This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52026PC0063
Proposal for a COUNCIL DECISION authorising the Member States to accept, in the interest of the European Union, the accession of Cabo Verde to the 1980 Hague Convention on the Civil Aspects of International Child Abduction
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesais pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesais pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
COM/2026/63 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 02 09
COM(2026) 63 final
2026/0041(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesais pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kurią iki šiol ratifikavo 103 šalis, įskaitant visas ES valstybes nares, tikslas – susitariančiųjų valstybių paskirtoms centrinėms įstaigoms bendradarbiaujant atkurti ankstesnę padėtį greitai grąžinant neteisėtai išvežtus ar laikomus vaikus.
Vaikų grobimo prevencija yra vienas iš esminių ES vaiko teisių rėmimo politikos aspektų, todėl Europos Sąjunga tarptautiniu lygmeniu aktyviai siekia gerinti 1980 m. konvencijos taikymą ir ragina trečiąsias valstybes prie jos prisijungti.
2022 m. spalio 4 d. Žaliasis Kyšulys deponavo prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą. Konvencija Žaliajame Kyšulyje įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.
1980 m. konvencijos 38 straipsnio 4 pastraipoje nustatyta, kad ji bus taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareikš, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonėje 1/13 11) patvirtinta, kad trečiosios valstybės prisijungimo prie 1980 Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.
Teismas pabrėžė, kad šioje srityje ES lygmeniu reikalingas vienodumas – būtina vengti vadinamosios kintamosios geometrijos tarp valstybių narių.
Kovos su tarptautiniu vaikų grobimu sritis priklauso išimtinei Europos Sąjungos išorės kompetencijai, todėl nuspręsti pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui reikia ES lygmeniu – priimant Tarybos sprendimą. Todėl Europos Sąjungos valstybės narės turėtų deponuoti pareiškimą dėl pritarimo Žaliojo Kyšulio prisijungimui dėl Europos Sąjungos interesų.
Europos Sąjungos valstybėms narėms pritarus, 1980 m. Hagos konvencija būtų taikoma Žaliojo Kyšulio ir ES valstybių narių, išskyrus Daniją, santykiams.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Kalbant apie tėvų vykdomą vaikų grobimą, 1980 m. Hagos konvencija yra Tarybos reglamento Nr. 2019/1111 (reglamento „Briuselis IIb“) 22), kuris yra ES teisminio bendradarbiavimo bylose, susijusiose su santuoka ir tėvų pareigomis, kertinis akmuo, tarptautinis atitikmuo.
Vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų – atgrasyti nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, nustatant procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad vaikas būtų greitai grąžintas į valstybę narę, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl reglamento „Briuselis IIb“ III skyrius apima 1980 m. Hagos konvencijoje išdėstytą procedūrą ir ją papildo – išaiškinami kai kurie jos aspektai, visų pirma vaiko išklausymas, taip pat laikotarpis, per kurį reikia priimti sprendimą po to, kai pateiktas pareiškimas dėl grąžinimo, ir vaiko negrąžinimo priežastys.
Tarptautiniu lygmeniu Europos Sąjunga remia trečiųjų valstybių prisijungimą prie 1980 m. konvencijos, kad jos valstybės narės galėtų remtis bendra teisine sistema kovos su tarptautiniu vaikų grobimu srityje.
Nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. jau priimti 22 Tarybos sprendimai, kuriais pritarta 30 trečiųjų šalių (Maroko, Singapūro, Rusijos Federacijos, Albanijos, Andoros, Seišelių, Armėnijos, Korėjos Respublikos, Kazachstano, Peru, Sakartvelo, Pietų Afrikos, Čilės, Islandijos, Bahamų, Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos, Salvadoro, San Marino, Dominikos Respublikos, Baltarusijos, Uzbekistano, Hondūro, Ekvadoro ir Ukrainos, Jamaikos, Bolivijos, Filipinų ir Tuniso) prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo 33).
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šis pasiūlymas yra akivaizdžiai susijęs su Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje įtvirtintu bendru tikslu – saugoti vaiko teises. 1980 m. Hagos konvencijos sistema siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingo tėvų vykdomo vaikų grobimo poveikio ir užtikrinti, kad vaikai galėtų išsaugoti ryšį su abiem tėvais, pavyzdžiui, užtikrinant galimybę faktiškai naudotis teise matytis su vaiku. Taip pat reikia paminėti ryšį su skatinimu naudotis tarpininkavimu sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus.
Direktyva dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų 44), be kita ko, taikoma šeimos teisei bendroje Europos teisminėje erdvėje. 1980 m. Hagos konvencija skatinama šeimos ginčus spręsti taikiai. Vienos iš geros praktikos gairių pagal 1980 m. Hagos konvenciją, kurias paskelbė Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, skirtos naudojimuisi tarpininkavimu sprendžiant į konvencijos taikymo sritį patenkančius tarptautinius šeimos ginčus dėl vaikų. Europos Komisijos iniciatyva šios gairės išverstos į visas ES kalbas (išskyrus anglų ir prancūzų k.) bei arabų kalbą, siekiant paskatinti dialogą su konvencijos dar neratifikavusiomis ar prie konvencijos neprisijungusiomis valstybėmis ir padėti kartu rasti konkrečius dėl tarptautinio vaikų grobimo kylančių problemų sprendimo būdus 55).
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 38 straipsnį pareiškimas dėl pritarimo prisijungimui yra tarptautinio susitarimo, sudaryto su prisijungiančiąja valstybe, sudedamoji dalis.
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo sudaromo tarptautinio susitarimo tikslo ir turinio. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis 1980 m. Hagos konvencijos tikslas ir turinys yra atgrasyti tėvus nuo vaikų grobimo, jos dalykas yra šeimos teisė, o materialinis teisinis pagrindas yra SESV 81 straipsnio 3 dalis. SESV 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.
Atsižvelgiant į tai, kad SESV 81 straipsnis yra materialinis teisinis pagrindas, pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies b punktą Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, turi priimti sprendimą, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Sąjungos interesų pritarti trečiosios šalies prisijungimui prie 1980 m. konvencijos.
Pagal SESV 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą Taryba sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos aktui priimti reikia balsų vieningumo.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktas ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa.
Airijai Reglamentas (ES) 2019/1111 (Reglamentas „Briuselis IIb“) yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą.
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Netaikoma
•Proporcingumo principas
Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į jau priimtus Tarybos sprendimus dėl to paties dalyko ir juo neviršijama to, kas būtina pasiekti tikslui užtikrinti suderintus ES veiksmus kovos su tarptautiniu vaikų grobimu srityje, užtikrinant, kad Europos Sąjungos valstybės narės per nurodytą laiką pritartų Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos.
•Priemonės pasirinkimas
Šis Tarybos sprendimo pasiūlymas teikiamas pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad Taryba priima sprendimus, kuriais sudaromas tarptautinis susitarimas. Kitų teisinių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti šio pasiūlymo tikslą, nenumatyta.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Visos Europos Sąjungos valstybės narės, su kuriomis Komisija konsultavosi Tarybos Civilinės teisės klausimų darbo grupėje dėl jų pasirengimo pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos, pateikė palankią nuomonę.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Atitinkamą informaciją apie Konvencijos įgyvendinimą Komisija surinko iš Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos, ES delegacijos Žaliajame Kyšulyje ir Generalinės prokuratūros Centrinio bendradarbiavimo ir lyginamosios teisės departamento, kuris pagal 1980 m. Hagos konvenciją paskirtas centrine institucija.
•Poveikio vertinimas
2015–2022 m. priimtų 22 Tarybos sprendimų dėl pritarimo kelių trečiųjų valstybių prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos atveju konkretaus poveikio vertinimo neatlikta.
Tačiau Konvencijos įgyvendinimo lygis buvo išnagrinėtas remiantis Žaliojo Kyšulio atsakymais į ES klausimyną ir užpildant Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtą klausimyną, skirtą naujai stojančioms šalims.
Diskusijų Civilinės teisės klausimų darbo grupėje metu paaiškėjo, kad kai kurių valstybių narių (pavyzdžiui, Portugalijos) patirtis, susijusi su Žaliojo Kyšulio teisine sistema, yra teigiama. Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos iš tiesų mano, kad labai svarbu remtis sutartiniais santykiais su ES valstybėmis narėmis. Bendra teisinė sistema su visomis ES valstybėmis narėmis, kurią atstoja 1980 m. Hagos konvencija, padėtų nagrinėti ir spręsti tarpvalstybines bylas.
Mokymo veiksmai planuojami bendradarbiaujant su portugališkai kalbančiomis šalimis, kurios yra Konvencijos Šalys (Portugalija ir Brazilija). UNICEF taip pat dalyvaus įgyvendinant Hagos konvencijas dėl vaikų apsaugos ir išlaikymo.
Žaliasis Kyšulys taip pat neseniai prisijungė prie 1996 m. Vaikų apsaugos ir 2007 m. Vaikų išlaikymo konvencijų, o jo teisinės sistemos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių laikymasis buvo nagrinėjamas vykdant neprieštaravimo procedūras, susijusias su prisijungimu prie šių konvencijų. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad neturėtų būti prieštaraujama Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1996 m. Vaikų apsaugos konvencijos ir 2007 m. Vaikų išlaikymo konvencijos;
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma
•Pagrindinės teisės
Tėvų vykdomas grobimas tiesiogiai prieštarauja vaiko teisėms, visų pirma teisei į apsaugą ir teisei palaikyti ryšius su abiem tėvais. 1980 m. konvencijoje nustačius teisinę sistemą, kuria siekiama atgrasyti tėvus nuo vaikų grobimo ir suteikti vaikui galimybę būti išklausytam, buvo užtikrintos vaikų teisės, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, pripažįstamos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (JT VTK). Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti Žaliajam Kyšuliui ir ES valstybėms narėms taikomą teisinę sistemą.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Siūlomas Tarybos sprendimas poveikio biudžetui neturi.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Netaikoma
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Netaikoma
2026/0041 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesais pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 61,
kadangi:
(1)Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra vienas iš esminių tos politikos aspektų;
(2)Tarybos reglamentu (ES) 2019/1111 7 2) siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas išvežimas ar laikymas, ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti bendravimo teisių ir globos teisių apsaugą;
(3) Reglamentu (ES) 2019/1111 papildoma ir sustiprinama 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kuria tarptautiniu lygmeniu nustatoma susitariančiųjų valstybių ir centrinių įstaigų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo sistema ir siekiama užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimą;
(4)visos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos šalys;
(5)Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos taikymą, inter alia, kartu su valstybėmis narėmis dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;
(6)opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu galėtų būti bendra teisinė sistema, taikoma valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;
(7)1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams;
(8)pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, kaip antai Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl pritarimo valstybės prisijungimui;
(9)remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13 8 3), pareiškimai dėl pritarimo prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;
(10)2022 m. spalio 4 d. Žaliasis Kyšulys deponavo prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą. 1980 m. Hagos konvencija Žaliojo Kyšulio atžvilgiu įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.;
(11)įvertinus padėtį Žaliajame Kyšulyje padaryta išvada, kad valstybės narės gali dėl Sąjungos interesų pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;
(12)todėl valstybės narės turėtų būti įgaliotos deponuoti pareiškimą dėl pritarimo Žaliojo Kyšulio prisijungimui dėl Sąjungos interesų laikydamosi šiame sprendime išdėstytų sąlygų;
(13)Airijai Reglamentas (ES) Nr. 2019/1111 yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą.
(14)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1.Valstybės narės šiuo sprendimu įgaliojamos dėl Sąjungos interesų pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos.
2. Valstybės narės ne vėliau kaip... [dvylika mėnesių po šio sprendimo priėmimo dienos] deponuoja pareiškimą dėl pritarimo Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų, išdėstytą taip: „[visas VALSTYBĖS NARĖS pavadinimas] pareiškia, kad pritaria Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų pagal Tarybos sprendimą (ES)...
3.Valstybės narės informuoja Tarybą ir Komisiją apie savo pareiškimų dėl pritarimo Žaliojo Kyšulio prisijungimui deponavimą ir perduoda Komisijai tų pareiškimų tekstą per du mėnesius nuo jų deponavimo.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
[...]
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA
(1)PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesais pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
Atitinkama politikos sritis (-ys)
Teisingumas
Tikslas (-ai)
Bendrasis tikslas (-ai)
Šio pasiūlymo tikslas – įgalioti valstybes nares dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, laikantis ESTT nuomonės 1/13, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nuspėjamumas tarptautiniu ir Europos lygmenimis.
Konkretus tikslas (-ai)
Įgalioti valstybes nares pritarti Žaliojo Kyšulio prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo bus taikoma visoms valstybėms narėms (išskyrus Daniją) ir Žaliajam Kyšuliui.
Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.
netaikoma
Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
☑ nauju veiksmu
☐ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 91)
☐ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
☐ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
netaikoma
ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Priežastys imtis ES lygmens veiksmų (ex ante)
ES valstybės narės įgaliojimas atitinka tokio paties pobūdžio ankstesnes iniciatyvas po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė Nuomonę 1/13. Jis priklauso išimtinei ES išorės kompetencijai pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį. Leidimą gali suteikti tik Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, todėl tai yra išimtinė kompetencija, kuriai subsidiarumo principas netaikomas.
Numatoma sukurti ES pridėtinė vertė (ex post)
Užtikrinamas ES sutarčių ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos paisymas.
Panašios patirties išvados
Tai 23-as tokio pobūdžio pasiūlymas.
Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Šis pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.
Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
Šis pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.
Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė
☐ trukmė ribota
☐ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]
☐ įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM
☐ trukmė neribota
įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
vėliau – visuotinis taikymas.
Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 102)
☐ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
☐ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
☐ vykdomųjų įstaigų.
☐ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis
☐ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:
☐ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;
☐ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
☐ Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;
☐ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
☐ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;
☐ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
☐ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
☐ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;
☐ valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.
Pastabos
[...]
VALDYMO PRIEMONĖS
Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
netaikoma
Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas
netaikoma
Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)
netaikoma
Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
[...]