Įžanga ir teisinis pagrindas

2025 m. lapkričio 19 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl suderintų dirbtinio intelekto taisyklių įgyvendinimo supaprastinimo iš dalies keičiami Reglamentai (ES) 2024/1689 ir (ES) 2018/1139, (Bendrasis skaitmeninės srities dokumentų rinkinys dėl dirbtinio intelekto) (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl pasiūlyto reglamento. ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, priklausančių ECB kompetencijos sritims, susijusioms su kredito įstaigų prudencine priežiūra pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendrosios pastabos

1.1.

2021 m. ECB gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pirminio pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas), ir ją priėmė (2).

1.2.

ECB palankiai vertina pasiūlyto reglamento tikslą skatinti inovacijas ir konkurencingumą vidaus rinkoje supaprastinant ir racionalizuojant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1689 (3) (toliau – DI aktas) įgyvendinimą. ECB pripažįsta, kad svarbu sukurti DI sistemoms skirtą prieinamą reglamentavimo sistemą, kartu užtikrinant nuoseklią ir aukšto lygio viešųjų interesų, susijusių su sveikata, sauga ir pagrindinėmis teisėmis, apsaugą, taip pat patikimo ir etiškai patikimo dirbtinio intelekto (DI) naudojimo svarbą, kaip nustatyta DI akte ir pasiūlytame reglamente (4). Visų pirma, kadangi kredito įstaigos vis dažniau pasikliauna DI sistemomis (tiek didelės rizikos, tiek ir bendrosios paskirties), supaprastinta sistema yra labai svarbi siekiant užtikrinti atitiktį DI aktui ir Sąjungos bankų teisei.

1.3.

Prudencinės priežiūros požiūriu tinkamai parengtų inovacijų diegimo būdų nustatymas leidžia kredito įstaigoms saugiai eksperimentuoti su DI sprendimais kontroliuojamoje aplinkoje, kartu užtikrinant ankstyvą galimos rizikos nustatymą. Tokiais būdais remiama tiek technologinė pažanga bankų sektoriuje, tiek ECB gebėjimas įvertinti galimą poveikį kredito įstaigų veiklos atsparumui, modelio rizikai ir duomenų valdymui.

1.4.

ECB supranta, kad pasiūlytu reglamentu ECB, kaip prudencinės kredito įstaigų priežiūros institucijai, nenustatomos papildomos pareigos ir ECB, vykdydamas priežiūrą, neprivalo taikyti DI akto. Vis dėlto dėl ECB vykdomos kredito įstaigų informacinių ir ryšių technologijų rizikos priežiūros ir dėl to, kad tam tikri DI akto reikalavimai gali sutapti su Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų laikymusi arba būti įgyvendinami laikantis tų teisės aktų, glaudus ECB ir nacionalinių rinkos priežiūros institucijų, vykdančių kredito įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5) (toliau – KRD), priežiūrą, veiklos koordinavimas ir veiksmingas keitimasis informacija yra labai svarbūs siekiant užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir veiksmingą DI akto taikymą tokių teisės aktų, susijusių su kredito įstaigomis, atžvilgiu.

2.   Institucinė kompetencija ir priežiūros įgaliojimai

2.1.

Pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (6) (toliau – BPM reglamentas) Taryba pavedė ECB specialius uždavinius, susijusius su prudencinės kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti, inter alia, prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje (7). ECB įgaliojimai apsiriboja prudencine kredito įstaigų priežiūra. ECB supranta, kad atitikties vertinimai (8), pažeidimų nustatymas (9) ir DI akto vykdymo užtikrinimas (10) yra rinkos priežiūros institucijų uždaviniai ir nėra ECB prudencinės priežiūros įgaliojimų dalis (11).

2.2.

Nepaisant ribotų ECB įgaliojimų šioje srityje, DI akte nustatyta, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos, prižiūrinčios Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančias reguliuojamas kredito įstaigas, turėtų nedelsdamos pranešti ECB visą vykdant rinkos priežiūros veiklą nustatytą informaciją, kuri gali būti svarbi ECB prudencinės priežiūros uždaviniams vykdyti (12).

3.   Keitimasis priežiūros informacija

3.1.

Laikoma, kad kredito įstaigos, kurios yra didelės rizikos sistemų tiekėjos arba diegėjos, laikosi tam tikrų DI akto nuostatų, kai vykdo panašias pareigas pagal Sąjungos finansinių paslaugų teisę (13). ECB palankiai vertina šį principą, kuriuo užkertamas kelias kredito įstaigoms susidurti su dvigubu ataskaitų teikimu ir galimomis prieštaringomis priežiūros nuomonėmis. Tačiau, kaip nurodyta 2.1 dalyje, ECB neturi rinkos priežiūros įgaliojimų pagal DI aktą ir apskritai bankų priežiūros institucijos neturi tokių pačių įgaliojimų ir priežiūros prioritetų kaip rinkos priežiūros institucijos pagal DI aktą. Tai reiškia, kad apskritai kredito įstaigų prudencinės priežiūros institucijos neperžiūrės arba negalės peržiūrėti reikalavimų ir nagrinėti pažeidimų pagal DI aktą. Todėl, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas prižiūrint DI akto taikymą, bankų priežiūros institucijos, kaip antai ECB, turėtų turėti galimybę dalytis informacija su rinkos priežiūros institucijomis, vykdančioms kredito įstaigų, kurios yra svarbios toms rinkos priežiūros institucijoms, priežiūrą.

3.2.

Pagal dabartinę sistemą ECB visų pirma yra informacijos iš rinkos priežiūros institucijų gavėjas (14). Kad būtų pasiekti DI akto tikslai, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą, ir užtikrinta veiksminga ir koordinuota rinkos priežiūra ir prudencinė priežiūra, pasiūlytame reglamente reikėtų aiškiai įtvirtinti teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis ECB, pagal principą „būtina žinoti“ ir laikydamasis profesinės paslapties reikalavimų, galėtų dalintis atitinkama prudencinės priežiūros informacija su kompetentingomis nacionalinėmis rinkos priežiūros institucijomis, prižiūrinčiomis kredito įstaigas, kurias reguliuoja KRD ir kurioms taikoma ECB priežiūra. Panašus keitimosi informacija susitarimas taip pat turėtų būti nustatytas tarp nacionalinių kompetentingų institucijų, vykdančių kredito įstaigų priežiūrą, ir rinkos priežiūros institucijų. Nesant tokio aiškaus teisinio pagrindo, neaišku, kaip būtų galima praktiškai įgyvendinti rinkos priežiūros ir prudencinės priežiūros institucijų veiklos koordinavimą (15). ECB taip pat mano, kad būtų naudinga kredito įstaigų priežiūrą vykdančioms nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms, kurios nėra kompetentingos bankų priežiūros institucijos (todėl nėra BPM dalis), nustatyti pareigą teikti ECB ir nacionalinėms kompetentingoms bankų priežiūros institucijoms visą vykdant rinkos priežiūros veiklą nustatytą informaciją, kuri gali būti svarbi ECB ir nacionalinėms kompetentingoms bankų priežiūros institucijoms vykdant prudencinės priežiūros uždavinius (16). Tokio dalijimosi informacija teisinis pagrindas galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, dalijantis informacija apie prižiūrimų kredito įstaigų rizikos valdymą arba įdiegtų DI sistemų valdymą arba dalijantis informacija, darančia poveikį jų rizikos profiliui.

4.   Modelių ir naudojimo atvejų taikymo sritis ir klasifikavimas

4.1.

Rinkos dalyviams, visų pirma kredito įstaigoms, naudojančioms DI kreditų vertinimui, svarbu žinoti, kurie metodai patenka į DI sistemos apibrėžtį (17), o kurie – ne, taip pat kurie metodai pagal DI aktą laikomi didelės rizikos metodais.

4.2.

Būtų tikslinga pateikti papildomą paaiškinimą, visų pirma į DI akte įtvirtintos didelės rizikos DI sistemų apibrėžties taikymo sritį aiškiai neįtraukiant generalizuotų tiesinių modelių (pvz., tiesinės ar logistinės regresijos), kai jie naudojami kreditų vertinimo balais tikslais (18), dėl tokių modelių didelio paaiškinamumo ir skaidrumo (19). Toks paaiškinimas galėtų atsispindėti DI akte (20) ir Komisijos gairėse dėl Reglamente (ES) 2024/1689 nustatytos dirbtinio intelekto sistemos apibrėžties (21).

4.3.

Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad generalizuotiems tiesiniams modeliams, įskaitant tiesinę ir logistinę regresiją, iš esmės būdingas paaiškinamumas ir skaidrumas (22). Jų veikimą galima visapusiškai paaiškinti ribotu ir stabiliu parametrų rinkiniu, kurio poveikį rezultatams galima įvertinti naudojant nusistovėjusias statistines priemones. Todėl tokie modeliai neturi vadinamosios „juodosios dėžės“ savybių, kuriomis grindžiami DI akte nustatyti griežtesni valdymo ir rizikos mažinimo reikalavimai, visų pirma skirti sudėtingų, netiesinių ar savarankiško mokymosi sistemų keliamiems iššūkiams (23), kuriems dabartinė teisinė sistema gali būti netinkama, spręsti (24). Be to, proporcingumo ir teisinio tikrumo požiūriu, įskaitant generalizuotus tiesinius modelius, kai jie naudojami kaip atskiri statistiniai metodai, patenkantys į DI akte pateiktos didelės rizikos DI sistemų apibrėžties taikymo sritį, iš esmės nepadėtų sumažinti su šiais modeliais susijusios rizikos. Tai veikiau sukurtų nereikalingą reikalavimų laikymosi naštą, visų pirma reguliuojamuose finansų sektoriuose, pavyzdžiui, bankų sektoriuje, kuriame tokie modeliai yra gerai įsitvirtinę, plačiai naudojami ir jiems jau taikoma išsami prudencinio valdymo ir priežiūros priežiūra. Šių algoritmų prilyginimas sudėtingesniems ir naujoviškesniems kredito vertinimo balais modeliavimo metodams prieštarautų pasiūlytame reglamente nustatytam supaprastinimo tikslui. ECB mano, kad reikėtų išsamiau patikslinti, kad į DI akte pateiktą didelės rizikos DI sistemų apibrėžtį būtų aiškiai neįtraukiami generalizuoti tiesiniai modeliai, nedarant poveikio atvejams, kai tokie modeliai yra sudėtingesnių DI sistemų, dėl kurių reikia atlikti holistinį rizikos vertinimą, dalis.

4.4.

DI akte paaiškinama, kad Sąjungos teisėje numatytos DI sistemos, naudojamos prudenciniais tikslais apskaičiuoti kredito įstaigų kapitalo reikalavimus (vadinamieji vidaus modeliai), neturėtų būti laikomos didelės rizikos sistemomis (25). Be to, DI sistemos, skirtos fizinių asmenų kreditingumui įvertinti arba jų kredito reitingui nustatyti, pagal DI aktą turi būti laikomos didelės rizikos sistemomis (26). Tačiau pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (27) (toliau – KRR) vidaus modeliai turėtų atlikti esminį vaidmenį kredito patvirtinimo procese ir todėl yra glaudžiai susiję su kredito vertinimo balais modeliais (28). Dėl to gali susidaryti padėtis, kai prudencinės priežiūros institucijos, vertindamos vidaus modelį, ir rinkos priežiūros institucija, vertindama kreditų vertinimo balais modelį, pateikia skirtingas ir galimai prieštaringas gaires savo vykdomos priežiūros kontekste. Šiomis aplinkybėmis ECB pakartoja, kad veiksmingas rinkos priežiūros institucijų ir prudencinės priežiūros institucijų veiklos koordinavimas ir keitimasis informacija yra būtinas siekiant skatinti nuoseklų sutampančių reikalavimų pagal DI aktą ir KRR taikymą ir užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą. Bet kuriuo atveju ECB pripažįsta, kad, net tinkamai keičiantis informacija, nebūtų visiškai išspręsta pagrindinė galimai vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų problemos priežastis. Šiuo atžvilgiu kredito įstaigos ir jų priežiūros institucijos susiduria su sudėtingu procesu, siekdamos užtikrinti, kad kredito įstaigos vidaus modelis atitiktų KRR ir kartu DI aktą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad prudencinės priežiūros institucija ir kompetentinga rinkos priežiūros institucija greičiausiai kiekvieną modelį vertins skirtingu metu.

4.5.

Galiausiai geresnis Komisijos gairių dėl DI akto įgyvendinimo ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos koordinavimas padėtų išvengti nereikalingos administracinės naštos ir remtų nuoseklią priežiūros sistemą.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretus redagavimo pasiūlymas kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiamas atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2025) 836 final.

(2)   2021 m. gruodžio 29 d. Europos Centrinio Banko nuomonė CON/2021/40 dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (OL C 115, 2022 3 11, p. 5).

(3)   2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (OL L 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj).

(4)  Žr. DI akto 1 konstatuojamąją dalį ir pasiūlyto reglamento 1 konstatuojamąją dalį.

(5)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, (OL L 176, 2013 6 27, p. 338, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/36/oj).

(6)   2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1024/oj).

(7)  Žr. BPM reglamento 1 straipsnio 1 dalį.

(8)  DI akto 5 straipsnio 6 dalis, 46 ir 60 straipsniai.

(9)  DI akto 73, 74, 75, 76 ir 80 straipsniai ir 83 straipsnio 1 dalis.

(10)  DI akto 79 straipsnio 5-9 dalys, 81 ir 82 straipsniai, 83 straipsnio 2 dalis ir 85 ir 99 straipsniai.

(11)  Žr. CON/2021/40 2.1.4 ir 2.1.5 dalis.

(12)  DI akto 74 straipsnio 7 dalis.

(13)  DI akto 26 straipsnio 5 ir 6 dalys.

(14)  Žr. DI akto 74 straipsnio 7 dalį.

(15)  Žr. DI akto 158 konstatuojamąją dalį.

(16)  Žr. DI akto 74 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą.

(17)  DI akto 3 straipsnio 1 punktas.

(18)  Žr. DI akto III priedą.

(19)  Šiuo klausimu taip pat žr. 2025 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto poveikio finansų sektoriui (2025/2056(INI)), paskelbtą Europos Parlamento interneto svetainėje www.europarl.europa.eu.

(20)  Pavyzdžiui, DI akto III priede.

(21)  Žr., pavyzdžiui, Komisijos komunikato „Komisijos gairės dėl Reglamente (ES) 2024/1689 (DI akto) nustatytos dirbtinio intelekto sistemos apibrėžties“ (C(2025) 5053 final) 42 punktą.

(22)  National Bank of Belgium, Financial Market Infrastructures and Payment Services Report, 2019, p. 64-65, paskelbta National Bank of Belgium interneto svetainėje www.nbb.be; F. Pérez-Cruz et al., Managing explanations: how regulators can address AI explainability, in Financial Stability Institute Occasional Paper Nr. 24, 2025, p. 15, paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje www.bis.org.

(23)  J. Tejero, Unwrapping black-box models: a case study in credit risk, in Revista de Estabilidad Financiera, 43, 2022, pp. 96 et seq. Paskelbta Banco de España interneto svetainėje www.bde.es.

(24)  ECB taip pat neįtraukia generalizuotų tiesinės regresijos modelių į griežtesnius lūkesčius, taikomus sudėtingesniems modeliams, naudojamiems nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti. Žr. ECB vidaus modelių vadovo 31 dalies 35 išnašą, paskelbta ECB bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(25)  DI akto 58 konstatuojamoji dalis.

(26)  Žr. DI akto III priedą.

(27)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj).

(28)  Žr. KRR 144 straipsnio 1 dalies b punktą.