavusiose vietos valdžios institucijose ar jų dalyje arba jų išplėtimą įtraukiant kitas institucijas, ir galimybė eksperimento pabaigoje pakeisti eksperimento vietos jurisdikcijos įgyvendinimo standartus.
7–4	C7.R2 Pagrindinis įstatymas dėl eksperimentų	Etapas	Eksperimentinių pasiūlymų vertinimas	Vertinimo ataskaita				2 KETVIRTIS	2025	Ataskaitų, kuriose vertinami vietos valdžios institucijų pasiūlymai eksperimentuoti, skelbimas.
7–5	C7.R3. Valstybės tarnybos pertvarkymas	Etapas	Veiksmų, nustatytų vykdant įdarbinimo ir lygių galimybių projektus, įgyvendinimas	Įgyvendinimo ataskaita				1 KETVIRTIS	2022	Lygių galimybių plano įgyvendinimas siekiant šių tikslų: didinti jaunų pameistrių ir neįgalių darbuotojų skaičių, planuoti lyčių lygybę vyresniojoje valstybės vadovybėje, atnaujinti galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis rengiant naujus konkurencingus egzaminus, remti jaunų talentų sėkmę visoje teritorijoje, plėtoti ugdomąjį vadovavimą ir mentorystę siekiant lygių galimybių.
7–6	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	CAFP ataskaitos pateikimas (Commission sur l’Avenir de Finances Publiques)	Ataskaitos pateikimas				1 KETVIRTIS	2021	CAFP (pranc. Commission sur l’Avenir de Finances Publiques) ataskaitos dėl biudžeto strategijos po krizės ir viešųjų finansų valdymo sistemos atnaujinimo pateikimas.
7–7	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	Atrinktų CAFP ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas	Įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2021	Atrinktų CAFP ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas laiku, kuris bus pradėtas taikyti nuo 2023 m. biudžeto, priimant pagrindinių teisės aktų nuostatas, kuriomis visų pirma siekiama šių tikslų: -Išplėsti HCFP (pranc. Haut Conseil des Finances Publiques) prerogatyvas -Nustatyti daugiametę išlaidų taisyklę kaip valdymo taisyklę. Šia išlaidų taisykle užtikrinamas metinių biudžeto sąskaitų ir daugiamečių tikslų nuoseklumas.
7–8	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	COVID-19 skolos ribojimo sistemos įgyvendinimas	COVID skolos ribojimo schemos įgyvendinimas				4 KETVIRTIS	2021	Biudžeto plano projekte numatytos COVID-19 skolos ribojimo sistemos įgyvendinimas.
7–9	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	Naujasis Viešųjų finansų programavimo įstatymas (LPFP, Loi de Programmation des Finances Publiques)	Įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2023	Įsigaliojus naujam Viešųjų finansų programavimo įstatymui (pranc. Loi de Programmation des Finances Publiques), kuriuo įgyvendinamos priimtos naujos pagrindinių teisės aktų nuostatos ir nustatomas viešųjų finansų planas, leidžiantis stabilizuoti ir vėliau sumažinti skolos santykį.
7–10	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Produktyvumo didinimo reformų rezultatų skelbimas	Ataskaitos paskelbimas				4 KETVIRTIS	2021	Paskelbti penkerių metų prezidento kadencijos viešųjų veiksmų produktyvumo reformų rezultatus.
7–11	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Audito Rūmų viešųjų finansų audito ataskaita	Ataskaitos paskelbimas				2 KETVIRTIS	2021	Audito Rūmų viešųjų finansų audito ataskaita.
7–12	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Neatidėliotinos priemonės sanitarinėmis sąlygomis	Pasitraukimas iš neatidėliotinų priemonių				4 KETVIRTIS	2022	Išeiti iš neatidėliotinų priemonių sanitarinėmis sąlygomis, remiantis Audito Rūmų audito misijos ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis.
7–13	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Finansinių įstatymų, susijusių su viešųjų išlaidų vertinimais, apimančiais viešojo administravimo sritį pagal viešųjų finansų programavimo įstatymo išlaidų trajektoriją, rengimas	Finansinių įstatymų rengimas				4 KETVIRTIS	2022	Finansinių įstatymų rengimas, paremtas viešųjų išlaidų vertinimais, apimančiais viešojo administravimo sritį, laikantis viešųjų finansų programavimo įstatyme nustatytos išlaidų trajektorijos.
7–14	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Priemonių, kurių imtasi siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, įgyvendintų pagal 2023 m. biudžeto įstatymą metinis vertinimas	Vertinimo paskelbimas				1 KETVIRTIS	2024	Priemonių, kurių imtasi siekiant pagerinti viešųjų išlaidų, įgyvendintų pagal 2023 m. biudžeto įstatymą, kokybei gerinti, metinis vertinimas.
7–14a straipsniai	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Priemonių, kurių imtasi siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę ir kurios priimtos priėmus 2023 m. biudžeto įstatymą, vertinimas	Vertinimo paskelbimas				1 KETVIRTIS	2025	Priemonių, kurių imtasi siekiant pagerinti viešųjų išlaidų, priimtų po 2023 m. biudžeto įstatymo priėmimo, kokybę, vertinimas.
7–15	C7.I1 Skaitmeninis įmonių modernizavimas	Tikslas	Įmonių, gavusių subsidiją skaitmeninėms investicijoms skatinti, skaičius		Skaičius	0	3 320	1 KETVIRTIS	2022	Įmonių, kurios pagal schemą „Ateities pramonė“ buvo remiamos siekiant skatinti skaitmenines investicijas, skaičius.
7–17	C7.I2 PASTABA. Skaitmeninis valstybės ir vietos valdžios institucijų modernizavimas	Tikslas	Įmonių, kurios gauna valstybinius užsakymus, skaičius		Skaičius	0	200	1 KETVIRTIS	2023	Įmonių, kurios gauna valstybinius užsakymus pagal „Inovacijų ir skaitmeninės transformacijos“ ir „Sac ą dos numérique de l’Agent public“ fondus, skaičius, siekiant skaitmeniniu būdu atnaujinti valstybės ir vietos valdžios institucijas.
7–18	C7.I2 PASTABA. Skaitmeninis valstybės ir vietos valdžios institucijų modernizavimas	Tikslas	Valstybės tarnautojų, kurių darbas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, procentinė dalis		Procentas		95 %	3 KETVIRTIS	2023	Valstybės tarnautojų, pasirengusių dirbti nuotoliniu būdu remiantis valstybės skaitmeninių departamentų atliktu surašymu, procentinė dalis. Šis tikslas vertinamas pagal orientacinį 395000 valstybės tarnautojų, kurių darbas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, sąrašą.
7–19	C7.I3 Centrinės valdžios kibernetinis saugumas	Etapas	Investicijos vyriausybės kibernetiniam saugumui didinti	Ataskaita, kurią turi pateikti Prancūzijos vyriausybė, kurioje pateikiami užbaigimo įrodymai				4 KETVIRTIS	2024	Keturių veiksmų, kuriais didinamas vyriausybės kibernetinis saugumas, užbaigimas: ·reagavimo grupių kūrimas, ·diagnostinių paketų įdiegimas, ·kibernetinio saugumo priemonių įsigijimas, ·kibernetinių išpuolių aptikimo pajėgumų didinimas
7–20	C7.I4 Skaitmeninis valstybės įstaigų modernizavimas. Skaitmeninė atpažintis	Tikslas	Pagamintų skaitmeninių asmens tapatybės kortelių skaičius		Skaičius		3 000 000	1 KETVIRTIS	2022	Sukurtų ir apyvartoje esančių naujų tapatybės kortelių skaičius.
7–21	C7.I4 Skaitmeninis valstybės įstaigų modernizavimas. Skaitmeninė atpažintis	Tikslas	Naujos tapatybės kortelės su skaitmeninės tapatybės skyriumi turėtojų skaičius		Skaičius		12 500 000	4 KETVIRTIS	2023	Naujos tapatybės kortelės su „skaitmeninės tapatybės“ skyriumi, suteikiančiu jiems prieigą prie naujai sukurtos nepriklausomos skaitmeninės tapatybės taikomosios programos, turėtojų skaičius.
7–22	C7.I5 Vidaus reikalų ministerijos įranga	Etapas	Investicijos Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninei įrangai tobulinti	Ataskaita, kurią turi pateikti Prancūzijos vyriausybė, kurioje pateikiami užbaigimo įrodymai				4 KETVIRTIS	2023	Šešių veiksmų, skirtų Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninei įrangai sustiprinti, užbaigimas: •Valstybinis tarpžinybinis tinklas •Valstybės teritorinio administravimo pagrindas •Policijos prefektūros vaizdo apsaugos planas •Tinklo saugumas •Duomenų centro atsparumas •Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema
7–23	C7.I6 Vidaus reikalų ministerijos paraiškos	Etapas	Investicijos į Vidaus reikalų ministerijai sukurtas skaitmenines taikomąsias programas, programinę įrangą ar sistemas	Trijų skaitmeninių taikomųjų programų arba programinės įrangos kūrimas arba atnaujinimas. Galimybė naudotis sistema „Ubiquity“				2 KETVIRTIS	2025	Trijų Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninių taikomųjų programų arba programinės įrangos sukūrimas arba atnaujinimas: ·Elektroninis skundas: teikti internetinę paramą aukoms, norinčioms pateikti skundą internetu. ·FR – įspėjimas: įjungti skubius perspėjimus mobiliaisiais telefonais. ·PIRMA, centralizuoti bent du šiuo metu Prancūzijoje naudojamus skubios pagalbos telefono numerius. Ubiquity sistemos, skirtos naudoti lauke „gendarmes “, prieinamumas.
7–24	C7.I7 Nuotolinis darbas Vidaus reikalų ministerijoje	Etapas	Investicijos Vidaus reikalų ministerijos skaitmeniniam junglumui stiprinti	Ataskaita, kurią turi pateikti Prancūzijos vyriausybė, kurioje pateikiami užbaigimo įrodymai				4 KETVIRTIS	2023	Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninio ryšio stiprinimo priemonių užbaigimas: ·Skaitmeninės aplinkos gerinimas ir nuotolinio darbo plėtra (užbaigimas) ·NEO stotys (užbaigimas) ·Ateities radijo tinklas (pirmi žingsniai)
7–26	C7.I9 Skaitmeninė mokyklų transformacija	Tikslas	Mokyklų klasių, turinčių skaitmeninę įrangą, skaičius		Skaičius	0	45 000	4 KETVIRTIS	2022	Mokyklinių klasių, turinčių skaitmeninius išteklius pradinėse klasėse, taip pat mišrių vidurinio ugdymo klasių, skaičius, taip pat parama atitinkamų darbuotojų pokyčiams.
7–27	C7.I10. Skaitmeninė prieiga prie aukštojo mokslo	Tikslas	Studentų, turinčių prieigą prie skaitmeninio mokymo, skaičius		Skaičius	0	1 400 000	4 KETVIRTIS	2024	Studentų, turinčių prieigą prie aukštojo mokslo sistemos skaitmeninio mokymo pajėgumų, skaičius.
7–28	C7.I11 STRAIPSNIS Kultūra	Tikslas	Katedros ir nacionaliniai istoriniai paminklai		Skaičius	0	60	4 KETVIRTIS	2025	Valstybei priklausančių katedrų ir nacionalinių istorinių paminklų atnaujinimo projektų, su kuriais susiję darbai buvo atlikti, skaičius. Tai apima: -45 valstybei priklausančių religinių pastatų renovacija; -15 paminklų, kuriuos valdo Nacionalinis paminklų centras (pranc. Centre des monuments nationaux), renovacija
7–29	C7.I11 STRAIPSNIS Kultūra	Tikslas	Paminklai, priklausantys vietos valdžios institucijoms arba privatiems savininkams		Skaičius	0	82	4 KETVIRTIS	2025	Vietos ar teritorinėms valdžios institucijoms arba privatiems savininkams priklausančių paminklų ir paveldo objektų, su kuriais susiję darbai buvo atlikti, renovacijos projektų skaičius. Paveldo objektai apima muziejus, archyvus ir išsaugojimo centrus, saugančius palaikus nuo archeologinių kasinėjimų.
7–30	C7.I11 STRAIPSNIS Kultūra	Tikslas	Meno ir architektūros mokyklos		Skaičius	0	10	2 KETVIRTIS	2026	Meno ir architektūros mokyklų, kuriose atlikti energinės renovacijos darbai, skaičius ir skaitmeninės investicijos.
7–31	C7.I11 STRAIPSNIS Kultūra	Etapas	Meno kūrybai remti skirtos schemos	Ataskaita, kurią turi pateikti Prancūzijos vyriausybė, kurioje pateikiami užbaigimo įrodymai				4 KETVIRTIS	2024	Dviejų schemų, skirtų remti institucijas, kurios daugiausia dėmesio skiria meno kūrybai, ir remti menininkus pagal viešąją programą, skirtą meno kūrinių kūrimui remti, užbaigimas.
7–35	Kontrolės ir audito procedūros įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę	Etapas	Sistemos organizavimas, duomenų tvarkymas ir audito organizavimas	Aplinkraščio ir CICC ataskaitos pasirašymas				4 KETVIRTIS	2021	Kontrolės ir audito procedūrų nustatymas pagal šiuos du elementus: ·Ministro Pirmininko pasirašomas aplinkraštis, kuriame nustatomi koordinavimo įstaigos ir ministerijų vaidmenys ir atsakomybė, taip pat su rodikliais susijusių duomenų rinkimo ir saugojimo procedūra, be kita ko, užtikrinant jų patikimumą ir prieigą prie surinktų visų rūšių galutinių gavėjų duomenų; ·Ataskaitos, kurioje aprašoma numatoma audito strategija, įskaitant su mokėjimo prašymais susijusio audito darbo aprašymą, užbaigimas.

H.8 KOMPONENTAS. Darbo vietų apsauga, jaunimas, negalia, profesinis mokymas

2019 m. nedarbo lygis Prancūzijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 2008 m. krizės – 8,1 proc. Tačiau, pasak INSEE, dėl sveikatos krizės nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. pabaigos buvo sunaikinta 284000 dirbančiųjų darbo vietų. Nedarbo didėjimą iš esmės sušvelnino darbo išlaikymo priemonės, visų pirma sutrumpinto darbo laiko sistemos. Tačiau būtina toliau remti gyventojus, kurie yra jautresni darbo rinkos pokyčiams, kad dėl histerezės būtų išvengta struktūrinio nedarbo didėjimo.

Pagal šią Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalį įvairiomis priemonėmis siekiama padėti jaunimui patekti į darbo rinką, įskaitant tuos, kuriems gresia didžiausias atskirties pavojus.

Tikimasi, kad profesinis mokymas, sudarantis sąlygas keisti profesinę veiklą ir padedantis didinti ekonomikos našumą, atliks svarbų vaidmenį vykdant žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos pertvarką. Be to, krizė išryškino menką profesinio mokymo skaitmeninimą (nors skaitmeninimas gali paremti novatoriškus mokymosi metodus, pavyzdžiui, naudojant virtualią realybę specialiems profesionaliems amatams, kuriuos valdžios institucijos siekia toliau remti tikslinėmis investicijomis.

Šiomis investicijomis ir reformomis, kuriomis padedama švelninti krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį ir skatinami darbo ieškančių asmenų įgūdžiai ir parama, atsižvelgiama į šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 2020.2. Šios priemonės taip pat padeda remti visų darbo ieškančių asmenų integraciją į darbo rinką ir spręsti įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemas, kaip nustatyta šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2019.2.

8.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Nedarbo agentūros („Pôle Emploi“) teikiamos paslaugos

Ši reforma susijusi su pagrindinės valstybinės užimtumo tarnybos „Pôle Emploi“ paslaugų teikimo pertvarkymu.

Tikimasi, kad ši reforma pagerins darbo ieškančių asmenų padėties gydymą ir individualią diagnostiką ir taip palengvins greitą žmonių grįžimą į darbo rinką. Ji teikia didesnę paramą labiau pažeidžiamai visuomenei, kurios socialiniai ir profesiniai sunkumai sutampa. Tikimasi, kad pagerinus verslo paslaugas ir darbo ieškančių asmenų mokymą pagerės darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimas ir sumažės didėjanti įdarbinimo įtampa kai kuriuose sektoriuose.

Konkrečiau stebima, kaip įgyvendinami du aspektai: „Cap’Emploi“, kurios specializacija – neįgaliųjų užimtumas, integracija ir kompensavimo konsultantų integravimas į „Pôle Emploi“ agentūras.

Reforma. Sutrumpinto darbo laiko sistemų pritaikymas

2020 m. pavasarį prasidėjus COVID-19 krizei buvo nustatyta išskirtinė sutrumpinto darbo laiko sistema, kuria siekiama apriboti poveikį užimtumui ir pajamoms dėl sumažėjusios ekonominės veiklos izoliavimo laikotarpiais. 2021 m., gerėjant antrai pandemijos bangai ir gerėjant ekonominėms sąlygoms, ši įprasta sutrumpinto darbo laiko sistema, skirta cikliškam veiklos mažinimui, turi būti sugriežtinta. Konkrečiai:

-Darbuotojai gauna 60 proc. (o ne 70 proc.) jų ankstesnio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (apie 72 proc. jų grynojo darbo užmokesčio) kompensaciją.

-Darbdaviai gauna kompensaciją, sudarančią 36 proc. darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, ankstesnio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (o ne 60 proc., kaip šiuo metu). JPA naudojimo leidimo laikotarpis per 12 mėnesių ataskaitinį laikotarpį pratęsiamas nuo 12 mėnesių iki 3 mėnesių ir gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 6 mėnesių.

-Saugomiems sektoriams ir administraciniu požiūriu uždaroms įmonėms tinkamu laiku nebebus taikomos padidintos paramos normos.

Be šios bendros sutrumpinto darbo laiko sistemos (ADPC), buvo sukurta ilgesnio laikotarpio trumpalaikio darbo programa (APLD), skirta remti įmones, patiriančias ilgalaikį sukrėtimą, tačiau turinčias dideles atsigavimo perspektyvas vidutinės trukmės laikotarpiu. APLD įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. ir su ja galima susipažinti sudarius filialo, bendrovės ar padalinio susitarimą. Remiantis socialiniu dialogu, APLD susitarimuose išsamiai išdėstyti darbdavių įsipareigojimai dėl darbo vietų išsaugojimo ir profesinio mokymo. 2021 m. finansinės paramos lygis sumažinamas:

-Darbdaviai gauna išmoką, sudarančią 60 proc. darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, ankstesnio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, o ne 70 proc., šiuo metu gaunamų saugomuose sektoriuose ir uždarose įmonėse.

Reforma. Darbuotojų sveikata ir sauga

Šios priemonės tikslas – stiprinti valdymą ir prevenciją darbuotojų sveikatos ir saugos sistemoje. Priemonę sudaro dvi papriemonės:

-priimti 2021 m. vasario 17 d. Nacionalinės Asamblėjos priimto įstatymo „stiprinti su sveikata susijusią prevenciją darbe“ pakeitimus, kuriais siekiama, kad „sveikatos darbe“ sistemoje daugiau dėmesio būtų skiriama prevencijai, ir pertvarkyti jos valdymą;

-akredituotų sertifikavimo įstaigų atliekamas pirmųjų įmonių tarpusavio paslaugų, susijusių su darbuotojų sveikata ir sauga, sertifikavimas.

Reforma. Nedarbo draudimo reforma

Nedarbo draudimo reformą, kuria siekiama skatinti tvarų užimtumą ir apriboti pernelyg didelį naudojimąsi trumpalaikėmis sutartimis, iš pradžių planuota pradėti laipsniškai įgyvendinti nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., tačiau dėl COVID-19 krizės ji buvo atidėta.

Šios reformos tikslai – stiprinti paskatas grįžti į stabilų užimtumą ir apriboti trumpų darbo sutarčių ir nedarbo laikotarpių keitimą. Įmonėms siekiama apriboti pernelyg didelį trumpųjų sutarčių naudojimą. Reformą sudaro 3 pagrindinės su kompensacijomis susijusios priemonės, taip pat bonus malus priemonė, pagal kurią nustatomos darbdavių įmokos į sistemą.

Antrąją reformos dalį, įtrauktą į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sudaro šios priemonės:

-Naujas lyginamojo dienos darbo užmokesčio (SJR) apskaičiavimo metodas, kuriuo remiantis nustatoma išmokos suma;

-Slankioji skalė, pagal kurią po šešių mėnesių kompensacijos sumažinamos dideles pajamas gaunantiems gavėjams skiriamos išmokos;

-Galimybės gauti išmokas sąlygų apribojimas (šeši mėnesiai vietoj keturių);

-Darbdavių mokamų nedarbo draudimo įmokų bonus-malus, siekiant atgrasyti nuo pernelyg dažno trumpalaikių sutarčių naudojimo.

Šios priemonės įsigalioja ne anksčiau kaip 2021 m., kai tik pasiekiamas iš anksto nustatytas ekonominės veiklos ir užimtumo lygis, nustatomas pagal šiuos rodiklius:

-„Pôle Emploi“ registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 130000 (daugiau kaip šeši mėnesiai);

-Daugiau kaip 2700000 įdarbinimo deklaracijų, susijusių su sutartimis, kurių trukmė ilgesnė nei vienas mėnuo (bendra suma per keturis iš eilės einančius mėnesius).

Investicijos į C8.I1: FNE mokymas

FNE mokymas skirtas įmonių, kurios naudojasi sutrumpinto darbo laiko tvarka, įskaitant „ilgesnio laikotarpio sutrumpinto darbo laiko tvarką“, darbuotojų mokymui. Šiuo profesiniu mokymu siekiama skatinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Įmonės, kurios savo darbuotojus įdarbina iš dalies, dažnai turi investuoti į mokymą, kad galėtų atgaivinti savo veiklą ir prisitaikyti prie naujausių technologinių ar ekonominių pokyčių. Nors ir būtina, įmonėms sunkiau investuoti ekonominio nuosmukio laikotarpiu. FNE mokymas remia ir skatina tokį mokymą, kuris naudingas ir darbuotojui, didinančiam jo įsidarbinimo galimybes, ir įmonei, nes didinamas jos konkurencingumas. Platesniu mastu tai naudinga ir ekonomikai, nes skatinama ugdyti aukštos paklausos įgūdžius darbo rinkoje.

Pagal priemonę finansuojamas įmonių, kurios naudojasi sutrumpinto darbo laiko tvarka, darbuotojų mokymas, be kita ko, pagal ilgesnio laikotarpio sutrumpinto darbo laiko tvarką 2020 m. (pradedant nuo tų metų kovo 1 d.) ir 2021 m., taikant 40–100 proc. paramos lygį, priklausomai nuo įmonės dydžio ir laikotarpio, kuriuo mokymas buvo pradėtas.

Investicijos į C8.I2: Perkvalifikavimas vykdant dualinio mokymo programas („Pro-A“)

Vykstant dideliems pokyčiams darbo rinkoje, programa „Pro-A“ darbuotojams, ypač tiems, kurių kvalifikacija nepakankama, suteikiama galimybė sutelkti dėmesį į profesinį tobulėjimą ir palengvinti profesijos keitimą rengiant dualinį mokymą, po kurio išduodamas profesinis pažymėjimas.

Darbuotojas 6–12 mėnesių (galbūt pailgintas iki 24 tam tikros kvalifikacijos ir tikslinių gyventojų grupių) pakeičia mokymą formalioje aplinkoje, kurį rengia mokymo įstaiga, ir profesinę veiklą bendrovėje. Mokymas gali vykti darbo valandomis arba po jo. Įgūdžių operatorius gali padengti dalį mokymo išlaidų arba jų dalį, transporto ir apgyvendinimo išlaidas, taip pat darbuotojo atlyginimą per „Pro-A“.

Pagal šią priemonę 2021–2023 m. bus finansuojamas 9000 paramos gavėjų profesinis perėjimas.

Investicijos į C8.I3: Samdos subsidijos pameistrystėms

Priemonę sudaro finansinė subsidija pameistrių darbdaviams pirmaisiais jų darbo sutarties metais, ne didesnė kaip 8000 EUR vyresniems nei 18 metų asmenims ir 5000 EUR nepilnamečiams.

Nors pagalba teikiama visoms įmonėms, įmonės, kuriose dirba 250 ar daugiau darbuotojų, turi atitikti vieną iš šių sąlygų:

-pasiekti, kad 2021 m. būtų sudaryta 5 proc. sutarčių, kuriomis remiamas profesinis įtraukimas (pameistrystės ir specializacijos sutartys, VIE, CIFRE);

-arba 2021 m. bent 3 proc. jų darbuotojų dalyvavo dualinio mokymo programose (pameistrystės ir specializacijos sutartys), jei nuo 2020 m. šis skaičius padidėjo bent 10 proc.

Už visas Kompetencijos operatoriaus (Opco) pateiktas pameistrystės sutartis parama mokama kas mėnesį iš anksto už atlygį, kurį moka Paslaugų ir mokėjimo agentūra (ASP) ir nuo sutarties pradžios.

Investicijos į C8.I4: Įdarbinimo subsidijos pagal specializacijos sutartis

Šiomis tikslinėmis įdarbinimo subsidijomis teikiama parama darbdaviams, įdarbinantiems darbuotoją, kuris rengia diplomą, pažymėjimą ar profesinę kvalifikaciją, nurodytą nacionalinėje pažymėjimų klasifikacijoje.

Priemonę sudaro mėnesinė finansinė subsidija darbdaviams pirmaisiais specializacijos sutarties metais, kurią sudaro ne daugiau kaip 8000 EUR 18–30 metų darbuotojams ir 5000 EUR nepilnamečiams. Šios sumos sudaro 50 proc. jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų, 65 proc. 21–30 metų ir 50 proc.

Investicijos į C8.I5: Jaunesnių nei 26 metų amžiaus jaunimo įdarbinimo subsidijos

Priemonę sudaro įdarbinimo subsidija jaunesniems nei 26 metų asmenims, dirbantiems vidutinės kvalifikacijos arba pradinio lygio darbą (darbo užmokestis negali viršyti dvigubo minimaliojo darbo užmokesčio), mokėtina už terminuotos bent 3 mėnesių trukmės sutarties arba neterminuotos sutarties sudarymą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

Didžiausia paramos suma yra 4000 EUR per metus, o mokėjimai atliekami keturis kartus per metus. Šios priemonės taikymas pratęstas iki 2021 m. gegužės 31 d., tačiau dabar ji taikoma tik atlyginimui, kuris yra 1,6 karto mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį arba jam lygus.

Investicijos į C8.I6: Darbo vietų jaunimui kūrimas sporto sektoriuje

Pagal šią priemonę finansinė parama teikiama ne ilgiau kaip dvejus metus nuo darbo vietos sporto sektoriuje sukūrimo, siekiant įdarbinti jaunesnius nei 30 metų asmenis. Šia priemone remiamas nuolatinių ir neperkeliamų darbo vietų kūrimas, padedant jaunimui ilgam patekti į darbo rinką, kartu skatinant plačiosios visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo galimybes.

Investicija C8.I7: Meistriškumo siekiančios internatinės mokyklos

Meistriškumo siekiančių internatinių mokyklų tikslas – suteikti moksleiviams, ypač iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų, aplinką, kurioje jie galėtų geriau mokytis, ugdyti įgūdžius ir plėsti savo švietimo siekius.

Tačiau daugelis esamų įlaipinimo mokyklų nebeatitinka dabartinių poreikių, todėl užimtumo lygis yra žemas. Renovacija prisidedama prie šių įstaigų modernizavimo, didinant šių švietimo galimybių patrauklumą. Pagal šią priemonę finansuojama 1500 vietų internavimo mokyklose renovacija arba sukūrimas siekiant meistriškumo iki 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos.

Investicijos į C8.I8: „Sėkmingai drauge“ (Cordées de la réussite)

Programa „Cordées de la réussite“ – tai ilgalaikis aukštųjų mokyklų studentų (toliau – mokytojai) ir vidurinių mokyklų moksleivių iš nepalankioje padėtyje esančių vietovių (prioritetinio švietimo ir kaimo vietovių) ugdomasis ugdomasis vadovavimas. Tikslas – išplėsti šių studentų užmojus ir akiratį ir padėti jiems kurti savo asmeninį ir profesinį projektą. Tai pasiekiama derinant asmeninį kuravimą ir grupinę veiklą, kuria skatinamas tolesnis kultūrinis ir socialinis atvirumas (pvz., apsilankymas muziejuose ir viešosiose institucijose, apsilankymas įvairiuose profesiniuose sektoriuose ir darbo vietose, dalyvavimas konferencijose, informuotumo apie stereotipus didinimo veiksmai, socialinių emocinių įgūdžių ugdymas, pavyzdžiui, viešas kalbėjimas). Veikla pritaikoma atsižvelgiant į mokinių amžių, nes jie gali dalyvauti programoje maždaug 13 metų amžiaus ir tikimasi, kad jie ir toliau dalyvaus, kol baigs vidurinį išsilavinimą.

Ši programa grindžiama universitetų arba aukštojo mokslo institucijų (pvz., aukštųjų mokyklų, kurios taip pat rengia 2 metų trukmės parengiamąsias pamokas baigusiems vidurinį mokslą) ir pagrindinių bei vidurinių mokyklų iš kaimo ar palankių sąlygų neturinčių vietovių, kurios įsipareigoja į programą įtraukti 30 proc. savo konkrečios amžiaus grupės studentų, partneryste. Šias 3 metų partnerystes atrenka regioniniai komitetai, skelbdami kvietimus teikti projektus.

Pagal šią priemonę finansuojamas 185000 studentų dalyvavimas programoje.

Investicijos į C8.I9: Valstybės garantuojamos studentų paskolos

Valstybės garantijomis garantuojamomis studentų paskolomis siekiama padėti jaunesniems nei 28 metų studentams finansuoti studijas. Valstybės garantija suteikia galimybę studentams, kurie negali suteikti asmeninės garantijos, gauti kreditus, reikalingus jų studijoms finansuoti.

Paskolos grąžinimas gali būti atidėtas, kol bus gautas laipsnis. Didžiausia pasiskolinta suma yra 20000 EUR mažiausiai dvejiems metams. Todėl pagal šią priemonę turėtų būti finansuojamos valstybės garantijos bent 36000 studentų paskolų.

Investicijos į C8.I10: Individualiems poreikiams pritaikyti būdai 16–18 metų jaunuoliams, kurie nesilaiko mokymo reikalavimų

Pagal šią priemonę teikiama trumpalaikė parama mokyklos nebaigusiems asmenims, visų pirma atsižvelgiant į papildomus sunkumus, kilusius dėl COVID-19 krizės ir dėl to atsiradusių izoliavimo priemonių, siekiant padėti ilguoju laikotarpiu spręsti žemos kvalifikacijos jaunimo atskirties nuo darbo rinkos problemą.

Pagal šią priemonę teikiama specialiai pritaikyta parama mokymo reikalavimų nesilaikantiems nepilnamečiams. Tikslas – pasiūlyti kiekvienam 16–18 metų laikotarpiui, kuris, kaip nustatyta, neatitinka pareigos mokytis, sprendimą, atsižvelgiant į jo poreikius ir profesinį projektą. Numatoma, kad programa truks vidutiniškai 13 savaičių ir bus parengta taip, kad suteiktų jaunimui galimybę dirbti socialinių emocinių įgūdžių srityje, atrasti karjeros galimybes ir gauti visapusišką paramą (socialinę, sporto, kultūrinę, priklausomai nuo programos variantų).

Investicijos į C8.I11: Aukštojo mokslo studijų vietų kūrimas

Dėl išskirtinių bakalaureato egzaminų rezultatų labai išaugo studentų, pradėjusių aukštąjį mokslą 2020 m. rudenį, skaičius. Šią priemonę sudaro papildomų mokymo vietų kūrimas aukštojo mokslo įstaigose, kuriomis siekiama rasti sprendimus jaunimui ir didinti mokymo pasiūlą ekonomikos sektoriams, kuriuose yra didelė paklausa.

Priemonė apima papildomų vietų per trumpą ir profesinį mokymą atidarymą; bakalauro, slaugos mokyklose ir paramedicinos mokymuose, ypač atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir Ségur de la Santé susitarimą.

Investicijos į C8.I12: Jaunimui skirtas planas. aukštasis mokslas studentams po bakalaureato studijų

Atsižvelgiant į papildomų vietų aukštojo mokslo srityje poreikį, šiomis investicijomis papildomos investicijos į aukštojo mokslo vietų kūrimą, atveriant vietas trumpesniems dvejų metų diplomams ir vienų metų mokymams.

Iki 2021 m. rugsėjo mėn. sukuriamos papildomos vietos šiose srityse:

-vietos dvejų metų PTS;

-vietos vieneriems BŽŪP metams;

-siūlo galimybę dalyvauti vietos iniciatyvų mokymuose ir kituose papildomuose mokymuose;

-vietos trejų metų BŽŪP.

Investicijos į C8.I13: „Asmeninis orientavimas siekiant užimtumo ir savarankiškumo“ (PACEA) ir Jaunimo garantijų iniciatyva

„Asmeninis orientavimas užimtumo ir savarankiškumo klausimais“ (PACEA) – tai integruota sutartinė sistema, skirta 16–25 metų jaunuoliams, patiriantiems integracijos sunkumų, remti. Pradinė diagnozė padeda nustatyti kiekvieno jaunimo poreikius ir lūkesčius, o po to – įvairios trukmės individualios paramos teikimo etapus, trunkančius ne ilgiau kaip 24 mėnesius iš eilės. Šie etapai apibrėžiami individualiai ir gali apimti mokymą arba mokomąją praktiką, dalyvavimą pilietinėje tarnyboje arba savanorišką darbą.

Jaunimo garantijų iniciatyva, kuri yra intensyvus paramos PACEA etapas, apima iki 12 mėnesių trukmės programą (kuri gali būti pratęsta iki 18 mėnesių), įskaitant individualų orientavimą, ir mėnesinę subsidiją, skirtą dalyvavimui programoje remti, kuri taip pat gali apimti darbo patirtį ir mokymą. Pagal šią priemonę finansuojamos subsidijos, mokamos jaunimui, dalyvaujančiam PACEA ir Jaunimo garantijų iniciatyvoje.

Investicijos į C8.I14: Su jaunimu susijusios remiamos sutartys (PEC ir CIE)

Į darbo rinką patenkantys jaunuoliai yra vieni labiausiai nukentėjusių nuo neigiamo COVID-19 krizės poveikio. Todėl, siekiant padėti labiausiai nuo užimtumo nutolusiems jaunuoliams, reikia imtis griežtesnių priemonių, pvz., sudaryti jaunimui skirtas subsidijuojamas sutartis tiek pelno nesiekiantiems (PEC), tiek pelno nesiekiantiems (sutartys pagal užimtumo iniciatyvą, CIE) sektoriuose.

Šiose subsidijuojamose sutartyse, kurios, remiantis skaičiavimais, trunka 6–24 mėnesius (išskyrus Darbo kodekse išvardytas išimtis), darbo pasiūlymas derinamas su individualiu orientavimu su užimtumo konsultantu ir geresnėmis PEC galimybėmis mokytis.

Ne pelno sektoriuje (PEC) mėnesinė kompensacija darbdaviui sudaro 65 proc. bruto minimalaus darbo užmokesčio už dirbtas valandas, o sutarčių trukmė – vidutiniškai 21,3 valandos per savaitę (mažiausiai dvidešimt valandų).

Pelno siekiančiame sektoriuje (CIE) darbdaviui mokama 47 proc. bendrojo minimalaus darbo užmokesčio, o sutarčių trukmė – vidutiniškai 30 valandų per savaitę (mažiausiai dvidešimt valandų).

Pagal šią priemonę finansuojama 65000 remiamų sutarčių (kartu su PEC ir CIE), sudarytų 2020 ir 2021 m.

Investicijos į C8.I15: Parama darbdaviams įdarbinant neįgaliuosius (AMEETH)

Ši tikslinė įdarbinimo subsidija mokama bet kuriam darbdaviui, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. įdarbinančiam neįgalų darbuotoją pagal ne trumpesnę kaip trijų mėnesių terminuotą sutartį arba neterminuotą sutartį. Įdarbinimo subsidija skiriama darbo vietoms, kurių darbo užmokestis yra iki dviejų kartų didesnis už minimalų darbo užmokestį, o didžiausia paramos suma per metus yra 4000 EUR.

Pagal šią priemonę 2021 m. bus finansuojama ne mažiau kaip 12500 įdarbinimo subsidijų, skirtų neįgaliųjų įdarbinimui.

Investicijos į C8.I16: Užimtumo lydint kitam asmeniui plano, skirto neįgaliesiems, pratęsimas

Pagal Užimtumo lydint kitam asmeniui paramos schemą neįgaliesiems teikiamos individualizuotos gairės, siekiant padėti parengti specialiai pritaikytą projektą, grindžiamą požiūriu „rask vietą ir apmokyk“ (angl. place and train). Vidutinės trukmės laikotarpiu parama gali būti teikiama ir darbdaviui, ir darbuotojui, atsižvelgiant į poreikių intensyvumą (nuo dviejų valandų per mėnesį iki daugiau kaip dvylikos valandų per mėnesį intensyviausiais etapais).

Ši paramos schema grindžiama keturiais atskirais moduliais, kurie gali būti pritaikyti prie konkrečios situacijos:

a)Neįgalaus darbuotojo padėties vertinimas, atsižvelgiant į jo profesinį projektą, gebėjimus ir poreikius, taip pat, jei aktualu, į darbdavio poreikius

b)Profesinio projekto rengimas ir pagalba jį įgyvendinant, siekiant greitai integruoti užimtumą į standartinę darbo aplinką

c)Pagalba pagalbos gavėjui ieškant darbo

d)Parama įdarbinimo metu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti mokymuose, taip pat atlikti įgūdžių vertinimą ir prireikus tarpininkauti su darbdaviu, kad darbo sąlygos ir aplinka būtų pritaikytos prie konkrečių poreikių. Paramą daugiausia teikia kvalifikuotas darbo treneris, kuris veikia kaip atskaitos taškas darbuotojui ir darbdaviui. Pagal šią priemonę finansuojamas paramos schemos išplėtimas. Nors paramos gavėjų skaičius iš anksto nežinomas dėl didelių suteiktos paramos dydžio skirtumų, apie jį pranešama ex post, kai pratęsimas bus visiškai įgyvendintas.

Investicijos į C8.I17: Nuotolinio mokymo kursai

Nuotolinio mokymosi kursų rengimas prisideda prie socialinės ir teritorinės sanglaudos, nes suteikia mokymosi galimybių asmenims, kurie anksčiau buvo atskirti dėl judumo apribojimų (neįgalieji arba gyvenantys kaimo vietovėse, arba rūpinimasis kitais asmenimis), taigi geriau pasiekia tikslines grupes, įskaitant bedarbius, ir skatina mokymąsi visą gyvenimą. Be to, bendras kursų skaitmeninimas gali padėti įgyti ir ugdyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

Šia investicija bus finansuojamas papildomų 30000 nuotolinio mokymo kursų, kuriuos organizuoja nacionalinė užimtumo agentūra „Pôle Emploi“ atidarymas. Taip pat tikimasi, kad priemonė apims maždaug 42 proc. dalyvių atlyginimą per visą mokymo laikotarpį (vidutiniškai aštuoni mėnesiai).

Investicijos į C8.I18: Profesinio mokymo modernizavimas ir skaitmeninimas

Priemonės tikslas – pagerinti skaitmeninio profesinio mokymo teikimą. Priemonę sudaro parama projektų valdymo pagalbai, skirtai profesinio mokymo skaitmeninio turinio projektavimui ir sklaidai remti.

Investicijos į C8.I19: Papildomi asignavimai „Pro transitions“ asociacijoms (AT pro) profesinės veiklos keitimui finansuoti

Keičiant profesinę veiklą ir perorientuojant išteklius galima perskirstyti išteklius visuose ekonomikos sektoriuose, nes darbuotojams suteikiami įgūdžiai, geriau pritaikyti prie dabartinių ekonominių aplinkybių. Profesinę veiklą visų pirma finansuoja specialios „Pro transitions“ asociacijos („AT pro“), kurios padengia mokymo ir kitas išlaidas, atlyginimus ir susijusias socialines išlaidas. Tokių karjeros pokyčių poreikis yra didelis, nes 2019 m. gauta daugiau kaip 35000 prašymų ir tik 18231 finansuota. Priemonę sudaro papildomo perėjimo, kurio paklausa yra didelė, finansavimas.

Regioniniu lygmeniu asociacijoms „Transition Pro“ buvo pavesta parengti išsamų darbo vietų, kurios gali būti finansuojamos pagal planą France Relance, sąrašą. Tikimasi, kad šiame sąraše daugiausia dėmesio bus skiriama darbo vietoms, turinčioms dideles užimtumo perspektyvas regione, atsižvelgiant į plane France Relance nustatytus prioritetus (žalioji pertvarka, skaitmeninė ekonomikos transformacija).

Investicijos į C8.I20: Individualiųjų mokymosi sąskaitų, skirtų skaitmeniniams įgūdžiams lavinti, papildymas

Siekiant skatinti visų darbuotojų skaitmeninių įgūdžių įgijimą, suteikiama daugiau galimybių dalyvauti mokymuose, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama būtent skaitmeniniams įgūdžiams arba skaitmeninei karjerai, suteikiant asmenims galimybę užsiregistruoti tokiuose mokymuose per savo individualiąsias mokymosi sąskaitas. Tikimasi, kad tai ne tik padidins dalyvių įsidarbinimo galimybes, bet ir platesniu mastu padės spręsti darbo jėgos įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą.

Individualios mokymosi sąskaitos papildomos 1000 EUR kreditu, kuris gali būti naudojamas mokymui, susijusiam su skaitmeniniais įgūdžiais ar skaitmenine karjera. Šiam tikslui buvo leista surengti apie 400 mokymų, kurie gali būti lankomi darbo valandomis, jei darbdavys sutinka. Baigus mokymus, išlaidos apmokamos mokymo įstaigai.

Investicijos į C8.I21: „France Compétences“ skirtų išteklių padidinimas

Priemonė skirta dotacijai „France Compétences“ – nacionalinei institucijai, atsakingai už pameistrystės ir profesinio mokymo reguliavimą ir finansavimą, su sąlyga, kad direktorių valdyba ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 30 d. balsuotų dėl 2022 m. subalansuoto biudžeto sudarymo. Dėl mažesnių išteklių, susijusių su ekonomikos krize, reikėjo papildomos vienkartinės paramos, kad „France Compétences“ galėtų reaguoti į labai išaugusią pameistrystės paklausą. Pagal priemonę iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus finansuojamos numatomos papildomos 160000 pameistrystės sutarčių.

Šiomis investicijomis laikinai padidinami „France Compétences“ mokėjimai įgūdžių operatoriams (OPCO), kurie visų pirma padengia pameistrių mokymo išlaidas. Mokymosi išlaidų padengimo užtikrinimas yra svarbus veiksnys darbdaviui naudojantis pameistrystės programomis.

Investicijos į C8.I22: „Pôle Emploi“ išteklių didinimas

„Pôle Emploi“ įdarbina 1000 patarėjų pagal terminuotas darbo sutartis, kurie ekonominių sunkumų laikotarpiu teikia papildomą paramą darbo ieškantiems asmenims. Šis papildomas įdarbinimas suteikia Agentūrai galimybę teikti gaires dėl dabartinės ekonomikos krizės atsiradusiems papildomiems darbo ieškantiems asmenims, kurie, kaip tikimasi, dar labiau išaugs, kai tik palaipsniui bus nutraukta ekonominė parama įmonėms (pvz., sutrumpinto darbo laiko sistemos).

Be to, papildomi patarėjai įgyvendina kai kurias naujas „Pôle Emploi“ paslaugas, kaip apibrėžta 2019–2022 m. trišaliame susitarime.

8.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Priemonė

Milesto ne/Tikslas

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirčio

Metų

8–1

C8.R1:

Nedarbo agentūros paslaugų teikimo reforma

Tikslas

Agentūros, turinčios integruotas „Cap’Emploi“ paslaugas

Skaičius

700

4 KETVIRTIS

2022

„Pôle Emploi“ agentūrų, turinčių integruotas „Cap’Emploi“ paslaugas, skaičius.

8–2

C8.R1:

Nedarbo agentūros paslaugų teikimo reforma

Tikslas

Agentūros, turinčios patarėją žalos atlyginimo klausimais

Skaičius

700

4 KETVIRTIS

2022

„Pôle Emploi“ agentūrų, įgyvendinusių „konsultanto kompensavimo klausimais“ struktūrą, skaičius.

8–3

C8.R2:

Sutrumpinto darbo laiko tvarkos reforma

Etapas

Sutrumpinto darbo laiko sistemos reforma, kuria siekiama skatinti ekonominę veiklą laipsniškai ribojant dosnumą ir nustatant griežtesnes naudojimosi šia sistema sąlygas

Įsigaliojimas

3 KETVIRTIS

2021

Adaptacijas sudaro:

·Atlygio darbdaviams ir darbuotojams dydžio sumažinimas

·Sutrumpinto darbo laiko tvarkos leidimo galiojimo laikotarpio sutrumpinimas (nuo 12 mėnesių iki 3 mėnesių, jį galima pratęsti 12 mėnesių laikotarpiui)

·Laipsniškas didesnės paramos saugomiems sektoriams ir administraciniu požiūriu uždarytoms įmonėms panaikinimas

8–4

C8.R3:

Darbuotojų sveikatos ir saugos reforma

Etapas

Įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama suteikti Prancūzijai veiksmingesnę darbuotojų sveikatos subjektų sistemą, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai ir, kita vertus, reorganizuojant institucijų, atsakingų už darbuotojų sveikatą, valdymą ir veikimą, priėmimas.

Įsigaliojimas

4 KETVIRTIS

2021

Įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama suteikti Prancūzijai veiksmingesnę „darbuotojų sveikatos“ sistemą, daugiausia dėmesio skiriant, viena vertus, prevencijai ir, kita vertus, institucijų, atsakingų už „darbuotojų sveikatą“, valdymo ir veikimo pertvarkymui, priėmimas.

8–5

C8.R3:

Darbuotojų sveikatos ir saugos reforma

Etapas

Įmonių tarpusavio paslaugų, susijusių su darbuotojų sveikata ir sauga, sertifikavimas

Sertifikavimas, kurį patvirtina skelbimas internete

2 KETVIRTIS

2026

Pirmosioms tarpįmonių teikiamoms sveikatos ir saugos darbe paslaugoms, sertifikuotoms akredituotų sertifikavimo įstaigų, kaip matyti iš skelbimo internete.

8–6

C8.R4:

Nedarbo draudimo reforma

Etapas

Kai kurių nedarbo sistemos reformos priemonių įsigaliojimas

Įsigaliojimas

4 KETVIRTIS

2021

Įsigaliojo kelios priemonės, susijusios su:

·Naujas lyginamojo dienos darbo užmokesčio (SJR) apskaičiavimo metodas;

·Slankioji skalė, pagal kurią po aštuonių mėnesių kompensacijos sumažinamos dideles pajamas gaunantiems gavėjams skiriamos išmokos;

·Pirmojobonus malus etapo įsigaliojimas

8–7

C8.R4:

Nedarbo draudimo reforma

Etapas

Automatinis likusių priemonių įsigaliojimas pagerėjus ekonominėms sąlygoms

Įsigaliojimas

4 KETVIRTIS

2022

Automatinis likusių priemonių įsigaliojimas, kai tik pagerės ekonominės sąlygos:

·Galimybės gauti išmokas sąlygų apribojimas (šeši mėnesiai vietoj keturių)

·Slankioji skalė, pagal kurią po šešių mėnesių kompensacijos sumažinamos dideles pajamas gaunantiems gavėjams skiriamos išmokos.

8–8

C8.I1:

FNE mokymas

Tikslas

Mokymai, rengiami pagal FNE – formavimo mokymo trajektorijas

Skaičius

400 000

4 KETVIRTIS

2022

Mokymų ir kitų veiksmų skaičius (acquis patvirtinimas, kompetencijos vertinimas).

8–9

C8.I2:

Perkvalifikavimas vykdant dualinio mokymo programas (Pro A)

Tikslas

Darbuotojai, dalyvaujantys programoje „Pro-A“

Skaičius

9 000

4 KETVIRTIS

2023

Darbuotojų, dalyvaujančių perkvalifikavime pagal dualinio mokymo programas („Pro-A“), skaičius.

8–10

C8.I3:

Pagal pameistrystės sutartis mokamos subsidijos samdai

Tikslas

Pagal pameistrystės sutartis mokamos subsidijos samdai

Skaičius

333 374

4 KETVIRTIS

2021

Pameistrystės sutarčių, pagal kurias darbdaviui buvo išmokėta įdarbinimo subsidija, skaičius.

8–11

C8.I4:

Samdos subsidijos, mokamos pagal specializacijos sutartis

Tikslas

Samdos subsidijos, mokamos pagal specializacijos sutartis

Skaičius

100 000

1 KETVIRTIS

2022

Specializacijos sutarčių, pagal kurias darbdaviui buvo išmokėta išimtinė profesionalumo pašalpa, skaičius.

8–12

C8.I5:

Samdos subsidija už jaunesnių nei 26 metų asmenų įdarbinimą

Tikslas

Samdos subsidijos, mokamos pagal jaunesnių nei 26 metų asmenų įdarbinimo sutartis

Skaičius

337 000

1 KETVIRTIS

2021

Sutarčių, pagal kurias darbdaviui išmokėta jaunimo įdarbinimo subsidija, skaičius.

8–13

C8.I6:

Darbo vietų jaunimui kūrimas sporto sektoriuje

Tikslas

Sporto sektoriuje sukurtos darbo vietos, kurioms skiriamos subsidijos

Skaičius

2 200

3 KETVIRTIS

2023

Sporto sektoriuje sukurtų darbo vietų, kurioms skiriamos subsidijos, skaičius.

8–14

C8.I7:

Meistriškumo siekiančios internatinės mokyklos

Tikslas

Užstatytos arba renovuotos vietos

Skaičius

1 500

3 KETVIRTIS

2023

Vietų, sukurtų arba sugrąžintų meistriškumo siekiančiose internatinėse mokyklose, skaičius.

8–15

C8.I8:

„Sėkmingai bendromis jėgomis“

Tikslas

Programoje „cordées de la réussite“ dalyvaujantys studentai

Skaičius

185 000

3 KETVIRTIS

2021

Programoje „cordées de la réussite“ dalyvaujančių studentų skaičius.

8–16

C8.I9:

Valstybės remiamos studentų paskolų garantijos

Tikslas

Valstybės garantuojamų studentų paskolų gavėjai

Skaičius

36 000

4 KETVIRTIS

2022

Valstybės garantuojamų studentų paskolų gavėjų skaičius, iš dalies pakeitus susitarimą su „Bpifrance“, kuriuo padidinama valstybės teikiama parama.

8–17

C8.I10:

Individualūs 16–18 metų amžiaus jaunuolių, kurie nesilaiko mokymo reikalavimo, planai

Tikslas

Jaunimas, dalyvaujantis AFPA veikloje

Skaičius

10 500

1 KETVIRTIS

2022

16–18 m. jaunuolių, pradėjusių dalyvauti pirmajame nacionalinės suaugusiųjų profesinio mokymo agentūros (Afpa) siūlomos individualiems poreikiams pritaikytos trajektorijos etape, skaičius.

8–18

C8.I11:

Aukštojo mokslo studijų vietų kūrimas

Tikslas

Sukurtos aukštojo mokslo studijų vietos

Skaičius

30 000

4 KETVIRTIS

2022

Sukurtų aukštojo mokslo vietų skaičius, nurodytas Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerijos IT sistemų ir statistikos studijų direktorato atliktoje studentų stebėsenos informacinės sistemos apklausoje (toliau – apklausa „le Systčme d’Information sur le Suivi de l’Etudiant – SISE“).

8–19

C8.I12:

Jaunimui skirtas planas. aukštojo mokslo;

Tikslas

Sukurtos aukštojo mokslo studijų vietos

Skaičius

16 000

3 KETVIRTIS

2021

Sukurtų aukštojo mokslo vietų skaičius, kaip nurodyta akademijų apklausose.

8–20

C8.I13:

PACEA ir Jaunimo garantijų iniciatyva

Tikslas

PACEA išmokos arba Jaunimo garantijų iniciatyvos išmokos gavėjai 2021 m.

Skaičius

130 000

1 KETVIRTIS

2022

Jaunuolių, 2021 m. gavusių PACEA išmoką arba Jaunimo garantijų iniciatyvos išmoką, skaičius.

8–21

C8.I14:

Su jaunimu susijusios remiamos sutartys (PEC ir CIE)

Tikslas

Remiamos sutartys

Skaičius

65 000

1 KETVIRTIS

2022

Remiamų sutarčių dėl jaunimo PEC ir dėl jaunimo CIE skaičius, kaip pranešė Pôle Emploi.

8–22

C8.I15:

Parama darbdaviams įdarbinant neįgaliuosius (AMEETH)

Tikslas

Išmokėtos subsidijos

Skaičius

12 500

2 KETVIRTIS

2021

Samdos subsidijų, išmokėtų už neįgalaus darbuotojo įdarbinimą, skaičius.

8–23

C8.I16:

Užimtumo lydint kitam asmeniui plano pratęsimas

Etapas

Visiškas užimtumo lydint kitam asmeniui plano pratęsimas

Pranešimas apie įvykdymą patvirtinantį dokumentą

2 KETVIRTIS

2023

Visapusiškas užimtumo lydint kitam asmeniui plano, pagal kurį remiami neįgalieji, pratęsimas.

8–24

C8.I17:

Nuotolinio mokymo kursai

Tikslas

Dalyvavimas nuotolinio mokymo kursuose

Skaičius

30 000

4 KETVIRTIS

2023

„Pôle Emploi“ pasiūlytų nuotolinio mokymosi kursų dalyvių skaičius.

8–26

C8.I18:

Profesinio mokymo modernizavimas ir skaitmeninimas

Etapas

Projektų, kuriais remiamas skaitmeninio turinio kūrimas ir sklaida, valdymo pagalba

Rezultatų perdavimas

4 KETVIRTIS

2022

Rezultatai, gauti teikiant paramą projektų valdymo pagalbai, kuria siekiama remti skaitmeninio turinio kūrimą ir sklaidą (įskaitant 15 projektų bylų).

8–27

C8.I19:

Papildomi asignavimai „Pro transitions“ asociacijoms (AT pro) profesinės veiklos keitimui finansuoti

Tikslas

Profesinės veiklos keitimo finansavimas

Skaičius

12 277

16 177

4 KETVIRTIS

2022

2021 m. pradėta didinti finansuojamų profesinio keitimo atvejų (+ 3900), palyginti su bendru 2020 m. finansuotų profesinio keitimo atvejų skaičiumi.

8–28

C8.I20:

Individualiųjų mokymosi sąskaitų, skirtų skaitmeniniams įgūdžiams lavinti, papildymas

Tikslas

Asmenys, pasinaudoję savo papildytąja IMS, kad užsiregistruotų skaitmeninių įgūdžių mokymo kursuose, registruotuose nacionaliniame profesinių pažymėjimų registre arba specialiame registre

Skaičius

22 500

1 KETVIRTIS

2022

Asmenys, pasinaudoję savo papildine IMS, kad užsiregistruotų skaitmeninių įgūdžių mokymo kursuose, registruotuose nacionaliniame profesinių pažymėjimų registre arba specialiame registre.

8–29

C8.I21:

„France Compétences“ išteklių padidėjimas

Etapas

Susitarimo su „France Compétences“ pasirašymas

Susitarimo pasirašymas

1 KETVIRTIS

2021

Prancūzijos valstybė ir „France Compétences“ pasirašė susitarimą padidinti „France Compétences“ finansinius išteklius 750 000 000 EUR.

8–30

C8.I21:

„France Compétences“ išteklių padidėjimas

Tikslas

Pasirašytos papildomos pameistrystės sutartys

Skaičius

302 619

462 619

4 KETVIRTIS

2023

2021–2023 m. pasirašytų papildomų pameistrystės sutarčių skaičius (+ 160000), palyginti su 2019 m. baziniu scenarijumi, kaip pranešė kompetentingi veiklos vykdytojai.

8–31

C8.I22:

„Pôle Emploi“ išteklių padidėjimas

Tikslas

Įdarbinti Pôle Emploi patarėjai

Skaičius

1 000

4 KETVIRTIS

2022

„Pôle Emploi“ konsultantų, įdarbintų pagal terminuotas darbo sutartis, skaičius.

I.9 KOMPONENTAS. Moksliniai tyrimai, sveikata ir priklausomybė, teritorinė sanglauda

Bendras šio Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą plačiąja prasme. Visų pirma joje daugiausia dėmesio skiriama sveikatos priežiūrai, skaitmeninei veiklai, moksliniams tyrimams ir aukštajam mokslui – aštuonios investicijos ir trys reformos.

Komponentas apima investicijas į sveikatos sektorių visoje teritorijoje, įskaitant infrastruktūros modernizavimą ir renovaciją bei sveikatos skaitmeninimą. Tos investicijos vykdomos kartu su keliomis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų reformomis, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama slaugytojų karjeros stiprinimui, investicijų politikos nustatymui, organizavimo supaprastinimui ir pagyvenusių žmonių priežiūros bei savarankiškumo reformai.

Šis komponentas taip pat apima priemonę, kuria siekiama paspartinti skaitmeninį junglumą visoje teritorijoje skatinant investicijas pagal labai spartaus plačiajuosčio ryšio planą „France trčs haut débit“. Kartu su ja turi būti taikoma skaitmeninės įtraukties priemonė, kad visi galėtų naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.

Viešieji moksliniai tyrimai remiami skiriant papildomą finansavimą Nacionalinei mokslinių tyrimų agentūrai, kad būtų galima padidinti sėkmingų kvietimų teikti mokslinių tyrimų projektus skaičių. Investicijų į ateitį plane (PIA4) skelbiami kvietimai teikti projektus, kuriais siekiama gerinti aukštojo mokslo standartus skatinant kompetenciją, padedant ieškoti finansavimo ir gerinant organizavimą.

9 komponentas. Reaguojama į 2020 m. 1.2 KŠSR dėl sveikatos sistemos atsparumo didinimo, 2019 m. 3.3 KŠSR, 2020 m. 3.4 ir 3.7 KŠSR dėl investicijų į skaitmeninę pertvarką ir infrastruktūrą ir 2019 m. 3.1 KŠSR ir 2020 m. 3.8 KŠSR skirtas rekomendacijas dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Joje taip pat atsižvelgiama į 2020 m. 3.2 ir 3.3 KŠSR, skatinant viešąsias investicijas ir kartu skatinant privačiojo sektoriaus investicijas.

1.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (C9.R1): Nacionalinė sveikatos sistemos pertvarkymo strategija

Nacionalinė strategija „Ma Santé2022“ buvo parengta 2019 m. liepos mėn. priėmus Sveikatos sistemos organizavimo ir pertvarkos įstatymą. Jos tikslas – geriau organizuoti sveikatos priežiūros sistemą vietos lygmeniu, visų pirma sukuriant naujas vietos sveikatos struktūras, kad būtų geriau koordinuojami priežiūros segmentai (pvz., teritorinės profesionalios sveikatos priežiūros bendruomenės). Šią nacionalinę strategiją sustiprino kelios viena po kitos įgyvendintos reformų kryptys, įskaitant planą „Investir pour l’Hôpital“ (2019 m. lapkričio mėn.), planą „Ségur de la Santé“ (2020 m. liepos mėn.) ir įstatymą, kuriuo siekiama supaprastinti ligoninių valdymą („loi visant ą améliorer le systčme de santé par la confiance et la simplification“, kurį Parlamentas priėmė 2021 m. balandžio mėn.). Pastarojo, kaip priemonės pagal Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslas – reformuoti ligoninių valdymą, kad būtų galima lanksčiau organizuoti ligoninių veiklą ir užtikrinti didesnį ligoninių skyrių vaidmenį priimant sprendimus.

2 reforma (C9.R2): Naujos socialinės apsaugos srities, apimančios savarankiškumo praradimo riziką, sukūrimas

Siekiant pagerinti vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų priežiūros paslaugų teikimą, šia priemone numatoma sukurti penktą bendrosios socialinės apsaugos sistemos sritį, apimančią ne tik anksčiau egzistavusias sritis, bet ir savarankiškumo praradimo riziką (apimančią ligos, išėjimo į pensiją, šeimos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų riziką). 2021 m. Socialinės apsaugos finansavimo įstatyme (LFSS) nustatytos pirmosios priemonės, skirtos šios penktosios srities valdymui ir finansavimui organizuoti. Visas medicininių ir socialinių įstaigų finansavimas pervedamas į šią penktąją socialinės apsaugos sritį.

1 investicija (C9.I1): Skaitmeninė sveikata

Priemone siekiama paspartinti skaitmeninių priemonių kūrimą sveikatos sektoriuje. Ją sudaro keturios papriemonės:

·Valstybinė skaitmeninė infrastruktūra sveikatos srityje:

Šiomis investicijomis spartinamas valstybinių informacinių sistemų diegimas: bendras medicininis įrašas, skaitmeninė sveikatos platforma, vieno langelio sistema, skirta visoms skaitmeninėms paslaugoms sveikatos priežiūros specialistams, elektroninės tapatybės kortelės sveikatos priežiūros specialistams.

·viešajame ir privačiajame sveikatos priežiūros sektoriuose naudojamos programinės įrangos sąveikumas ir sauga

Šiomis investicijomis siekiama atnaujinti esamą programinę įrangą, kuri jau naudojama viešajame ir privačiajame sektoriuose, kad ji atitiktų valstybės nustatytus sąveikos ir saugumo reikalavimus. Investuojant pirmenybė teikiama technologinėms investicijoms, kuriomis siekiama skatinti keitimąsi sveikatos duomenimis, pvz., išleidimo iš ligoninės dokumentais, biologijos ataskaitomis, radiologinėmis ataskaitomis ir vaizdais, receptų išrašymo ir ryšių laiškais.

·remti ir skatinti sveikatos priežiūros specialistus skaitmeninės pertvarkos srityje

Šiomis investicijomis finansuojamas programinės įrangos ir pagalbos naudotojams diegimas. Ji taip pat teikia finansinę paramą, kad paskatintų sveikatos priežiūros specialistus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, visų pirma bendrais medicininiais duomenimis.

·atsilikimas skaitmeninės socialinės medicinos srityje

Šiomis investicijomis siekiama socialinės medicinos įstaigose aprūpinti skaitmenine infrastruktūra, pavyzdžiui, interneto ryšiu, kompiuteriais ir programine įranga. Konkrečiai, vieno ar kelių regionų specialistai kartu investuoja, kad sumažintų išlaidas ir užtikrintų nuoseklumą.

2 investicija (C9.I2): Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir pertvarkymas

Šios priemonės tikslas – padidinti investicinę paramą ligoninėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms.

Šią priemonę sudaro i) investicijos į ligoninių pastatų renovaciją ir modernizavimą, taip pat atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą; II) investicijas į ambulatorinių įstaigų statybą ir medicinos infrastruktūros bei įrangos modernizavimą ir iii) investicijas, kuriomis siekiama laikytis saugos ir aplinkos apsaugos standartų.

3 investicija (C9.I3): Medicinos ir socialinių įstaigų renovacija

Šios priemonės tikslas – aprūpinti Prancūzijos medicinos ir socialines įstaigas, kad būtų pagerintos pagyvenusių žmonių priėmimo sąlygos.

Pagal šią priemonę remiamos investicijos į įrangą, skirtą vyresnio amžiaus asmenų priėmimo sąlygoms gerinti.

4 investicija (C9.I4): Nacionalinė savižudybių prevencijos karštoji linija

Nacionalinės savižudybių prevencijos karštosios linijos sukūrimas yra 2018–2022 m. nacionalinės sveikatos strategijos dalis ir vienas iš plane „Ségur de la santé“ paskelbtų veiksmų. Šia priemone remiamas karštosios linijos paslaugos veikimui būtinos informacinės sistemos įgyvendinimas. Šia informacine sistema, numatyta 2021 m. gruodžio 2 d. dekretu Nr. 2021–1566, gali naudotis regioninių sveikatos įstaigų įsteigti reagavimo centrai.

5 investicija (C9.I5): Sparčiojo plačiajuosčio ryšio planas

Pradiniu labai spartaus plačiajuosčio ryšio planu („Plan France trčs haut débit“) siekta pagerinti junglumą teritorijoje ir iki 2022 m. visoje šalyje užtikrinti bent 30 Mbps labai didelės spartos prieigą. Strategija buvo peržiūrėta siekiant padidinti užmojus ir pagerinti junglumą kaimo vietovėse, gaunant paramą pagal Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Šia priemone skatinamas spartesnis naujos kartos prieigos (NKP) tinklų diegimas, visų pirma šviesolaidinių, kurių sparta yra didesnė kaip 100 Mbps ir paprastai viršija 1 Gbps. Projektai vykdomi vadinamuosiuose viešųjų iniciatyvų tinkluose, t. y. zonose, į kurias sunku pritraukti privačių investicijų ir kurios visų pirma yra susijusios su šiomis teritorijomis: Odo, Overnės, Bretanės, Šero, Dordonės, Dubo, Aukštutinės Savojos, Indro, Mančės, Majoto, Sarto ir Senos bei Marnos. Pagrindinis vyriausybės tikslas – iki 2025 m. suteikti visapusišką prieigą prie NKP, laikantis gigabitinės visuomenės tikslų.

6 investicija (C9.I6): Skaitmeninė įtrauktis

Šis veiksmas grindžiamas esama iniciatyva, kuria remiama skaitmeninė įtrauktis, ir tikimasi, kad juo bus parengta dar 4000 skaitmeninių patarėjų, kuriuos priims vietos valdžios institucijos ir privatūs subjektai iš asociacijų arba socialinės ir solidarumo ekonomikos (pvz., rotušės, bibliotekos, senelių namai, slaugos namai, socialinių veiksmų centrai ir vietos asociacijos). Šie patarėjai skaitmeniniais klausimais organizuoja praktinius seminarus ir rengia mokymo kursus, kad kiekvienas galėtų palaipsniui prisiimti atsakomybę už kasdienes skaitmenines užduotis, pavyzdžiui, apsaugoti savo asmens duomenis, valdyti socialinius tinklus, tikrinti informacijos šaltinius, parengti gyvenimo aprašymą, parduoti prekę, pirkti internetu, dirbti nuotoliniu būdu arba planuoti gydytojo paskyrimą. Jie mokomi iš anksto ir nuolat, kad galėtų pasiūlyti kokybiškas paslaugas remiamiems žmonėms, taip pat pasirengti tęsti misiją po dvejų metų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Šia priemone lygiagrečiai remiami vietos tinklai, siūlantys skaitmeninę veiklą (aiškus ženklinimas, mokymo rinkinių kūrimas, parama pedagoginių sprendimų kūrimui), taip pat remiamas skaitmeninių pagalbininkų (pranc. Aidants Connect), tiesiogiai padedančių žmonėms atlikti skaitmenines užduotis, tinklo kūrimas.

7 investicija (C9.I7): Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros atkūrimo strategija (Nacionalinė mokslinių tyrimų agentūra)

Mokslinių tyrimų programavimo įstatyme (žr. 6 komponentą) nustatyta Nacionalinės mokslinių tyrimų agentūros biudžeto didinimo trajektorija – nuo 1190000000 EUR 2021 m. iki 1674000000 EUR 2027 m. Ši priemonė papildo šį padidinimą padidinant asignavimus 2021 ir 2022 m.

Dėl šių papildomų investicijų padaugės sėkmingų kvietimų teikti projektus. Prie Mokslinių tyrimų programavimo įstatymo pridėtoje ataskaitoje siekiama šį sėkmės rodiklį 2027 m. galiausiai padidinti iki 30 proc., palyginti su 16 proc. 2018 m. Tikimasi, kad tarpiniu etapu iki 2021 m. 20 proc. bus įgyvendinta apie 2300 atrinktų projektų iš 10000 –11 500 per metus pateiktų projektų. Bus geriau finansuojami visų disciplinų fundamentiniai moksliniai tyrimai ir visų pirma bus užtikrintas visų kompetencijos projektų, įskaitant rizikingus ir novatoriškus projektus, kuriais, kaip tikimasi, bus grindžiamas ekonomikos atsigavimas, finansavimas.

8 investicija (C9.I8). Remti mokymo, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų ekosistemas (PIA4)

Šiuo PIA4 (Investicijos į ateitį, Plan d’Investissements d’Avenir) paketu siekiama remti inovacijas mokymo (nuo vaikų darželio iki universiteto) ir mokslinių tyrimų srityse. Priemonė skiriama trims kvietimams teikti projektus.

·Pirmąja priemone „Visų formų kompetencija“ remiami aukštojo mokslo institucijų pertvarkos projektai, kad būtų pasiekti geriausi tarptautiniai standartai. Pertvarka suprantama kaip bet kokia svarbi institucijos arba objekto raida, padedanti plėtoti jų potencialą visose misijose arba misijose, kurios laikomos svarbiausiomis institucijai ar paveldo vietai, kaip jų strateginio projekto dalis. Tikslas – konsoliduoti ir stiprinti Prancūzijos akademines bendruomenes, atsižvelgiant į jų įvairovę, padėti joms pasiekti užsibrėžtus tikslus.

·Antruoju remiamas aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų finansavimo išteklių įvairinimas. Pagal jį teikiama parama už paslaugų, skirtų projektų rengimui remti, kūrimą ar transformavimą ir papildant institucijų gautą finansavimą. Tai būtų svertas skatinti institucijas įvairinti savo išteklius (iš Europos Sąjungos gaunamos lėšos, susijusios su mokymu, ir lėšos, gautos filantropijos ir rėmimo dėka).

·Trečiasis kvietimas teikti projektus skirtas mokykliniam ugdymui pertvarkyti skatinant inovacijas ir naujas organizavimo bei valdymo formas. Turi būti laikomasi kelių prioritetų:

oŠvietimo ekstremaliųjų situacijų zonos: nustatyti mokinius, kurie nebaigia mokyklos tikslinėse vietovėse, stiprinti švietimo išteklius, kad jie atitiktų standartus.

oNacionalinė platforma „būti tėvais“: pasiūlyti naują požiūrį, visų pirma pasitelkiant skaitmenines technologijas, stiprinti tėvų vaidmenį, ryšius ir įsipareigojimą mokykloje. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius: nustatyti siekį visiškai sumažinti vidurinės mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigų nebaigusių asmenų skaičių taikant novatoriškus tarpžinybinius, asociatyvius ir regioninius intervencijos metodus.

oMokymosi trajektorijų teritorijos: kartu su įmonėmis gerokai padidinti mokymą ir praktinį mokymą, kuriant novatoriškus sprendimus, skatinant integruotos jaunimo priežiūros (būsto, judumo, darbo sutarčių) sprendimus, užtikrinant tolesnę jaunimo priežiūrą, kad būtų išvengta studijų nutrūkimo.

Būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse kaip tinkamumo kriterijus įtraukiamas reikalavimas užtikrinti finansavimo paraiškoje nurodyto sprendimo poveikio aplinkai neutralumą, kad priemonė atitiktų Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą. Tai papildo faktą, kad, kai taikytina, aplinkosaugos kriterijai yra vieni iš projektų atrankos kriterijų ir kad reikalaujama, jog veiklos vykdytojai, remdamiesi vidaus ir išorės ekspertais, atliktų kritinę savo pasiūlymų analizę; kad žalioji pertvarka pagal įstatymą yra įvardyta kaip vienas iš PIA tikslų ir kad PIA valdymo organai turi užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinami, o tai stebima taikant specialų rodiklį. Dėl to neįtraukiama ši veikla: susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant tolesnį naudojimą; Dėl to i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą, neįtraukiama 29 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 30 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 31 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 32 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.

1.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Tarpinių reikšmių kokybiniai rodikliai	Kiekybinis siektinos reikšmės rodiklis			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Faktinės	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
9–1	C9.R1. Nacionalinė sveikatos sistemos pertvarkymo strategija	Etapas	Balsavimas dėl įstatymo projekto dėl sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo (ligoninių valdymo supaprastinimas) ir jo paskelbimas	Įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2021	Įstatymo projekto, kuriuo siekiama pagerinti sveikatos priežiūros sistemą užtikrinant pasitikėjimą ir supaprastinimą, įsigaliojimas, kuris suteiks galimybę įstaigoms lanksčiau organizuoti savo veiklą, iš naujo medicinizuoti ligoninių valdymą ir suteikti ligoninių tarnybai svarbesnę vietą priimant sprendimus.
9–2	C9.R1. Nacionalinė sveikatos sistemos pertvarkos strategija	Tikslas	Kreditinių įsipareigojimų, susijusių su žmogiškųjų išteklių sveikatos srityje gerinimu, lygis		Procentas		90 %	4 KETVIRTIS	2023	Kreditinių įsipareigojimų, susijusių su žmogiškųjų išteklių sveikatos srityje gerinimu, lygis.
9–3	C9.R2 Naujos socialinės apsaugos srities, apimančios savarankiškumo praradimo riziką, sukūrimas	Etapas	Įstatymas dėl naujos socialinės apsaugos srities, skirtos vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų nepriklausomumui remti, sukūrimo	Įsigaliojimas				3 KETVIRTIS	2020	2020 m. rugpjūčio 7 d. Įstatymo Nr. 2020–991 dėl socialinės skolos ir autonomijos paskelbimas Oficialiajame leidinyje, kuriame numatyta sukurti naują socialinės apsaugos sritį, skirtą vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų nepriklausomumui remti.
9–4	C9.I1 Atsilikimo skaitmeninės sveikatos priežiūros techninių standartų srityje mažinimas	Tikslas	Valstybinė skaitmeninė infrastruktūra sveikatos priežiūros srityje		Skaičius (mln.)	9,5	40	4 KETVIRTIS	2024	Pacientų, turinčių nacionalinį elektroninį sveikatos įrašą ir saugų sveikatos e. pašto adresą, skaičius.
9–5	C9.I1 Atsilikimo skaitmeninės sveikatos priežiūros techninių standartų srityje mažinimas	Tikslas	Įdiegtos transporto priemonių parko programinės įrangos sąveikumo ir saugumo užbaigimas ir parama bei paskatos ją naudoti		Skaičius (mln.)	3	15	4 KETVIRTIS	2024	Sveikatos priežiūros specialistų parengti ir naujojoje sistemoje išsaugoti skaitmeniniai dokumentai (pvz., biologijos ataskaitos, radiologinės ataskaitos, ligoninių ataskaitos ir pažymėjimai).
9–6	C9.I1 Atsilikimo skaitmeninės sveikatos priežiūros techninių standartų srityje mažinimas	Tikslas	Atsilikimas skaitmeninės socialinės medicinos srityje		Skaičius	0	410 000	4 KETVIRTIS	2024	Aktyvių elektroninių medicininių ir socialinių įrašų skaičius.
9–7	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir pertvarkymas	Tikslas	Objektai, kuriems skirta parama investicijoms į techninius įrenginius, įrangą arba nedidelę renovaciją		Skaičius	0	800	1 KETVIRTIS	2023	Objektų, kuriems Regioninė sveikatos agentūra skyrė kreditų investicijas į techninius įrenginius, įrangą arba nedidelę renovaciją, skaičius. Suvestinis skaičiavimas: įvairių sveikatos priežiūros įstaigų, gavusių kreditų investuoti į techninius įrenginius, įrangą ar nedidelės apimties renovacijos darbus, skaičius.
9–8	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir pertvarkymas	Tikslas	Medicinos įstaigų statybos, energinės renovacijos ar modernizavimo investicinių projektų skaičius (> 20 mln. EUR) (bendras skaičius)		Skaičius	0	10	4 KETVIRTIS	2024	ARS (Regioninės sveikatos agentūros) patvirtintų medicinos įstaigų statybos, energinės renovacijos ar modernizavimo investicinių projektų, kurių vertė viršija 20 000 000 EUR, skaičius. Suvestinis skaičiavimas.
9–9	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir pertvarkymas	Tikslas	Medicinos įstaigų statybos, energinės renovacijos ar modernizavimo investicinių projektų skaičius (> 20 mln. EUR)		Skaičius	10	30	2 KETVIRTIS	2026	ARS (Regioninės sveikatos agentūros) patvirtintų medicinos įstaigų statybos, energinės renovacijos ar modernizavimo investicinių projektų, kurių vertė viršija 20 000 000 EUR, skaičius. Suvestinis skaičiavimas.
9–10	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir pertvarkymas	Tikslas	Objektų, kuriems suteikta parama investuojant į techninius įrenginius, įrangą ar nedidelę renovaciją, skaičius		Skaičius	800	1 000	4 KETVIRTIS	2025	Objektų, kuriems ARS (Regioninė sveikatos agentūra) skyrė investicijų kreditus techniniams įrenginiams, įrangai arba nedidelei renovacijai, skaičius. Suvestinis skaičiavimas: įvairių sveikatos priežiūros įstaigų, gavusių tokius kreditus, skaičius.
9–11	C9.I3 Gydymo ir socialinių įstaigų renovacija	Tikslas	Slaugos namų, gavusių paramą įrangai, reikalingai vyresnio amžiaus asmenų priėmimo sąlygoms pagerinti, įsigyti, skaičius (bendras skaičius)		Skaičius		3 000	4 KETVIRTIS	2022	Namų priklausomiems vyresnio amžiaus žmonėms, gavusių finansavimą pagal „kasdienių investicijų“ programą, skaičius.
9–13	C9.I4 Nacionalinė savižudybių prevencijos karštoji linija	Etapas	Savižudybių prevencijos telefono linijos aktyvavimas	Karštosios linijos aktyvavimas				4 KETVIRTIS	2022	Savižudybių prevencijos telefono linijos paslaugos aktyvavimas.
9–14	C9.I5 Labai spartaus plačiajuosčio ryšio planas („Plan France trčs haut débit“)	Tikslas	Papildomi būstai ir komercinės patalpos, kuriose gali būti įvestas šviesolaidinis internetas		Skaičius	0	1 700 000	1 KETVIRTIS	2022	Papildomų būstų ir komercinių patalpų, kuriose 2021 m. gali būti įvestas šviesolaidinis internetas, skaičius (palyginti su 2020 m.).
9–15	C9.I5 Labai spartaus plačiajuosčio ryšio planas („Plan France trčs haut débit“)	Tikslas	Papildomi būstai ir komercinės patalpos, kuriose gali būti įvestas šviesolaidinis internetas		Skaičius	0	2 500 000	4 KETVIRTIS	2023	Papildomų būstų ir komercinių patalpų, kuriose 2023 m. gali būti įvestas šviesolaidinis internetas, skaičius (palyginti su 2022 m.).
9–16	C9.I6 Skaitmeninė įtrauktis	Tikslas	Apmokyti „France Services“ konsultantai skaitmeniniais klausimais		Skaičius	0	3 600	4 KETVIRTIS	2022	„France Services“ skaitmeninių konsultantų, apmokytų pagal mokymo ir įdarbinimo kampaniją, skaičius.
9–17	C9.I7 Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros atgaivinimo strategija – Nacionalinė mokslinių tyrimų agentūra	Tikslas	Bendras bendro pobūdžio ir konkrečių kvietimų teikti projektus sėkmės rodiklis		Procentas	16	20	2 KETVIRTIS	2022	Nacionalinės mokslinių tyrimų agentūros atrinktų projektų skaičiaus ir pagal bendruosius ir specialiuosius kvietimus teikti paraiškas pateiktų projektų skaičiaus santykis. 2021 m. paskelbtų kvietimų teikti projektus santykis matuojamas 2022 m. antrą ketvirtį.
9–18	C9.I8 PIA4 – Parama mokymo, mokslinių tyrimų, skatinimo ir inovacijų ekosistemoms	Etapas	Paskelbti visi trys kvietimai teikti projektus („ExcellencES“, „Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų išteklių įvairinimas“ ir „Mokyklinio ugdymo transformacija skatinant inovacijas ir naujas organizavimo bei valdymo formas“)	Kvietimų paskelbimas interneto svetainėje				4 KETVIRTIS	2021	Visi paskelbti kvietimai teikti paraiškas pagal šią priemonę pradėtiems projektams, kurių techninėje užduotyje, be kita ko, yra numatytas tinkamumo kriterijus, kuriuo siekiama užtikrinti finansuojamų sprendimų paraiškų aplinkosauginį neutralumą.
9–19	C9.I8 PIA4 Parama mokymo, mokslinių tyrimų, skatinimo ir inovacijų ekosistemoms	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas	Secrétariat Général pour l’Investisse- ment (SGPI) ataskaita				4 KETVIRTIS	2023	Ministro pirmininko įgyvendinimo sprendimas, priimtas pasibaigus pagal 9–18 tarpinę reikšmę paskelbtiems kvietimams teikti pasiūlymus ir (arba) pareikšti susidomėjimą; sudaryti sutartis su paramos gavėjais, skiriant lėšas pasirašyti sutartis su visais paramos gavėjais.

J.10 KOMPONENTAS. Planas „REPowerEU“

Skyriaus „REPowerEU“ tikslas – remti Prancūzijos užmojus, susijusius su energetine nepriklausomybe ir pertvarka, atsižvelgiant į naujas geopolitines ir energijos rinkos realijas. Tikimasi, kad finansavimas pagal planą „REPowerEU“ padės finansuoti dvi pagrindines kryptis, kurių reikia Prancūzijos energetiniam suverenumui stiprinti ir jos energetinei priklausomybei mažinti: pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, be kita ko, plėtojant vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektorių, ir privačių būstų ir viešųjų pastatų energinė renovacija. Taip pat tikimasi, kad trys skyriuje „REPowerEU“ numatytos reformos padės Prancūzijai pasiekti savo tikslus ir užtikrinti didesnį politikos nuoseklumą. Tikimasi, kad reformų, kuriomis siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir padidinti energetinį blaivumą, įgyvendinimas, kurį remia naujas Ekologinio planavimo generalinis sekretoriatas, kartu su keturiomis investicinėmis priemonėmis (energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, priemone, kuria remiama nuo iškastinio kuro nepriklausoma pramonė, ir priemone, kuria didinama vandenilio iš iškastinio kuro gamyba ir naudojimas) padės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Investicinių BEISP vandenilio priemonės įgyvendinimas turi daugiašalį ir tarpvalstybinį aspektą, išskyrus projektą, susijusį su netaršių transporto priemonių kūrimu. Be to, investicijomis, susijusiomis su viešųjų pastatų energine renovacija, ir išplėsta C10.I4 priemone „Privačių pastatų energinė renovacija“, planu prisidedama prie pastatų renovacijos tempo didinimo, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos poreikį. Šias priemones papildo iškastinio kuro nenaudojančios pramonės priemonė, kuria taip pat siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pramonės sektoriaus energijos poreikį.

10.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (C10.R1): Įstatymas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo

Šios reformos tikslas – paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą Prancūzijoje, kad būtų pasiekti Prancūzijos energetikos pertvarkos tikslai ir užtikrintas jos energijos tiekimo saugumas. Prancūzija ne vėliau kaip 2023 m. viduryje priima įstatymą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo, kuriuo siekiama pašalinti pagrindines kliūtis, šiuo metu trukdančias diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją: visų pirma tikimasi palengvinti leidimų išdavimą ir apibrėžti „paspartinimo zonas“, kurios padėtų sparčiai plėtoti projektus, visų pirma vėjo energijos, saulės energijos (įskaitant šiluminę, fotovoltinę ir agrofotovoltinę energiją) ir metano gamybos projektus.

Kalbant apie procedūras, tikimasi, kad įstatymu bus sukurta viena bendra prieigos vieta prašymams išduoti leidimą nagrinėti (vadinamoji referentinė prefektūros įstaiga, atstovaujanti valstybei regiono ar vietos lygmeniu). Taip pat tikimasi skatinti visas savivaldybes dalyvauti nustatant greitinimo zonas.

Tiesiogiai taikomos kelios plataus užmojo teisės aktų nuostatos:

-atsinaujinančiųjų išteklių energijos teritorinis planavimas grindžiamas principu „iš apačios į viršų“, įtraukiant visus savivaldybių ir teritorijų atstovus, atsakingus už „spartinimo zonų“ nustatymą, po išsamių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais;

-Jūros vėjo energijos planavimo spartinimas. keturiose Prancūzijos pakrantės zonose pradedamos viešos diskusijos siekiant sudaryti jūros vėjo energijos projektų žemėlapį, o valstybė yra atsakinga už techninius tyrimus, kurie, kaip tikimasi, leis perdavimo sistemos operatoriui iš anksto numatyti prijungimo darbus;

-fotovoltinių plokščių įrengimo apleistuose greitkeliuose ir geležinkelių zonose supaprastinimas;

-stiprinamas kolektyvinis pasigamintos energijos vartojimas, pajamas iš papildomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos mažas pajamas gaunančiuose būstuose (vok. Habitation ą Loyer Modéré, HLM) nukreipiant į įrenginio išlaidų mažinimą, techninę priežiūrą ar remontą; ir paaiškinant sutarčių sistemą, skirtą pasigamintos energijos vartojimo bendruomenėms.

2 reforma (C10.R2): Kuriuo įsteigiamas Ekologinio planavimo generalinis sekretoriatas (SGPE)

Iki 2023 m. I ketv. įsteigiamas Ministrui Pirmininkui pavaldus Ekologinio planavimo generalinis sekretoriatas (SGPE). Jos prerogatyvos aiškiai nustatomos dekretu. SGPE yra atsakinga už nacionalinių klimato, energetikos, biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos strategijų rengimo koordinavimą, užtikrinant, kad būtų laikomasi Prancūzijos Europos ir tarptautinių įsipareigojimų. SGPE taip pat atsako už tai, kad būtų užtikrintas šių strategijų įgyvendinimas visose susijusiose ministerijose ir jų pavertimas veiksmų planais. Tikimasi, kad SGPE užtikrins reguliarų pagal šias strategijas ir veiksmų planus vykdomos politikos vertinimą ir rodiklių, pagal kuriuos teikiama pažangos ataskaita, paskelbimą. SGPE rengia ir koordinuoja Vyriausybės atsakymus į Aukščiausiosios klimato tarybos nuomones.

3 reforma (C10.R3): Taupaus energijos vartojimo planas

Vyriausybė iki 2022 m. pabaigos paskelbia energijos taupymo planą, kuriuo siekiama paspartinti energijos suvartojimo mažinimą skatinant energijos vartojimo efektyvumo veiksmus, kuriuose dalyvautų valstybė, vietos valdžios institucijos, įmonės ir piliečiai, siekiant iki 2024 m. 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą (palyginti su 2018–2019 m. žiema). Į energijos taupymo planą įtraukiamos kompleksinės ir sektorių priemonės, kurias savanoriškai turi įgyvendinti kiekvienas dalyvis. Energijos taupymo plane pateikiami pasiūlymai dėl energijos mažinimo įvairiose srityse, įskaitant būstą, transportą ir pramonę. Tikimasi, kad dauguma siūlomų veiksmų bus susiję su pastatais (pvz., patalpų ir (arba) būstų šildymo temperatūros mažinimas, karšto vandens talpyklų šildymo temperatūros mažinimas ir kt.).

1 investicija (C10.I1): Pramonė, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras

Šios priemonės tikslas – remti investicijas į pramoninės šilumos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir pramonės procesų pokyčius siekiant sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą.

Priemonę sudaro pagal kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų trijų kategorijų projektų finansavimas: I) biomasės šilumos gamyba; II) didelio masto projektai, kuriais siekiama sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą; III) nedidelio masto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektai.

2 investicija (C10.I2): Bendriems Europos interesams svarbus vandenilio projektas

Priemonės tikslas – prisidėti prie vandenilio gamybos ir vandenilinių technologijų bei visai netaršaus transporto diegimo.

Šią priemonę sudaro investicijos į Genvijos ir Fauresijos projektų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

3 investicija (C10.I3): Šiluminė viešųjų pastatų renovacija

Šios priemonės tikslas – sumažinti valstybės pastatų fondo suvartojamos energijos kiekį. Šią priemonę sudaro parama valstybei priklausančių viešųjų pastatų šiluminės renovacijos projektams.

4 investicija (C10.I4): Didesnės apimties priemonė: Privačių būstų energinė renovacija su „MaPrimeRenov“

Šios priemonės tikslas – sumažinti privačių būstų fondo suvartojamos energijos kiekį. Ją sudaro 1 komponento „Energetinė privačių pastatų renovacija“ C1.I1 priemonės Pastatų renovacija ir siekiama padidinti privačių namų, gaunančių dotacijas energijos vartojimo efektyvumo renovacijos darbams, skaičių.

5 investicija (C10.I5). Didesnės apimties priemonė: Parama netaršių transporto priemonių paklausai

Priemonės tikslas – remti netaršių transporto priemonių paklausą, daugiausia iš namų ūkių.

Priemonę sudaro ekologinė priemoka lengvosioms transporto priemonėms, kuria remiamas netaršios elektrinės arba vandenilinės transporto priemonės pirkimas. Tai yra C3.I2 priemonės išplėtimas.

10.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinis rodiklis (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybinis siektinos reikšmės rodiklis			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Faktinės	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
10–1	C10.R1 Įstatymas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo	Etapas	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, numatančios tiesiogiai taikomų nuostatų įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2023	Įstatymo paskelbimas ir tiesiogiai teritorijų planavimui taikomų nuostatų įsigaliojimas siekiant apibrėžti „greitėjimo zonas“, viešos diskusijos dėl jūros vėjo energijos planavimo, fotovoltinių plokščių įrengimo apleistuose greitkeliuose ir geležinkelių teritorijose procedūrų supaprastinimas ir kolektyvinio pasigamintos energijos vartojimo plėtra.
10–2	C10.R2 Ekologinio planavimo generalinio sekretoriato (SGPE) įsteigimas	Etapas	Dekreto, kuriuo įgyvendinamas SGPE įsteigimas, įsigaliojimas	Dekreto nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2023	Dekreto Nr. 2022–990, kuriuo įsteigiamas SGPE, įsigaliojimas ir jo veikimo pradžia. Dekrete nustatomos SGPE prerogatyvos, be kita ko: -koordinuoti nacionalinių klimato, energetikos, biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos strategijų rengimą; -užtikrinti, kad visos susijusios ministerijos įgyvendintų šias strategijas ir kad jos taptų veiksmų planais; -rengti ir koordinuoti vyriausybės atsakymus į Aukščiausiosios klimato tarybos nuomones.
10–3	C10.R3 Taupaus energijos vartojimo planas	Etapas	„Energy sobriety“ plano paskelbimas	„Energy sobriety“ plano paskelbimas				1 KETVIRTIS	2023	Paskelbtas „Energy sobriety“ planas, kuriuo siekiama iki 2024 m. 10 proc. sumažinti nacionalinį energijos suvartojimą (palyginti su 2018–2019 m. žiema). Į planą įtraukiami pasiūlymai dėl energijos mažinimo įvairiuose sektoriuose, įskaitant būsto, transporto ir pramonė.
10–4	C10.I1 Pramonė, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras	Etapas	Projektų, kuriais tikimasi sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą, atranka	Projektų atranka				4 KETVIRTIS	2023	Atrenkami projektai, kuriuos įgyvendinant tikimasi, kad bendras iškastinio kuro energijos suvartojimas sumažės 250 GWh pirminės energijos per metus. Pirminės energijos sumažėjimas GWh apskaičiuojamas lyginant su padėtimi prieš investavimą ir apibrėžiamas operatoriaus atsakyme į kvietimą dalyvauti konkurse. Investicijomis į įrenginius, kuriems taikoma ATLPS, turi būti pasiektas prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis, laikantis priemonės aprašyme nustatytų sąlygų. Biomasės sprendimai turi atitikti priemonės aprašyme nurodytas sąlygas.
10–5	C10.I1 Pramonė, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras	Etapas	Projektų, kuriais tikimasi sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą, atidavimas eksploatuoti	Projektų atidavimas eksploatuoti				2 KETVIRTIS	2026	Projektų, kuriais bendrai siekiama 150 GWh sumažinti iškastinio kuro pirminės energijos suvartojimą per metus, atidavimas eksploatuoti. Pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas GWh apskaičiuojamas lyginant su padėtimi prieš investavimą ir apibrėžiamas finansiniuose susitarimuose arba jų prieduose. Jei numatomas pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas GWh nėra nurodytas finansiniuose susitarimuose ar jų prieduose, jis imamas iš dotaciją teikiančios agentūros pateikto paraiškos vertinimo. Projektai atrenkami pagal kvietimus teikti pasiūlymus trijose kategorijose: 1) Biomasės šilumos gamyba įgyvendinant projektus, kuriais įrengiamas naujas biomasės katilas, leidžiantis pakeisti iškastinį kurą. Biomasės sprendimas turi atitikti 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 26 straipsnyje bei susijusiuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles dėl maistinės ir pašarinės kilmės biodegalų. 2) Didelio masto projektai (daugiau kaip 3 mln. EUR), kuriais siekiama sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, projektai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu, atliekinės šilumos panaudojimu, procesų keitimu, investicijomis į pramonę ir elektrifikacija. 3) Nedidelio masto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektai (mažiau nei 3 mln. EUR). Pavyzdžiui, projektai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu, atliekinės šilumos panaudojimu, procesų keitimu, investicijomis į pramonę ir elektrifikacija. Atrinkti projektai, kurie nėra vertinami pagal 10–4 punktus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą. Investicijomis į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) įrenginius sudaromos sąlygos sumažinti išmetamo CO2 kiekio intensyvumą taip, kad būtų užtikrinta, jog priemonė atitiktų Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą. Šis veiklos rūšių sąrašas neremiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 33 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 34 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 35 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 36
10–7	C10.I2 PASTABA. BEISP vandenilio srityje	Etapas	Aukštos temperatūros kietojo oksido elektrolizeris (projektas Genvijoje)	Pirmojo parodomojo įtaiso įrengimas				1 KETVIRTIS	2026	Aukštos temperatūros kietojo oksido technologijos elektrolizerio pirmojo parodomojo įtaiso įrengimas
10–9	C10.I2 PASTABA. BEISP vandenilio srityje	Etapas	Dujų vandenilio rezervuarai (projektas „Faurecia“)	Bandomosios gamybos linijos įrengimas				2 KETVIRTIS	2026	GenII dujų vandenilio rezervuarų bandomosios gamybos linijos įrengimas
10–10	C10.I3 Šiluminė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų renovacijos projektai, dėl kurių buvo pranešta apie renovacijos darbų sutartį		Skaičius		1 000	4 KETVIRTIS	2023	Valstybei priklausančių viešųjų objektų renovacijos projektų, dėl kurių pranešta bent apie vieną renovacijos darbų sutartį, skaičius. Šie projektai buvo atrinkti paskelbus du kvietimus teikti projektus („Résilience I“ ir „Résilience II“).
10–11	C10.I3 Šiluminė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių pastatų energinės renovacijos projektų skaičius		Skaičius	0	900	1 KETVIRTIS	2025	Valstybei priklausančių pastatų energinės renovacijos projektų skaičius. Šie projektai buvo atrinkti paskelbus du kvietimus teikti projektus („Résilience I“ ir „Résilience II“).
10–12	C10.I4 Privačių būstų energinė renovacija su „MaPrimeRenov“	Tikslas	Privatiems savininkams suteiktos MPR skaičius		Skaičius	700 000	1 096 000	4 KETVIRTIS	2025	2024 ir 2025 m. privatiems savininkams suteiktų „MaPrimeRenov“ (PRR) bendras skaičius.
10–13	C10.I5 Netaršių transporto priemonių paklausos rėmimas	Tikslas	Ekologinis premijavimas		Skaičius	0	134 300	4 KETVIRTIS	2024	2024 m. lengvosioms transporto priemonėms (privačioms transporto priemonėms, komercinėms transporto priemonėms, išskyrus laidu įkraunamas hibridines transporto priemones) skirtų ekologinių priemokų skaičius.

2. Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, visos numatytos išlaidos yra 40310303896 EUR.

Visos numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 2822659006 EUR .

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Į ES biudžetą

1.1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1–1	C1.R1 Būsto politika	Etapas	Priešpėstinių minų reforma („aides personnelles au logement“)
1–4	C1.I1 Privačių pastatų energinė renovacija	Tikslas	Patvirtintų MPR skaičius
1–6	C1.I2 Socialinių būstų energinė renovacija	Tikslas	Socialinio būsto kategorijos būstų, kuriems skiriama dotacija renovacijai, skaičius
1–8	C1.I3 Energetinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, apie kurių renovacijos darbų sutartį buvo pranešta, renovacijos projektų skaičius
2–4	C2.I1 Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tikslas	Išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
2–6	C2.I2 Miesto tankinimas: tvari statyba	Tikslas	Savivaldybių, gaunančių pagalbą, skaičius
3–1	C3.R1 Judumo teisė	Etapas	2019 m. gruodžio 24 d. Judumo įstatymas Nr. 2019–1428 35 straipsnio 2 dalis
3–2	C3.R1 Judumo teisė	Etapas	2019 m. gruodžio 24 d. Judumo įstatymas Nr. 2019–1428 172 straipsnis
3–4	C3.R2 Žaliasis biudžetas	Etapas	Žaliasis biudžetas kartu su Finansavimo įstatymu
3–5	C3.I1 Parama geležinkeliams	Etapas	Finansavimo susitarimų sudarymas
3–15	C3.I2 Parama netaršių transporto priemonių pirkimui	Tikslas	Ekologinis premijavimas
3–18	C3.I3 Kasdienis judumas	Etapas	AFITF finansavimo susitarimai
3–21	C3.I4 Transporto infrastruktūros darbų spartinimas	Etapas	AFITF finansavimo susitarimai
3–22	C3.I4 Transporto infrastruktūros darbų spartinimas	Etapas	ASP (pranc. l’Agence de Services et de Paiement) pasirašytas finansavimo susitarimas dėl naujų įkrovimo stotelių
3–27	C3.I5 Valstybinių automobilių parko žalinimas	Tikslas	Prancūzijos administracijos įsigytų elektromobilių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių skaičius
3–29	C3.I6 Uostų žalinimas	Etapas	AFITF finansavimo susitarimai
4–1	C4.R1: Programos „Ateities investicijos“ (pranc. Programme d’investissements d’avenir) (PIA) valdymo reforma	Etapas	Persvarstytas investicijų programos valdymas d’aveniras
4–2	C4.I1: Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos	Tikslas	Patvirtintų paspartinimo strategijų skaičius
6–5	C6.I2 PIA – Bazinės skaitmeninės technologijos	Tikslas	Patvirtintų strategijų skaičius
7–3	C7.R2 Eksperimentai pagal organinę teisę	Etapas	Įstatymo, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę į diferencijavimas
7–6	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	CAFP ataskaitos pateikimas (Commission sur l’Avenir de Finances Publiques)
7–7	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	Atrinktų CAFP ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas
7–8	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	Biudžeto plano projekte numatytos COVID-19 skolos ribojimo sistemos įgyvendinimas
7–10	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Produktyvumo didinimo reformų rezultatų skelbimas
7–11	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Audito Rūmų viešųjų finansų audito ataskaita
7–35	Kontrolės ir audito procedūros įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę	Etapas	Sistemos organizavimas, duomenų tvarkymas ir audito organizavimas
8–3	C8.R2 sutrumpinto darbo laiko tvarkos reforma	Etapas	Sutrumpinto darbo laiko sistemos reforma, kuria siekiama skatinti ekonominę veiklą laipsniškai ribojant dosnumą ir nustatant griežtesnes naudojimosi šia sistema sąlygas
8–4	C8.R3 Darbuotojų sveikatos ir saugos reforma	Etapas	Įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama suteikti Prancūzijai veiksmingesnę darbuotojų sveikatos subjektų sistemą, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai ir, kita vertus, reorganizuojant institucijų, atsakingų už darbuotojų sveikatą, valdymą ir veikimą, priėmimas.
8–6	C8.R4 Nedarbo draudimo reforma	Etapas	Kai kurių nedarbo sistemos reformos priemonių įsigaliojimas
8–10	C8.I3 Įsigijimo subsidija pameistrystės sutartims	Tikslas	Pagal pameistrystės sutartis mokamos subsidijos samdai
8–12	C8.I5 Įrangos subsidija jaunimui iki 26 metų	Tikslas	Samdos subsidijos, mokamos pagal jaunesnių nei 26 metų asmenų įdarbinimo sutartis
8–15	C8.I8 „Kartu siekiame sėkmės“	Tikslas	Programoje „cordées de la réussite“ dalyvaujantys studentai
8–19	C8.I12 Planas jaunimui: aukštojo mokslo;	Tikslas	Sukurtos aukštojo mokslo studijų vietos
8–22	C8.I15 Parama darbdaviams įdarbinant neįgaliuosius (AMEETH)	Tikslas	Išmokėtos subsidijos
8–29	C8.I21 „France Compétences“ išteklių padidėjimas	Etapas	Susitarimo su „France Compétences“ pasirašymas
9–1	C9.R1 Nacionalinė sveikatos sistemos pertvarkos strategija	Etapas	Balsavimas dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama pagerinti sveikatos priežiūros sistemą (ligoninių valdymo supaprastinimas), ir jo paskelbimas.
9–3	C9.R2 Naujos socialinės apsaugos srities, apimančios savarankiškumo praradimo riziką, sukūrimas	Etapas	Įstatymas dėl naujos socialinės apsaugos srities, skirtos vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų nepriklausomumui remti, sukūrimo
9–18	C9.I8 PIA4. Parama mokymo, mokslinių tyrimų, skatinimo ir inovacijų ekosistemoms	Etapas	Visi trys paskelbti kvietimai teikti paraiškas projektams („ExcellencES“, „Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų išteklių įvairinimas“ ir „Mokyklinio ugdymo pertvarka skatinant inovacijas ir naujas organizavimo bei valdymo formas“)
		Dalinė dalis Suma	8505747126 EURŲ

1.2.Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma) arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1–3a punktai	C1.R2 Terminio reguliavimo peržiūra atsižvelgiant į RE2020	Etapas	Šiluminių savybių reglamento peržiūra RE2020
1–5	C1.I1 Privačių pastatų energinė renovacija	Tikslas	Patvirtintų MPR skaičius
1–7	C1.I2 Socialinių būstų energinė renovacija	Tikslas	Socialinio būsto kategorijos būstų, kuriems skiriama dotacija renovacijai, skaičius
1–9	C1.I3 Energetinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Vietos ir regionų valdžios institucijoms priklausančių viešųjų pastatų, apie kuriems skirtas subsidijas energinės renovacijos darbams pranešė valstybė arba Regioninė taryba, skaičius
2–1	C2.R1. Klimato ir atsparumo teisės aktas	Etapas	Klimato ir atsparumo įstatymas
2–3	C2.R2 Žiedinės ekonomikos įstatymas	Etapas	Potvarkiai, kuriais įgyvendinamas Kovos su atliekomis ir žiedinės ekonomikos įstatymas
2–5	C2.I1 Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tikslas	Išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
2–7	C2.I3 Miesto tankinimas: urbanistinės dykros	Tikslas	Projektų, dėl kurių buvo pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dykviečių arba urbanizuotos zonos atnaujinimo operacijos, skaičius
2–9	C2.I4 Biologinė įvairovė	Tikslas	Projektų, kuriems buvo skirta parama ekologinio atkūrimo ir saugomų teritorijų srityse, skaičius
2–11	C2.I6 Saugūs vandens tinklai	Tikslas	Paremtų geriamojo vandens tinklų ir sanitarijos tinklų kilometrų skaičius
2–12	C2.I7 rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas	Tikslas	Pasirašytų sutarčių dėl rūšiavimo centrų modernizavimo skaičius
2–13	C2.I7 rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas	Etapas	Investicijos į atliekų rūšiavimą ir surinkimą bei medicininių atliekų tvarkymą
2–16	C2.I9 Augalinių baltymų planas	Tikslas	Projektų, kuriems skiriamas finansavimas pagal baltyminių augalų planą siekiant investuoti į baltyminių augalų auginimą, skaičius
3–6	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Jungikliai
3–7	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Orinės kontaktinės linijos
3–8	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Atkurtos geležinkelio linijos
3–9	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Tunelių
3–10	C3.I1 Parama geležinkeliams	Etapas	Geležinkelių aplinkosauginis vertinimas
3–16	C3.I2 Parama netaršių transporto priemonių pirkimui	Tikslas	Ekologinis premijavimas
4–3	C4.I1: Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos	Etapas	Kvietimų teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą paskelbimas
4–8	C4.I2: Plėtoti nuo iškastinio kuro nepriklausomą vandenilį	Etapas	Sprendimo skirti finansinę paramą privatiems projektų vykdytojams pagal BEISP vandenilio srityje, pasirašymas
4–10	C4.I3: Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas	Tikslas	Projektų, atrinktų paramai iš investicijų rėmimo fondo gauti, skaičius
4–11	C4.I3: Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas	Tikslas	Atrinktų MTP projektų, kuriais siekiama skatinti naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius ir efektyviai energiją vartojančius orlaivius, skaičius
5–1	C5.R1 ASAP įstatymo įgyvendinimas	Etapas	Įstatymas Nr. 2020–1525 (loi ASAP)
6–2	C6.R1 Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas	Tikslas	2020 m. gruodžio 24 d. Loi Nr. 2020–1674. Įdarbinimas einant pareigas
6–4	C6.I1 Užimtumo MTTP srityje išsaugojimas	Tikslas	MTTP darbuotojų, kuriems taikoma priemonė, skaičius
6–8	C6.I3 PIA – novatoriškos įmonės	Etapas	Kvietimo teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą paskelbimas
6–10	C6.I4 Kosmosas	Tikslas	Sutarčių sudarymas su paramos gavėjais
6–11	C6.I4 Kosmosas	Tikslas	Gavėjų skaičius
7–1	C7.R1 3DS įstatymas	Etapas	3DS įstatymo įsigaliojimas
7–5	C7.R3 Valstybės tarnybos pertvarkymas	Etapas	Veiksmų, nustatytų kaip projektų dalis, įgyvendinimas pradėta dėl įdarbinimo ir lygių galimybių
7–12	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Neatidėliotinos priemonės sanitarinėmis sąlygomis
7–13	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Finansinių įstatymų, susijusių su viešųjų išlaidų vertinimais, apimančiais viešojo administravimo sritį pagal viešųjų finansų programavimo įstatymo išlaidų trajektoriją, rengimas
7–15	C7.I1 Skaitmeninis įmonių modernizavimas	Tikslas	Įmonių, gavusių subsidiją skaitmeninėms investicijoms skatinti, skaičius
7–20	C7.I4 Skaitmeninis valstybės modernizavimas. Skaitmeninė atpažintis	Tikslas	Pagamintų skaitmeninių asmens tapatybės kortelių skaičius
7–26	C7.I9 Mokyklos skaitmeninė transformacija	Tikslas	Mokyklų klasių, turinčių skaitmeninę įrangą, skaičius
8–1	C8.R1 Nedarbo agentūros paslaugų teikimo reforma	Tikslas	Agentūros, turinčios integruotas „Cap’Emploi“ paslaugas
8–2	C8.R1 Nedarbo agentūros paslaugų teikimo reforma	Tikslas	Agentūros, turinčios patarėją žalos atlyginimo klausimais
8–7	C8.R4 Nedarbo draudimo reforma	Etapas	Automatinis likusių priemonių įsigaliojimas vieną kartą gerėja ekonominės sąlygos
8–8	C8.I1 FNE mokymas	Tikslas	Mokymai, rengiami pagal FNE-Formation mokymo kryptis
8–11	C8.I4 Įsigijimo subsidija specializacijos sutartims	Tikslas	Samdos subsidijos, mokamos pagal specializacijos sutartis
8–16	C8.I9 Valstybės remiamos studentų paskolų garantijos	Tikslas	Valstybės garantuojamų studentų paskolų gavėjai
8–17	C8.I10 Individualizuoti kursai 16–18 metų jaunuoliams	Tikslas	Jaunimas, dalyvaujantis AFPA veikloje
8–18	C8.I11 Vietų kūrimas aukštojo mokslo įstaigose	Tikslas	Sukurtos aukštojo mokslo studijų vietos
8–20	C8.I13 PACEA ir Jaunimo garantijų iniciatyva	Tikslas	PACEA ir jaunimo garantijų gavėjai nuo 2021 m.
8–21	C8.I14 Su jaunimu susijusios remiamos sutartys (PEC ir CIE)	Tikslas	Papildomos remiamos sutartys
8–26	C8.I18 Skaitmeninis švietimo turinys: skaitmeninio turinio platformos	Etapas	Projektų, kuriais remiamas skaitmeninio turinio kūrimas ir sklaida, valdymo pagalba
8–27	C8.I19 Papildomas asignavimas profesinės veiklos keitimo asociacijoms (AT pro) profesinės veiklos keitimui finansuoti	Tikslas	Profesinės veiklos keitimo finansavimas
8–28	C8.I20 Individualiųjų mokymosi sąskaitų, skirtų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, papildymas	Tikslas	Asmenys, pasinaudoję savo papildine IMS, kad užsiregistruotų skaitmeninių įgūdžių mokymo kursuose, registruotuose nacionaliniame profesinių pažymėjimų registre arba specialiame registre
8–31	C8.I22 Pôle Emploi išteklių padidėjimas	Tikslas	Įdarbinti Pôle Emploi patarėjai
9–11	C9.I3 Medicinos ir socialinių įstaigų renovacija	Tikslas	Slaugos namų, gavusių paramą įrangai, reikalingai vyresnio amžiaus asmenų priėmimo sąlygoms pagerinti, įsigyti, skaičius (bendras skaičius)
9–13	C9.I4 Nacionalinė savižudybių prevencijos karštoji linija	Etapas	Savižudybių prevencijos telefono linijos aktyvavimas
9–14	C9.I5 Labai spartaus plačiajuosčio ryšio planas („Plan France trčs haut débit“)	Tikslas	Papildomi būstai ir komercinės patalpos, kuriose gali būti įvestas šviesolaidinis internetas
9–16	C9.I6 Skaitmeninė įtrauktis	Tikslas	Apmokyti „France Services“ konsultantai skaitmeniniais klausimais
9–17	C9.I7 Susigrąžinimas į MTP	Tikslas	Bendras bendro pobūdžio ir konkrečių kvietimų teikti projektus sėkmės rodiklis
		Dalinė dalis Suma	12217010020 EURŲ

1.3.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma) arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1–2	C1.R1 Būsto politika	Etapas	„Pinel“ ir vidutinės klasės nuomojamo būsto reforma
1–10	C1.I3 Energetinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, kuriuose užbaigti energinės renovacijos darbai, grindų plotas kvadratiniais metrais
1–13	C1.I4 Labai mažų įmonių ir MVĮ energinė renovacija	Tikslas	Įmonių, kurios naudojasi mokesčių kreditu ir (arba) papildomomis priemonėmis, skaičius
2–8	C2.I3 Miesto tankinimas: urbanistinė dykra	Tikslas	Projektų, dėl kurių buvo pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dykviečių arba urbanizuotos zonos atnaujinimo operacijos, skaičius
2–10	C2.I5 Seisminės rizikos prevencija DOM	Tikslas	Susijusių pastatų skaičius – seisminis pavojus DOM
2–17	C2.I10 Miškai	Tikslas	Miškų plotas, kuriam skirta dotacija siekiant pagerinti, pritaikyti, atkurti arba atsodinti mišką
3–3	C3.R1 Judumo teisė	Etapas	2019 m. gruodžio 24 d. Įstatymo Nr. 2019–1428 3 straipsnis
3–11	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Vietinės geležinkelių linijos
3–12	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Vietinės krovininio geležinkelio linijos
3–23	C3.I4 Transporto infrastruktūros darbų spartinimas	Tikslas	Įkrovimo stotelės
3–24	C3.I4 Transporto infrastruktūros darbų spartinimas	Tikslas	Užbaigtų specialiai pažymėtų kelio juostų kilometrų skaičius
3–28	C3.I5 Valstybinių automobilių parko žalinimas	Tikslas	Prancūzijos administracijos įsigytų elektromobilių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių automobilių skaičius
3–30	C3.I6 Uostų žalinimas	Tikslas	Naujos elektros jungtys dokuose
3–32	C3.I7 Elektros tinklų atsparumo didinimas	Etapas	Projektų pradžia
4–4	C4.I1: Žaliajai pertvarkai skirtos inovacijos	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas
5–2	C5.R2: Įmonių įnašai į ekonominiai, socialiniai ir aplinkos pokyčiai	Etapas	Įstatymo Nr. 2020–1721 (loi de finances 2021) 244 straipsnis
6–1	C6.R1 Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas	Tikslas	Loi Nr. 2020–1674 du 24 décembre 2020 – Dekretų įsigaliojimas
6–6	C6.I2 PIA – Bazinės skaitmeninės technologijos	Etapas	Kvietimo teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą paskelbimas
7–9	C7.R4 Viešųjų finansų valdymas	Etapas	Naujasis Viešųjų finansų programavimo įstatymas (LPFP, Loi de Programmation des Finances Publiques)
7–17	C7.I2 Valstybės ir vietos valdžios institucijų skaitmeninis modernizavimas	Tikslas	Įmonių, kurios gauna valstybinius užsakymus, skaičius
7–18	C7.I2 Valstybės ir vietos valdžios institucijų skaitmeninis modernizavimas	Tikslas	Valstybės tarnautojų, kurių darbas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, procentinė dalis
7–21	C7.I4 Skaitmeninis valstybės modernizavimas. Skaitmeninė atpažintis	Tikslas	Naujos tapatybės kortelės su skaitmeninės tapatybės skyriumi turėtojų skaičius
7–22	C7.I5 Vidaus reikalų ministerijos įranga	Etapas	Investicijos Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninei įrangai tobulinti
7–24	C7.I7 Nuotolinis darbas Vidaus reikalų ministerijoje	Etapas	Investicijos Vidaus reikalų ministerijos skaitmeniniam junglumui stiprinti
8–9	C8.I2 Perkvalifikavimas vykdant dualinio mokymo programas (Pro A)	Tikslas	Darbuotojai, dalyvaujantys programoje „Pro-A“
8–13	C8.I6 Darbo vietų jaunimui kūrimas sporto sektoriuje	Tikslas	Sporto sektoriuje sukurtos darbo vietos, kurioms skiriamos subsidijos
8–14	C8.I7 Pažangios internatinės mokyklos	Tikslas	Užstatytos arba renovuotos vietos
8–23	C8.I16 Palydimo užimtumo plano pratęsimas	Etapas	Visiškas užimtumo lydint kitam asmeniui plano pratęsimas
8–24	C8.I17 Nuotolinio mokymo kursai	Tikslas	Dalyvavimas nuotolinio mokymo kursuose
8–30	C8.I21 „France Compétences“ išteklių padidėjimas	Tikslas	Pasirašytos papildomos pameistrystės sutartys
9–2	C9.R1 Nacionalinė sveikatos sistemos pertvarkos strategija	Tikslas	Kreditinių įsipareigojimų, susijusių su žmogiškųjų išteklių sveikatos srityje gerinimu, lygis
9–7	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir restruktūrizavimas	Tikslas	Objektai, kuriems skirta parama investicijoms į techninius įrenginius, įrangą arba nedidelę renovaciją
9–15	C9.I5 Labai spartaus plačiajuosčio ryšio planas („Plan France trčs haut débit“)	Tikslas	Papildomi būstai ir komercinės patalpos, kuriose gali būti įvestas šviesolaidinis internetas
9–19	C9.I8 PIA4. Parama mokymo, mokslinių tyrimų, skatinimo ir inovacijų ekosistemoms	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas
10–1	C10.R1 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo įstatymas	Etapas	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo įstatymo įsigaliojimas
10–2	C10.R2 Ekologinio planavimo generalinio sekretoriato (SGPE) įsteigimas	Etapas	Dekreto, kuriuo įgyvendinamas SGPE įsteigimas, įsigaliojimas
10–3	C10.R3 Energijos taupymo planas	Etapas	„Energy sobriety“ plano paskelbimas
10–4	C10.I1 Pramonė be iškastinio kuro	Etapas	Projektų, kuriais tikimasi sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą, atranka
10–10	C10.I3 Šiluminė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų renovacijos projektai, dėl kurių pranešta bent apie vieną renovacijos darbų sutartį
		Dalinė įmoka Sumos dydis	8662970741 EURŲ

1.4.Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma) arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1–11	C1.I3 Energetinė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių viešųjų objektų, kuriuose užbaigti energinės renovacijos darbai, grindų plotas kvadratiniais metrais
1–12	C1.I3 Šiluminė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Mokyklų, kolegijų ar aukštųjų mokyklų, kuriose užbaigti energinės renovacijos darbai, skaičius
2–2	C2.R1. Klimato ir atsparumo teisės aktas	TP rž.	Klimato ir atsparumo teisės aktas. Mažo ŠESD kiekio zonos
3–19	C3.I3 Kasdienis judumas	Tikslas	Viešojo transporto infrastruktūra
3–25	C3.I4 Transporto infrastruktūros darbų spartinimas	Tikslas	Vandens keliuose įgyvendinti projektai
3–26	C3.I4 Transporto infrastruktūros darbų spartinimas	Etapas	Cross tinklo ir skaitinės jūrų reikalams skirtos sistemos modernizavimas
6–7	C6.I2 PIA – Bazinės skaitmeninės technologijos	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas
6–9	C6.I3 PIA – novatoriškos įmonės	Etapas	Sutarčių skyrimas. Ministro Pirmininko įgyvendinimo sprendimas
6–12	C6.I4 Kosmosas	Etapas	Investicijos į „Ariane 6“
7–14	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Priemonių, kurių imtasi siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, įgyvendintų pagal 2023 m. biudžeto įstatymą metinis vertinimas
7–19	C7.I3 Centrinės valdžios kibernetinis saugumas	Etapas	Investicijos vyriausybės kibernetiniam saugumui didinti
7–27	C7.I10 Skaitmeninė prieiga prie aukštojo mokslo	Tikslas	Studentų, turinčių prieigą prie skaitmeninio mokymo, skaičius
7–31	C7.I11 Kultūra	Etapas	Meno kūrybai remti skirtos schemos
9–4	C9.I1 Skaitmeninės sveikatos techninių standartų derinimas	Tikslas	Valstybinė skaitmeninė infrastruktūra sveikatos priežiūros srityje
9–5	C9.I1 Skaitmeninės sveikatos techninių standartų derinimas	Tikslas	Įdiegtos transporto priemonių parko programinės įrangos sąveikumo ir saugumo užbaigimas, parama ir paskatos sveikatos priežiūrai
9–6	C9.I1 Skaitmeninės sveikatos techninių standartų derinimas	Tikslas	Atsilikimas skaitmeninės socialinės medicinos srityje
9–8	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir restruktūrizavimas	Tikslas	Medicinos įstaigų statybos, energinės renovacijos ar modernizavimo investicinių projektų skaičius (> 20 mln. EUR) (bendras skaičius)
		Dalinė dalis Suma	3776166734 EURŲ

1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma) arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1–3b	C1.R2 Terminio reguliavimo peržiūra atsižvelgiant į RE2020	Etapas	Šiluminės energijos reguliavimo peržiūra pagal RE2020 konkretiems tretiniams pastatams
2–3a straipsniai	C2.R2 Žiedinės ekonomikos įstatymas	Etapas	Potvarkiai, kuriais įgyvendinamas Kovos su atliekomis ir žiedinės ekonomikos įstatymas
2–14	C2.I7 rūšiavimo centrų, perdirbimo ir atliekų šalinimo sistemų modernizavimas	Tikslas	Modernizuotų rūšiavimo centrų skaičius
2–15	C2.I8 Perdirbimas ir pakartotinis naudojimas	Tikslas	Pagamintų arba panaudotų grąžinamojo perdirbimo plastikinių žaliavų kiekis
3–13	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Vietinės geležinkelių linijos
3–14	C3.I1 Parama geležinkeliams	Tikslas	Vietinės krovininio geležinkelio linijos
3–20	C3.I3 Kasdienis judumas	Tikslas	Viešojo transporto infrastruktūra
3–31	C3.I6 Uostų žalinimas	Tikslas	Laivų registravimas
4–9	C4.I2: Plėtoti nuo iškastinio kuro nepriklausomą vandenilį	Tikslas	Elektrolizerių gamybos pajėgumai
4–12	C4.I3: Aeronautikos sektoriaus rėmimo planas	Tikslas	Remiamų projektų skaičius
6–3	C6.R1 Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas	Tikslas	2020 m. gruodžio 24 d. Loi Nr. 2020–1674 – viešojo mokslinių tyrimų finansavimo padidinimas
7–2	C7.R1 3DS įstatymas	Etapas	Diferencijavimo principo vertinimas pagal 3DS įstatymą
7–4	C7.R2 Eksperimentai pagal organinę teisę	Etapas	Eksperimentinių pasiūlymų vertinimas
7–14a straipsniai	C7.R5. Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas	Etapas	Priemonių, kurių imtasi siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę ir kurios priimtos po 2023 m. biudžeto įstatymo priėmimo, vertinimas.
7–23	C7.I6 Vidaus reikalų ministerijos prašymai	Etapas	Investicijos į Vidaus reikalų ministerijai sukurtas skaitmenines taikomąsias programas, programinę įrangą ar sistemas
7–28	C7.I11 Kultūra	Tikslas	Katedros ir nacionaliniai istoriniai paminklai
7–29	C7.I11 Kultūra	Tikslas	Paminklai, priklausantys vietos valdžios institucijoms arba privatiems savininkams
7–30	C7.I11 Kultūra	Tikslas	Meno ir architektūros mokyklos
8–5	C8.R3 Darbuotojų sveikatos ir saugos reforma	Etapas	Įmonių tarpusavio paslaugų, susijusių su darbuotojų sveikata ir sauga, sertifikavimas
9–9	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir restruktūrizavimas	Tikslas	Medicinos įstaigų statybos, energinės renovacijos ir modernizavimo investicinių projektų skaičius (> 20 mln. EUR)
9–10	C9.I2 Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas ir restruktūrizavimas	Tikslas	Objektų, kuriems suteikta parama investuojant į techninius įrenginius, įrangą ar nedidelę renovaciją, skaičius
10–5	C10.I1 Pramonė be iškastinio kuro	Etapas	Projektų, kuriais tikimasi sumažinti iškastinio kuro energijos suvartojimą, atidavimas eksploatuoti
10–7	C10.I2 BEISP „Vandenilis“	Etapas	Aukštos temperatūros kietojo oksido technologijos elektrolizeris (projektas „Genvia“)
10–9	C10.I2 BEISP „Vandenilis“	Etapas	Dujų vandenilio rezervuarai (projektas „Faurecia“)
10–11	C10.I3 Šiluminė viešųjų pastatų renovacija	Tikslas	Valstybei priklausančių pastatų energinės renovacijos projektų skaičius
10–12	C10.I4. Privataus būsto energinė renovacija su „MaPrimeRenov“	Tikslas	Privatiems savininkams suteiktos MPR skaičius
10–13	C10.I5 Netaršių transporto priemonių paklausos rėmimas	Tikslas	Ekologinis premijavimas
		Dalinė dalis Suma	7108078557 EURŲ

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui administraciniu požiūriu vadovauja Ekonomikos, finansų ir pramonės bei skaitmeninio suverenumo ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos reikalų generaliniu sekretoriatu (SGAE), pavaldžiu Ministrui Pirmininkui. SGAE koordinuoja plane dalyvaujančias centrines administracijas ir įgyvendinimo bei stebėsenos procese jai padeda Pôle PNRR – Plan national de relance et de resilience – pagal Direction Générale du Trésor (pakeičiantis buvusį „Ekonomikos gaivinimo sekretoriatą“, atsakingą už „France Relance“ planą, kurio dalį sudaro Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijos). Pôle PNRR, glaudžiai bendradarbiaudama su kiekvienos ministerijos vadovais, stebi plano įgyvendinimą kiekvienos priemonės lygmeniu.

Kiekviena atitinkama ministerija turi atidžiau stebėti, kaip įgyvendinamos reformos. Kiekvienai ministerijai pavaldus referencinis asmuo yra konkrečiai atsakingas už į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų stebėseną, įgyvendinimą ir ataskaitų apie jas teikimą. Ministerijų veiklos koordinavimą užtikrina GSAE, kuri kartu su Ekonomikos, finansų ir pramonės bei skaitmeninio suverenumo ministerija yra atsakinga už patvirtinamųjų dokumentų, kuriais įrodoma, kad pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą suplanuotų reformų tarpinės reikšmės yra pasiektos, rinkimą.

Tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių kontrolė, taip pat patikrinimai pagal jų vidaus kontrolės sistemą nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. pavedami ministerijoms, atsakingoms už komponentų įgyvendinimą, per Ministro Pirmininko Circulaire de la Premičre N°6369/SG. Siekiant užtikrinti šių sistemų veiksmingumą ir kontroliuoti perduodamų duomenų kokybę, organizuojamos tikrinimo, inspektavimo ir audito misijos.

2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Pôle PNRR reguliariai ir centralizuotai stebi, kaip įgyvendinami su investicijomis susiję tikslai ir tarpinės reikšmės, remdamasi atitinkamų viešojo administravimo institucijų surinkta ir pateikta informacija. Duomenys apie rodiklius, susietus su tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, pateikiami specialioje IT duomenų rinkimo priemonėje („Propilot“). Šie duomenys renkami vietos lygmeniu ir centralizuojami nacionaliniu lygmeniu ir naudojami teikiant ataskaitas apie tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ministerijos juos reguliariai atnaujina, kad būtų baigti rengti mokėjimo prašymai, kurie turi būti siunčiami Europos Komisijai.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, pasiekusi atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodytas šio priedo 2.1 skirsnyje, Prancūzija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Prancūzija užtikrina, kad, gavusi prašymą, Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1)

BBC reiškia „Bâtiment Basse Consommation“, t. y. kai didžiausias pirminės energijos suvartojimas yra 50 kWh/m².

(2)

Éco-PLS: pranc. éco-prêt logement social (įgyvendinta 2009 m., ši schema peržiūrėta 2019 m. ir ja socialiniams nuomotojams teikiamos lengvatinės paskolos renovuoti savo pastatų ūkį). CEE (pranc. certificats d’économies d’énergie): ši schema buvo sukurta 2005 m. ir ja energijos tiekėjams nustatomi įpareigojimai taupyti energiją išduodant sertifikatus.

(3)

Pvz., savivaldybės, savivaldybių grupės ir kitos vietos valdžios institucijos, pavyzdžiui, departamentai.

(4)

Reikalavimus atitinkančių priemonių sąrašas nurodomas nutarime.

(5)

Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai ir įrenginiams, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(6)

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, OL L 198, 2020 6 22, p. 13–43.

(7)

2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų 2 straipsnis.

(8)

„Autorités organisatrices de la distribution publique d’électricité“ (AODE) pagal Energetikos kodekso L.322–6 straipsnį.

(9)

Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(10)

Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(11)

Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba išgauti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(12)

Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba modernizuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas, kad jos kompostuotų biologines atliekas ir anaerobiškai skaidytų biologines atliekas, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo proceso pajėgumas arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(13)

2020 m. gruodžio 7 d. Loi n°2020–1525.

(14)

Nuoroda į Prancūziją: découvrez les priorités du plan | Gouvernement.fr.

(15)

Jis apima „1 taikymo sritį“, kaip apibrėžta ISO 14064–1 standarte.

(16)

Žr., pvz.: https://travail-emploi.gouv.fr/droit-du-travail/egalite-professionnelle-discrimination-et- harcelement/indexegapro.

(17)

Žr., pvz.: https: //w ww .legifrance.gouv.fr/codes/article_lc/LEGIARTI000037385809/.

(18)

2020 m. gruodžio 24 d. Loi Nr. 2020–1674.

(19)

„EdTech“, paprastai vadinamos „švietimo technologijų“ „EdTech“, sutelkia technologinius išteklius ir skaitmeninius sprendimus, skirtus žinioms, perdavimui, mokymuisi ir taikymui.

(20)

(21)

Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(22)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(23)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(24)

Žr., pvz., https : //www.insee.fr/fr/metadonnees/definition/c2034.

(25)

(26)

Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(27)

(28)

(29)

(30)

Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(31)

(32)

(33)

Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, b) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriai iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas pereinant prie eksploatavimo be iškastinio kuro. Visiško iškastinio kuro atsisakymo laikas turėtų būti grindžiamas tiksliais orientyrais.

(34)

Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius (santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį), pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma.

(35)

Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba išgauti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(36)

Choose the experimental features you want to try