EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 06 03

COM(2026) 224 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Slovėnijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

{SWD(2026) 224 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Slovėnijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97  1 , ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)Reglamente (ES) 2024/1263 nurodyti ekonomikos valdymo sistemos tikslai – skatinti užtikrinti patikimus bei tvarius viešuosius finansus, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir atsparumą pasitelkiant reformas bei investicijas ir neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Reglamente nustatyta, kad Taryba ir Komisija, vadovaudamosi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytais tikslais ir reikalavimais, Europos semestro kontekste vykdo daugiašalę priežiūrą. Europos semestro veikla apima visų pirma konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimą ir įgyvendinimo priežiūrą;

(2)2025 m. liepos 16 d. Komisija priėmė Pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 ir Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 ( 2 ). Pasiūlymu siekiama padidinti Sąjungos finansavimo veiksmingumą mažinant finansų architektūros susiskaidymą ir padėti valstybėms narėms koordinuoti savo ekonominę politiką pagal SESV 175 straipsnį;

(3)2025 m. lapkričio 25 d. Komisija priėmė nuomonę dėl Slovėnijos 2026 m. biudžeto plano projekto. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė 2026 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Slovėnija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos, rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl žmogiškojo kapitalo Europos Sąjungoje ir pasiūlymą dėl 2026 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Taryba rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos ( 3 ) priėmė 2026 m. balandžio 21 d., o bendrą užimtumo ataskaitą ir rekomendaciją dėl žmogiškojo kapitalo – 2026 m. kovo 9 d.;

(4)2025 m. sausio 29 d. Komisija paskelbė konkurencingumo kelrodį – strateginę programą, kuria siekiama per ateinančius penkerius metus padidinti Sąjungos konkurencingumą pasaulyje. Kaip esminiai tvaraus ekonomikos augimo ramsčiai, joje nustatytos trys būtinos transformacijos: inovacijos; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir konkurencingumo užtikrinimas; saugumas. Europos semestras suderintas su konkurencingumo kelrodžiu, taip užtikrinant, kad valstybių narių ekonominė politika derėtų su Komisijos strateginiais tikslais ir būtų laikomasi vienodo požiūrio į ekonomikos valdymą, kuriuo visoje Sąjungoje skatinamas tvarus augimas, inovacijos ir atsparumas;

(5)2026 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau vykdomas tuo pat metu įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ( 4 ) galutinį etapą. Įgyvendinant Europos semestro politikos prioritetus itin svarbūs buvo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGAD) planai kartu su sanglaudos politikos finansavimu, nes buvo reikalaujama, kad šiais planais būtų veiksmingai sprendžiami visi per pastaruosius ciklus atitinkamose konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatyti uždaviniai arba didelė jų dalis, o pagal Europos sanglaudos politiką finansuojamomis programomis – atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Artėjant EGADP įgyvendinimo laikotarpio pabaigai, tebėra labai svarbu tęsti pagal EGADP remiamas ir įgyvendinamas reformas ir investicijas, visų pirma tas, kurios padeda spręsti konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius;

(6)2026 m. birželio 3 d. Komisija paskelbė 2026 m. Slovėnijai skirtą šalies ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Slovėnijos padaryta įgyvendinant atitinkamas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina EGAD planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodyti Slovėnijai kylantys aktualiausi uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Slovėnijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat pažanga siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(7)2025 m. sausio 21 d. Taryba, remdamasi Komisijos vertinimu ir rekomendacija, priėmė Rekomendaciją, kuria pritariama Slovėnijos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui 5 . Planas apima 2025–2028 m. laikotarpį, o jame pateiktas fiskalinis koregavimas paskirstytas per ketverius metus. Taryba rekomendavo tokį didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą: 5,6 % 2025 m., 4,4 % 2026 m., 4,1 % 2027 m. ir 4,0 % 2028 m.; tai atitinka didžiausią bendrą augimo tempą, apskaičiuotą atsižvelgiant į 2023 bazinius metus, t. y. 12,1 % 2025 m., 17,0 % 2026 m., 21,8 % 2027 m. ir 26,6 % 2028 m.;

(8)Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai yra egzistencinis iššūkis Europos Sąjungai. Komisija paragino valstybes nares prašyti koordinuotai aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą, kad būtų galima remti ES pastangas greitai ir reikšmingai padidinti gynybos išlaidas; 2025 m. kovo 6 d. šį pasiūlymą palankiai įvertino Europos Vadovų Taryba. Gavusi Slovėnijos prašymą, 2025 m. liepos 8 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priėmė rekomendaciją, kuria Slovėnijai leidžiama nukrypti nuo rekomenduojamo didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo 6 . Nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpiu (2025–2028 m.) Slovėnijai leidžiama peržiūrėti valdžios sektoriaus išlaidų prioritetus arba padidinti valdžios sektoriaus pajamas, kad nuolat didesnės gynybos išlaidos nekeltų pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu; 

(9)2026 m. balandžio 30 d. Slovėnija pateikė 2026 m. metinę pažangos ataskaitą 7 dėl rekomenduojamo didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo laikymosi ir dėl reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius uždavinius, nustatytus šaliai skirtose Europos semestro rekomendacijose, įgyvendinimo. Metinė pažangos ataskaita taip pat atspindi Slovėnijos pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(10)2025 m. realiojo BVP augimas buvo 1,1 %, o infliacija pagal SVKI – 2,5 %. Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP išaugs 1,9 % 2026 m. ir 2,3 % 2027 m., o infliacija pagal SVKI bus 3,5 % 2026 m. ir 2,5 % 2027 m.;

(11)remiantis Eurostato pateiktais duomenimis ( 8 ), Slovėnijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 0,9 % BVP 2024 m. iki 2,5 % BVP 2025 m. Deficito padidėjimas 2025 m. daugiausia atspindi nuolatinį einamųjų išlaidų didėjimą, rekordiškai aukštą viešųjų investicijų lygį ir ciklinį pajamų sulėtėjimą. Remiantis iki galutinio Komisijos 2026 m. pavasario prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, prognozėje numatoma, kad 2026 m. deficitas sudarys 3,3 % BVP, o 2027 m. – 3,5 % BVP. 2026 m. padidėjimas daugiausia atspindi einamųjų išlaidų padidėjimą dėl valdžios sektoriaus tarpinio vartojimo, socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio. Deficito padidėjimas 2027 m. daugiausia atspindi tai, kad baigėsi ES perkėlimai iš EGADP dotacijų, o viešųjų investicijų lygis išliko aukštas;

(12)2026 m. gegužės 11 d., po Komisijos 2026 m. pavasario prognozės galutinio termino, Nacionalinė Asamblėja priėmė papildomas deficitą didinančias priemones gyventojų pajamų mokesčio, socialinių įmokų, produktų mokesčių ir socialinių pervedimų srityse, kurių bendros biudžeto išlaidos, Komisijos vertinimu, 2026 m. sudarys 0,5–1,0 % BVP. Numatoma, kad dauguma šių priemonių nebus laikinos ir dėl jų deficitas 2026 m. ir vėliau padidėtų. Reaguodama į tai, kadenciją baigianti vyriausybė rengia keletą taupymo priemonių. Atsižvelgiant į netikrumą dėl jų dydžio ir priėmimo, šiame etape į šių naujesnių priemonių poveikį neatsižvelgiama;

(13)remiantis Komisijos įverčiais, 2025 m. fiskalinė politika 9 , apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, buvo skatinamoji ir jos kryptis – 1,6 % BVP. Numatoma, kad 2026 m. ji bus skatinamoji (jos kryptis – 1,3 % BVP), o 2027 m. – stabdomoji (jos kryptis – 0,7 % BVP);

(14)remiantis Eurostato pateiktais duomenimis 10 , Slovėnijos valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo nuo 66,4 % BVP 2024 m. pabaigoje iki 65,7 % BVP 2025 m. pabaigoje. Skolos santykio sumažėjimas 2025 m. daugiausia atspindi skolą mažinantį palūkanų normų ir augimo skirtumą. Remiantis iki galutinio Komisijos 2026 m. pavasario prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, prognozėje numatoma, kad skolos santykis su BVP iki 2026 m. pabaigos sumažės iki 64,9 %, o iki 2027 m. pabaigos – dar iki 65,1 %. Skolos santykio sumažėjimas 2026 m. daugiausia atspindi skolą mažinantį palūkanų normų ir augimo skirtumą ir skolą mažinantį atsargų ir srautų koregavimą;

(15)remiantis Eurostato duomenimis 11 , bendros valdžios sektoriaus gynybos išlaidos Slovėnijoje 2025 m. sudarė 1,3 % BVP, t. y. 0,2 procentinio punkto BVP daugiau nei 2021 baziniais metais. Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2026 m. jos sudarys 1,6 % BVP, t. y. 0,5 procentinio punkto BVP daugiau nei 2021 m.;

(16)Sąjungai ir toliau kyla energijos tiekimo sutrikimų ir padidėjusio kainų nepastovumo rizika, kurią dar labiau didina geopolitinė įtampa, daranti poveikį pasaulinėms naftos ir dujų rinkoms. Per 2022–2023 m. energetikos krizę įgyta patirtis parodė, kad plataus masto ir netikslinės priemonės lemia dideles fiskalines išlaidas ir yra socialiai ir ekonomiškai neefektyvios. Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios 2026 m. vasario mėn. Slovėnija ėmėsi fiskalinės politikos priemonių, kad sušvelnintų didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams ir įmonėms 12 . Tai, be kita ko, netikslinis akcizų dyzelinui, benzinui ir krosnių kurui sumažinimas, kuris, kaip manoma, galios iki metų pabaigos, ir netikslinis aplinkos mokesčio už anglies dioksidą, taikomą dyzelinui, benzinui ir krosnių kurui, sumažinimas, kuris turėtų nustoti galioti 2026 m. birželio mėn. Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje numatoma, kad šių priemonių fiskalinės išlaidos 2026 m. sudarys 0,2 % BVP. Remiantis Komisijos įverčiais, jei šios priemonės liktų galioti iki 2026 m. pabaigos, jų fiskalinės išlaidos 2026 m. sudarytų 0,3 % BVP;

(17)remiantis Komisijos skaičiavimais, grynosios išlaidos Slovėnijoje 2025 m. išaugo 8,8 %, o 2024 ir 2025 m. iš viso – 13,2 %. 2025 m. grynųjų išlaidų augimas viršija rekomenduojamą didžiausią augimo tempą ir atitinka 1,4 % BVP metinį nuokrypį. Vertinant 2024 ir 2025 m. kartu, už rekomenduojamą didžiausią augimo tempą yra didesnis ir bendras grynųjų išlaidų augimo tempas, o tai atitinka 0,5 % BVP bendrą nuokrypį. Atsižvelgiant į lankstumą pagal nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą didinti gynybos išlaidas ir vertinant 2024 ir 2025 m. kartu, bendras grynųjų išlaidų nuokrypis sudaro šiek tiek daugiau nei 0,3 % BVP;

(18)remiantis Komisijos skaičiavimais numatoma, kad grynosios išlaidos Slovėnijoje 2026 m. išaugs 7,2 %, o 2025 ir 2026 m. iš viso – 21,3 %. Numatomas 2026 m. grynųjų išlaidų augimas viršija rekomenduojamą didžiausią augimo tempą ir atitinka 1,2 % BVP metinį nuokrypį. Vertinant 2024, 2025 ir 2026 m. kartu, numatoma, kad už rekomenduojamą didžiausią augimo tempą bus didesnis ir bendras grynųjų išlaidų augimo tempas, o tai atitinka 1,7 % BVP bendrą nuokrypį. Atsižvelgiant į lankstumą pagal nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą didinti gynybos išlaidas ir vertinant 2024, 2025 ir 2026 m. kartu, numatomas bendras grynųjų išlaidų nuokrypis sudaro 1,2 % BVP;

(19)2026 m. birželio 3 d. Komisija priėmė pranešimą pagal SESV 13 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime įvertinta Slovėnijos padėtis pagal deficito kriterijų, nes šalies planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. viršys nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad Slovėnija deficito kriterijaus neatitinka. Be to, Taryba Slovėnijai aktyvavo nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą, o remiantis Komisijos 2026 m. pavasario prognoze, pamatinę vertę viršijantis deficitas yra visiškai paaiškinamas gynybos išlaidų padidėjimu nuo 2021 m. Tačiau, nors Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo etapu nėra pagrindo pradėti Slovėnijos perviršinio deficito procedūros, tebėra didelis netikrumas dėl 2026 m. fiskalinės perspektyvos (plg. 12 konstatuojamąją dalį). Jei nebus patikimai ir laiku imtasi pakankamų taisomųjų priemonių, rudenį Slovėnijai gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra. Atsižvelgdama į tai ir apsvarsčiusi pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija šiame etape nepasiūlė pradėti perviršinio deficito procedūros;

(20)Slovėnijos mokesčių derinys labai priklauso nuo darbo jėgos apmokestinimo, kuris 2023 m. sudarė 52 % visų mokestinių pajamų. Sparčiai senėjant visuomenei ir mažėjant darbingo amžiaus darbuotojų skaičiui, didelė Slovėnijos priklausomybė nuo darbo jėgos mokesčių kelia struktūrinę riziką, nes didelis mokesčių pleištas gali atgrasyti nuo darbo vietų kūrimo ir daryti neigiamą poveikį darbo jėgos pasiūlai ir konkurencingumui. Šiuo metu Slovėnija ribotai naudojasi mažiau rinką iškraipančiais pajamų šaltiniais; iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės už ES vidurkį, o reformų šioje srityje nebuvo imtasi. Slovėnija neturi sistemos, pagal kurią būtų galima įvertinti didelio masto mokesčių išlaidų, kurios 2023 m. sudarė 5,2 % BVP, pasikartojimo ekonominį efektyvumą arba būtinybę. Sisteminga šių išlaidų peržiūra ir nekilnojamojo turto apmokestinimo koregavimas išplėstų mokesčių bazę ir sukurtų papildomų fiskalinio manevravimo galimybių. Perskirstant mokesčių derinį, kad jis būtų nukreiptas į augimui palankesnius ir tvaresnius šaltinius, mažinama struktūrinė rizika ir remiamas fiskalinis tvarumas;

(21)siekiant spręsti didėjančių su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų problemą ir gerinti viešųjų finansų kokybę, reikia didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą. Nors Slovėnija turi patirties rengiant išlaidų analizes, jos dar nėra sistemingai įtraukiamos į metinio biudžeto sudarymo procesą. Reguliarių išlaidų peržiūrų oficialus įtvirtinimas didžiausiose išlaidų srityse, visų pirma socialinės apsaugos (17,1 % BVP), sveikatos priežiūros (8 %), ekonomikos reikalų (5,7 %) ir švietimo (5,5 %), palengvintų veiksmingesnį išteklių perskirstymą ir padidintų atskaitomybę. Nepaisant padidėjusių socialinių pervedimų, asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius ketvirtus metus iš eilės didėjo, visų pirma dėl padidėjusio vyresnio amžiaus gyventojų, kuriems gresia skurdas, skaičiaus, o tai rodo, kad sistema nepasiekia pažeidžiamiausių asmenų. Veiksmingumą būtų galima padidinti tikslingiau skiriant socialines išmokas, suderinant fragmentišką paramą šeimoms ir sprendžiant laikinojo nedarbingumo atostogų išmokų klausimą. Demografinis nuosmukis, senėjanti visuomenė ir nevienodos galimybės naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis (sveikatos priežiūra ir švietimu) didina teritorinius skirtumus ir daro poveikį visų pirma kaimo vietovėms. Be to, nors viešosios investicijos tebėra didelės, siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą ir remti augimo potencialą, būtina gerinti jų sudėtį ir planavimą, stiprinant nacionalinių ir vietos valdžios institucijų koordinavimą;

(22)sanglaudos politikos programų, apimančių paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) ir Sanglaudos fondo, įgyvendinimas Slovėnijoje tiek pagal projektų atranką, tiek pagal mokėjimus vyksta sparčiau negu vidutiniškai ES. Svarbu išlaikyti dabartinį pagreitį, kartu kuo labiau didinant investicijų poveikį vietoje. Slovėnija jau imasi veiksmų pagal savo sanglaudos politikos programas konkurencingumui ir ekonomikos augimui skatinti. Vis dėlto kai kuriose srityse gali prireikti dar labiau stiprinti įgyvendinimą, įskaitant su įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, prisitaikymu prie klimato kaitos, vandentvarka ir vietos paslaugų teikimu susijusias sritis. Labai svarbu užtikrinti, kad naujos investicijos, kurias Slovėnija nustatė atlikdama sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, visų pirma investicijos, susijusios su penkiais Laikotarpio vidurio peržiūros reglamente 14 nustatytais prioritetais, būtų vykdomos greitai ir veiksmingai;

(23)Slovėnijai kyla keletas uždavinių, susijusių su energetikos sektoriumi, darniuoju transportu, atsparumu klimato kaitai ir aplinka, verslo aplinka, konkurencingumu ir darbo jėgos trūkumu;

(24)kaip nustatyta Konkurencingumo kelrodyje, visos ES, nacionalinės ir vietos institucijos privalo dėti daug pastangų, kad būtų parengtos paprastesnės taisyklės ir paspartintos administracinės procedūros. Komisija nustatė plataus užmojo administracinės naštos mažinimo tikslus: bent 25 % visoms įmonėms ir bent 35 % MVĮ. Ji taip pat sukūrė naujų priemonių šiems tikslams pasiekti, įskaitant sistemingą ES teisės aktų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų dialogą. Kad įgyvendintų šį užmojį, Slovėnija taip pat turi imtis veiksmų. Nors padaryta tam tikra pažanga, vis dar reikia glaudesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. [67] % įmonių mano, kad joms vykdyti verslą Slovėnijoje trukdo sudėtingos administracinės procedūros ( 15 ). Slovėnijos verslo aplinką ir toliau neigiamai veikia struktūrinės problemos, o dėl darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo, reguliavimo ir mokesčių naštos labai ribojamos investicijos ir augimas. Leidimų išdavimo procedūros tebėra itin sudėtingos, nes statybos ir aplinkosaugos leidimų išdavimas trunka ilgai, teisinius formalumus tenka tvarkyti fiziškai dalyvaujant, o skaitmeninių registrų sąveikumas yra ribotas. Reglamentavimo kliūtys bendrojoje rinkoje, visų pirma darančios poveikį tarpvalstybinei prekybai paslaugomis ir tam tikroms reglamentuojamosioms profesijoms, išlieka, o pažanga jas šalinant tebėra nedidelė. Atitinkamai, padidinus reglamentavimo supaprastinimo ir administracinio modernizavimo taikymo sritį, užmojus ir tempą gali pagerėti kokybė ir sumažėti kainos, taip pat gali būti remiamas augimas ilguoju laikotarpiu;

(25)Slovėnijos viešojo ir privačiojo sektorių ryšiai mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) srityje, vertinant bendrų publikacijų skaičių, šiek tiek tebeviršija ES vidurkį, tačiau šaliai sunku pažangius mokslinius tyrimus paversti sėkmingais produktais, daugiausia dėl to, kad žinių perdavimui trūksta tęstinumo ir nepakanka finansinės paramos MTI veiklai. Verslo išlaidos, skiriamos MTI, Slovėnijoje atitinka ES vidurkį, tačiau per trejus metus jos sumažėjo iki 1,5 % BVP, ypač MVĮ sektoriuje. Be to, Slovėnijos viešosios išlaidos MTI tebėra mažesnės nei ES vidurkis (0,64 %, palyginti su 0,72 % BVP) ir nacionalinis tikslas (1,25 %). Didelę pridėtinę vertę sukurianti veikla ir inovacijos tebėra sutelktos sostinės regione, o kiti regionai mažiau investuoja į MTI ir turi prastesnius našumo rezultatus, todėl ribojamas konkurencingumas ir inovacijomis grindžiamas augimas. Nors šiuo metu įgyvendinamos kelios teigiamos iniciatyvos , įskaitant strateginius finansavimo projektus ir tikslinę paramą potencialiems pasiūlymams, siekiant visapusiškai išnaudoti Slovėnijos inovacijų potencialą ir jį visiškai realizuoti, svarbu veiksmingai taikyti alternatyvias investavimo priemones, ypač skirtas startuoliams. Slovėnija dėjo pastangas, kad pagerintų MTI valdymą, sujungdama daugumą MTI politikos sričių į vieną ministeriją, atnaujindama Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos įstatymą ir sukurdama horizontaliuosius koordinavimo mechanizmus, kad būtų racionalizuotos politikos iniciatyvos, įtrauktos į Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Nors šios reformos yra įgyvendintos, jų poveikis dar nėra apčiuopiamas, o mechanizmus gali reikėti papildyti stebėsenos komponentu, kad būtų galima stebėti pažangą ir galimą stiprinimą. Be to, dar nėra sistemingesnio požiūrio į žinių perdavimą, o tai gali trukdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus paversti komerciškai perspektyviais produktais;

(26)Slovėnijos įmonės daugiausia priklauso nuo bankų finansavimo dėl šalies mažiau išsivysčiusios kapitalo rinkos ir riboto institucinių investuotojų dalyvavimo finansuojant novatoriškas bendroves ir startuolius. Privataus kapitalo ir rizikos kapitalo sektoriai yra gerokai mažiau brandūs nei atitinkami ES sektoriai: 2024 m. jų turtas sudarė atitinkamai tik 0,04 % ir 0,01 % BVP, palyginti su 0,46 % ir 0,06 % BVP ES vidurkiais. Be to, Slovėnijos namų ūkiai yra linkę didelę savo finansinio turto dalį laikyti grynaisiais pinigais ir indėliais, o ne investuoti į rinkos finansines priemones. Pensijų fondų sektoriaus turto lygis yra žemas – 2024 m. jis siekė tik 7,1 % BVP ir buvo trečias mažiausias ES. Slovėnijos ne bankų finansavimo rinką reikia plėsti ir įvairinti, kad būtų padidintas rizikos kapitalo prieinamumas ir skatinamos investicijos į inovacijas bei ilgalaikis konkurencingumas. Nuosavo kapitalo finansavimo ir rizikos kapitalo plėtrai trūksta pensijų teikėjų investicijų į nuosavą kapitalą, o tokios investicijos gali padėti didinti papildomas pensijas ir tai yra svarbu novatoriškų startuolių augimui;

(27)iškastinis kuras, kurio didelė dalis importuojama, ir toliau sudaro didelę Slovėnijos energijos rūšių derinio dalį (58 %), todėl taip pat prisideda prie didesnių ir nepastovesnių kainų, o tai savo ruožtu daro poveikį konkurencingumui. Be to, tam, kad pasiektų savo nacionalinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą (25 %), Slovėnija turėjo pasikliauti statistiniu perdavimu. Nepaisant tam tikros pažangos, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų spartinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas visuose sektoriuose, įskaitant energijos kaupimo panaudojimą ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimą. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės, ypač pastatų renovacija, buvo toliau įgyvendinamos pasitelkiant nacionalinę finansavimo sistemą ir įvairius ES fondus, įskaitant EGADP, tačiau didesnės Slovėnijos pastangos padės pasiekti ilgalaikės renovacijos strategijos tikslus sumažinti pastatų suvartojamos energijos kiekį;

(28)didele kliūtimi Slovėnijoje išlieka leidimų išdavimas tinklo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, visų pirma vėjo jėgainėms, ir administracinės procedūros. Nors reformuojant reglamentavimo sistemą padaryta pažanga, aplinkosaugos ir savivaldybių lygmens procedūrų reformavimas vis dar gali trukti iki kelerių metų. Slovėnijos vėjo energijos pajėgumai per daugiau kaip dešimtmetį nepadidėjo, o naujų saulės fotovoltų energijos pajėgumų diegimas 2025 m. gerokai sulėtėjo, palyginti su ankstesniais trejais metais. Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių plėtros zonų, kuriose leidimų išdavimo ir administracinės procedūros yra veiksmingai supaprastintos ir sutrumpintos, nustatymas galėtų padėti ženkliai paspartinti diegimą. Be to, prašymų nagrinėjimą dar labiau paspartinti ir vietos gyventojų pasipriešinimą įveikti galėtų padėti gebėjimų stiprinimas rengiant mokymus ir skiriant papildomų išteklių vietos valdžios institucijoms. Be to, regionai, kuriuose laipsniškai atsisakoma anglių, susiduria su dideliais teisingos pertvarkos sunkumais, susijusiais su ekonomikos įvairinimu, darbo jėgos perkvalifikavimu ir švarios energijos infrastruktūros plėtra;

(29)tinklo apribojimai, visų pirma skirstymo lygmeniu, pradėjo mažėti, iš dalies dėl investicijų pagal EGADP įgyvendinimo. Tačiau norint išlaikyti nuolatinę decentralizuotų atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją, kartu tenkinant didėjančią elektros paklausą dėl elektrifikavimo, reikės gerokai padidinti investicijas į tinklą, be kita ko, į skaitmenizaciją;

(30)darniojo transporto naudojimo mastas vis dar atsilieka nuo likusios ES, o priklausomybė nuo privačių automobilių tebėra labai didelė. Kelių transportas tebėra vyraujantis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, oro taršos ir energijos suvartojimo šiame sektoriuje šaltinis. Visos šios vertės viršija ES vidurkį. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir sanglaudos politikos programas daroma daug didelių investicijų į geležinkelius ir elektromobilumą. Tačiau vis dar reikia spręsti darniojo keleivinio transporto pasiūlos ir naudojimo klausimą ir toliau investuoti į atsparią geležinkelių infrastruktūrą TEN-T koridoriuose, įskaitant tarpvalstybinius ruožus, ir rengti greitųjų geležinkelių linijas;

(31)Slovėnija yra labai pažeidžiama ir jai dažnai kyla su klimatu susijusi rizika, visų pirma dėl potvynių, karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų, kurie skirtinguose regionuose pasiskirstę nevienodai ir daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir visuomenei. Nepaisant didėjančios rizikos, Slovėnijos draudimo nuo ekstremalių meteorologinių ir klimato reiškinių apsaugos lygis vis dar yra vienas žemiausių ES, todėl lieka finansinės apsaugos spragų ir reikia plėsti klimato draudimo mechanizmų naudojimą ir naudojimo mastą. 2025 m. Slovėnija priėmė naują Klimato įstatymą, kuriuo gerokai sustiprinta prisitaikymo prie klimato kaitos valdymo sistema. Tačiau tai tik proceso pradžia, o veiksmingas susijusios politikos įgyvendinimas vis dar atsilieka nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Vėluojama įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, o gamtos procesais pagrįsti sprendimai dar nėra sistemingai diegiami visuose sektoriuose. Nepaisant pastangų, vis dar kyla iššūkių, susijusių su vandens infrastruktūros modernizavimu, susiskaidžiusių gėlo vandens ekosistemų atkūrimu, vandens taršos mažinimu ir Slovėnijos blogėjančios gamtos ir ekosistemų būklės klausimo sprendimu, o tai toliau silpnina šalies atsparumą klimato kaitai ir hidrologinį atsparumą;

(32)nuolatinis darbo jėgos trūkumas ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis kenkia investicijoms ir konkurencingumui Slovėnijoje. Maždaug pusė įmonių praneša apie darbuotojų trūkumą, o laisvų darbo vietų lygis viršija ES vidurkį. Demografiniai pokyčiai, darbo sąlygos, įgūdžių spragos bei pasiūlos ir paklausos neatitiktis didina šį trūkumą, visų pirma švietimo, priežiūros sektoriaus, IRT, statybos ir mokslo bei technikos profesijų srityse, kurioms reikalingi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių įgūdžiai. Slovėnija susiduria su dideliu skaitmeninių įgūdžių trūkumu: 63,9 % įmonių nurodė, kad trūksta IRT įgūdžių, o suaugusiųjų skaitmeninių įgūdžių lygis yra žemesnis nei ES vidurkis. Tai trukdo verslo skaitmenizavimui ir kelia pavojų žmogiškojo kapitalo plėtrai. Be to, naujausia EBPO PISA moksleivių įgūdžių apklausa atskleidė nerimą keliančią pagrindinių įgūdžių lygio mažėjimo tendenciją, o Tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas (ICILS) parodė menką skaitmeninį raštingumą. Atsirandantis žaliųjų įgūdžių trūkumas dar labiau apsunkins darbo rinką – prognozuojama, kad žaliosios darbo vietos sudarys 40 % visų laisvų darbo vietų. Siekdama užpildyti darbo jėgos spragas, Slovėnija pasikliauna darbuotojais iš užsienio, kurie sudarė 16 % šalies darbo jėgos ir, kaip prognozuojama, iki 2030 m. pasieks 26 %. Tačiau Slovėnija, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, susiduria su sunkumais pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, galbūt dėl tokių veiksnių kaip pajamų lygis, menka skaitmenizacija ir įtrauktis į darbo vietą 16 . Lėtos administracinės darbo jėgos migracijos procedūros, kvalifikacijų pripažinimo ir socialinės įtraukties sunkumai tebėra kliūtis pritraukti, įdarbinti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Be to, siekiant prisitaikyti prie struktūrinių visuomenės pokyčių, bus itin svarbu toliau derinti švietimo sistemą su darbo rinkos poreikiais, visapusiškai naudotis kvalifikuota darbo jėga suteikiant politikos priemonių, kuriomis būtų remiamas darbo vietos keitimas, įskaitant vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, ir stiprinti darbuotojų migrantų integraciją į darbo rinką ir visuomenę;

(33)nors iš naujesnių darbo jėgos tyrimo duomenų matyti, kad 2022–2024 m. padaryta tam tikra pažanga, suaugusiųjų dalyvavimas mokymuose tebėra menkas, t. y. gerokai mažesnis už ES vidurkį (2022 m. suaugusiųjų švietimo tyrimas, SI: 26,5 %, ES: 39,5 %), taip pat gerokai mažesnis už Slovėnijos 2030 m. nacionalinį 60 % tikslą. Labai svarbu išplėsti mokymąsi visą gyvenimą ir mokymą, kad jis apimtų visus suaugusius gyventojus, įskaitant pažeidžiamas grupes. Slovėnijos suaugusiųjų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, procentinė dalis 2025 m. toliau mažėjo iki 46,5 % (ES – 60,4 %), ir tai lėtina skaitmeninę pertvarką. Slovėnija įsipareigojo parengti nacionalinį įgūdžių veiksmų planą; tačiau pasirengimas tebėra ankstyvame etape, todėl dar per anksti vertinti galimą jo poveikį;

(34)kad būtų užtikrinta plataus masto atsakomybė už sėkmingą Sąjungos finansavimo priemonių įgyvendinimą, be kita ko, Europos semestro kontekste, itin svarbus tebėra sistemingas, prasmingas ir savalaikis vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(35)įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, 2025 m. sausio mėn. įsigaliojo Slovėnijos viešojo sektoriaus darbo užmokesčio reforma, kuria laipsniškai didinamas viešojo sektoriaus darbo užmokestis, be kita ko, sveikatos priežiūros darbuotojams, ilgalaikės priežiūros darbuotojams ir mokytojams. Kartu su darbo užmokesčio reforma 2025 m. spalio mėn. nustatyta nauja žiemos išmoka, o 2026 m. sausio mėn. teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis padidintas 16 %. 2024 m. Slovėnija taip pat nustatė priemones, kuriomis siekiama gerinti aprūpinimą darbuotojais ir darbo sąlygas sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir socialinės globos srityse, pavyzdžiui, stipendijas sveikatos priežiūros ir socialinio darbo profesijų atstovams, lengvesnį užsienio sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir bandomąją slaugytojų stažuočių programą (2024–2026 m.), tačiau dauguma šių priemonių dar nėra visapusiškai įgyvendintos. Šioje srityje vis dar trūksta darbo jėgos ir įgūdžių – apie 80 % šių sektorių darbdavių praneša, kad jiems sunku rasti darbuotojų, o tai trukdo gauti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas ir veiksmingai jas teikti, taip pat ir regionuose, kuriuose mažėja gyventojų. Slovėnijoje sveikatos priežiūros ir socialinės globos darbuotojų dalis, palyginti su EBPO vidurkiu, jau yra nedidelė (7 %, palyginti su 9,3 %, 2021 m. duomenimis), o slaugytojų ir gydytojų skaičius vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį. Darbo sąlygos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriuje yra sudėtingos dėl didelio dabartinio personalo darbo krūvio, įskaitant ilgesnes darbo valandas, pamainas ir naktinį darbą, o tai prisideda prie didesnės fizinės ir emocinės įtampos ir dažnesnių laikinojo nedarbingumo atostogų ( 17 ). Nesiėmus skubių politikos veiksmų, numatoma, kad padėtis pablogės dėl senėjančios visuomenės, darbuotojų išėjimo į pensiją ir profesionalių slaugytojų išvykimo į užsienio šalis ar perėjimo dirbti pagal kitas profesijas. Mokytojų taip pat trūksta, daugiausia dėl mažo šios profesijos prestižo ir administracinės naštos;

(36)atsižvelgdama į glaudžias euro zonos valstybių narių ekonomikos tarpusavio sąsajas ir jų kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, 2026 m. Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko savo EAGD planus, imtis veiksmų 2026 m. rekomendacijai dėl euro zonos ekonominės politikos įgyvendinti. Slovėnijai skirta 1 rekomendacija padeda įgyvendinti pirmą, antrą ir trečią rekomendacijas dėl euro zonos, 2 rekomendacija padeda įgyvendinti ketvirtą rekomendaciją dėl euro zonos, 3 rekomendacija padeda įgyvendinti septintą, aštuntą ir devintą rekomendacijas dėl euro zonos, 4 rekomendacija padeda įgyvendinti septintą rekomendaciją dėl euro zonos, o 5 rekomendacija padeda įgyvendinti penktą rekomendaciją dėl euro zonos;

(37)atsižvelgdama į itin svarbų žmogiškojo kapitalo vaidmenį didinant Sąjungos konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą, 2026 m. Taryba rekomendavo valstybėms narėms imtis veiksmų, siekiant skubiai spręsti su žmogiškuoju kapitalu susijusias įgūdžių ir švietimo sričių struktūrines problemas, trukdančias konkurencingumui. Tarybos rekomendaciją dėl žmogiškojo kapitalo Sąjungoje gali padėti įgyvendinti 2026 m. Slovėnijai skirtos rekomendacijos,

REKOMENDUOJA Slovėnijai 2026 ir 2026 m. imtis šių veiksmų:

1.atsižvelgiant į iki 2025 m. pabaigos užregistruotą nuokrypį ir 2026 m. Komisijos prognozuojamą reikšmingą nuokrypį nuo rekomenduojamos grynųjų išlaidų viršutinės ribos, imtis veiksmų grynosioms išlaidoms kontroliuoti, kad būtų laikomasi 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomenduoto didžiausio augimo tempo, kartu pasinaudojant lankstumu pagal nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą didinti gynybos išlaidas. Didinti gynybos išlaidas ir parengtį, kartu užtikrinant išlaidų efektyvumą ir laipsniškai pritaikant biudžetą, kad būtų išlaikytos struktūriškai didesnės gynybos išlaidos. Užtikrinti, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant sušvelninti energijos kainų kilimo poveikį, būtų laikinos, kad jomis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ar reaguoti į energijai imlių įmonių poreikius ir kad jos išsaugotų paskatas taupyti energiją, o jų fiskalinės išlaidos būtų suderinamos su įsipareigojimais pagal ES fiskalinę sistemą. Perbalansuoti mokestines pajamas taip, kad jos būtų iš daugiau augimui palankių ir tvarių šaltinių. Gerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, visų pirma atliekant išlaidų peržiūras didžiausiose išlaidų srityse;

2.užtikrinti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę įgyvendinamų reformų ir investicijų tęstinumą. Išlaikyti sanglaudos politikos programų paramos įgyvendinimo pagreitį, atitinkamais atvejais remiantis išteklių perskirstymu strateginiams prioritetams ir lankstumo galimybėmis per sanglaudos politikos sistemos laikotarpio vidurio peržiūrą;

3.supaprastinti reglamentavimą, tobulinti reglamentavimo priemones ir mažinti įmonėms, be kita ko, veikiančioms tam tikrų paslaugų teikimo ir reglamentuojamųjų profesijų srityse, tenkančią administracinę naštą, taip pat mažinti kliūtis prekybai paslaugomis. Stiprinti konkurencingumą: skatinti verslo dinamiškumą ir sparčiai augančių įmonių kūrimą gerinant sąlygas investicijoms į nuosavą kapitalą, įskaitant rizikos kapitalo investicijas, instituciniams investuotojams, taip pat investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, taip pat ir už sostinės regiono ribų;

4.spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir energijos kaupimą, be kita ko, supaprastinant ir paspartinant administracines ir leidimų išdavimo procedūras. Stiprinti elektros tinklo infrastruktūrą skirstymo lygmeniu ir diegti išmaniojo tinklo komponentus. Be to, spartinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimą, visų pirma pastatų sektoriuje. Skatinti transporto sektoriaus elektrifikavimą ir skaitmenizaciją ir sutelkti investicijas į darnųjį transportą, visų pirma į TEN-T geležinkelių tinklą ir judumo mieste bei keleivinio transporto plėtrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Toliau stiprinti atsparumą klimato kaitai ir hidrologinį atsparumą, įgyvendinant tikslines prisitaikymo prie klimato kaitos ir aplinkos apsaugos priemones;

5.spręsti darbo jėgos trūkumo problemą: stiprinti įgūdžių ir kompetencijų, be kita ko, pagrindinių mokinių įgūdžių, teikimą ir įgijimą, toliau derinant švietimo sistemą su darbo rinkos poreikiais. Spartinti leidimų dirbti ir kvalifikacijos pripažinimo procedūras užsienio darbuotojams, įskaitant aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, be kita ko, pagrindinių skaitmeninių įgūdžių srityje. Toliau gerinti su darbo užmokesčiu nesusijusias darbo sąlygas, visų pirma sveikatos priežiūros, socialinės globos bei ilgalaikės priežiūros ir mokymo sektoriuose.

Priimta Briuselyje

(1)    2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97, (OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj ).

(2)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 ir Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509, COM(2025) 565 final. Dėl siūlomo reglamento šiuo metu deramasi su abiem teisėkūros institucijomis.

(3)    OL C, C/2026/2434, 2026 4 28, ELI:  http://data.europa.eu/eli/C/2026/2434/oj .

(4)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj ).

(5)    2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija, kuria pritariama Slovėnijos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui, (OL C, C/2025/640, 2025 2 10, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2025/640/oj ).

(6)    Tarybos rekomendacija, kuria Slovėnijai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, (nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas) (OL C, C/2025/3973, 2025 8 20, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2025/3973/oj ).

(7)    2026 m. metinės pažangos ataskaitos pateikiamos https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact/preventive-arm/annual-progress-reports_lt .

(8)    Eurostato euro rodikliai, 2026 4 22.

(9)    Fiskalinės politikos kryptis apibrėžiama kaip pagrindinės valdžios sektoriaus biudžeto būklės metinio pokyčio matas. Ja siekiama įvertinti ekonominę paskatą, kurią lemia tiek nacionalinėmis, tiek ES biudžeto lėšomis finansuojama fiskalinė politika. Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip i) vidutinės trukmės laikotarpio potencialaus augimo ir ii) pirminių išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, bet įskaitant išlaidas, finansuojamas teikiant negrąžintiną paramą (dotacijas) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir kitų Sąjungos fondų, pokyčio skirtumas.

(10)    Eurostato euro rodikliai, 2026 4 22.

(11)

   Eurostatas, valdžios sektoriaus išlaidos pagal valstybės funkcijų klasifikatorių (COFOG).

(12)    Tai atspindi padėtį iki galutinio Komisijos 2026 m. pavasario prognozės parengimo termino (2026 m. gegužės 4 d.).

(13)    Komisijos pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį, 2026 6 3, COM(2026) 302 final.

(14)    2025 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/1914, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1058 ir (ES) 2021/1056, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis strateginiams uždaviniams spręsti atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą.

(15)    Įmonių požiūris į korupciją ES, nurodytas greitosios apklausos ataskaitoje, 2025 m. „Eurobarometro“ ataskaita.

(16)    Žr. IMAD, Gyvenimo kokybės ataskaita. 2025 m. vystymosi ataskaita.

(17)    Slovėnijos sveikatos draudimo instituto duomenimis, 2022 m. dėl laikinojo nedarbingumo atostogų vidutiniškai buvo prarasta 31,20 darbo dienos vienam darbuotojui. Iš Sveikatos ministerijos galutinės ataskaitos dėl ilgalaikės priežiūros profesijų skatinimo (2024 m.) matyti, kad ilgalaikės priežiūros srityje 40 % darbuotojų dirba daugiau kaip 41 valandą per savaitę, o 10 % – daugiau kaip 46 valandas per savaitę.