2025 m. Indonezija buvo 30-a pagal dydį ES prekybos prekėmis partnerė pasaulyje ir penkta pagal dydį ES prekybos partnerė ASEAN, o ES yra ketvirta pagal dydį Indonezijos prekybos partnerė, kuriai tenka 6 proc. visos jos prekybos. Dvišalė abiejų partnerių prekyba 2025 m. siekė 28,9 mlrd. EUR: ES eksporto vertė buvo 10,2 mlrd. EUR, o ES importo vertė – 18,7 mlrd. EUR. Indonezijos eksportas į ES daugiausia apima žemės ūkio produktus, netauriuosius metalus, chemines medžiagas, mašinas ir prietaisus, riebalus ir aliejus, taip pat avalynę. ES į Indoneziją daugiausia eksportuoja pramonės produktus, įskaitant mašinas ir prietaisus, transporto įrangą ir cheminius produktus. Dvišalė ES ir Indonezijos prekyba paslaugomis 2024 m. siekė 9,3 mlrd. EUR: ES eksporto vertė buvo 5,8 mlrd. EUR, o ES importo vertė – 3,5 mlrd. EUR. 2024 m. ES sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Indonezijoje sudarė 24,7 mlrd. EUR, o Indonezijos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos ES – 1,3 mlrd. EUR.

Indonezija, kuri yra PPO narė nuo 1995 m., šiuo metu vykdydama prekybą su ES naudojasi prekybos lengvatomis pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS) ir ji yra antra pagal gaunamų prekybos lengvatų apimtį. 2024 m. 44 proc. jos eksporto į ES galėjo būti taikomi sumažinti muitų tarifai pagal BLS. Tačiau nuo 2027 m. sausio 1 d. Indonezija nebegalės naudotis BLS, nes pastaruosius trejus metus ji priskiriama didesnių vidutinių pajamų šalims.

2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su ASEAN šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo. Tuo metu buvo siekiama derėtis dėl tarpregioninio laisvosios prekybos susitarimo. Tačiau įgaliojime buvo numatyta galimybė vesti dvišales derybas, jei būtų neįmanoma susitarti dėl bendrų derybų ir jei tokios dvišalės derybos būtų politiškai priimtinos ir ekonomiškai prasmingos.

2009 m. gegužės 8 d. Komisija pranešė 133 straipsnio komitetui, kaip jis tuo metu buvo vadinamas, apie sunkumus, su kuriais susidurta ES ir ASEAN derybose, kurias abi Šalys sutiko sustabdyti. 133 straipsnio komitetas paprašė Komisijos išnagrinėti atskirų dvišalių derybų su keliomis ASEAN šalimis perspektyvas ir 2009 m. gruodžio mėn. Taryba pritarė šiam požiūriui.

2009 m. pabaigoje Indonezijos Prezidentas Susilo Bambang Yudhoyono ir Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso nusprendė išnagrinėti, kaip būtų galima sustiprinti ES ir Indonezijos prekybinius santykius. Jie pavedė Vizijos kūrėjų grupei, sudarytai iš Indonezijos ir ES atstovų, parengti rekomendacijas, kaip santykius perkelti į kitą lygmenį. 2011 m. gegužės 4 d. Vizijos kūrėjų grupė rekomendavo sudaryti ES ir Indonezijos visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimą, grindžiamą laisvosios prekybos erdve ir geresniu patekimu į rinką, pajėgumų stiprinimu ir palankesnių sąlygų prekybai bei investicijoms sudarymu. Daug dėmesio skirta dideliam Indonezijos potencialui, susijusiam su jos dydžiu, dabartiniu ir numatomu augimo tempu, jos ekonomikos perėjimu prie gamybos eksporto, besiformuojančiomis paslaugomis, atvirumo didinimu ir makroekonominiu stabilumu. Svarbų vaidmenį taip pat atliko ES ir Indonezijos ekonomikos papildomumas, nes ES į Indoneziją eksportuoja visiškai kitus produktus nei Indonezija į Europą.

ES ir Indonezija kartu atliko tyrimą taikymo sričiai apibrėžti, kad nustatytų būsimo prekybos susitarimo taikymo sritį ir užmojų mastą. 2016 m. balandžio mėn. užbaigus šį tyrimą paaiškėjo, kad derybomis galima pasiekti abipusiškai naudingą prekybos susitarimą.

2016 m. liepos 13 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti dvišales derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indonezija. Derybas dėl Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas) 2016 m. liepos 19 d. oficialiai pradėjo Indonezijos prekybos ministras Thomas Lembongas ir ES ambasadorius Indonezijoje Vincentas Guérendas. Pirmasis derybų raundas įvyko 2016 m. rugsėjo 20–21 d. Briuselyje. Derybose remtasi prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimu. 2025 m. rugsėjo 23 d., po devynerių metų derybų ir 19 raundų ES ir Indonezija užbaigė derybas dėl Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo.

Pridedamas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo yra teisinė priemonė, kuria įgaliojama pasirašyti Europos Sąjungos ir Indonezijos visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimą.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimas visiškai atitinka Sąjungos politikos nuostatas ir dėl jo ES nereikės iš dalies keisti savo taisyklių, reglamentų ar standartų kurioje nors reglamentuojamoje srityje. Be to, kaip ir visų kitų prekybos susitarimų, dėl kurių Komisija derėjosi, atveju, Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimu visiškai užtikrinama viešųjų paslaugų apsauga ir valdžios teisė reglamentuoti ginant viešąjį interesą – tai vienas iš pagrindinių principų.

Remiantis 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomone Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, visos Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo sritys priklausytų išimtinei ES kompetencijai ir – konkrečiau – patektų į SESV 91 straipsnio, 100 straipsnio 2 dalies ir 207 straipsnio taikymo sritį. Teismas išvadą dėl išimtinės ES kompetencijos padarė remdamasis SESV 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendros prekybos politikos aprėptimi ir SESV 3 straipsnio 2 dalimi (dėl poveikio antrinės teisės aktuose nustatytoms bendroms taisyklėms).

Tarybai teikiamas Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimas neapima jokių klausimų, kurie nepriklauso išimtinei ES kompetencijai.

Šia iniciatyva tiesiogiai siekiama Sąjungos išorės veiksmų tikslo ir prisidedama prie politinio prioriteto „ES kaip stipresnė pasaulinio masto veikėja“. Ji atitinka Visuotinės ES strategijos gaires, kad būtų galima atsakingai bendradarbiauti su partneriais ir pertvarkyti savo išorės partnerystės ryšius, kad būtų pasiekti ES išorės prioritetai. Ja padedama siekti ES prekybos ir vystymosi tikslų.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo poveikio darniam vystymuisi vertinimą, kurį užsakė Komisijos Prekybos generalinis direktoratas, atliko „Development Solutions“ vadovaujamas nepriklausomų konsultacinių bendrovių konsorciumas.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimui REFIT programa netaikoma. Vis dėlto į jį įtraukta nemažai nuostatų, kuriomis bus supaprastintos prekybos ir susijusios procedūros, sumažintos su eksportu susijusios išlaidos, todėl daugiau MVĮ galės vykdyti veiklą abiejose rinkose. Specialiai MVĮ skirtame skyriuje visų pirma aptariamas intensyvesnis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su Indonezija su MVĮ susijusiais klausimais. Muitų tarifų, be kita ko, taikomų elektroniniams ryšiams, panaikinimas, supaprastintos ir suskaitmenintos muitinės procedūros ir labiau suderinti techniniai reikalavimai sumažins su eksportu susijusias išlaidas ir leis MVĮ, kurių prekybos apimtys mažesnės, konkuruoti su didesnėmis įmonėmis. Dėl to MVĮ taip pat turės daugiau galimybių dalyvauti tiekimo grandinėse, skaitmeninėje prekyboje ir viešuosiuose pirkimuose bei teikti paslaugas Indonezijos rinkoje. Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimu taip pat skatinamas skaidrumas ir tarptautinių standartų naudojimas siekiant palengvinti patekimą į rinką ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas.

Pasiūlymas neturi poveikio pagrindinių teisių apsaugai Sąjungoje.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimu taip pat įsteigiamos vidaus patariamosios grupės, kuriose proporcingai atstovaujama nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, be kita ko, nevyriausybinėms organizacijoms, verslo ir darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos srityse. Vidaus patariamosios grupės gali teikti nuomones ir rekomendacijas dėl Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo veikimo ir įgyvendinimo ir posėdžiauja bent kartą per metus.

Kaip pabrėžta komunikate „Prekyba visiems“, Komisija skiria vis daugiau išteklių veiksmingam prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui. 2025 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė penktąją metinę įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo ataskaitą. Pagrindinis ataskaitos tikslas – objektyvi ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo apžvalga, akcentuojant padarytą pažangą ir šalintinus trūkumus. Ataskaita turėtų padėti paskatinti atviras diskusijas apie laisvosios prekybos susitarimų veikimą ir įgyvendinimą ir į jas įtraukti valstybes nares, Europos Parlamentą ir apskritai pilietinę visuomenę. Kasmet skelbiama ataskaita padės reguliariai stebėti raidą ir joje bus nurodoma, kaip išspręsti nustatyti prioritetiniai klausimai. ES ir Indonezijos visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimas į ataskaitą bus įtrauktas nuo tada, kai įsigalios.

Netaikoma.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 2 skyriumi ES ir Indonezija panaikins tarifus daugiau kaip 98 proc. tarifų eilučių ir beveik 100 proc. pagal vertę. Net 80 proc. prekybos bus liberalizuota įsigaliojimo metu. Po penkerių metų laipsniško tarifų naikinimo bus liberalizuota 96 proc. dvišalės prekybos. Pavyzdžiui, Indonezija panaikins didelius muitus pramonės produktams, kaip antai motorinėms transporto priemonėms (dabartiniai tarifai – iki 50 proc.), mašinoms ir elektros įrangai, vaistams ir cheminėms medžiagoms, žemės ūkio maisto produktams. Susitarimu taip pat bus panaikinti arba gerokai sumažinti ES muitai daugumai Indonezijos prekių, eksportuojamų į ES.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 3 skyriuje nustatomos kilmės taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad Susitarime nustatytos muitų tarifų lengvatos galėtų būti taikomos tik tiems produktams, kurie buvo labai perdirbti ES arba Indonezijoje.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 4 skyrius padės įmonėms, prekiaujančioms prekėmis tarp ES ir Indonezijos, lengviau ir greičiau atlikti muitinės formalumus. Tai padės užtikrinti veiksmingą muitinį tikrinimą, kad importuojamos prekės atitiktų visas importuojančios šalies taisykles, įskaitant reikalavimus, susijusius su sauga, saugumu ir intelektinės nuosavybės teisių laikymusi. Į Susitarimą visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl muitinės procedūrų, kurių reikia laikytis pasienyje, įsipareigojimai suteikti lengvą prieigą prie informacijos apie taikomus tarifus ir bendri muitų teisės aktų principai.

Į Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 5 skyrių taip pat įtraukiamas dvišalis apsaugos mechanizmas, pagal kurį ES ir Indonezija gali nustatyti laikinąsias priemones, jei labai padidėjęs lengvatinis importas daro arba gali padaryti didelę žalą jų vidaus pramonei.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 6 skyrius dėl sanitarijos ir fitosanitarijos klausimų apima maisto saugą ir gyvūnų bei augalų sveikatą. Juo išsaugoma tai, kaip ES priima savo maisto saugos taisykles ir užtikrina jų vykdymą, neatsižvelgiant į tai, ar jos taikomos šalyje pagamintiems, ar importuotiems produktams. Susitarimu dar kartą patvirtinami PPO sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo principai. ES ir Indonezija stiprins bendrą darbą sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais, kad užtikrintų skubias intervencines priemones ekstremaliųjų situacijų, susijusių su žemės ūkio ir žuvininkystės produktų importu ir eksportu, atveju.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 7 skyriumi siekiama pašalinti technines kliūtis ES ir Indonezijos tarpusavio prekybai prekėmis. Pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, elektronikos, mašinų ir efektyviai energiją vartojančių gaminių, pripažįstami ES įsisteigusių akredituotų įstaigų sertifikatai ir bandymų ataskaitos, todėl Indonezijoje nebereikia atlikti brangių ir daug laiko reikalaujančių pakartotinių bandymų ir pakartotinio sertifikavimo. Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarime taip pat nustatomos supaprastintos ženklinimo procedūros. Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimu užtikrinamas didesnis reglamentavimo skaidrumas ir nuspėjamumas, todėl didinamos suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų galimybės teikti grįžtamąją informaciją apie kitos Šalies techninių reglamentų projektus ir paliekama pakankamai laiko prisitaikyti prieš jiems įsigaliojant. Juo abi Šalys taip pat įgaliojamos priimti ir taikyti atitinkamus tarptautiniu mastu pripažintus standartus kaip savo techninių reglamentų pagrindą. Automobilių sektoriui skirtu Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo priedu užtikrinama, kad ES transporto priemonėms, turinčioms Susitarime nurodytus JT tipo patvirtinimo sertifikatus, Indonezijoje nebūtų taikomi papildomi bandymų ar ženklinimo reikalavimai, taigi mažinamos išlaidos ir trumpinamas pateikimo rinkai laikas.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 8 skyriuje bus išplėstos galimybės ES ir Indonezijos paslaugų teikėjams ir investuotojams ir užtikrinta nuspėjamesnė prekybos aplinka. Juo visų pirma bus užtikrinta, kad ES paslaugų teikėjai ir investuotojai, veikiantys sektoriuose, nurodytuose Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarime, nebūtų diskriminuojami, palyginti su Indonezijos paslaugų teikėjais ir investuotojais. Pagal Susitarimą bus taikomi aiškūs, sąžiningi ir savalaikiai procesai, todėl ES veiklos vykdytojams bus lengviau gauti licencijas ar įgyti kvalifikacijas, būtinas jų paslaugoms teikti. Juo bus užtikrinta, kad tam tikrų sektorių ES paslaugų teikėjams Indonezijoje nebūtų taikomas reikalavimas turėti vietos padalinį (pvz., filialą), tam tikrą skaičių operatorių arba pasiekti tam tikrą sandorių vertę.

Nors Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimu skatinami prekybos ir investicijų srautai tarp ES ir Indonezijos, juo aiškiai apsaugoma kiekvienos Šalies reglamentavimo teisė siekiant teisėtų politikos tikslų. 

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 9 skyriumi užtikrinama, kad pagal Susitarimą liberalizuotiems sandoriams, pavyzdžiui, užsienio kapitalo įmonės steigimui, vykdyti reikalingas kapitalas praktiškai galėtų būti perkeltas iš ES į Indoneziją ir atvirkščiai. Be to, abi Šalys prireikus vis tiek gali taikyti savo įstatymus ir taisykles, pavyzdžiui, bankroto atvejais arba kai sprendžiami su vertybiniais popieriais susiję klausimai.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 10 skyriumi sukuriama nuspėjama, saugi ir sąžininga skaitmeninės prekybos aplinka. Juo visų pirma užtikrinami laisvi tarpvalstybiniai duomenų srautai, uždraudžiant nepagrįstus vietos nustatymo reikalavimus, ir uždraudžiami elektroniniam perdavimui taikomi muitai. Jame numatomos privalomos taisyklės, kuriomis didinamas vartotojų pasitikėjimas ir užtikrinamas teisinis tikrumas įmonėms bei remiamos inovacijos.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 11 skyriuje nustatomos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad viešųjų sutarčių sudarymo procedūros ES įmonių atžvilgiu būtų skaidrios, sąžiningos ir nediskriminacinės.

12 skyriuje ES ir Indonezija susitarė dėl veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo. Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarime visų pirma numatoma tiesioginė 221 ES ir 72 Indonezijos geografinių nuorodų, apimančių žemės ūkio maisto produktus, pavyzdžiui, ES mėsą ir sūrius bei Indonezijos prieskonius ir kavą, apsauga. Šis aukštas geografinių nuorodų apsaugos lygis didina eksporto potencialą didelės vertės žemės ūkio maisto produktų sektoriuose, užtikrinant išskirtinį pavadinimą ir padedant gamintojams parduoti aukščiausios kokybės produktus.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 13 skyriumi užtikrinama, kad abiejose jurisdikcijose būtų išlaikyti veiksmingi konkurencijos teisės aktai, kuriuos įgyvendina nepriklausomai veikiančios institucijos, turinčios veikti skaidriai ir nediskriminuodamos, gerbdamos teisę į gynybą. Susitarime taip pat numatomas valdžios institucijų bendradarbiavimas. Jame nustatomos taisyklės dėl subsidijų, antimonopolinių taisyklių ir valstybės valdomų įmonių.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 14 skyrius taip pat yra svarbus žingsnis atveriant prekybą ir investicijas bei užtikrinant ES ir Indonezijos energijos ir žaliavų tiekimo grandines.

15 skyriuje pateikiama išsami prekybos ir tvaraus augimo bei vystymosi sistema ir nustatomi teisiškai privalomi įsipareigojimai, kurių vykdymas užtikrinamas taikant Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo ginčų sprendimo mechanizmą. Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarime taip pat numatyta dialogo ir bendradarbiavimo su prekyba susijusiais aplinkos ir klimato problemų klausimais, įskaitant problemas alyvpalmių aliejaus sektoriuje, platforma. Į jį įtraukiamos specialios nuostatos dėl gamtos išteklių apsaugos ir valdymo, kuriomis nustatomi įsipareigojimai, susiję su miškų išsaugojimu, biologine įvairove, kova su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 16 skyriumi sukuriama sistema, pagal kurią ES ir Indonezija bendradarbiauja stiprindamos politiką ir apibrėždamos programas, kuriomis prisidedama prie tvarių, įtraukių, sveikų ir atsparių maisto sistemų kūrimo.

Susitarimo 17 skyriuje nustatomi pagrindiniai ekonominio bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo į jo taikymo sritį patenkančiose srityse principai ir veiklos gairės.

Jame taip pat yra MVĮ skirtas 18 skyrius ir keletas kitų tokioms įmonėms naudingų nuostatų, pvz., dėl bendros viešai prieinamos skaitmeninės platformos, kurioje būtų teikiama informacija apie tai, kaip patekti į viena kitos rinkas ir jose vykdyti veiklą, sukūrimo, dėl MVĮ kontaktinių punktų sukūrimo, komercinių operacijų skaitmenizacijos ir kt.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 19 skyriumi skatinama rengti skaidrias, koordinuotas ir įrodymais grindžiamas taisyklės, kuriomis būtų laikomasi vidaus teisės aktų, remiami viešosios politikos tikslai ir atsižvelgiama į įmonių ir suinteresuotųjų subjektų interesus. Šalys visų pirma turi paskelbti metinį svarbiausių planuojamų taisyklių sąrašą, kuriame būtų paaiškintas jų tikslas ir terminai.

Visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo 20 skyriumi didinamas su prekyba susijusio reglamentavimo nuspėjamumas, atskaitomybė ir sąžiningumas. Užtikrinant informacijos paskelbimą laiku, atvirą prieigą prie jos, sąžiningus administracinius procesus ir nepriklausomas teisių gynimo priemones, stiprinamas pasitikėjimas reguliavimo sistemomis ir mažinamas netikrumas tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms.