52025PC0648

Investicija R3-I3. Dotacijos skaitmenizacijai

Investicijų tikslas – remti Kroatijos įmonių skaitmeninę transformaciją teikiant finansinę paramą skaitmeninių sprendimų diegimui jų verslo veikloje. Pagal šią priemonę MVĮ teikiamos dotacijos skaitmeninėms priemonėms diegti, skaitmeniniams įgūdžiams stiprinti ir novatoriškiems skaitmeniniams produktams ir paslaugoms kurti.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
1	C1.1.1. R1	M	Kroatijos vyriausybės priima Reglamento ekonominio poveikio MVĮ sektoriui vertinimo strategiją ir prie jos pridedamą veiksmų planą	Strategijos ir veiksmų plano priėmimas				IV KETV.	2022	Daugiausia dėmesio skiriant ekonominiam reguliavimo poveikiui MVĮ sektoriui, MINGOR priima privalomą ministerijų reguliavimo politikos strategiją, kurioje aiškiai nustatoma valdymo ir veiklos atsakomybė privalomo poveikio MVĮ tyrimo per reguliavimo procesą etapais. Remiantis reguliavimo politikos strategija, priimamas veiksmų planas, skirtas organizuoti, planuoti, koordinuoti ir stebėti, kaip atitinkamos ministerijos įgyvendina atitinkamas priemones ir metodikas (visų pirma poveikio MVĮ tyrimui ir kitoms ekonominėms reguliavimo analizėms, jei nustatomas didelis ekonominis poveikis).
2	C1.1.1. R1-I1	M	Skaitmeninė veiklos platforma mokesčiams mokėti	Veikianti skaitmeninė platforma mokesčiams mokėti				II KETV.	2022	Siekiant optimizuoti esamą administracinį procesą ir užtikrinti šias funkcijas, sukuriama bendra privalomų mokesčių, kaip naujos skaitmeninės viešosios paslaugos, mokėjimo platforma: (1) Verslo operatoriaus mokėtinų mokesčių sąrašas 2) Mokėjimo kalendorius su jų atsiskaitymo terminais 3) Galimybė tiesiogiai sumokėti mokesčius internetu 4) Išmokėtų įsipareigojimų apžvalga.
3	C1.1.1. R1-I1	M	START sistemų tobulinimas	Platforma „pradėti“ su atnaujintomis papildomomis paslaugomis				IV KETV.	2024	Skaitmeninė ribotos atsakomybės bendrovių steigimo platforma, vadinama START platforma, modernizuojama skaitmeninant papildomas paslaugas registracijos ir ataskaitų teikimo tikslais ir integruojant esamas startuolių sistemas. Pirmasis veiksmas apima investicijas, grindžiamas esama skaitmenine platforma START, skirta ribotos atsakomybės korporacijoms steigti, kad naudotojai galėtų registruoti naujas bendroves internetu. Savoveiksmais jis išplečia START platformos funkcijas, siekdamas padidinti paslaugų apimtį, pagerinti prieigą prie sistemos ir jos prieinamumą bei užtikrinti, kad visi nauji verslo duomenys būtų integruoti į vieną duomenų bazę. Antra, į START platformą įdiegiamos naujos funkcijos, ją atnaujinant ir susiejant su įvairiomis verslo registro duomenų bazėmis, kad būtų galima naudotis administracinėmis procedūromis taikant skaitmeninį tapatumo nustatymą. Trečia, siekiant padidinti patekimo į rinką sąlygų ir verslo reglamentavimo skaidrumą, sukuriama skaitmeninė licencijavimo platforma („START Plus“).
4	C1.1.1. R1-I1	T	Fizinių prieigos prie START platformos punktų sukūrimas		Skaičius	0	20	IV KETV.	2024	Siekiant padidinti START platformos naudojimą ir geriau integruoti per skaitmenines ir fizines platformas inicijuotus procesus, įsteigiama 20 naujų fizinės prieigos prie START platformos punktų.
5	C1.1.1. R1-I1	M	MINGOR tikslinių procesų skaitmeninimas pagal Kroatijos Respublikos strateginių investicinių projektų įstatymą, Investicijų skatinimo įstatymą ir Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymą ir tolesnis JRPI sistemos skaitmeninimas ir tinklaveika	MINGOR tikslinių procesų skaitmeninimas				IV KETV.	2024	Pagal šią tarpinę reikšmę reikia skaitmeninti Kroatijos strateginių investicinių projektų įstatymo, Investicijų skatinimo įstatymo ir Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymo įgyvendinimo procesus ir toliau skaitmeninti ir kurti Bendrojo įmonių infrastruktūros registro (JRPI) tinklus. Tam reikia supaprastinti pirmiau nurodytas procedūras, toliau plėtoti ir tobulinti JRPI elektroninę įmonių duomenų bazę ir įdiegti skaitmeninę paraiškų teikimo ir prieigos prie jų platformą.
6	C1.1.1. R1-I2	T	2020 m. nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas		% (procentinė dalis)	0	100	1 KETV.	2022	Įgyvendinus 2020 m. gegužės mėn. Kroatijos vyriausybės priimtą 2020 m. nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų planą, kuriame numatytos 33 nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo priemonės ir 17 priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčius už profesinius egzaminus, bus tiesiogiai sumažintos privačiojo sektoriaus išlaidos.
7	C1.1.1. R1-I2	T	2018 m.,2 019 m.,2 019 m. ir 2020 m. veiksmų planuose numatytų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ekonomikai tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimas		% (procentinė dalis)	61,02	95	IV KETV.	2022	2018, 2019 ir 2020 m. veiksmų planuose nustatytų administracinės naštos mažinimo priemonių, kurios sudaro bent 95 proc. numatyto išlaidų sumažinimo, įgyvendinimas. Administracinės naštos mažinimo veiksmų planais optimizuojami ir skaitmeninami administraciniai procesai, kurie, kaip nustatyta, labiausiai apsunkina privatųjį sektorių. Visos naštos mažinimo priemonės nustatomos bendradarbiaujant su verslo bendruomenės, rūmų ir profesinių asociacijų atstovais.
8	C1.1.1. R1-I2	M	Poveikio MVĮ vertinimo testo skaitmeninimas sukuriant skaitmeninę koordinatorių bendradarbiavimo, internetinio mokymo ir tarpusavio komunikacijos platformą	Veikia skaitmeninė platforma				IV KETV.	2023	Naudojantis IT konsultavimo paslaugomis sukuriama ir sukuriama skaitmeninė platforma poveikio MVĮ tyrimui įgyvendinti. Platformą sudaro MVĮ tyrimų IT duomenų bazė, standartizuotų verčių, naudojamų poveikio vertinimui apskaičiuoti, duomenų bazė ir ji sudaro sąlygas sistemingai stebėti ir stebėti apskaičiuotą poveikį, analitines ataskaitas ir poveikio modeliavimą. Neatsiejama platformos dalis, be duomenų bazės, sudaro portalą, skirtą nacionalinių ekspertų, sudarančių geresnio reglamentavimo tinklą, tarpusavio komunikacijai ir keitimuisi patirtimi. Visa veikla įgyvendinama vykdant techninės pagalbos projektus (TSS).
9	C1.1.1. R1-I2	T	Naujojo veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti nemokestinius ir parafiskalinius mokesčius, veiksmų įgyvendinimas		Skaičius (EUR)	0	132 722 808	IV KETV.	2023	Svarbus verslo aplinkos vertinimo elementas yra įvairūs mokesčiai, t. y. parafiskaliniai mokesčiai ir administraciniai mokesčiai. Analizuojami ir apsvarstomi visi mokesčiai, susiję su viešojo reglamentavimo nuostatomis, kuriuos įmonės moka centrinės valdžios institucijoms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ar kitoms viešąsias galias turinčioms įstaigoms. Naujame ir (arba) antrajame parafiskalinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plane įgyvendinus priemones, kuriomis siekiama sumažinti įmonėms tenkančią parafiskalinių ir nemokestinių mokesčių naštą, bus tiesiogiai sumažintos ne mažesnės kaip 132 722 808 EUR išlaidos.
10	C1.1.1. R1-I2	T	Pirmojo priemonių rinkinio, nustatyto naujame/penktajame administracinės naštos mažinimo verslininkams veiksmų plane, įgyvendinimas		Skaičius (EUR)	0	132 722 808	IV KETV.	2024	Rengiant naują ir (arba) penktąjį administracinės naštos mažinimo veiksmų planą, toliau optimizuojami ir skaitmeninami administraciniai procesai, kurie, kaip nustatyta, labiausiai apsunkina privatųjį sektorių. Ji sukuria verslui palankesnę teisinę ir administracinę aplinką, toliau įgyvendindama priemones, kuriomis siekiama sumažinti naštą, supaprastinti verslą ir padaryti jį pigesnį. Įgyvendinant priemones, nustatytas naujame (penktajame) ekonomikos administracinės naštos mažinimo veiksmų plane, verslininkams tenkanti našta sumažinama bent 132 722 808 EUR. Priemonių įgyvendinimas užtikrinamas bendradarbiaujant Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijai ir Centriniam valstybiniam skaitmeninės visuomenės plėtros biurui.
11	C1.1.1. R1-I2	T	Naujame/penktajame veiksmų plane nustatytų antrojo priemonių rinkinio įgyvendinimas siekiant dar labiau sumažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą		Skaičius (EUR)	132 722 808	265 445 617	IV KETV.	2025	Įgyvendinant naujame (penktajame) ekonomikos administracinės naštos mažinimo veiksmų plane nustatytas priemones, verslininkams tenkanti našta sumažinama bent 132 722 808 EUR, palyginti su tikslu, nustatytu iki 2024 m. balandžio 4 d.
12	C1.1.1. R2	T	Bent 50 profesinių paslaugų reglamentavimo reikalavimų supaprastinimas arba panaikinimas		Skaičius	250	300	IV KETV.	2024	Tikslas apima bent 50 profesinių paslaugų reglamentavimo reikalavimų supaprastinimą arba visišką panaikinimą, remiantis antrojo ir trečiojo veiksmų planų dėl paslaugų rinkų liberalizavimo įgyvendinimu, įskaitant teisininkų, notarų, mokesčių konsultantų, auditorių, vaistininkų ir vaistinių, fizioterapeutų, architektų, inžinierių ir turistų gidų profesijas, atsižvelgiant į techninės pagalbos projekto rekomendacijas bendradarbiaujant su Pasaulio banku, taip pat rekomendacijas dėl: – Profesinių asociacijų registracijos ir narystės išlaidos; – Suskaidytos išimtinės atskirų profesijų (pvz., architektų ir inžinierių) teisės; – Pouniversitetinio profesinio egzamino (pvz., architektų ir inžinierių) rengimas; – Mokesčių konsultantams taikomi nuosavybės ir valdymo interesų arba balsavimo teisių apribojimai.
13	C1.1.1. R3	M	Kuriuo nustatoma strateginė privačių investicijų skatinimo programa	Veiksmų plano, kuriuo siekiama skatinti investicijas ir pradėti naudoti skaitmeninę platformą, siekiant koordinuoti ir užtikrinti veiksmingą tarptautinių, nacionalinių ir regioninių investicijų skatinimą ir paramą, priėmimas.				IV KETV.	2024	Remiantis analize ir rekomendacijomis nustatoma strateginė privačiųjų investicijų skatinimo programa, kurią sudaro 2023–2030 m. nacionalinio investicijų skatinimo plano, 2023–2028 m. investicijų skatinimo veiksmų plano, naujo Investicijų skatinimo įstatymo įsigaliojimo ir veiklos skaitmeninės koordinavimo ir veiksmingo tarptautinių, nacionalinių ir regioninių investicijų skatinimo platformos eksploatavimo pradžios. Tarpinė reikšmė apima tris analitinius tyrimus: pateikiama i) institucinės aplinkos peržiūra, ii) tiesioginių užsienio investicijų poveikio vertinimas ir iii) rekomendacijos dėl reguliavimo, institucinių pokyčių ir mokesčių paskatų rengimo; priimti strateginę programą, įskaitant veiksmų planą, ir sukurti skaitmeninę platformą įgyvendinimui palengvinti. Tikimasi, kad strategine programa bus užtikrintas įvairių ministerijų ir institucijų, sprendžiančių investicijų skatinimo ir palengvinimo klausimus, politikos nuoseklumas ir koordinavimas, kuo labiau padidintas investicijų poveikis našumui, darbo vietų kūrimui ir regioninei plėtrai ir remiama Kroatijos skaitmeninė pertvarka ir su klimato kaita susijusi pertvarka.
14	C1.1.1. R4-I1	M	Kvietimų finansuoti investicijas, skirtas aplinkai nekenksmingai veiklai, paskelbimas laikantis pareiškėjams ir projektams nustatytų tinkamumo kriterijų (įskaitant atitikties reikšmingos žalos nedarymo reikalavimams kriterijus)	Pranešimo apie kvietimą teikti paraiškas dėl dotacijų paskelbimas				II KETV.	2022	Skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus dėl dotacijų MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių žaliajai pertvarkai siekiant efektyvaus energijos vartojimo ekonomikos remti. Dotacijomis remiamas žaliųjų technologijų kūrimas ir taikymas įmonių verslo procesuose, siekiant mažinti neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, skatinti tvarią gamybą, didinti užimtumą kuriant tvaresnes darbo vietas ir stiprinti vietos ir regionų konkurencingumą (pagal ES taksonomiją). Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai atspindi EGADP reglamento VI ir VII prieduose nustatytų taikytinų intervencinių priemonių sričių reikalavimus ir jais užtikrinama, kad remiami projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Dotacijomis remiamos privačiojo sektoriaus įmonių investicijos, kuriomis siekiama: – Projektai, skirti žiedinei ekonomikai, integruojant efektyvaus išteklių naudojimo aspektus į produktų gamybą ir gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą, ir (arba) – Mažinti energijai imlių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį šiose pramonės šakose, be kita ko, demonstruojant novatoriškas mažataršes technologijas.
15	C1.1.1. R4-I1	T	Lėšų skyrimas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms investicijoms į aplinką tausojančią veiklą		Skaičius	0	290	III KETVIRTIS	2025	Sutartys, pasirašytos su ne mažiau kaip 250 MVĮ ir ne mažiau kaip 40 vidutinės kapitalizacijos įmonių, dėl lėšų skyrimo pagal #14 orientyre nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
16	C1.1.1. R4-I2	M	Finansinės priemonės labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių investicijoms remti nustatymas	Skelbiami i) atitinkamos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HAMAG BICRO ir ii) atitinkamos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR susitarimai, kuriais nustatomos palankios investicijų ir apyvartinio kapitalo turto, būtino investicijoms vykdyti ir (arba) ekonominės veiklos vykdytojų veiklos mastui didinti, finansavimo sąlygos.				1 KETV.	2022	Šia priemone skatinamos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių investicijos į naujas technologijas, modernių mašinų ir įrangos pirkimas ir gamybos bei paslaugų pajėgumų didinimas, taip pat žaliosios pertvarkos priemonės (pvz., žaliųjų technologijų diegimas, žiedine ekonomika grindžiamų verslo modelių diegimas, atsinaujinantieji energijos ištekliai, energijos vartojimo efektyvumas). Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Priemonę sudaro 4 finansinės priemonės: 1) Kroatijos MVĮ, inovacijų ir investicijų agentūros (HAMAG BICRO) tiesioginiai mikrokreditai iki 100 000 EUR įmonėms, kurioms sunku gauti komercinių bankų paskolas, ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui su lengvatinėmis palūkanų normomis ir mažesniais paskolų užstato reikalavimais. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 49 816 843 EUR (375 744 000 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 9 519 695 EUR (71 726 143 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ didinti, 7 916 199 EUR (59 644 601 HRK) naudojama siekiant padėti MVĮ skaitmeninti savo veiklą, o likusi 32 380 949 EUR (243 974 260 HRK) suma skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą. Ši finansinė priemonė valdoma atskirai nuo kitų „HAMAG BICRO“ priemonių, siekiant užtikrinti, kad visos nepanaudotos lėšos ar grįžtamosios lėšos iš šios priemonės kompensuojant kapitalą būtų naudojamos panašiems tikslams ir laikantis tų pačių tinkamumo finansuoti sąlygų poveikio aplinkai atžvilgiu. 2) Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko (HBOR) tiesioginės paskolos, viršijančios 100 000 EUR, konkrečioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, startuoliams, jauniems verslininkams, moterims verslininkėms, investicijoms į nepalankioje padėtyje esančias, ekonomiškai mažiau išsivysčiusias vietoves ir MTTPI, kurios dėl didesnės rizikos neturi galimybės gauti bankų finansavimo, taikant lengvatines palūkanų normas ir mažesnius paskolų užstato reikalavimus. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 66 361 404 EUR (500 000 000 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 12 681 260 EUR (95 546 955 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ didinti, 10 545 231 EUR (79 453 045 HRK) naudojama siekiant padėti MVĮ skaitmeninti savo veiklą, o likusi 43 134 913 EUR (325 000 000 HRK) suma skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą. Ši finansinė priemonė valdoma atskirai nuo kitų HBOR priemonių, siekiant užtikrinti, kad visos nepanaudotos lėšos ar grįžtamosios lėšos iš šios priemonės kompensuojant kapitalą būtų naudojamos panašiam tikslui ir laikantis tų pačių tinkamumo finansuoti sąlygų poveikio aplinkai atžvilgiu. 3) „HAMAG BICRO“ palūkanų subsidijos nustatymas siekiant palengvinti banko paskolų, suteiktų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios naudojasi esamomis „HAMAG BICRO“ garantijų priemonėmis, skolinimo sąlygas. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 3 272 281 EUR (24 655 001 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 625 313 EUR (4 711 421 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ didinti, 519 985 EUR (3 917 827 HRK) naudojama siekiant padėti MVĮ skaitmeninti savo veiklą, o likusi 2 126 983 EUR (16 025 753 HRK) suma skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą. 4) įsteigti HBOR palūkanų normų subsidijų fondą, skirtą banko paskolų, suteiktų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios naudojasi esamomis HBOR kredito priemonėmis, skolinimo sąlygoms palengvinti. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 26 544 562 mln. EUR (200 000 000 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 5 072 504 EUR (38 218 782 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ didinti, 4 218 093 mln. EUR (31 781 218 HRK) naudojama padėti MVĮ skaitmeninti savo veiklą, o likusi 17 253 965 mln. EUR (130 000 000 HRK) suma skiriama investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. Projektams, kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos, numatomos palankesnės skolinimo sąlygos nei projektams, kurie nėra orientuoti į žaliąją pertvarką. Šias finansines priemones leidžiama derinti su finansavimu iš kitų ES ar nacionalinių šaltinių su sąlyga, kad nebus dvigubo investicijų finansavimo. Visų keturių finansinių priemonių investicijų politika užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami sandoriai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Iš visos priemonės sumos: I) mažiausiai 27 898 772 EUR skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ remti, numatant, kad bent 11 128 934 EUR bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti; II) 23 199 509 EUR skiriama padėti MVĮ skaitmeninti operacijas; III) 94 896 808 EUR skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą.
17	C1.1.1. R4-I2	T	Paskolos/palūkanų subsidijos, suteiktos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms		Skaičius	0	750	II KETV.	2026	„HAMAG BICRO“ teikia 750 paskolų ir (arba) palūkanų subsidijų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal investavimo politiką ir tinkamumo kriterijus, apibrėžtus #16 orientyre.
18	C1.1.1. R4-I2	T	Paskolos/palūkanų subsidijos, suteiktos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms		Skaičius	0	350	II KETV.	2026	HBOR teikia 350 paskolų ir (arba) palūkanų subsidijų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal investavimo politiką ir tinkamumo kriterijus, apibrėžtus #16 orientyre.
19	C1.1.1. R4-I3	M	Finansinės priemonės, skirtos vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių investicijoms remti, sukūrimas	Kompetentingos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR susitarimas nustatyti palankias (skatinančias) finansavimo sąlygas ir garantijas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, kurių reikia investicijoms ir (arba) ekonominės veiklos mastui didinti.				1 KETV.	2022	Įsteigiamas naujas bendrasis garantijų fondas, skirtas vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms, kad jis suteiktų individualias arba portfelines garantijas investicinėms paskoloms ir apyvartinio kapitalo paskoloms, reikalingoms investicijoms įgyvendinti ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bei didelių subjektų augimui. Visas skėtiniam garantijų fondui skirtas asignavimas yra 59 633 685 EUR. Visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos iš šios priemonės kompensuojant kapitalą naudojamos panašiam tikslui ir laikantis tų pačių tinkamumo finansuoti sąlygų, susijusių su poveikiu aplinkai. Siekiant skatinti naujas investicijas ir verslo augimą, įsteigiamas palūkanų subsidijų už suteiktas paskolas ir mokesčius ir (arba) priemokas, skirtas vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir dideliems subjektams, fondas, kuriam iš viso skiriama 46 544 562 EUR. Siūlomos priemonės apima bendradarbiavimą su finansų tarpininkais (bankais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis), kad būtų pasiektas „pritraukimo privačiajame sektoriuje“ poveikis. Abiem finansinėmis priemonėmis užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami sandoriai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Paramos gavėjai, kurie praėjusiais finansiniais metais daugiau kaip 10 % savo pajamų gavo iš veiklos ar turto, įtraukto į pašalinimo sąrašą, priima ir paskelbia žaliosios pertvarkos planus. Iš visos priemonės sumos: I) ne mažiau kaip 26 544 562 EUR skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui vidutinės kapitalizacijos ir didelėse įmonėse remti, numatant, kad bent 10 617 824 EUR bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti; II) 79 633 685 EUR skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą. Finansinės priemonės naudojamos investicijoms į naujas, naujausias ir pažangias technologijas (mašinos ir įranga), verslo pajėgumų plėtimą ir stiprinimą (gamybos ir paslaugų įrenginių ir pajėgumų plėtimą), pirmenybę teikiant projektams, susijusiems su atsinaujinančiąja energija, energijos vartojimo efektyvumu, žiedine ekonomika, aplinkos apsauga, gamybos skaitmeninimu, viešaisiais pirkimais ir pardavimo procesais.
20	C1.1.1. R4-I3	T	Vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms skirtų projektų, kuriems skirta parama, skaičius		Skaičius	0	75	II KETV.	2026	Bent 75 vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių subjektų projektai (kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 331 807 021 EUR), remiami garantijų fondo garantijomis ir (arba) subsidijomis iš EGADP, skirti investicijoms ir darbo fondams projektams pagal investicijų politiką ir tinkamumo kriterijus pagal 19 orientacinį etapą.
21	C1.1.1. R4-I4	M	Finansinės priemonės, skirtos palankesniam viešųjų subjektų finansavimui, nustatymas	Kompetentingos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR susitarimas, kuriame nustatyti veiklos ir paramos gavėjų tinkamumo ir suderinamumo kriterijai				II KETV.	2022	Finansinė parama įmonėms ir institucijoms, priklausančioms valstybei arba vietos, regioninės ir regioninės valdžios vienetams, palankiomis sąlygomis skatinant investicijas į i) būtiną ekonominę, savivaldybių, transporto ir socialinę infrastruktūrą ir ii) investicijas į naujas technologijas ir sistemas, būtinas viešojo sektoriaus subjektų veiksmingumui didinti, siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir sumažinti viešojo sektoriaus finansavimo išlaidas. Priemonė taip pat apima investicijas į viešojo sektoriaus žaliosios pertvarkos projektus, pavyzdžiui, žaliųjų technologijų diegimą, žiedinės ekonomikos verslo modelių diegimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą. Finansinėmis priemonėmis užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami paramos gavėjai laikytųsi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), taikant tvarumo patikrą, reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir reikalavimą paramos gavėjams, kurie praėjusiais finansiniais metais daugiau kaip 10 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ar turto, įtraukto į pašalinimo sąrašą, priimti ir paskelbti žaliosios pertvarkos planus. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Iš visos priemonei skirtos 26 544 562 EUR (200 000 000 HRK) sumos: I) ne mažiau kaip 7 963 368 EUR arba 30 proc. skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui viešajame sektoriuje remti, numatant, kad bent 3 185 347 EUR bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti; II) 18 581 193 EUR skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti infrastruktūros tvarumą ir kokybę. Šis lėšų paskirstymas nustatomas tiek HBOR sutartyje, tiek sutartyse su finansiniais tarpininkais (bankais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis).
22	C1.1.1. R4-I4	T	Viešojo sektoriaus projektams skirti kreditai		Skaičius	0	132 722 808	II KETV.	2026	HBOR teikia ne mažiau kaip 132 722 808 EUR subsidijuojamų paskolų viešojo sektoriaus projektams pagal investicijų politiką ir tinkamumo kriterijus pagal #21 orientyrą.
444	C1.1.1. R4-I5	M	Investicijų į strategines skaitmenines investicijas ir strategines žaliąsias investicijas politika	Investicijų politikos priėmimas				IV KETV.	2025	Priimta nauja HBOR investicijų politika, susijusi su papildomo nuosavo kapitalo naudojimu. Investicijų politika užtikrinama, kad 74 303 410 EUR papildomo nuosavo kapitalo būtų skirta strateginėms žaliosioms investicijoms, suderintoms su intervencinių priemonių sritimis, kurioms pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą taikomas 100 proc. klimato koeficientas, remti, kurios, be kita ko, gali apimti paramą naujiems pajėgumams: I)įrengti ir prie tinklo prijungti atsinaujinantieji vėjo energijos ištekliai. Reikalavimus atitinka ir hibridiniai energijos kaupimo projektai. II)įrengti ir prie tinklo prijungti fotovoltiniai atsinaujinantieji energijos ištekliai. Reikalavimus atitinka ir hibridiniai energijos kaupimo projektai. III)įrengti ir prie tinklo prijungti atsinaujinantieji energijos ištekliai (išskyrus fotovoltinę vėjo energiją, bet įskaitant geoterminę energiją). Geoterminės energijos atveju gręžinys neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos. Tokiems tikslams neturi būti perkama ar naudojama įranga. Užtikrinama, kad išmetamas metano kiekis būtų kuo labiau sumažintas ir išliktų gerokai mažesnis už 20,000 tonų CO2 ekv. per metus ribą. Taip pat užtikrinama, kad geoterminis gręžinys nedarytų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Investicijų politika užtikrinama, kad 203 094 958 EUR papildomo nuosavo kapitalo būtų skirta strateginėms skaitmeninėms investicijoms, suderintoms su intervencijos sritimis, kurioms pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą taikomas 100 proc. skaitmeninis koeficientas, remti, kurios, be kita ko, gali apimti paramą įmonių skaitmeninimui, įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninių inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B.
445	C1.1.1. R4-I5	M	Nuosavo kapitalo injekcija strateginėms skaitmeninėms investicijoms ir strateginėms žaliosioms investicijoms	Perdavimo pažymėjimas				II KETV.	2026	Kroatija perveda 277 398 368 EUR HBOR, kad padidintų savo nuosavą kapitalą. Be nuosavo kapitalo injekcijos į HBOR, kuri yra EGADP investicija, Kroatija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. perduoda ataskaitą, kurioje išdėstomi veiksmai, kurių HBOR ėmėsi investicijų politikai įgyvendinti, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos iš pradžių tikimasi remti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat veiksmus, kurių tikimasi imtis siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.
23	C1.1.1. R5-I1	M	Nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo finansavimo priemonės sukūrimas (PE)	kompetentingos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR paskelbtas susitarimas dėl investicijų į rizikos kapitalo fondus, esamų PE fondų, sukurtų bendradarbiaujant su EIF, padidinimo ir (arba) naujų fondų ir (arba) bendrų investicijų plėtojimo				IV KETV.	2022	Bendradarbiaudama su Europos investicijų fondu (EIF), HBOR nustato finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti arba pasiekti didžiausią Kroatijos rinkoje veikiančių privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondų dydį ir steigti naujus fondus ir (arba) bendras investicijas. Privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondai steigiami dalyvaujant 30 % privačių investuotojų, atsižvelgiant į tikslinį atskiro fondo dydį. Finansinėmis priemonėmis užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami paramos gavėjai laikytųsi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), taikant tvarumo patikrą, reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir reikalavimą paramos gavėjams, kurie praėjusiais finansiniais metais daugiau kaip 10 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ar turto, įtraukto į neįtraukimo sąrašą, priimti ir paskelbti žaliosios pertvarkos planą. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Visa veikla yra orientuota į finansiškai perspektyvius projektus, kurių finansinį gyvybingumą nustato fondų valdymo įmonės pagal EIF ir HBOR nustatytą investavimo politiką. Įgyvendindamas investiciją, HBOR užtikrina, kad ištekliai būtų naudojami laikantis apribojimų, aprašytų priemonės aprašyme, taip pat pagal FI aprašytą MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių subjektų neįtraukimo sąrašą.
24	C1.1.1. R5-I1	T	Investicijos į nuosavybės ir kvazinuosavo kapitalo priemones		Skaičius	0	29 862 632	II KETV.	2026	29 862 632 EUR investicija į nuosavą ir (arba) kvazinuosavą kapitalą, PE ir rizikos kapitalo fondus arba bendrą investiciją su fondais; visa tai atitinka investavimo politiką ir tinkamumo kriterijus, apibrėžtus pagal atitinkamą #23 orientacinį tikslą.
25	C1.1.1. R6	M	Teisinės sistemos pakeitimai	Elektroninės žiniasklaidos įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įsigaliojimas				II KETV.	2022	Elektroninės žiniasklaidos įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimais siekiama padėti kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms pritaikyti savo verslą prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir naujos ES ir Kroatijos reglamentavimo sistemos, stiprinti gebėjimą prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų ir greitai jas pertvarkyti, užtikrinti konkurencingumą ir išnaudoti rinkos potencialą.
26	C1.1.1. R6-I1	T	Investicijos į kultūros ir kūrybos sektorių transformaciją ir konkurencingumą		Skaičius	0	100	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 100 paramos priemonių, skirtų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims kultūros ir kūrybos pramonės srityje, siekiant sustiprinti jų gebėjimą prisitaikyti prie naujos bendrosios skaitmeninės rinkos reguliavimo ir teisės aktų sistemos ir kurti, skatinti ir platinti naujus novatoriškus produktus ir paslaugas.
27	C1.1.1. R6-I2	M	Faktų tikrinimo sistemos sukūrimas	Įdiegta faktų tikrinimo sistema				II KETV.	2026	Sukuriama žiniasklaidos faktų tikrinimo sistema. Investicijos apima: -Dotacija Elektroninės žiniasklaidos agentūrai siekiant sukurti faktų tikrinimo gebėjimų stiprinimo sistemą, be kita ko, kuriant procedūras ir taisykles, registrus ir duomenų bazes faktų tikrinimo tikslais ir kuriant technologines programas, platformas ir žiniasklaidos ryšių sistemas, stiprinant faktų tikrintojų skaitmeninius gebėjimus. -Dotacija duomenų bazei ir žiniasklaidos bendrovių nuosavybinių duomenų ir finansavimo šaltinių skelbimo sistemai sukurti
28	C1.1.2. R1	M	MTTP mokesčių paskatų teisinės sistemos dalinis keitimas ir papildymas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Valstybės pagalbos įstatymas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, įsigaliojimas				IV KETV.	2024	Siekiant padidinti įmonių, investuojančių į MTTP ir privačias investicijas į MTTP, skaičių, turi būti atlikta esamos MTTP mokesčių paskatų schemos analizė. Įsigalioja MTTP mokesčių paskatų teisinės sistemos pakeitimai, kuriais siekiama paskatinti privatųjį sektorių didinti savo investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą intensyvumą, padidinti MTTP mokesčių paskatų gavėjų skaičių, supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą, kartu didinant skaidrumą ir prieinamumą. Valstybės pagalbos įstatymo pakeitimai daromi remiantis dabartinės mokesčių paskatų sistemos tinkamumo ir veiksmingumo analizės rezultatais ir juose dalyvauja atitinkami suinteresuotieji subjektai, visų pirma MFIN ir mokesčių administratorius. MINGOR parengia teisinius pakeitimus ir pateikia juos parlamentinei procedūrai.
29	C1.1.2. R2-I2	T	Padėti MVĮ gerinti valdymo pajėgumus		Skaičius	0	150	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 150 mažųjų ir vidutinių įmonių gauna verslo konsultacinę paramą, kad pagerintų savo verslo planus, valdymo pajėgumus arba individualų verslo kuravimą ir konsultuojamąjį ugdymą.
30	C1.1.2. R2-I3	T	Paramos skyrimas siekiant skatinti aukštųjų technologijų ir žinių sektorių startuolių augimą		Skaičius	0	141	II KETV.	2025	Pagalba skiriama įvertinus projektų pasiūlymus pagal kvietimą teikti negrąžintiną pagalbą veiklai pradėti, siekiant skatinti startuolių augimą ikiprekybiniame etape aukštųjų technologijų ir žinių sektoriuose, remiant produktų kūrimą, didinant gamybos pajėgumus ir pasirengimą investicijoms, o pagalba teikiama ne mažiau kaip 141 startuoliui. Tai apima modernizavimą, projektavimą, veiklos rezultatų patvirtinimą, rinkos patvirtinimą, bandymus, bandomųjų linijų kūrimą, intelektinės nuosavybės apsaugą ir išorės paslaugas, kuriomis siekiama plėtoti novatorišką idėją, taip pat mokymus apie finansavimo poreikių mažinimą ir rizikos vertinimą. Finansuojama veikla taip pat gali apimti dalį išlaidų, susijusių su prieiga prie pasaulinių verslo tinklų ar grupių, naujų rinkodaros priemonių diegimu ir patekimu į naujas rinkas. Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai apima novatoriškas MVĮ, kurios, praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo registracijos, nėra sukurtos dėl susijungimo ir kurioms taikoma novatoriškos MVĮ apibrėžtis pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR).
31	C1.1.2. R2–I4	T	Remti startuolių augimą sukuriant programą „Accelerator“.		Skaičius	0	120	II KETV.	2026	Pagal programą „Accelerator“ per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį ne mažiau kaip 120 startuolių teikiama mentorystė, parama investicijoms ir prieiga prie investuotojų tinklų.
32	C1.1.2. R2-I5	T	Parama inovacijų komercializacijos projektams		Skaičius	0	95	IV KETV.	2024	Pagalbos teikimas ne mažiau kaip 95 mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vykdančioms brandžių inovacijų projektus (7 arba aukštesnis technologinės parengties lygis) jų rinkodaros, pardavimo ir platinimo veiklai, susijusiai su vidaus rinkoje pateiktu novatorišku produktu, komercializuoti ir internacionalizuoti. Šiomis tikslinėmis investicijomis remiamas sukurto produkto ar paslaugos pritaikymas ir pasirengimas juos pateikti rinkai. Reikalavimus atitinkanti sukurto produkto pritaikymo veikla apima papildomus bandymus ir bandymų rezultatų integravimą į galutinį produktą, konsultavimo paslaugas, gebėjimų stiprinimą, galimybių studijų auditą, produktų projektavimą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Reikalavimus atitinkanti produktų pateikimo rinkai veikla apima verslo plano arba rinkodaros plano rengimą arba peržiūrą, rinkos tyrimus ir bandymus, produktų bandymus su potencialiais klientais, gamybos rengimą ir investicijas į produktus, kurių serijos nėra, ir operatyvinę rinkodaros veiklą. Ja remiamos MVĮ, vykdančios brandžius inovacijų projektus, kurie netrukus bus pateikti rinkai, ir tikimasi, kad pirmenybė bus teikiama pasiūlymams, kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos.
33	C1.1.2. R3-I2	T	Parama dotacijoms kuponų forma		Skaičius	0	1 500	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 1500 MVĮ naudojasi skaitmeninimo paramos kuponais. Kuponai naudojami siekiant padėti darbuotojams tobulinti skaitmeninius įgūdžius, įskaitant su debesijos technologijomis susijusius įgūdžius, išbandyti galimos skaitmeninės transformacijos idėjų ir projektavimo strategijų tvarumą, įsigyti skaitmeninės rinkodaros paslaugų, didinti kibernetinį saugumą įvedant sistemos saugumo patikras arba kuriant ar diegiant sudėtingus skaitmeninius produktus ir paslaugas.
34	C1.1.2. R3-I3	T	Dotacijų parama Kroatijos MVĮ skaitmeninei transformacijai		Skaičius	0	360	II KETV.	2026	Sutartys pasirašomos su ne mažiau kaip 360 MVĮ, skiriančiomis dotacijas verslo skaitmeninimo projektams. Reikalavimus atitinkantis verslo skaitmeninimo projektas apima: I) naujo verslo vykdymo būdo įdiegimas; arba ii) patikrinamas pagerėjimas, susijęs su naujais gamybos pajėgumais, pristatymo galimybėmis ar verslo praktika.

A.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.1.1 R5 reforma. Kapitalo rinkų įvairinimas ir galimybių gauti alternatyvų finansavimą gerinimas

Šios priemonės tikslas – sukurti strateginę programą ir veiksmus, skirtus nacionalinei kapitalo rinkai plėtoti. Reformą sudaro strategijos ir veiksmų plano priėmimas.

C1.1.1 R7 reforma. Tvaraus finansavimo paramos forumo įsteigimas

Reformos tikslas – stiprinti finansų sektoriaus indėlį į žaliąją pertvarką ir padėti jam įgyvendinti reguliavimo reikalavimus tvaraus finansavimo srityje. Priemonę sudaro veiksmų plano priėmimas ir suinteresuotųjų subjektų platformos sukūrimas.

Investicija C1.1.1. R4-I6 Investicijos. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į HBOR siekiant remti strategines investicijas į gynybą ir saugumą

Šia priemone siekiama remti Kroatijos ekonomikos augimo potencialą struktūriškai pritaikant viešosios paramos lygį, kad būtų galima spręsti rinkos nepakankamumo ir ekonomikos neveiksmingumo problemas gynybos ir saugumo srityje.

Priemonę sudaro 133 214 015 EUR kapitalo injekcija į Kroatijos restruktūrizavimo ir plėtros banką (HBOR).

HBOR priima naują investicijų politiką dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo. Investicijų politikoje aprašomas (-i) finansinis (-iai) produktas (-ai), nurodant tikėtiną reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų, kuriuos iš pradžių tikimasi remti papildomu nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant numatomą kiekvieno finansinio produkto įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą sumą. HBOR papildomam nuosavam kapitalui naudoja tą pačią audito ir kontrolės sistemą, kurią Komisija teigiamai įvertino pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnį.

Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansiniai produktai, kuriais remiamas papildomas nuosavas kapitalas, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma paskolų ar lygiaverčių priemonių atveju pagal investicijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 10 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 11 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 13 . Kalbant apie nuosavą kapitalą, į investicijų politiką neįtraukiamos bendrovės, kurios daugiausia dėmesio skiria 14 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 15 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 16 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 17 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir 18 šalinimas, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką reikalaujama, kad galutiniai Priemonės gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

A.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
373	C1.1.1.R5	M	Kroatijos kapitalo rinkos plėtros strateginės programos ir prie jos pridedamo veiksmų plano priėmimas	Kroatijos Vyriausybės priimta strateginė programa ir veiksmų planas nacionalinės kapitalo rinkos plėtrai remti				IV KETV.	2024	Finansų ministerija, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, parengia kapitalo rinkos plėtros Kroatijos Respublikoje strateginę programą ir veiksmų planą, kuriuos turi priimti Kroatijos Vyriausybė. Veiksmų planas pridedamas prie strateginės programos ir jame pateikiami atskirų veiksmų įgyvendinimo terminai. Strategijoje (Kroatijos kapitalo rinkos plėtros strateginėje programoje) pateikiama Kroatijos kapitalo rinkos padėties analizė, nurodant pagrindines kliūtis, trukdančias jai veikti kaip alternatyviam finansavimo šaltiniui, ir jos įvairinimo bei plėtros galimybes. Atsižvelgiama bent į šiuos elementus: I.Didelių institucinių investuotojų, įskaitant antrosios pakopos įstaigas (visų pirma privalomuosius pensijų fondus ir pensijų draudimo bendroves) ir draudimo bendroves, vaidmuo kapitalo rinkoje; II.Išplėsti įtraukimo į sąrašą galimybes ir supaprastinti jo procedūras, atsižvelgiant į valstybės valdomas įmones, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones; III.Didinti likvidumą, diversifikaciją ir apyvartą kapitalo rinkoje, įskaitant rinkos formavimo veiklos skatinimą; IV.Gilesnės finansinių priemonių, pavyzdžiui, įmonių obligacijų ir vyriausybės obligacijų, taip pat biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos skatinimas; V.Plėtoti esamas finansų rinkų infrastruktūras, įskaitant galimybes pagerinti pagrindinės sandorio šalies verslo modelį; VI.Pritaikyti reguliavimo sistemą, kad ji geriau atitiktų kapitalo rinkos plėtros tikslą; VII.Stiprinti investuotojų finansinį raštingumą; VIII.Tvaraus finansavimo sistemos stiprinimas.
375	C1.1.1. R7	M	Pirmojo veiksmų plano tvaraus finansavimo tikslams remti priėmimas	Pirmasis veiksmų planas su patvirtintomis tvaraus finansavimo tikslų rėmimo priemonėmis, kuriame nustatyti įgyvendinimo terminai				1 KETV.	2025	Finansų ministerija parengia pirmąjį veiksmų planą, kuriame nurodomos priemonės ir atskirų veiklos rūšių įgyvendinimo terminai, kuriais finansų sektorius remiamas siekiant žaliosios pertvarkos interesų ir sudaromos palankesnės sąlygos jam laiku pasirengti naujiems reguliavimo reikalavimams ir kitoms tvaraus finansavimo srities iniciatyvoms. Siekiant keistis informacija ir sujungti finansų sektorių (bankų ir ne bankų sektorių) su atitinkamomis ministerijomis, priežiūros institucijomis, ekspertais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sukuriama bendra platforma, vadinama Tvaraus finansavimo paramos forumu (SFSF).
446	C1.1.1. R4-I6	M	Investicijų politika, susijusi su strateginėmis investicijomis į gynybą ir saugumą	Investicijų politikos priėmimas				IV KETV.	2025	Priimta nauja HBOR investicijų politika, susijusi su papildomo nuosavo kapitalo naudojimu. Investicijų politika užtikrinama, kad 133214015 EUR papildomo nuosavo kapitalo būtų skirta investicijoms į Kroatijos ekonomikos strateginius gynybos ir saugumo sektorius remti, kurios, be kita ko, gali apimti paramą: (I)apsauginių konstrukcijų ir civilinės saugos infrastruktūros statyba; (II)dvejopo naudojimo infrastruktūros statyba ir modernizavimas; (III)investicijos į kibernetinį saugumą; (IV)įmonių modernizavimas; (V)parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP).
447	C1.1.1. R4-I6	M	Kapitalo injekcija strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą	Perdavimo pažymėjimas				II KETV.	2026	Kroatija perveda 133214015 EUR HBOR, kad padidintų savo nuosavą kapitalą. Be nuosavo kapitalo injekcijos į HBOR, kuri yra EGADP investicija, Kroatija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. perduoda ataskaitą, kurioje išdėstomi veiksmai, kurių HBOR ėmėsi investicijų politikai įgyvendinti, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos iš pradžių tikimasi remti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat veiksmus, kurių tikimasi imtis siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.

B. 1.2 KOMPONENTAS. ENERGETIKOS PERTVARKA SIEKIANT TVARIOS EKONOMIKOS

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – palengvinti energetikos ir transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, įskaitant novatoriškų technologijų kūrimą, ir padėti pasiekti Kroatijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) nustatytą 2030 m. tikslą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų 36,6 proc., ir Kroatijos indėlį siekiant ES 32,5 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo iki 2030 m. Juo taip pat siekiama prisidėti prie didesnio tikslo, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis transporto sektoriuje sudarytų 14 proc. Komponento reformas sudaro teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama i) pašalinti kliūtis ir administracines procedūras, ribojančias atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; II) baigti dujų perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimą; ir iii) skatinti alternatyviųjų degalų, įskaitant vandenilį ir pažangiuosius biodegalus, naudojimą transporto sektoriuje.

Tikimasi, kad komponento reformomis ir investicijomis bus prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir klimato tikslo įgyvendinimo mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos ir transporto sektoriuose, laikantis nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano.

Šiomis investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką sutelkti į [...] energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „investicijas sutelkti į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į [...] švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C.1.2 R1 reforma. Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reformos tikslas – palengvinti energetikos ir transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir remti nacionalinį indėlį siekiant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo. Reforma apima:

-Elektros energijos rinkos akto ir Efektyvios termofikacijos akto teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti reguliavimo ir administracines kliūtis, trukdančias plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, remiantis nuodugnios esamų kliūčių analizės rezultatais ir po viešų konsultacijų, taip pat sukurta priemokomis grindžiama investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius rėmimo sistema, kuri sudarys palankesnes sąlygas įrengti papildomus 1 500 MW atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo pajėgumus.

-Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) priimtas sprendimas išduoti sertifikatą PSO Plinacro, kuriuo užbaigiamas perdavimo veiklos dujų rinkoje atskyrimas ir kuriuo valstybinio dujų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) priežiūra atskiriama nuo valstybei priklausančios tiekimo ir gavybos veiklos.

-Naujo Akto dėl alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje priėmimas siekiant sukurti alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje teisės aktų sistemą ir skatinti pažangiųjų biodegalų ir vandenilio gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje. Parengiama vandenilio plėtros strategija, kurioje nustatomi 2030 m. žaliojo vandenilio gamybos Kroatijoje tikslai.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.2 R1-I1 investicija „Energetikos sistemos atgaivinimas, kūrimas ir skaitmeninimas bei parama infrastruktūrai, kuria siekiama mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro“

Šių investicijų tikslas – remti energetikos sektoriaus elektrifikavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir atnaujinti Kroatijos pietų-šiaurės tinklo jungtį.

Investicijas sudaro aukštos įtampos tinklo ir skirstomojo tinklo modernizavimas, požeminių kabelių, jungiančių 6 salas su žemyninės dalies tinklu, modernizavimas, pažangiųjų skaitiklių įrengimas ir naujų energijos kaupimo pajėgumų įrengimas.

C1.2 R1-I2 investicija „Energijos vartojimo efektyvumo, šilumos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas siekiant sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro“

Šių investicijų tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą pramonėje ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą.

Investicijas sudaro geoterminio potencialo tyrimas, parama energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui pramonėje įmonėms ir Energijos vartojimo efektyvumo programos priėmimas.

C1.2 R1-I3 investicija. Vandenilio naudojimas ir naujos technologijos

Šių investicijų tikslas – pagerinti vandenilio ir naujų technologijų naudojimą Kroatijoje, kad būtų sumažintas transporto sektoriuje ir pramonėje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, priimant Alternatyviųjų transporto degalų aktą ir Vandenilio plėtros strategiją.

Šios investicijos turi būti užbaigtos iki 2022 m. kovo 31 d.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
36	C1.2. R1	M	Vertinimo dokumento su rekomendacijomis, kaip sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, kuriomis ribojamas didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, paskelbimas	Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos vertinimo dokumento paskelbimas				II KETV.	2022	Dokumente pateikiamas politikos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, kuriomis ribojamas didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, vertinimas ir rekomendacijos dėl jų. Į analizę ir rekomendacijas taip pat įtraukiamos priemonės, kuriomis skatinamas iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos.
37	C1.2. R1	M	Teisės aktų ir (arba) reglamentavimo, kuriais siekiama pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, įsigaliojimas, įskaitant priemokomis grindžiamos paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams sistemos įdiegimą.	Teisės aktų ir (arba) reglamentų įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Peržiūrėtas Elektros energijos rinkos aktas ir Efektyvios termofikacijos aktas padės sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, kuriomis ribojamas didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, įskaitant priemones, kuriomis skatinamas pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos. Priemokomis grindžiama paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams sistema pradės veikti visu pajėgumu.
38	C1.2. R1	M	Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) išduotas Plinacro sertifikatas	Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) priimtas sprendimas dėl kortifikato išdavimo				IV KETV.	2023	Visiškai atskirti dujų perdavimo sistemos operatoriaus („Plinacro“) valdymą nuo valstybės tiekimo ir gavybos veiklos ir jį sertifikuoti Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA).
39	C1.2. R1-I1	M	Statybos leidimas, suteiktas aukštosios įtampos tinklui modernizuoti	Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos išduotas statybos leidimas				II KETV.	2023	Statybos leidimas išduotas atlikus patikrinimą ir (arba) atitinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus pagal direktyvos reikalavimus. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.
40	C1.2. R1-I1	T	Užbaigtas požeminių kabelių, jungiančių 6 salas su žemyniniu tinklu, atnaujinimas		Skaičius	0	6	II KETV.	2024	Bent šešiose salose turi būti atnaujinta elektros tinklo jungtis su žemynine dalimi (planuojamos salos yra Krkas, Cres, Lošinj, Brač, Hvar ir Korčula). Investicijos apims senų jūrinių kabelių pakeitimą naujais, aplinką tausojančiais kabeliais.
41	C1.2. R1-I1	T	Užbaigtas aukštosios įtampos tinklo modernizavimas (220/110 kV)	Aukštosios ir vidutinės įtampos tinklo modernizavimo užbaigimas (220/110 kV)	km	0	300	III KETVIRTIS	2024	Bent 300 km aukštosios įtampos elektros linijos, kuri turi padėti stiprinti tinklo jungtis.
42	C1.2. R1	T	Papildomai įrengiama 1 500 MW AEI galia;		Skaičius	0	1 500	IV KETV.	2024	Įrengiama ne mažiau kaip 1 500 MW naujos AEI galios.
43	C1.2. R1-I1	T	Įrengtų pažangiųjų skaitiklių skaičius		Skaičius	0	40 000	IV KETV.	2024	Įrengta ne mažiau kaip 40000 pažangiųjų elektros skaitiklių.
376	C1.2. R1-I1	T	Įrengtų pažangiųjų skaitiklių skaičius		Skaičius	40 000	100 000	II KETV.	2026	Įrengta ne mažiau kaip 60000 pažangiųjų elektros skaitiklių.
44	C1.2. R1-I1	M	Aukštosios įtampos tinklo (220/110 kV) ir skirstomojo tinklo modernizavimas	Modernizuotas aukštos įtampos tinklas (220/110 kV) ir skirstomasis tinklas				II KETV.	2026	Pateikiamas bent 250 km aukštosios įtampos elektros linijos ir 96 km povandeninių kabelių, skirtų skirstomajam tinklui, modernizavimo įrodymas.
377	C1.2. R1-I1	M	Nauja energijos baterijų kaupimo talpa	Įdiegta nauja energijos akumuliatoriaus talpa		0		II KETV.	2026	Pateikiamas naujų 100 MHW talpos energijos akumuliatorių įrengimo įrodymas.
45	C1.2. R1-I2	M	Vyriausybės priimta Energijos vartojimo efektyvumo programa, skirta energetikos sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti	Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos parengtos Energijos vartojimo efektyvumo programos, skirtos energetikos sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2021	Energijos vartojimo efektyvumo programoje apibrėžiamos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemas sritys, įskaitant investavimo prioritetus iki 2030 m. Investicijų planavimas apima centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir energijai imlių pramonės šakų modernizavimą, daugiausia dėmesio skiriant energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialui. Programa bus suderinta su planuojamu atnaujintu nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, kuriame bus nustatytas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje tikslas, įskaitant konkrečias priemones.
46	C1.2. R1-I2	T	Įmonių, gaunančių paramą energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui pramonėje, skaičius		Skaičius	0	50	IV KETV.	2021	50 sutarčių, skirtų įmonėms gavėjoms, surengus viešąjį konkursą dėl paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumo priemonėms mažosiose, vidutinėse ir didelėse įmonėse. Į sutartis įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti gamybos procesus gamybos pramonėje ir kurios atitinka VI/VII priedo [024 – Energijos vartojimo efektyvumas ir parodomieji projektai MVĮ ir pagalbinės priemonės ir 024a – Energijos vartojimo efektyvumas ir parodomieji projektai didelėse įmonėse ir paramos priemonės] sritis ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01). Visų pirma, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančiosios energijos priemones, gamybos įrenginiuose suvartojamas energijos kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 20 %. Su gamybos įrenginiu susijusių pastatų, kurie yra išimtinai susiję su pramonės ar gamybos procesais, energinės renovacijos atveju įgyvendinant priemones energijos suvartojimas sumažinamas ne mažiau kaip 40 %. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), veiklos rūšių sąrašui netaikomos sutartyse nustatytos priemonės: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje[1]; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius[2]; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais[3] ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais[4]; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse taip pat reikalaujama, kad sutartyse būtų nurodyta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
47	C1.2. R1-I2	T	Pasirašytos sutartys dėl geoterminio potencialo tyrimo		Skaičius	0	6	IV KETV.	2024	Pasirašomos šešios geoterminio potencialo žvalgymo sutartys. Bus pasirašytos dvi papildomos sutartys dėl tiriamųjų geoterminių gręžinių gręžimo. Projektas neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos. Tokiems tikslams neturi būti perkama ar naudojama įranga. Užtikrinama, kad nebūtų išskiriamas metanas. Taip pat turi būti užtikrinta, kad geoterminis gręžinys nedarytų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Šia priemone nenumatoma parama centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms, naudojančioms iškastinio kuro energijos šaltinius, ir jokios investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS).
48	C1.2. R1-I2	M	Viešai skelbiami centralizuoto šilumos tiekimo geoterminio potencialo rezultatai	Rezultatai skelbiami Kroatijos angliavandenilių agentūros interneto svetainėje				IV KETV.	2025	Tiriamosios veiklos rezultatai skelbiami viešai ir skelbiami Angliavandenilių agentūros interneto svetainėje.
49	C1.2. R1-I3	M	Alternatyviųjų transporto degalų įstatymo įsigaliojimas	Įsigaliojo Alternatyviųjų transporto degalų aktas				III KETVIRTIS	2021	Iki 2021 m. ketvirčio 3 ketv. įsigaliojo Alternatyviųjų transporto degalų aktas, atitinkantis ES acquis. Įstatymu skatinama pažangiųjų biodegalų ir (arba) vandenilio gamyba ir naudojimas transporto sektoriuje.
50	C1.2. R1-I3	M	Vandenilio plėtros strategijos priėmimas	Kroatijos vandenilio strategijos įsigaliojimas				1 KETV.	2022	Vandenilio plėtros strategija apima kiekybinius elektrolize paremto žaliojo vandenilio gamybos potencialo tikslus iki 2030 m. Strategijoje visų pirma išsamiai aptariamas galimas žaliojo vandenilio vaidmuo mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

C. 1.3 KOMPONENTAS. VANDENTVARKOS IR ATLIEKŲ TVARKYMO GERINIMAS

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, taip sudarant sąlygas stiprinti ekologinį, socialinį ir ekonominį atsparumą.

Planuojamomis investicijomis pagal 1.3 komponentą siekiama sumažinti investicijų trūkumą vandens ir atliekų tvarkymo sektoriuose, kuris, kaip apskaičiuota, sudaro beveik 7 % Kroatijos 2019 m. BVP. Investicijos remiamos reformomis, kuriomis siekiama konsoliduoti vandens sektorių ir gerinti vandentvarką visoje Kroatijoje. Be to, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką pagal naująjį ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, turi būti priimti nauji atliekų teisės aktai ir atliekų tvarkymo planai.

Šiomis investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką sutelkti į [...] aplinkos infrastruktūrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „investicijas sutelkti į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C1.3 R1 reforma. Vandens valdymo programos įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – spręsti Kroatijos viešųjų vandens tiekėjų susiskaidymo problemą. Ja siekiama konsoliduoti ir sumažinti vandens tiekėjų skaičių, kad būtų pagerintas jų efektyvumas ir valdymas. Šia reforma nustatoma vandens paslaugų teikėjų veiklos ir finansinių rezultatų stebėsenos ir ataskaitų apie juos teikimo sistema ir prisidedama prie ilgalaikio investicijų į infrastruktūrą tvarumo didinimo.

Ši reforma įgyvendinama įsigaliojus keturių potvarkių pakeitimams:

-paslaugų sričių reglamentas,

-reglamentas dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo, įskaitant lyginamosios analizės sistemos nustatymą

-reglamentą dėl vandens paslaugų kainodaros nustatymo metodikos ir

-reglamentas dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų.

Reforma apima daugiametės investicijų į vandens ir nuotekų infrastruktūrą programos rengimą, siekiant užtikrinti nuoseklų C1.3 R1–I1 ir C1.3 R1–I2 investicijų įgyvendinimą, taip pat papildomumą su kitu ES finansavimu.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.3 R1–I1 investicija. Viešosios nuotekų plėtros programa

Šių investicijų tikslas – pagerinti nuotekų surinkimą ir valymą Kroatijoje.

Šią priemonę sudaro viešųjų kanalizacijos tinklų statyba ir rekonstrukcija, taip pat nuotekų valymo įrenginių statyba. C1.3 R1-I2 investicija. Viešojo vandens tiekimo plėtros programa

Šių investicijų tikslas – pagerinti vandens tiekimo infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro vandens tiekimo vamzdynų tiesimas ir rekonstrukcija bei matavimo prietaisų pirkimas.

Investicija. Nelaimių rizikos mažinimo programa

Šių investicijų tikslas – pagerinti apsaugą nuo potvynių ir biologinę įvairovę.

Šią priemonę sudaro nuo potvynių apsaugančių pylimų statyba ir gėlo vandens sistemų atgaivinimas.

C1.3 R2 reforma. Tvaraus atliekų tvarkymo įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – sukurti naują teisinę sistemą, kuri palengvintų atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, kad būtų paspartintas perėjimas prie žiedinės ekonomikos.

Šią priemonę sudaro teisės aktų įsigaliojimas ir atliekų tvarkymo planų priėmimas.

C1.3. investicija. R2-I1 – Atliekų šalinimo mažinimo programa

Šių investicijų tikslas – sukurti būtiną infrastruktūrą sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiui mažinti ir perdirbimui skatinti.

Šią priemonę sudaro atitinkamos infrastruktūros statyba.

Investicija R2-I2 „ Uždarytų sąvartynų ir pavojingomis atliekomis užterštų teritorijų valymo programa“

Šios investicijos tikslas – išvalyti dešimt uždarytų sąvartynų.

Šią priemonę sudaro mažiausiai dešimties uždarytų sąvartynų ir (arba) vietų, užterštų pavojingomis atliekomis, valymas.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
59	C1.3. R1	M	Daugiametės vandens ir miesto nuotekų valymo statybos programos priėmimas	Daugiametės vandens ir nuotekų statybos programos paskelbimas				IV KETV.	2021	Kroatijos Respublikos Vyriausybė priima daugiametę vandens ir nuotekų statybos programą, kuri apima būtinas investicijas, įskaitant prioritetų nustatymą, kad būtų laikomasi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų. Į planą taip pat įtraukiamas rizikos ir rizikos mažinimo priemonių vertinimas.
60	C1.3. R1	M	Vandens sektoriaus teisinės sistemos pakeitimai	Įsigalioja keturi teisiniai pakeitimai, susiję su: I) paslaugų sričių reguliavimas; reglamentas dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo; III) Reglamentas dėl vandens paslaugų kainodaros nustatymo metodika; IV) reglamentas dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų, kuriuo bus reformuojami viešieji vandens operatoriai;				IV KETV.	2022	Paslaugų teritorijų reglamentas, Reglamentas dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo, Reglamentas dėl vandens paslaugų kainodaros nustatymo metodikos ir Reglamentas dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų iš dalies keičiami, kad būtų nustatyta teisinė išankstinė vandens ūkio subjektų konsolidavimo sąlyga. Į reglamentą dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo taip pat įtraukiamas teisinis pagrindas sukurti viešai skelbiamą privalomą komunalinių paslaugų įmonių lyginamosios analizės sistemą, taip pat užtikrinti, kad būtų viešai skelbiamos bent jau komunalinių paslaugų įmonių metinių audituotų ataskaitų santraukos.
61	C1.3. R1	T	Vandens paslaugų teikėjų integravimas		Skaičius	200	40	IV KETV.	2024	Esamų 200 viešųjų tiekėjų integravimas į 40, vadovaujantis principu, kad kiekvienoje paslaugų teikimo teritorijoje turi būti po vieną vandens tiekėją.
63	C1.3. R1-I1	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas		Skaičius	0	115	II KETV.	2022	Pastatytas arba rekonstruotas ne mažiau kaip 115 km viešosios kanalizacijos (nuotekų) tinklo; Investicijomis užtikrinama atitiktis Miesto nuotekų valymo direktyvai teminėse srityse, laikantis Daugiametės vandens ir nuotekų statybos programos.
64	C1.3. R1-I1	T	Dėl nuotekų infrastruktūros projektų sudarytos darbų sutartys		Skaičius	0	60	IV KETV.	2023	Dėl nuotekų infrastruktūros projektų, susijusių su sutartimis, kurios turi būti sudarytos iki 2023 m. pabaigos, pasirašoma bent 60 darbų sutarčių. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas laikantis leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES ir tikrinimo ir (arba) tinkamo vertinimo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Pateikiami įrodymai, kad projektas neturi reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.
65	C1.3. R1-I1	T	Pastatyti nuotekų valymo įrenginiai		Skaičius	0	12	IV KETV.	2025	Modernizuojama arba statoma bent 12 nuotekų valymo įrenginių.
66	C1.3. R1-I1	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas		Skaičius	0	807	IV KETV.	2025	Pastatytas arba rekonstruotas ne mažiau kaip 807 km viešųjų nuotekų (nusausinimo) tinklo.
68	C1.3. R1-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	0	226	II KETV.	2022	Pastatytas arba rekonstruotas ne mažiau kaip 226 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovavimas, kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažėtų daugiau kaip 20 proc.
69	C1.3. R1-I2	T	Vandens ėmimo vietose įrengti vandens matavimo prietaisai		Skaičius	0	526	IV KETV.	2022	Vandens ėmimo vietose įrengti ne mažiau kaip 526 matavimo prietaisai vandens kiekiui matuoti.
70	C1.3. R1-I2	T	Dėl vandens tiekimo projektų sudarytos darbų sutartys		Skaičius	0	100	IV KETV.	2023	Pasirašytų darbų sutarčių dėl vandens projektų skaičius susijęs su sutartimis, kurios turi būti sudarytos iki 2023 m. pabaigos. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas laikantis leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES ir tikrinimo ir (arba) tinkamo vertinimo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Pateikiami įrodymai, kad projektas neturi reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.
71	C1.3. R1-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	0	517	IV KETV.	2023	Pastatytas arba rekonstruotas ne mažiau kaip 517 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovavimas, kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažėtų daugiau kaip 20 proc.
72	C1.3. R1-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	0	1023	IV KETV.	2025	Pastatytas arba rekonstruotas bent 1 023 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovavimas, kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažėtų daugiau kaip 20 proc.
74	C1.3. R1-I3	T	Dėl apsaugos nuo potvynių projektų sudarytos darbų sutartys		Skaičius	0	20	IV KETV.	2022	Ne mažiau kaip 20 darbų sutarčių sudaryta dėl apsaugos nuo potvynių sektoriaus projektų, susijusių su sutartimis, kurios turi būti sudarytos iki 2022 m. pabaigos. Konkurso kriterijuose daugiausia dėmesio skiriama gamta grindžiamoms sprendimų priemonėms ir žaliajai infrastruktūrai. Sutartimis užtikrinama, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis ES acquis ir aplinkosaugos reglamentų bei Komisijos deleguotojo reglamento (C(2021)2800 final), kuriuo papildomas Reglamentas (ES) 2020/852, priedų. Tikimasi, kad ši priemonė nedarys reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą. Visa veikla turi atitikti ES vandens teisės aktų, įtrauktų į Kroatijos teisę, reikalavimus. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas laikantis leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES ir tikrinimo ir (arba) tinkamo vertinimo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Pateikiami įrodymai, kad projektas neturi reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.
75	C1.3. R1-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos		Skaičius	0	13	IV KETV.	2022	Ne mažiau kaip 13 km apsaugos nuo potvynių konstrukcijų, pastatytų siekiant apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio;
76	C1.3. R1-I3	T	Atnaujinti vandentakiai		Skaičius	0	2	IV KETV.	2022	Bent 2 km atkurtų vandentakių, įskaitant apleistų movos atgaivinimą, nuolatinį upių ir movų sąlytį ir investicijas į susijusią infrastruktūrą.
77	C1.3. R1-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos		Skaičius	0	65	II KETV.	2024	Ne mažiau kaip 65 km apsaugos nuo potvynių konstrukcijų, pastatytų siekiant apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio.
78	C1.3. R1-I3	T	Atnaujinti vandentakiai		Skaičius	0	16	II KETV.	2025	Ne mažiau kaip 16 km atkurtų vandentakių, įskaitant apleistų movos atgaivinimą, nuolatinį upių ir movų sąlytį ir investicijas į susijusią infrastruktūrą.
79	C1.3. R1-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos		Skaičius	0	77	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 77 km apsaugos nuo potvynių konstrukcijų, pastatytų siekiant apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio.
81	C1.3. R2	M	Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimas	Atliekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2021	Naujuoju Atliekų tvarkymo aktu reglamentuojama atliekų prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos koncepciją ir Europos žaliąjį kursą. Į aktą bus įtrauktos konkrečios priemonės žiedinei ekonomikai remti, t. y. žiedinės ekonomikos veiksmų gairių rengimas, didesnės gamintojo atsakomybės sistemos ir mokėjimo už išmetamą ŠESD kiekį schemos. Aktu bus atsižvelgta į visas Komisijos rekomendacijas, pateiktas 2018 m. Kroatijai skirtoje išankstinio perspėjimo ataskaitoje.
82	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2017–2022 m. atliekų tvarkymo plano peržiūra	Kroatijos Respublikos 2017–2022 m. atliekų tvarkymo plano pakeitimų paskelbimas Kroatijos Respublikos oficialiajame leidinyje				IV KETV.	2021	Po viešų konsultacijų priimtas ir paskelbtas peržiūrėtas 2017–2022 m. Kroatijos atliekų tvarkymo planas pagal naująjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Peržiūrėtame plane nurodomas tikslas iki 2022 m. 50 proc. atliekų perdirbimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir taisymo, taip pat atskiras biologinių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslas. Ji taip pat apima konkrečias priemones, kuriomis skatinamas vietos ir regioninių padalinių užmojis, pavyzdžiui, komunikacijos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą atskirą surinkimą jų susidarymo vietoje, arba skaitmeninius aspektus. Į planą įtraukiamas esamos padėties vertinimas, esamos surinkimo sistemos ir investicijų trūkumo, susijusio su sąvartynų uždarymu, vertinimas. Joje pateikiamas planuojamų investicijų į atliekas prioritetų sąrašas, būsimų atliekų apdorojimo įrenginių pajėgumai, taip pat informacija apie tai, kaip bus nustatytos būsimos vietos. Plane taip pat svarstoma parama infrastruktūros projektų įgyvendinimo gebėjimams stiprinti.
83	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2023–2029 m. atliekų tvarkymo plano priėmimas	2023–2029 m. Kroatijos atliekų tvarkymo plano paskelbimas Kroatijos Respublikos oficialiajame leidinyje				IV KETV.	2022	Po viešų konsultacijų priimti ir paskelbti 2023–2029 m. Kroatijos atliekų tvarkymo planą kartu su naujais Atliekų tvarkymo įstatyme ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane nustatytais tikslais. Plane nurodomas tikslas iki 2025 m. bent 55 proc. atliekų perdirbti, rūšiuoti, pakartotinai naudoti ir taisyti, taip pat biologinių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslas.
84	C1.3. R2-I1	T	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (49 %)		% (procentinė dalis)	66	49	IV KETV.	2022	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalis sumažinama iki 49 % dėl investicijų į sąvartynuose šalinamą infrastruktūrą, įskaitant pakartotinio naudojimo centrų steigimą, atskirai surinktų komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginių statybą, atskirai surenkamų biologinių atliekų biologinio apdorojimo įrenginių statybą, atliekų priėmimo aikštelių ir statybos atliekų perdirbimo aikštelių statybą ir įrengimą, komunalinių atliekų naudingųjų frakcijų atskiro surinkimo įrangos įsigijimą.
85	C1.3. R2	T	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (51 %)		% (procentinė dalis)	56	51	IV KETV.	2024	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalis sumažinama iki 51 proc., palyginti su 2022 m. nurodytu 56 proc. baziniu scenarijumi. Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalis apskaičiuojama pagal apskaičiavimo metodiką, nustatytą Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1004 (duomenų apie atliekas apskaičiavimo, tikrinimo ir teikimo pagal Direktyvą 2008/98/EB taisyklės).
86	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti rūšiavimo įrenginiai		Skaičius	0	6	IV KETV.	2025	Pastatyti ne mažiau kaip 6 rūšiavimo įrenginiai.
87	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti įrenginiai atskirai surinktoms biologinėms atliekoms apdoroti		Skaičius	0	3	IV KETV.	2025	Pastatyti ne mažiau kaip 3 įrenginiai, skirti atskirai surenkamoms biologinėms atliekoms apdoroti.
88	C1.3. R2-I1	T	Funkcinė stacionarioji/mobilioji atliekų rūšiavimo vieta		Skaičius	0	20	III KETVIRTIS	2025	Ne mažiau kaip 20 stacionarių arba kilnojamų atliekų rūšiavimo vietų, pastatytų ar pristatytų.

90	C1.3. R2-I2	T	Sąvartynų valymas		Skaičius	0	10	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 10 sąvartynų ir (arba) vietų, užterštų apdorotomis pavojingomis atliekomis.
378	C1.3. R2-I1	M	Reglamento dėl sąvartynų mokesčio įsigaliojimas	Reglamento dėl sąvartynų mokesčio nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				IV KETV.	2024	Įsigalioja Sąvartynų mokesčio reglamentas, kuriame nustatomas vienetinis mokestis, leidžiantis apskaičiuoti šalinimo sąvartynuose mokestį pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Reglamente nustatomos nuostatos, laipsniškai didinančios sąvartynų mokestį, kad būtų laipsniškai atsisakyta perdirbti ir panaudoti tinkamų atliekų šalinimo sąvartynuose ir kad pajamos būtų naudojamos pagal Atliekų tvarkymo įstatymą.
380	C1.3. R2-I1	T	Biologinių atliekų apdorojimo įranga		Skaičius	0	20	IV KETV.	2025	Pristatoma ne mažiau kaip 20 biologinių atliekų apdorojimo įrangos vienetų. Pristatoma ne mažiau kaip 30 perdirbimo ir (arba) pakartotinio naudojimo įrangos vienetų.
381	C1.3. R2-I1	T	Atliekų perdavimo stočių statyba		Skaičius	0	15	1 KETV.	2026	Turi būti pastatyta ne mažiau kaip 15 atliekų perdavimo stočių.

C.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

R eform C1.3 R3. Tolesnis vandentvarkos programos įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – toliau spręsti pagrindines Kroatijos vandens sektoriaus politikos problemas.

Reformą sudaro teisės aktų, nacionalinio plano ir vandens ūkio subjektų planų dėl vandens nuostolių mažinimo viešosiose vandens tiekimo sistemose priėmimas ir nacionalinės vandens nuostolių stebėsenos įstaigos įsteigimas.

C1.3 R3-I1 investicija. Tolesnės investicijos į viešąją nuotekų tvarkymo programą

Šių investicijų tikslas – papildomai pagerinti nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro papildoma viešųjų kanalizacijos tinklų statyba ir rekonstrukcija, taip pat nuotekų valymo įrenginių statyba.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.3 R3-I2 investicija. Tolesnės investicijos į viešojo vandens tiekimo plėtros programą

Šių investicijų tikslas – papildomai pagerinti vandens tiekimo infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro papildoma vandens tiekimo vamzdynų statyba ir rekonstrukcija.

Investicija „Tolesnės investicijos į nelaimių rizikos mažinimo programą“

Šios investicijos tikslas – įgyvendinti papildomas investicijas į nelaimių rizikos mažinimo programą.

Šią priemonę sudaro apsaugos nuo potvynių konstrukcijų statyba ir gėlo vandens sistemų atgaivinimas.

C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
382	C1.3. R3	M	Nacionalinio vandens nuostolių mažinimo veiksmų plano priėmimas	Kroatijos vandenų priimtas nacionalinis nuostolių mažinimo veiksmų planas				II KETV.	2024	Kroatijos vandenys priima nacionalinį nuostolių mažinimo veiksmų planą ir jį paskelbia savo interneto svetainėje. Nacionaliniame veiksmų plane pateikiamas planuojamos veiklos, kuria siekiama sumažinti vandens nuostolius, sąrašas, įskaitant investicijų sąmatas ir finansavimo šaltinius. Planas apima 2024–2026 m. laikotarpį, numatant 2030 m. perspektyvą, atitinkančią 2030 m. daugiametę vandens ir miesto nuotekų valymo statybos programą.
383	C1.3. R3	M	Įsteigta nacionalinė vandens nuostolių stebėsenos institucija	Nacionalinės vandens nuostolių stebėsenos institucijos įsteigimas				IV KETV.	2024	Įsteigiama Nacionalinė vandens nuostolių stebėsenos institucija, kuri turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip įgyvendinamos nacionaliniame nuostolių mažinimo veiksmų plane nustatytos priemonės, ir tikrinti vandens nuostolių mažinimo veiksmų planus.
384	C1.3. R3	T	Vandens ūkio subjektų vandens nuostolių mažinimo veiksmų planų priėmimas		Skaičius	0	40	IV KETV.	2025	Priimama ne mažiau kaip 40 individualių vandens nuostolių mažinimo veiksmų planų, kuriuos turi parengti vandens ūkio subjektai. Į kiekvieną planą įtraukiamos darbuotojų švietimo organizacinės schemos ir planai, sistemos duomenų gerinimo priemonės, vandens tiekimo sistemos optimizavimo priemonės, aktyvios nuotėkio kontrolės priemonės, akivaizdžių nuostolių šalinimo priemonės, planavimas ir tinklo pakeitimo priemonės.
385	C1.3. R3	M	Reglamento dėl Vandens paslaugų tarybos įsigaliojimas	Reglamento dėl vandens paslaugų tarybos nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				1 KETV.	2024	Įsigalioja Reglamentas dėl Vandens paslaugų tarybos. Jame nustatomas privalomas Vandens paslaugų tarybos sprendimų skelbimas, privalomas Vandens paslaugų įstatymo, Vandens valdymo finansavimo įstatymo ir reguliavimo institucijos įstatų kompetentingų aiškinimų skelbimas, taip pat privalomas darbuotojų profesinis mokymas.
386	C1.3. R3	T	Vandens paslaugų tarybos gebėjimų stiprinimas		Skaičius	0	7	IV KETV.	2024	Vandens paslaugų taryba įdarbina bent septynis visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, išskyrus paskirtus tarybos narius.
388	C1.3. R3-I1	T	Pastatyti nuotekų valymo įrenginiai		Skaičius	12	31	IV KETV.	2025	Turi būti pastatyta bent 19 papildomų nuotekų valymo įrenginių.
389	C1.3. R3-I1	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas		Skaičius	775	851	IV KETV.	2025	Statoma arba rekonstruojama ne mažiau kaip 76 km viešojo kanalizacijos tinklo.
391	C1.3. R3-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	956	1087	IV KETV.	2025	Pastatyti arba rekonstruoti ne mažiau kaip 131 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro pastatų geriamojo vandens tiekimo sistemos, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) – ≤ 1,5, ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį energijos suvartojimą sumažinti daugiau kaip 20 % arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 %.
440	C1.3 R3-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos		Skaičius	77	79	II KETV.	2026	Pastatytų ne mažiau kaip 2 km papildomų apsaugos nuo potvynių konstrukcijų.
441	C1.3 R3-I3	T	Atnaujinti vandentakiai		Skaičius	16	23	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 7 km papildomų atkurtų vandentakių.

D. 1.4 KOMPONENTAS. KONKURENCINGOS, ENERGIJĄ TAUSOJANČIOS IR EFEKTYVIOS TRANSPORTO SISTEMOS VYSTYMAS

Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) teršėjų Kroatijoje, kuriame 2018 m. išmesta 27 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio, iš kurių 71,6 proc. – keleivinis kelių transportas, 24,7 proc. – krovininis kelių transportas, 0,8 proc. – geležinkelių transportas, 2,4 proc. – jūrų ir upių transportas ir 0,5 proc. – vidaus oro eismas. Tikimasi, kad esamos transporto infrastruktūros modernizavimas investuojant į aplinkos atžvilgiu tvarias, veiksmingas, novatoriškas ir konkurencingas transporto rūšis atliks svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – sukurti vienodą transporto tinklą su išvystyta geležinkelių ir viešojo transporto infrastruktūra ir įvairių transporto rūšių įvairiarūšiu transportu, padidinti alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų automobilių dalį, sumažinti transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir aplinkosauginį pėdsaką, taip pat skatinti tvarų žmonių ir prekių judumą.

Šis komponentas apima reformas ir investicijas į visų rūšių transportą (geležinkelių, kelių, jūrų, oro, viešojo miesto ir vidaus vandenų transportą) ir apima visus Kroatijos regionus.

Šiomis investicijomis ir reformomis prisidedama prie Kroatijai skirtos rekomendacijos „dėl poreikio sutelkti dėmesį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir dėl tvaraus miesto ir geležinkelių transporto (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) įgyvendinimo.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C1.4 R1 reforma. Kelių sektoriaus reforma

Reformos tikslas – sumažinti įmonių veiklos sąnaudas, suderinti finansinius įsipareigojimus su pinigų srautais, padidinti kelių eismo saugumą ir taip sumažinti mirtingumą keliuose. Tikimasi, kad įdiegus naują kelių rinkliavos sistemą bus sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes bus pašalintos kliūtys ir pavojingos vietos keliuose. Vykdant šią reformą kelių sektorių reglamentuojantys teisės aktai atnaujinami įsigaliojus Kelių įstatymo pakeitimui.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija. Naudojimosi neįgaliųjų teisėmis judumo srityje sistemos tobulinimas

Investicijomis siekiama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų greičiau ir lengviau naudotis savo teisėmis judumo srityje, nustatant bendrą neįgaliesiems skirtą dokumentą, kad jie galėtų naudotis visomis judumo teisėmis, supaprastinti administracinę aplinką skaitmeninių viešųjų paslaugų galutiniams naudotojams judumo srityje ir pagerinti neįgaliųjų galimybes naudotis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Investicijomis taip pat siekiama sustiprinti naudotojų asmens duomenų apsaugą ir suderinti sprendimų priėmimo praktiką, kuri daro poveikį neįgaliųjų teisėms judumo srityje. Tikimasi, kad investicijos leis valstybės institucijoms lengviau ir išsamiau stebėti įgytas teises ir užtikrinti veiksmingą visuomenės prieigą prie visų duomenų. Tikimasi, kad investicijomis valstybės ir vietos paslaugų sektoriaus darbuotojų darbo sąnaudos sumažės 15–35 proc.

Investicija baigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I3 investicija. Nacionalinė kelių transporto elektroninio saugojimo ir keitimosi duomenimis sistema (NSCP)

Investicijos tikslas – padidinti kelių transporto veiksmingumą ir tvarumą.

Investicijas sudaro nacionalinės kelių transporto elektroninės saugojimo ir duomenų mainų sistemos (NSCP) sukūrimas.

C1.4 R1–I4 investicija. Keleivinio ir krovininio kelių transporto pranešimų kontrolės sistema

Investicijos tikslas – padidinti kelių eismo saugumą sukuriant funkcinės pranešimų teikimo kontrolės sistemą, skirtą keleiviniam ir krovininiam kelių transportui. Pranešimų kontrolės sistema susieja tachografo centrinės apdorojimo sistemos (SOTAH) duomenis ir nacionalinius tachografo kortelių įrašus bei susijusius įrašus, už kuriuos atsakinga Kroatijos Respublikos jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija, ir prisideda prie Kroatijos transporto sektoriaus skaitmeninimo.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicija. Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsena (e-ADR)

Investicijos tikslas – pagerinti pavojingų krovinių vežimą keliais.

Investicijas sudaro pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos (e-ADR) kūrimas.

C1.4 R2 reforma. Geležinkelių sektoriaus reforma

Reforma siekiama didinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir veiksmingumą, kad keleivių ir krovinių vežimo klientams būtų teikiamos geresnės paslaugos ir padidintas Kroatijos ekonominis konkurencingumas. Siekdama paremti reformą, Kroatijos vyriausybė iki 2021 m. birželio 30 d. priima geležinkelių sektoriui skirtą sektoriaus politikos raštą, kuriame pristatomi tolesni veiksmai pagrindinėse srityse, susijusiose su geležinkelių sektoriaus reforma ir modernizavimu, ir nustatomi vyriausybės ir geležinkelių įmonių įgyvendinimo planai, įskaitant išsamias priemones ir veiksmus, susijusius su:

·Sektoriaus valdymas;

·Geležinkelių bendrovių ir veiklos valdymą;

·Sektorių investicijų ir finansavimo planavimas;

·Žinių, technologijų ir įgūdžių plėtojimas geležinkelių sektoriuje.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I3 investicija. Geležinkelių infrastruktūros trūkumų šalinimas

Investicijų tikslas – pašalinti Kroatijos geležinkelių tinklo kliūtis.

Investicijas sudaro penkių kliūčių Kroatijos geležinkelių tinkle šalinimas.

C1.4 R2-I4 investicija. Zagrebo Kustošijos – Zagrebo ZK – Zagrebo GK modernizavimas

Investicijos tikslas – modernizuoti Zagrebo Kustošijos-Zagrebo Zapadni Kolodvoro – Zagrebo Glavnio Kolodvoro geležinkelio atkarpą, gerinti vietos ir regioninio keleivinio geležinkelių transporto kokybę ir prieinamumą, geriau integruoti geležinkelius į Zagrebo miesto viešojo transporto sistemą, taip pat padidinti geležinkelių ir vietos viešojo transporto dalį platesnėje Zagrebo miesto teritorijoje. Projektu padedama siekti tikslo iki 2030 m. gruodžio 31 d. baigti kurti pagrindinį TEN-T tinklą.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I6 investicija. Žaliųjų technologijų naudojimas keleiviniame geležinkelių transporte

Investicijos tikslas – padidinti keleivių vežimą geležinkeliais neelektrifikuotomis linijomis.

Investicijas sudaro du gaminamų baterinių traukinių prototipai.

C1.4 R2-I7 investicija. IT sistemų modernizavimas

Investicijos tikslas – pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę.

Investicijas sudaro HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas.

C1.4 R3 reforma. Jūrų ir vidaus vandenų laivybos reforma

Reformos tikslas – plėtoti tvarų ir veiksmingą jūrų ir vidaus vandenų transportą, kuris padės didinti laivybos saugą, užtikrinti vidaus vandenų kelių atgaivinimą, gerinti salų transporto jungtis ir uostų infrastruktūrą, kad būtų sumažintas neigiamas transporto sektoriaus poveikis aplinkai. Vykdant šią reformą įsigalioja naujasis reguliaraus ir sezoninio pakrančių transporto aktas, naujas Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymas ir naujasis vidaus vandenų laivybos ir uostų aktas.

Reforma užbaigiama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R3-I1 investicija. Viešajam eismui atvirų uostų modernizavimo programa

Investicijų tikslas – modernizuoti uostų infrastruktūrą ir gerinti viešojo jūrų transporto kokybę.

Investicijos į naują Splito miesto uosto keleivių terminalą ir Bol-Bol-Brač uosto modernizavimas.

Investicija. Naujo kabelio „Križnica“ statyba, Pitomačos savivaldybė

Investicijos tikslas – statyti naują keltą „Križnica“ palei Dravos upę Pitomačos savivaldybėje, kad būtų užtikrintas transporto susisiekimas ir skatinama mažiau išsivysčiusių regionų plėtra. Investicijos apima naują saulės energija varomą elektros kabelių keltą, kuriuo didinami transporto pajėgumai ir prisidedama prie transporto sektoriaus žalinimo.

Investicija baigiama ne vėliau kaip 2022 m. spalio 30 d.

C1.4 R4-I1 investicija. Alternatyviais degalais varomų viešojo miesto ir priemiestinio reguliariojo transporto priemonių pirkimas

Investicijos tikslas – modernizuoti reguliaraus viešojo miesto ir priemiestinio keleivių vežimo paslaugas ir padidinti netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą.

Investicijas sudaro alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilio) pirkimas.

C1.4 R4-I2 investicija. tramvajų laivyno modernizavimas

Investicijos tikslas – modernizuoti tramvajų laivyną Osijeko ir Zagrebo miestuose.

Investicijas sudaro naujų tramvajų pristatymas.

C1.4 R5-I1 investicija. Zadaro oro uosto antžeminių paslaugų ir energijos tiekimo sistemos elektrifikavimas ir žalinimas

Investicijos tikslas – užtikrinti aplinkai nekenksmingą orlaivių antžeminių paslaugų sistemą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Investicijas sudaro orlaivių antžeminių paslaugų elektrifikavimas ir žalinimas Zadaro oro uoste.

C1.4 R5-I2 investicija. Naujų judumo priemonių moksliniai tyrimai, plėtra ir gamyba bei pagalbinė infrastruktūra

Investicijos tikslas – padidinti transporto saugą, kartu didinant veiksmingumą ir mažinant grūstis bei mažinant bendrą motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį Zagrebo mieste.

Investicijas sudaro naujos visiškai autonominių elektrinių transporto priemonių miesto transporto paslaugos kūrimas ir įgyvendinimas.

C1.4 R5-I3 investicija. Naujoms alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms įsigyti skirta bendro finansavimo programa

Investicijos tikslas – padidinti kelių transporto energijos vartojimo efektyvumą mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Investicijas sudaro alternatyvių variklinių transporto priemonių (elektros ir (arba) vandenilio) bendras finansavimas.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
91	C1.4. R1	M	Kelių įstatymo pakeitimai	Kelių įstatymo pakeitimų įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2021	Kelių įstatymo pakeitimais, inter alia: –Užtikrinti elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumą visame Sąjungos kelių tinkle, miesto ir tarpmiestiniuose greitkeliuose, pagrindiniuose ir antriniuose keliuose ir įvairiose konstrukcijose, pavyzdžiui, tunelių ar tiltų ir keltuose; –Sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu keistis transporto priemonių registracijos duomenimis, susijusiais su transporto priemonėmis ir transporto priemonių savininkais ar valdytojais, už kuriuos Sąjungoje nustatyta, kad nesumokėta bet kokios rūšies kelių rinkliava; –Įtraukti nuostatas, skatinančias dviračių ir pėsčiųjų eismui naudojamos infrastruktūros didinimą; –Nustatyti mokamos rinkliavos išlaidų padengimo kriterijus ir sąlygas; –Atleidžiamos nuo pareigos mokėti mokesčius už teisę statyti ir servitutą viešajame kelyje, pašalinant šias išimtis iš teisės aktų. Taip visiems verslininkams sudaromos vienodos sąlygos, susijusios su tokiais mokesčiais.
92	C1.4. R1	M	2021–2030 m. nacionalinė kelių eismo saugos programa	Kroatijos vyriausybės priimta 2021–2030 m. nacionalinė kelių eismo saugos programa				III KETVIRTIS	2021	2021–2030 m. Nacionalinės kelių eismo saugos programos, kurią kartu su Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija ir kitomis šakinėmis ministerijomis parengė Vidaus reikalų ministerija, tikslas – didinti kelių eismo saugumą Kroatijoje.
94	C1.4. R1-I2	T	Neįgaliųjų naudojimosi teisėmis judumo srityje funkcinės sistemos sukūrimas		% (procentinė dalis)	0	50	IV KETV.	2023	Vykdant investicijas, kuriomis įdiegiama funkcinė sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neįgaliesiems teikti paraiškas dėl visų judumo teisių vienoje vietoje ir užtikrinamas greitesnis prašymų nagrinėjimas, sukuriamas vienas dokumentas, kad neįgalieji galėtų naudotis funkcine sistema ir tomis pačiomis teisėmis visoje Kroatijos teritorijoje (negaliojimo e. kortelė), ir bent 50 proc. numatomų kortelių išduodama asmenims su negalia, turintiems teises judumo srityje.
95	C1.4. R1-I3	M	Nacionalinės kelių transporto elektroninės saugojimo ir keitimosi duomenimis sistemos (NSCP) sukūrimas	Sukurta nacionalinė kelių transporto elektroninio saugojimo ir keitimosi duomenimis sistema (NSCP)				II KETV.	2026	Įdiegiama nacionalinė kelių transporto elektroninio saugojimo ir keitimosi duomenimis sistema (NSCP).
96	C1.4. R1–I4	M	Gerai veikiančios keleivinio ir krovininio kelių transporto ataskaitų teikimo kontrolės sistemos sukūrimas	Sukurta gerai veikianti keleivinio ir krovininio kelių transporto ataskaitų teikimo kontrolės sistema				IV KETV.	2024	Įdiegiama gerai veikianti keleivių ir krovinių vežimo keliais ataskaitų teikimo kontrolės sistema, jungianti tachografo centrinės apdorojimo sistemos (SOTAH) duomenis ir nacionalinius tachografų kortelių įrašus bei susijusius įrašus, už kuriuos atsako Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija.
97	C1.4. R1-I5	M	Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos (e-ADR) kūrimas	Sukurta pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistema (e-ADR)				II KETV.	2026	Sukuriama pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistema (e-ADR). Sistemoje numatoma pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsena įvedant elektroninius vežimo leidimus ir naudojant tachografus.
98	C1.4. R2	M	Sektorinio politinio rašto priėmimas	Kroatijos Vyriausybės priimtas geležinkelių sektoriaus politikos raštas				II KETV.	2021	Sektorių politikos rašte pateikiama: I) pagrindiniai tikslai ii) numatytų patobulinimų, pavyzdžiui, profesionalumo didinimo, veiklos ir valdymo veiklos skaidrumo, peržiūra ir iii) geležinkelių sektoriaus reformos ir modernizavimo priemonių ir veiksmų įgyvendinimo planas, kaip antai: geležinkelių sektoriaus strateginės programos, Nacionalinio geležinkelių infrastruktūros plėtros plano ir Nacionalinio geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų infrastruktūros valdymo plano priėmimas; ir geležinkelių transporto paslaugų plėtra.
99	C1.4. R2	M	Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros plėtros planas ir Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų infrastruktūros valdymo planas	Kroatijos Vyriausybės priimtas Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros plėtros planas ir Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų infrastruktūros valdymo planas				IV KETV.	2022	Nacionaliniame geležinkelių infrastruktūros plėtros plane nustatomi geležinkelių infrastruktūros plėtrai būtini projektai ir veikla. Nacionaliniame geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų infrastruktūros valdymo plane nustatomi geležinkelių eismo valdymo, organizavimo ir geležinkelių transporto paslaugų plėtros projektai ir veikla.
100	C1.4. R2	M	Geležinkelių bendrovių reorganizavimas ir verslo valdymas	Geležinkelio įmonių valdymas ir reorganizuotos veiklos				IV KETV.	2024	Baigiamas geležinkelio bendrovių valdymo ir veiklos reorganizavimas.
104	C1.4. R2-I3	T	Penkios kliūtys pašalintos ruožuose, kuriuose šiuo metu ribojamas 60 km/h važiavimo greitis		Skaičius	0	5	IV KETV.	2025	Investicijomis pašalinamos penkios kliūtys ruožuose, kuriuose šiuo metu nustatytas 60 km/h greičio apribojimas.
105	C1.4. R2–I4	T	Rekonstruota ir modernizuota dvigubo geležinkelio linija Zagreb Kustošija-ZG Zapadni Kolodvor – Zagreb Glavni Kolodvor 3,4 km ilgio geležinkelio linija		Skaičius (km)	0	3,4	IV KETV.	2024	Rekonstruojama ir modernizuojama 2,4 km ilgio geležinkelio linija Zagreb Kustošija-Zagrebas Zapadni Kolodvoras – Zagrebas Glavni Kolodvor. Pateikiami įrodymai, kad laikomasi leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES.
107	C1.4. R2-I6	T	Pagaminti du baterinių traukinių prototipai		Skaičius	0	2	IV KETV.	2025	Parengiamas vienas elektrinio motorinio traukinio (BEMV) prototipas ir vienas baterinio motorinio traukinio (BMV) prototipas, išbandomas tipas ir gaunamas išankstinis eksploatavimas. Bus pagaminti šeši stabilūs baterijų įkrovikliai.
108	C1.4. R2-I7	M	HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas	Modernizuotos HŽ keleivinio transporto IT sistemos				II KETV.	2026	HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas apima: ·WIFI įrengimas 40 traukinių; ·GPS sistemos įrengimas 40 traukinių; ·Pardavimo sistemos duomenų centro modernizavimas; ir ·Įrangos, skirtos virtualizavimo platformai plėsti ir atnaujinti, pirkimas.
109	C1.4. R3	M	Naujasis reguliaraus ir sezoninio pakrančių eismo įstatymas	Naujojo reguliaraus ir sezoninio pakrančių transporto įstatymo įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2021	Naujuoju reguliaraus ir sezoninio pakrančių transporto įstatymu supaprastinamos dabartinės administracinės procedūros ir sukuriamos geresnės išankstinės sąlygos veiksmingesniam viešojo pakrančių jūrų transporto veikimui, reglamentuojant nuostatas, susijusias su reguliaraus pakrančių jūrų transporto agentūros veikla, visų pirma skirsnį dėl valstybinių maršrutų licencijavimo, taip pat geresnį viešojo transporto IT sistemų (SEOP sistemos) naudojimą ir kontrolę.
110	C1.4. R3	M	Naujasis vidaus vandenų laivybos ir uostų aktas	Naujojo vidaus vandenų laivybos ir uostų akto įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2021	Naujuoju vidaus vandenų laivybos ir uostų aktu sudaromos sąlygos, kai tai būtina laivybos saugai užtikrinti, nustatyti specifinę riziką Kroatijos vidaus vandenų kelių sektoriuose (jų dalyse).
111	C1.4. R3	M	Naujasis Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymas	Naujojo Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymo įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Naujuoju Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymu pertvarkoma viešajam eismui atviros uostų sistemos struktūra, kuria siekiama užtikrinti vienodą teisinių įsipareigojimų eksploatuoti viešuosius uostus įgyvendinimą ir racionalizuoti valdymo išlaidas.
112	C1.4. R3-I1	T	Naujas sienos terminalas Splito miesto uoste ir atnaujintas Bol-Brač uostas		Skaičius	0	2	IV KETV.	2025	Splito miesto uoste statomas naujas keleivių terminalas, atviras viešajam eismui. Povandeniniai ir virš jūros esantys pagrindinio ir antrinio masyvo struktūriniai kasinėjimai ir pylimai statomi viešai prieinamoje Bol-Brašo uoste.
114	C1.4. R3-I3	T	Naujas lyninis keltas „Križnica“, veikiantis palei Dravos upę Pitomačos savivaldybėje		Skaičius	0	1	IV KETV.	2022	Dėl šių investicijų, gavus Kroatijos laivybos registro patvirtinimą, bus pastatytas saulės energija varomas elektros kabelių keltas, jungiantis žemyninę dalį su Križnicos sala.
116	C1.4. R4-I1	M	70 alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilio)	70 laikinai priimtų alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilio)		0		II KETV.	2026	Pateikiamas 70 naujų alternatyviaisiais varikliais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilinių) preliminaraus techninio pripažinimo po jų konstrukcijos įrodymas.
117	C1.4. R4-I2	T	30 naujų viešajam transportui skirtų tramvajų		Skaičius	0	30	IV KETV.	2025	Pristatoma 30 naujų tramvajų.
118	C1.4. R5-I1	T	Orlaivių antžeminių paslaugų elektrifikavimas ir žalinimas Zadaro oro uoste		Skaičius	0	1	IV KETV.	2024	Orlaivių antžeminių paslaugų elektrifikavimas ir žalinimas, įskaitant: I) stacionarių jungčių, skirtų tiekti elektros energiją stovintiems orlaiviams su būtinomis konstrukcijos ir saugos adaptacijomis (nedidinant perono pajėgumo), įrengimas; II) dyzelinu varomos mobiliosios antžeminių paslaugų įrangos pakeitimą elektriniais įrenginiais; ir iii) 610 kW fotovoltinės jėgainės statybai ir jos sujungimui su stacionaria elektros energijos tiekimo sistema ir elektra varomos mobiliosios antžeminių paslaugų įrangos įkrovimo stotelėmis. Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma projektas įgyvendinamas nedidinant perono pajėgumo, o dyzelinu varoma mobilioji antžeminių paslaugų įranga pakeičiama elektriniais įrenginiais. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.
119	C1.4. R5-I2	T	Visiškai autonominių ir elektra varomų transporto priemonių patikros prototipai ir atitinkami bandymai		Skaičius	0	60	1 KETV.	2025	Parengiami ir bandomi patikros prototipai ir bandomos autonominio vairavimo sistemos.
120	C1.4. R5-I2	M	Nauji teisės aktai dėl autonominio vairavimo	Naujų teisės aktų dėl autonominio vairavimo įsigaliojimas				II KETV.	2024	Nauji teisės aktai dėl autonominio vairavimo, inter alia, apima: Nacionalinės autonominio vairavimo bandymo procedūros parengimas; Pritaikyti nacionalinius kelių eismo saugos teisės aktus, kad būtų galima naudoti autonomines transporto priemones; Nacionalinių transporto priemonių tipo patvirtinimo taisyklių pritaikymas; Pritaikyti keleivių saugos kelių transportu taisykles, kad keleivius būtų galima vežti autonominėmis transporto priemonėmis; Pritaikyti nacionalinius draudimo teisės aktus, kad būtų galima drausti autonomines transporto priemones ir paslaugas.
122	C1.4. R5-I2	M	Nauja visiškai autonominių ir elektra varomų transporto priemonių, pritaikytų prie neįgalių keleivių poreikių, miesto transporto paslauga ir specializuota infrastruktūra	Visiškai autonominės ir elektra varomos transporto priemonės, pritaikytos prie neįgalių keleivių poreikių, ir specializuota infrastruktūra, turinti visas įdiegtas funkcijas				IV KETV.	2025	Nauja miesto transporto paslauga, kurią sudaro: (I)visiškai autonominių elektrinių transporto priemonių parkas, galintis atlikti visas dinaminio vairavimo funkcijas be jokios vairuotojo ir asmens pagalbos naudojant dirbtinį intelektą, (II)specializuotos infrastruktūros, skirtos autonominių ir elektrinių transporto priemonių parkui, integruotam į viešąjį miesto transportą, kūrimui ir statybai ir (III)programinės įrangos platformos, skirtos visai sistemai valdyti, kūrimas; turi veikti taip, kad būtų galima eksploatuoti visiškai autonomines naujas elektra varomas transporto priemones. Visiškai autonominė nauja elektrinė transporto priemonė pritaikoma prie neįgalių keleivių poreikių, įrengiant dideles slankiąsias duris, leidžiančias lengviau patekti į transporto priemonę, ir bagažinę, kurioje gali būti neįgaliųjų vežimėliams.
123	C1.4. R5-I2	M	50000 nemokamų kuponų kelionėms visiškai autonominėmis transporto priemonėmis neįgaliesiems ir (arba) asmenims su sunkumais naudojantis kitomis viešojo transporto priemonėmis					1 KETV.	2026	Su Zagrebo miestu ir viešojo transporto operatoriumi pasirašoma sutartis dėl 50000 nemokamų vairuotojo čekių, galiojančių ne trumpiau kaip 5 metus po išdavimo, išdavimo neįgaliesiems ir (arba) asmenims, patiriantiems sunkumų naudojantis kitomis viešojo transporto priemonėmis.
124	C1.4. R5-I3	M	2000 alternatyviai varomų kelių transporto priemonių (elektrinių ir (arba) vandenilio)	2000 alternatyviaisiais degalais varomų kelių transporto priemonių, bendrai finansuojamų				II KETV.	2026	Pateikiamas įrodymas, kad 2000 naujų alternatyviaisiais degalais varomų kelių transporto priemonių (elektrinių ir (arba) vandenilio) bendrai finansuota.

D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija R1-I1. Elektroninės rinkliavos sistema

Investicijos tikslas – sumažinti spūstis keliuose ir padidinti aplinkos apsaugą bei kelių eismo saugumą.

Investicijas sudaro naujos elektroninės rinkliavos sistemos sukūrimas.

D.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
93	C1.4. R1-I1	M	Nauja elektroninės rinkliavos sistema	Pristatyta nauja elektroninės rinkliavos sistema				II KETV.	2026	Pristatoma naujos elektroninės rinkliavos sistemos programinė įranga (pvz., centrinė IT sistema) ir aparatinė įranga (pvz., nauji rinkliavų portalai su kameromis), grindžiama daugiajuosčiu laisvo srauto sprendimu (MLFF), nesustabdant transporto priemonių bekontakčiais mokėjimo metodais už greitkelius, eksploatuojamus Kroatijos greitkelių Ltd, Zagrebo-Maceljaus greitkelio (AZM) ir BINA Istra. Atliekamas naujos elektroninės rinkliavos sistemos pirmojo įrengimo vietoje bandymas.

E. 1.5 KOMPONENTAS. GERESNIS GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR MAISTO TIEKIMO GRANDINĖS STIPRINIMAS

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama didinti apsirūpinimo maistu saugumą ir Kroatijos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą.

Komponentą sudaro: I) logistikos infrastruktūros tinklo sukūrimas siekiant sustiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos rinkos grandinę; II) žemės ūkio paskirties žemės restruktūrizavimo ir konsolidavimo sistemos sukūrimas; III) plėtoti skaitmeninius sprendimus žemės ūkio sektoriuje; ir iv) maisto dovanojimo sistemų tobulinimas.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl būtinybės imtis visų būtinų priemonių ir veiksmingai reaguoti į pandemiją, palaikyti ekonomiką ir remti atsigavimą (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija); dėl poreikio didinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir dėl „viešųjų ir galbūt viešojo ir privačiojo sektorių investicinių projektų įgyvendinimo ir finansavimo prioritetų nustatymo siekiant remti ekonomikos atsigavimą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C1.5 R1 reforma. Logistikos infrastruktūros tinklo sukūrimas siekiant sustiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos rinkos grandinę

Reformos tikslas – organizuoti ir susieti mažų ūkių pasiūlą per gamintojų organizacijas, kad būtų skatinamas telkimas, bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi ir žiniomis. Tikimasi, kad reforma pagerins ūkininkų padėtį tiekimo grandinėse, visų pirma vaisių ir daržovių sektoriuje, ir prisidės prie didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo. Reforma apima Kroatijos Vyriausybės priimtą 2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programą.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.5 R1-I1 investicija „Vaisių ir daržovių logistikos ir platinimo centrų statyba ir įrengimas“

Investicijų tikslas – pagerinti konkurenciją vaisių ir daržovių sektoriuje.

Šią priemonę sudaro vaisių ir daržovių logistikos paskirstymo centrų statyba ir veiklos pradžia.

C1.5 R1-I2 investicija „Gamintojų padėties ir matomumo maisto tiekimo grandinėje stiprinimas“

Investicijomis siekiama sudaryti sąlygas gamintojams atlikti svarbesnį vaidmenį logistikos ir platinimo centrų valdymo ir nuosavybės struktūroje.

Šią priemonę sudaro gamintojų organizacijų mokymai ir atpažįstamos vaisių ir daržovių ženklinimo sistemos sukūrimas.

C1.5 R2 reforma. Žemės ūkio paskirties žemės restruktūrizavimo ir konsolidavimo sistemų tobulinimas

Reformos tikslas – palengvinti konsolidavimo procedūras ir nuolatinę žemės ūkio paskirties žemės stebėseną, o tai sudaro sąlygas taikyti šiuolaikinius ūkininkavimo metodus, kurti infrastruktūrą (pvz., lauko kelių tinklą ir melioracijos kanalus) ir tvarkyti nuosavybės teisinius santykius žemės ūkio paskirties žemėje. Reforma prisidedama prie veiksmingesnio žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkyje, didinant žemės ūkio gamybos našumą ir tvarumą, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos išsaugojimui ir gyvenimo kaimo vietovėse gerinimui. Vykdant reformą įsigalioja naujasis Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymas.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C1.5 R2-I2 investicija. Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos programa

Šių investicijų tikslas – užtikrinti veiksmingos žemės ūkio paskirties žemės apsaugos sąlygas, nuolatinį duomenų, reikalingų dirvožemio būklei įvertinti, prieinamumą ir tvaraus valdymo politikos įgyvendinimą.

Ši priemonė apima žemės ūkio paskirties žemės stebėjimo informacinės sistemos atnaujinimą ir 90 nuolatinių žemės stebėjimo stočių įkūrimą.

C1.5 R3 reforma. Žemės ūkio skaitmeninė transformacija

Reformos tikslas – padaryti viešąsias paslaugas žemės ūkio sektoriuje prieinamesnes ūkininkams skaitmeninant šias paslaugas ir kartu sumažinant administracinę naštą. Reforma apima koordinavimo padalinio, kuris planuoja ir stebi visų investicijų įgyvendinimą ir užtikrina, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai: skaitmeninės viešosios paslaugos, pažangiojo žemės ūkio veiklos platforma ir viešai prieinama atsekamumo informacinė sistema.

Tikimasi, kad reforma padės didinti žemės ūkio gamybą, užtikrinti žemės ūkio produktų kokybę ir atsekamumą ir užtikrinti, kad būtų taikoma ilgalaikė agronominė praktika, tvari klimato ir aplinkos atžvilgiu.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R3-I1 investicija. Skaitmeninių viešųjų paslaugų diegimas

Šios investicijos tikslas – bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų skaitmeninė transformacija. Investicijos, inter alia, apima skaitmeninės transformacijos veiksmų plano, kuriuo remiantis registruojamos visos suskaitmenintos žemės ūkio paslaugos, parengimą. Suskaitmeninama ir paramos gavėjams suteikiama galimybė naudotis bent 30 viešųjų paslaugų, kurios turi būti užregistruotos veiksmų plane. Investicijomis mažinamas asmeninių paslaugų poreikis ir prisidedama prie skaitmeninių viešųjų paslaugų ūkininkams kūrimo.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicija „Pažangus žemės ūkis“

Šių investicijų tikslas – remti Kroatijos žemės ūkio sektoriaus skaitmeninę transformaciją.

Pagal šią priemonę sukuriama Pažangiojo žemės ūkio platforma.

C1.5 R3-I3 investicija. Atsekamumo sistema

Investicijų tikslai – toliau skatinti tvarų ūkininkavimą, ypač smulkių vietos gamintojų, ir toliau informuoti vartotojus apie tvariai pagamintų produktų svarbą ir prieinamumą visoje Kroatijoje vietos lygmeniu. Tikimasi, kad investicijos turės teigiamą poveikį kaimo plėtrai daugelyje vietos bendruomenių ir padės didinti vartotojų pasitikėjimą vietoje pagamintais ir tvariais maisto produktais. Investicijos apima nacionalinės atsekamumo informacinės sistemos, kuri turi būti prieinama visuomenei, sukūrimą.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R4 reforma. Maisto dovanojimo sistemų gerinimas

Reformos tikslas – skatinti žiedinę ekonomiką žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, mažinti maisto švaistymą ir didinti skurdesnių žmonių aprūpinimą maistu tobulinant maisto dovanojimo sistemą. Reforma apima maisto banko įsteigimą, maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūros pajėgumų stiprinimą, maisto švaistymo prevencijos internetinės platformos sukūrimą, maisto dovanojimo IT sistemos modernizavimą, savanoriškų maisto atliekų prevencijos susitarimų tarp atitinkamų institucijų ir maisto tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų, akademinės bendruomenės, mokslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų sudarymą, taip pat informavimo ir švietimo kampanijos maisto atliekų prevencijos ir maisto dovanojimo klausimais įgyvendinimą.

Reforma baigiama iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R4-I1 investicija. Maisto bankų ir tarpininkų maisto dovanojimo grandinėje infrastruktūros aprūpinimas įranga

Investicijų tikslas – stiprinti maisto dovanojimo grandinės tarpininkų ir maisto banko infrastruktūros pajėgumus, siekiant sukurti pagrindines sąlygas dovanojamo maisto kiekiui didinti, taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir skurdesnių gyventojų grupių aprūpinimo maistu didinimo. Investicijos apima Žemės ūkio ministerijos parengtų ir Kroatijos Vyriausybės patvirtintų paramos schemų, skirtų maisto bankų ir tarpininkų aprūpinimo maistu grandinėje infrastruktūrai, įgyvendinimą.

Investicija baigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

E.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
126	C1.5. R1	M	2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programa	Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl veiksmų programos, skirtos vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumams stiprinti 2021–2026 m. laikotarpiu, priėmimo įsigaliojimas				IV KETV.	2021	Siekdama įgyvendinti priemonę, kuria visų pirma siekiama stiprinti gamintojų organizacijų (GO) vaidmenį ir valdymo pajėgumus vaisių ir daržovių gamybos ir prekybos grandinėje, Kroatijos Vyriausybė priima 2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programą. Ji apima šių priemonių įgyvendinimą: I) logistinių vaisių ir daržovių platinimo centrų statyba ir įrengimas ir ii) vaisių ir daržovių tiekimo grandinės gamintojų pozitono ir pripažinimo stiprinimas.
127	C1.5. R1-I1	T	Pastatytas ir veikiantis logistikos paskirstymo centras (LDC)		Skaičius	0	1	IV KETV.	2023	Pastatytą Logistikos paskirstymo centrą (LDC) sudaro atnaujinimo dalis, skirta produktui priimti, valymui, plovimui, rūšiavimui ir pakavimui, taip pat tinkamos priėmimo ir laikymo talpos sandėliavimo dalis atšaldant ir ilgą laiką, taip pat tam tikras produkto perdirbimo lygis. Per pirminį vaisių ir daržovių perdirbimą planuojama naudoti nestandartinės kokybės produktus ir taip išvengti maisto švaistymo (atliekų). Mažiausiai išsivysčiusios šalies sandėliavimo pajėgumas turi būti ne mažesnis kaip 3000, bet ne didesnis kaip 12 000 tonų. Priemonė susijusi su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei beveik nulinės energijos pastatas, statyba.
128	C1.5. R1-I1	T	Pastatytas ir veikiantis bent trys logistikos paskirstymo centras (LDC)		Skaičius	1	3	1 KETV.	2026	3 pastatytas Logistikos paskirstymo centras apima vietas, skirtas produktui priimti, valymui, rūšiavimui ir pakavimui, taip pat atšaldymo talpą ir tam tikrą produkto perdirbimo lygį. Kiekvienos mažiausiai išsivysčiusios šalies laikymo talpa turi būti ne mažesnė kaip 3000. Priemonė susijusi su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei beveik nulinės energijos pastatas ir kuriame naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, statyba.
129	C1.5. R1-I2	T	Gamintojų organizacijų mokymas		Skaičius	0	3	II KETV.	2026	Bent 3 gamintojų organizacijos (GO), kuriose dalyvauja ne mažiau kaip 15 žmonių, turi būti dalyvavusios su logistikos paskirstymo centru susijusiuose gamintojų organizacijų (GO) valdymo ir finansavimo mokymuose.
130	C1.5. R1-I2	M	Vaisių ir daržovių ženklinimo sistema	Išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama naujų kokybės sistemų atitiktis ženklinimo reikalavimams	Skaičius	0	1	II KETV.	2026	Turi būti patvirtinta atpažįstamų etikečių vaisių ir daržovių rinkoje kūrimo sistema. Sistema yra savanoriška ir papildo jau esamą Žemės ūkio ministerijos parengtą kokybės sistemą.
131	C1.5. R2	M	Naujas Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymas	Naujo Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymo įsigaliojimas				1 KETV.	2022	Numatomu nauju Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymu, inter alia: • Nustatyti konsolidavimo proceso supaprastinimo sąlygas, • Sumažinti dalyvaujančių įstaigų skaičių, • Sutrumpinti laiką, kurio reikia veiklai, susijusiai su asignavimais, vykdyti, • Taikyti informacines technologijas ir prisijungti prie esamų ir naujų įvairių suinteresuotųjų subjektų duomenų bazių, kartu sukuriant dirvožemio kokybės duomenų bazę.
133	C1.5. R2-I2	T	Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos operatyvinės informacijos sistemos atnaujinimas ir 90 nuolatinių stočių, skirtų žemės ūkio paskirties žemės būklei stebėti, įsteigimas		Skaičius	0	90	II KETV.	2025	Sukuriama Žemės ūkio paskirties žemės būklės nuolatinės stebėsenos programa. Programos rezultatuose nurodomos krizės zonos, kuriose dirvožemiui kyla grėsmė. Atnaujinant žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos informacinę sistemą turi būti sudarytos sąlygos gauti palyginamus parametrus. Pagal modernizuotą žemės ūkio paskirties žemės būklės stebėjimo sistemą įrengiama ne mažiau kaip 90 stočių, kurios apima visus žemės ūkio paregionius.
134	C1.5. R3	M	Žemės ūkio ministerijos Skaitmeninės transformacijos projektų įgyvendinimo ir valdymo skyriaus įsteigimas	Žemės ūkio ministro sprendimas įsteigti Žemės ūkio ministerijos Skaitmeninės transformacijos projektų įgyvendinimo ir valdymo skyrių				IV KETV.	2021	Įsteigtas padalinys, bendradarbiaudamas su atitinkamomis institucijomis (Mokėjimo agentūra, Kroatijos žemės ūkio ir maisto agentūra ir Centrine valstybine skaitmeninės visuomenės plėtros tarnyba), planuoja ir stebi visų investicijų įgyvendinimą, kad užtikrintų, jog: bent 30 skaitmenizuotų viešųjų paslaugų, veikianti pažangiojo žemės ūkio platforma ir viešai prieinama atsekamumo informacinė sistema.
135	C1.5. R3-I1	T	Bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų, išvardytų Žemės ūkio viešųjų paslaugų skaitmeninės transformacijos veiksmų plane, skaitmeninimas		Skaičius	0	30	IV KETV.	2024	Skaitmeninės transformacijos veiksmų planas yra visų skaitmenintinų žemės ūkio paslaugų registravimo pagrindas. Veiksmų plane pateikiamas kiekvienos užregistruotos viešosios paslaugos modelis ir pertvarkos procesas. Bent 30 viešųjų paslaugų, kurios turi būti užregistruotos veiksmų plane ir remiamos pagal Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, suskaitmenintos ir teikiamos paramos gavėjams. Veiksmų plane apibrėžiamos atskiros viešosios paslaugos, kurios turi būti skaitmeninamos įgyvendinant projektą. Suskaitmeninama ir paramos gavėjams suteikiama bent 30 paslaugų.
136	C1.5. R3-I2	M	Pažangiojo žemės ūkio platformos sukūrimas	Visapusiškai veikianti pažangaus žemės ūkio platforma				IV KETV.	2025	Išbandoma ir paramos gavėjams pateikiama pažangiojo žemės ūkio platforma. Pažangiojo žemės ūkio platformoje pateikiama naujausia, struktūrizuota ir savalaikė informacija tiesiogiai iš sričių ir ūkių.
137	C1.5. R3-I3	M	Atsekamumo informacinės sistemos sukūrimas	Veikia ir visuomenei prieinama atsekamumo informacinė sistema				IV KETV.	2024	Planuojama atsekamumo informacijos sistema sudaro sąlygas geriau informuoti vartotojus stebint žemės ūkio ir maisto produktų atsekamumą. Sistema yra savanoriška ir naudojama siekiant suvienodinti ir palengvinti informacijos sekimą, palengvinti verslą ir teikti informaciją vartotojams naudojant QR kodą. Sistema projektuojama taip, kad būtų sujungta su kitomis e. sistemomis ir nuolat atnaujinama informacija apie atsekamumą. Sistema taip pat turi turėti galimybę registruoti informaciją apie prekiautojus ir tarpininkus, kurie niekada negali turėti fizinio sąlyčio su produktu.
138	C1.5. R4	M	Maisto švaistymo prevencijos ir atnaujintos maisto dovanojimo IT sistemos internetinė platforma	Veikia ir viešai prieinama internetinė maisto švaistymo prevencijos ir techninio sprendimo, skirto maisto dovanojimo IT sistemai, atnaujinimo platforma				II KETV.	2022	Siekiant skleisti geriausią patirtį, didinti informuotumą ir šviesti maisto švaistymo ir dovanojimo klausimus, turi būti sukurta internetinė maisto atliekų prevencijos ir mažinimo platforma. Jau veikianti maisto dovanojimo IT sistema atnaujinama naujomis funkcijomis, iš kurių pabrėžiama regioninio sistemos valdymo ir statistinio duomenų pateikimo galimybė.
139	C1.5. R4-I1	M	Paramos schema, skirta maisto bankų ir tarpininkų aprūpinimo maisto dovanojimo grandinėje infrastruktūrai	Įgyvendinta paramos schema, skirta aprūpinti maisto bankais ir tarpininkais maisto dovanojimo grandinėje infrastruktūrą, ir išmokėtos lėšos				IV KETV.	2023	Paramos schema pradedama taikyti paskelbus viešą kvietimą teikti pasiūlymus ir pagal sutartis, sudarytas išmokant lėšas, kurios naudojamos saugyklų, sandėliavimo įrangos ir baldų, aušinimo ir maisto sandėliavimo įrangos, šakinių sunkvežimių, izoterminių transporto priemonių, transporto priemonių ir IT įrangos statybai ir atnaujinimui.

F. 1.6 KOMPONENTAS. TVARAUS, NOVATORIŠKO IR ATSPARAUS TURIZMO VYSTYMAS

COVID-19 pandemija padarė labai neigiamą poveikį turizmo sektoriui tiek visame pasaulyje, tiek Kroatijoje. Kaip strateginė veikla Kroatijoje, turizmas sudaro 11,4 proc. tiesioginės BVP dalies, o 2020 m. nakvynių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 55 proc. Atsižvelgiant į šį krizės poveikį ir kintančius paklausos lūkesčius, šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – pertvarkyti ir modernizuoti turizmo sektorių, kartu didinant jo konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, siekiant šių visa apimančių tikslų:

-Didinti turizmo sektoriaus atsparumą ir tvarumą remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

-Prisidėti prie turizmo sektoriaus atsigavimo po COVID-19 krizės gerinant apgyvendinimo pajėgumus ir socialinę bei teritorinę sanglaudą.

-Didinti žiedinę ekonomiką turizmo srityje ir skatinti atsakingą vartojimą, taip pat didinti netiesioginį turizmo poveikį susijusiai veiklai.

Komponentas padeda spręsti konkrečiai šaliai skirta rekomendacija sumažinti sudėtingiausius parafiskalinius mokesčius (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija), paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačias investicijas, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Šis komponentas taip pat padeda siekti tikslų, nustatytų kituose šio plano pakomponentiuose, visų pirma C1.5. Gamtos išteklių naudojimo gerinimas ir maisto tiekimo grandinės stiprinimas ir C2.3. Visuomenės ir viešojo administravimo skaitmeninė transformacija.

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C1.6 R1 reforma. Turizmo sektoriaus atsparumo ir tvarumo didinimas

Reforma siekiama sukurti veiksmingą organizacinę ir teisinę tvaraus turizmo plėtros valdymo sistemą, parengiant Turizmo aktą, Darnaus turizmo plėtros iki 2030 m. strategiją, Nacionalinį darnaus turizmo plėtros iki 2027 m. planą ir strateginį poveikio aplinkai vertinimą.

Reforma apima:

-Tolesnė administracinė ir parafiskalinė parama turizmo sektoriui;

-Toliau keisti teisės aktų sistemą, kad būtų galima geriau valdyti turizmo plėtrą, kartu skatinant verslo investicijas į inovacijas;

-Naujo turizmo modelio, kuriuo siūlomi įvairesni turizmo produktai, prisidedama prie turizmo verslininkų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir užtikrinamas žiedinės ekonomikos principų laikymasis, kūrimas;

-Sumažinti veiklos procedūras, kurios padėtų lengviau, greičiau ir pigiau pradėti turizmo verslą.

Įgyvendinti turizmo valdymo sistemos reformą taip pat numatyta pagal C.2.3 R3-I15 investiciją „Turizmo taikomųjų programų sprendimų kūrimas“, siekiant administraciniu požiūriu palengvinti verslininkus ir pertvarkyti turizmo modelį į tvarumą. Reforma bus įgyvendinama laikantis viešų konsultacijų principo, įtraukiant įvairius bendros turizmo ekosistemos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant verslininkus, pramonės asociacijas ir akademinės bendruomenės atstovus.

Reforma baigiama iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.6 R1-I1 investicija „Kroatijos turizmo regionų įvairinimas ir specializacija investuojant į didelės pridėtinės vertės turizmo produktų kūrimą“

Šiomis investicijomis siekiama teikti finansinę paramą dotacijų forma viešajai turizmo infrastruktūrai visoje Kroatijoje plėtoti, pritaikyti ir atnaujinti.

Priemonę sudaro investicijos, kuriomis toliau plėtojama turizmo infrastruktūra, didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir populiarinami turizmo produktai mažiau išsivysčiusiose turizmo vietovėse.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.6 R1-I2 investicija. Verslininkų konkurencingumo didinimas ir turizmo sektoriaus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos skatinimas

Investicijomis siekiama suteikti finansinę paramą turizmo sektoriaus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Šių investicijų tikslas – įgyvendinti žaliuosius projektus, pavyzdžiui, didinti energijos vartojimo efektyvumą, naudoti atsinaujinančiuosius išteklius ir žiedinę ekonomiką, diegti inovacijas ir skaitmenines technologijas, kurti aplinką tausojančius turizmo produktus ir efektyviai naudoti išteklius.

Investicijos bus užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.6 R1-I3 investicija „Atsparaus ir tvaraus turizmo sistemos pajėgumų stiprinimas“

Investicijų tikslas – didinti žmogiškojo kapitalo atsparumą visame turizmo sektoriuje, įgyvendinant specialiai darbo rinkos poreikiams pritaikytas švietimo programas.

Pagrindinė investicinė veikla apima švietimo programų, kurios atitiktų darbo rinkos poreikius, rengimą ir žmonių mokymą pagal tas švietimo programas.

Investicijos baigiamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
140	C1.6. R1	M	Scenarijų analizė kaip Darnaus turizmo plėtros strategijos iki 2030 m. dalis	Parengti scenarijų analizę				IV KETV.	2021	Šiame pakomponentyje nurodytų investicijų sutelkimo pagrindas – scenarijų analizė, parengta kaip strategijos rengimo proceso dalis. Analizuojant scenarijus parengiama vystymosi krypties projekcija nacionaliniu ir teritoriniu lygmenimis, konsultuojantis su pagrindiniais sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais.
141	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos Vyriausybės Darnaus turizmo plėtros iki 2030 m. strategijos priėmimas	Nuostata dėl Darnaus turizmo plėtros iki 2030 m. strategijos įsigaliojimo				III KETVIRTIS	2022	Vykdant šią reformą turizmo plėtros modelio pertvarkymas į tvarumą bus įgyvendinamas rengiant Darnaus turizmo plėtros strategiją iki 2030 m. socialinio ir ekonominio tvarumo, aplinkos ir teritorinio tvarumo požiūriu. Strategijoje, kaip ilgalaikiame nacionalinės svarbos strateginio planavimo akte, ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas žemės naudojimo iki šiol klausimams, t. y. pertekliniam turizmui atskirose vietovėse, kaip vienai iš pagrindinių turizmo plėtros problemų. Strategija taip pat bus atsakas į tai, kaip geriau skatinti nevienodą Kroatijos regioninę plėtrą.
142	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos Metodologinės sistemos parengimas	Nuostata dėl Tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos Metodologinės sistemos įsigaliojimo				III KETVIRTIS	2023	Turizmo ir tvarumo palydovinių sąskaitų sistema sukuria sąlygas turizmo plėtrai valdyti ir stebėti taikant apibrėžtus turizmo tvarumo rodiklius tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Palydovinė sąskaita tampa viešosios politikos valdymo priemone. Duomenų rinkimas ir rengimas bus suderintas su Europos turizmo rodiklių sistema (ETIS) ir Aplinkos ekonominės apskaitos sistemos (SEEA) sąvokomis, apibrėžtimis, klasifikatoriais ir apskaitos taisyklėmis. Siekiant padidinti regioninės turizmo politikos veiksmingumą, bus sukurta regioninė turizmo ir tvaraus palydovinio ryšio sąskaita, į kurią bus įtraukti konkretūs turizmo veiklos paskirties vietoje rodikliai, pakoreguoti taip, kad būtų galima parodyti galimą perteklinio turizmo atsiradimą. Duomenimis ir analize grindžiamas tiek viešasis, tiek privatusis planavimas, taip pat jie turi tapti svarbia politikos valdymo priemone.
143	C1.6. R1	M	Turizmo aktas, kuriuo nustatoma turizmo sektoriaus stebėsenos ir plėtros sistema	Turizmo įstatymo įsigaliojimas				IV KETV.	2023	Turizmo aktu nustatoma turizmo sektoriaus stebėsenos ir plėtros sistema, sukuriant duomenų stebėsenos ir analizės sistemą, paskatų sistemą, investicijų stebėseną ir analizę, apibrėžiant pagrindinių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį plėtojant turizmą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą, taip pat nustatant turizmo tvarumo užtikrinimo rodiklius ir standartus (visų pirma žaliuosius ir skaitmeninius standartus).
144	C1.6. R1-I1	M	Paskelbti viešus kvietimus vykdyti žaliąją ir skaitmeninę esamos viešosios turizmo infrastruktūros pertvarką ir plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą už pagrindinių turizmo ir pakrančių teritorijų ribų	Konkurso dokumentų, skirtų esamos viešosios turizmo infrastruktūros žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtrai už pagrindinių turizmo ir pakrančių vietovių ribų, skelbimas				III KETVIRTIS	2022	Konkurso dokumentuose nurodoma, kad investuojant daugiausia dėmesio skiriama projektams, kuriais galima pagerinti turizmo infrastruktūros žaliąją ir skaitmeninę kokybę ir sumažinti poveikį aplinkai, taigi ir svečių koncentraciją sezono metu. Pagal turizmo plėtros indeksą pagrindinėse turizmo ir pakrančių vietovėse reikalavimus atitinka tik investicijos į esamos turizmo infrastruktūros žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir iki 29 623 731 EUR viso investicijų biudžeto, kuriomis prisidedama prie tvaraus turizmo vietovių valdymo, mažinant poveikį aplinkai turizmo sezono metu. Tinkamumo kriterijai apima atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01).
145	C1.6. R1-I1	M	Viešųjų turizmo infrastruktūros statybos ir pritaikymo projektų, kuriems skirtas finansavimas, užbaigimas	Prižiūrinčio inžinieriaus išduotas baigimo pažymėjimas.				II KETV.	2026	Užbaigti 10 skirtų investicijų į viešosios turizmo infrastruktūros statybą ir pritaikymą projektų.
146	C1.6. R1-I2	M	Paskelbti viešus kvietimus teikti pasiūlymus siekiant stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, bent 50 proc. visų investicijų remiant žaliąją pertvarką;	Konkurso dokumentų skelbimas siekiant stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką				III KETVIRTIS	2022	Konkurso dokumentuose nurodoma, kad bent 29 862 632 EUR iš visų investicijų bus skirta investicijoms, skirtoms klimato kaitos švelninimui arba prisitaikymui prie jos, veiklos skaitmeninimui pagal išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo ir atliekų mažinimo kriterijus, taip pat perėjimui prie žiedinės ekonomikos. Projektų atrankos kriterijais prisidedama prie žaliosios pertvarkos pagal NRS, Europos žaliąją sutartį, tvarumo rodiklius, apibrėžtus Kroatijos Respublikos galimybių studijoje sukurti tvaraus turizmo palydovinę sąskaitą, ir Darnaus turizmo plėtros strategijos iki 2030 m. rengimo gaires. Laikydamiesi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių principų, pareiškėjai įrodo, kaip jie sušvelnins neigiamą poveikį aplinkai, kuris gali būti siejamas su projektu, ir kaip jie prisidės prie teigiamo poveikio įgyvendinant projektą. Konkurso dokumente skiriama bent 29 862 632 EUR visų investicijų žaliajai pertvarkai remti ir nurodomi tų investicijų atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, atspindintys [VI/VII] priedo taikytinų intervencinių priemonių sričių [3–100] reikalavimus ir atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) ir remiamų projektų atitiktį atitinkamam ES ir nacionaliniam aplinkos acquis.
147	C1.6. R1-I2	M	Skirtų investicijų projektų, kuriais siekiama stiprinti turizmo verslininkų tvarumą ir skatinti jų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, užbaigimas	Prižiūrinčio inžinieriaus išduotas baigimo pažymėjimas.				II KETV.	2026	Užbaigti 37 apdovanotus investicijų projektus, kuriais siekiama stiprinti turizmo verslininkų tvarumą ir skatinti jų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
148	C1.6. R1-I3	T	Švietimo programos turizmo žinioms ir įgūdžiams stiprinti		Skaičius	0	10	IV KETV.	2024	Švietimo programos, parengtos siekiant stiprinti turizmo srities žinias ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, skirtus turizmo sistemos valdžios ir valstybės pareigūnams, bedarbiams ir darbdavių švietimui Parengtos švietimo programos bus grindžiamos darbo rinkos poreikių analize ir jomis remiantis bus stiprinamos žinios ir įgūdžiai turizmo srityje, įskaitant turizmo sistemoje dirbančių ir turizmo bendruomenės sistemoje dirbančių valdžios pareigūnų skaitmeninius įgūdžius, bedarbius ir darbdavių švietimą. Parengtinų programų atrankos kriterijai – padėti siekti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tikslų, t. y. įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų šio subkomponento C.1.6 I2 ir I1 investicijomis finansuojamiems projektams įgyvendinti, pavyzdžiui, žinių, susijusių su žaliąja statyba, atsinaujinančiąja energija, novatoriškais produktais, verslumo įgūdžiais, tvariu paskirties vietų valdymu.
149	C1.6. R1-I3	T	Išsilavinę asmenys, dalyvaujantys su turizmu susijusiose švietimo programose		Skaičius	0	1 000	IV KETV.	2025	Su turizmu susijusiuose mokymo kursuose dalyvauja ne mažiau kaip 1000 asmenų.

G. 2.1 KOMPONENTAS. GEBĖJIMŲ RENGTI IR ĮGYVENDINTI VIEŠĄJĄ POLITIKĄ IR PROJEKTUS STIPRINIMAS

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama gerinti viešosios politikos formavimo kokybę, didinti viešojo administravimo gebėjimus rengti ir įgyvendinti viešąją politiką ir įveikti viešojo administravimo susiskaidymą stiprinant atitinkamų ministerijų veiklos koordinavimą ir gerinant viešosios politikos ir projektų įgyvendinimą. Komponentas apima priemones, kuriomis siekiama:

-Dažniau naudojant skaitmenines technologijas sudaryti palankesnes sąlygas rengti ir įgyvendinti viešąją politiką ir projektus centriniu ir vietos lygmenimis;

-Teikti pagalbą paramos gavėjams rengiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srities projektus ir techninius dokumentus, ir

-Stiprinti viešosios politikos koordinavimo ir valdymo mechanizmus.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl administracijos gebėjimų rengti ir įgyvendinti viešuosius projektus ir politiką didinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir stiprinti viešojo administravimo gebėjimus ir veiksmingumą rengti ir įgyvendinti viešuosius projektus ir politiką centriniu ir vietos lygmenimis (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.1 R1 reforma. Viešosios politikos integravimo ir valdymo mechanizmų stiprinimas didinant strateginio planavimo profesionalumą

Šios reformos tikslas – pagerinti viešosios politikos valdymo ir įgyvendinimo būdus.

Pagal šią priemonę rengiami teisės aktai, kuriais siekiama gerinti viešosios politikos koordinavimą ir taip didinti teisės aktų strateginio planavimo ir poveikio vertinimo profesionalumą.

C2.1 R2 reforma. Pajėgumų rengti ir įgyvendinti ES projektus stiprinimas

Siekiant padidinti Sąjungos lėšų įsisavinimą, šia reforma didinami Sąjungos fondų rengimo ir įgyvendinimo pajėgumai. Be to, Vyriausybės sprendime dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo sistemoje dalyvaujančių įstaigų apibrėžiamos kompetentingos institucijos ir atsakomybė už įgyvendinimo užduočių vykdymą, prie Finansų ministerijos įsteigiama centrinė koordinavimo įstaiga, atsakinga už nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (NEGADP) įgyvendinimą ir stebėseną, ir Įgyvendinimo komitetas įgaliojamas užtikrinti nuoseklų ir darnų Sąjungos lėšų naudojimą. Parengiama visų veiksmų programų administracinių gebėjimų stiprinimo darbo krūvio analizė. Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūros (ARPA) statutas pritaikomas taip, kad atitiktų Reglamentą (ES) 2021/241 ir suteiktų teisinius įgaliojimus atlikti auditus, patenkančius į NEGADP taikymo sritį. Europos struktūriniams ir investicijų fondams naudojama IT sistema atnaujinama, kad būtų galima rinkti, saugoti ir stebėti duomenis apie tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, be kita ko, galutinių gavėjų lygmeniu.

Ši reforma baigiama ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. ir prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą Komisijai.

R1-I1 investicija „Viešosios politikos strateginio planavimo ir poveikio vertinimo procesų optimizavimas, standartizavimas ir skaitmeninimas“

Šių investicijų tikslas – remti viešosios politikos strateginio planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo skaitmeninimą.

Šią priemonę sudaro IT platformos – strateginio planavimo informacinės sistemos – sukūrimas, kad būtų galima stebėti strateginių dokumentų rengimą.

C2.1 R2-I1 investicija „Pagalbos teikimas paramos gavėjams rengiant projekto techninius dokumentus“

Šios priemonės tikslas – padidinti ES lėšų sėkmingumą ir įsisavinimą.

Šią priemonę sudaro kvietimai teikti pagalbą galimiems įvairių ES lėšų gavėjams, kad būtų paspartintas ir optimizuotas projektų techninių dokumentų rengimas.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
150	C2.1. R1	M	Kroatijos Respublikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos įstatymo ir poįstatyminių aktų pakeitimai	Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl Kroatijos Respublikos vystymosi strateginio planavimo ir valdymo sistemos ir prie jo pridedami teisės aktai, įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Kroatijos Respublikos Strateginio planavimo ir plėtros valdymo sistemos įstatymo pakeitimais ir papildomais įstatymais didinamas strateginio planavimo veiksmingumas ir strateginių dokumentų rengimo profesionalumas. Jis taip pat apima valstybės tarnautojų pareigybių aprašų ir kompetencijų, susijusių su strateginiu planavimu, pagrindą;
151	C2.1. R1	M	Reglamentavimo poveikio vertinimo įstatymo pakeitimai	Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentavimo poveikio vertinimo įstatymas, įsigaliojimas				IV KETV.	2023	Reglamentavimo poveikio vertinimo įstatymo pakeitimais supaprastinami ex post poveikio vertinimo procesai, įskaitant metodiką ir procedūras, remiantis projekto techninės paramos priemonės rekomendacijomis, susijusiomis su ex post reglamentavimo poveikio vertinimu. Į pakeitimus taip pat įtraukiami valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir kompetencijos pakeitimai, susiję su poveikio vertinimu, siekiant didinti viešojo administravimo institucijų reglamentavimo koordinavimo, rengimo ir stebėsenos profesionalumą.
152	C2.1. R1	T	Administracinės naštos, kuri daro tiesioginį poveikį piliečiams, mažinimas skaitmeninant ir supaprastinant procedūras		% (procentinė dalis)	0	20	IV KETV.	2025	Bent 20 proc. sumažinti piliečiams tenkančią administracinę naštą, palyginti su 2019 m. gruodžio 31 d., taikant standartinio išlaidų modelio (SSV) metodiką, skaitmeninant ir (arba) supaprastinant procedūras.
153	C2.1. R1-I1	T	Visų veiklos procesų kartografavimas strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityje		% (procentinė dalis)	0	100	IV KETV.	2025	Visi nustatyti veiklos procesai strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityje suskaitmeninami ir naudojami per IT platformą (strateginio planavimo proceso skaitmenizacijos IT sistemą ir reglamentavimo poveikio vertinimą). IT sistema turi sudaryti sąlygas stebėti strateginių dokumentų rengimą, viešosios politikos įgyvendinimą ir vertinimą bei reglamentų poveikio vertinimą. Į IT sistemą taip pat įtraukiama suvestinė, kurioje apžvelgiami viešosios politikos įgyvendinimo rezultatai.
156	C2.1. R2	M	ARPA įstatų pakeitimas siekiant iš naujo apibrėžti jos įgaliojimus	Informacija apie ARPA įstatų pakeitimų įsigaliojimą				III KETVIRTIS	2021	Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūros (ARPA) įstatų pakeitimuose apibrėžiami ARPA įgaliojimai nustatyti ir atlikti sistemų auditus ir kontrolę, susijusius su nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuf.
157	C2.1. R2	M	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, audito ir kontrolės sistemos sukūrimas	Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant NEGADP, įsteigimo prie Finansų ministerijos ir įgyvendinančiųjų institucijų taikomų procedūrų atnaujinimo įsigaliojimas.				IV KETV.	2021	Sprendime dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sistemos įstaigų apibrėžiamos kompetentingos institucijos ir atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo užduočių vykdymą, įskaitant centrinę koordinavimo įstaigą prie Finansų ministerijos, kad būtų užtikrintas EGADP priemonių, įskaitant reformas, įgyvendinimas ir stebėsena, o Įgyvendinimo komitetas užtikrins nuoseklų ir darnų ES lėšų naudojimą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimo įstaiga įsteigiama ir visapusiškai veikia Finansų ministerijoje. Visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įstaigų taikomos procedūros atnaujinamos ir taikomos.
158	C2.1. R2	M	Akto dėl ES fondų institucinės struktūros priėmimas	Įstatymo dėl ES fondų institucinės struktūros įsigaliojimas				IV KETV.	2021	Įstatyme ne tik nustatoma institucinė struktūra ir paskiriamos institucijos, bet ir nustatoma gebėjimų stiprinimo veiklos, kuri, kaip tikimasi, bus toliau plėtojama pagal administracinių gebėjimų stiprinimo veiksmų planą, nustatymo sistema. Šios veiksmų gairės rengiamos pagal ESI fondų programavimą. Įstatyme pripažįstama, kad reikia toliau stiprinti paramos gavėjų gebėjimus rengti, teikti ir įgyvendinti projektus, kurie įgyvendinami pagal ES finansuojamas (veiklos) programas.
159	C2.1. R2	M	Administracinių gebėjimų vertinimas	Paskelbta darbo krūvio analizė				IV KETV.	2021	Atitinkamose valdymo ir kontrolės sistemose dalyvaujančių institucijų darbo krūvio analizė atliekama, taip pat atsižvelgiant į naštą, atsirandančią dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Analizėje pateikiama tinkama informacija apie administracinių gebėjimų poreikius, kad jie būtų pasiekti laiku, be kita ko, prireikus parengiant rekomendacijas, kaip spręsti nepakankamų pajėgumų problemą. Remiantis analize ir rekomendacijomis, susijusioms institucijoms skiriami reikiami ištekliai.
160	C2.1. R2	M	„EFondovi“ IT sistemos modernizavimas: Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti	Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos				1 KETV.	2022	Įdiegiama ir veikia saugyklos sistema, skirta EGADP įgyvendinimo stebėsenai užtikrinti. Sistema apima bent šias funkcijas: a) duomenų rinkimą ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną; b) rinkti ir saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.
161	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninių dokumentų rengimas		Skaičius (suma)	0	6 370 695	IV KETV.	2022	6 370 695 EUR skiriama priimant sprendimus dėl projektų techninių dokumentų, kuriuos rengia ministerijos, nacionalinės agentūros ir vietos bei regionų valdžios institucijos, kad būtų remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, rengimo finansavimo.
162	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninių dokumentų rengimas		Skaičius	0	100	IV KETV.	2025	Dotacijos skiriamos viešiesiems subjektams, kad jie parengtų bent 100 projektų, kuriais remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, techninius dokumentus.

G.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas  

C2.1 R1-I2 investicija. Strateginio planavimo ir geresnio reglamentavimo gebėjimų stiprinimas

Šių investicijų tikslas – padėti užtikrinti strateginio planavimo sistemos tvarumą ir gerinti Kroatijos viešosios politikos rengimo ir įgyvendinimo kokybę.

Šiomis investicijomis rengiami švietimo moduliai ir organizuojami mokymai, siekiant pagerinti strateginio planavimo užduočių vykdymą valdžios institucijose.

Šios investicijos baigiamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

G.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis  

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
154	C2.1. R1-I2	T	Nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo mokymo moduliai		Skaičius	0	10	IV KETV.	2024	Siekiant užtikrinti darbo profesionalumą, parengiama 10 švietimo ir (arba) mokymo modulių, skirtų strateginiam planavimui ir geresniam reglamentavimui, įskaitant e. mokymosi draugijas, naudojantis NSPA (Nacionalinė viešojo administravimo mokykla) technine parama. Moduliai parengiami iki 2024 m. pabaigos.
155	C2.1. R1-I2	T	Pareigūnų mokymo dienos, susijusios su strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sistema		Skaičius	0	15	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 15 mokymo dienų surengti mokymams, pagrįstiems švietimo moduliais pagal strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio įgyvendinimo sistemą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

H. 2.2 KOMPONENTAS: TOLESNIS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VEIKSMINGUMO DIDINIMAS

Šiuo komponentu siekiama modernizuoti Kroatijos viešąjį administravimą ir užtikrinti, kad jis būtų labiau orientuotas į naudotoją, skatinant faktinį ir funkcinį vietos valdžios vienetų susijungimą, didinant skaitmeninimą, sąveikumą, didinant išteklių paskirstymo vietos lygmeniu veiksmingumą, reformuojant atlyginimų sistemą ir žmogiškųjų išteklių valdymą.

Bendrieji tikslai – gerinti gebėjimą pritraukti ir išlaikyti aukštos kokybės ir talentingus viešojo administravimo darbuotojus ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę vietos ir regionų valdžios institucijose, kurioms trukdo silpni administraciniai ir fiskaliniai pajėgumai ir skaidrumo trūkumas.

Komponentas apima pagrindines reformas su susijusiomis investicijomis:

-Gerinti įdarbinimo valstybės tarnyboje procesą stiprinant priėmimo į valstybės tarnybą sistemą ir toliau gerinant valstybės tarnautojų kompetenciją,

-Nustatyti naujus darbo užmokesčio ir darbo modelius valstybės tarnyboje, įskaitant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos reformą, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos modernizavimą ir vertikaliojo bei horizontalaus judumo skatinimą,

-Išsaugojimo bazių ir archyvų įrašų skaitmeninę transformaciją,

-Užtikrinti funkcionuojančią ir tvarią vietos valdžią toliau optimizuojant ir decentralizuojant vietos valdžios vienetus, skatinant paramą funkciniams ir faktiniams sujungimams.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio didinti viešojo administravimo veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir dėl paslaugų teikimo ir kokybės gerinimo mažesniuose vietos valdžios vienetuose (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Šį komponentą sudaro keturios reformos ir septynios investicijos.

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.2 R1 reforma. Įdarbinimo valstybės tarnyboje gerinimas

Šia reforma siekiama pagerinti įdarbinimo valstybės tarnyboje sistemą, kad būtų galima įdarbinti labai kompetentingus pareigūnus, kurie padėtų didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir sudarytų sąlygas perorientuoti viešąjį administravimą prie piliečių poreikių. Reforma apima teisės aktų sistemos pakeitimus. Be reformos, valdžios institucijos ketina kurti informacinių technologijų priemones, metodikas ir būtiną turinį kompetencijos tikrinimui ir gebėjimų stiprinimo priemonėms.

Įvedama centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, pagrįsta iš anksto parengtais planais, darbo krūvio analize ir faktiniais valdžios institucijų poreikiais įdarbinti tam tikro profilio pareigūnus. Įdarbinimo procese kandidatai testuojami internetu, užtikrinant skaidrią ir objektyvesnę kandidatų atranką.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C2.2 R1–I1 investicija. Centralizuota atrankos sistema

Šiomis investicijomis siekiama sukurti objektyvesnę ir skaidresnę įdarbinimo sistemą, pagrįstą faktiniais nustatytais poreikiais ir finansiniais ištekliais. Ji užtikrina, kad būtų įdarbinti geriausi ir kompetentingiausi kandidatai, taip padėdama didinti viešojo administravimo veiksmingumą.

Investicijos apima šią veiklą:

-Parengti ES valstybių narių centralizuotų užimtumo sistemų struktūros lyginamąją analizę ir parengti pasiūlymą dėl naujo užimtumo modelio;

-Teisės aktų sistemos, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojų įdarbinimo valstybės administravimo įstaigose, profesinėse tarnybose ir vyriausybės tarnybose procedūrų pakeitimus;

-Standartizuotų testų rengimas ir mokymas;

-IT platformos kūrimas;

-IT platformos testavimas ir įgyvendinimas.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.2 R1-I2 investicija. E. valstybės egzaminas

Šiomis investicijomis siekiama sukurti naują sistemą, pagal kurią būtų galima išlaikyti valstybinį egzaminą elektroninėmis priemonėmis, užtikrinant objektyvesnį, tinkamesnį ir tinkamesnį kandidatų žinių vertinimo naudojant standartizuotą egzaminą raštu būdą.

Investicijos apima taikomosios programinės įrangos, kuria naudojantis parengiamos procedūros, skirtos bandomajai medžiagai, skirtai valstybiniam egzaminui, paraiškai laikyti, organizuoti, vesti ir išlaikyti valstybinį egzaminą, kūrimui. Patikrinimo sertifikatas pateikiamas elektroniniu būdu. Sistema sukuria testavimo užduočių ir medžiagos duomenų bazę, kandidatų duomenų bazę ir užtikrina ataskaitų, susijusių su testų atlikimu ir rezultatais, rengimą. Tokia sistema sudaro sąlygas nuolat stebėti ir tobulinti visus valstybinių egzaminų rengimo ir vykdymo procesus. Keturiuose testavimo centruose Zagrebe, Splite, Rijekoje ir Osijeke įrengtos ir prieinamos testų patalpos e. egzaminui ir centralizuotai atrankos sistemai (C2.2.R1–I1 investicija).

Priemonė baigiama taikyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C2.2 R2 reforma. Nauji darbo užmokesčio ir darbo modeliai valstybės tarnyboje ir valstybės tarnyboje

Šia reforma siekiama sukurti sąžiningą, skaidrią, nuoseklią ir finansiškai tvarią darbo užmokesčio sistemą valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose, taip pat standartizuotą, suskaitmenintą ir į naudotoją orientuotą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą. Siekiant atsižvelgti į naują darbo tikrovę, įdiegiamas pažangus darbo modelis, kuriuo pareigūnams suteikiamos reikiamos priemonės ir įgūdžiai, kad jie galėtų atlikti savo užduotis nuotoliniu būdu.

Remiantis padėties analize ir valstybės tarnautojų atlyginimų palyginimu, sukuriama nauja mokėjimo sistema ir priimamas naujas teisės aktas dėl valstybės tarnybos darbo užmokesčio ir naujas Įstatymas dėl darbo užmokesčio viešųjų paslaugų sektoriuje. Į naujuosius teisės aktus įtraukiamos nuostatos dėl darbo vietų vertinimo pagal nustatytus kriterijus ir darbo užmokesčio suderinimo valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose. Naujuoju darbo užmokesčio modeliu nustatoma atlygio sistema, grindžiama darbo rezultatais (darbo rezultatais). Iš dalies keičiami nuostatai, susiję su valstybės tarnautojų vertinimu ir paaukštinimu. Veiklos rezultatų ir veiksmingumo vertinimas yra karjeros raidos ir paaukštinimo pagrindas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C2.2 R2-I1 investicija „Atlyginimų sistemos valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose tobulinimas“

Šiomis investicijomis sukuriama nauja atlyginimų sistema valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose, remiant tos pačios srities reformą. Ji užtikrina teisingesnę sistemą valstybės tarnautojų požiūriu, tampa konkurencingesnė ir fiskaliniu požiūriu tvaresnė, išlaikant bendrą darbo užmokesčio dalį valstybės biudžete ir racionaliau jį paskirstant.

Įsteigiama viena vyriausybės koordinavimo įstaiga, atsakinga už visos veiklos tarpinstitucinį koordinavimą, kurią lydi ekspertų grupės, įskaitant socialinių partnerių atstovus. Analizuojama dabartinė darbo užmokesčio sistema ir teisinė sistema ir parengiama lyginamoji analizė su analogiškomis valstybėmis narėmis. Remiantis analize, parengiamas naujas pasiūlymas dėl naujos darbo užmokesčio sistemos ir teisinės sistemos, į žmogiškųjų išteklių valdymo IT sistemą įtraukiamos devynios naujos funkcijos ir parengiama bei įgyvendinama komunikacijos strategija.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.2 R2-I2 investicija. Mišriosios prieigos prie darbo vietos modelio įdiegimas. Pažangus darbas

Šiomis investicijomis siekiama įdiegti modelį, pagal kurį valstybės tarnautojai galėtų dirbti nuotoliniu būdu, kad būtų teikiamos nuolatinės, aukštos kokybės viešosios paslaugos, prieinamos visiems, ir didinama pareigūnų motyvacija. Ji nustato novatorišką darbo srautą, grindžiamą darbo laiko ir darbo vietos lankstumo elementu, atsižvelgiant į viešojo administravimo procesų ir planų poreikius. Teisės aktai, susiję su valstybės tarnyba ir darbo santykiais, kuriais siekiama įdiegti mišrų darbo modelį viešojo administravimo ir teisminėse institucijose (Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo apsaugos įstatymas ir potvarkiai), iš dalies keičiami, kad darbuotojai galėtų sklandžiai ir nuolat dirbti.

Siekiant pirmiau nurodytų tikslų, priemonėje numatyta tokia veikla:

-Išorės ekspertų dalyvavimas siekiant nustatyti dabartinę nuotolinio darbo sąlygų padėtį ir parengti bei įgyvendinti vadovų mokymus.

-Parengti pasiūlymą dėl mišraus patekimo į darbo vietą modelio ir plano, kuriame būtų numatytas visapusiškas norminis sprendimas, kaip išorės ekspertai galėtų jį įgyvendinti.

-Teisės aktų sistemos ir darbo metodikų pakeitimai.

-Informacinių technologijų (knyginių kompiuterių, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir reikiamos programinės įrangos), įsigytų taikant skaidrius viešųjų pirkimų procesus, įsigijimas.

-Darbuotojų mokymas.

Priemonė baigiama taikyti iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

C2.2 R3 reforma. Skaitmeninė išsaugojimo bazių ir archyvų įrašų transformacija

Šia reforma siekiama pagerinti valdžios institucijų vykdomą dokumentų valdymą, kad būtų pagerinti verslo procesai. Tikimasi, kad šia priemone bus sudarytos sąlygos veiksmingiau teikti viešojo administravimo paslaugas naudojant įgyvendintus IRT sprendimus, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir dalijimasis duomenimis, išlaidų mažinimas, verslo skaidrumas ir piliečių teisių apsauga.

Be to, valdžios institucijos ketina sukurti ir įdiegti skaitmeninę viešąją paslaugą, kad suteiktų prieigą prie skaitmeninių išsaugojimo bazių, pastatytų kultūros ir istorinėms vietovėms. Be to, būtinų standartų ir kriterijų rengimas didina bendrą viešojo administravimo veiksmingumą šioje srityje. Numatoma plėtoti nacionalinę archyvų informacinę sistemą, stiprinti valstybinių archyvų infrastruktūrą ir žmogiškuosius pajėgumus, taip pat dokumentų kūrėjų ir savininkų gebėjimus skaitmeninti analoginius popierinius įrašus, siekiant pagerinti skaitmenines viešąsias paslaugas greičiau suteikiant prieigą prie dokumentų ir geriau užtikrinant naudotojų ir visų suinteresuotų piliečių teises.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.2 R3-I1 investicija „Skaitmeninės infrastruktūros ir viešojo administravimo paslaugų diegimas kuriant išsaugojimo pagrindo sistemą“

Šias investicijas sudaro naujos skaitmeninės viešosios paslaugos, susijusios su esamomis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, sukūrimas, siekiant sumažinti administracines kliūtis ir sudaryti sąlygas pareigūnams greičiau ir veiksmingiau nagrinėti bylas.

Šią priemonę sudaro skaitmeninių išsaugojimo bazių kūrimas.

C2.2 R3-I2 investicija „Skaitmeninės viešojo sektoriaus infrastruktūros ir paslaugų gerinimas plėtojant nacionalinę archyvų informacinę sistemą ir stiprinant nacionalinį archyvų tinklą“

Šias investicijas sudaro valdžios institucijų ir teismų sistemos sukurtų dokumentų tvarkymo ir archyvavimo gerinimas suteikiant prieigą visoms atitinkamoms valdžios institucijoms.

Investicijas sudaro nacionalinės archyvo informacinės sistemos sukūrimas ir naujos e. archyvavimo paslaugos įdiegimas valstybės informacinėje infrastruktūroje.

C2.2 R4 reforma. Funkcinė ir tvari vietos valdžia

Šia reforma siekiama sukurti aukštos kokybės ir veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų sistemą, skatinant tiek funkcinę, tiek faktinę vietos valdžios institucijų integraciją. Tikimasi, kad reforma prisidės prie geresnio, veiksmingesnio ir skaidraus viešųjų paslaugų teikimo piliečiams, suteikiant jiems lygias galimybes patenkinti savo poreikius ir interesus, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Iš dalies keičiami atitinkami teisės aktai – 2022 m. Kroatijos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo įstatymas ir įdiegiamas finansinės paramos mechanizmas, kad būtų skatinami tiek funkciniai, tiek faktiniai susijungimai. Valstybės biudžete užtikrinama pakankamai išteklių, kad būtų finansiškai skatinamas faktinis ne mažiau kaip 20 % vietos valdžios vienetų susijungimas ir ne mažiau kaip 40 % vietos valdžios vienetų funkcinis sujungimas. Mechanizmo rengimo etape nustatomi keli galimi bendro veiklos finansavimo modeliai, atsižvelgiant į paslaugų, kurias vietos ir regionų valdžios institucijos turi teikti, kaip apibrėžta teisės aktuose, apimtį ir praneštus vienetų poreikius bendroms užduotims vykdyti. Sėkmingas faktinio arba funkcinio jungimo proceso užbaigimas yra būtina papildomų išteklių skyrimo arba bendro finansavimo iš nacionalinio biudžeto sąlyga. Kroatijos Vyriausybės sprendime nustatomi kriterijai ir paskatų lygis, numatant didesnes fiskalines paskatas faktiniams susijungimams, o funkcinių susijungimų paskatos priklauso nuo sujungimui numatytų funkcijų skaičiaus ir rūšies.

Reglamentų, susijusių su vietos ir regionų valdžios institucijų finansinės paramos mechanizmu, pakeitimai, pagal kuriuos galima išmokėti susijungimų finansines paskatas.

Reforma baigiama iki 2022 m. kovo 31 d.

C2.2 R4-I1 investicija „Tolesnis vietos ir regionų valdžios vienetų optimizavimas ir decentralizavimas remiant funkcinius ir faktinius susijungimus“

Šios priemonės tikslas – teikti paramą vietos valdžios vienetams, kai jie priima sprendimus dėl funkcinių arba faktinių susijungimų, kad pagerintų vietos valdžios paslaugų kokybę.

Šias investicijas sudaro IT sistemos atnaujinimas, kad būtų remiama susijusi reforma (C2.2 R4) ir sukurta aukštos kokybės sistema, skirta funkciniam ir faktiniam vietos valdžios vienetų susijungimui skatinti.

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
163	C2.2. R1	M	Iš dalies pakeista centralizuotos valstybės administracijos atrankos sistemos, valstybės tarnautojų būtinos kvalifikacijos nustatymo ir modernios įdarbinimo sistemos sukūrimo teisinė sistema	Iš dalies pakeistos centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos sistemos teisinės sistemos įsigaliojimas,				II KETV.	2023	Į peržiūrėtus teisės aktus įtraukiamos bent šios priemonės: – Apibrėžti nacionalinei administracijai būdingus darbo profilius, kad būtų pritraukta reikiamų kompetencijų ir įgūdžių; – Sukurti bendrą užimtumo platformą, kad įdarbinimo procedūros būtų centralizuojamos bendroje visų nacionalinių administracijų platformoje; – Pakoreguoti įdarbinimo procesą, kad būtų galima: I) perėjimas nuo žinioms skirtos sistemos prie sistemos, grindžiamos visų pirma gebėjimais ir tinkamais įgūdžiais; II) valstybės tarnautojų kompetencijos vertinimas; III) atskiriant įdarbinimą pradiniu lygmeniu, kuris turėtų būti grindžiamas tik kompetencija, ir specializuotų profilių įdarbinimą, kuris turėtų derinti kompetencijas su atitinkama darbo patirtimi ir sudaryti sąlygas siekti aukštesnio lygio karjeros; – Stiprinti įsipareigojimą siekti lyčių pusiausvyros ir užtikrinti lyčių lygybę įdarbinant, taip pat skatinant moteris eiti vyresniosios vadovybės pareigas.
164	C2.2. R1-I1	T	100 proc. visų naujai įdarbintų nuolatinių valstybės tarnautojų valdžios institucijose dirba tik pagal naują centralizuotą, suskaitmenintą ir standartizuotą atrankos ir įdarbinimo sistemą, prieinamą per naujai sukurtą IT platformą.		% (procentinė dalis)	0	100	IV KETV.	2024	Centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema įdiegiama ir įgyvendinama remiantis iš anksto parengtais priėmimo planais, pagrįstais darbo krūvio analize ir faktiniais valdžios institucijų poreikiais įdarbinti tam tikro profilio pareigūnus. Sistemoje numatoma, kad įdarbinimo procese kandidatai būtų tikrinami internetu, siekiant užtikrinti skaidresnę ir objektyvesnę kandidatų atranką.
165	C2.2. R1-I2	T	100 proc. visų viešųjų institucijų pareigūnų, kurie privalo išlaikyti valstybinį egzaminą, skaitmeniniu būdu išlaiko valstybinį egzaminą pagal naują egzamino modelį.		% (procentinė dalis)	0	100	IV KETV.	2022	100 % visų viešųjų institucijų pareigūnų, kurie privalo išlaikyti valstybinį egzaminą, išlaiko egzaminą pagal visiškai suskaitmenintą modelį. Valstybinio egzamino išlaikymo procesas suskaitmeninamas siekiant, kad egzaminų sistema taptų skaidresnė, prieinamesnė (keliose šalies vietose) ir veiksmingesnė.
166	C2.2. R2	M	Įstatymų dėl atlyginimų valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose bei judumo taisyklių įsigaliojimas	Darbo užmokesčio valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose įstatymo ir viešojo administravimo valstybės tarnautojų vertikaliojo ir horizontalaus judumo taisyklių įsigaliojimas				II KETV.	2023	Nauji teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokestį valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose, sudaro sąlygas teisingai ir skaidriai vertinti darbo vietas pagal nustatytus kriterijus, užtikrinant lygių ir premijų valstybės tarnyboje ir valstybės tarnyboje suderinimą, konsultuojantis su socialiniais partneriais nustatant koeficientus profesiniame lygmenyje ir sukuriant atlygio sistemą, grindžiamą darbo rezultatais (darbo rezultatais). Sukuriama nauja mokėjimo sistema, o naujieji Įstatymai dėl valstybės tarnautojų atlyginimų ir valstybės tarnautojų atlyginimų apima nuostatas dėl teisingo ir skaidraus pareigybių vertinimo pagal nustatytus kriterijus, taip pat užtikrina atlyginimų derinimą valstybės tarnyboje ir viešosiose tarnybose, taip pat nustato atlygio sistemą, grindžiamą darbo rezultatais. Iš dalies keičiama vertikaliojo ir horizontalaus judumo teisinė sistema (Viešosios tarnybos įstatymas ir potvarkiai). Tai apima karjeros planą, kuriame numatyta galimybė užimti vidurinės grandies ir vyresniosios vadovybės pareigas ir stiprinti karjeros raidos ir veiklos rezultatų vertinimo sąsają. Be to, nustatyti išankstines sąlygas veiksmingai viešojo administravimo darbo rinkai, įskaitant a) skaidrios ir vienodos reklamos sistemos, skirtos visoms laisvoms darbo vietoms viešojo administravimo institucijose, sukūrimą, b) galimybę kreiptis dėl bet kurios darbo vietos bet kurioje viešojo administravimo vietoje.
167	C2.2. R2-I1	T	Žmogiškųjų išteklių valdymo sistema, valstybės pareigūnų registras ir centrinė atlyginimų sistema (RegZap – Cop) papildoma devyniomis naujomis funkcijomis, skaitmeninant visus susijusius procesus, kurie supaprastins ir paspartins atlyginimų sistemos keitimą.		Skaičius	0	9	II KETV.	2024	REGZAP-COP sukuriamos ir įdiegiamos devynios naujos funkcijos (jos: rengti aktus dėl darbuotojų teisių ir pareigų, vertinimo, darbo įrašų, karjeros planavimo ir raidos, vidaus darbo rinkos ir pareigūnų individualizuoto požiūrio į sistemą, siekiant padėti įgyvendinti siūlomus darbo užmokesčio sistemos pakeitimus.
168	C2.2. R2-I2	T	Bent 20 proc. valstybės tarnautojų dirba pagal pažangaus darbo modelį		% (procentinė dalis)	0	20	III KETVIRTIS	2023	20 proc. valstybės tarnautojų jau dirba pagal pažangaus darbo modelį, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu, kad galėtų teikti visiems prieinamas nuolatines aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir padidinti pareigūnų motyvaciją.
169	C2.2. R2-I2	T	Ne mažiau kaip 60 proc. valstybės tarnautojų buvo apmokyti taikyti pažangaus darbo metodus		% (procentinė dalis)	0	60	III KETVIRTIS	2023	60 proc. valstybės tarnautojų yra išmokyti taikyti pažangaus darbo modelį ir turi reikiamų įgūdžių dirbti nuotoliniu būdu, kad galėtų teikti visiems prieinamas nuolatines aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir padidinti pareigūnų motyvaciją.
170	C2.2. R3	M	E. išsaugojimo paslaugos sukūrimas	E. apsaugos bazė skaitmeninė viešoji paslauga, visapusiškai veikianti ir prieinama				IV KETV.	2023	Sukūrus skaitmeninę infrastruktūrą ir viešojo administravimo paslaugas, kuriant išsaugojimo bazių sistemą gerinamas valdžios institucijų ir kitų dokumentų kūrėjų vykdomas dokumentų tvarkymas, nes tai yra esminės pagalbinės visų verslo procesų funkcijos. E. išsaugojimo sistema sudaro sąlygas veiksmingiau teikti viešojo administravimo paslaugas naudojant įgyvendintus IRT sprendimus, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir dalijimasis duomenimis, išlaidų mažinimas, verslo skaidrumas ir piliečių teisių apsauga. Sukuriama skaitmeninė viešoji paslauga (e. išsaugojimo bazė), susijusi su esamomis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, pašalinant administracines kliūtis licencijų išdavimo procese pagal Kultūros vertybių apsaugos ir išsaugojimo įstatymą.
171	C2.2. R3	M	Nacionalinės archyvų informacinės sistemos sukūrimas	Nacionalinė archyvų informacinė sistema veikia visu pajėgumu ir yra prieinama				II KETV.	2024	Siekiant pagerinti valdžios institucijų ir kitų dokumentų kūrėjų vykdomą dokumentų tvarkymą, sukuriama nacionalinė archyvo informacinė sistema, kuri yra esminė pagalbinė visų veiklos procesų funkcija.
172	C2.2. R3-I1	T	60 viešai prieinamų išsaugojimo bazių, skirtų sudėtingiausioms didelės paminklų vertės kultūrinėms ir istorinėms vietovėms, sukūrimas		Skaičius	0	60	II KETV.	2026	Sukurta ir viešai paskelbta IT platforma, kurioje yra bent 60 e. išsaugojimo bazių. Sukuriama didelės paminklų vertės kultūros istorinių vietovių, atitinkančių pavojaus ir skubos kriterijus, atsižvelgiant į planuojamus statybos darbus, e. išsaugojimo bazė.
173	C2.2. R3-I2	T	Archyvo informacine sistema naudojasi 600 dokumentų kūrėjų		Skaičius	0	600	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 600 kūrėjų naudoja nacionalinę informacinę sistemą dokumentams tvarkyti ir saugoti. . Nacionalinės archyvų informacinės sistemos sukūrimas apima šią veiklą: ·8 regioninės valdžios archyvų saugojimo pajėgumų stiprinimas, kad būtų galima perduoti nuolatinius popierinius įrašus, ·WArorganizuoti ir atrinkti popierinius įrašus teisminėse institucijose, ·Teisminių institucijų atliekamas įrašų, kurie praėjo saugojimo laikotarpius ir kurie nebenaudojami įprastiems verslo procesams, šalinimas, ·Atrinktų popierinių įrašų, kurie lieka teisminėse institucijose, skaitmeninimas pagal profesines archyvų skaitmeninimo gaires ir galiojančius teisės aktus.
174	C2.2. R4	M	Teisės aktų sistemų pakeitimas siekiant skatinti savanorišką funkcinį ar faktinį vietos valdžios vienetų (LGU) susijungimą ir Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl fiskalinių paskatų savanoriškam funkciniam ar faktiniam susijungimui suteikimo kriterijų priėmimas	Teisės aktų sistemos įsigaliojimas				1 KETV.	2022	Iš dalies pakeista teisės aktų sistema ir finansinės paramos mechanizmas skatina funkcinį ir veiksmingą vietos valdžios vienetų (LGU) susijungimą, kartu užtikrinant pakankamus valstybės biudžeto išteklius, kad būtų finansiškai skatinamas faktinis bent 20 % vietos valdžios vienetų susijungimas, t. y. ne mažiau kaip 40 % vietos valdžios vienetų per laikotarpį iki 2026 m. Taip funkciškai sujungtose LGU ne trumpiau kaip dvejus metus išlaikomi tie patys biudžeto ištekliai, kuriuos jos turėjo prieš susijungimą, paskatomis taip pat padengiamos vienkartinės derinimo išlaidos ir suteikiama papildomų išteklių, pagrįstų per ateinančius penkerius metus sutaupytų lėšų kiekiu. Be to, paskatos realiai susijungti LGU apima vienkartinius kapitalo pervedimus per penkerius metus, kuriuos LGU naudos infrastruktūros projektams. Kroatijos Vyriausybės sprendime nustatomi kriterijai ir paskatų lygis, numatant didesnes fiskalines paskatas faktiniams susijungimams, o funkcinių susijungimų paskatos priklauso nuo sujungimui numatytų funkcijų skaičiaus ir rūšies. Priėmus Kroatijos Respublikos Vyriausybės sprendimą, oficialus kvietimas LGU pareikšti susidomėjimą savanorišku funkciniu arba faktiniu susijungimu skelbiamas oficialiajame leidinyje.
175	C2.2. R4-I1	M	Paramos mechanizmas savanoriškoms funkcinėms ir realioms jungtims ir visos pagalbinės sistemos, skirtos funkciniam ir veiksmingam riedmenų vienetų sujungimui, sukūrimas	Įdiegtas visapusiškas paramos mechanizmas, skirtas funkciniams ir (arba) faktiniams vietos valdžios vienetų sujungimams				II KETV.	2025	Pagal Europos socialinio fondo projektą „Vietos ir regionų savivaldos sistemos optimizavimas“ sukurta IT sistema atnaujinama siekiant remti ir skatinti vietos valdymo padalinius vykdyti užduotis kartu (funkcinis susijungimas) arba faktiškai sujungti su kitais vietos savivaldos padaliniais. Parama tolesniam funkcinio darbo optimizavimo procesui vietos padalinių kompetencijos srityje apima: – (savi)vertinimo klausimyną, kurį parengia ir pildo vietos valdžios institucijos, kad įvertintų vienetų gebėjimą vykdyti jų kompetencijai priklausančias užduotis ir įrodytų bendro užduočių vykdymo, t. y. faktinio susijungimo, poreikį ir susidomėjimą visais vietos valdžios vienetais; - Gairės, kurios rengiamos remiantis pirmiau minėtais duomenimis. – Veiksmų, tinkamų bendriems atskirų vienetų veiklos rezultatams didinti, nustatymas, galimų partnerių nustatymas baudų ir faktinių susijungimų atveju, siūlomi susijungimų modeliai. – IT paramos sistemos, skirtos funkciškai susieti vietos valdžios institucijų užduotis, įgyvendinimas – Užbaigtas 50 valstybės administracijos pareigūnų mokymas, skirtas padėti vietos valdžios vienetams funkcinių ryšių ir faktinių susijungimų srityse. – 100 vietos valdžios vienetų pareigūnų mokymas atlikti bendras užduotis, kurios yra funkcinio ryšio dalis.

H.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C2.2 R5 reforma. Nauji darbo užmokesčio ir darbo modeliai valstybės tarnyboje ir valstybės tarnyboje. Platesnis reformos užmojis nustatant papildomus konkrečius reikalavimus dėl potvarkių turinio

Šia reforma siekiama padidinti R2 reformos „Nauji darbo užmokesčio ir darbo modeliai valstybės tarnyboje ir valstybės tarnyboje“ užmojį, įtraukiant konkrečius reikalavimus dėl potvarkių, pridedamų prie Darbo užmokesčio valstybės ir viešosiose tarnybose įstatymo, priimto pagal R2 punktą, turinio.

Vyriausybės nutarimais, kuriais remiamas Įstatymas dėl darbo užmokesčio civilinėse ir viešosiose tarnybose, išsamiai apibrėžiami koeficientų ir atlyginimų grupių intervalai pagal vienodą valstybės įstaigų ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio skalę.

Be to, Vyriausybės nutarime nustatomi pareigybių pavadinimai, paskyrimo į konkrečią pareigybę sąlygos, pareigybių klasifikavimas, atitinkamas darbo užmokesčio lygis ir to lygio darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientai nustatomi remiantis darbo vertinimu, atsižvelgiant į standartinius darbo vertinimo ir klasifikavimo kriterijus, kaip apibrėžta Įstatyme dėl darbo užmokesčio civilinėse ir viešosiose tarnybose (pavyzdžiui, darbo sudėtingumą, reikalaujamą profesinę patirtį, darbo savarankiškumą ir reikalaujamus papildomus gebėjimus ir licencijas). Standartinių kriterijų taikymo darbo vertinimo ir klasifikavimo procese būdas bus nustatytas Vyriausybės nutarimais.

Lyginamąja darbo vietų analize siekiama užtikrinti vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo įgyvendinimą taikant vienodus standartinius lyginamuosius standartus ir panaikinti iki šiol taikomą praktiką, kad už tas pačias ar panašias darbo vietas, tačiau skirtingose valstybinėse įstaigose arba teikiant viešąsias paslaugas, mokamas skirtingas darbo užmokestis.

Galiausiai įstatyminiais aktais siekiama užtikrinti, kad tas pats lygis būtų priskirtas prie tos pačios arba artimos tos pačios vertės pareigybių, susijusių su darbo sudėtingumu, atsakomybe, darbo savarankiškumu ir kitais standartiniais kriterijais.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

H.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Metų

393

C2.2.R5

Potvarkių, reglamentuojančių naujus darbo užmokesčio modelius ir centralizuotą atrankos sistemą civilinėse ir viešosiose tarnybose, įsigaliojimas

Vyriausybės nuostatų, nustatančių naujų darbo užmokesčio modelių reglamentavimo civilinėse ir viešosiose tarnybose kriterijus, įsigaliojimas

II KETV.

2024

Įsigaliojo šeši poįstatyminiai aktai, kuriuose išsamiai aprašoma valstybės ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio lygių ir koeficientų sistema, taip pat valstybės tarnautojų ir valstybės tarnautojų darbo vertinimo tvarka, kriterijai ir metodas. Įstatymuose prireikus atsižvelgiama į analizę, kurią Pasaulio bankas atliko pagal C2.2.R2-I1 investiciją.

Įstatuose apibrėžiama:

standartinių kriterijų, nustatytų Civilinių ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio įstatyme, taikymo metodas, taikomas valstybės institucijų ir viešųjų tarnybų pareigybių vertinimo ir klasifikavimo procedūroje (valstybės administracijos ir viešųjų tarnybų ekspertų grupės vertins darbo vietas ir, bendradarbiaudamos su Teisingumo ir administravimo ministerija arba Darbo, pensijų sistemos, šeimos ir socialinės politikos ministerija, atliks analizę, į kurią reikia atsižvelgti nustatant darbo užmokesčio koeficientus);

–pareigybių pavadinimai, atrankos į pareigybes sąlygos, pareigybių klasifikavimas ir atitinkami atlyginimų lygiai, taip pat darbo užmokesčio koeficientai valstybės tarnyboje (sustiprinus arba sumažinus pareigybių skaičių);

–darbo užmokesčio lygių koeficientų intervalai pagal vienodą darbo užmokesčio skalę už valstybės ir viešąsias paslaugas;

–pareigūnų (įskaitant vadovaujančias pareigas) ir valstybės tarnyboje dirbančių darbuotojų darbo vertinimo procedūra, kriterijai ir metodas.

I. 2.3 KOMPONENTAS. VISUOMENĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SKAITMENINĖ PERTVARKA

2020 m. Kroatija pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) užėmė 20-ą vietą, todėl yra daug galimybių pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą internetu. Kroatijos menkas skaitmeninis junglumas taip pat trukdo toliau plėtoti šalies skaitmeninę ekonomiką ir prisideda prie skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo vietovių.

Šio komponento tikslas – remti Kroatijos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę pertvarką. Ji apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama skaitmeninti viešąjį administravimą, didinti internetinių viešųjų paslaugų teikimą ir suteikti prieigą prie gigabitinio ryšio tinklų vietovėse, kuriose yra rinkos nepakankamumas, įskaitant kaimo vietoves.

Šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio „konsoliduoti socialines išmokas ir gerinti jų pajėgumą mažinti skurdą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „Gerinti prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „Investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į spartųjį plačiajuostį ryšį, didinimas “ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Šį komponentą sudaro keturios reformos ir dvidešimt investicijų.

I.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.3 R1 reforma. Kroatijos skaitmeninė strategija ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei koordinavimo stiprinimas siekiant sėkmingos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės pertvarkos

Šios reformos tikslas – valdyti Kroatijos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninę transformaciją ateinantį dešimtmetį. Jame pateikiama strateginė programa „Kroatijos 2030 m. skaitmeninė strategija“, kurioje nustatomas investicijų į skaitmeninę pertvarką pagrindas ir apibrėžiami strateginiai tikslai šiose srityse: I) ekonomikos skaitmeninę pertvarką, ii) viešojo administravimo ir teisingumo skaitmeninimą, iii) skaitmeninį junglumą ir (arba) plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklų plėtrą ir iv) skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninių darbo vietų plėtojimą.

Reforma taip pat sukuriamas mechanizmas, skirtas koordinuoti projektų, kuriais remiama visuomenės ir ekonomikos skaitmeninė transformacija nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, rengimą ir įgyvendinimą, pateikiant aiškių prioritetų nustatymo ir investicijų vertinimo kriterijų gaires.

C2.3 R2 reforma. Informacinių sistemų sąveikumo gerinimas

Šios reformos tikslas – remti skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimą ir palengvinti piliečių ir (arba) įmonių ir viešojo administravimo institucijų sąveiką. Reforma taip pat siekiama įdiegti pažangią duomenų analizę nacionalinėje administracijoje, kad būtų remiamas duomenimis grindžiamas sprendimų priėmimas visais administracijos lygmenimis.

Nors Kroatijos valdžios institucijos šiuo metu naudoja šimtus skirtingų registrų ir duomenų bazių, tikimasi, kad reforma sudarys prielaidas sukurti centrinį registrą (centrinę sąveikią sistemą), jungiantį pagrindinius registrus (investicija C2.3.R2.I1), taip pat sukurti centrinę duomenų bazę, leidžiančią kompetentingoms institucijoms naudoti pažangią duomenų analizę (C2.3.R2.I2 investicija).

Tikimasi, kad reforma paskatins sisteminius pokyčius, susijusius su sąveikių sistemų kūrimu nacionaliniu lygmeniu ir duomenimis grindžiamu sprendimų priėmimu. Taip pat tikimasi, kad tai pagerins kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą internetu įmonėms ir piliečiams.

Šia priemone nustatoma centrinės sąveikumo sistemos valdymo organizacinė ir valdymo struktūra, taip pat e. paslaugų, kurios turi būti sujungtos su centrine sąveikumo sistema, katalogas. Ji taip pat plėtoja duomenų rinkimo, apdorojimo, analizės, rodymo ir dalijimosi jais ekosistemą, kad nacionalinėje administracijoje būtų įdiegta duomenų analizė kaip naujas darbo visais sprendimų priėmimo lygmenimis būdas.

Ši reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R2-I1 investicija. Centrinės sąveikos sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – panaikinti dabartinį registrų susiskaidymą, laikantis Europos sąveikumo sistemos (EIF).

Priemonę sudaro centrinės sąveikos sistemos sukūrimas.

C2.3 R2-I2 investicija. Centrinės duomenų saugyklos ir verslo analizės sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti valdžios institucijoms skirtą centrinį duomenų sandėlį (DWH), kuris, kaip tikimasi, pagerins duomenų valdymo sistemą, palengvindamas duomenų rinkimą standartizuotais formatais, duomenų tvarkymą, analizę ir dalijimąsi jais tarp valdžios institucijų (pvz., valstybės ir vietos valdžios institucijų). Platforma sudaro sąlygas tikralaikei duomenų analizei ir parengia pažangias duomenų analizės priemones (pvz., iš anksto nustatytus veiklos rodiklius, suvestines ir kasdien teikiamas ataskaitas), kurios, kaip tikimasi, labai pagerins duomenimis grindžiamą sprendimų priėmimą visais nacionalinės administracijos lygmenimis.

Dalis duomenų saugyklos taip pat turi būti prieinama piliečiams ir įmonėms, kad privatusis sektorius galėtų kurti ir plėtoti pridėtinės vertės paslaugas, susijusias su jiems prieinamais duomenimis ir analitinėmis priemonėmis.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I1 investicija. Bendrų paslaugų centro modernizavimas

Šios investicijos tikslas – išplėsti valstybinio debesijos (toliau – CDU) pajėgumus.

Šia priemone siekiama atnaujinti valstybės debesiją ir padidinti jos naudotojų skaičių.

C2.3 R3-I2 investicija. Policijos gebėjimų kovoti su elektroniniais nusikaltimais stiprinimas

Investicijos tikslas – stiprinti Vidaus reikalų ministerijos gebėjimus kovoti su elektroniniais nusikaltimais.

Investicijos apima specializuotos policijos įrangos, skirtos skaitmeniniams įrodymams analizuoti, pirkimą, specializuotą policijos pareigūnų mokymą, skirtą kibernetiniams išpuoliams aptikti ir su jais kovoti, taip pat viešosios prevencijos kampanijos, skirtos įmonėms ir piliečiams, siekiant didinti informuotumą apie kibernetinius nusikaltimus, įgyvendinimą.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I3 investicija. Vieno langelio principo sukūrimas visoms e. viešosios pagalbos tarnybos paslaugoms

Investicijos tikslas – sukurti vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuri suderintų ir centralizuotų visų viešojo administravimo institucijų internetinių paslaugų pagalbos tarnybos sistemą. Tikimasi, kad vieno langelio principu veikianti sistema suteiks naują, geresnę paslaugą piliečiams ir įmonėms, kad jie galėtų bendrauti su viešojo administravimo institucijomis, o naudotojai galės lengvai rasti prašomą informaciją. Vieno langelio principu veikianti tarnyba taip pat turi turėti funkcijas, kad naudotojai galėtų siųsti grįžtamąją informaciją, įvertinti bendravimo su valstybės tarnautojais kokybę ir vertinimą po vertinimo, o tai, kaip tikimasi, pakeis Kroatijos viešojo administravimo institucijų ir jos naudotojų sąveiką.

Šios investicijos turi būti užbaigtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I4 investicija. CEZIH sveikatos informacinės infrastruktūros sistemų konsolidavimas

Investicijos tikslas – atnaujinti Kroatijos Respublikos centrinę sveikatos informacinę sistemą (CEZIH), kuria naudojasi visi sveikatos sistemos dalyviai (pvz., ligoninės, medicinos darbuotojai, medicinos mokyklos, visuomenės sveikatos įstaigos, vaistinės, laboratorijos).

Investicijos visų pirma perkelia sistemą į valstybinį debesiją (Pasidalytų paslaugų centrą) ir nustato veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir užtikrintas nuolatinis, patikimas ir saugus centrinės sveikatos informacinės sistemos veikimo būdas.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

Investicija R3-I5. Skaitmeninės tapatybės kortelės diegimo projektas

Investicijos tikslas – skatinti naudoti elektroninius parašus piliečiams bendraujant su viešojo administravimo institucijomis. Tikimasi, kad ši priemonė leis e. ID naudotojams pasirašyti dokumentus mobiliosiose platformose naudojant mobiliąją programėlę „Certilia“.

Ji sukuria skaitmeninės tapatybės valdymo sistemą (IDP) ir mobiliąją pasirašymo sistemą nuotoliniam kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatams išduoti. Tokio sertifikato išdavimas yra būtina sąlyga dokumentams pasirašyti elektroniniu būdu mobiliosiose platformose arba mobiliosiose parašo taikomosiose programose.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I6 investicija. Investicijos į valstybinės informacinės infrastruktūros tinklą

Šios investicijos tikslas – modernizuoti ir išplėsti valstybinės informacinės infrastruktūros tinklo (DII tinklo) pajėgumus.

Priemonę sudaro DII tinklo modernizavimas ir naujų naudotojų prijungimas prie DII tinklo.

C2.3 R3-I7 investicija. erdvinio planavimo, statybos ir valstybės turto sistemos tobulinimas skaitmeninant

Šių investicijų tikslas – atnaujinti erdvinių planų informacinę sistemą (ISPU) į integruotą teritorijų planavimo informacinę sistemą ir sudaryti sąlygas skaitmeninti procedūras, susijusias su atskirų projektų rengimu ir įgyvendinimu.

Priemonę sudaro naujos kartos erdvės planų rengimas ir ISPU modernizavimas.

Investicija „Skaitmeninės mobiliosios platformos kūrimas“

Šių investicijų tikslas – sukurti mobiliąją skaitmeninę viešųjų paslaugų platformą, kad piliečiai galėtų lengvai naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis savo išmaniuosiuose telefonuose. Esamos e. piliečių paslaugos buvo sukurtos asmeniniams kompiuteriams ir šiuo metu nėra pritaikytos mobiliesiems įrenginiams, todėl reikia prie mobiliųjų programų pritaikytos platformos.

Šiomis investicijomis, kurioms naudojamos pažangiausios technologijos ir standartai, sukuriama platforma, kurioje užtikrinamas standartizuotas viešųjų paslaugų teikimo mobiliosiose platformose būdas (pvz., prašymas pateikti gimimo liudijimą, gyvenamosios vietos įrodymo prašymas, adreso pakeitimo registravimas; motorinės transporto priemonės registracija). Ji prijungia visus susijusius registrus ir duomenų bazes prie centrinės keitimosi duomenimis sistemos (GSB). Investicijomis taip pat sudaromos sąlygos atnaujinti nacionalinę tapatybės atpažinimo sistemą (NIAS), kad ji atitiktų naujausias mobiliųjų platformų tapatumo nustatymo tendencijas, įgyvendinant šiuolaikinius biometrinio taikymo metodus.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I9 investicija. Naujos Kroatijos Respublikos elektroninio viešųjų pirkimų biuletenio platformos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti naują e. viešųjų pirkimų sistemos IT platformą, siekiant remti viešųjų pirkimų proceso skaitmeninimą ir įgyvendinti naujas standartines viešųjų pirkimų srities skelbimų formas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780 (e. formos).

Investicijomis modernizuojama Kroatijos elektroninės viešųjų pirkimų reklamos (EOJN) IT platforma, kuri šiuo metu grindžiama pasenusia technologija ir kuria netinkamai remiamas veiksmingas viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas. Visų pirma šia priemone turi būti sudarytos sąlygos susieti visus viešųjų pirkimų procesus (nuo viešųjų pirkimų plano, procedūros vykdymo iki duomenų apie mokėjimus, pagrįstus sudarytomis sutartimis) ir nustatyti privalomus elektroninius apeliacinius skundus (e. apeliacinius skundus) ir galimybę mokėti mokesčius internetu. Investicijomis taip pat nustatoma tam tikrų minimalių privalomų kriterijų ir tikslų (pvz., strateginių, žaliųjų ar novatoriškų viešųjų pirkimų) laikymosi stebėjimo sistema.

Šios investicijos turi būti užbaigtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I10 investicija. CES (eHZZ) skaitmeninimas

Šios investicijos tikslas – skaitmeninti Kroatijos užimtumo tarnybą (CES – HZZ).

Priemonę sudaro CES skaitmeninės tapatybės valdymo sistemos ir skaitmeninės žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos veikimo pradžia ir CES skaitmeninimo modernizavimas.

C2.3 R3-I11 investicija. IRT parama HZMO (eHZMO) modernizavimui

Šios investicijos tikslas – modernizuoti Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistemą ir skaitmeninti jo pagrindinius veiklos procesus.

Priemonę sudaro HZMO IT sistemos modernizavimas.

Investicija „HZMO archyvų skaitmeninimas“ (eArhiva)

Šios investicijos tikslas – skaitmeninti Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) archyvus ir pagerinti bendrus HZMO darbo rezultatus bei archyvų ekonominį efektyvumą.

Priemonę sudaro skaitmeninių archyvų (Skaitmeninių archyvų valdymo sistemos) veikimo užtikrinimas ir nacionalinio archyvo puslapių skenavimas ir skaitmeninis indeksavimas.

C2.3 R3-I13 investicija „Mokesčių administravimo skaitmeninė transformacija“

Šių investicijų tikslas – modernizuoti Mokesčių administravimo informacinę sistemą ir padidinti mokesčių administravimo veiksmingumą.

Priemonę sudaro atnaujintos mokesčių administravimo informacinės sistemos paskelbimas internete ir jos prieinamumo užtikrinimas.

C2.3 R3-I14 investicija „Mokėjimo negrynaisiais pinigais sistemos įgyvendinimas ekonomikoje naudojant e. sąskaitas faktūras su integruotais e. archyvais ir aktyvia mokesčių apskaita“

Šios investicijos tikslas – sukurti internetinę mokesčių apskaitos sistemą, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą.

Investicijomis sukuriama nauja IT sistema, skirta elektroninėms sąskaitoms faktūroms (e. sąskaitoms faktūroms), kurias valdžios institucijos išrašo negrynaisiais pinigais, registruoti mokesčių administravimo informacinėje sistemoje. Investicijomis taip pat sukuriama pažangi internetinė PVM apskaitos sistema,

Tikimasi, kad investicijomis bus prisidėta prie mokesčių deklaracijų supaprastinimo, nes sumažės reikiamų formų skaičius ir bus remiamas mokestinių prievolių vykdymas.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I15 investicija. Turizmo taikomųjų programų sprendimų kūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti naujas IT priemones, kurios padėtų veiksmingai valdyti turizmo plėtrą ir remti sektoriaus tvarumą.

Priemonę sudaro keturių IT priemonių įdiegimas internete ir jų prieinamumo užtikrinimas.

C2.3 R3-I16 investicija. Sporto ir poilsio procesų skaitmeninimas vietos ir regionų lygmeniu

Šių investicijų tikslas – atnaujinti sporto informacinę sistemą (ISS) ir sudaryti palankesnes sąlygas visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams naudotis šia sistema.

Priemonę sudaro trys nauji taikymo moduliai, integruoti į atnaujintą VSS.

C2.3 R4 reforma. Sąveikumo, kuris yra visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės pertvarkos kertinis akmuo, stiprinimas

Šios reformos tikslas – sudaryti sąlygas užtikrinti elektroninių ryšių tinklų, kuriais namų ūkiams ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinantiems subjektams užtikrinamas gigabitinis junglumas, prieinamumą, atsižvelgiant į Europos gigabitinės visuomenės tikslus.

Šia reforma siekiama užtikrinti, kad elektroninių ryšių srities reguliavimo ir strateginė sistema būtų įgyvendinta laiku ir visapusiškai, priimant Elektroninių ryšių aktą, laikantis Direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, nuostatų ir įgyvendinant 2021–2027 m. Kroatijos nacionalinio plačiajuosčio ryšio plano tikslus.

Tikimasi, kad reforma padės nustatyti ir pašalinti administracinę naštą ir reguliavimo kliūtis, susijusias su gigabitinio ryšio tinklų, įskaitant 5G tinklus, kūrimu, kad būtų skatinamos investicijos į 5G tinklų diegimą.

Šia reforma papildomos investicijos į skaitmeninį junglumą, pasitelkiant plačiajuosčio ryšio jungtis fiksuotojo ryšio ir pažangiuose belaidžiuose ir judriojo ryšio tinkluose, be kita ko, naudojant 5G technologijas.

Ši investicija baigiama ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C2.3 R4-I1 investicija „Projektų pagal Nacionalinę bendrąją plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros programą įgyvendinimas vietovėse, kuriose nėra pakankamai komercinių interesų investuoti“

Šių investicijų tikslas – padidinti nacionalinę plačiajuosčio ryšio aprėptį gigabitiniu ryšiu vietovėse, kuriose nėra pakankamai komercinių interesų, laikantis Nacionalinės bendrosios plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros programos.

Priemonę sudaro susitarimų dėl dotacijų pasirašymas projektams pagal Nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros sistemą įgyvendinti ir plačiajuosčio ryšio prieigos suteikimas namų ūkiams baltosiose NKP vietovėse.

C2.3 R4-I2 investicija. Pasyviojo elektroninio ryšio infrastruktūros statyba

Šių investicijų tikslas – padidinti gigabitinių tinklų prieinamumą kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse, kuriose nėra komercinio intereso kurti šiuos tinklus.

Priemonė apima dotacijos susitarimo dėl pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybos pasirašymą ir prieigos prie 5G ryšio suteikimą kaimo ir retai apgyvendintoms vietovėms.

I.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
176	C2.3. R1	M	Kroatijos skaitmeninė strategija	Kroatijos skaitmeninės strategijos įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Kroatijos skaitmeninėje strategijoje iki 2030 m. aiškiai apibrėžiami strateginiai tikslai ir prioritetai, kuriais remiantis bus nustatomi veiksmai šiose srityse: viešojo administravimo ir teisminių institucijų skaitmeninimas; plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklų plėtra; ugdyti skaitmeninius gebėjimus ir kurti skaitmenines darbo vietas.
177	C2.3. R2 C2.3. R2.I2	M	Centrinės sąveikumo sistemos platformų sukūrimas	Centrinės skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita, kad platformos veikia ir bandomos naudoti				IV KETV.	2022	Centriniame nacionaliniame sąveikumo portale pateikiamas visų prieinamų paslaugų katalogas ir turi veikti duomenų saugykla (DWH).
178	C2.3. R2-I1	M	Centrinės sąveikos sistemos sukūrimas	Centrinės skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita, kad sistema veikia ir bandoma naudoti				III KETVIRTIS	2024	Centrinė sąveiki sistema, užtikrinanti registrų sąveikumą, yra internetinė ir prieinama. Jis: I)užtikrinti, kad 19 administracinių procedūrų, išvardytų Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamento II priede, būtų teikiamos ES tarpvalstybiniams naudotojams internetu. II)apima centrinį nacionalinį portalą; III)į sistemą integruoti ir sujungti bent aštuonis papildomus esamus pagrindinius viešuosius registrus; IV)užtikrinti, kad informacija apie įvairius registrus būtų konsoliduota vienoje vietoje ir prieinama viešojo administravimo institucijoms, piliečiams ir įmonėms.
179	C2.3. R3-I1	T	Valstybinės debesijos modernizavimas	Centrinės skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita	Skaičius	0	6	IV KETV.	2022	Turi veikti 6 naujos funkcijos, skirtos naudoti valstybės debesijoje (CDU) ir prieinamos naudotojams: –Naudotojams skirtų taikomųjų programų kūrimo, diegimo ir bandymo platforma, –IRT paramos platforma, –Centrinė informacijos saugumo stebėsenos sistema, skirta galimiems saugumo įvykiams valdyti, –Biometrinio tapatumo nustatymo platforma, Platforma, skirta interneto svetainių skaitmeniniam turiniui valdyti, –Valstybinei debesijai skirtų blokų grandinės technologijų kūrimo platforma.
180	C2.3. R3-I1	T	Bendrų paslaugų centro naudotojų skaičiaus padidėjimas		Skaičius	0	450	II KETV.	2026	Į bendrų paslaugų centrą integruojama 450 naujų naudotojų. Bendrų paslaugų centro platformą pradėta integruoti į bendras Europos duomenų erdves, kaip patvirtino atitinkamos integravimui palankios technologijos tiekėjas, pripažindamas, kad: I)duomenų ežere esančių sveikatos duomenų meta katalogas yra techniškai parengtas ir II) kad SPE (saugi perdirbimo aplinka) yra užtikrinta.
181	C2.3. R3-I2	M	Bandomasis kibernetinio saugumo projektas	Vidaus reikalų ministerijos ataskaita				IV KETV.	2023	Bandomasis sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis projektas vykdomas imituojant nuo kibernetinės erdvės priklausomas nusikalstamas veikas ir nusikalstamas veikas, kurios veikia kibernetinėje erdvėje. Sistemoje įrengiami specialūs programinės ir aparatinės įrangos komponentai, skirti kibernetinių nusikaltimų tyrimui, atvirojo kodo paieškai internete ir skaitmeninei ekspertizei, taip pat tyrimų analizės rinkiniams, skirtiems skaitmeniniams įrodymams analizuoti. Įgyvendinant projektą turi būti įvykdytos būtinos išankstinės sąlygos, kad būtų galima atnaujinti teismo ekspertizės priemones ir sistemas, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų slapto stebėjimo sistemas, būtinas kibernetinio saugumo lygiui Kroatijoje ir ES padidinti. Įsigijus įrangą ir pradėjus veikti visu pajėgumu, vykdomas bandomasis projektas, kuriuo siekiama imituoti kibernetinių nusikaltimų mokslinius tyrimus, t. y. pratybas „Taltop Exercise“, siekiant įvertinti, kaip įranga padeda įgyvendinti kibernetinio saugumo užtikrinimo projekto priemones ir tikslus.
182	C2.3. R3-I2	M	Kibernetinio saugumo viešosios prevencijos kampanija	Vidaus reikalų ministerijos ataskaita				1 KETV.	2024	Vykdoma vieša kibernetinių nusikaltimų apraiškų ir prevencijos priemonių prevencijos kampanija, stebima pagal šiuos rodiklius: – įvairių tikslinių grupių vykdomos prevencinės informuotumo didinimo ir švietimo veiklos, susijusios su savigynos elgesio, susijusio su kibernetinių nusikaltimų rizika, priemonėmis, skaičius – veiklos dalyvių skaičius – išplatintų profilaktinių medžiagų skaičius – žiniasklaidos įrašų skaičius (įskaitant visas žiniasklaidos priemones) tikslinių grupių atsakymų skaičius socialiniuose tinkluose – socialiniuose tinkluose atliktų internetinių apklausų skaičius ir apdoroti rezultatai – tikslinių grupių vertinimo, atlikto taikant kiekybinius metodus, skaičius
183	C2.3. R3-I3	M	Vieno langelio principu veikiančios įstaigos sukūrimas	Centrinės skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita, kad sukurta ir naudojama vieno langelio sistema				IV KETV.	2023	Sukuriama ir naudojama vieno langelio principu veikianti platforma, kurioje piliečiams ir įmonėms teikiama informacija ir parama klientams vienoje centralizuotoje vietoje.
184	C2.3. R3-I4	M	CEZIH IT sistema	Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita				II KETV.	2024	Kroatijos centrinė sveikatos informacinė sistema turi veikti valstybiniame debesyje (CDU)
185	C2.3. R3-I5	T	Skaitmeninės tapatybės kortelės e. parašas	Agentūros ataskaita dėl skaitmeninio saugumo (AKD)	Skaičius	0	300 000	IV KETV.	2024	Mobilioji programėlė „Certilia“ turi būti atsisiųsta 300000 kartų per „Google Play Store“ ir „App Store“. Be to, nuotoliniam kvalifikuotam elektroniniam parašui išduodami 100000 sertifikatai. Mobilioji programėlė „Certilia“ ir asmeniniai mobilieji kredencialai suteikia galimybę bent 50000 individualių naudotojų tapatumo nustatymo procesui atlikti bent 700000 kartų.
186	C2.3. R3-I6	M	Modernizuotas valstybinės informacinės infrastruktūros (DII) tinklas	Patobulinta DII internetu ir prieinama				III KETVIRTIS	2025	Atnaujintas Valstybinės informacinės infrastruktūros tinklas (DII) turi būti internetinis ir prieinamas naudoti. Tinklas: I)Visoms valdžios institucijoms užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo; II)užtikrinti nuolatinį visų institucijų junglumą sistemoje įgyvendinant naują programą, kuria remiama tinklo veikimo priežiūra, kurią vykdo e. tinklo stebėsenos centras (NOC), ir III)sukurti visą parą ir 7 dienas per savaitę prieinamą inžinerinių gedimų šalinimo ir pagalbos naudotojams sistemą.
187	C2.3. R3-I6	T	Nauji valstybinės informacinės infrastruktūros tinklo naudotojai (DII)		Skaičius	36	136	IV KETV.	2025	Prie valstybinės informacinės infrastruktūros tinklo prijungiama ne mažiau kaip 100 naujų naudotojų. Kiekvienoje vietoje turi būti įrengta šviesolaidinė infrastruktūra ir galiniai įrenginiai.
188	C2.3. R3-I7	M	Skaitmeniniai erdviniai planai	Sukurti skaitmeniniai erdvės planai				IV KETV.	2025	Rangovo išduotas 570 naujos kartos erdvės planų (skaitmeninės formos erdvinių planų) perdavimo sertifikatas.
189	C2.3. R3-I7	M	Erdvinių planų informacinės sistemos atnaujinimas	Elektroniniai moduliai internete ir prieinami bei gauti palydoviniai vaizdai				IV KETV.	2025	Elektroniniai moduliai, kuriais skaitmeninamos teritorijų planavimo, statybos ir valstybės turto procedūros, įtrauktos į erdvinių planų informacinę sistemą, turi būti internetiniai ir prieinami. Gaunami Kroatijos didelės skiriamosios gebos zonos palydoviniai vaizdai.
190	C2.3. R3-I8	T	Skaitmeninės e. viešosios paslaugos, integruotos į naująją mobiliojo ryšio platformą	SDURDD pranešimas, kad 20 e. paslaugų yra integruotos ir naudojamos naudoti	Skaičius	0	20	IV KETV.	2024	Bent 20 e. paslaugų turi būti integruotos į mobiliąją platformą ir veikti taip, kad jas būtų galima naudoti, įskaitant: Prašymas išduoti gimimo registracijos liudijimą, 2) prašymas įrodyti gyvenamąją vietą, 3) studento statuso įrašas, 4) pirminis prašymas dėl priėmimo į valstybinę aukštojo mokslo įstaigą, 5) prašymas dėl akademinio diplomų, pažymėjimų ar kitų studijas ar kursus patvirtinančių dokumentų pripažinimo, 6) e. socialinės priežiūros tarnyba, 7) prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę, 8) prašymas išduoti mokesčių kortelę (PK), 9) adreso pakeitimo registravimas, 10) valstybėje narėje kilusios arba jau įregistruotos motorinės transporto priemonės registracija, nestandartinės procedūros, 11) naudotojo pašto dėžutė, 12) e. ryšiai su teismais, 13) mano paskyra – REGOs, 14) prašymas pateikti informaciją apie pensijas iš privalomų sistemų, 15) privalomų mokesčių mokėjimo tvarkaraštis, 16) darbo reikalavimų draudimas, 17) e. darbo knygelė – elektroninis pagrobimo statuso įrašas, 18) e. administracinis procesas, 19) užtikrinimas, kad baudžiamasis procesas nevyksta, 20) e. vaiko kortelė – Mudrica.
191	C2.3. R3-I9	M	Naujos viešųjų pirkimų platformos ir mobiliosios programėlės sukūrimas	Pirmoji viešųjų pirkimų procedūra, pradėta naujoje e. konkursų platformoje				III KETVIRTIS	2023	Turi veikti naujoji viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo platforma ir mobilioji programėlė, o viešojo pirkimo procedūra pradedama naujoje e. konkursų platformoje.
192	C2.3. R3-I10	M	CES skaitmeninės tapatybės ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos	CES/HZZ ataskaita				IV KETV.	2023	Veikia ir veikia CES skaitmeninės tapatybės valdymo sistema ir skaitmeninė žmogiškųjų išteklių valdymo sistema.
193	C2.3. R3-I10	M	Bendro Europos dangaus skaitmenizacijos modernizavimas	Suskaitmeninti CES veiklos procesai				II KETV.	2026	CES veiklos procesų automatizavimą ir skaitmeninimą, sudarant sąlygas elektroniniams dokumentams cirkuliuoti ir centralizuotai apdoroti, užtikrina rangovas. Ji apima: I)programinės įrangos licencijos saugumo incidentų ir įvykių valdymo sistemai II) pagrindinio proceso palaikymo sistema III)e_Advisor sistema (kuri apima skaitmeninio ir biometrinio parašo funkciją) IV) skaitmeniniai archyvai, VI) apskaitos sistema VII) skaitmeninė dokumentų valdymo sistema.
194	C2.3. R3-I11	M	Atnaujinta Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistema	Bus įdiegta atnaujinta Kroatijos pensijų draudimo instituto IT sistema.				II KETV.	2026	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistemą ir pagrindinius veiklos procesus pristato rangovas. Įdiegtą IT sistemą sudaro moduliai, skirti valdyti: I) pensijų ir išmokų vaikams skaičiavimai, ii) įmokos ir mokėjimo įrašai, iii) duomenys apie gavėjus, iv) apeliaciniai skundai, peržiūros procedūros ir ginčai, v) skaitmeniniai dokumentai ir archyvai, vi) analitiniai ir apskaitos duomenys, vii) finansinės operacijos, vii) viešieji pirkimai, sutarčių sudarymo ir užsakymo procesai, viii) skola ir įsipareigojimai (pirkėjai/tiekėjai), ix) turto valdymas.
195	C2.3. R3-I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeniniai archyvai	HZMO skaitmeninių archyvų tvarkymo operacinės sistemos perdavimo įrašas				IV KETV.	2022	Veikia skaitmeninių archyvų valdymo sistema (Skaitmeninių archyvų valdymo sistema).
196	C2.3. R3-I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeniniai archyvai	Nuskenuoti ir indeksuoti archyvai				II KETV.	2026	Rangovo išduotas 50000000 puslapių iš nacionalinio archyvo skaitmeninimo ir indeksavimo darbų perdavimo į naująjį skaitmeninį archyvą sertifikatas.
197	C2.3. R3-I13	M	Atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema	Atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema yra internetinė ir prieinama				II KETV.	2026	Patobulinta mokesčių administravimo informacijos sistema yra internetinė ir prieinama. Sistemą sudaro: I)Platforma, kuri: a) sudaryti sąlygas automatizuoti mokesčių administravimo veiklos procesus ir b) teikti duomenų analizę. II)Rangovo išduotas perdavimo pažymėjimas dėl 340 nustatymo ir surinkimo procedūrų, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio, socialinių įmokų ir pelno mokesčio vertinimo ir surinkimo procedūras, taip pat mokesčių apskaitos įrašus, mokėjimo operacijas ir Europos bei tarptautinio keitimosi mokesčių duomenimis sistemas, skaitmeninimo, III)Saugumo IRT infrastruktūra, kuri: a) konsoliduoja ir atnaujina IRT infrastruktūrą, b) didina IRT saugumo lygį ir c) užtikrina veiklos tęstinumą.
199	C2.3. R3-I14	M	E. sąskaitų faktūrų ir PVM apskaitos internetu sistema	Finansų ministerijos ataskaita „Mokesčių administravimas“				IV KETV.	2024	Naujoji elektroninių sąskaitų faktūrų registravimo mokesčių administracijoje visiems naudotojams sistema (B2B modelis ir viešųjų pirkimų apmokestinamieji asmenys) ir pažangi internetinė PVM apskaita turi veikti ir būti parengta naudoti.
200	C2.3. R3-I15	T	Turizmo IT sistemos priemonės	Turizmo ir sporto ministerijos (MINTS) ataskaita	Skaičius	0	4	II KETV.	2026	Priemones rangovas pateikia: 1) dėl integruotų administracinių ir neadministracinių procedūrų, skirtų verslo veiklai ir komunikacijai su viešojo administravimo institucijomis palengvinti 2) turizmo vietovių valdymui, įskaitant turistų srautų valdymo sprendimą; 3) verslo žvalgyba turizmo srityje, kuria siekiama padėti verslininkams priimti verslo sprendimus ir priimti viešojo sektoriaus sprendimus formuojant viešąją politiką, naudojant iš įvairių šaltinių, įskaitant centrinį turizmo registrą, sistemą „e-Visitor“ ir CROSTO sistemą, gautus duomenis. 4) atnaujinti CROSTO sistemos skaitmeninimą, sukuriant skaitmeninę paskirties vietos plėtros stebėsenos sistemą, kad būtų galima stebėti paskirties vietų tvarumą pagal Europos tvaraus paskirties vietos valdymo turizmo rodiklių sistemą (ETIS).
201	C2.3. R3-I16	T	Nauji sporto IT sistemos taikomųjų programų moduliai	Turizmo ir sporto ministerijos (MINTS) ataskaita	Skaičius	0	3	II KETV.	2026	Į atnaujintą sporto informacinę sistemą (ISS) integruojami trys nauji taikomųjų programų moduliai: 1) suteikti tiesioginę prieigą prie sporto klubų, suteikiant teises įvesti duomenis (įskaitant sporto įrašus ir sportininkų sveikatos patikrinimo įrašus), į pagrindinius sporto informacinės sistemos registrus ir registrus 2) vietos ir regionų valdžios institucijų viešojo sporto poreikiams finansuoti; 3) rinkti duomenis apie sportą ir į sveikatą orientuotas fizines pratybas, įskaitant įrašų apie į sveikatą orientuotas fizines pratybas sukūrimą.
202	C2.3. R4	M	Investicijų į junglumą leidimų išdavimo proceso optimizavimas	Peržiūrėtos teisinės sistemos įsigaliojimas				II KETV.	2022	Peržiūrėta teisine sistema remiamas licencijavimo proceso optimizavimas ir sudaromos sąlygos elektroninių ryšių infrastruktūrą pateikti erdvės planuose. Naująja sistema siekiama mažinti administracinę naštą ir reguliavimo kliūtis, susijusias su itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G tinklus, kūrimu.
203	C2.3. R4-I1	M	Susitarimai dėl dotacijų, pasirašyti siekiant įgyvendinti projektus pagal Nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros sistemą (ONP)	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita				III KETVIRTIS	2023	Susitarimai dėl dotacijų 20 projektų pagal ONP pasirašomi atrankos proceso metu.
204	C2.3. R4-I1	M	Plačiajuosčio ryšio prieiga namų ūkiams baltosiose NKP vietovėse	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita				II KETV.	2026	Užbaigimo pažymėjimas, kad sukurta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, suteikianti bent 100 MBit/s (pagerinti iki 1 giga) plačiajuostį ryšį naudotojams parsisiųsdinti bent 40136 papildomų namų ūkių baltosiose NKP vietovėse.
205	C2.3. R4-I2	M	Pasirašytas dotacijos susitarimas pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybai	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita				1 KETV.	2023	Dotacijos susitarimo pasirašymas ir pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybos projekto įgyvendinimo pradžia
206	C2.3. R4-I2	T	Prieiga prie 5G ryšio	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita	Skaičius	0	14	II KETV.	2026	Kaimo ir retai apgyvendintoje vietovėje (kurioje vidutinis gyventojų skaičius yra mažesnis nei 20 km²) įrengiama 14 pasyvių ryšio stulpų. Sutartys sudaromos su operatoriais, parodant operatorių įsipareigojimą: I) 14 pasyviųjų ryšių stulpų įrengti aktyviąją įrangą, ii) aktyviąja įranga teikti 5G paslaugas iki 2026 m. pabaigos. Infrastruktūra, kuri bus statoma investuojant, valdoma tik nesiekiant pelno, siekiant užtikrinti, kad iš infrastruktūros nuomos gautos pajamos padengtų visas infrastruktūros eksploatavimo ir priežiūros išlaidas. Jei nuomos pajamos viršija sąnaudas, perviršis nukreipiamas į naujų infrastruktūros pajėgumų plėtrą ar statybą.

I.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija „Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registro sukūrimas“

Šios investicijos tikslas – sukurti Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registrą (Kroatija: Registar stanovništva, obitelji i kućanstva; nuo šiol: Sok), kuri teikia duomenis apie gyventojų, šeimų ir namų ūkių pajamas ir turtą.

Priemonę sudaro įstatymo, kuriuo įsteigiama SOK, įsigaliojimas.

I.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Metų

394

C2.3 R3-I17

Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registro (SOK) sukūrimo įstatymas

Įstatymo įsigaliojimas

IV KETV.

2025

Įsigaliojo Įstatymas dėl SOK įsteigimo. Įstatyme nustatyta, kad SOK:

I)suvienodinti procedūras ir apibrėžtis, naudojamas vertinant teises ir pareigas, priklausančias nuo asmenų, šeimų ar namų ūkių pajamų ar turto.

II)būti prijungti prie eTax sistemos.

J. 2.4 KOMPONENTAS. VALSTYBĖS TURTO VALDYMO GERINIMAS

Vyriausybei priklausė valstybės valdomos įmonės, sukuriančios apie 7 proc. visos ekonomikos pridėtinės vertės ir 4 proc. visų darbo vietų. Atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį Kroatijos ekonomikoje, pagerinus valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą ir toliau mažėjant valdžios sektoriaus turto portfeliui, bendras našumas gali labai padidėti.

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti ekonominį vystymąsi ir didinti bendrą valstybės valdomų įmonių efektyvumą taikant šias priemones:

-Toliau mažinti valstybės įmonių skaičių.

-Valstybės turto valdymo gerinimas.

-Pritaikyti nacionalinę įmonių valdymo reguliavimo sistemą prie tarptautinės geriausios praktikos, remiantis EBPO rekomendacijomis.

-Gerinti Kroatijos Respublikai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių ir centrinės valdžios įmonių, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso centrinei valdžiai, valdymą ir gerinti kompetentingų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimą.

-Žmogiškųjų gebėjimų stebėti valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą stiprinimas.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo gerinimo ir intensyvesnio valstybės valdomų įmonių ir negamybinio turto pardavimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4). Šiuo komponentu taip pat prisidedama prie įsipareigojimų po VKM II stiprinti valstybės įmonių valdymą.

J.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.4 R1 reforma. Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašo peržiūra

Šios reformos tikslas – racionalizuoti valstybės nuosavybę priimant naują nuosavybės politiką, nustatant strateginio turto kriterijus, atnaujinant Kroatijai ypač svarbių valstybės įmonių sąrašą ir paskelbiant paaiškinimą, kuriuo pagrindžiamas sprendimas palikti bendrovę šiame sąraše.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

C2.4 R2 reforma. Kroatijos Respublikai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių ir centrinės valdžios įmonių, kuriose jos turi daugumą akcijų, įmonių valdymo gerinimas.

Šios reformos tikslas – pagerinti valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą.

Reformą sudaro nuostata dėl naujos teisinės sistemos dėl valstybės valdomų įmonių įsigaliojimo, į kurią įtrauktos EBPO rekomendacijos, ir dėl nuosavybės politikos įsigaliojimo.

C2.4 R3 reforma. Žmogiškųjų gebėjimų stebėti valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą stiprinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti centrinės valdžios žmogiškuosius gebėjimus stebėti valstybės valdomų įmonių valdymą.

Reformą sudaro šakinių ministerijų ir centrinių koordinavimo padalinių mokymas įmonių valdymo veiklos srityje.

Reforma. Valstybės valdomų įmonių, kurios nėra ypač svarbios Kroatijai, skaičiaus mažinimas

Šios reformos tikslas – palengvinti Kroatijos pardavimą ir taip sumažinti valstybės valdomų įmonių, kurios nėra ypač svarbios Kroatijai, skaičių.

C2.4 R5 reforma. Valstybei priklausančio turto valdymo optimizavimas

Šios reformos tikslas – pagerinti valstybei priklausančio turto valdymą, jo komercializaciją ir grąžą iš jo.

Reformą sudaro administracinės IT sistemos ir valstybei priklausančio turto valdymo metodikos sukūrimas, kad būtų galima greičiau aktyvuoti nepanaudotą turtą.

J.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
207	C2.4. R1	M	Priimtas naujas Kroatijos Vyriausybės sprendimas dėl Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių	Peržiūrėto Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašo paskelbimas pagal nustatytus kriterijus				IV KETV.	2021	Vyriausybė priima ir paskelbia naują sprendimą, nustatantį naują Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašą. Sprendime paaiškinama, kodėl bendrovė paliekama šiame sąraše. Biržinės bendrovės, kurių viešasis interesas neįrodytas, perduodamos į restruktūrizavimo ir pardavimo centro (CERP) portfelį, siekiant turtą paversti pinigine verte. Tokiu būdu Kroatijos finansinio turto portfelis bus aiškiai atskirtas į ypač svarbią dalį, todėl jis ir toliau bus valstybės nuosavybė, o dalis, kuri Kroatijai nėra ypač svarbi, todėl bus išreikšta pinigine verte.
208	C2.4. R2	M	Nauja teisinė sistema dėl valstybės valdomų įmonių, apimanti EBPO rekomendacijas.	Nuostata dėl įstatymo dėl valstybės valdomų įmonių įsigaliojimo				1 KETV.	2024	Naujoji valstybės valdomų įmonių valdymo teisinė sistema apima nuostatas, kuriomis siekiama laikytis EBPO gairių dėl valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo, ir apima bent: I) Naujas įstatymas, kuriuo suderinamas Kroatijos valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reglamentas. Be to, šiame įstatyme numatoma įsteigti centrinį koordinavimo padalinį siekiant veiksmingiau įgyvendinti nuosavybinę politiką vidutinės trukmės laikotarpiu, t. y. horizontaliai koordinuoti kompetentingų institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių funkcijų vykdymą, veiklą. Šiuo įstatymu sustiprinama valdybos autonomija ir nepriklausomumas. Šiame įstatyme taip pat nustatoma, kad a) valstybė turi paskirti ir (arba) paskirti valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybos narius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai tapo laisva darbo vieta, ir b) kad šakinė ministerija, remdamasi centrinio koordinavimo padalinio rekomendacija, pasiūlo kandidatą vyriausybei. II) Vyriausybės sprendimas, kuriuo įsteigiamas centrinis nuosavybės koordinavimo subjektas, turintis tinkamus įgaliojimus ir išteklius, kurių reikia, kad jis galėtų veiksmingai atlikti koordinavimo funkciją. Subjektas parengia valstybės įmonių bendrojo valdymo standartus ir stebi, kaip laikomasi tų standartų, stebi valstybės įmonių veiklos rezultatus ir reguliariai teikia viešas ataskaitas.
442	C2.4. R2	M	Valstybės valdomų įmonių nuosavybės politika	Nuosavybės politikos įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2025	Įsigaliojo nuosavybės politika, kuria pagrindžiamas valstybės valdomų įmonių, kurių 100 % arba kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei nacionaliniu lygmeniu, nuosavybė ir nustatomas Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašo peržiūros procesas.
209	C2.4. R3	T	Šakinių ministerijų ir centrinių koordinavimo padalinių mokymas vykdant bendrojo valdymo veiklą		Skaičius	0	40	II KETV.	2026	Su SEO valdymu susiję mokymai rengiami ne mažiau kaip 40 asmenų.
210	C2.4. R4	T	90 valstybės valdomų įmonių, kurios Kroatijos Respublikai nėra ypač svarbios ir kurias valdo CERP, pardavimo realizavimas		Skaičius	0	90	IV KETV.	2024	Parduodama ne mažiau kaip 90 CERP valdomų valstybės valdomų įmonių, kurios nėra ypač svarbios Kroatijai.
211	C2.4. R4	T	20 valstybės valdomų įmonių, įtrauktų į CERP portfelį, pardavimo realizavimas.		Skaičius	0	20	II KETV.	2026	Papildomų 20 valstybės valdomų įmonių, kurios Kroatijai nėra ypač svarbios, pardavimas.
212	C2.4. R5	M	Sukurti IT sistemą ir metodiką, skirtą valstybės nuosavybės portfeliui mažinti ir greitesniam bei veiksmingam nepanaudoto valdžios sektoriaus turto panaudojimui;	Sukurta ir įdiegta IT sistema ir metodika				IV KETV.	2024	Turi būti baigta kurti IT sistema, skirta valstybės nuosavybės portfeliui administruoti ir valdyti. Parengti metodiką, pagal kurią būtų nustatytas veiksmingo visų formų turto, atsirandančio valdant Fizinio planavimo, statybos ir valstybinės nuosavybės ministeriją (MPGI), perleidimo valdymo būdas. IT sistema kartu su metodika sudaro sąlygas sumažinti valstybei priklausančio turto portfelį ir greičiau bei veiksmingai panaudoti nepanaudotą valstybės turtą. IT sistemoje sukuriamas elektroninis ryšys su kitų valdžios institucijų ir institucijų duomenų bazėmis, gerinant turimus tikslinės grupės valstybei priklausančio turto portfelio vidaus įrašus.
213	C2.4. R5	T	Valstybės nuosavybės komercializacijos, racionalizavimo ir aktyvavimo didinimas		Skaičius	0	4 500	II KETV.	2026	Sudaroma 4500 valstybei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių.

K. KOMPONENTAS. ATEITIES IŠŠŪKIAMS PRITAIKYTAS ŠIUOLAIKINIS TEISINGUMAS

Vienas iš pagrindinių Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų strateginių tikslų – sukurti veiksmingą ir efektyvią teisingumo sistemą, kuri prisidėtų prie ekonomikos vystymosi ir patenkintų piliečių lūkesčius toliau stiprinti teisinę valstybę. Komponentas apima vieną pagrindinę reformą, kuri padės sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir sutrumpinti teismo procesą.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl tolesnio poreikio sutrumpinti teismo proceso trukmę ir gerinti elektroninius ryšius teismuose (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Komponentas apima vieną reformą ir šešias investicijas.

K.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.5 R1 reforma. Teisingumo sistemos veiksmingumo didinimas siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą.

Šios priemonės tikslas – sukurti teisinę, organizacinę ir technologinę sistemą, kuri padėtų sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir sutrumpinti teismo proceso trukmę.

Reformą sudaro teisingumo srities teisės aktų sistemos pakeitimas, naujų teisėjų darbo bendrųjų kriterijų priėmimas ir organizaciniai pokyčiai.

C2.5 R1-I1 investicija „Teismų bylų valdymo sistemos (eSpis) tobulinimas“.

Investicijos tikslas – toliau tobulinti sistemą „eSpis“ (kartu su visais moduliais, visų pirma e. ryšiais, kad visos teismo procese dalyvaujančios šalys galėtų palaikyti elektroninį ryšį) ir pereiti prie centralizuotos aparatinės ir programinės įrangos sprendimo, kad ateityje būtų galima geriau ir pigiau atnaujinti sistemą ir užtikrinti jos plėtros tvarumą, taip pat sistemos eSpis stabilumą, veikimą ir saugumą.

Investicijos apima naujų funkcijų įtraukimą į sistemą „eSpis“, siekiant pagerinti teisingumo sistemos skaitmeninimą:

-Visiškas elektroninis dokumentų pristatymas e. piliečiams su naudotojo e. pašto dėžute ir informacija apie elektroninį pristatymą, kai dokumentai perduodami fiziškai;

-Geresnė naudotojų patirtis įgyvendinant veiksmų planą, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl techninių ir IT valdymo aspektų (rekomendacijos dėl administracinių ir veiklos procesų ir techninės rekomendacijos);

-Nauja integruota Bendro paslaugų centro (Valstybinė debesija) struktūra, kuria siekiama sumažinti sistemos kliūtis, padidinti stabilumą ir sudaryti sąlygas sąveikumui su kitomis sistemomis.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.5 R1–I2 investicija „Žemės registrų informacinės sistemos ir kadastro tobulinimas“.

Šios priemonės tikslas – padidinti žemės registro ir kadastro duomenų žemės duomenų bazėje (BZP) susietų duomenų kiekį ir kokybę.

Investicijas sudaro integruotų duomenų padidinimas nuo 3,86 % iki 60 %.

C2.5 R1-I3 investicija „Sukurti priemonių rinkinį, skirtą viešam teismo sprendimų skelbimui ir paieškai“.

Investicijos tikslas – sukurti sistemą, pagal kurią būtų skelbiami visi teismo sprendimai, automatiškai iš anksto anonimizuojant konkrečią programinę įrangą, ir kad jie būtų skelbiami viename viešai prieinamame portale su išsamiomis paieškos galimybėmis, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos C2.5 R1–I4. Zagrebo teisingumo aikštės projekto įgyvendinimas. Investicijos tikslas – modernizuoti fizinę infrastruktūrą įgyvendinant Zagrebo teisingumo aikštės projektą.

Investicijas sudaro 45 000 m² požeminio garažo statyba.

C2.5 R1-I5 investicija „Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas siekiant renovuoti pasenusius teisminių institucijų įrenginius“.

Investicijų tikslas – modernizuoti kai kurių Kroatijos teritorijoje esančių teisminių ir baudžiamųjų institucijų darbą ir padidinti jo veiksmingumą įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos. 20 teismų sistemos pastatų turi atitikti racionalaus energijos vartojimo ir šiluminės apsaugos standartus. Investicijos yra susijusios su vidutiniškai bent vidutinio masto renovacija, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, dėl kurios pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 30 proc.; arba bus pasiektas vidutiniškai bent 30 proc. mažesnis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Be to, prieiga prie pastatų turi būti pritaikyta neįgaliesiems. Šių investicijų atveju pirmenybė teikiama teisminių institucijų vietoms ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose Kroatijos dalyse.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.5 R1-I6 investicija „Teisingumo informacinei sistemai skirta stabili ir atspari IT infrastruktūra“.

Šių investicijų tikslas – pagerinti teisminių institucijų informacinių sistemų infrastruktūrą.

Investicijas sudaro atnaujinta tinklo infrastruktūra ir nauja tinklo įranga.

K.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
214	C2.5. R1	M	Valstybinės teismų tarybos (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybinės prokuratūros tarybos (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) suteiktos elektroninės priemonės ir tinkami administraciniai pajėgumai	Valstybinės teisėjų tarybos (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybinės prokuratūros tarybos (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) elektroninės priemonės ir tinkami administraciniai pajėgumai				1 KETV.	2022	Siekiant pagerinti abiejų tarybų darbo kokybę, Valstybinei teismų tarybai (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybinei prokurorų tarybai (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) turi veikti elektroninės priemonės ir tinkami administraciniai gebėjimai. Jų žmogiškieji ištekliai padidinami 50 %, palyginti su 2021 m. baziniu scenarijumi (įdarbinant bent 4 asmenis), ir įdiegiamas DSV ir DOV susiejimas su bendru žemės registru ir kadastro (ZIS) bei mokesčių administravimo informacine sistema, kad būtų sukurtas veiksmingas valstybės pareigūnų turto deklaracijų tikrinimo mechanizmas.
215	C2.5. R1	M	Priimti Bankroto įstatymo ir Vartotojų nemokumo įstatymo pakeitimai	Bankroto įstatymo ir Vartotojų bankroto įstatymo įsigaliojimas				II KETV.	2022	Bankroto įstatymo ir Vartotojų nemokumo įstatymo pakeitimai (paskelbimas Oficialiajame leidinyje), kuriais užtikrinamas didesnis nemokumo bylų veiksmingumas, gerinama nemokumo specialistų organizavimo ir skyrimo sistema ir paslaugų teikimo priežiūra, atgrasoma nuo galimo bylų skaičiaus didėjimo dėl COVID-19 pandemijos sąlygų ir iš dalies keičiamas Bankroto įstatymo 212 straipsnis, susijęs su vengimo procedūromis.
216	C2.5. R1	M	Priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai	Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų įsigaliojimas				II KETV.	2022	Baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai, kuriais leidžiama naudoti IRT baudžiamajame procese, įskaitant nuotolinių posėdžių įvedimą, galimybės duoti parodymus internete išplėtimą nusikaltimų aukoms, galimybę bendrauti su advokatais naudojantis saugiu vaizdo ryšiu ir pasirengimą kaltinamųjų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, teismo posėdžiams ir elektroninių ryšių įdiegimui.
217	C2.5. R1	T	Naujos mokymo programos, pradėtos vykdyti pagal teisininkų mokymo programą		Skaičius	0	6	1 KETV.	2023	Pagal Teisėjų akademijos teisėjų ir teisminių institucijų pareigūnų teisėjų mokymo programą užbaigiamos šešios naujos mokymo programos: –Įvairių įgūdžių (teismų pirmininkų valdymo ir valdymo įgūdžių, teismų administracijos vadovų ir teismų darbuotojų bendravimo įgūdžių – trijų programų) ugdymas. –Teisinės valstybės ir pagrindinių teisių propagavimas teikiant aukštos kokybės švietimą Kroatijos teisminėse institucijose. –Specializuotos nemokumo bylų teisėjų mokymo programos ir šeimos teisės teisėjų mokymo kursai.
218	C2.5. R1	M	Teisės aktų sistemos teisingumo srityje pakeitimų priėmimas nauju ne ginčo teisenos proceso įstatymu.	Įsigalioja Civilinio proceso kodekso, Administracinių ginčų įstatymo, Žemės registro įstatymo, Teismų įstatymo, Tyrimų teritorijos ir buveinės įstatymo, Notariato įstatymo ir naujojo ne ginčo teisenos proceso įstatymo pakeitimai.				II KETV.	2023	I) Civilinio proceso kodekso ir Administracinių ginčų įstatymo pakeitimai, kurie padeda sutrumpinti teismo procesą, paspartinti administracinių ginčų sprendimą, sumažinti bylų srautą ir išlaidas; II) naujuoju ne ginčo teisenos proceso įstatymu, kuriuo piliečiams sudaromos palankesnės sąlygos kreiptis į teismus, užtikrinama kokybiška ir skaidri teisių gynimas ir pašalinamas teisinis netikrumas; III) Notarų įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama modernizuoti notarų veiklą pasitelkiant IRT sprendimus; IV) Aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Žemės registro įstatymas dėl bylų elektroninio nagrinėjimo ir sudaromos sąlygos veiksmingiau perskirstyti bylas teismuose; V) Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Teismų įstatymas ir Teismų teritorijų ir būstinių įstatymas, pagal kurį leidžiama specializuoti teisėjus ir steigti specializuotus šeimos padalinius savivaldybių teismuose, siekiant užtikrinti veiksmingesnę labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, vaikų, teisminę apsaugą ir kuriuo peržiūrimos kompetencijos teikimo ir aiškinimo sąlygos, kurių svarbus aspektas bus privalomojo profesinio mokymo sistema. Teismų kompetencija spręsti statuso klausimus perduodama Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijai ir stiprinama priežiūros ir atskaitomybės sistema.
219	C2.5. R1	T	Įsteigti keturis tarpininkavimo centrus komerciniuose teismuose Zagrebe, Splite, Osijeke ir Rijekoje ir priimti Tarpininkavimo įstatymo pakeitimus.		Skaičius	0	4	II KETV.	2023	Tarpininkavimo įstatymo pakeitimai, kuriais toliau skatinamas savanoriškas tarpininkavimas ginčo bylose ir administraciniuose ginčuose, sutrumpinant bylos trukmę ir išlaidas. Zagrebe, Splite, Osijeke ir Rijekoje įsteigiami ir pradeda veikti keturi tarpininkavimo centrai, kuriuose tarpininkai mokomi ir vykdomos tarpininkavimo procedūros. Centrinis centras Zagrebe ir regioniniai centrai Splite, Osijeke ir Rijekoje yra toje pačioje vietoje kaip ir komerciniai teismai, Kroatijos Respublikos aukštasis komercinis teismas, ir šalims turi būti galima teikti reikiamą profesinę paramą.
220	C2.5. R1	M	Patvirtinti nauji teisėjų darbo pagrindų lyginamieji standartai ir įdiegta aktyvi teismo bylų valdymo priemonė	Priimti orientaciniai teisėjų darbo kriterijai, įdiegta aktyvaus bylų valdymo priemonė				III KETVIRTIS	2023	Orientaciniai teisėjų darbo kriterijai, pagal kuriuos numatoma spręsti daugiau bylų, kad būtų skatinama nagrinėti daugiau bylų, visų pirma senų bylų. Naudojant priemonę, skirtą aktyviam teismo bylų valdymui tam tikruose teismuose, įskaitant Zagrebo savivaldybės civilinį teismą, bus užtikrintas didesnis veiksmingumas (parengiami kontroliniai sąrašai, visų pirma ženklinimas, įsivertinimo priemonės, grindžiamos tarptautine teisminės kompetencijos sistema).
221	C2.5. R1	T	Bylinėjimosi ir komercinių bylų trukmės sutrumpinimas		Skaičius	655	455	II KETV.	2026	Palyginti su 2020 m.: Bylinėjimosi ir komercinių bylų nagrinėjimo trukmės sutrumpinimas, kaip apibrėžta ES teisingumo rezultatų suvestinės metodikoje, bent 200 dienų.
222	C2.5. R1	T	Bendro visų neišnagrinėtų bylų skaičiaus sumažinimas		Skaičius	464 770	395 000	II KETV.	2026	Palyginti su 2020 m.: Sumažinti visų neišnagrinėtų bylų skaičių 69770.
224	C2.5. R1-I1	M	Patobulinta sistema „eSpis“ su naujomis funkcijomis ir nauja architektūra, integruota į bendrų paslaugų centrą (CDU)	Siekiant paspartinti teisingumo sistemos skaitmeninimą, įgyvendinami nauji skaitmeniniai sprendimai, įskaitant atnaujintą sistemą „eSpis“ ir naują struktūrą, integruotą į CDU.				IV KETV.	2024	Siekiant pagerinti teisingumo sistemos skaitmeninimą, įdiegiamos naujos funkcijos: –Visiškas elektroninis dokumentų pristatymas e. piliečiams su naudotojo e. pašto dėžute ir informacija apie elektroninį pristatymą, kai dokumentai perduodami fiziškai, –Geresnė naudotojų patirtis įgyvendinant veiksmų planą, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl techninių aspektų ir IT valdymo (administracinių ir veiklos procesų rekomendacijos ir techniniaiprivalumai), –Nauja integruota Bendro paslaugų centro struktūra, kuria siekiama sumažinti sistemos kliūtis, padidinti stabilumą ir sudaryti sąlygas sąveikumui su kitomis sistemomis.
225	C2.5. R1-I2	T	Integruota 60 % žemės registravimo ir kadastrinių duomenų		% (procentinė dalis)	3,86	60	II KETV.	2026	Rangovo pateikta galutinė ataskaita, kurioje pateiktas kadastro savivaldybių sąrašas, nurodant kadastro sklypų procentinę dalį kiekvienos kadastro savivaldybės žemės duomenų bazėje (BZP), kurioje patvirtinama, kad buvo įtraukta 60 proc. žemės registravimo ir kadastro duomenų. Ataskaitoje taip pat patvirtinama, kad sukurtas dirbtiniu intelektu pagrįstas programinės įrangos modulis (virtualus asistentas).
226	C2.5. R1-I3	M	Visi nauji pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai, kuriais užbaigiamas procesas, nuasmeninami ir skelbiami portale.	Veikia viešo teismo sprendimų skelbimo ir paieškos sistema.				IV KETV.	2024	Naujos funkcijos apima visų pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimų skelbimą internete su išsamiomis paieškos galimybėmis ir automatinio anoniminimo metodais, atitinkančiais asmens duomenų apsaugos taisykles.
227	C2.5. R1–I4	T	Garažo zonos, skirtos teisingumo aikštelei Zagrebe, statyba		Skaičius (brutto m²)	0	45 000	II KETV.	2026	Turi būti pastatytas 45 000 m² ploto garažas, kaip matyti iš: 1. prižiūrinčio inžinieriaus parengta pastato statybos būklės ataskaita, įrodanti, kad pastatas buvo pastatytas. 2.Geodezinis pastatyto pastato tyrimas 3.Energinio naudingumo kortelės kūrimas Investicijos susijusios su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei beveik nulinės energijos pastatas, statyba.
228	C2.5. R1-I5	T	Naujai renovuoti teismo pastatai, atitinkantys techninį reglamentą dėl racionalaus energijos vartojimo ir šiluminės apsaugos pastatuose		Skaičius	0	20	II KETV.	2024	Užbaigiama 20 teismo pastatų renovacija. Naujai renovuoti pastatai turi atitikti racionalaus energijos vartojimo ir šiluminės apsaugos standartus. Investicijos yra susijusios su vidutiniškai bent vidutinio masto renovacija, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, dėl kurios pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 30 proc.; arba turi vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu ŠESD kiekiu. Be to, prieiga prie pastatų turi būti pritaikyta neįgaliesiems, o šis pritaikymas turi būti atliekamas kartu su atitiktimi priešgaisrinės ir techninės apsaugos standartams ir funkciniam patalpų projektavimui. Šiame investicijų cikle pirmenybė teikiama teisminių institucijų vietoms ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose Kroatijos dalyse.
229	C2.5. R1-I6	M	Visi pirmosios instancijos teismai turi įrangą ir atitinka nuotolinio bylos nagrinėjimo sąlygas.	Rengti nuotolinius posėdžius visuose pirmosios instancijos teismuose				IV KETV.	2022	Taikomos išankstinės sąlygos, numatytos nuotoliniams posėdžiams visuose pirmosios instancijos teismuose.
230	C2.5. R1-I6	M	Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros atnaujinimas teisminėse institucijose	Tinklo įrangos ir tinklo infrastruktūros pristatymo įrodymas/sertifikatas				IV KETV.	2025	Pateikiamas tinklo įrangos ir modernizuotos tinklo infrastruktūros pristatymo įrodymas/sertifikatas.

K.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijos C2.5 R1–I7. Zagrebo teisingumo aikštės projekto įgyvendinimas

Investicijos tikslas – modernizuoti fizinę infrastruktūrą įgyvendinant teisingumo aikštės projektą.

Investicijas sudaro 26 000 m² pastato statyba.

K.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Metų

443

C2.5. R1-I7

Naujai pastatytas pastatas teisingumo aikštėje Zagrebe

Skaičius (brutto m²)

26 000

II KETV.

2026

Zagrebo teisingumo aikštėje statomas 26 000 m² pastatas, kaip matyti iš:
1. prižiūrinčio inžinieriaus parengta pastato statybos būklės ataskaita, įrodanti, kad pastatas buvo pastatytas.
2.Geodezinis pastatyto pastato tyrimas
3.Energinio naudingumo kortelės kūrimas

Investicijos susijusios su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei beveik nulinės energijos pastatas, statyba.

L. 2.6 KOMPONENTAS. KORUPCIJOS PREVENCIJA IR KOVA SU JA

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – stiprinti korupcijos prevencijos ir sankcijų už ją sistemą taikant priemones, kuriomis i) didinamas valdžios institucijų veiksmingumas, nuoseklumas ir atvirumas kovojant su korupcija, ii) gerinamas Įstatymo dėl teisės gauti informaciją įgyvendinimas, iii) gerinamas vietos ir regionų valdžios vienetų įmonių, kuriose dauguma nuosavybės teisių, valdymas ir iv) stiprinami teisminiai teisių gynimo pajėgumai viešųjų pirkimų procedūrose.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl tolesnio poreikio stiprinti korupcijos prevencijos ir sankcijų už ją sistemą, kad būtų užtikrintas teisėtas, skaidrus ir veiksmingas viešųjų lėšų naudojimas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

L.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.6 R1 reforma. Valdžios institucijų veiksmingumo, nuoseklumo ir atvirumo didinimas kovojant su korupcija pasitelkiant skaitmeninimą, didinant skaidrumą ir gerinant koordinavimą.

Šios priemonės tikslas – pagerinti institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant nacionalinės kovos su korupcija politikos dokumentus, koordinavimą ir bendradarbiavimą.

Reformą sudaro interesų konfliktų prevencijos ir asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos teisės aktų sistemos pakeitimai ir nauja 2021–2030 m. kovos su korupcija strategija.

C2.6 R1-I1 investicija. plačiosios visuomenės įtraukimas į kovą su korupcija didinant visuomenės informuotumą apie korupcijos žalą

Šių investicijų tikslas – didinti plačiosios visuomenės, pareigūnų ir viešojo administravimo pareigūnų informuotumą apie korupcijos žalingumą.

Šias investicijas sudaro nacionalinės kovos su korupcija informacinės kampanijos poveikio vertinimo ataskaitos paskelbimas.

C2.6 R1-I2 investicija „Valstybės tarnautojų etikos sistemos skaitmeninimas“.

Investicijos apima elektroninės etikos infrastruktūros valdymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą, siekiant modernizuoti ir pagerinti etikos komisarų, Etikos komisijos ir Etikos ir tarnybinės etikos tarnybos pareigūnų darbą.

Investicija turi būti visiškai įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.6 R1-I3 investicija „Valstybės pareigūnų turto deklaravimo IT sistemos tobulinimas“.

Investicijos tikslas – toliau stiprinti pareigūnų nuosavybės deklaracijų teikimo ir tvarkymo procedūrą automatizuojant kai kuriuos esamos IT sistemos procesus, skirtus pareigūno turto ataskaitai pateikti.

Investicija baigiama ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.6 R1-I4 investicija. Veiksmingumo kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu rėmimas

Šių investicijų tikslas – didinti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu veiksmingumą.

Investicijas sudaro PNUSKOK biurų Zagrebo ir Splito renovacija ir nauja įranga keturiems regioniniams policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PNUSKOK) centrams.

C2.6 R2 reforma. Teisės gauti informaciją įstatymo įgyvendinimo gerinimas

Įstatymas dėl teisės susipažinti su informacija yra pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti Konstitucijoje garantuojamą piliečių teisę susipažinti su valdžios institucijų turima informacija, kad būtų užtikrintas vyriausybės skaidrumas ir atvirumas ir kovojama su korupcija. Reforma apima išsamų įstatymo ir jo poveikio naudojimuisi teise į informaciją tiek naudotojų, tiek valdžios institucijų požiūriu, vertinimą, po kurio priimami Įstatymo dėl teisės susipažinti su duomenimis pakeitimai, kad būtų atsižvelgta į vertinimo rekomendaciją.

Reforma baigiama iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.6 R3 reforma. Vietos ir regionų valdžios subjektams priklausančių įmonių valdymo gerinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti vietos valdžios įmonių veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Šią reformą sudaro EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo įmonėse, kurių dauguma priklauso vietos ir regionų valdžios vienetams, įgyvendinimo vadovo parengimas, 2021–2022 m. kovos su korupcija programos poveikio vietos ir regionų valdžios vienetų įmonėms, kurioms priklauso dauguma, vertinimas ir mokymai.

C2.6 R4 reforma. Teisminių teisių gynimo pajėgumų stiprinimas vykdant viešųjų pirkimų procedūras

Reformos tikslas – stiprinti teisminę apsaugą viešųjų pirkimų procedūrose rengiant mokymo seminarus teisėjams, kurie, kaip tikimasi, pagerins jų žinias ir informuotumą apie korupcijos rizikos valdymą ir teisminį teisių gynimą viešųjų pirkimų procedūrose. Praktinius seminarus rengia Teismų akademija, kurie yra teismų pareigūnų profesinio tobulėjimo visą gyvenimą dalis.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

L.2 PUNKTAS. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
231	C2.6. R1	M	Naujos 2021–2030 m. kovos su korupcija strategijos priėmimas	Parlamento priimta ir Oficialiajame leidinyje paskelbta nauja 2021–2030 m. kovos su korupcija strategija				III KETVIRTIS	2021	Į strategiją įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama valdyti korupcijos riziką prioritetinėse srityse ir pasiekti šiuos penkis tikslus: •Stiprinti institucinę ir norminę kovos su korupcija sistemą. •Didinti valdžios institucijų darbo skaidrumą ir atvirumą. •Sąžiningumo ir interesų konfliktų valdymo sistemų stiprinimas. •Stiprinti kovos su korupcija potencialą viešųjų pirkimų sistemoje. •Didinti visuomenės informuotumą apie korupcijos žalingumą, būtinybę pranešti apie pažeidimus ir didinti skaidrumą.
232	C2.6. R1	M	Naujo Interesų konfliktų prevencijos įstatymo priėmimas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Interesų konfliktų prevencijos įstatymas, įsigaliojimas				IV KETV.	2021	Interesų konfliktų prevencijos įstatymas iš dalies keičiamas siekiant i) išplėsti įstatymo taikymo sritį įtraukiant adresatus, įskaitant vietos ir regionų valdžios vienetams priklausančias bendroves ir tokioms bendrovėms priklausančias bendroves, ii) įpareigoti tam tikrų kategorijų įstatymo adresatus kasmet pildyti turto deklaracijas ir teikti deklaracijas per nustatytus terminus, iii) pašalinti bet kokį galimą interesų konfliktą, iv) reglamentuoti galimybę geriau nustatyti sankcijas už pažeidimus, įtraukiant proporcingumo principą į teisės aktus, reglamentuoti kai kuriuos veiklos pertraukos laikotarpio aspektus, įskaitant Interesų konfliktų sprendimo komiteto pasiūlymus, kaip praktiškai patobulinti teisę, ir v) suteikti teisinį pagrindą parengti pavyzdinį etikos kodeksą, skirtą vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančių organų nariams, už kurio priėmimą, įgyvendinimą ir priežiūrą būtų atsakingi atstovaujamieji organai.
233	C2.6. R1	M	Įstatymo dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos pakeitimų priėmimas	Įstatymo dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos pakeitimų įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Įstatymas dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos iš dalies keičiamas siekiant i) patobulinti įstatymo nuostatas, ii) paaiškinti sąvoką „konfidencialus asmuo“ ir iii) priimti nuostatas dėl gauto registracijos liudijimo įteikimo.
234	C2.6. R1	M	Parlamento narių etikos kodekso ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekso priėmimas	Priimto parlamento narių etikos kodekso ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekso įsigaliojimas				IV KETV.	2023	Parlamento narių ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekse bus pateiktos gairės dėl interesų konfliktų ir kitų tarnybinės etikos klausimų.
235	C2.6. R1	T	Padidinti teisingumo sistemos kovos su korupcija įstaigų darbuotojų biudžetą.		% (procentinė dalis)	100	110	II KETV.	2024	Darbuotojų biudžetą padidinti 10 proc., palyginti su 2020 m. (įskaitant įdarbinimą ir judumą teismų sistemoje).
236	C2.6. R1	T	Padidinti biudžetą, skirtą teisminėms institucijoms įsigyti IT priemonių ir įrangos korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui tirti		% (procentinė dalis)	100	120	II KETV.	2024	Palyginti su 2020 m., 20 proc. padidinti kompiuterinių paslaugų ir IT įrangos, skirtos kovos su korupcija institucijoms teismų sistemoje, biudžetą.
237	C2.6. R1	M	IT platformos, skirtos nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimui stebėti, sukūrimas	IT platforma internete ir prieinama				IV KETV.	2025	Sukurti IT platformą, skirtą stebėti įvairias korupcijos prevencijos sritis: 1) informatorių apsauga, 2) teisė susipažinti su informacija, 3) lobistinė veikla, 4) interesų konfliktas, 5) nacionalinių valdžios institucijų koordinavimas rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalinių strateginių ir įgyvendinimo dokumentų įgyvendinimą, 6) valstybės valdomų įmonių ir vietos valdžios ir regioninės valdžios vienetams priklausančių įmonių sąrašų atnaujinimas ir skelbimas, 7) ataskaitų teikimas Ombudsmeno tarnybai,
238	C2.6. R1	T	Sumažinti vidutinę teismo bylų dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylų trukmę		Skaičius	999	799	IV KETV.	2024	Vidutinė teismo bylų dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo trukmė sutrumpinta 200 dienų, palyginti su 2021 m. 1 ketv. (999 dienos).
239	C2.6. R1-I1	M	Nacionalinės kovos su korupcija informacinės kampanijos poveikio vertinimas	Poveikio vertinimo ataskaitos paskelbimas				II KETV.	2025	Poveikio vertinimo ataskaita skelbiama. Joje pateikiamos rekomendacijos dėl nacionalinės žiniasklaidos kampanijos prieš korupciją poveikio vertinimo.
240	C2.6. R1-I2	M	Informacinės sistemos, skirtos valstybės tarnautojų etinei infrastruktūrai valdyti, sukūrimas	Informacinė sistema yra visiškai išplėtota ir pradėta naudoti				IV KETV.	2024	Siekiant modernizuoti ir pagerinti Etikos komisarų, Etikos komisijos ir Etikos ir sąžiningumo tarnybos pareigūnų darbą, kuriama ir pradedama naudoti elektroninė etikos infrastruktūros valdymo sistema, apimanti funkcijas, skirtas bent šių kategorijų skundams nagrinėti: – Skundai dėl to, kaip pareigūnai elgiasi su piliečiais – Skundai dėl elgesio viešuose pasirodymuose. – Skundai dėl materialinės ar kitokios naudos gavimo. – Skundai dėl interesų konfliktų. – Valstybės tarnautojų skundai dėl kitų valstybės tarnautojų, be kita ko, dėl vadovų elgesio.
241	C2.6. R1-I3	M	Patobulintos valstybės pareigūnų ir teismų pareigūnų turto deklaravimo informacinės sistemos	Informacinės sistemos buvo modernizuotos ir įdiegtos				II KETV.	2024	Dabartinė pareigūnų turto ataskaitų teikimo sistema turi būti patobulinta leidžiant automatiškai pildyti duomenis iš turimų viešųjų šaltinių ir pagerinant išankstines sąlygas valstybės pareigūnų ir teismo pareigūnų turto ataskaitoje pateiktai informacijai patikrinti.
242	C2.6. R1–I4	T	Policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PN USKOK) 4 regioninių centrų modernizavimas		Skaičius	0	4	II KETV.	2025	Inžinieriausataskaitos ir ataskaitos apie energinės renovacijos efektyvumą pateikiamos regioniniams PN USKOK centrams Zagrebe ir Splite. Naujos IT įrangos, pavyzdžiui, programinės įrangos priemonių ir skaitmeninių įrodymų saugojimo serverių naudojimo, pristatymo sertifikatai pateikiami visiems keturiems regioniniams centrams.
243	C2.6. R2	M	Įstatymo dėl teisės susipažinti su informacija poveikio vertinimas	Teisės susipažinti su informacija akto vertinimo ataskaitos paskelbimas				IV KETV.	2023	Paskelbtas tyrimas su rekomendacijomis dėl Įstatymo dėl teisės susipažinti su informacija poveikio ir jo poveikio konstituciniu požiūriu užtikrinamam veiklos segmentui naudotojų ir valdžios institucijų požiūriu. Į rekomendacijas bus atsižvelgta ateityje iš dalies keičiant Įstatymą dėl teisės susipažinti su duomenimis.
244	C2.6. R3	M	EBPO įmonių valdymo rekomendacijų dėl vietos ir regioninių vienetų kontrolinio akcijų paketo taikymas	EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo vietos ir regioniniuose vienetuose, kuriuose yra dauguma akcijų, taikymo vadovo paskelbimas				1 KETV.	2024	Paskelbtas vadovas dėl: –EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo, kai vietos ir regionų valdžios institucijos valdo kontrolinį akcijų paketą, taikymas. –Įdiegti ir įgyvendinti atitikties užtikrinimo funkciją visuose teisės subjektuose, privalančiuose ją įsteigti. Svarbu įgyvendinti kovos su korupcija politiką, nustatyti etikos kodeksą ir geriau nustatytą atitikties užtikrinimo funkciją, siekiant patvirtinti, kad įmonė atidžiai įgyvendina neetiško elgesio prevenciją, taip pat organizacinę kultūrą, kuria skatinamas etiškas elgesys ir atitiktis.
245	C2.6. R3	M	2021–2022 m. kovos su korupcija programos įgyvendinimo poveikio vietos valdžios ir regioninės valdžios vienetų įmonėms, kurioms priklauso dauguma nuosavybės teisių, vertinimas	Poveikio vertinimo ataskaitos paskelbimas				II KETV.	2026	Įgyvendinimo poveikio ataskaita skelbiama.Ataskaita parengta metodika suteikia galimybę įvertinti kovos su korupcija programos įgyvendinimo poveikį vietos ir regionų valdžios vienetams priklausančioms įmonėms ir tokių būsimų dokumentų poveikį. Rengiami 5 mokymai įmonių, kurių dauguma priklauso vietos ir regioniniams savivaldos vienetams, atstovams apie EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo įmonėse, kurių dauguma priklauso vietos ir regioniniams padaliniams, įgyvendinimo vadovo taikymą ir sąžiningumo stiprinimo bei kovos su korupcija svarbą. Surengiamos 3 apskritojo stalo diskusijos ir 1 konferencija dėl įmonių valdymo vietos ir regionų valdžios subjektams priklausančiose bendrovėse.
246	C2.6. R4	T	Teisėjų mokymas korupcijos rizikos valdymo viešųjų pirkimų srityje ir teisminės apsaugos viešųjų pirkimų procedūrose klausimais		Skaičius	0	20	II KETV.	2024	20 Kroatijos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų mokomi korupcijos rizikos valdymo viešųjų pirkimų srityje ir teisminio teisių gynimo viešųjų pirkimų procedūrose klausimais. Tuo tikslu Teismų akademija organizuoja du praktinius seminarus, kurie yra teismų pareigūnų profesinio tobulėjimo visą gyvenimą dalis – klasikinis ir (arba) reguliarus mokymas ir nuotolinis mokymasis, priklausomai nuo aplinkybių, siekiant toliau stiprinti teisminę apsaugą viešųjų pirkimų procedūrose.

M. KOMPONENTAS. FISKALINĖS SISTEMOS STIPRINIMAS

Šiuo komponentu siekiama toliau stiprinti fiskalinę sistemą ir fiskalinę drausmę priimant naująjį Biudžeto aktą, kad būtų pagerinti biudžeto procesai, pagerinta finansinė atskaitomybė ir sukurtas makroekonominės prognozės modelis.

Fiskalinės sistemos stiprinimas yra vienas iš pagrindinių elementų gerinant viešųjų finansų tvarumą, o tai savo ruožtu prisideda prie makroekonominio stabilumo ir sudaro prielaidas potencialiam augimo tempui didinti, taip pat ekonomikos atsigavimui ir atsparumui didinti.

Šiuo komponentu atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl fiskalinės sistemos stiprinimo (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija) ir fiskalinės politikos, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę, vykdymo (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).

M.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.7 R1 reforma. Fiskalinio planavimo gerinimas ir ataskaitų teikimasg

Šios reformos tikslas – iš dalies pakeisti Biudžeto įstatymą, kad būtų patobulinti biudžeto procesai ir susiję biudžeto dokumentai, taip pat finansinė atskaitomybė, taip užtikrinant veiksmingos ir tvarios viešųjų finansų valdymo sistemos plėtojimą.

Reforma apima:

-Naujo Biudžeto įstatymo rengimas ir priėmimas.

-Užtikrinti visišką Fiskalinės politikos komisijos funkcionalumą, paskiriant naują pirmininką remiantis viešu kvietimu.

Reforma baigiama iki 2022 m. kovo 31 d.

C2.7 R2 reforma. Kroatijos ekonomikos struktūrinio makroekonominio modelio plėtojimas

Reformos tikslas – sukurti Kroatijos ekonomikos struktūrinį makroekonominį modelį, kuris būtų tinkamas vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, ekonominės politikos poveikiui imituoti ir sukrėtimų poveikio vertinimams imituoti, ir galiausiai sustiprinti Finansų ministerijos gebėjimą rengti biudžeto prognozes.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

M.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
247	C2.7. R1	M	Fiskalinės sistemos stiprinimas priimant Biudžeto įstatymą, kad būtų pagerinti biudžeto procesai	Naujojo Biudžeto įstatymo įsigaliojimas				IV KETV.	2021	Naujajame Biudžeto įstatyme nustatomas valstybės biudžeto rengimo, priėmimo ir vykdymo procesas ir pagrindiniai dokumentai, vietos ir regionų valdžios institucijų ir nebiudžetinių naudotojų biudžetas, vietos ir regionų valdžios vienetų skolinimosi sistema, nuosavų ir paskirtųjų pajamų naudojimo stebėsena, būsimų išlaidų, įskaitant daugiamečius įsipareigojimus, prognozavimas ir kontrolė, taip pat daugiau lankstumo įgyvendinant ES projektus ir užtikrinant, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 2011/85/ES, siekiant sukurti veiksmingesnę finansinių ir statistinių ataskaitų teikimo sistemą.
248	C2.7. R1	M	Užtikrinti visapusišką Fiskalinės politikos komisijos funkcionalumą.	Parlamento skiriamas naujas Fiskalinės politikos komisijos pirmininkas				IV KETV.	2021	Paskiriant naują Fiskalinės politikos komisijos pirmininką užtikrinamas visapusiškas Komisijos funkcionalumas ir Fiskalinės atskaitomybės akto (OG 111/2018) įgyvendinimas.
249	C2.7. R2	M	Kroatijos ekonomikos struktūrinio makroekonominio modelio kūrimas vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, biudžeto planavimas ir ekonominės politikos analizė	Visapusiškai veikiančio Kroatijos ekonomikos struktūrinės makroekonominės projekcijos modelio kūrimas ir panaudojimas rengiant prognozes, kuriomis grindžiamas metinis biudžetas.				III KETVIRTIS	2022	Kroatijos ekonomikos struktūrinis makroekonominis modelis rengiamas vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, ekonominės politikos ir sukrėtimų poveikiui imituoti ir galiausiai stiprinti Finansų ministerijos gebėjimą rengti biudžeto prognozes. Pradinis modelis parengiamas iki 2021 m. pabaigos ir pradeda veikti visu pajėgumu iki 2022 m. vidurio, kad būtų galima parengti 2023 m. biudžeto projekcijas. Modelio rezultatai naudojami rengiant biudžeto dokumentus, gerinant vidutinės trukmės biudžeto prognozių kokybę, taigi ir viešųjų finansų tvarumą.

N. 2.8 KOMPONENTAS. KOVOS SU PINIGŲ PLOVIMU SISTEMOS STIPRINIMAS

Šio komponento tikslas – stiprinti Kroatijos valdžios institucijų (priežiūros institucijų, Kovos su pinigų plovimu tarnybos, teisėsaugos institucijų) gebėjimus kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, gerinti jų koordinavimą ir bendradarbiavimą ir toliau didinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų informuotumą.

Ši reforma atitinka Kroatijos dalyvavimo II Europos valiutų kurso mechanizme (VKM II) veiksmų planą.

N.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.8 R1 reforma. Informuotumo apie būtinybę užkirsti kelią pinigų plovimui didinimas

Šios reformos tikslas – išlaikyti finansų sistemos veiksmingumą laikantis tarptautinių standartų ir kartu užkirsti kelią neteisėtiems finansiniams srautams didinant visų institucijų ir institucijų, atsakingų už kovos su pinigų plovimu priemonių įgyvendinimą, informuotumą, sukuriant reguliaraus mokymo sistemą.

C2.8 R2 reforma. Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo stiprinimas

Šios reformos tikslas – stiprinti Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą gerinant keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje.

C2.8 R3 reforma. Visiškas nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas

Bendras šios reformos tikslas – įgyvendinti Vyriausybės priimtą veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti riziką, nustatytą Kroatijos nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime. Veiksmų plane numatytos priemonės, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama stiprinti Kovos su pinigų plovimu tarnybos, Finansų inspekcijos ir priežiūros institucijų administracinius gebėjimus, didinti priežiūros veiklos skaičių, gerinti IT infrastruktūrą ir rengti mokymus visų įpareigotųjų subjektų pareigūnams, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir administracinius gebėjimus.

C2.8 R4 reforma. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros stiprinimas remiantis rizikos vertinimu Kroatijos finansų sektoriuje

Bendras šios reformos tikslas – pagerinti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmo finansavimu Kroatijoje sistemą ir stiprinti institucinius bei administracinius gebėjimus įgyvendinant techninės paramos priemonės (TPP) projektą dėl rizika grindžiamo požiūrio į kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kūrimo.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

N.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
250	C2.8. R1	M	Visų atsakingų šalių informuotumo didinimas rengiant reguliarius mokymus	Įdiegta darbuotojų, kurie privalo teikti ataskaitas apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, tęstinio mokymo sistema				IV KETV.	2020	Priežiūros įstaigų ir Kovos su pinigų plovimu tarnybos tęstinio mokymo sistemą, skirtą visų ataskaitas teikiančių įstaigų ir institucijų darbuotojams, įskaitant kovos su pinigų plovimu atitikties užtikrinimo pareigūnus ir kredito įstaigų vadovybę. Sistemoje numatytomis švietimo iniciatyvomis daugiausia dėmesio skiriama informuotumo apie rizika grindžiamą požiūrį į deramo klientų tikrinimo priemonių taikymą ir pareigai pranešti apie įtartiną veiklą didinimui. Pagal šią sistemą priežiūros įstaigos ir Kovos su pinigų plovimu tarnyba reguliariai teikia įstaigoms ir institucijoms naujausią informaciją apie pinigų plovimo pokyčius.
251	C2.8. R2	M	Tolesnis Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas	Kovos su pinigų plovimu tarnyba ir priežiūros institucijos pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo susitarimą dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo.				IV KETV.	2020	Atnaujintas Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimas dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo, kuris apima: I) keitimąsi priežiūros procedūroms reikalingais duomenimis ir informacija, II) keitimąsi informacija apie pažeidimus, nustatytus pranešimus teikiančiuose subjektuose, III) keitimąsi informacija apie naujausias Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų nustatytas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tipologijas, IV) suintensyvėjusios priežiūros veiklos, grindžiamos nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, ir keitimasis statistiniais duomenimis nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ir sistemos pastangų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir nustatymo srityje veiksmingumo vertinimo tikslais.
252	C2.8. R2	T	Stiprinti priežiūrą rengiant reguliarius Tarpinstitucinės darbo grupės priežiūros klausimais posėdžius		Skaičius	0	12	IV KETV.	2024	Siekiant suderinti priežiūros praktiką, pagerinti priežiūros institucijų keitimąsi patirtimi ir žiniomis ir keistis informacija, nuo 2020 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos Tarpinstitucinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros darbo grupė (MIRS) surengia bent 12 posėdžių. Tarpinstitucinė priežiūros darbo grupė stiprina visų priežiūros institucijų, atsakingų už Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu akto priemonių ir veiksmų įgyvendinimo priežiūrą, bendradarbiavimą. Visų pirma Tarpinstitucinė priežiūros darbo grupė stebi: I) veiksmingas keitimasis statistiniais duomenimis apie vykdomą priežiūrą, ii) keitimasis priežiūros patirtimi (geriausia praktika), iii) keitimasis informacija apie taikant įstatymą nustatytus pažeidimus, iv) priežiūros veiklos stiprinimas ir koordinavimas ir v) keitimasis informacija apie priežiūros planus.
253	C2.8. R3	M	Remiantis atnaujintu nacionaliniu rizikos vertinimu, visiškai įgyvendinti naują nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų planą.	Baigti įgyvendinti naują veiksmų planą nustatytai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai mažinti toliau stiprinant bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija				IV KETV.	2021	Remiantis nacionaliniu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu Kroatijos Respublikoje, iki 2021 m. gruodžio 31 d. visiškai įgyvendinamas nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų planas. Veiksmų plane nurodomos nustatytos rizikos mažinimo priemonės, viešoji teisė ir kitos įstaigos, turėtojų paskirtos atskiroms priemonėms įgyvendinti, taip pat priemonių įgyvendinimo terminas. Plane atsižvelgiama į priežiūros institucijų (Kroatijos nacionalinio banko, finansų inspekcijos, Kroatijos finansinių paslaugų priežiūros agentūros), Kovos su pinigų plovimu tarnybos, Kroatijos Respublikos valstybinės prokuratūros ir juridinių įpareigotųjų subjektų (bankų ir kitų) nustatytą riziką. Ji toliau stiprina visų atsakingų institucijų ir institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.
254	C2.8. R4	M	Finansų sektoriaus priežiūros stiprinimas remiantis rizikos vertinimu kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje	Siekiant veiksmingai sumažinti nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, visapusiškai įgyvendinti patobulintas rizika grindžiamos priežiūros procedūras ir metodikas, parengtas pagal techninės paramos priemonės (TPP) projektą „Rizika grindžiama kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūra Kroatijos finansų sektoriuje“.				IV KETV.	2023	Valdžios institucijos imasi priemonių, prireikus priimdamos teisės aktus, kad sustiprintų finansų sektoriaus priežiūrą, remdamosi Kroatijos nacionalinio banko ir Kroatijos finansinių paslaugų priežiūros agentūros atliktu rizikos vertinimu ir taikydamos rizika grindžiamą požiūrį, parengtą atsižvelgiant į techninės pagalbos, teikiamos pagal techninės paramos priemonę, rezultatus. Veiksmais stiprinami instituciniai ir administraciniai gebėjimai ir padedama didinti visos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prevencijos sistemos Kroatijoje veiksmingumą ir galiausiai gerinti bendrą kovos su pinigų plovimu sistemą Kroatijoje.

O. 2.9 KOMPONENTAS: VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS STIPRINIMAS

Siekiant sustiprinti viešųjų pirkimų sistemą ir ją suderinti su ES geriausia patirtimi, šis Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima priemones, kuriomis siekiama tobulinti viešųjų pirkimų mokymo sistemą, stiprinti peržiūros sistemą nustatant privalomus e. apeliacinius skundus ir skatinti naudoti novatoriškus viešuosius pirkimus. Sustiprinta viešųjų pirkimų sistema, inter alia, prisideda prie kovos su korupcija ir padeda geriau įsisavinti ES lėšas, nes tikimasi, kad dėl to pagerės verslo aplinka, padidės privačios investicijos, našumas ir bus kuriamos naujos darbo vietos.

Šį komponentą sudaro trys reformos ir viena investicija, kuria siekiama didinti Kroatijos viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą ir veiksmingumą. Jais taip pat prisidedama prie geresnės korupcijos prevencijos, visų pirma vietos lygmeniu (2019 m. ŠSR), ir didinamas Kroatijos viešojo administravimo pajėgumas ir veiksmingumas (2020 m. ŠSR).

O.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.9 R1 reforma. Nepertraukiamas mokymas viešųjų pirkimų srityje

Reformos tikslas – tobulinti viešųjų pirkimų mokymo sistemą kuriant naujas priemones, skirtas teorinėms ir praktinėms žinioms, profesiniams įgūdžiams ir kompetencijoms įgyti, kad visais lygmenimis būtų galima ekonomiškai efektyviai, veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti viešųjų pirkimų procedūras. Ji grindžiama visapusišku požiūriu į suinteresuotųjų subjektų konkurencingumo stiprinimą viešųjų pirkimų sistemoje, integruojant darbo krūvio analizės rezultatus į C2.9.R1-I1 investavimo veiksmą. Visų pirma analizėje nustatomi tęstinio ir planuojamo pagrindinių viešųjų pirkimų darbuotojų mokymo poreikiai, remiantis kompetencijos matrica, kurioje apibrėžiama 30 kompetencijų ir įgūdžių.

Be to, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kroatijos mokymo sistemoje turi būti įdiegta Europos viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos sistema „ProcurCompEU“, kuri yra viešųjų pirkimų specialistams skirta bendra orientacinė sistema. Pirma, fizinių asmenų atveju sistema palengvina asmens ir profesinės kompetencijos nustatymą ir formavimą. Antra, perkantieji subjektai ja naudojasi vertindami ir didindami savo organizacijos viešųjų pirkimų veiksmingumą. Galiausiai viešųjų pirkimų srities mokymo paslaugų teikėjai turi turėti galimybę naudotis sistema „ProcurCompEU“, kad parengtų išsamias mokymosi ir mokymo programas.

Trečia, bendrosios mokymo programos, kuriose taip pat gali dalyvauti konkurso dalyviai, didina žinias ir įgūdžius vykdant viešųjų pirkimų procedūras konkurso dalyviams, gerinant MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose lygį ir jų sėkmę.

Ši reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.9 R1-I1 investicija. Pagrindinių institucijų darbuotojų darbo krūvio viešųjų pirkimų sistemoje analizė

Šiomis investicijomis atliekama darbo krūvio analizė siekiant nustatyti dalyvių skaičių, reikiamą darbuotojų kompetenciją ir būtinus kompensavimo sistemos patobulinimus. Tikimasi, kad įgyvendinant analizės rekomendaciją bus pasiektas ir išlaikytas optimalus aukštos kvalifikacijos, motyvuotų darbuotojų, atitinkančių pagrindinių viešųjų pirkimų institucijų poreikius, skaičius.

Priemonė apima:

-darbo krūvio analizė viešųjų pirkimų įstaigose, kurios įtrauktos į ES lėšų valdymą;

-savo atliekamų užduočių aprašymą;

-reikiamos kompetencijos apibrėžimas.

Darbo krūvio analizė grindžiama istoriniais darbo krūvio duomenimis, taip pat atsižvelgiant į numatomas darbo krūvio tendencijas, įskaitant nuolatinio ir planuojamo darbuotojų mokymo konkrečiomis su viešaisiais pirkimais susijusiomis temomis, pavyzdžiui, strateginiais, socialiai atsakingais, tvariais viešaisiais pirkimais, novatoriškais viešaisiais pirkimais ir MVĮ patekimu į šią viešųjų pirkimų rinką, poreikius.

Analizės rezultatai naudojami siekiant nustatyti tęstinius ir planuojamus pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR – Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos, SAFU – Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros ir DKOM – Valstybinės viešųjų pirkimų priežiūros komisijos) darbuotojų mokymo poreikius.

Ši priemonė baigiama taikyti iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

C2.9 R2 reforma. Viešųjų pirkimų peržiūros sistemos stiprinimas

Reformos tikslas – padėti sumažinti administracinę naštą, susijusią su peržiūros sistema, ir padėti kovoti su korupcija sutrumpinant vidutinį apeliacinių skundų pateikimo laiką ir nustatant, kad e. apeliaciniai skundai būtų privalomi.

Reformą sudaro viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos pakeitimai siekiant įvesti e. apeliacinį skundą kaip privalomą viešųjų pirkimų sistemos priemonę ir sutrumpinti vidutinį apeliacinių skundų nagrinėjimo laiką.

C2.9 R3 reforma. Novatoriški viešieji pirkimai

Reformos tikslas – padidinti inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų naudojimą Kroatijoje.

Ši priemonė apima Kroatijos viešųjų pirkimų mokymo programos, susijusios su inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais, rengimą ir įgyvendinimą.

O.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
256	C2.9. R1	M	MVĮ dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose gerinimo ir jų sutelkimo gairės	Gairių skelbimas Viešųjų pirkimų portale				III KETVIRTIS	2022	Siekiant toliau skatinti MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, parengiamos ir skelbiamos gairės, skirtos perkantiesiems subjektams ir konkurso dalyviams, siekiant skatinti MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje. Į gaires taip pat įtraukiamos svarbiausios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ konkuruoti dėl viešųjų pirkimų. Toliau bendradarbiaujama su verslo asociacijomis rengiant tikslinius mokymus konkurso dalyviams viešųjų pirkimų procedūrose. Gairės bus parengtos remiantis struktūrinių reformų rėmimo programos projekto rezultatais.
257	C2.9. R1	M	Mokymo viešųjų pirkimų srityje taisyklių pakeitimas	Mokymo viešųjų pirkimų srityje taisyklių pakeitimų įsigaliojimas				1 KETV.	2023	Teisės aktų sistemos pakeitimai, kuriais siekiama pagerinti mokymą viešųjų pirkimų srityje, apima: I) parengti įgūdžių tobulinimo programų mokymo programą, kurioje būtų apibrėžti gebėjimai ir mokymosi tikslai, ii) integruoti sistemą „ProcurCompEU“ į privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą; III) reikalavimas atlikti kokybinį mokymo vertinimą. Tikimasi, kad pakeitimais bus nustatytas visapusiškas požiūris, būtinas siekiant užtikrinti pagrindinių viešųjų pirkimų institucijų darbuotojų administracinių gebėjimų stiprinimą, be kita ko, remiantis darbo krūvio analizės (R1–I1) rekomendacijomis. Remiantis organizacinio vertinimo rezultatais ir strateginiais prioritetais, pirmenybė teikiama mokymams, kurie gali turėti didžiausią poveikį siekiant tokių tikslų kaip sąžiningumo ir skaidrumo klausimai, tinkamas procedūrų planavimas, sąžiningos ir atviros techninės specifikacijos, aiškūs pasiūlymų atrankos ir vertinimo kriterijai, sutarčių valdymas ir pakeitimai.
258	C2.9. R1	M	Specialios tęstinio viešųjų pirkimų pareigūnų mokymo sistemos pagal sistemą „ProcurCompEU“ integravimas į privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą.	Viešųjų pirkimų pareigūnų tęstinio mokymo sistemos, suderintos su sistema „ProcurCompEU“, įsigaliojimas;				IV KETV.	2023	Priemonė „ProcurCompEU“ pritaikoma prie Kroatijos ypatumų ir įtraukiama į esamą privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą. Bus sukurtas viešųjų pirkimų portalo poslapis, kuriame bus prieinamos sistemos „ProcurCompEU“ priemonės ir jomis galėtų laisvai naudotis visi viešųjų pirkimų sistemos suinteresuotieji subjektai, o kompetentinga viešųjų pirkimų politikos įstaiga padės praktiškai įgyvendinti ir prižiūrėti sistemą.
259	C2.9. R1-I1	M	Nepriklausomos analizės ir konkrečių rekomendacijų, kaip pagerinti visų pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR, SAFU, DKOM) darbuotojų naštos valdymą, paskelbimas.	Pagrindinių institucijų (MINGOR, SAFU ir DKOM) darbuotojų darbo krūvio analizės paskelbimas, įskaitant žmogiškųjų išteklių rekomendacijų ir priemonių įgyvendinimo veiksmų planą				III KETVIRTIS	2022	Nepriklausomi išorės ekspertai atlieka išsamią į ES fondus įtrauktos viešųjų pirkimų sistemos pagrindinių institucijų darbuotojų darbo krūvio analizę, įskaitant jų atliekamų užduočių aprašymą ir būtiną kompetenciją bei kompensavimo sistemą. Paskelbta nepriklausoma ataskaita bus grindžiama išsamia vaidmenų viešųjų pirkimų sistemoje ir darbo krūvio analize, atsižvelgiant į istorinius darbo krūvio duomenis ir lyginant juos su didėjančio darbo krūvio tendencijomis, įskaitant mokymo poreikius konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, tvarių viešųjų pirkimų ir prieigos prie MVĮ. Į ataskaitą įtraukiamas priemonių įgyvendinimo veiksmų planas ir rekomendacijos dėl tobulinimo, siekiant užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą ir išlaikymą.
260	C2.9. R2	M	Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos pakeitimas, pagal kurį privaloma galimybė pateikti apeliacinį skundą yra e. apeliacija	Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių potvarkių (Potvarkių dėl skundų viešųjų pirkimų procedūrose) pakeitimų įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2022	Viešųjų pirkimų teisės aktų sistema (Viešųjų pirkimų įstatymas ir atitinkami potvarkiai) turi būti iš dalies pakeista, kad būtų įvestas elektroninis apeliacinis skundas kaip privaloma teisių gynimo priemonė viešųjų pirkimų sistemoje.
261	C2.9. R2	T	Sutrumpinti vidutinį apeliacinių skundų ir sprendimų nagrinėjimo laiką		Skaičius	35.2	29.2	IV KETV.	2024	Vidutinis dienų, per kurias galima priimti sprendimą dėl apeliacinių bylų, skaičius nuo skundo gavimo dienos sumažinamas bent 6 dienomis.
263	C2.9. R3	M	Programos ir veikla, kuriomis siekiama kurti ir valdyti novatoriškus viešuosius pirkimus	Taikoma programa, skirta teikti profesionalią pagalbą ir mokymą inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų srityje				1 KETV.	2024	Naudodamosi techninės pagalbos parama Kroatijos institucijos parengia programas, kuriomis siekiama teikti profesionalią pagalbą pirkėjams vykdant su inovacijomis susijusias viešųjų pirkimų procedūras. Sustiprinamas Novatoriškų viešųjų pirkimų konkurencijos centras, įsteigtas Kroatijos mažųjų įmonių, inovacijų ir investicijų agentūroje (HAMAG-BICRO), ir jo darbuotojai mokomi savarankiškai rengti mokymus apie inovacijų viešuosius pirkimus. Tokiu pačiu būdu taip pat stiprinami MINGOR (Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos) administraciniai gebėjimai. Iki 2024 m. I ketv. parengiama šio pajėgumų stiprinimo pažangos ataskaita. Be to, skelbiamas perkančiųjų subjektų vadovas su gairėmis, kaip vykdyti su inovacijomis susijusias viešųjų pirkimų procedūras.
264	C2.9. R3	T	Mokymai apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus		Skaičius	0	150	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 150 viešųjų pirkimų vykdytojų atstovai mokomi inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų srityje. Valdžios institucijos taip pat stebi inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų naudojimą skelbdamos statistinius duomenis ir vykdo privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų informuotumo didinimo veiklą.

P. 3.1 KOMPONENTAS: ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMA

Kroatijos švietimo sistemai kyla nemažai didelių iššūkių. Dalyvavimas oficialiose vaikų priežiūros programose ir dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje yra vieni mažiausių ES, daugiausia dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūros trūkumo ir mokytojų trūkumo, o dideli regioniniai skirtumai didina nelygybę. Privalomojo mokymo ciklas (tęsiantis aštuonerius metus) yra vienų metų trumpesnis nei ES standartas. Metinis mokymo laikas pradinėse mokyklose taip pat yra trumpesnis už ES vidurkį, nes dėl infrastruktūros trūkumo daugelyje mokyklų vyksta pokyčiai. Mokinių visų pagrindinių įgūdžių rezultatai yra prastesni už ES vidurkį. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius yra vienas mažiausių ES. Taip pat labai menkai dalyvaujama suaugusiųjų švietime.

Šio komponento tikslas – spręsti visus šiuos uždavinius. Ji apima visapusišką švietimo sistemos reformą, kuria siekiama remti galimybes gauti išsilavinimą ir jo kokybę visais švietimo lygmenimis. Ji taip pat apima papildomas investicijas į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūrą, mokyklas ir aukštojo mokslo skaitmeninę infrastruktūrą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „įgyvendinti švietimo reformą ir gerinti tiek švietimo ir mokymo galimybes visais lygmenimis, tiek jų kokybę ir aktualumą darbo rinkai“ (2019 m. ŠSR Nr. 2) ir „skatintiįgūdžių įgijimą“ (2020 m. ŠSR Nr.2).

P.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C3.1 R1 reforma. Struktūrinė švietimo sistemos reforma

Šios priemonės tikslas – pagerinti visų lygių švietimo prieinamumą ir kokybę, ypač palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių grupių asmenims ir vaikams 19 .

·Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra (AUP)

Šia reforma siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros galimybes vaikams nuo trejų metų iki pradinio ugdymo pradžios ir sukurti naują finansavimo modelį, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimo tvarumas.

·Pradinių klasių moksleiviams

Reformos tikslas – pagerinti mokymo ir mokymosi rezultatų kokybę, ypač vaikams iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, įgyvendinant vienos pamainos mokymą, visą dieną trunkantį mokymą pradinėse mokyklose ir didinant privalomo mokymo valandų skaičių. Reforma taip pat siekiama remti nuolatinį mokytojų tobulėjimą ir sistemingą mokymosi rezultatų išorės vertinimą pradinėse mokyklose.

Reforma iš dalies keičiamas Švietimo aktas, kad būtų pradėtas taikyti naujas visą dieną trunkančio mokymo modelis pradinėse mokyklose, iš dalies keičiamas minimalus privalomų mokymo valandų skaičius ir pradinių mokyklų mokymo programa, ir kartu įgyvendinamos sistemingos mokytojų tobulinimosi programos.

Šis reformos priemonių pogrupis turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

·Vidurinės mokyklos

Reformos tikslas – padidinti vidurinio ugdymo aktualumą didinant studentų dalyvavimą bendrojo vidurinio ugdymo programose („gimnazijos“ programose), kartu mažinant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) dalį ir gerinant profesinio mokymo programų atitiktį darbo rinkos poreikiams.

Reforma prisidedama prie daugelio esamų vidurinio profesinio mokymo programų konsolidavimo, mažinant profesinio mokymo programų perteklių ir didinant programų atitiktį darbo rinkos poreikiams. Reforma įvedamos naujos mokymo programos, grindžiamos Kroatijos kvalifikacijų sandaros (CROQF) kvalifikacija ir profesiniais standartais, kartu parengiant naują mokymo medžiagą ir profesinio rengimo mokytojų profesinį rengimą.

Šis reformos priemonių pogrupis turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

·Suaugusiųjų švietimas

Reformos tikslas – pagerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir aktualumą. Naujuoju suaugusiųjų švietimo aktu suaugusiųjų švietimo programos suderinamos su Kroatijos kvalifikacijų sandaros (CROQF) kvalifikacijos standartais, kurie, kaip tikimasi, palengvins įgytų žinių ir įgūdžių pripažinimą. Reforma taip pat numatoma sukurti individualias švietimo sąskaitas, kad kiekvienas asmuo galėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose. Reforma taip pat nustatoma suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų vertinimo sistema.

Šis reformos priemonių pogrupis turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Ši reforma remiama trimis investicijomis (C3.1 R1-I1, C3.1 R1-I2, C3.1 R1-I3 ir C3.1 R1-I4).

C3.1 R1-I1 investicija. AUP įrenginių statyba, modernizavimas, rekonstravimas ir įrengimas

Šių investicijų tikslas – remti galimybes naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis Kroatijoje. Ši priemonė apima naujų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų statybą ir esamų įrenginių atnaujinimą, siekiant sukurti 22500 naujų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų vietų.

C3.1 R1-I2 investicija. Pradinių mokyklų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija ir įrengimas vienos pamainos visą dieną trunkančiam mokymui

Šios priemonės tikslas – remti Kroatijos pradinių mokyklų perėjimą prie visą dieną trunkančio mokymo. Priemonę sudaro naujų pradinių mokyklų statyba ir esamų mokyklų modernizavimas.

C3.1 R1-I3 investicija. vidurinių mokyklų statyba, modernizavimas, atnaujinimas ir įrengimas

Šios priemonės tikslas – padidinti vidurinių mokyklų fizinės infrastruktūros pajėgumus. Priemonė apima naujų vidurinių mokyklų statybą ir esamų mokyklų, įskaitant mokyklų sporto infrastruktūrą, atnaujinimą.

C3.1 R2 reforma. Aukštojo mokslo modernizavimas

Šia reforma siekiama pagerinti aukštojo mokslo prieinamumą, kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, taip pat padidinti aukštojo mokslo absolventų, visų pirma priklausančių pažeidžiamoms ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms, dalį.

Reforma apima naujo Mokslo ir aukštojo mokslo akto ir naujo Mokslo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo įstatymo priėmimą, siekiant sukurti naują veiksmingą viešųjų universitetų ir kitų valstybinių aukštojo mokslo įstaigų finansavimo modelį. Naujasis finansavimo modelis grindžiamas skaidriais kriterijais ir veiklos rodikliais, susijusiais su įstaigos plėtros tikslais. Tikimasi, kad naujas finansavimo modelis bus įdiegtas sudarant dvejų metų trukmės programų susitarimus, apimančius universiteto ir (arba) institucijos mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą.

Reforma taip pat siekiama geriau suderinti švietimą su darbo rinkos poreikiais. Ji toliau nustato visų aukštojo mokslo kvalifikacijų kvalifikacijų standartus ir įtraukia juos į Kroatijos kvalifikacijų sąrangos registrą (CROQF), kuriuo tikimasi geriau suderinti aukštojo mokslo kvalifikacijas su darbo rinkos poreikiais. Reforma taip pat sukuriamas skaitmeninis diplomų registras, kuris yra žingsnis kuriant absolventų karjeros stebėjimo sistemą, kad būtų galima stebėti absolventų įsidarbinimo galimybes.

Reforma taip pat remiamas glaudesnis mokymo ir mokslinių tyrimų veiklos ryšys, Kroatijos universitetų tarptautinimas ir dalyvavimas būsimų Europos universitetų aljansuose, taip pat remiama aukštojo mokslo skaitmeninė transformacija.

Reforma baigiama iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C3.1 R2-I1 investicija „Skaitmeninė aukštojo mokslo transformacija“

Šios priemonės tikslas – remti aukštojo mokslo skaitmeninę transformaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas e. mokymuisi.

Priemonę sudaro investicijos į skaitmeninę mokymo ir skaitmeninių mokymo priemonių infrastruktūrą.

P.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
265	C3.1. R1	M	Peržiūrėtos suaugusiųjų mokymosi teisinės sistemos priėmimas	Peržiūrėtos suaugusiųjų mokymąsi reglamentuojančios teisinės sistemos įsigaliojimas				IV KETV.	2021	Peržiūrėta teisine sistema, kuria reglamentuojamas suaugusiųjų švietimas, remiamas geresnis programų pasiūlos ir darbo rinkos poreikių suderinimas, suaugusiųjų švietimo programas suderinant su Kroatijos kvalifikacijų sistemos (CROQF) kvalifikacijų standartų turiniu ir sudarant sąlygas pripažinti savišvietą ir neformalųjį mokymąsi.
266	C3.1. R1	M	Išsami vidurinio ugdymo poreikių analizė	Išsamios vidurinio ugdymo poreikių analizės rezultatų paskelbimas Mokslo ir švietimo ministerijos interneto svetainėje				1 KETV.	2022	Atliekama išsami vidurinio ugdymo poreikių analizė siekiant remti priemones, kuriomis siekiama padidinti bendrojo vidurinio ugdymo programose dalyvaujančių studentų dalį, sumažinti perteklinių profesinio mokymo programų studentų dalį ir suderinti profesinio mokymo programas su darbo rinkos poreikiais.
267	C3.1. R1	M	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimo modelio priėmimas	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimo modelio įsigaliojimas				1 KETV.	2023	Kroatijos Vyriausybė patvirtina modelį, pagal kurį finansuojamos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūros, skirtos mažesnį finansinį pajėgumą turintiems savivaldybėms ir (arba) vietos valdžios vienetams, veiklos išlaidos, kad būtų užtikrintas investicijų tvarumas po esamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įrenginių renovacijos arba naujos jų statybos.
268	C3.1. R1	M	Visos dienos mokymo modelio pakeitimų priėmimas	Įstatymo, kuriuo reglamentuojamas visą dieną trunkančio mokymo pradinis ir vidurinis ugdymas, pakeitimų įsigaliojimas				IV KETV.	2023	Įstatymo, reglamentuojančio pradinį ir vidurinį ugdymą, pakeitimais nustatomos visą dieną trunkančio mokymo sąlygos.
269	C3.1. R1	T	Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje		% (procentinė dalis)	76,3	90	II KETV.	2026	Oficialioje nacionalinėje statistikoje turi būti matomas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose lankančių 3 metų iki mokyklinio amžiaus vaikų dalies padidėjimas iki 90 %.
270	C3.1. R1-I1	T	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje pastatytų vietų skaičius		Skaičius	0	12 000	II KETV.	2026	Investuojant į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūrą turi būti sukurta ne mažiau kaip 12000 naujų vietų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų statybai, atnaujinimui ir rekonstrukcijai. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų statyba ir renovacija grindžiama poreikių analizės, kurioje atsižvelgiama į mokyklos pajėgumus ir demografinius pokyčius, rezultatais.
271	C3.1. R1-I2	T	Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius		Skaičius	0	286	II KETV.	2026	Pradinėse mokyklose statomos arba rekonstruojamos 286 klasės, sukuriant papildomus pajėgumus. Turi būti įrengtos ne mažiau kaip 4 naujos sporto salės. Pradinių mokyklų statyba ir renovacija grindžiama investicijų į infrastruktūrą poreikių vertinimu, atsižvelgiant į mokyklos pajėgumus ir demografinius pokyčius.
396	C3.1. R1-I3	T	Atnaujintų arba pastatytų vidurinio ugdymo klasių skaičius		Skaičius	0	52	II KETV.	2026	Renovuojama arba statoma ne mažiau kaip 52 bendrojo vidurinio ugdymo programų klasės. Mokyklų, kuriose vykdomos vidurinio ugdymo programos, statyba ir renovacija grindžiama esamų pajėgumų ir papildomos fizinės infrastruktūros poreikių vertinimu.
273	C3.1. R2	M	Naujo Mokslinės veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo priėmimas	Naujojo mokslo ir aukštojo mokslo akto įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2022	Naujoji sistema sudaro sąlygas viešųjų universitetų ir mokslo institutų organizacinei reformai ir nustato rezultatais grindžiamą finansavimo modelį.
274	C3.1. R2-I1	T	Valstybinėms aukštojo mokslo institucijoms teikiama skaitmeninė infrastruktūra ir įranga		% (procentinė dalis)	0	90	II KETV.	2026	Pasyvus skaitmeninės infrastruktūros atnaujinimas ir įrangos pirkimas turi būti pasinaudoję ne mažiau kaip 90 proc. aukštesniųjų viešųjų įstaigų.

P.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C3.1 R1-I4 investicija. Pradinių mokyklų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija ir įrengimas vienos pamainos visą dieną trunkančiam mokymui

Šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad visi pradinių mokyklų moksleiviai lankytų pamainų mokyklas. Šias investicijas sudaro naujų pradinių mokyklų statyba ir esamų mokyklų, įskaitant sporto infrastruktūrą, atnaujinimas.

P.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Metų

397

C3.1. R1–I4

Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius

Skaičius

286

1318

II KETV.

2026

Siekiant sukurti papildomų pajėgumų, pradinėse mokyklose statomos arba renovuojamos bent 1032 klasės. Turi būti pastatyta ne mažiau kaip 241 nauja sporto salė.

Pradinių mokyklų statyba ir renovacija grindžiama investicijų į infrastruktūrą poreikių vertinimu, atsižvelgiant į mokyklos pajėgumus ir demografinius pokyčius.

Q. KOMPONENTAS. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ PAJĖGUMŲ DIDINIMAS

Kroatijos viešoji mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinka yra labai susiskaidžiusi. Nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, visų pirma verslo sektoriuje, taip pat nepakankamas universitetų ir mokslo institutų finansavimas ir organizacinis modelis trukdo išnaudoti visą Kroatijos mokslinių tyrimų sektoriaus potencialą. Todėl mokslinis našumas, veiksmingumas ir žinių perdavimas tebėra riboti. Nepakankamai išplėtotos išankstinės sąlygos plėtoti žmogiškuosius išteklius mokslo, technologijų inžinerijos ir matematikos (STEM) bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse, kurios leistų didinti visuomenės pasirengimą skaitmeninei pertvarkai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos susiskaidymas ir neveiksmingumas bei investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas rezultatų trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių stabdomas našumo ir konkurencingumo augimas.

Šio komponento tikslas – spręsti šias problemas siekiant šių tikslų:

-Universitetų ir mokslo institutų institucinio finansavimo sistemos tobulinimas siekiant motyvuoti mokslinį produktyvumą, veiksmingumą ir žinių perdavimą tiesioginėmis investicijomis ir didesniu mokslinių tyrimų finansavimu.

-Didesnės investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir universitetų bei mokslo institutų organizacinius pajėgumus, kurios sudarys sąlygas aukštesnei mokslinių tyrimų kokybei ir mokslinių tyrimų karjeros patrauklumui Kroatijoje.

-Naujos mokslo darbuotojų pažangos ir karjeros raidos sistemos sukūrimas, atsižvelgiant į mokslo sričių ypatumus, pritraukiant ir išlaikant jaunus Kroatijos mokslininkus ir aukštos kokybės užsienio mokslininkus.

-Sukurti veiksmingesnę institucinę ir programavimo sistemą, skirtą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo schemoms.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl su investicijomis susijusios ekonominės politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

1 KLAUSIMAS. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C3.2 R1 reforma. Viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų reforma ir stiprinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti viešųjų mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautinį matomumą, stiprinti tikslinius mokslinius tyrimus ir mokslo poveikį tolesnei inovacijų, ekonomikos ir visuomenės plėtrai pertvarkant viešąjį mokslinių tyrimų sektorių. Reforma apima šiuos veiksmus:

-Patvirtinti naują programų susitarimų modelį, pagal kurį būtų finansuojama viešoji mokslinių tyrimų sistema,

-Didinti mokslo institucijų biudžetą, kad būtų galima atlikti reikšmingesnius mokslinius tyrimus,

-Sumažinti mokslinių tyrimų sistemos susiskaidymą integruojant mokslinių tyrimų institucijas, siekiant pereiti prie veiksmingesnio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų organizavimo,

-Gerinti mokslinių tyrimų darbo kokybę skatinant perėjimą prie rezultatais grindžiamos finansavimo sistemos.

Reformos įgyvendinimas apima naujo Mokslinės veiklos ir aukštojo mokslo akto, kuriuo nustatomas universitetų ir mokslo institutų organizacinės ir funkcinės integracijos teisinis ir finansinis pagrindas, priėmimą, taip pat dialogą dėl institucinių tikslų ir naują rezultatais grindžiamą finansavimo sistemą. Tikimasi, kad naujoji teisinė ir finansinė sistema paskatins įtakingesnius leidinius, konkurencingesnius projektus, tvirtesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir didesnį projektų skaičių bendradarbiaujant su įmonėmis.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C3.2 R1-I1 investicija. Programos susitarimų sistemos, pagal kurią finansuojami universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, orientuoti į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kūrimas

Šių investicijų tikslas – pagerinti universitetų ir mokslo institutų mokslinio darbo finansavimo sistemą, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų kokybiškesni ir aktualesni.

Šias investicijas sudaro finansavimo teikimas pagal kvietimus teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų projektų tiems viešiesiems mokslinių tyrimų subjektams, kurie pasirašo programų susitarimus.

C3.2 R2 reforma. Studentų ir tyrėjų pritraukimo į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sritis sistemos kūrimas

Šios reformos tikslas – sukurti naują įgalinančią sistemą, skirtą mokslo darbuotojų pažangai ir karjeros plėtrai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, siekiant padidinti mokslo ir verslo sektorių tyrėjų ir specialistų skaičių bei kokybę ir padidinti inovacijų potencialą. Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje šia reforma bus sudarytos sąlygos žmogiškajam kapitalui skleisti iš mokslo įstaigų į ekonomiką perduodant specializuotas žinias, pažangias technologijas, bendradarbiaujant akademinei bendruomenei ir verslui pasitelkiant technologijų platformas ir plėtojant aukštųjų technologijų startuolius ir atskirtąsias įmones, taip pat atvirą mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrą.

Mokslinė karjera turi tapti patrauklesnė taikant aiškią, skaidrią ir nuopelnais grindžiamą įdarbinimo politiką pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse. Mokslo karjera gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse skatinama nuo pat pirmųjų švietimo lygių. Teisės aktų sistema iš dalies keičiama siekiant spręsti nekonkurencingą, administracinę naštą apsunkinantį įdarbinimo ir paaukštinimo modelį Kroatijos mokslinių tyrimų sistemoje.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C3.2 R2-I1 investicija. Mokslo darbuotojų karjeros raidos modelio kūrimas ir pažangiausių mokslinių tyrimų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse vykdymas

Šių investicijų tikslas – sukurti ir įdiegti naują mokslo darbuotojų karjeros plėtrai palankią sistemą ir paskatų sistemą.

Investicijas sudaro kvietimai teikti dotacijas moksliniams tyrimams, kuriais skatinami jauni mokslininkai, mokymo programos ir judumas su verslo sektoriumi.

C3.2 R2-I2 investicija „Investicijos į mokslinius tyrimus. Technologinė infrastruktūra gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse“

Šių investicijų tikslas – remti skaitmeninę pertvarką investuojant į pagrindinius infrastruktūros projektus, skirtus taikomiesiems ir tiksliniams moksliniams tyrimams.

Investicijas sudaro šešių infrastruktūros projektų, kuriais tiesiogiai remiama mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla, statyba.

C3.2 R3 reforma. viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas veiksmingumas

Šios reformos tikslas – įgyvendinti funkcinį ir veiksmingesnį konkurencingų mokslinių tyrimų valdymo modelį ir įdiegti plėtros ir inovacijų sistemas, kad mokslinių tyrimų projektų atrankos procesas vyktų greičiau, remiantis nuopelnais.

Reforma apima naujo Akto dėl Kroatijos mokslo fondo priėmimą, siekiant sustiprinti Kroatijos mokslo fondo gebėjimus ir sumažinti institucijų, šiuo metu dalyvaujančių valdant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas, skaičių. Ši nauja teisinė sistema sudaro sąlygas pertvarkyti ir stiprinti Fondo pajėgumus į organą, kuris, be aiškiai sutartų ir apibrėžtų kompetencijų, susijusių su tarpinstituciniu koordinavimu Nacionalinėje inovacijų taryboje, užtikrina supaprastintą ir sistemingą požiūrį į projektų finansavimo valdymą.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C3.2 R3-I1 investicija „Veiksmingesnės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų finansavimo programavimo sistemos sukūrimas“

Šios priemonės tikslas – pagerinti esamą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTP) finansavimo sistemą ir remti pažangiausių mokslinių tyrimų ir produktų kūrimą.

Šias investicijas sudaro kvietimai teikti mokslinių tyrimų projektus pagal bandomąją finansavimo programą.

II KETV. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
275	C3.2. R1	M	Naujas Mokslo ir aukštojo mokslo aktas	Naujojo mokslo ir aukštojo mokslo akto įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2022	Naujuoju teisėkūros procedūra priimamu aktu sukuriamos teisinės ir finansinės sąlygos organizacinei ir funkcinei viešųjų universitetų ir mokslo institutų reformai ir finansavimui, kuriuo siekiama institucinės plėtros tikslų.
276	C3.2. R1-I1	T	Finansavimas, skiriamas mokslinių tyrimų projektams pagal mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimus teikti paraiškas per pirmąjį dvejų metų programos susitarimų įgyvendinimo ciklą		Skaičius (suma)	0	17 619 079	1 KETV.	2023	17 619 079 EUR skiriama mokslinių tyrimų projektams, kuriuos vykdo programos susitarimus pasirašę universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. Projektais remiama tiesioginė mokslinė ir mokslinių tyrimų veikla (mokslinių tyrimų projektai) ir jie grindžiami paskelbtomis konkurso specifikacijomis, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
277	C3.2. R1-I1	T	Universitetų arba mokslinių tyrimų institutų, pasirašiusių programos susitarimus, dalis		% (procentinė dalis)	0	65	III KETVIRTIS	2024	Ne mažiau kaip 65 proc. valstybinių universitetų ir mokslo institutų turi būti pasirašę naujus programų susitarimus pagal naujojo Mokslinės veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, kuriomis nustatoma rezultatais grindžiama viešųjų mokslo organizacijų finansavimo tikslų sistema.
278	C3.2. R1-I1	T	Mokslinių organizacijų, pasirašiusių naujus programos susitarimus, užbaigti „žaliosios“ srities mokslinių tyrimų projektai		Skaičius	0	8	1 KETV.	2026	Bent 8 mokslinių tyrimų projektai, kuriais tiesiogiai remiama žalioji pertvarka ir kuriuos vykdo naujus programos susitarimus pasirašiusios mokslinės organizacijos, turi būti užbaigti paskelbus kvietimą teikti projektus, grindžiamą paskelbtomis konkurso specifikacijomis.
279	C3.2. R1-I1	T	Mokslinių tyrimų projektams skiriamas finansavimas remiantis mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimais		Skaičius (suma)	17 619 079	121 109 984	1 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 103 490 905 EUR papildomai skiriama mokslinių tyrimų projektams, kuriuos vykdo programos susitarimus pasirašę universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. Projektais remiama tiesioginė mokslinė ir mokslinių tyrimų veikla (mokslinių tyrimų projektai) ir jie grindžiami paskelbtomis konkurso specifikacijomis.
280	C3.2. R1-I1	T	Aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų reorganizavimas		Skaičius	0	6	IV KETV.	2025	Remiantis aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų reorganizavimo modeliu, kurį parengė nepriklausomi išorės ekspertai ir patvirtino Mokslo, švietimo ir jaunimo ministerija, palaikydama dialogą su akademine bendruomene ir socialiniais partneriais, turi būti užbaigti ne mažiau kaip šeši (6) aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų reorganizavimai, kuriuose dalyvauja bent dvylika (12) aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų.
281	C3.2. R2	M	Nauja teisinė sistema, reglamentuojanti mokslo įstaigų studijų programų, doktorantūros studijų ir darbo sąlygų kokybės reikalavimus	Naujos teisinės sistemos įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2022	Naujoji teisinė sistema sudaro pagrindą naujai paaukštinimo sistemai, grindžiamai kompetencija ir geresniu karjeros raidos reglamentavimu, taip sudarant sąlygas pritraukti ir išlaikyti kokybiškus mokslo darbuotojus. Naujoji teisinė sistema sudaro sąlygas jauniems mokslininkams klestėti remiantis tarptautiniu mastu pripažintais moksliniais kokybės kriterijais ir su mažesnėmis administracinėmis kliūtimis. Ji apima lanksčias darbo sąlygas, kuriomis skatinamas mokslo darbuotojų, turinčių priežiūros pareigų, įdarbinimas. Naująją teisinę sistemą sudaro: 1) Naujas mokslo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo aktas 2) Potvarkis dėl mokslinių pavadinimų atrankos sąlygų
282	C3.2. R2-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal programavimo sistemą siekiant didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sričių absolventų galimybes įsidarbinti ir didinti jų judumą nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslais		Skaičius	0	3 354	1 KETV.	2025	Ne mažiau kaip 3354 dotacijos skiriamos Mokslo, švietimo ir jaunimo ministerijos sprendimais dėl projektų finansavimo pagal naują mokslinių tyrimų programų finansavimo sistemą, kuria siekiama atlyginti už mokslinių tyrimų kompetenciją, bendradarbiavimą su pramonės atstovais ir tarptautinį bendradarbiavimą. Sistema apima dotacijas, skirtas: I) STEM ir IRT stipendijos; II) Jaunųjų mokslininkų programa; III) traukos kelio programa; IV) judumo programa; V) Jaunųjų tyrėjų įmonių steigimas ir (arba) atskyrimas; ir vi) Verslumo stažuočių programą.
283	C3.2. R2-I2	T	Taikomųjų ir tikslinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektai		Skaičius	0	6	II KETV.	2026	Baigiami šeši mokslo ir technologijų infrastruktūros projektai, skirti taikomiesiems ir tiksliniams moksliniams tyrimams gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, kuriais remiama skaitmeninė transformacija ir įtraukiami jauni tyrėjai. Infrastruktūra grindžiama atvirų inovacijų principais ir ja tiesiogiai remiamos švarių technologijų sritys ir žalioji bei skaitmeninė pertvarka. Ne mažiau kaip 3 222 325 EUR skiriama trims iš šešių mokslo ir technologijų infrastruktūros projektų, t. y.: 1)Marmuras „Smart Marina“ 2)Marmuro pažangiųjų midijų ūkis 3)Marmuro autonominių jūrų transporto priemonių eksploatavimo vieta siekiant paremti tik ir išimtinai 3 darbo dokumentų rinkinyje apibrėžtus dalykus: Projekto MARBLE „Infrastruktūra ir įranga“. Jokios pagal kitas Sąjungos programas ar priemones suteiktos sumos į šią sumą neįskaičiuojamos. Sprendimai dėl Mokslo, švietimo ir jaunimo ministerijos finansavimo kartu su nacionalinės apskaitos sistemos ištraukomis, kuriose nurodomos numatytos sumos ir biudžeto eilutės, nuo kurių galima atskirti finansavimo šaltinius, naudojamus įvairioms kiekvieno iš trijų projektų dalims ir veiklai (MARBLE Smart Marina, MARBLE Smart Mussel Farm, MARBLE alone Marine Vehicle Operation site), pateikiami pateikus atitinkamą mokėjimo prašymą.
284	C3.2. R3	M	Naujas įstatymas dėl Kroatijos mokslo fondo	Įsigaliojo naujas Aktas dėl Kroatijos mokslo fondo.				III KETVIRTIS	2022	Naujajame Akte dėl Kroatijos mokslo fondo nustatoma aiški Programos vykdymo, koordinavimo, rengimo, stebėsenos ir vertinimo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų finansavimo programų ir politikos vertinimo fondo misija, sukuriant tvirtą ir nepriklausomą MTTP projektų atrankos, finansavimo ir poveikio stebėsenos sistemą.
285	C3.2. R3-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal bandomąją programą, kuria remiamas reformuotos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos sukūrimas.		Skaičius	0	300	IV KETV.	2025	Remiantis patariamąja išorės ekspertų, dalyvaujančių kuriant naują mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų institucinę ir programavimo sistemą ir rengiant naujas MTTP programas, pagalba, projektams, kuriais siekiama įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimo arba žinių ir technologijų perdavimo pagal bandomąją programą, siekiant remti reformuotos MTTPI sistemos sukūrimą, turi būti skirta ne mažiau kaip 300 dotacijų.

R. 4.1 KOMPONENTAS. UŽIMTUMO PRIEMONIŲ IR TEISINĖS SISTEMOS TOBULINIMAS SIEKIANT SUKURTI MODERNIĄ DARBO RINKĄ IR ATEITIES EKONOMIKĄ

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami darbo rinkos klausimai, visų pirma modernizuojant darbo rinkos reguliavimą ir rengiant tikslinę aktyvią darbo rinkos politiką. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – padėti didinti užimtumą Kroatijoje, kuris, nepaisant pastarųjų metų pagerėjimo, vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.

Konkretūs šio komponento tikslai yra šie:

-Naujos aktyvios darbo rinkos politikos, kuria remiamas darbo vietų kūrimas žaliosiose ir skaitmeninėse srityse, kūrimas ir įgyvendinimas

-Pažeidžiamų grupių įtraukties ir stebėsenos darbo rinkoje sistemos tobulinimas

-Suaugusiųjų švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, visų pirma įgūdžių, susijusiųsu žaliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis, įgijimui skirtos kuponų sistemos įdiegimas

-Darbo teisės tobulinimas

Šis komponentas skirtas konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai stiprinti darbo rinkos priemones ir institucijas bei jų koordinavimą su socialinėmis tarnybomis (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2),taip pat konkrečiai šaliai skirta rekomendacija skatinti įgūdžių įgijimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.4).

R.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C4.1 R1 reforma. Naujos tikslinės aktyvios darbo rinkos politikos, skirtos darbo rinkos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kūrimas ir įgyvendinimas

Šios priemonės tikslas – priimti naują aktyvią darbo rinkos politiką (ALMP), kuria būtų skatinamas užimtumas ir savarankiškas darbas, susijęs su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ir didinamas darbo jėgos konkurencingumas ir įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms. Šią priemonę sudaro naujos aktyvios darbo rinkos politikos priėmimas ir parama paramos gavėjams, be kita ko, iš pažeidžiamų grupių.

C4.1 R2 reforma. Pažeidžiamų grupių įtraukties ir stebėsenos darbo rinkoje sistemos stiprinimas tobulinant užimtumo tarnybų procesus

Šios priemonės tikslas – stiprinti paramą bedarbiams ir pažeidžiamoms grupėms. Šia priemone iš dalies keičiamas Darbo rinkos aktas, tobulinami CES profiliavimo ir aktyvumo skatinimo procesai ir teikiama parama pažeidžiamiems asmenims.

C4.1 R3 reforma. Suaugusiųjų švietimui, mokymui ir kvalifikacijos kėlimui skirtų kuponų sistemos sukūrimas

Šios reformos tikslas – didinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir geriau suderinti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje remiant mokymąsi visą gyvenimą ir naujų įgūdžių, visų pirma žaliųjų ir skaitmeninių, įgijimą.

Reforma apima:

-Priimti naują Suaugusiųjų švietimo aktą, kuriuo siekiama gerinti suaugusiųjų mokymosi kokybę gerinant suaugusiųjų švietimo įstaigų akreditavimą, stebėseną ir vertinimą, įvedant suaugusiųjų švietimo kuponus ir juos derinant su Kroatijos kvalifikacijų sistema suaugusiųjų švietimo sistemoje.

-Įgūdžių planavimas, daugiausia dėmesio skiriant prioritetiniams įgūdžiams darbo rinkoje, įskaitant trūkstamus įgūdžius, žaliesiems ir skaitmeniniams įgūdžiams, kurie bus naudojami įgūdžių katalogui atnaujinti ir įgūdžiams bei susijusioms švietimo programoms, kurios bus finansuojamos kuponais, apibrėžti.

-IT priemonės, skirtos išsamiam potencialių paramos gavėjų įgūdžių vertinimui, sukūrimas.

-Pažeidžiamų grupių informavimas naudojantis orientavimu ir konsultavimu siekiant padidinti jų dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo iniciatyvose, įskaitant čekius.

-Paramos gavėjams, švietimo paslaugų teikėjams, konsultantams ir darbdaviams skirtos paraiškos dėl kuponų naudojimo įgyvendinimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

C4.1 R3-I1 investicija. suaugusiųjų švietimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kuponų įgyvendinimas

Investicijų tikslas – finansuoti akredituotas suaugusiųjų švietimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kad būtų įgyti darbo rinkoje reikalingi įgūdžiai, visų pirma pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Šią priemonę sudaro čekių skyrimas suaugusiųjų švietimui, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms.

C4.1 R4 reforma. Darbo teisės aktų tobulinimas

Šios reformos tikslas – sukurti aiškią ir modernią teisės aktų sistemą, kuria būtų siekiama gerinti darbo sąlygas ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, geriau reguliuoti naujas darbo formas ir skatinti perėjimą nuo terminuotų prie neterminuotų darbo sutarčių ir nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo.

Reforma apima Darbo įstatymo pakeitimus, t. y.:

(1)Darbo, atliekamo iš namų, reglamentavimas, kuriuo siekiama išskirtinėmis ir nuolatinėmis aplinkybėmis užtikrinti teisinį tikrumą darbo santykių šalims.

(2)Atgrasoma nuo nepagrįstų terminuotų darbo sutarčių, visų pirma labai trumpų darbo sutarčių, naudojimo, ribojamas galimų paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių skaičius ir užkertamas kelias piktnaudžiavimui tokiomis sutartimis, visų pirma susijusių darbdavių įdarbinimo atveju, ir geriau apibrėžiama sąvoka „pakeitimas“.

(3)Kitų darbdavių teisės į papildomą darbą stiprinimas.

(4)Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojamas darbas per interneto platformas kaip speciali darbo forma, nustatant iš šių konkrečių teisinių santykių kylančias subjektyvias teises ir pareigas – pagrindines teises ir pareigas, grindžiamas darbu, privalomuoju draudimu, sauga ir saugumu, poilsio laikotarpiais, sutarčių nutraukimu, bendru sprendimu ir asociacija bei kolektyvinių darbo santykių teisėmis.

(5)Teisinės nuostatos dėl automatinio darbo santykių nutraukimo prasidėjus pensiniam amžiui peržiūra ir privalomo išeitinės išmokos tais atvejais, kai darbuotojai sulaukia pensinio amžiaus, peržiūra, siekiant paskatinti darbuotojus išlikti aktyviems, kartu išvengiant nereikalingos naštos darbdaviams.

(6)Tinkamai apibrėžti darbo užmokesčio sąvoką ir visas jos sudedamąsias dalis, siekiant ją geriau susieti su minimaliuoju darbo užmokesčiu ir palengvinti darbo teisės aktų ir darbo pajamų apmokestinimo taisyklių taikymą.

(7)Apibrėžti kolektyvinių sutarčių teisių aprėptį geriau susiejant ją su naryste, kad būtų padidintas mažas darbuotojų dalyvavimas profesinėse sąjungose ir kolektyvinėse derybose ir taip sustiprintas socialinis dialogas.

Reforma iš dalies keičiamas Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas, perkeliant Kroatijos sveikatos draudimo institutui aktyvių darbuotojų, turinčių teisę išeiti į senatvės pensiją, laikinojo nedarbingumo atostogų išlaidas.

Reforma apima galiojančių teisės aktų, kuriais reglamentuojami darbo santykiai, pakeitimus ir naujo įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu priėmimą, taip pat su teisėkūra nesusijusius veiksmus, kuriais siekiama kovoti su nedeklaruojamu darbu, t. y.:

(1)Suinteresuotųjų subjektų ir juos prižiūrinčių institucijų žinių ir kompetencijos stiprinimas

(2)Bendrų duomenų bazių, skirtų veiksmingai vykdymo stebėsenai, sukūrimas

(3)Iš naujo apibrėžti ir geriau suderinti už nedeklaruojamą darbą taikomas sankcijas

(4)Didinti visuomenės informuotumą apie teisėto darbo naudą ir nedeklaruojamo darbo trūkumus, be kita ko, rengiant kampanijas, kuriomis taip pat bus reklamuojamos galimybės taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, susijusias su savarankišku darbu, taip pat rengiant mokymus apie įvairius verslo amatų, už kuriuos pagal mokesčių taisykles mokamos vienkartinės išmokos, registravimo būdus.

(5)Rengti statybos sektoriaus darbuotojų ir darbo laiko elektroninius įrašus, o vėliau palaipsniui vykdyti kitą veiklą.

(6)Platesnis atsakomybės už darbo užmokesčio nemokėjimą sutarčių grandinėje reglamentavimas subrangos atveju.

(7)Apibrėžti visas nedeklaruojamo darbo apraiškas, stiprinti patikrinimus ir sankcijas, taikomas už nuostatų pažeidimus, ir reglamentuoti institucijų, dalyvaujančių kovoje su nedeklaruojamu darbu, veiksmus.

(8)Apibrėžti perėjimo nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo procesą, įpareigojant darbdavius registruoti darbuotoją atgaline data nuo pirmosios darbo dienos (ir ne trumpiau kaip tris mėnesius) per tris dienas nuo patikrinimo, kai nustatomas nedeklaruojamas darbas. Be to, už pažeidimą skiriama nustatyto dydžio bauda už kiekvieną nedeklaruotą darbuotoją ir pareiga mokėti darbuotojo darbo užmokestį, įmokas ir išmokas.

Reforma apima Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimus, t. y.:

(1)Daugumos darbo užmokesčio priedų neįtraukimas į minimaliojo darbo užmokesčio dydį ir įpareigojimas minimaliai didinti viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą sekmadieniais bei atostogomis.

(2)Panaikinti galimybę atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio, kad būtų užkirstas kelias galimam darbdavių piktnaudžiavimui.

(3)Stiprinti kontrolės institucijų vykdomą kontrolę ir iš naujo apibrėžti sankcijas už minimaliojo darbo užmokesčio nemokėjimą.

(4)Stiprinti Minimalaus darbo užmokesčio raidos stebėsenos ir analizės ekspertų komisijos vaidmenį pavedant jai analizuoti galimą minimalaus darbo užmokesčio didinimo poveikį ekonomikai, užimtumui, gyvenimo lygiui ir kitiems gyvenimo ir darbo segmentams ir atitinkamai rekomenduoti gaires.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

R.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
286	C4.1. R1	M	Aktyvios darbo rinkos politikos papildymas	Priimtos trys naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės				1 KETV.	2022	Kroatijos užimtumo tarnyba priima tris naujas priemones, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Lėšų naudojimo pagal šias priemones sąlygos ir kriterijai, taip pat Kroatijos valstybinės užimtumo tarnybos veikla nustatomi taip, kad pirmenybė būtų teikiama neaktyvių, ilgalaikių bedarbių ir nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) reaktyvavimui ir (savarankiškam) įsidarbinimui.
287	C4.1. R1	T	Paramos pagal naujas aktyvios darbo rinkos politikos priemones gavėjų skaičius		Skaičius	0	5 000	IV KETV.	2025	Bent 5000 asmenų naudojasi nauja aktyvia darbo rinkos politika, iš kurių bent 3200 turi priklausyti pažeidžiamoms grupėms. Šias naujas aktyvios darbo rinkos politikos priemones sudaro: – Teikti paramą užimtumui darbo vietose, susijusiose su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, – Teikti paramą su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusioms stažuotėms, – Teikti paramą savarankiškam darbui, susijusiam su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
288	C4.1. R2	M	Darbo rinkos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo rinkos įstatymas, įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2024	Įsigaliojus iš dalies pakeistam arba naujam Darbo rinkos aktui, kuriuo padidinamas bedarbio pašalpų dydis ir pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis, sušvelninami reikalavimai pažeidžiamiems darbuotojams ir, remiantis atlikta analize, suskaitmeninamas paraiškų dėl bedarbio išmokų teikimo procesas.
289	C4.1. R2	M	Geresnė paramos pažeidžiamoms grupėms kokybė	Deleguotojo akto įsigaliojimas arba vidaus taisyklių sąvado dėl patobulintų CES darbo procesų, susijusių su pažeidžiamų grupių profiliavimu, segmentavimu, integracija ir aktyvavimu, priėmimas				IV KETV.	2024	Nauji Kroatijos valstybinės užimtumo tarnybos procesai veikia pažeidžiamų grupių profiliavimo, segmentacijos, integracijos ir aktyvumo skatinimo, bedarbių ir laisvų darbo vietų derinimo priemonių kūrimo ir aktyvios darbo rinkos politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos įgyvendinimo srityse.
290	C4.1. R2	T	Geresnė paramos kokybė ne mažiau kaip 5000 asmenų iš pažeidžiamų grupių		Skaičius	0	5 000	II KETV.	2025	Vykdant pažeidžiamų grupių informavimo veiklą turi būti galima įtraukti 5000 naujų naudotojų.
291	C4.1. R3	M	Įgūdžių ugdymas atsižvelgiant į rinkos poreikius	Naudojama kuponų sistema				1 KETV.	2022	Kuponų sistema veikia ir naudojama tik dalyvavimui švietimo programose, parengtose remiantis Kroatijos kvalifikacijų sandara ir įgyvendinamose akredituotose įstaigose pagal priimtą naują Suaugusiųjų švietimo įstatymą, finansuoti. Dalyvauja ne mažiau kaip 25 švietimo programos. Sistemą sudaro įgūdžių katalogas, kuriame išdėstomi esami ir reikalingi įgūdžiai darbo rinkoje, taip pat IT taikomoji programa kuponams valdyti ir išduoti. Kuponų sistema yra naudinga dirbantiems asmenims ir bedarbiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neaktyviems ar nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams).
292	C4.1. R3-I1	T	Švietimo kuponų naudojimas		Skaičius	0	40 000	II KETV.	2026	Čekiai, skirti ne mažiau kaip 40000 individualių paramos gavėjų, iš kurių bent 12000 yra gauti iš pažeidžiamų grupių.
293	C4.1. R4	M	Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Minimalaus darbo užmokesčio įstatymas, įsigaliojimas				IV KETV.	2021	Naujajame Minimalaus darbo užmokesčio įstatyme į minimalųjį darbo užmokestį ir mandatą neįskaičiuojami įvairūs darbo užmokesčio priedai už viršvalandžius, naktinį darbą, sekmadienius ir švenčių dienas. Ji taip pat draudžia atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, sustiprinta kontrolės įstaigų kontrolė ir iš naujo nustatytos sankcijos pažeidėjams.
294	C4.1. R4	M	Įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu ir naujojo Darbo įstatymo priėmimas	Įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu ir Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo įstatymas, įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Iš dalies pakeistu arba naujuoju Darbo įstatymu reglamentuojamas darbas darbo vietoje ir darbas skaitmeninėse platformose, ribojamas paeiliui sudaromų laikinųjų sutarčių skaičius, sustiprinama kitų darbdavių teisė dirbti ir peržiūrima 65 metų išėjimo į pensiją sąlyga, pakeičiamos nuostatos dėl laikinojo nedarbingumo atostogų finansavimo ir išėjimo į pensiją sulaukusiems darbuotojams, skatinamas papildomas užimtumas ir darbas ne visą darbo dieną ir įtraukiamos nuostatos, kuriomis sudaromos sąlygos lanksčiam darbo laikui ir darbo vietai ir mažinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. Naujajame arba iš dalies pakeistame Įstatyme dėl kovos su nedeklaruojamu darbu apibrėžiamas nedeklaruojamas darbas ir visos jo apraiškos, stiprinami patikrinimai ir nustatomos nuostatos dėl nusižengimų, reglamentuojamas darbuotojų perkėlimo iš nedeklaruojamo į deklaruojamą darbą procesas.
295	C4.1. R4	T	2024 m. padidinti minimaliojo darbo užmokesčio ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykį iki 50 proc.		% (procentinė dalis)	46,29	50	IV KETV.	2024	Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir bendradarbiaujant su Minimalaus darbo užmokesčio raidos stebėsenos ir analizės ekspertų grupe, minimalusis darbo užmokestis nuo praėjusių metų padidinamas iki 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
296	C4.1. R4	T	Laikinųjų sutarčių dalies sumažinimas iki 17 proc.		% (procentinė dalis)	18,1	17	IV KETV.	2024	Darbo įstatymo pakeitimais sudaromos sąlygos sumažinti laikinųjų sutarčių skaičių, kuris turėtų sumažėti nuo 18,1 proc. iki ne daugiau kaip 17 proc.

S. 4.2 KOMPONENTAS. PENSIJŲ SISTEMOS GERINIMAS DIDINANT PENSIJŲ ADEKVATUMĄ

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama toliau stiprinti pensijų sistemos tvarumą, visų pirma skatinant ilgesnį profesinį gyvenimą, stiprinant antrąją pensijų pakopą ir didinant mažiausias pensijas. Pagrindinis šio komponento reformos tikslas – didinti pensijų adekvatumą ir tvarumą.

S.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C4.2 R1 reforma. Pensijų adekvatumo didinimas tęsiant pensijų reformą

Šios reformos tikslas yra trejopas: I) didinti pensijų adekvatumą, visų pirma mažiausias pajamas gaunantiems gavėjams, ii) didinti pensijų sistemos tvarumą stiprinant antrąją pensijų pakopą ir iii) ilguoju laikotarpiu atgaivinti reformų pastangas socialiniu požiūriu įtraukiu būdu sudarant darbo grupę, kurioje dalyvautų visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai. Šia priemone iš dalies keičiami pensijų įstatymai siekiant padidinti minimalias ir našlių ir našlaičių pensijas, išplėsti antrosios pakopos pensijų fondų investavimo galimybes ir įgyvendinti tolesnes reformas remiantis darbo grupės rekomendacijomis.

S.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
297	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas	Įsigaliojo naujas arba iš dalies pakeistas Pensijų draudimo įstatymas.				1 KETV.	2023	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimais padidinama minimali pensija ir pensijos koeficientas, naudojami našlių ir našlaičių pensijos dydžiui apskaičiuoti, kad dalį maitintojo netekimo pensijos būtų galima naudoti kartu su asmenine pensija (sena/invalidacija) mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams su amžiumi ir pajamomis susijusiomis sąlygomis.
298	C4.2. R1	M	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Privalomų pensijų fondų įstatymas, priėmimas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Privalomų pensijų fondų įstatymas, siekiant padidinti privalomųjų pensijų fondų investavimo galimybes, priėmimas.				1 KETV.	2025	Išplečiama reikalavimus atitinkančių investicijų į antrosios pakopos pensijų fondus aprėptis. Priimamas įstatymas, iš dalies keičiantis Privalomųjų pensijų fondų įstatymą, kuriuo bus toliau tobulinama individualių kapitalizuotų pensijų santaupų kaupimo laikotarpiu sistema, siekiant pagerinti kapitalizuotos sistemos subjektų verslo veiklą visų pensijų fondų narių naudai. Dekrete, kurį turi priimti Vyriausybė, bus išsamiau nurodyta: I) kriterijus, pagal kuriuos emitentas priskiriamas infrastruktūros projektų finansavimo arba pakeitimo vertybiniais popieriais Kroatijos Respublikos teritorijoje paskirtajam emitentui; II) prašymo procedūra ir turinys, t. y. prašymas dėl klasifikavimo, ir iii) klasifikavimo vertinimo ir išdavimo procedūra.
299	C4.2. R1	T	Bent 10 % padidinti bendras pensijų pajamas iš naujo nustatytos formos maitintojo netekimo pensijos gavėjams.		% (procentinė dalis)	0	10	IV KETV.	2024	Pakeitus maitintojo netekimo pensijos apskaičiavimą, bendros maitintojo netekimo pensijos gavėjų pajamos iš viso padidėja bent 10 proc., palyginti su 2014 m. lygiu, ir suteikiama galimybė dalį maitintojo netekimo pensijos naudoti kartu su asmenine pensija žemesnių pensijų (senatvės ir invalidumo pensijų) gavėjams, laikantis su amžiumi ir pajamomis susijusių sąlygų.
300	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas	Naujojo Pensijų draudimo įstatymo įsigaliojimas				IV KETV.	2025	Įsteigiama darbo grupė, kurios užduotis – analizuoti pensijų sistemos padėtį ir aptarti tolesnes jos adekvatumo ir tvarumo gerinimo galimybes. Ją sudaro socialiniai partneriai, pensijų asociacijos, akademinė bendruomenė, specializuoti konsultantai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Iš dalies keičiant teisės aktų sistemą, atsižvelgiama į darbo grupės išvadas ir rekomendacijas. Priimami bent šie pakeitimai: I) minimalią pensiją padidinti nuo 103 proc. dabartinės pensijos vertės iki bent 106 proc.; II) topakeisti dabartinį santykį, naudojamą pensijų indeksavimui tarp darbo užmokesčio ir vartotojų kainų indeksų, nuo 70:30 iki 85:15, suteikiant didesnį svorį pensininkams palankesniam indeksui; III) įvesti metinį pensijos priedą visiems pensijų gavėjams.
301	C4.2. R1	T	Minimalios pensijos padidinimas 3 %		% (procentinė dalis)	0	3	IV KETV.	2024	Minimalios pensijos padidinimas iš viso bent 3 % realiąja verte (t. y. didesnis už įprastą indeksavimą), palyginti su 2020 m.

T. 4.3 KOMPONENTAS. SOCIALINĖS GEROVĖS SISTEMOS GERINIMAS

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami socialinės gerovės sistemos uždaviniai, susiję tiek su socialinėmis išmokomis, tiek su socialinėmis paslaugomis. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – mažinti skurdą, užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir plėtoti pažeidžiamoms grupėms pritaikytas socialines paslaugas, taip kuriant atsparesnę visuomenę.

Komponentą sudaro šios priemonės:

-Teisės aktų sistemos tobulinimas priimant naują Socialinės gerovės aktą ir tris strateginius dokumentus;

-Didinti garantuojamos minimalios išmokos, kuri yra pagrindinė skurdo mažinimo išmoka nacionaliniu lygmeniu, adekvatumą ir aprėptį;

-Techninis ir funkcinis socialinių išmokų konsolidavimas nacionaliniu ir vietos lygmenimis, nustatant reguliarų indeksavimą ir tinkamumo kriterijų pritaikymą;

-Suderinti įvairių esamų paslaugų teikėjų socialinių paslaugų kainodarą;

-Naujų socialinių paslaugų (socialinės mentorystės ir šeimos asistentų) plėtojimas siekiant užkirsti kelią institucionalizavimui ir socialinei atskirčiai;

-Skatinti perėjimą prie ilgalaikės vyresnio amžiaus žmonių priežiūros namuose ir bendruomenėje, plėtojant neinstitucines paslaugas, kartu suteikiant pakankamus apgyvendinimo pajėgumus tik asmenims, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros be perspektyvių namų ir bendruomeninių alternatyvų.

Komponentas skirtas konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai konsoliduoti socialines išmokas ir gerinti jų gebėjimą mažinti skurdą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.2) dėl bedarbio išmokų adekvatumo ir minimalių pajamų sistemų gerinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.2), taip pat dėl indėlio didinant galimybes naudotis skaitmenine infrastruktūra ir paslaugomis (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.3) ir įgūdžių įgijimo skatinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.4).

T.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C4.3 R1 reforma. Socialinių išmokų skaidrumas ir adekvatumas socialinės apsaugos sistemoje

Šios priemonės tikslas – padidinti pagrindinių socialinių išmokų, skirtų pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, adekvatumą ir prisidėti prie nelygybės, administracinės naštos mažinimo ir sistemos skaidrumo didinimo. Ši priemonė – priimti Nacionalinį kovos su skurdu planą, iš dalies pakeisti Socialinės gerovės įstatymą, integruoti išmokas, padidinti garantuojamą minimalią išmoką ir išplėsti paramą didesniam skaičiui paramos gavėjų.

C4.3 R1-I1 investicija. Socialinių išmokų sistemos skaitmeninimo gerinimas nacionaliniu ir vietos lygmenimis

Šios investicijos tikslas – toliau plėtoti funkcinę prieigą prie visų turimų duomenų apie socialines išmokas kiekvienam paramos gavėjui. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad visos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų funkcinę prieigą prie integruotų socialinių išmokų duomenų.

C4.3 R1-I2 investicija. Internetinės taikomosios programos, susijusios su galimybe gauti socialines išmokas nacionaliniu lygmeniu, kūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti piliečiams prieinamą internetinę taikomąją programą, kurioje būtų sujungtos socialinės apsaugos sistemos socialinės išmokos nacionaliniu lygmeniu ir jų teikimo sąlygos. Prašyme nurodomos sąlygos gauti 12 rūšių socialines išmokas pagal socialinės apsaugos sistemą nacionaliniu lygmeniu.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R2 reforma. Socialinio kuravimo paslaugų plėtojimas

Šios reformos tikslas – užtikrinti pakankamus žmogiškuosius gebėjimus teikti socialines paslaugas geriau bendradarbiaujant ir dalijantis duomenimis garantuotų minimalių išmokų gavėjams ir nepalankioje padėtyje esančioms paramos gavėjų grupėms. Reforma nustatoma nauja socialinės mentorystės paslauga, skirta asmenims, kuriems gresia pavojus arba kurie jau yra marginalizuoti visuomenėje, ir kuri turi būti įtraukta į naująjį Socialinės gerovės aktą.

C4.3 R2-I1 investicija. Socialinio kuravimo paslaugų įdiegimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad naujoji socialinės kuravimo paslauga būtų prieinama visiems galimiems naudos gavėjams, visų pirma garantuotos minimalios išmokos gavėjams, neįgaliesiems, smurto aukoms, benamiams, migrantams, romams ir jaunimui, išvykstantiems iš socialinės gerovės sistemos, laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių nariams. Pagal šią priemonę įdarbinami kvalifikuoti socialiniai mentoriai ir sukuriama individualizuotos paramos ir socialinės apsaugos bei užimtumo tarnybų bendradarbiavimo sistema. ČESNAKAI

C4.3 R3 reforma. Bendruomenių paslaugų plėtojimas siekiant užkirsti kelią institucionalizavimui

Šios reformos tikslas – priimti 2021–2027 m. Nacionalinį socialinių paslaugų plėtros planą, kuriame:

-Nustatyti socialinių paslaugų plėtros prioritetus;

-Peržiūrėti įvairių formų neinstitucinės ir institucinės socialinės rūpybos poreikius, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, garantuotų minimalių išmokų gavėjams, smurto ir prekybos žmonėmis aukoms, priežiūros neturinčiam jaunimui, benamiams, migrantams, romams ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims;

-Parengti sistemingą ilgalaikės priežiūros planą, pritaikytą konkretiems paramos gavėjų poreikiams;

-Išvardijami tikslai ir kriterijai, pagal kuriuos kuriamos gyvenamosios vietos paslaugos naudotojams, kurie funkciniu požiūriu visiškai priklauso nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti teikiant neinstitucines paslaugas, bendruomeninės pagalbos ir pagalbos namuose paslaugas, taip pat kitas paslaugas, kuriomis gerinama gyvenimo kokybė ir sudaromos sąlygos naudotojams ilgiau gyventi savo namuose ir bendruomenėje;

-Pritaikyti paslaugas, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama asmenų įgalinimui daryti įtaką savo socialiniam statusui pereinant nuo atskirties prie įtraukties ir siekiant plėsti savo socialinį tinklą;

-Plėtoti sisteminę ir integruotą ilgalaikę vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą, kurioje pirmenybė teikiama perėjimui nuo institucinės priežiūros prie priežiūros namuose ir bendruomeninės pagyvenusių žmonių priežiūros;

-Remti ilgalaikės priežiūros namuose paslaugų ir bendruomeninių paslaugų plėtojimą;

-Užtikrinti, kad institucinės paslaugos būtų prieinamos tik tiems vyresnio amžiaus asmenims, kurie funkciniu požiūriu yra visiškai priklausomi nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti teikiant neinstitucines paslaugas;

-Pusiau gyvenamojo arba stacionarinio priežiūros laiko planas, pirmenybę teikiant priežiūros namuose paslaugoms, atsižvelgiant į paslaugų prieinamumą ir naudotojų poreikius.

Be to, turi būti parengti šeimos narių padėjėjų gydymo standartai. Profesinės praktikos standartizavimas įgyvendinant šeimos apsaugos priemones padeda gerinti vaikų, neįgalių suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių apsaugą, suvienodinti teikiamų paslaugų kokybę ir užkirsti kelią institucionalizavimui, tiesiogiai teikiant paslaugas naudotojų namuose, bendradarbiaujant su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais vietos lygmeniu.

Reforma apima naujojo Socialinės gerovės įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama:

-Teikti pirmenybę deinstitucionalizavimui ilgalaikės priežiūros srityje, kad būtų paskatinti struktūriniai pokyčiai šioje socialinės politikos srityje;

-Sudaryti sąlygas socialinių paslaugų koordinavimui ir jį skatinti, taip pat užtikrinti koordinuotą požiūrį į įvairias jų teikiamas kokybiškas paslaugas.

Reforma užbaigiama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R3-I1 investicija. Visuomenės tarnybos specialistų gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – gerinti žmogiškuosius gebėjimus teikti socialines paslaugas vykdant švietimo veiklą ir įdarbinant specialistus. Investicijomis finansuojamas 750 patarėjų teisinių šeimos apsaugos priemonių klausimais ir 40 šeimos padėjėjų mokymas ir licencijavimas. Be to, socialinės rūpybos įstaigose įdarbinama 400 profesionalių darbuotojų, kurie teiktų neinstitucines paslaugas. Investicijomis prisidedama prie bendruomeninių socialinių paslaugų plėtojimo ir regioninio prieinamumo ir stiprinamos specialistų kompetencijos, susijusios su standartizuotu elgesiu šeimos ir teisinės apsaugos srityje, siekiant užkirsti kelią vaikų, jaunimo ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių institucionalizavimui.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R3-I3 investicija „Socialinės gerovės sistemos skaitmeninimo gerinimas ir socialinių paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos įgyvendinimo sistemos įgyvendinimas“

Šios priemonės tikslas – sukurti naują duomenų valdymo sprendimą socialinių paslaugų teikėjams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto. Pagrindinė sukurto duomenų valdymo sprendimo funkcija yra automatizuotas duomenų rinkimas, kokybės analizė ir socialinių paslaugų kainų apskaičiavimas. Investicijomis finansuojami programinės įrangos, aparatinės įrangos ir švietimo reikalavimai, kad būtų užtikrintas visapusiškas sprendimo funkcionalumas.

Priemonė baigiama taikyti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R3-I4 investicija. Pagyvenusių asmenų priežiūros centrų statyba ir įrengimas (namio ir bendruomeninės paslaugos ir institucinės paslaugos)

Šios priemonės tikslas – pastatyti vyresnio amžiaus žmonėms skirtus centrus, kuriuose būtų apgyvendinta 800 vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kurie funkciniu požiūriu visiškai priklauso nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti teikiant neinstitucines paslaugas. Šią priemonę sudaro vyresnio amžiaus žmonių centrų ir bendruomeninių paslaugų infrastruktūros statyba.

T.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
302	C4.3. R1	M	2021–2027 m. nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano priėmimas	Priimto 2021–2027 m. nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano priėmimas				IV KETV.	2021	Priimtas 2021–2027 m. nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas, kuriame: – Nustatyti tikslą sumažinti skurdo rizikos lygį iki mažiau nei 15 proc., palyginti su 18,3 proc. baziniu lygiu 2019 m. ir įgyvendinimo planu; – Užtikrinti sąlygas, kuriomis būtų veiksmingai mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis ir gerinamas žmonių, kuriems gresia skurdas, taip pat asmenų, patiriančių didelį materialinį nepriteklių, kasdienis gyvenimas. – Nustatyti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi vystymosi prioritetus ir nustatyti pažeidžiamų grupių poreikius sistemose.
303	C4.3. R1	M	Naujo Socialinės gerovės įstatymo priėmimas	Naujojo Socialinės gerovės įstatymo įsigaliojimas				1 KETV.	2022	Naujuoju Socialinės gerovės įstatymu daromi šie pakeitimai: – Esamų būsto išlaidų ir šildymo išmokų sujungimas į vieną integruotą išmoką; – Nuostata dėl garantuojamos minimalios išmokos keičiama bazinę sumą padidinant iki 1 000 HRK, o vaikų turinčių namų ūkių atveju – bent 25 proc., sušvelninant sunkiausius tinkamumo kriterijus, įskaitant pajamų ribos padidinimą iki 1 000 HRK; – Naujos socialinės mentorystės paslaugos įdiegimas; – Struktūriniai ilgalaikės priežiūros pakeitimai, kuriais užtikrinama, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos deinstitucionalizavimui ir perėjimui prie namuose ir bendruomenėje teikiamų paslaugų; – Nuostata, kuria siekiama įgalioti socialines paslaugas ir socialines išmokas teikiančias institucijas bendradarbiauti ir reguliariai keistis informacija, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris į įvairias teikiamas paslaugas.
304	C4.3. R1	T	Garantuotos minimalios išmokos ir nacionalinės kompensacijos vyresnio amžiaus asmenims gavėjai		Skaičius	56 905	68 000	1 KETV.	2026	Bendras gavėjų, gaunančių garantuotas minimalias išmokas arba nacionalinę kompensaciją pagyvenusiems asmenims, skaičius padidėja iki 68000.
305	C4.3. R1	M	Funkciškai integruotų socialinių išmokų norminės taisyklės priėmimas	Socialinės gerovės įstatymo arba Įtraukaus papildymo akto įsigaliojimas				IV KETV.	2024	Socialinės gerovės įstatymo arba Įtraukaus papildomo akto dėl integruotų socialinių išmokų pakeitimai, kuriais: –Iš dalies pakeisti garantuotą minimalią išmoką padidinant bazinę sumą iki 160 EUR, priimant sprendimą dėl garantuotos minimalios išmokos sumos apskaičiavimo, ir ne mažiau kaip 25 % vaikų turintiems namų ūkiams, ir užtikrinti visišką garantuojamos minimalios išmokos (GMB) integravimą į kitas socialines išmokas. –Nustatyti (funkcinį) socialinių išmokų integravimą remiantis ekspertų analize; –Sustiprinti nuostatas dėl teisės gauti socialines išmokas, inter alia, geriau naudojant priemones ir pajamų tikrinimą; –Įtraukti priemones ir nuostatas, kuriomis siekiama gerinti socialinių išmokų aprėptį, adekvatumą ir tikslingumą, remiantis ekspertų analize ir ypatingą dėmesį skiriant žmonėms, kenčiantiems nuo nuolatinio skurdo; –Įtraukti nuostatas dėl stebėsenos proceso ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinimo procese; – Nustatyti indeksavimą kaip standartinį socialinių išmokų bruožą –Įtraukti nuostatas dėl socialinių išmokų veiksmingumo ir adekvatumo vertinimo ir stebėsenos;
398	C4.3. R1	M	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas ir Sprendimo dėl garantuojamos minimalios išmokos priėmimas	Iš dalies pakeisto Socialinės gerovės įstatymo įsigaliojimas ir Vyriausybės sprendimo priėmimas				IV KETV.	2023	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimais: – Panaikinti teisines nuostatas, kuriomis įpareigojama grąžinti išmokėtas garantuotų minimalių išmokų sumas ir nustatyti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į GMB naudos gavėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, – Sumažinti GMB naudos gavėjams tenkančią administracinę naštą, nustatant teisės aktais nustatytą automatinio kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių panaikinimo mechanizmą. Vyriausybė, remdamasi garantuotos minimalios išmokos dydžio apskaičiavimu, priima sprendimą. Sprendimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o bazinė suma padidinama iki 150 EUR.
307	C4.3. R1-I1	T	Vietos valdžios institucijų prieiga prie duomenų apie socialines išmokas kiekvienam atskiram paramos gavėjui		Procentas	0	1	IV KETV.	2025	Visi vietos ir regionų valdžios vienetai turi turėti funkcinę prieigą prie visų turimų duomenų apie kiekvieno atskiro paramos gavėjo socialines išmokas.
308	C4.3. R1-I2	M	Skaitmeninis informacijos apie socialinės apsaugos išmokas prieinamumas nacionaliniu lygmeniu	Sukurta ir veikianti internetinė taikomoji programa, skirta informacijai apie socialines išmokas teikti taikant kriterijus ir sąlygas 12 rūšių socialinėms išmokoms gauti nacionaliniu lygmeniu socialinės apsaugos sistemoje				IV KETV.	2024	Remiantis projekto byla ir techninėmis specifikacijomis parengiama internetinė taikomoji programa, su kuria gali susipažinti visi piliečiai. Prašyme suteikiama galimybė susipažinti su informacija apie visas socialinės apsaugos sistemos socialinės apsaugos išmokas ir orientacinę galimybę jas gauti nacionaliniu lygmeniu. Paraiškoje pateikiami kriterijai ir sąlygos, pagal kuriuos socialinės apsaugos sistemoje nacionaliniu lygmeniu galima gauti 12 rūšių socialines išmokas.
309	C4.3. R2	T	Socialinės mentorystės specialistų mokymas		Skaičius	0	220	II KETV.	2022	Socialinių mentorių mokymas vykdomas naudojant 15 modulių ir jį baigia 220 specialistų. Ši tarnyba turi atitikti socialinio darbo profesijos principus ir papildyti jau vykdomą socialinės gerovės centrų veiklą. Joje atsižvelgiama į poreikį bendradarbiauti su kitais bendruomeniniais socialinių paslaugų teikėjais ir poreikį aktyviai įtraukti socialinės gerovės sistemų paramos gavėjus įveikiant jų pačių socialinę atskirtį.
310	C4.3. R2-I1	T	Socialinės mentorystės specialistų užimtumas		Skaičius	0	220	IV KETV.	2025	220 socialinės mentorystės specialistų įdarbinimas visose 21 Kroatijos socialinio darbo instituto regioninėse tarnybose.
312	C4.3. R3	M	2021–2027 m. nacionalinio socialinių paslaugų plėtros plano priėmimas	2021–2027 m. nacionalinio socialinių paslaugų plėtros plano priėmimas				III KETVIRTIS	2021	2021–2027 m. nacionaliniame socialinių paslaugų plėtros plane nustatomi socialinių paslaugų plėtros prioritetai ir apibrėžiami visų naudotojų grupių poreikiai, susiję su įvairiomis priežiūros formomis, tiek neinstitucinėmis, tiek institucinėmis, siekiant parengti sistemingą ir holistinį priežiūros planą, pritaikytą prie naudotojų poreikių. Plane taip pat apibrėžiami ir nustatomi kriterijai, būtini siekiant plėtoti gyvenamosios vietos paslaugas, namuose teikiamas ir bendruomenines paslaugas, taip pat kitas paslaugas, kuriomis gerinama gyvenimo kokybė ir sudaromos sąlygos naudotojams ilgiau likti savo namuose ir bendruomenėje. Plane taip pat išdėstomas socialinės kuravimo paslaugos įdiegimas, taip pat perėjimas nuo institucinių prie namų ir bendruomeninių vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų, kurios: –Remti ilgalaikės priežiūros namuose paslaugų ir bendruomeninių paslaugų plėtrą; –Užtikrinti galimybę naudotis institucinėmis paslaugomis tik tiems vyresnio amžiaus asmenims, kurie funkciniu požiūriu visiškai priklauso nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti teikiant neinstitucines paslaugas; –Numatyti pusiau gyvenamojo ar stacionarinio tipo priežiūros planavimą, pirmenybę teikiant priežiūros namuose paslaugoms, atsižvelgiant į paslaugų prieinamumą ir naudotojų poreikius.
313	C4.3. R3	M	Šeimos narių padėjėjų gydymo standartų priėmimas	Šeimos narių padėjėjų gydymo standartų priėmimas				IV KETV.	2022	Parengti šeimos narių padėjėjų veiklos reguliavimo standartai sudaro sąlygas suderintai teikti paslaugas vietoje paramos gavėjo namuose, bendradarbiaujant su kitais vietos bendruomenės lygmens suinteresuotaisiais subjektais.
314	C4.3. R3-I1	T	Žmogiškųjų gebėjimų teikti bendruomenines paslaugas stiprinimas		Skaičius	0	400	IV KETV.	2024	Institucionalizavimo prevencija užtikrinama įdarbinant naujus socialinės tarnybos specialistus, kurie teiktų neinstitucines paslaugas, ir rengiant patarėjų šeimos teisinių apsaugos priemonių klausimais mokymus ir suteikiant jiems licencijas. Visų pirma turi būti vykdomas nuolatinis ir tikslinis socialinės rūpybos įstaigų specialistų mokymas ir licencijų išdavimas, kad būtų įgyvendintos vaikų teisinės šeimos apsaugos priemonės (švietimas ir licencijavimas iš viso 750 socialinių paslaugų specialistų, patarėjai teisinių šeimos apsaugos priemonių klausimais ir 30 šeimos padėjėjų mokymas). Socialinės rūpybos įstaigose ir socialinių paslaugų teikėjais įdarbinama 400 profesionalių darbuotojų.
316	C4.3. R3-I3	M	IT sistema socialinių paslaugų ir paslaugų teikėjų tinkle kainų skaičiavimas	Sukurta ir veikianti IT sistema, skirta visų socialinių paslaugų ir visų tinklo paslaugų teikėjų kainoms apskaičiuoti	Skaičius	0	1	II KETV.	2023	Duomenų valdymo IT sistema sukurta siekiant automatiškai rinkti ir analizuoti duomenis ir apskaičiuoti visų rūšių teikiamų socialinių paslaugų ir visų tinklo socialinių paslaugų teikėjų kainas. Investicijomis finansuojami programinės įrangos, aparatinės įrangos ir švietimo reikalavimai, kad būtų užtikrintas visapusiškas sprendimo funkcionalumas.
317	C4.3. R3-I4	T	Pagyvenusių žmonių institucinės, globos namuose ir bendruomeninės globos centrų statyba		Skaičius	0	8	II KETV.	2026	Aštuonių vyresnio amžiaus žmonėms skirtų centrų, kuriuose galėtų dalyvauti 800 paramos gavėjų, statyba, skirta tik asmenims, kurie funkciniu požiūriu yra visiškai priklausomi nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti namų ar bendruomenės lygmeniu. Be to, pagyvenusių žmonių centrai sudaro sąlygas teikti bendruomeninę priežiūrą ir neinstitucines paslaugas namuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

T.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C4.3 R3-I2 investicija „Socialinės gerovės sistemos skaitmeninimo gerinimas ir socialinės gerovės centrų sujungimas su socialinių paslaugų teikėjais“

Šios investicijos tikslas – atnaujinti socialinės rūpybos namuose taikomąją programą, kurioje tvarkomos ir registruojamos procedūros, susijusios su atskirų paslaugų teikėjų teisių į socialines paslaugas pripažinimu. Investicijos apima taikomosios programos integravimą į bendrą socialinės gerovės IT sistemą, kuri yra bendra skaitmeninė platforma duomenims apie naudotojus ir socialinės rūpybos paslaugas stebėti ir analizuoti.

Investicija baigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

T.4 Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
315	C4.3. R3-I2	T	Bendra informacinė sistema (SocSkrb informacinė sistema)		Skaičius	0	1	IV KETV.	2024	Šių investicijų tikslas – atnaujinti socialinės rūpybos taikomąją programą, kurioje tvarkomos ir registruojamos procedūros, susijusios su teisių į socialines paslaugas pripažinimu, sukuriant vieną veikiančią IT sistemą, kurioje visi suinteresuotieji subjektai dalyvautų teisių pripažinimo ir paslaugų teikimo naudotojui procese, taip sudarant sąlygas stebėti ir analizuoti duomenis apie socialinės apsaugos sistemos naudotojus ir paslaugas, pavyzdžiui, informaciją apie esamas vietas paslaugų teikėjams ir jų paslaugų kainas. Sukurtas programinės įrangos sprendimas integruojamas į esamą socialinės gerovės centrų naudojamą informacinę sistemą SocSkrb. Galiausiai tai sudarys sąlygas visiems socialinės gerovės centrams prisijungti prie informacinių technologijų su socialinių paslaugų teikėjais, finansuojamais iš valstybės biudžeto.

U. 5.1 KOMPONENTAS. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS ATSPARUMO DIDINIMAS

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti dėl COVID-19 pandemijos paaštrėjusius sveikatos priežiūros sistemos atsparumo ir tvarumo uždavinius, susijusius su vidutine ES tikėtina gyvenimo trukme, silpna prevencine, lėtine ir ilgalaike priežiūra. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – gerinti sveikatos sistemos veiksmingumą, kokybę, prieinamumą ir finansinį tvarumą.

Komponentą sudaro šios priemonės:

-Įdiegti naujus pacientų priežiūros modelius, ypatingą dėmesį skiriant vėžiu sergančių pacientų profilaktinei ir lėtinei priežiūrai;

-Ligoninių funkcinė integracija ir dienos ligoninių stiprinimas viduriniame ir tretiniame lygmenyse (horizontalusis ir vertikalusis);

-Padidinti šeimos specialistų dalį, palyginti su bendru įdarbintų gydytojų ir šeimos komandų skaičiumi;

-Tobulinti skaitmeninę bendrų viešųjų pirkimų sistemą, kad į ją būtų įtrauktos apskrities ligoninės, siekiant sutaupyti daug lėšų sistemoje ir pagerinti kokybę;

-Platus centrinės paruošimo sistemos naudojimas aštuoniose ligoninėse ir vienetinės terapijos paskirstymo sistemos diegimas 40 ligoninių.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl sveikatos sistemos atsparumo didinimo, subalansuoto geografinio sveikatos priežiūros darbuotojų ir infrastruktūros pasiskirstymo, glaudesnio visų administravimo lygmenų bendradarbiavimo ir investicijų į e. sveikatą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1.2), taip pat prisidėti prie prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų didinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.3) ir įgūdžių įgijimo skatinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.4).

U.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C5.1 R1 reforma. Sveikatos sistemos veiksmingumo, kokybės ir prieinamumo gerinimas

Šios priemonės tikslas – padidinti vienodas galimybes naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač kaimo, atokiose ir salų vietovėse, gerinant šeimos gydytojų (bendrosios praktikos gydytojų) teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę, taip sumažinant ligoninėms tenkančią naštą. Siekiant geriau stebėti sveikatos rezultatus, sukuriama Sveikatos sistemos veiksmingumo vertinimo (HSPA) sistema, kuria siekiama prisidėti prie pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių kūrimo pagal apibrėžtą metodiką, siekiant susieti priemones su nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose ir reformose nustatytais tikslais, gerinant sveikatos duomenų, prieinamų strateginei ir politikos analizei, savalaikiškumą.

Reforma baigiama iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R1-I4 investicija. Klinikinių ligoninių centro „KBC Split“ skaitmeninė vaizdo diagnostika

Šios priemonės tikslas – patobulinti KBC Split skaitmeninio vaizdo diagnostiką ir taip pagerinti sveikatos priežiūrą ligų prevencijos, gydymo ir diagnostikos srityse. Investicijomis siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visų kategorijų pacientams, gerinti klinikinius rezultatus ir užtikrinti ankstyvesnę ir kokybiškesnę diagnostiką, ypač pediatrijoje ir onkologijoje. Visų pirma ji skaitmenina sveikatos paslaugas ir procesus, užtikrina sveikatos paslaugų teikimo skaidrumą, optimizuoja ligoninių sistemos išteklių naudojimą ir užtikrina būsimą finansinį stabilumą. Investicijomis pritaikoma erdvė naujai įsigytai medicinos įrangai, įskaitant magnetinį rezonansą 3T, Neurointervention skaitmeninį DSA angio kambarį, skaitmeninį diaskopinį RTG įrenginį ir endoskopinę gastroenterologinę patalpą, įrengti.

Priemonė baigiama taikyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R1-I5 investicija. Bendrosios ligoninės „OB Varaždin“ centrinio operacinio bloko statyba ir įrengimas

Investicijų tikslas – optimizuoti ligoninių sveikatos priežiūros sistemos išteklius, didinti pacientų saugą ir sudaryti tinkamas sąlygas sveikatos priežiūros darbuotojų darbui. Ši priemonė apima centrinio operacinio bloko statybą ir įrengimą bei jungiamųjų koridorių su esamais medicinos įrenginiais statybą.

C5.1 R1-I6 investicija „Skaitmeninio vaizdo diagnostika. KB Dubrava klinikinė ligoninė“

Šios priemonės tikslas – įsigyti skaitmeninę radiologinę įrangą, skirtą KB Dubravos diagnostikos ir intervencijos klinikiniam institutui, kuris teikia paslaugas daugiau kaip 350000 pacientų. Apskritai tikimasi, kad šios investicijos labai pagerins sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą visų kategorijų pacientams, pagerins diagnostiką, gydymą ir stebėseną po gydymo, taigi ir klinikinius rezultatus visoms pacientų grupėms, įskaitant pacientus, kuriems reikalingas sudėtingiausias gydymas klinikose ir ligoninės organizaciniuose padaliniuose. Todėl numatoma, kad hospitalizavimo, komplikacijų, hospitalizavimo intensyviosios terapijos skyriuose trukmė, gydymo išlaidos ir laukimo sąrašai sumažės. Investicijos apima pažangiausios įrangos pirkimą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C5.1 R1-I7 investicija. Naujos patalpos, skirtos dienos ligoninėms ir vienos dienos chirurgijai, integruotas skubus gydymas ligoninėje ir Neurochirurgijos klinikos pritaikymas klinikinės ligoninės centre „KBC Sestre Milosrdnice“

Šios priemonės tikslas – padidinti pacientų gydymo pajėgumus bent 22 proc., palyginti su šiuo metu gydomų pacientų skaičiumi. Tikimasi, kad investicijos labai pagerins sveikatos priežiūros kokybę maždaug 700000 KBC gydomų pacientų, iš kurių apie 300000 yra skubios pagalbos, o maždaug 40000 pacientų gydomi dienos ligoninėje ir chirurgijoje. Pagal šią priemonę įrengiamos naujos dienos ligoninės ir vienos dienos chirurgijos bei integruoto skubaus priėmimo į ligonines priemonės ir pritaikoma Neurochirurgijos klinika Klinijos ligoninės centre (KBC) Sestre Milosrdnice.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C5.1 R1-I8 investicija. Pacientų, kuriems diagnozuota farmakologinė epilepsija, išankstinis gydymas ir gydymas bendrosios ligoninės „KB Dubrava“ patalpose

Šios priemonės tikslas – toliau plėtoti Neurologijos instituto „KB Dubrava“ veiklą, taip pat ikieksploatacinius epilepsijos metodus ir gydymą farmakozei atspariems pacientams. Investicijos apima pažangiausios įrangos įsigijimą ir erdvinio pajėgumo pritaikymą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C5.1 R1-I9 investicija. Klinikinių ligoninių centro „KBC Zagreb“ plėtra, III etapas. Medicinos ir nemedicininės įrangos įrengimas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas taikyti šiuolaikines technologijas ir padidinti galimybes naudotis tretinio ir ketvirtinio lygmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Šią priemonę sudaro medicininės ir nemedicininės įrangos įsigijimas klinikinių ligoninių centre Zagrebe.

C5.1 R2 reforma. Naujo priežiūros modelio, skirto pagrindinėms sveikatos problemoms spręsti, nustatymas

Šios priemonės tikslas – pagerinti ir suderinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Šią priemonę sudaro integruotų klinikinių e. gairių rengimas.

Investicija „R2-I1. Įrangos, skirtos vėžiu sergančių pacientų prevencijai, diagnostikai ir gydymui, pirkimas“

Šios priemonės tikslas – nedelsiant užtikrinti optimalų gydymą visiems onkologiniams pacientams Kroatijoje, taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus. Pagal šią priemonę perkama medicinos įranga.

C5.1 R2-I2 investicija. Įrangos, skirtos Nacionaliniam onkologijos tinklui ir Nacionalinei onkologinių duomenų bazei sukurti, įsigijimas ir diegimas

Šios priemonės tikslas – sukurti nacionalinį nacionalinės onkologinių duomenų bazės tinklą, automatizuotu būdu susiejantį ir registruojantį ligoninių informacinių sistemų ir kitų sistemų duomenis. Ši priemonė apima onkologinių pacientų stebėsenos IT platformos sukūrimą ir nacionalinio onkologinio tinklo sukūrimą.

C5.1 R3 reforma. Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo sveikatos srityje sistemos sukūrimas

Šia reforma siekiama padidinti piliečių, ypač gyvenančių kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kartu didinant skubios medicinos pagalbos veiksmingumą ir užtikrinant aukštos kokybės ir efektyvią sveikatos priežiūros sistemą. Siekiant šio tikslo, sveikatos priežiūros specialistams, visų pirma pirminės sveikatos priežiūros lygmens gydytojams, taip pat greitosios medicinos pagalbos slaugytojams ir technikams, rengiami specialūs mokymai, taip užtikrinant subalansuotą geografinį sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymą ir pakankamą visuomenės sveikatos paslaugų tinklo darbą. Be to, reformoje numatoma priimti 2021–2027 m. nacionalinį sveikatos vystymosi planą, kuriame:

– Apibrėžti vystymosi poreikius siekiant sukurti lanksčią, veiksmingą ir holistiškai valdomą sveikatos priežiūros sistemą;

– Nurodyti sėkmingo sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos priemones;

– Pradėti koordinuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir pertvarkyti gydymo ir reabilitacijos modelius į aktyvios priežiūros proceso valdymą visais etapais ir visais lygmenimis;

– Apibrėžti sveikatos paslaugų ir socialinės rūpybos integravimą ir integruotų ilgalaikės priežiūros modelių kūrimą;

– Nustatyti sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos kontrolės ir gerinimo priemones;

– Gerinti personalo valdymo nuostatas;

– Nustatyti konkrečius tikslus, kuriais netiesiogiai prisidedama prie nacionalinėje reformų strategijoje (NRS) nustatyto strateginio tikslo įgyvendinimo iki 2030 m.

Sveikatos metų tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimą lemia:

– Sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos, kurios yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema, skatinimas;

– Gerinti sveikatos priežiūros kokybę didinant visų sveikatos priežiūros lygmenų ir dalių veiksmingumą, saugą, prieinamumą ir funkcinę integraciją;

– Naujo priežiūros modelio, skirto pagrindinėms sveikatos problemoms, pvz., širdies ir kraujagyslių, onkologinėms ir retosioms ligoms, diabetui pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybę, įdiegimas

– Strateginio valdymo priemonėmis užtikrinti, kad sveikatos sistema taptų pageidaujama darbo vieta, taip užtikrinant optimalų darbuotojų skaičių ir pasiskirstymą sveikatos sistemoje;

– Gerinti sveikatos priežiūros sistemos finansavimo ir valdymo modelį.

Reforma baigiama ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 30 d.

C5.1 R3-I1 investicija. Centrinis specializacijų finansavimas

Šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos būtų tinkamai prieinamos visuomenei, taip pat atsižvelgiant į gydytojų trūkumą. Šią priemonę sudaro sveikatos priežiūros specialistų, medicinos gydytojų pagrindinio pirminės sveikatos priežiūros lygio, taip pat visuomenės sveikatos srities specialistų mokymas.

C5.1 R3-I2 investicija. Specialusis greitosios medicinos pagalbos slaugytojų ir technikų rengimas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas greitosios medicinos pagalbos slaugytojams ir technikams savarankiškai dirbti skubios medicinos pagalbos tarnybose. Ši priemonė apima specializuotą greitosios medicinos pagalbos slaugytojų ir technikų mokymą.

C5.1 R4 reforma. Sveikatos sistemos finansinio tvarumo užtikrinimas

Šios priemonės tikslas – spręsti netvaraus įsiskolinimų didėjimo, nenuoseklių procedūrų ir brangių vaistų pirkimo sveikatos priežiūros sistemoje problemą, siekiant sukurti finansiškai tvarią visuomenės sveikatos sistemą, taikant vienodą pasirengimo, sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo procedūrų, turinčių įtakos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdams ir galimybėms, standartą. Reforma apima teisės aktų sistemos, kurią sudaro Sveikatos priežiūros įstatymas ir Privalomojo sveikatos draudimo aktas, peržiūrą, kurią sudaro šie elementai:

-Gerinti Skubiosios medicinos instituto skubios medicinos veiklos organizavimą ir per apibrėžtus organizacinius padalinius vykdyti operatyvines užduotis;

-Visuomenės sveikatos tarnybos reorganizavimas siekiant padidinti jos veiksmingumą, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, geresniam reagavimui nepaprastosios padėties ir ypatingomis aplinkybėmis (pandemijoms);

-Perduoti ligoninių valdymo teises iš apskričių ir Zagrebo miesto Kroatijos Respublikai, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai panaudoti esamus pajėgumus, ir pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę pertvarkant ligoninių valdymo modelį;

-Sutrumpinti atskirų medicinos paslaugų laukiančiųjų sąrašų laiką, optimizuoti ir geriau paskirstyti turimus privalomojo sveikatos draudimo sveikatos priežiūros išteklius, kad apdraustiesiems būtų teikiamos prieinamesnės sveikatos priežiūros paslaugos;

-Stiprinti finansų valdymo nuostatas, kartu užtikrinant finansinį kapitalą, kad būtų pasiektas visuomenės sveikatos sistemos finansinis stabilumas;

-Teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Kroatijos sveikatos draudimo fondo (HZZO) mokėjimo įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku.

Vykdant reformą turi būti pasiekti šie tikslai:

-Turi būti užbaigtas ne mažiau kaip 8 ligoninių funkcinis integravimas;

-Ne mažiau kaip 85 proc. pirkimo kategorijų, sudarančių ne mažiau kaip 80 proc. visų vyriausybės valdomų ligoninių išlaidų, perkama pagal bendrų viešųjų pirkimų procedūrą.

Reforma baigiama iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R4-I1 investicija. Pagrindinis parenterinių preparatų paruošimas 8 Kroatijos ligoninėse

Šios priemonės tikslas – sumažinti parenterinių vaistų vartojimo išlaidas ir užtikrinti aukščiausią saugumo lygį, išvengti gydymo vaistais klaidų, papildomų hospitalizavimo dienų ir sumažinti ligoninės skyriaus gydytojams ir slaugytojams tenkančią naštą. Šią priemonę sudaro centrinės parenterinių preparatų ruošimo ligoninėse sistemos įgyvendinimas.

C5.1 R4-I2 investicija. Vienetinės terapijos paskirstymo sistemos įdiegimas 40 Kroatijos ligoninių

Šios priemonės tikslas – padėti didinti pacientų saugumą, užkirsti kelią gydymo vaistais klaidoms, kontroliuoti vaistų atsargas ir didinti pacientų propagavimą, siekiant pagerinti bendrus gydymo rezultatus. Šią priemonę sudaro vienetinės terapijos paskirstymo sistemos įdiegimas ligoninėse.

C5.1 R4-I3 investicija „Vaistų sekimo per sveikatos priežiūros įstaigas antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros įstaigose skaitmeninimas“

Šios priemonės tikslas – suskaitmeninti vaistų vartojimo kelią, kad Kroatijos sveikatos sistema galėtų stebėti vaistų vartojimą. Šią priemonę sudaro funkcinis integruotas IT sprendimas, skirtas visapusiškai stebėti vaistus ligoninės sistemoje nuo vaistinės iki paciento.

C5.1 R4-I4 investicija. Vaistų stygiaus stebėsenos ir prevencijos sistemos kūrimas Kroatijoje

Šios priemonės tikslas – nustatyti tikslinį vaistų atsargų duomenų valdymą, kad būtų galima veiksmingiau įsigyti vaistų. Priemone nustatoma tiksli operatyvinė tam tikrų vaistų apyvartos stebėsenos ir analizės sistema.

C5.1 R4-I5 investicija. ambulatorinės priežiūros gydymo rezultatų stebėsenos sistemos įdiegimas, daugiausia dėmesio skiriant lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams valstybinėse vaistinėse

Šios priemonės tikslas – sistemingiau planuoti, stebėti ir vertinti investicijų į ne ligoninėje gydomų pacientų farmakologinę terapiją ekonominį efektyvumą. Šia priemone sukuriama pacientų gydymo viešosiose vaistinėse stebėsenos programa.

C5.1 R5 reforma. E. sveikata

Šios priemonės tikslas – gerinti valdymo gebėjimus veiksmingiau naudojant duomenis ir skatinti novatoriškus sveikatos priežiūros sprendimus, kad būtų pagerintas sveikatos sistemos valdymas. E. sveikatos reforma remiamos pastangos užtikrinti, kad visi žmonės galėtų naudotis pakankamos kokybės būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis (įskaitant prevenciją, gydymą, reabilitaciją ir palaikomąją slaugą). Reforma apima nacionalinės nuotolinės medicinos sistemos priėmimą siekiant:

-Išplėsti nuotolinės medicinos paslaugų aprėptį ir užtikrinti sąveikumą su nacionaline sveikatos informacine sistema ir tinkamumą būsimiems tarpvalstybiniams mainams;

-Pacientams gyvybiškai svarbių parametrų perdavimą iš ekstremaliųjų situacijų sveikatos priežiūros tarnybos (HMS) į jungtinę skubiosios pagalbos ligoninių tarnybą (OHBP) ir nuotolinę ambulatorinę stebėseną.

-Sukurti nuotolinę ekstremaliųjų sveikatos priežiūros tarnybų (HMS) priežiūrą ir priežiūros įdiegimo veiksmų planą bei įgyvendinimo stebėsenos sistemą, remiantis dokumentų analize, nacionaline sistema ir veiksmų planu, parengtais pagal susijusią techninės paramos priemonę.

Nacionalinėje e. sveikatos informacijos valdymo sistemoje turi būti šios funkcijos:

-Reguliarias ataskaitas apie gyventojų sveikatą, kurios yra tikslinės ligų prevencijos ir valdymo veiklos pagrindas;

-Stiprinti nacionalinius duomenų analizės pajėgumus, be kita ko, integruojant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir pacientų sąsajas su esama infrastruktūra ir praktika;

-Stiprinti nacionalinius dirbtinio intelekto ir itin našaus skaičiavimo diegimo pajėgumus, didinant e. sveikatos kibernetinio saugumo lygį ir sveikatos priežiūros specialistų bei pacientų aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, pasitelkiant pažangias technologijas, visų pirma dirbtinį intelektą;

-Sudaryti sąlygas plėtoti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, grindžiamas anonimiškai surinktais sveikatos sistemos duomenimis.

Reforma remiama penkiomis papildomomis investicijomis (C5.1 R5-I1–I5).

Reforma užbaigiama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R5-I1 investicija. KBC Split operacinės ir robotinės chirurgijos skaitmeninė integracija

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas visapusiškai gydyti piktybinėmis ligomis sergančius pacientus ir integruoti sveikatos priežiūros optimizavimo priemones. Taip tikimasi, kad investicijomis pagerės sveikatos priežiūros rezultatai, nes bus įdiegtas naujas pacientų priežiūros modelis, visų pirma naujas pažangiausias chirurginis gydymas. Investicijos skirtos operacinių skaitmenizacijai ir pažangiam vėžio gydymui skirtos įrangos pirkimui KBC Split.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

Investicija R5-I2. TELECORDIS

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti kardiologijos paslaugas, kad būtų galima nuolat stebėti pacientų, ypač sergančių lėtinėmis širdies ligomis, būklę. Tikimasi, kad greitos ir prieinamos širdies diagnostikos paslaugos pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu padės laiku nustatyti pacientų širdies sveikatos problemas, laiku atlikti tinkamą gydymą ir nuolat stebėti jų sveikatos būklę. Be to, ECG Holter telemedicinos paslauga turi suteikti pacientams atokiose ir kaimo vietovėse galimybę naudotis specializuota sveikatos priežiūra, taip gerokai padidinant specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vietos ambulatoriniuose centruose, gerinant specialistų darbo rezultatus, gerinant pacientų rezultatus, mažinant laukiančiųjų sąrašus ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidas. Investicijos apima diagnostikos procesų skaitmeninimą ir sudaro sąlygas dalytis duomenimis su išskaidytais specializuotais centrais.

Priemonė baigiama taikyti iki 2023 m. kovo 31 d.

C5.1 R5-I3 investicija. Teletransfuzija

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti transfuzijos paslaugą ir užtikrinti, kad visose ligoninių sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose perpylimo padalinius, būtų paskirtas perpylimo specialistas, prisidedant prie tvirtos telemedicinos paslaugos plėtojimo skaitmeniniu būdu perduodant medicininius duomenis ir stiprinant visų ligoninių įstaigų ir transfuzijos padalinių tarpusavio ryšį.

Priemonė baigiama taikyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R5-I4 investicija. KBC Sestre Milosrdnice klinikinių ligoninių centro operacinių su robotine chirurgija skaitmeninimas ir integravimas

Šios priemonės tikslas – operacijų teatrų skaitmeninimas ir pažangios gydymo įrangos, skirtos naujiems šiuolaikiniams chirurginiams gydymo būdams, pirkimas. Operacinių skaitmeninimas ir integravimas keičia duomenų apie pacientus ir operatyvinio gydymo rūšis ir metodus planavimą, dokumentavimą, saugojimą ir dalijimąsi jais. Robotų chirurgija gerina chirurginio gydymo kokybę, didina pacientų saugą, užtikrina didesnį gydymo skaidrumą, geresnę išlaidų kontrolę ir sveikatos rezultatus, stiprina ir konsoliduoja pagrindinius sveikatos informacinės infrastruktūros išteklius, įdiegia bepopierę sveikatos paslaugų sistemą ir prisideda prie skaitmeninės pertvarkos.

Priemonė baigiama taikyti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C5.1 R5-I5 investicija. Klinikinių ligoninių „KB Merkur“ diagnostikos padalinių skaitmeninimas ir įrengimas

Šios priemonės tikslas – suskaitmeninti ir aprūpinti diagnostikos padalinius, palengvinti diagnostinių kūrimo procedūrų stebėseną ir teikti pacientams kokybiškesnes paslaugas. Investicijos apima pažangiausių prietaisų pirkimą.

Priemonė baigiama taikyti iki 2023 m. kovo 31 d.

U.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
318	C5.1. R1	M	Sveikatos sistemos veiksmingumo vertinimo sistemos (HSPA) priėmimas	Sveikatos sistemos veiksmingumo vertinimo sistemos įsigaliojimas				III KETVIRTIS	2022	Sveikatos sistemos veiksmingumo vertinime (HSPA) nustatoma sveikatos priežiūros veiksmingumo vertinimo sistema, kurioje pagal apibrėžtą vertinimo metodiką nustatomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su priemonių susiejimo su nacionalinės strategijos dokumentuose ir reformose nustatytais tikslais procesu, duomenų savalaikiškumu ir sveikatos rezultatų stebėsenos gerinimu.
319	C5.1. R1	T	Diagnostinio gydymo laiko optimizavimas. Laukimo sąrašai		Dienų skaičius	400	270	IV KETV.	2023	Diagnostinio gydymo pacientų laukimo laikotarpis sutrumpinamas iki 270 dienų nuo dabartinio 400 dienų laukimo sąrašo.
323	C5.1. R1–I4	M	Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas KBC Splito klinikinių ligoninių centre	Įsigyta įranga Diagnostikos ir intervencijos radiologijos klinikiniam institutui „KBC Split“				IV KETV.	2022	Diagnostikos ir intervencijos klinikiniam institutui ir klinikinės branduolinės medicinos institutui skirtos įrangos įrengimas ir Gastroenterologijos instituto hibridinės endoskopinės patalpos statyba ir įranga, kad būtų galima įdiegti naujas diagnostikos ir gydymo procedūras KBC Split klinikinių ligoninių centre. Įrengta įranga turi būti bent magnetinio rezonanso 3T, neurointervencijos skaitmeninių DSA angio kambarių, skaitmeninių diaskopinių rentgeno aparatų, endoskopinių gastroenterologinių patalpų.
324	C5.1. R1-I5	T	Centrinio veiklos bloko pastatas kartu su Varaždino bendrosios ligoninės turiniu		Skaičius	0	1	IV KETV.	2025	Centrinio veiklos bloko (COB) pastato statyba ir įrengimas intensyviosios terapijos skyriuose (JIL), centrinė sterilizacija, RTG diagnostika, transfuzijos ir medicinos bei biochemijos laboratorijos, taip pat jungiamųjų koridorių su esamais medicinos įrenginiais statyba.
325	C5.1. R1-I6	T	Diagnostiniai medicinos prietaisai klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava		Skaičius	0	8	II KETV.	2023	Aštuonių diagnostikos medicinos priemonių ir skaitmeninės radiologinės įrangos, skirtos Diagnostikos ir intervencijos radiologijos klinikiniam institutui, įsigijimas ir įrengimas. Planuojama, kad visi prietaisai bus palaipsniui įrengiami, o visi turi pradėti veikti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.
326	C5.1. R1-I7	T	Nauja infrastruktūra Klinikinių ligoninių centre (KBC) Sestre Milosrdnice		Skaičius	0	2	1 KETV.	2024	Klinikinių ligoninių centre (KBC) Sestre Milosrdnice turi būti įrengti integruoti skubaus priėmimo į ligoninę, dienos ligoninės ir vienos dienos chirurgijos įrenginiai su medicinos, nemedicinine įranga ir baldais.
327	C5.1. R1-I8	T	Medicinos prietaisai, skirti farmakozei atsparia epilepsija sergantiems pacientams operatyviniam gydymui ir gydymui klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava		Skaičius	0	10	II KETV.	2023	Siekiant toliau plėtoti Neurologijos institutą klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava ten medicinos įranga (prietaisai) įrengiama ir pradedama naudoti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. Investicijos apima įrangos, pvz., SEEG 256 kanalų įrašymo įtaisų, skaitmeninio EMNG ir EP 12 kanalų vaizdo gavimo įtaiso, įsigijimą. Radijo dažnio (RF) termokoaguliavimo įtaisas ir tinkamo erdvinio pajėgumo pritaikymas.
328	C5.1. R1-I9	M	Zagrebo klinikinių ligoninių centro (KBC) plėtros projektas					1 KETV.	2026	Naujos medicininės ir nemedicininės įrangos, skirtos Zagrebo klinikinių ligoninių centrui (KBC), pirkimui. .
329	C5.1. R2	M	Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas ir suderinimas plėtojant klinikines e. gaires	Sveikatos apsaugos ministerijos (MIZ) parengtos ir į Kroatijos sveikatos sistemos e. gaires integruotos klinikinės gairės.				III KETVIRTIS	2025	Sveikatos ministerija (MIZ) parengia ir integruoja į Kroatijos sveikatos priežiūros sistemos klinikines gaires ir e. gaires, kuriomis derinama sveikatos priežiūros kokybė.
331	C5.1. R2-I1	T	Onkologinės radioterapijos kokybės gerinimas		Skaičius	0	6	IV KETV.	2025	Šešiose ligoninėse turi būti įrengti vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo medicinos prietaisai. Investicijos apima aštuonių bunkerių, skirtų linijinio išdėstymo greitintuvams, statybą, radioterapijos įrangą, 17 VMAT linijinių greitintuvų, keturių linijinių SBRT greitintuvų, keturių HDR brachiterapijos įrenginių, devynis CT imitatorius, radioterapijos tinklo įrangą, dozimetrijos įrangą, fiksavimo įrangą.
332	C5.1. R2-I2	T	Bendra IT platforma, skirta sujungti, stebėti ir optimaliai gydyti onkologinius pacientus		Skaičius	0	1	IV KETV.	2025	Vienoda IT platforma suteikia galimybę rinkti sveikatos duomenis, planuoti organizacinius ir struktūrinius pokyčius ir nustatyti riziką. Visos Kroatijos onkologijos įstaigos įtraukiamos į nacionalinį onkologinį tinklą.
333	C5.1. R3	M	2021–2027 m. nacionalinis sveikatos plėtros planas	2021–2027 m. nacionalinio sveikatos vystymosi plano priėmimas				III KETVIRTIS	2021	2021–2027 m. nacionaliniame sveikatos plėtros plane, kuris yra bendrasis sektorių planavimo aktas, nustatomi konkretūs tikslai, priemonės, projektai ir veikla, kuriuos turi įgyvendinti Sveikatos ministerija (MIZ), siekiant pagrindinio tikslo – gerinti sveikatos sistemą ir sveikatos rezultatus. Nacionalinis sveikatos plėtros planas turi atitikti Kroatijos vyriausybės reformų programą ir Europos Komisijos 2021–2027 m. sanglaudos politikos gaires. Nacionaliniame sveikatos plėtros plane nustatomi vidutinės trukmės vystymosi poreikiai: – Apibrėžti vystymosi poreikius siekiant sukurti lanksčią, veiksmingą ir holistiškai valdomą sveikatos priežiūros sistemą; – Nurodyti sėkmingo sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos priemones; –Įdiegti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklos koordinavimą ir gydymo bei reabilitacijos modelius pertvarkyti į aktyvaus priežiūros proceso valdymą visais etapais ir visais lygmenimis; –Apibrėžiant sveikatos paslaugų ir socialinės rūpybos integravimą ir kuriant integruotus ilgalaikės priežiūros modelius; –Įdiegti sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos kontrolės ir gerinimo priemones; –Darbuotojų valdymo nuostatų tobulinimas. –Nustatant konkrečius tikslus, kuriais netiesiogiai prisidedama prie nacionalinėje reformų strategijoje (NRS) nustatyto strateginio tikslo įgyvendinimo iki 2030 m.; Sveikatos metų tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimą lemia: –Skatinti sveiką gyvenseną ir ligų prevenciją, nes tai yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema; Gerinti sveikatos priežiūros kokybę didinant visų sveikatos priežiūros lygmenų ir dalių veiksmingumą, saugą, prieinamumą ir funkcinę integraciją; –Naujojo priežiūros modelio, skirto pagrindinėms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, onkologinėms ir retosioms ligoms, diabetui pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybę, įdiegimas Užtikrinti, kad taikant strateginį valdymą sveikatos sistema taptų pageidaujama darbo vieta, taip užtikrinant optimalų darbuotojų skaičių ir pasiskirstymą sveikatos sistemoje; – Gerinti sveikatos priežiūros sistemos finansavimo ir valdymo modelį. Kad būtų pasiekti konkretūs tikslai, nustatomos įgyvendintinos priemonės ir veiksmai. Kiekvienam veiksmui nustatomi kiekvieno konkretaus tikslo rezultatų rodikliai ir rezultatų rodikliai. Į nacionalinį sveikatos plėtros planą įtraukiami sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos poreikių ilgalaikės priežiūros srityje nustatymo rezultatai. Pačiame dokumente remiamasi informacija iš kitų nacionalinių aktų ir programų (Nacionalinė kovos su vėžiu strateginė programa iki 2030 m., Nacionalinis klinikinių ligoninių, klinikinių ligoninių, klinikų ir bendrųjų ligoninių plėtros Kroatijoje planas, nacionalinis vėžys, diabetas, retosios ligos) ir rekomendacijos Kroatijai 2019 ir 2020 m.
399	C5.1. R3-I1	M	Centralizuotos finansavimo sistemos, skirtos specializuotiems medicinos mokymams, sukūrimas	Vyriausybės sprendimo priėmimas				IV KETV.	2023	Finansinė parama medicinos specializacijai institucionalizuojama sukuriant centralizuotą finansavimo sistemą, skirtą specializuotiems medicinos mokymams, visų pirma siekiant pašalinti konkrečios medicinos specializacijos trūkumus, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą, bet jomis neapsiribojant. Šiam tikslui skiriami finansiniai ištekliai išimtinai skiriami Visuomenės sveikatos paslaugų tinklo reikmėms tenkinti. Ši sistema turi būti sukurta taip, kad būtų užtikrintas lėšų iš neišsamių specializuoto medicininio mokymo programų susigrąžinimas, nukreipiant jas į iš anksto nustatytus centralizuotos specializuotos medicinos mokymo finansavimo sistemos tikslus, ypatingą dėmesį skiriant trūkstamų medicinos specialistų trūkumui pašalinti.
334	C5.1. R3-I1	T	Pirminio pagrindinio sveikatos priežiūros lygio specializuotas medicininis rengimas		Skaičius	0	467	1 KETV.	2026	Sudaromos sutartys dėl specializuoto medicinos mokymo, apimančio ne mažiau kaip 467 sveikatos priežiūros darbuotojus, įskaitant gydytojus, kurių specializacija – pirminės sveikatos priežiūros, skubiosios medicinos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Šios sutartys finansuojamos naudojant lėšas, skirtas iš centralizuotos finansavimo sistemos, sukurtos specializuotiems medicinos mokymams.
335	C5.1. R3-I2	T	Slaugytojų specializuoto greitosios medicinos studijų bakalauro diplomas		Skaičius	0	375	II KETV.	2026	Iš viso 375 slaugos ir (arba) medicinos technikų bakalauro turi būti mokomi pagal vienų metų specializuotus greitosios medicinos pagalbos kursus.
336	C5.1. R4	M	Sveikatos priežiūros įstatymo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas	Aktų, kuriais iš dalies keičiamas Sveikatos priežiūros įstatymas ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas, įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimais sudaromos sąlygos, kad naujasis Bendrų viešųjų pirkimų sprendimas būtų privalomas ir toms sveikatos įstaigoms, kurių dalyvavimas iki šiol buvo savanoriškas, ir dėl to padidės suinteresuotųjų subjektų, kuriems taikomas bendras viešasis pirkimas, skaičius. –Bendrasis skubiosios medicinos pagalbos biuras gerina skubios medicinos veiklos organizavimą ir vykdo operatyvines užduotis visoje Kroatijos Respublikos teritorijoje per tam tikrus organizacinius padalinius; –Visuomenės sveikatos tarnybos reorganizavimas padeda didinti veiksmingumą ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, geresniam reagavimui ekstremaliosiose situacijose ir ypatingomis aplinkybėmis (pandemijomis); Šiuo metu apskričių ir Zagrebo miesto valdomų ligoninių valdymo teisių perdavimas Kroatijos Respublikai, siekiant racionaliai ir kokybiškai panaudoti esamus pajėgumus, pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę pertvarkant ligoninių valdymo modelį. Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais nustatomi aiškūs ir skaidrūs kriterijai, pagal kuriuos nustatoma privalomojo sveikatos draudimo sveikatos priežiūros priemonių programa, įstaigos, kurios parengia ir priima priemonių programą, ir sveikatos priežiūros, kuri turi būti apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, apimtis ir kitų teisės aktų laikymasis. Aktu siekiama: Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamesnės ir savalaikės apdraustiesiems, kai jų reikia; Atskirų medicinos paslaugų laukiančiųjų sąrašų mažinimas, optimizavimas ir, atsižvelgiant į tai, geresnis turimų privalomojo sveikatos draudimo sveikatos priežiūros išteklių paskirstymas –Teikti finansavimą, kad būtų pasiektas finansinis stabilumas, jo tvarumas ir, atsižvelgiant į tai, būtų pagerinta apdraustųjų, kurie naudojasi privalomuoju sveikatos draudimu, padėtis; –Įterpti nuostatą, pagal kurią HZZO perkantiesiems subjektams, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, teikiama pirmenybė, kiek tai susiję su HZZO įsipareigojimų jiems apmokėjimu per įstatyme nustatytą terminą, siekiant užtikrinti apdraustųjų teisę į sveikatos priežiūrą.
337	C5.1. R4	T	Ligoninių funkcinė integracija		Skaičius	12	20	IV KETV.	2023	Turi būti užbaigtas ne mažiau kaip 8 ligoninių funkcinis integravimas, siekiant racionalizuoti ligoninių sistemą mažinant ir (arba) perskirstant veiklą ir mažinant ūmius stacionarius pajėgumus, stiprinant kasdienes ligonines kaip ekonomiškai efektyvesnį gydymą.
338	C5.1. R4	T	Bendra viešųjų pirkimų procedūra sveikatos įstaigoms		% (procentinė dalis)	0	85	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 85 proc. pirkimo kategorijų, sudarančių ne mažiau kaip 80 proc. visų valstybės valdomų ligoninių išlaidų, perkama pagal bendrų viešųjų pirkimų procedūrą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, sveikatos apsaugos ministerija (MIZ), remdamasi sprendimo dėl privalomo bendro specialios viešųjų pirkimų procedūros vykdymo sveikatos įstaigoms pakeitimu: I) nusprendžia vykdyti bendrų viešųjų pirkimų procedūrą; II) sudaryti susitarimus su bendrų viešųjų pirkimų suinteresuotaisiais subjektais; sudaryti ekspertų komisijas, kurios parengtų atitinkamų kategorijų technines specifikacijas; ir iv) įgyvendinti viešųjų pirkimų kategorijas, nurodytas sprendime dėl privalomo bendro konkrečios viešųjų pirkimų procedūros įgyvendinimo sveikatos įstaigoms, įsigaliojus techninėms specifikacijoms. Bendrų viešųjų pirkimų procedūros vykdomos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir preliminariąsias sutartis/sutarčių sudarymą.
339	C5.1. R4-I1	T	Parenterinių preparatų centrinis valdymas 8 ligoninėse		% (procentinė dalis)	0	75	II KETV.	2025	Ne mažiau kaip 75 % parenterinių preparatų aštuoniose Kroatijos ligoninėse atliekama centralizuotai ruošiant vaistus.
340	C5.1. R4-I2	T	Vienetinės terapijos sistema kietų formų vaistams 40 Kroatijos ligoninių		Skaičius	0	40	IV KETV.	2025	40 Kroatijos ligoninių įrengta vienetinės terapijos sistema.
341	C5.1. R4-I3	T	Ligoninėse esančių vaistų stebėsena nuo vaistinės iki paciento		Skaičius	0	30	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 30 ligoninių turi turėti funkcinį integruotą IT sprendimą, skirtą stebėti vaistus ligoninės sistemoje nuo vaistinės iki paciento.
342	C5.1. R4-I4	T	Blokų grandinės technologija pagrįstų vaistų stygiaus stebėsenos sistema		Skaičius	0	1	II KETV.	2025	Siekiant stebėti vaistų stygių Kroatijoje ir sukurti integruotą vaistų stygiaus numatymo ir prevencijos modelį, parengiamas programinės įrangos sprendimas. Vaistai stebimi naudojant blokų grandinės programinės įrangos tirpalą.
343	C5.1. R5-I5	T	Diagnostikos padaliniai Klinikinių ligoninių centras (KBC) Merkur		Skaičius	0	4	1 KETV.	2023	Siekiant pagerinti paslaugos kokybę, padidinti pacientų gydymo būdų skaičių, paspartinti ir pagerinti visų kategorijų pacientų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, bent 4 diagnostikos padaliniuose įrengiami bent 4 diagnostikos padaliniai Klinikinių ligoninių centre (KBC) Merkur. Įrengtą įrangą sudaro: –Transtrokacinės ir transesogastrinės echokardiografijos aparatai; –Tris vainikinių vienetų monitorius; –Pacientų telemetrijos sistema atviruose skyriuose; –Didesnės galios ultragarso; –Mažesnės galios ultragarso; –Magnetinis rezonansas MR 3T; –Mamografijos skeneris; –Daugiakopė kompiuterinė tomografija (MSCT); –Įspūdis; –Įspūdis su 3D/4D išgaubtu, 3D/4D makšties, 2 D makšties ir 2D išgaubtu zondu ir spausdintuvu; Garsus aukštos klasės Color Doppler.
344	C5.1. R4-I5	T	Lėtiniu ne ligoninėje sergančių pacientų gydymo viešosiose vaistinėse rezultatų stebėsena		Skaičius	0	1	IV KETV.	2025	Projektas apima pacientų stebėseną ir struktūrinių duomenų, kurie turi būti prieinami per Kroatijos Respublikos centrinę sveikatos informacinę sistemą (CEZIH), kūrimą.
346	C5.1. R5	M	Nuotolinės medicinos paslaugų tobulinimas ir išplėtimas	Nacionalinės nuotolinės medicinos sistemos, kuria išplečiama nuotolinės medicinos paslaugų taikymo sritis, įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Vykdant reformą nustatomos nuostatos dėl veiksmingos nacionalinės telemedicinos sistemos, skirtos pacientų gyvybiniams parametrams perduoti iš Neatidėliotinos sveikatos priežiūros tarnybos (HMS) į jungtinę skubiosios pagalbos ligoninių tarnybą (OHBP) ir nuotolinei ambulatorinių ekstremaliųjų situacijų sveikatos priežiūros tarnybai (HMS), sukūrimo. Projektu siekiama: I). Padėties analizė; II) nacionalinė sistema, skirta nuotolinei ekstremaliųjų sveikatos situacijų priežiūrai nustatyti, ir iii) priežiūros įdiegimo veiksmų planas ir įgyvendinimo stebėsenos sistema. Atsižvelgiant į ribotus techninės pagalbos išteklius ir trukmę, teleradiologijos komponentas yra tik įvadinis geriausios praktikos nustatymo elementas.
347	C5.1. R5-I1	T	Įrengtos ir veikiančios suskaitmenintos, integruotos operacinės salės (Firule ir Križine) ir robotinė sistema „Firule“ vietoje		Skaičius	0	4	II KETV.	2024	Projektas apima keturių „Firule“ ir „Križine“ veikiančių teatrų skaitmeninimą ir integravimą, taip pat robotinę sistemą „Firule“ svetainėje. Skaitmeninė pertvarka, integracija ir robotų chirurgija turi pakeisti gydymo būdą gerinant chirurginio gydymo kokybę, gerinant pacientų saugą, užtikrinant didesnį gydymo skaidrumą, geriau kontroliuojant išlaidas ir sveikatos priežiūros rezultatus, stiprinant ir konsoliduojant pagrindinės sveikatos informacijos infrastruktūros išteklius ir modernizuojant bepopieres sveikatos priežiūros paslaugas.
348	C5.1. R5-I2	T	Telekardiologijos paslaugos		Skaičius	0	40	1 KETV.	2023	„TeleCordis“ projekto tikslas – atokiose ir kaimo vietovėse įrengti medicinos ir kompiuterinę įrangą, reikalingą elektrokardiogramos (ECG) akučių, slėgio akučių ir 12 kanalų elektrokardiogramos (ECG) paslaugų teikimui, pavyzdžiui, neturint kardiologijos specialisto. Įranga įsigyjama (supakuota vienam centrui) ir įrengiama ne mažiau kaip 40 telemedicinos prieigos centrų. Programa turi būti susieta su telemedicinos specialistų centrais ir teikti nuotolinės kardiologijos paslaugas.
349	C5.1. R5-I3	T	Teletransfuzijos paslaugos.		Skaičius	0	35	IV KETV.	2022	Pagal teletransfuzijos projektą remiama esama skaitmeninio gydymo procesų infrastruktūra, kurioje naudojami pacientų duomenys, gauti iš e. recepto ir eDossier, reikalingi pradėti gydymą antrinės arba tretinės sveikatos priežiūros įstaigoje. Projektu sujungiami ligoninių perpylimo centrai Kroatijos teritorijoje (ne mažiau kaip 35 ligoninių perpylimo centrai) ir paslauga teikiama 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Įranga įsigyjama (paketas vienam centrui) ir patalpinama nuotolinės medicinos prieigos centruose, programa turi būti sujungta su telemedicinos specialistų centrais ir teikti teletransfuzijos paslaugą.
350	C5.1. R5-I4	T	Operacinės klinikinės ligoninės centro (KBC) Sestre milosrdnice valdymas su robotine chirurgija		Skaičius	0	4	1 KETV.	2024	Bent 4 naujai įrengtos operacinės patalpos, kuriose įdiegta pažangiausia robotų technologija, Turi būti įmanoma atlikti šias funkcijas: visų duomenų apie pacientą gavimas realiuoju laiku monitoriaus ekrane pačioje operacinėje operacijos metu. Be to, turi būti įmanoma, kad visa paciento vizualizavimo medžiaga būtų prieinama monitoriaus ekrane operacijos metu ir taip būtų galima užtikrinti saugesnes ir veiksmingesnes procedūras. Integravimas taip pat leidžia toje pačioje operacinėje naudoti kitas diagnostines ir terapines priemones, kurios taip pat integruojamos į integruotą operacinės sistemą.

U.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C5.1 R1-I1 investicija. Judriųjų vaistinių įvežimas į pirminę sveikatos priežiūrą

Šios investicijos tikslas – tiekti vaistus vietovėse, kuriose nėra vaistinių. Pagal šią priemonę įsigyjamos mobiliosios vaistinės.

R1-I2 investicija. Judieji ambulatorinės priežiūros padaliniai

Šios priemonės tikslas – sukurti mobilią pirminės ambulatorinės priežiūros sistemą kaimo, atokiose ir salų vietovėse. Priemonę sudaro mobiliųjų klinikų sistemos sukūrimas.

C5.1 R1-I3 investicija. Klinikinės izoliacijos įrenginių (3, 4 ir 1/5 pastatų) statyba ir įrengimas. Infekcinių ligų klinika „Dr Fran Mihaljević“

Šios priemonės tikslas – pasiekti, kad infekcinės ligos būtų gydomos naudojant naujausias ir novatoriškas technologijas, kuriomis siekiama sutrumpinti gydymo laiką, sąnaudas ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams. Ši priemonė apima pastatų statybą ir įrangos pakaitalą, skirtą infekcinių ligų klinikai dr. Fran Mihaljević.

U.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
320	C5.1. R1-I1	T	Galimybė gauti vaistinės priežiūros ir vaistų		Skaičius	0	8	II KETV.	2025	Įsigyjamos ne mažiau kaip šešios mobiliosios priekabinių namelių vaistinės ir bent dvi laivų vaistinės.
321	C5.1. R1-I2	T	Mobiliosios ambulatorinės pirminės sveikatos priežiūros paslaugos		Skaičius	0	33	IV KETV.	2025	Kaimo, atokiose ir salų vietovėse įrengiama mobilioji klinikinė sistema su 33 pirminės sveikatos priežiūros ambulatorinėmis transporto priemonėmis. Investicijos apima reikiamų pajėgumų nustatymą, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti 80 proc. mobilių pirminės ambulatorinės priežiūros paslaugų aprėptį kaimo, atokiose ir salų vietovėse. Be to, siekiant užtikrinti ilgalaikį finansinį paslaugos tvarumą, nustatomas sutarčių sudarymo modelis. Sveikatos ministerija organizuoja mokymus, kad padidintų mobiliųjų grupių gebėjimus teikti ambulatorinę pirminę sveikatos priežiūrą.
322	C5.1. R1-I3	T	Naujas pastatas infekcinių ligų klinikos dr. Fran Mihaljević komplekse		Skaičius	0	1	1 KETV.	2026	Projektą sudaro esamų pastatų (3, 4 ir 1/5) griovimas ir naujo pastato, kuris yra komplekso dalis, statyba. Projektas apima infekcinių ligų klinikos „Dr Fran Mihaljević“ įrangos pakeitimą.

V. 6.1 INICIATYVA. PASTATŲ RENOVACIJA

Dabartinis Kroatijos pastatų ūkis yra palyginti senas, o energinės pastatų renovacijos tempas 2014–2020 m. laikotarpiu siekė tik 0,7 proc. per metus. Seniems ir neefektyviems pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo CO2 kiekio, o net 30 proc. pastatų priskiriami prasčiausio energinio naudingumo kategorijai. Dauguma prasčiausio energinio naudingumo pastatų neatitinka būtiniausių apsaugos nuo žemės drebėjimų, priešgaisrinės apsaugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų, todėl juos reikia visapusiškai renovuoti. Be to, 2020 m. kovo ir gruodžio mėn. Kroatijoje įvyko du žemės drebėjimai, kurie padarė didelę materialinę žalą Zagrebo, Zagrebo, Krapinos-Zagorės, Sisako-Moslavinos ir Karlovaco apskrityse. Remiantis greito žalos poreikių vertinimu (Kroatijos Respublikos Vyriausybė, 2020 m.), įvertinti bendri atstatymo ir atkūrimo poreikiai Zagrebo, Zagrebo ir Krapinos-Zagorės apskrityse po kovo mėn. žemės drebėjimo sudarė apie 17 469 000 000 EUR. Vis dar vertinamas gruodžio mėn. žemės drebėjimo padarytos žalos vertinimas.

Ši Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano iniciatyva yra susijusi su investicijomis ir reformomis, kuriomis siekiama skatinti visapusišką pastatų renovaciją, įskaitant energinę renovaciją, struktūrinį stiprinimą ir renovaciją po žemės drebėjimo. Renovacija apima daugiabučius ir viešuosius pastatus, įskaitant sveikatos ir švietimo įstaigas, taip pat kultūros vertybės statusą turinčius pastatus.

Iniciatyva apima reformas, kuriomis remiamas pastatų renovacijos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesas, kartu šalinant kliūtis statybos rinkoje ir sprendžiant socialinius klausimus: I) reforma, kuria siekiama mažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro, ii) reforma, kuria siekiama padidinti darbuotojų ir ekspertų skaičių energijos vartojimo efektyvumo ir atstatymo po žemės drebėjimo srityse, iii) reforma, kuria siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams renovacijos procese, iv) reforma, kuria siekiama gilinti žinias apie seisminę veiklą, v) reforma, kuria siekiama skatinti ir plėtoti žaliąją infrastruktūrą ir žiedinį pastatų ir erdvių valdymą, ir vi) reforma, kuria siekiama plėtoti sistemingą energijos valdymą ir išbandyti naują energijos vartojimo efektyvumo finansavimo modelį.

Investicijomis ir reformomis prisidedama prie Kroatijai per pastaruosius dvejus metus pateiktų rekomendacijų dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką sutelkti į [...] energijos vartojimo efektyvumą, [...] ir aplinkos infrastruktūrą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir [...] pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

V.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C6.1 R1 reforma. Pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reforma prisidedama prie esamų pastatų renovacijos bangos iniciatyvos ir esamo pastatų ūkio pertvarkymo į labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį iki 2050 m.

Reforma apima 2021–2030 m. laikotarpio energijos vartojimo efektyvumo renovacijos programų, skirtų daugiabučiams pastatams, viešiesiems pastatams ir specialios kategorijos pastatams, turintiems kultūros vertybės statusą, priėmimą, taip pat 2021–2025 m. energijos nepritekliaus mažinimo programos ypatingos valstybės rūpestį keliančiose srityse priėmimą. Šiomis programomis skatinama esminė pastatų renovacija, ypatingą dėmesį skiriant sveikų patalpų mikroklimato sąlygų užtikrinimui, priešgaisrinei saugai ir rizikos, susijusios su padidėjusiu seisminiu aktyvumu, šalinimui, taip pat energijos nepritekliaus mažinimui.

Reforma baigiama iki 2022 m. kovo 31 d.

C6.1 R1-I1 investicija. Pastatų energinė renovacija

Priemonės tikslas – sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį ir padidinti pirminės energijos taupymą daugiabučiuose ir viešojo sektoriaus pastatuose. Šią priemonę sudaro energinė viešųjų ir daugiabučių pastatų renovacija.

C6.1 R1-I3 investicija „Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija“

Priemonės tikslas – renovuoti kultūros vertybės statusą turinčius pastatus siekiant sumažinti energijos suvartojimą. Pagal šią priemonę renovuojami dviejų kategorijų pastatai: individualiai saugomoms kultūros vertybėms ir pastatams, esantiems saugomuose kultūros ir istoriniuose vienetuose.

C6.1 R2 reforma. Tinkamų įgūdžių užtikrinimo sistemos sukūrimas atsižvelgiant į žaliąsias darbo vietas, reikalingas atstatymui po žemės drebėjimo

Priemonės tikslas – spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo statybų sektoriuje problemą teikiant švietimo programas. Šią priemonę sudaro nacionalinio žaliųjų įgūdžių ugdymo plano paskelbimas, suaugusiųjų švietimo apie energinę renovaciją programos ir nauja tvaraus ir seisminio atsparumo pastatų magistrantūros studijų programa.

C6.1 R3 reforma. Veiksmingumo didinimas, administracinės naštos mažinimas ir renovacijos proceso skaitmeninimas

Priemonės tikslas – teikti paslaugas piliečiams, kad būtų sumažinta administracinė našta vykdant renovaciją energijos ir po žemės drebėjimo. Šia priemone siekiama plėtoti vieno langelio principu teikiamas paslaugas ir stiprinti viešojo sektoriaus darbuotojų profesinius gebėjimus.

C6.1 R4 reforma. Seisminių duomenų modernizavimas ir integravimas vykdant renovacijos procesą ir planuojant būsimą viešosios infrastruktūros statybą ir stebėseną

Priemonės tikslas – pagerinti atsparumą rizikai teritorijų planavimo ir statybos sektoriuje gerinant seisminių duomenų rinkimą ir tvarkymą. Šia priemone stiprinami pajėgumai, reikalingi seisminiams duomenims rinkti ir taikyti erdviniam planavimui ir saugesnei statybos praktikai.

R4-I1 investicija. Seismologinių duomenų tinklo plėtra

Priemonės tikslas – stiprinti seisminės stebėsenos ir analizės pajėgumus. Pagal šią priemonę įsigyjama seisminė įranga ir mokomi šią įrangą eksploatuojantys ir duomenis tvarkantys ekspertai.

C6.1 R5 reforma. Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įdiegimas ir žaliosios infrastruktūros plėtros ir pastatų bei erdvės žiedinio valdymo bandomojo projekto įgyvendinimas

Priemonės tikslas – sukurti ekologiško miestų atnaujinimo sistemą, kuria būtų skatinamas darnus vystymasis. Šią priemonę sudaro žiedinės erdvės ir pastatų valdymo ir miestų žaliosios infrastruktūros programų priėmimas, žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas ir bandomojo projekto įgyvendinimas.

C6.1 R6 reforma. Bandomasis projektas, skirtas sistemingo energetikos valdymo sukūrimui ir įgyvendinimui bei naujo finansavimo modelio kūrimui

Priemonės tikslas – sukurti ir išbandyti energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose stebėsenos modelį. Šią priemonę sudaro bandomojo projekto, kuriuo siekiama nustatyti automatinį duomenų rinkimą energijos ir vandens suvartojimui daugiabučiuose pastatuose stebėti, įgyvendinimas.

V.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
351	C6.1. R1	M	Nacionalinių energetinės renovacijos programų, skirtų i) daugiabučiams pastatams, ii) kultūros vertybės statusą turintiems pastatams (2021–2030 m. laikotarpiu) ir iii) energijos nepritekliaus mažinimui ypatingos valstybės svarbos vietovėse (2021–2025 m. laikotarpiu), priėmimas	Paskelbimas oficialioje Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos interneto svetainėje				IV KETV.	2021	Programų, kuriomis skatinama esminė pastatų renovacija, didelio efektyvumo alternatyvios sistemos ir kuriose ypatingas dėmesys skiriamas sveikų patalpų mikroklimato sąlygų užtikrinimui, priešgaisrinei saugai ir rizikai, susijusiai su padidėjusiu seisminiu aktyvumu, paskelbimas. Nustatoma konkreti energinės pastatų, turinčių kultūros turto statusą, kuris dar neįtrauktas į energinės renovacijos programas Kroatijoje, renovacijos kategorija, kuriai skirtas ES bendras finansavimas Kroatijoje. Paskelbta 2021–2025 m. energijos nepritekliaus mažinimo programa ypatingos valstybės susirūpinimą keliančiose srityse, apimanti visapusišką pastatų remiamose ir specialios valdžios priežiūros vietovėse renovaciją, gebėjimų stiprinimą siekiant sumažinti energijos nepriteklių, sumažinti galutinės energijos suvartojimą ir atitinkamai sumažinti energijos nepriteklių patiriančių ar pažeidžiamų namų ūkių išmetamą CO2 kiekį.
352	C6.1. R1	M	2021–2030 m. viešojo sektoriaus pastatų energinės renovacijos programos priėmimas	Paskelbimas oficialioje Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos interneto svetainėje				1 KETV.	2022	Paskelbta 2021–2030 m. viešojo sektoriaus pastatų energinės renovacijos programa, apimanti visapusišką viešojo sektoriaus pastatų renovaciją, įskaitant efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo priemones, kartu mažinant viešųjų pastatų šiluminius poreikius ir energijos suvartojimą, didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir atitinkamai mažinant išmetamą CO2 kiekį.
353	C6.1. R1-I1	T	Pasirašytos viešųjų ir daugiabučių pastatų energinės renovacijos sutartys		EUR	0	66 361 404	IV KETV.	2022	Pasirašytos sutartys, pagal kurias numatyta 66 361 404 EUR pastatų energinei renovacijai. Visose sutartyse, kuriose nurodomas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas bent 50 proc. sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekviename pastate (numatoma, kad tai bus kultūros vertybės statusą turintis pastatas), kad būtų sutaupyta 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo 17 straipsnyje.
354	C6.1. R1-I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija		Skaičius (m²)	0	241 850	II KETV.	2026	Bent 241 850 m² daugiabučių pastatų energinė renovacija, siekiant bent 50 proc. sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekvienam pastatui (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), dėl kurio sutaupytos pirminės energijos kiekis turi padidėti 30 proc., palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
355	C6.1. R1-I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Skaičius (m²)	0	372 219	II KETV.	2026	Energinė bent 372 219 m² viešųjų pastatų renovacija, kad būtų pasiektas minimalus reikalavimas sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekviename pastate (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), dėl kurio sutaupytos pirminės energijos kiekis turi padidėti 30 proc., palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
358	C6.1. R1-I3	T	Kultūrinės vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija		Skaičius (m²)	0	31 000	II KETV.	2026	Energinė bent 31 000 m² kultūros vertybės statuso pastatų renovacija, siekiant tikslo lygmeniu sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, o kiekvienam pastatui taikomas bent 20 proc. reikalavimas, palyginti su padėtimi prieš renovaciją. Šių pastatų renovacija finansuojama 100 proc. ir atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
359	C6.1. R2	M	Nacionalinio įgūdžių ugdymo plano paskelbimas žaliųjų darbo vietų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu ir atstatymu po žemės drebėjimo, kontekste	Paskelbimas oficialioje Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos interneto svetainėje				IV KETV.	2022	Paskelbti nacionalinį įgūdžių ugdymo planą, kuriuo gerinami žaliųjų darbo vietų įgūdžiai, susiję su energine renovacija, renovacija po žemės drebėjimo, žaliąja infrastruktūra, gamtos procesais pagrįstų sprendimų taikymu ir žiediniu erdvės ir pastatų valdymu, remiantis esamų programų peržiūra ir reforma apibrėžtų švietimo programų rengimu ir pritaikymu.
360	C6.1. R2	M	Mokymo pažymėjimas	Švietimo įstaigos išduotų pažymėjimų sąrašas				II KETV.	2026	Įrodymą, kad 500 dalyvių užbaigė suaugusiųjų švietimo programas po žemės drebėjimo ir energinės renovacijos, pateikia švietimo įstaiga (-os).
401	C6.1. R2	M	Prisijungimas prie siūlomos naujos magistrantūros studijų programos	Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl priėmimo į naują magistrantūros studijų programą				II KETV.	2026	Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl priėmimo į naują pagrindinę programą, apimančią renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo temas.
362	C6.1. R3	M	Įsteigtas ir veikiantis fizinis vieno langelio principu veikiantis energijos renovacijos ir seisminio stiprinimo biuras	Vieno langelio principu veikianti sistema				IV KETV.	2021	Siekiant sumažinti piliečiams tenkančią administracinę naštą, sukuriamas ir pradedamas veikti fizinis vieno langelio principu veikiantis skyrius nuo žemės drebėjimo nukentėjusioje teritorijoje. Investicijos apima fizinės infrastruktūros pritaikymą ir modernizavimą vietoje, kurioje įsteigiamas vieno langelio principas, investicijas į internetinių sistemų kūrimo ir techninės priežiūros paslaugas, investicijas į internetinės sistemos funkcionalumą, darbuotojų mokymą, dalyvaujančių valdžios institucijų mokymą ir skatinimo veiklą.
363	C6.1. R3	M	Sukurta ir veikianti vieno langelio principu veikianti vieno langelio sistema, skirta energinei renovacijai ir seisminiam sustiprinimui	Vieno langelio principu veikianti internetinė sistema				IV KETV.	2022	Įdiegti vieno langelio principu veikiančią internetinę sistemą, kurioje būtų kaupiama visa būtina informacija apie energinę renovaciją ir rekonstrukciją po žemės drebėjimo. Vieno langelio principas įgyvendinamas dviem etapais: I) skubios pagalbos tarnybos, būtinos skubiai struktūrinei renovacijai ir būtinam žalos atitaisymui, kad būtų užtikrintas piliečių ir infrastruktūros saugos lygis; II) integruoti visas kitas paslaugas ir informaciją, reikalingas visapusiškai ir energinei renovacijai, į paslaugas ir informaciją, įtrauktas į geresnio atkūrimo koncepciją.
364	C6.1. R3	T	Baigtas viešojo sektoriaus darbuotojų mokymas teikti vieno langelio principu teikiamas paslaugas		Skaičius	0	80	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 80 viešojo sektoriaus darbuotojų, apmokytų teikti paslaugas, apimančias energijos vartojimo efektyvumą ir žemės drebėjimo rekonstrukciją.
365	C6.1. R4	M	Seisminių duomenų integravimas	Seisminiai duomenys, integruoti į vietos valdžios vienetų teritorijų planų ekspertų bazes				II KETV.	2025	Seisminiai duomenys integruojami į teritorijų planavimo sistemą ir taikomi 10 bandomųjų duomenų bazių, skirtų vietos valdžios erdviniams planams.
366	C6.1. R4-I1	T	Įsigyti seisminės įrangos vienetai		Skaičius	0	300	IV KETV.	2022	Investicijomis stiprinami Kroatijos Respublikos Seismologijos tarnybos organizaciniai ir infrastruktūros pajėgumai perkant ne mažiau kaip 300 įrangos vienetų, kad būtų pagerinta pastatų renovacijos procesui reikalingų seisminių duomenų rinkimo, tvarkymo ir taikymo kokybė, planuojama naujų įrenginių plėtra ir vykdoma viešosios infrastruktūros stebėsena, taip pat didinamas Kroatijos atsparumas žemės drebėjimams ir su jais susijusiai rizikai.
367	C6.1. R4-I1	M	Seismologijos tarnybos darbuotojų mokymas	Surengti mokymai				II KETV.	2026	Kroatijos Respublikos Seismologijos tarnybos darbuotojams rengiami įrangos eksploatavimo ir duomenų apdorojimo mokymai.
368	C6.1. R5	M	2021–2030 m. Žiedinio kosmoso ir pastatų plėtros programos ir 2021–2030 m. miesto žaliosios infrastruktūros plėtros programos priėmimas	Paskelbimas oficialioje Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos interneto svetainėje				IV KETV.	2021	2021–2030 m. Žiedinio kosmoso valdymo ir pastatų plėtros programoje, kurią turi priimti vyriausybė, nustatomi kosmoso ir pastatų žiedinio valdymo tikslai ir priemonės, kuriais, inter alia, skatinamos žiediškumo priemonės planuojant naujus pastatus, pakartotinai naudojant apleistus pastatus ir didinant esamų erdvių ir pastatų ilgaamžiškumą, didinant pastatų energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą ir naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pakartotinai naudojant statybos produktus ir medžiagas, siekiant efektyviai naudoti erdvinius išteklius ir mažinti pastatų atliekų susidarymą pagal atnaujintą atliekų tvarkymo planą, kaip žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų rengimo pagrindą; 2021–2030 m. miesto žaliosios infrastruktūros plėtros programoje, kurią turi priimti vyriausybė, nustatomi tikslai ir priemonės, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir šilumos salų poveikio mažinimo, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, gyvenimo ir būsto kokybės miestuose gerinimo, žmonių sveikatos gerinimo, miestų teritorijų kokybės gerinimo pertvarkant nepakankamai naudojamą ir apleistą žemę, žaliųjų investicijų skatinimo, rūšių ir buveinių atkūrimo ir išsaugojimo pagal rūšių ir buveinių direktyvas rėmimo pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, naujų darbo vietų kūrimo ir energijos taupymo, kurie bus žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų rengimo pagrindas.
369	C6.1. R5	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas		Skaičius	0	10	IV KETV.	2023	Priimti bent 10 žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų, kad būtų sukurtas tvarios erdvės plėtros pagrindas, daugiausia dėmesio skiriant žaliosios miestų infrastruktūros plėtojimui ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų integravimui, žiedinio erdvės ir pastatų valdymo modelių integravimui, atsparumo rizikai ir klimato kaitai didinimui ir bendro darnaus vystymosi rėmimui.
370	C6.1. R5	T	Bandomojo projekto, nustatyto įgyvendinant žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas		Skaičius	0	1	II KETV.	2026	Užbaigiamas bent vienas bandomasis projektas, nustatytas pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas.
371	C6.1. R6	M	Sėkmingai užbaigtas sistemingo energijos valdymo bandomasis projektas, kuriuo siekiama išbandyti naują energijos vartojimo efektyvumo renovacijos finansavimo modelį	Užbaigto bandomojo projekto paskelbimas oficialioje Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos interneto svetainėje				IV KETV.	2023	Paskelbus viešą kvietimą, Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerija, bendradarbiaudama su Kroatijos Vyriausybės nekilnojamojo turto agentūra, įgyvendina bandomąjį projektą, apimantį visus energijos ir vandens vartojimo sektorius bandomajame vietos valdžios padalinyje, nustatydama automatinį duomenų apie energijos ir vandens suvartojimą daugiabučiuose pastatuose pasirinktoje bandomojoje srityje rinkimą. Bandomojo projekto tikslas – sutaupyti energijos ir vandens, nustatant ir įgyvendinant sistemingą energijos valdymą, ir sudaryti sąlygas išbandyti naujo finansavimo modelio, skirto daugiabučių pastatų energinei renovacijai, įgyvendinimo galimybes, įskaitant jo taikymo nacionaliniu lygmeniu sąnaudų ir naudos analizę. Remiantis bandomojo projekto gairėmis dėl energijos vartojimo valdymo daugiabučiuose pastatuose modelio taikymo nacionaliniu lygmeniu parengiamos gairės.

V.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C6.1 R7 reforma. Žiedinis pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybinių atliekų naudojimas. bandomasis projektas, kuriame nagrinėjamos mainų ir prekybos galimybės

Priemonės tikslas – išnagrinėti galimybes žiediniu būdu naudoti statybines atliekas iš kultūros vertybės statusą turinčių pastatų. Pagal šią priemonę įgyvendinami bandomieji projektai ir priimamos nacionalinės gairės dėl žiedinio pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų naudojimo.

C6.1 R1 – I4 investicija „Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija“

Šios priemonės tikslas – padidinti esamos C6.1 R1-I3 priemonės „Kultūros turto statuso pastatų energinė renovacija“ užmojį. Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės rengiamos ir skelbiamos oficialioje Kultūros ir žiniasklaidos ministerijos interneto svetainėje. Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl energinės renovacijos priemonių, techninių sprendimų ir šiuolaikinių medžiagų, taip pat paaiškinamos dokumentų rengimo ir reikiamų leidimų gavimo procedūros.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

V.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
402	C6.1. R7	M	Pasirašyti susitarimai dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo	Pasirašyti susitarimai dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo				III KETVIRTIS	2024	Susitarimai dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo pasirašomi su vietos savivaldos subjektais.
403	C6.1. R7	T	Užbaigti bandomieji projektai	Bandomųjų projektų, kuriuose įrengtos ir eksploatuojamos infrastruktūros vietos, užbaigimas.	Skaičius	0	2	1 KETV.	2026	Bandomieji projektai turi būti užbaigti dviejuose pasirinktuose vietos savivaldos vienetuose, daugiausia dėmesio skiriant pakartotiniam kultūros paveldo pastatų statybos atliekų naudojimui. Įrengiami ir eksploatuojami du statybinių atliekų tvarkymo įrenginiai. Projektai įgyvendinami laikantis reikšmingos žalos nedarymo principų. Transporto priemonių įsigijimo parama teikiama tik netaršioms transporto priemonėms ir (arba) prie elektros tinklo jungiamoms hibridinėms transporto priemonėms, išmetančioms mažiau nei 50 g CO2/km, arba specialiosios paskirties transporto priemonėms, grindžiamoms geriausiomis turimomis technologijomis pagal viešųjų pirkimų taisykles. Abiem vietos valdžios vienetams parengiamas atrinktų kultūros vertybių statusą turinčių pastatų sąrašas.
404	C6.1. R7	M	Nacionalinės gairės dėl žiedinio pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų naudojimo	Paskelbtos nacionalinės gairės dėl žiedinio statybos atliekų naudojimo kultūros vertybės statusą turintiems pastatams				1 KETV.	2026	Paskelbiamos gairės dėl žiedinio pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų naudojimo. Sukuriama skaitmeninė platforma, skirta kultūros vertybės statusą turinčių pastatų aprašui.
405	C6.1. R1 – I4	M	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės	Paskelbimas oficialioje Kultūros ir žiniasklaidos ministerijos interneto svetainėje				IV KETV.	2023	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės rengiamos ir skelbiamos oficialioje Kultūros ir žiniasklaidos ministerijos interneto svetainėje. Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl energinės renovacijos priemonių, techninių sprendimų ir šiuolaikinių medžiagų, taip pat paaiškinamos dokumentų rengimo ir reikiamų leidimų gavimo procedūros.

W. 7.1 KOMPONENTAS. Energetika IR PRIVALO TRANSPORTAS („REPowerEU COMPONENT “)

Pagrindinis šio komponento tikslas – sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma nuo Rusijos, ir paspartinti žaliąją pertvarką visoje ekonomikoje. Šį tikslą planuojama pasiekti priemonėmis, susijusiomis su energetikos tinklais, suskystintų gamtinių dujų ir dujų infrastruktūra, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu, netaršiu transportu ir vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Minėtomis priemonėmis siekiama padėti didinti tiekimo saugumą ir Sąjungos dujų tiekimo įvairinimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro didinant atsinaujinančiųjų išteklių, pavyzdžiui, tvaraus biometano, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir geoterminės energijos, gamybą ir naudojimą, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir spartinti jos diegimą, prisidėti prie energetinio saugumo didinimo ir šalinti elektros energijos skirstymo kliūtis ir remti visai netaršų transportą.

Iš devynių šio komponento priemonių aštuonios yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio. Didžiausios investicijos, turinčios tarpvalstybinį arba daugiašalį aspektą, yra susijusios su SGD terminalo Krko saloje pajėgumų didinimu ir dujų infrastruktūros stiprinimu, taip pat elektros energijos tinklo perdavimo ir paskirstymo pajėgumų stiprinimu. Kitos svarbios tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio investicijos yra susijusios su didesniu atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tvaraus biometano ir geoterminės energijos, naudojimu, taip pat su investicijomis į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, skirtas reguliariam viešajam miesto ir priemiestinio transporto transportui, ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą kelių transporto sektoriuje.

Investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti Kroatijai skirtas konkrečiai šaliaiskirtas rekomendacijas dėl poreikio atnaujinti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus (2022.3.3 ir 2023.3.4 ŠSR), didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir naudojimą (2019 m..3.3, 2020.3.8, 2022.3.2, 2023.3.1 ir 3.2 ŠSR), įvairinti iškastinio kuro importą (2022.3.1 ŠSR), mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje ir skatinti visai netaršų transportą (2019 m..3.3, 2020.3.7, 20223.5, 2023.3.1 ir 3.6 ŠSR).

Numatoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final)nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą, o reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas C7.1 I3 investicijai „SGD terminalo Krko saloje pajėgumo didinimas ir dujų infrastruktūros stiprinimas“ pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalį;

W.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C7.1 R1 reforma. Padidinimo priemonė: Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Šios priemonės tikslas – išplėsti C1.2 R1 reformą: Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pagal 1.2 komponentą (Energetikos pertvarka siekiant tvarios ekonomikos).

Priemonę sudaro pasigamintos energijos gamybos įrenginių, kurie patys tiekia energiją, pasigamintos energijos vartojimo sistema.

C7.1 R1-I1 investicija „Vandenilio naudojimas ir naujos technologijos“(C1.2.R1-I3 investicija perkelta iš jau priimto Tarybos įgyvendinimo sprendimo)

Šių investicijų tikslas – padidinti vandenilio naudojimą Kroatijoje.

Investicijas sudaro vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto finansavimas, vandenilio įkrovimo stotelės ir anglies geologinio saugojimo tyrimai.

C7.1 R1-I2 investicija. Vandenilio ekonomikos kūrimas

Investicijų tikslas – didinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir naudojimo mastą.

Investicijas sudaro Kroatijos angliavandenilių agentūros paskyrimas vandenilio koordinavimo įstaiga Kroatijoje ir pritarimas Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrimui, kurį atliks Kroatijos angliavandenilių agentūra.

C7.1 R1-I3 investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo transporto ir šildymo sektoriuose stiprinimas

Investicijos tikslas – padidintiatsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

Investicijas sudaro vykdomi geoterminio gręžimo darbai ir Geoterminio potencialo plėtros plano priėmimas.

Investicija I1. Padidinimo priemonė: Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, skirtų viešajam miesto ir priemiestinio reguliariajam transportui, pirkimas

Šios priemonės tikslas – padidinti C1.4 R4-I1 investicijas: Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, skirtų viešajam miesto ir priemiestinio reguliariajam transportui, pirkimas pagal 1.4 komponentą (Konkurencingos, energiją tausojančios ir efektyvios transporto sistemos kūrimas).

Investicijas sudaro alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilio) ir vandenilio energijos vienetų, skirtų elektriniams lokomotyvams varyti, pirkimas.

C7.1 I2 investicija. Padidinimo priemonė: Naujų alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimo ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtojimo kelių transporto sektoriuje bendro finansavimo programa

Šios priemonės tikslas – padidinti C1.4 R5-I3 investicijas: Naujų alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimo ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtojimo kelių transporto sektoriuje bendro finansavimo programa pagal 1.4 komponentą (Konkurencingos, energiją tausojančios ir efektyvios transporto sistemos kūrimas).

Investicijas sudaro greitojo įkrovimo prieigų statyba ir bendras finansavimas.

W.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
406	C7.1. R1	M	Teisės aktų, kuriais nustatoma nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, įsigaliojimas	Teisės akto, kuriuo sukuriama nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą				1 KETV.	2025	Nustatoma ir nuo 2026 m. sausio 1 d. taikoma nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, skirta patiems apsirūpinantiems energijos gamybos įrenginiams. Naujoji pasigamintos energijos vartojimo sistema užtikrina vienodas sąlygas visiems vartotojams, kiek tai susiję su prieiga prie skirstomojo tinklo ir tinklo mokesčiais. Naujoji sistema pakeičia atlygio už pasigamintą į tinklą įleistą elektros energiją apskaičiavimo būdą; visi mokesčiai ir rinkliavos, įskaitant tinklo tarifus, turi atspindėti sąnaudas, būti proporcingi ir nediskriminaciniai. Be to, naujoji sistema skatina vartotojus tapti pasigamintos energijos vartotojais ir vartoti pasigamintą energiją. Mokesčiai ir rinkliavos netaikomi pasigamintai elektros energijai, kuri lieka pasigamintos elektros energijos vartotojo patalpose.
51	C7.1. R1-I1	M	Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto finansavimas					IV KETV.	2025	15,78 mln. EUR dotacija, skirta integruotam vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektui, kuris apima bent 10 MW vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumo elektrolizerio tiekimą vietoje, pasirašytą elektrolizerio įrengimo sutartį ir fotovoltinės elektrinės įrengimą, finansuoti. Projektas turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 ir atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose (ES) 2023/1185 ir (ES) 2023/1184 nustatytas sąlygas.
52	C7.1. R1-I1	M	Paskelbtas viešasis konkursas dėl papildomų vandenilio pajėgumų	Paskelbtas viešasis konkursas dėl papildomų vandenilio pajėgumų				II KETV.	2026	Paskelbtas viešasis konkursas dėl įrenginių, kuriuose elektrolizės būdu įrengiama 20 MW vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumų, statybos.
53	C7.1. R1-I1	T	Įrengtos bent 2 vandenilio įkrovimo stotelės		Skaičius	0	2	II KETV.	2026	Turi būti įrengtos bent 2 vandenilio įkrovimo stotelės. Išpilstytojai turi būti pagaminti iš ne mažiau kaip 100 kg vandenilio ir prireikus gali padidinti pajėgumus.
54	C7.1. R1-I1	M	Anglies geologinio saugojimo tyrimai	Anglies geologinio saugojimo tyrimų techninių santraukų paskelbimas				II KETV.	2026	Tyrimų techninių apibendrinimų, susijusių su geologinio CO2 saugojimo po žeme Kroatijoje (sausumoje ir jūroje) potencialu, paskelbimas. Tyrimai apima geologinių struktūrų, priimtinų nuolatiniam anglies dioksido šalinimui, kartografavimą ir integruotą ilgalaikio anglies dioksido šalinimo Bockovci vietovėje galimybių tyrimą.
407	C7.1. R1-I2	M	Vandenilio koordinavimo įstaiga	Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				1 KETV.	2024	Įsigalioja teisės aktas, kuriuo Kroatijos angliavandenilių agentūra paskiriama vandenilio koordinavimo įstaiga Kroatijoje.
408	C7.1. R1-I2	M	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrimas	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano, kuriam pritarė Kroatijos angliavandenilių agentūra, tyrimas				1 KETV.	2025	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrime analizuojamas tinkamiausias vandenilio naudojimas Kroatijos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, daugiausia dėmesio skiriant vandenilio naudojimui mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro sektoriuose, kuriuos sunku elektrifikuoti, pavyzdžiui, pramonės (aukštos temperatūros procesai), sunkiųjų transporto priemonių, jūrų ir geležinkelių transporto sektoriuose, prieš svarstant kitus sektorius.
412	C7.1. R1-I3	M	Geoterminio potencialo plėtros planas	Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos Geoterminio potencialo plėtros plano priėmimas ir paskelbimas				1 KETV.	2024	Priimamas ir skelbiamas Geoterminio potencialo plėtros planas. Plane nustatomos Kroatijos Respublikos teritorijos, kuriose planuojama tirti, plėtoti ir išnaudoti geoterminį potencialą.
413	C7.1. R1-I3	T	Vykdomi geoterminiai gręžiniai		Skaičius	0	2	II KETV.	2026	Turi būti išgręžti du žvalgomieji geoterminiai gręžiniai pasirinktoje vietoje. Gręžimas neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos. Tokiems tikslams neturi būti perkama ar naudojama įranga. Užtikrinama, kad išmetamas metano kiekis būtų kuo labiau sumažintas ir išliktų gerokai mažesnis už 20,000 tonų CO2 ekv. per metus ribą. Taip pat užtikrinama, kad geoterminis gręžinys nedarytų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Šia priemone neremiamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, naudojančios iškastinio kuro energijos šaltinius, arba jokios investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS).
414	C7.1. I1	M	103 alternatyviaisiais degalais varomi autobusai (elektriniai ir (arba) vandeniliniai)	103 laikinai priimti alternatyviaisiais degalais varomi autobusai (elektriniai ir (arba) vandeniliniai)				II KETV.	2026	Pateikiamas 103 naujų alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilinių) preliminaraus techninio pripažinimo po jų konstrukcijos įrodymas.
415	C7.1. I1	T	Vienas vandenilio energijos vienetas elektriniams lokomotyvams varyti atskirame vagone (HERMES)		Skaičius	0	1	II KETV.	2026	Įrengiamas vienas vandenilio energijos vienetas elektriniams lokomotyvams varyti, esantis atskirame vagone (HERMES).
125	C7.1. I2	M	1300 greitojo elektros įkrovimo punktų	1300 bendrai finansuojamų ir pastatytų greitojo elektros įkrovimo punktų				II KETV.	2026	Pateikiamas 1300 įkrovimo prieigų, kurių mažiausias įkrovimo pajėgumas yra 50 kW, bendro finansavimo ir statybos įrodymas.

W.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C7.1 R1-I4 investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo transporto ir šildymo sektoriuose stiprinimas

Investicijos tikslas – padidintiatsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

Investicijas sudaro elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūros statyba.

C7.1 R1-I5 investicija. Biodegalų naudojimas transporto sektoriuje (C1.2.R1–I4 investicija, perkelta iš jau priimto Tarybos įgyvendinimo sprendimo)

Šių investicijų tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį transporto sektoriuje.

Investicijas sudaro biokuro gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plano priėmimas.

C7.1 R1-I6 investicija „ Elektros energijos tinklo perdavimo ir skirstymo pajėgumų stiprinimas “

Šių investicijų tikslas – remti energetikos sektoriaus elektrifikavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Investicijas sudaro senų elektros transformatorių pakeitimas ir elektros pastočių rekonstrukcija.

C7.1 I3 investicija. SGD terminalo Krko saloje pajėgumo didinimas ir dujų infrastruktūros stiprinimas

Investicijų tikslas – padidinti Sąjungos dujų tiekimo įvairinimą ir padidinti dujų tiekimo į Kroatijos kaimynines valstybes nares saugumą.

Investicijas sudaro SGD terminalo Krko saloje pajėgumų didinimas, dujotiekio Zlobin-Bosiljevo plėtra, dujotiekio Bosiljevas-Sissakas-Kozarakas, taip pat Kroatijos-Slovėnijos jungties Lučko-Zabakas plėtra.

W.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
418	C7.1. R1–I4	M	Elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra	Pastatyta elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra				II KETV.	2026	Pateikiamas įrodymas, kad pastatyta ne mažiau kaip 150 elektrinių autobusų įkrovimo stotelių.
55	C7.1. R1-I5	M	Priimtas biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje planas	Biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plano ir programos įsigaliojimas				IV KETV.	2023	Įsigalioja biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje planas. Plane nustatoma pažangiųjų biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje skatinimo Kroatijos Respublikoje politika. Planas apima nuolatinę biokuro rinkos padėties peržiūrą ir vertinimą, naujus verslo modelius, suinteresuotuosius subjektus, priemones, kuriomis skatinama didesnė pažangiųjų biodegalų gamyba ir naudojimas transporto sektoriuje.
419	C7.1. R1-I6	T	Elektros transformatorių pakeitimas		Skaičius	0	8	II KETV.	2026	Pakeičiami bent aštuoni seni aukštos įtampos perdavimo sistemos elektros transformatoriai (110 kv/220kv/400kv).
420	C7.1. R1-I6	T	Elektros pastočių rekonstrukcija		Skaičius	0	2	II KETV.	2026	Rekonstruojamos bent dvi aukštos įtampos galios perdavimo sistemos elektros pastotės (110 kv/220kv/400kv).
421	C7.1. I3	M	Sutartis dėl SGD terminalo Krko saloje plėtros įrangos	Pasirašyta sutartis dėl įrangos				IV KETV.	2023	Pasirašoma sutartis dėl Krk SGD terminalo plėtros įrangos, siekiant padidinti pajėgumą iki 700 000 m³ per valandą (m³/h).
422	C7.1 I3	T	SGD terminalo plėtra Krko saloje, veikianti		m³ per valandą	450 000	700 000	III KETVIRTIS	2025	SGD terminalo Krko saloje plėtra vykdoma padidinus dujinimo pajėgumus 700 000 m³/h. SkGD terminalo Krko saloje pajėgumas padidinamas nuo dabartinio 450 000 m³/h iki 700000 m³/h.
423	C7.1 I3	M	Zlobin-Bosiljevo dujotiekio plėtros darbų sutartis	Pasirašyta darbų sutartis				III KETVIRTIS	2023	Pasirašoma darbų sutartis dėl dujotiekio Zlobin-Bosiljevo plėtros.
424	C7.1 I3	T	Išplėsto Zlobin-Bosiljevo dujotiekio statyba		km	0	58	II KETV.	2025	Tiesiamas 58 km ilgio išplėstinis Zlobin-Bosiljevo dujotiekis.
425	C7.1 I3	M	Bosiljevo-Sisako-Kozarako dujotiekio plėtros vamzdžių pirkimo konkursas	Paskelbtas konkursas dėl vamzdžių pirkimo				1 KETV.	2024	Dėl Bosiljevo-Sisako-Kozarako dujotiekio plėtros skelbiamas vamzdžių pirkimo konkursas.
426	C7.1 I3	T	Išplėsto Bosiljevo-Sisako-Kozarako dujotiekio statyba		km	0	122	II KETV.	2026	Turi būti nutiestas 122 km ilgio išplėstasis dujotiekis Bosiljevas-Sissakas-Kozarakas, taip padidinant dujų transportavimo į Vengriją pajėgumus iki 400 000 m³/h.
427	C7.1 I3	M	Kroatijos ir Slovėnijos jungiamosios linijos ruožo Lučko-Zabakas plėtros vamzdžių pirkimo konkursas	Paskelbtas konkursas dėl vamzdžių pirkimo				1 KETV.	2024	Skelbiamas konkursas dėl vamzdžių pirkimo siekiant išplėsti Kroatijos ir Slovėnijos jungiamosios linijos Lučko-Zabok ruožą.
428	C7.1 I3	T	Kroatijos-Slovėnijos jungiamosios linijos Lučko-Zabok išplėstinės atkarpos tiesimas		km	0	36	II KETV.	2026	Turi būti nutiestas 36 km ilgio Kroatijos-Slovėnijos jungiamasis dujotiekis Lučko-Zabakas, taip padidinant dujų transportavimo į Slovėniją pajėgumus iki 170 000 m³/h.

X. 7.2 KOMPONENTAS. Energetikos PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI („REPowerEU“ skyrius)

Pagrindinis šio komponento tikslas – sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti žaliąją pertvarką visoje ekonomikoje. Šį tikslą planuojama pasiekti priemonėmis, susijusiomis su pastatų renovacija, energijos nepritekliaus mažinimu ir žaliųjų įgūdžių stiprinimu. Minėtomis priemonėmis siekiama padėti didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti energijos nepritekliaus problemą, prisidėti prie energetinio saugumo didinimo ir remti darbo jėgos perkvalifikavimą siekiant įgyti žaliųjų įgūdžių.

Iš penkių šio komponento priemonių dvi yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio, t. y. investicijos į pastatų energinę renovaciją ir pastatų, nukentėjusių per žemės drebėjimus atliekant energinę renovaciją, renovaciją.

Investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti Kroatijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio mažinti energijos poreikį didinant energijos vartojimo efektyvumą, daugiausia gyvenamuosiuose pastatuose (2019 m..3.3, 2022.3.4, 2023.3.1 ir 3.5 ŠSR), poreikį dėti politikos pastangas siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių (2023.3.7 ŠSR) ir didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir naudojimą (2019 m..3.3, 2020.3.8, 2022.3.2, 2023.3.1 ir 3.2 ŠSR).

X.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C7.2 R1 reforma. Padidinimo priemonė: Didinti veiksmingumą, mažinti administracinę naštą ir skaitmeninti renovacijos procesą

Priemonės tikslas – išplėsti C6.1.R3 reformą: Didinti veiksmingumą, mažinti administracinę naštą ir skaitmeninti renovacijos procesą pagal 6.1 iniciatyvą: Pastatų renovacija. Išplėstą priemonės dalį sudaro dalyvaujamųjų praktinių seminarų rengimas, programos ir gairių vietos savivaldos padaliniams rengimas ir mokomosios medžiagos skelbimas.

C7.2 R2 reforma. Padidinimo priemonė: Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įdiegimas ir žaliosios infrastruktūros ir pastatų bei erdvės žiedinio valdymo bandomojo projekto įgyvendinimas

Priemonės tikslas – išplėsti C6.1.R5 reformą: Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įdiegimas ir žaliosios infrastruktūros plėtros ir pastatų bei erdvės žiedinio valdymo bandomojo projekto įgyvendinimas pagal 6.1 iniciatyvą: Pastatų renovacija. Išplėstą priemonės dalį sudaro papildomų žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas ir papildomų bandomųjų projektų įgyvendinimas.

C7.2 I3 investicija Per žemės drebėjimus apgadintų pastatų renovacija atliekant energinę renovaciją

Priemonės tikslas – atitaisyti žalą, kurią 2020 m. žemės drebėjimai padarė viešiesiems pastatams, padidinti pastatų seisminį atsparumą ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijas sudaro per žemės drebėjimus apgadintų viešųjų pastatų energinė renovacija.

Kai taikytina, pastatų renovavimas iki jų pradinės būklės prieš žalą finansuojamas iš ES solidarumo fondo, o skirtumas nuo visiškos renovacijos, įskaitant pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir jų seisminio atsparumo didinimą (principas „atstatyti geriau“), finansuojamas iš šių investicijų.

X.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
429	C7.2 R1	T	Surengti dalyvaujamieji praktiniai seminarai		Skaičius	0	6	III KETVIRTIS	2025	Skirtinguose savivaldos vienetuose rengiami ne mažiau kaip šeši dalyvaujamieji praktiniai seminarai apie energinės renovacijos ir žaliosios infrastruktūros plėtrą. Parengiama dalyvaujamųjų praktinių seminarų, skirtų vietos savivaldos padalinių atstovams, rengimo programa ir vadovas. Praktinių seminarų mokomoji medžiaga turi būti prieinama visuomenei bent vieno langelio portale.
430	C7.2 R2 R2	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas		Skaičius	10	70	III KETVIRTIS	2025	Turi būti priimta bent 60 žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų.
431	C7.2 R2 R2	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas		Skaičius	0	15	II KETV.	2026	Baigiama įgyvendinti bent 15 bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas.
448	C7.2 I3	T	Žemės drebėjimų apgadintų viešųjų pastatų energinė ir žemės drebėjimo renovacija		Skaičius (m²)	0	22 178	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 22 178 m² žemės drebėjimų apgadintų viešųjų pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo (vienoje ar keliose iš šių sričių: Zagrebo miestas, Krapinos-Zagorės apskritis, Zagrebo apskritis, Sisako-Moslavinos apskritis, Karlovaco apskritis, Varaždino apskritis, Mečimurjės apskritis, Brono-Posavinos apskritis, Koprivnica-Križevci apskritis ir Bjelovaro-Bilogoros apskritis), įgyvendinant minimalų reikalavimą sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją kiekviename pastate (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), taip sutaupoma 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.

X.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C7.2 R3 reforma. Padidinimo priemonė: Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įdiegimas ir žaliosios infrastruktūros ir pastatų bei erdvės žiedinio valdymo bandomojo projekto įgyvendinimas

Priemonės tikslas – išplėsti C6.1.R5 reformą: Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įdiegimas ir žaliosios infrastruktūros plėtros ir pastatų bei erdvės žiedinio valdymo bandomojo projekto pagal 6.1 iniciatyvą „Pastatų renovacija“ įgyvendinimas. Išplėstą priemonės dalį sudaro papildomų bandomųjų projektų įgyvendinimas.

C7.2 R4 reforma. Naujo suaugusiųjų mokymosi programų, kuriomis siekiama ugdyti žaliuosius įgūdžius ir kompetencijas statybos sektoriuje, įskaitant modulius, skirtus trečiųjų šalių darbuotojų integracijai remti, modelio įdiegimas

Priemonės tikslas – sukurti sistemą, skirtą trečiųjų šalių statybos sektoriaus darbuotojų gebėjimams stiprinti. Priemonę sudaro suaugusiųjų švietimo programos, skirtos trečiųjų šalių darbuotojams energijos vartojimo efektyvumo statybos technologijų klausimais, kūrimas, kroatų kalbos modulio kūrimas statybos srityje ir tarpkultūrinis modulis. .

C7.2 I1 investicija. Padidinimo priemonė: Pastatų energinė renovacija

Priemonės tikslas – padidinti C6.1 R1–I1 investicijos mastą: Energinė pastatų renovacija pagal 6.1 iniciatyvą: Pastatų renovacija. Išplėstą priemonės dalį sudaro renovuotų kvadratinių metrų viešųjų ir daugiabučių pastatų skaičiaus didinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose, renovuotuose šiomis investicijomis.

C7.2 I2 investicija. Per žemės drebėjimus apgadintų pastatų renovacija atliekant energinę renovaciją

Priemonės tikslas – atitaisyti žalą, kurią 2020 m. žemės drebėjimai padarė daugiabučiams ir viešiesiems pastatams, padidinti pastatų seisminį atsparumą ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijas sudaro viešųjų ir daugiabučių pastatų, nukentėjusių per žemės drebėjimus, energinė renovacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose, renovuotuose šiomis investicijomis.

X.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
432	C7.2 R3	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas		Skaičius	0	4	II KETV.	2026	Turi būti užbaigti bent keturi bandomieji projektai, nustatyti pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas.
433	C7.2 R4	M	Darbuotojų iš trečiųjų šalių švietimo programa	Parengtos švietimo programos, apimančios renovacijos temas				1 KETV.	2025	Parengiama suaugusiųjų švietimo programa, apimanti renovacijos temas.
435	C7.2 I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija		Skaičius (m²)	0	361 431	II KETV.	2026	Bent 361 431 m² daugiabučių pastatų energinė renovacija, siekiant bent 50 proc. sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekvienam pastatui (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), dėl kurio sutaupytos pirminės energijos kiekis turi padidėti 30 proc., palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
436	C7.2 I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Skaičius (m²)	0	365 517	II KETV.	2026	Bent 365 517 m² viešųjų pastatų energinė renovacija, kad būtų pasiektas minimalus reikalavimas sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekviename pastate (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), dėl kurio sutaupytos pirminės energijos kiekis turi padidėti 30 proc., palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
437	C7.2 I1	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose		Skaičius	0	60	II KETV.	2026	Pagal šią investiciją renovuojamuose viešuosiuose pastatuose įrengiama bent 60 atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų.
438	C7.2 I2	T	Pasirašytos sutartys dėl žemės drebėjimų apgadintų daugiabučių pastatų energinės renovacijos		EUR	0	13 000 000	II KETV.	2024	Pasirašytos sutartys, pagal kurias skiriama ne mažiau kaip 13 mln. EUR dėl žemės drebėjimų apgadintų daugiabučių pastatų energinei renovacijai. Visose sutartyse reikalaujama: i) bent 50 proc. sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekvienam pastatui (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), kuris padėtų sutaupyti bent 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir ii) laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto Reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo 17 straipsnyje.
356	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų apgadintų daugiabučių pastatų energinė ir žemės drebėjimo renovacija		Skaičius (m²)	0	78 350	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 78 350 m² žemės drebėjimų apgadintų daugiabučių pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo (vienoje iš šių sričių: Zagrebo miestas, Krapinos-Zagorės apskritis, Zagrebo apskritis, Sisako-Moslavinos apskritis, Karlovaco apskritis, Varaždino apskritis, Mečimurjės apskritis, Brono-Posavinos apskritis, Koprivnica-Križevci apskritis ir Bjelovaro-Bilogoros apskritis), įgyvendinant minimalų reikalavimą sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją kiekviename pastate (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), taip sutaupoma 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
357	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų apgadintų viešųjų pastatų energinė ir žemės drebėjimo renovacija		Skaičius (m²)	0	574 317	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 574 317 m² žemės drebėjimų apgadintų viešųjų pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo (vienoje ar keliose iš šių sričių: Zagrebo miestas, Krapinos-Zagorės apskritis, Zagrebo apskritis, Sisako-Moslavinos apskritis, Karlovaco apskritis, Varaždino apskritis, Mečimurjės apskritis, Brono-Posavinos apskritis, Koprivnica-Križevci apskritis ir Bjelovaro-Bilogoros apskritis), įgyvendinant minimalų reikalavimą sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją kiekviename pastate (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), taip sutaupoma 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tikslu prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujų, anglių ir naftos katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % renovacijos išlaidų.
439	C7.2 I2	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose, nukentėjusiuose nuo žemės drebėjimų		Skaičius	0	50	II KETV.	2026	Pagal šią investiciją renovuojamuose viešuosiuose pastatuose įrengiama ne mažiau kaip 50 atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų.

4.Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 10 040 701 600 EUR.

Bendros numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 2 721 804 579 EUR. Visų pirma numatomos bendros Reglamento (ES) 2023/435 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų priemonių išlaidos yra 559 000 000 EUR, o kitų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidos – 2 162 804 579 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1. Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
45	C1.2. R1-I2	M	Vyriausybės priimta Energijos vartojimo efektyvumo programa, skirta energetikos sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti
46	C1.2. R1-I2	T	Įmonių, gaunančių paramą energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui pramonėje, skaičius
49	C1.2. R1-I3	M	Alternatyviųjų transporto degalų įstatymo įsigaliojimas
59	C1.3. R1	M	Daugiametės vandens ir miesto nuotekų valymo statybos programos priėmimas
81	C1.3. R2	M	Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimas
82	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2017–2022 m. atliekų tvarkymo plano peržiūra
91	C1.4. R1	M	Kelių įstatymo pakeitimai
92	C1.4. R1	M	2021–2030 m. nacionalinė kelių eismo saugos programa
98	C1.4. R2	M	Sektorinio politinio rašto priėmimas
109	C1.4. R3	M	Naujasis reguliaraus ir sezoninio pakrančių eismo įstatymas
110	C1.4. R3	M	Naujasis vidaus vandenų laivybos ir uostų aktas
126	C1.5. R1	M	2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programa
134	C1.5. R3	M	Žemės ūkio ministerijos Skaitmeninės transformacijos projektų įgyvendinimo ir valdymo skyriaus įsteigimas
140	C1.6. R1	M	Scenarijų analizė kaip tvaraus turizmo plėtros dalis 2030 m. strategija
156	C2.1. R2	M	ARPA įstatų pakeitimas siekiant iš naujo apibrėžti jos įgaliojimus
157	C2.1. R2	M	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, audito ir kontrolės sistemos sukūrimas
158	C2.1. R2	M	Akto dėl ES fondų institucinės struktūros priėmimas
159	C2.1. R2	M	Administracinių gebėjimų vertinimas
207	C2.4. R1	M	Priimtas naujas Kroatijos Vyriausybės sprendimas dėl Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių
231	C2.6. R1	M	Naujos 2021–2030 m. kovos su korupcija strategijos priėmimas
232	C2.6. R1	M	Naujo Interesų konfliktų prevencijos įstatymo priėmimas
247	C2.7. R1	M	Fiskalinės sistemos stiprinimas iš dalies pakeičiant Biudžeto aktą, kad būtų pagerinti biudžeto procesai
248	C2.7. R1	M	Užtikrinti visapusišką Fiskalinės politikos komisijos funkcionalumą.
250	C2.8. R1	M	Visų atsakingų šalių informuotumo didinimas rengiant reguliarius mokymus
251	C2.8. R2	M	Tolesnis Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas
253	C2.8. R3	M	Remiantis atnaujintu nacionaliniu rizikos vertinimu, visiškai įgyvendinti naują nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų planą.
265	C3.1. R1	M	Peržiūrėtos suaugusiųjų mokymosi teisinės sistemos priėmimas
293	C4.1. R4	M	Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
302	C4.3. R1	M	2021–2027 m. nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano priėmimas
312	C4.3. R3	M	2021–2027 m. nacionalinio socialinių paslaugų plėtros plano priėmimas
333	C5.1. R3	M	2021–2027 m. nacionalinis sveikatos plėtros planas
351	C6.1. R1	M	Nacionalinių energetinės renovacijos programų, skirtų i) daugiabučiams pastatams, ii) kultūros vertybės statusą turintiems pastatams (2021–2030 m. laikotarpiu) ir iii) energijos nepritekliaus mažinimui ypatingos valstybės svarbos vietovėse (2021–2025 m. laikotarpiu), priėmimas
362	C6.1. R3	M	Fizinis vieno langelio principu veikiantis centras, atsakingas už energinę renovaciją ir seisminę veiklą sustiprinimo įdiegimas ir veikimas
368	C6.1. R5	M	2021–2030 m. Žiedinio kosmoso ir pastatų plėtros programos ir 2021–2030 m. miesto žaliosios infrastruktūros plėtros programos priėmimas
		Dalinė dalis Suma	804597701 EURŲ

2.Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
2	C1.1.1. R1-I1	M	Skaitmeninė veiklos platforma mokesčiams mokėti
6	C1.1.1. R1-I2	T	2020 m. nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas
14	C1.1.1. R4-I1	M	Kvietimų finansuoti investicijas, skirtas aplinkai nekenksmingai veiklai, paskelbimas laikantis pareiškėjams ir projektams nustatytų tinkamumo kriterijų (įskaitant atitikties reikšmingos žalos nedarymo reikalavimams kriterijus)
16	C1.1.1. R4-I2	M	Finansinės priemonės labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių investicijoms remti nustatymas
19	C1.1.1. R4-I3	M	Finansinės priemonės, skirtos vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių investicijoms remti, sukūrimas
21	C1.1.1. R4-I4	M	Finansinės priemonės, skirtos palankesniam viešųjų subjektų finansavimui, nustatymas
25	C1.1.1. R6	M	Teisinės sistemos pakeitimai
36	C1.2. R1	M	Vertinimo dokumento su rekomendacijomis, kaip sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, kuriomis ribojamas didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, paskelbimas
50	C1.2. R1-I3	M	Vandenilio plėtros strategijos priėmimas
63	C1.3. R1-I1	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas
68	C1.3. R1-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
131	C1.5. R2	M	Naujas Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymas
138	C1.5. R4	M	Internetinė maisto švaistymo prevencijos ir atnaujinto maisto platforma dovanojimo IT sistema
160	C2.1. R2	M	„EFondovi“ IT sistemos modernizavimas: Audito duomenų saugyklos sistema ir kontrolė: informacija RRF įgyvendinimui stebėti
174	C2.2. R4	M	Teisės aktų sistemų pakeitimas siekiant skatinti savanorišką funkcinį ar faktinį vietos valdžios vienetų (LGU) susijungimą ir Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl fiskalinių paskatų savanoriškam funkciniam ar faktiniam susijungimui suteikimo kriterijų priėmimas
202	C2.3. R4	M	Investicijų į junglumą leidimų išdavimo proceso optimizavimas
214	C2.5. R1	M	Valstybinės teismų tarybos (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybinės prokuratūros tarybos (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) suteiktos elektroninės priemonės ir tinkami administraciniai pajėgumai
215	C2.5. R1	M	Priimti Bankroto įstatymo ir Vartotojų nemokumo įstatymo pakeitimai
216	C2.5. R1	M	Priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai
266	C3.1. R1	M	Išsami vidurinio ugdymo poreikių analizė
286	C4.1. R1	M	Aktyvios darbo rinkos politikos papildymas
291	C4.1. R3	M	Įgūdžių ugdymas atsižvelgiant į rinkos poreikius
303	C4.3. R1	M	Naujo Socialinės gerovės įstatymo priėmimas
309	C4.3. R2	T	Socialinės mentorystės specialistų mokymas
352	C6.1. R1	M	2021–2030 m. viešojo sektoriaus pastatų energinės renovacijos programos priėmimas
		Dalinė dalis Suma	804597701 EURŲ

3.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1	C1.1.1. R1	M	Kroatijos vyriausybės priima Reglamento ekonominio poveikio MVĮ sektoriui vertinimo strategiją ir prie jos pridedamą veiksmų planą
7	C1.1.1. R1-I2	T	2018 m.,2 019 m.,2 019 m. ir 2020 m. veiksmų planuose numatytų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ekonomikai tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimas
23	C1.1.1. R5-I1	M	Nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo finansavimo priemonės sukūrimas (PE)
37	C1.2. R1	M	Teisės aktų ir (arba) reglamentavimo, kuriais siekiama pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, įsigaliojimas, įskaitant priemokomis grindžiamos paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams sistemos įdiegimą.
60	C1.3. R1	M	Vandens sektoriaus teisinės sistemos pakeitimai
69	C1.3. R1-I2	T	Vandens ėmimo vietose įrengti vandens matavimo prietaisai
74	C1.3. R1-I3	T	Dėl apsaugos nuo potvynių projektų sudarytos darbų sutartys
75	C1.3. R1-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos
76	C1.3. R1-I3	T	Atnaujinti vandentakiai
83	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2023–2029 m. atliekų tvarkymo plano priėmimas
84	C1.3. R2-I1	T	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (49 %)
99	C1.4. R2	M	Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros plėtros planas ir Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų infrastruktūros valdymo planas
111	C1.4. R3	M	Naujasis Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymas
114	C1.4. R3-I3	T	Naujas lyninis keltas „Križnica“, veikiantis palei Dravos upę Pitomačos savivaldybėje
141	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos Vyriausybės Darnaus turizmo plėtros iki 2030 m. strategijos priėmimas
144	C1.6. R1-I1	M	Paskelbti viešus kvietimus vykdyti žaliąją ir skaitmeninę esamos viešosios turizmo infrastruktūros pertvarką ir plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą už pagrindinių turizmo ir pakrančių teritorijų ribų
146	C1.6. R1-I2	M	Paskelbti viešus kvietimus teikti pasiūlymus siekiant stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, bent 50 proc. visų investicijų remiant žaliąją pertvarką;
150	C2.1. R1	M	Strateginio planavimo sistemos įstatymo pakeitimai ir Kroatijos Respublikos vystymosi valdymas ir įstatai
161	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninių dokumentų rengimas
165	C2.2. R1-I2	T	100 proc. visų viešųjų institucijų pareigūnų, kurie privalo išlaikyti valstybinį egzaminą, skaitmeniniu būdu išlaiko valstybinį egzaminą pagal naują egzamino modelį.
176	C2.3. R1	M	Kroatijos skaitmeninė strategija
177	C2.3. R2 C2.3. R2.I2	M	Centrinės sąveikumo sistemos platformų sukūrimas
179	C2.3. R3-I1	T	Valstybinės debesijos modernizavimas
195	C2.3. R3-I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeniniai archyvai
229	C2.5. R1-I6	M	Visi pirmosios instancijos teismai turi įrangą ir atitinka nuotolinio bylos nagrinėjimo sąlygas.
233	C2.6. R1	M	Įstatymo dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos pakeitimų priėmimas
249	C2.7. R2	M	Kroatijos ekonomikos struktūrinio makroekonominio modelio kūrimas vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, biudžeto planavimas ir ekonominės politikos analizė
256	C2.9. R1	M	MVĮ dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose gerinimo ir jų sutelkimo gairės
259	C2.9. R1-I1	M	Nepriklausomos analizės ir konkrečių rekomendacijų, kaip pagerinti visų pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR, SAFU, DKOM) darbuotojų naštos valdymą, paskelbimas.
260	C2.9. R2	M	Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos pakeitimas, pagal kurį privaloma galimybė pateikti apeliacinį skundą yra e. apeliacija
273	C3.1. R2	M	Naujo Mokslinės veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo priėmimas
275	C3.2. R1	M	Naujas Mokslo ir aukštojo mokslo aktas
281	C3.2. R2	M	Nauja teisinė sistema, reglamentuojanti mokslo įstaigų studijų programų, doktorantūros studijų ir darbo sąlygų kokybės reikalavimus
284	C3.2. R3	M	Naujas įstatymas dėl Kroatijos mokslo fondo
294	C4.1. R4	M	Įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu ir naujojo Darbo įstatymo priėmimas
313	C4.3. R3	M	Šeimos narių padėjėjų gydymo standartų priėmimas
318	C5.1. R1	M	Sveikatos sistemos veiksmingumo vertinimo sistemos (HSPA) priėmimas
323	C5.1. R1–I4	M	KBC klinikinių ligoninių centro sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas Skeltinės
336	C5.1. R4	M	Sveikatos priežiūros įstatymo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas
346	C5.1. R5	M	Nuotolinės medicinos paslaugų tobulinimas ir išplėtimas
349	C5.1. R5-I3	T	Teletransfuzijos paslaugos.
353	C6.1. R1-I1	T	Pasirašytos viešųjų ir daugiabučių pastatų energinės renovacijos sutartys
359	C6.1. R2	M	Nacionalinio įgūdžių ugdymo plano priėmimas atsižvelgiant į žaliąsias darbo vietas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu ir atstatymu po žemės drebėjimo
363	C6.1. R3	M	Sukurta ir veikianti vieno langelio principu veikianti vieno langelio sistema, skirta energinei renovacijai ir seisminiam sustiprinimui
366	C6.1. R4-I1	T	Įsigyti seisminės įrangos vienetai
		Dalinė dalis Suma	804597701 EURŲ

4. Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
39	C1.2. R1-I1	M	Statybos leidimas, suteiktas aukštosios įtampos tinklui modernizuoti
163	C2.2. R1	M	Iš dalies pakeista centralizuotos valstybės administracijos atrankos sistemos, valstybės tarnautojų būtinos kvalifikacijos nustatymo ir modernios įdarbinimo sistemos sukūrimo teisinė sistema
166	C2.2. R2	M	Įstatymų dėl atlyginimų valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose bei judumo taisyklių įsigaliojimas
205	C2.3. R4-I2	M	Pasirašytas dotacijos susitarimas pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybai
217	C2.5. R1	T	Naujos mokymo programos, pradėtos vykdyti pagal teisininkų mokymo programą
218	C2.5. R1	M	Teisės aktų sistemos teisingumo srityje pakeitimų priėmimas nauju ne ginčo teisenos proceso įstatymu.
219	C2.5. R1	T	Įsteigti keturis tarpininkavimo centrus komerciniuose teismuose Zagrebe, Splite, Osijeke ir Rijekoje ir priimti Tarpininkavimo įstatymo pakeitimus.
257	C2.9. R1	M	Mokymo viešųjų pirkimų srityje taisyklių pakeitimas
267	C3.1. R1	M	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimo modelio priėmimas
276	C3.2. R1-I1	T	Finansavimas, skiriamas mokslinių tyrimų projektams pagal mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimus teikti paraiškas per pirmąjį dvejų metų programos susitarimų įgyvendinimo ciklą
297	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas
316	C4.3. R3-I3	M	IT sistema socialinių paslaugų ir paslaugų teikėjų tinkle kainų skaičiavimas
325	C5.1. R1-I6	T	Diagnostiniai medicinos prietaisai klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava
327	C5.1. R1-I8	T	Medicinos prietaisai, skirti farmakozei atsparia epilepsija sergantiems pacientams operatyviniam gydymui ir gydymui klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava
343	C5.1. R4-I5	T	Diagnostikos padaliniai Klinikinių ligoninių centras (KBC) Merkur
348	C5.1. R5-I2	T	Telekardiologijos paslaugos
		Dalinė dalis Suma	306166382 EURŲ

5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
8	C1.1.1. R1-I2	M	Poveikio MVĮ vertinimo testo skaitmeninimas sukuriant skaitmeninę koordinatorių bendradarbiavimo, internetinio mokymo ir tarpusavio komunikacijos platformą
9	C1.1.1. R1-I2	T	Naujojo veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti nemokestinius ir parafiskalinius mokesčius, veiksmų įgyvendinimas
38	C1.2. R1	M	Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) išduotas Plinacro sertifikatas
64	C1.3. R1-I1	T	Dėl nuotekų infrastruktūros projektų sudarytos darbų sutartys
70	C1.3. R1-I2	T	Dėl vandens tiekimo projektų sudarytos darbų sutartys
71	C1.3. R1-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
94	C1.4. R1-I2	T	Neįgaliųjų naudojimosi teisėmis judumo srityje funkcinės sistemos sukūrimas
127	C1.5. R1-I1	T	Pastatytas ir veikiantis logistikos paskirstymo centras (LDC)
139	C1.5. R4-I1	M	Paramos schema, skirta maisto bankų ir tarpininkų aprūpinimo maisto dovanojimo grandinėje infrastruktūrai
142	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos Metodologinės sistemos parengimas
143	C1.6. R1	M	Turizmo aktas, kuriuo nustatoma turizmo sektoriaus stebėsenos ir plėtros sistema
151	C2.1. R1	M	Reglamentavimo poveikio vertinimo įstatymo pakeitimai
168	C2.2. R2-I2	T	Bent 20 proc. valstybės tarnautojų dirba pagal pažangaus darbo modelį
169	C2.2. R2-I2	T	Ne mažiau kaip 60 proc. valstybės tarnautojų buvo apmokyti taikyti pažangaus darbo metodus
170	C2.2. R3	M	E. išsaugojimo paslaugos sukūrimas
181	C2.3. R3-I2	M	Bandomasis kibernetinio saugumo projektas
183	C2.3. R3-I3	M	Vieno langelio principu veikiančios įstaigos sukūrimas
191	C2.3. R3-I9	M	Naujos viešųjų pirkimų platformos ir mobiliosios programėlės sukūrimas
192	C2.3. R3-I10	M	CES skaitmeninės tapatybės ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos
203	C2.3. R4-I1	M	Susitarimai dėl dotacijų, pasirašyti siekiant įgyvendinti projektus pagal Nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros sistemą (ONP)
220	C2.5. R1	M	Patvirtinti nauji teisėjų darbo pagrindų lyginamieji standartai ir įdiegta aktyvi teismo bylų valdymo priemonė
234	C2.6. R1	M	Parlamento narių etikos kodekso ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekso priėmimas
243	C2.6. R2	M	Įstatymo dėl teisės susipažinti su informacija poveikio vertinimas
254	C2.8. R4	M	Finansų sektoriaus priežiūros stiprinimas remiantis rizikos vertinimu kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje
258	C2.9. R1	M	Specialios tęstinio viešųjų pirkimų pareigūnų mokymo sistemos pagal sistemą „ProcurCompEU“ integravimas į privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą.
268	C3.1. R1	M	Visos dienos mokymo modelio pakeitimų priėmimas
319	C5.1. R1	T	Diagnostinio gydymo laiko optimizavimas. Laukimo sąrašai
337	C5.1. R4	T	Ligoninių funkcinė integracija
338	C5.1. R4	T	Bendra viešųjų pirkimų procedūra sveikatos įstaigoms
369	C6.1. R5	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas
371	C6.1. R6	M	Sėkmingai užbaigtas sistemingo energijos valdymo bandomasis projektas, kuriuo siekiama išbandyti naują energijos vartojimo efektyvumo renovacijos finansavimo modelį
398	C4.3. R1	M	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas ir Sprendimo dėl garantuojamos minimalios išmokos priėmimas
399	C5.1. R3-I1	M	Centralizuotos finansavimo sistemos, skirtos specializuotiems medicinos mokymams, sukūrimas
		Dalinė dalis Suma	642949403 EURŲ

6.Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
40	C1.2. R1-I1	T	Užbaigtas požeminių kabelių, jungiančių 6 salas su žemyniniu tinklu, atnaujinimas
77	C1.3. R1–I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos
120	C1.4. R5-I2	M	Nauji teisės aktai dėl autonominio vairavimo
167	C2.2. R2-I1	T	Žmogiškųjų išteklių valdymo sistema, Viešasis registras Pareigūnai ir centrinė atlyginimų sistema (RegZap – Cop) yra papildyta devyniomis naujomis funkcijomis, skaitmeninant visas susijusias funkcijas. procesai, kuriais supaprastinamas ir paspartintas atlyginimų sistema
171	C2.2. R3	M	Nacionalinės archyvų informacinės sistemos sukūrimas
182	C2.3. R3-I2	M	Kibernetinio saugumo viešosios prevencijos kampanija
184	C2.3. R3-I4	M	CEZIH IT sistema
208	C2.4. R2	M	Nauja teisinė sistema dėl valstybės valdomų įmonių, apimanti EBPO rekomendacijas.
228	C2.5. R1-I5	T	Naujai renovuoti teismo pastatai, atitinkantys techninį reglamentą dėl racionalaus energijos vartojimo ir šiluminės apsaugos pastatuose
235	C2.6. R1	T	Padidinti teisingumo sistemos kovos su korupcija įstaigų darbuotojų biudžetą.
236	C2.6. R1	T	Padidinti biudžetą, skirtą teisminėms institucijoms įsigyti IT priemonių ir įrangos korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui tirti
241	C2.6. R1-I3	M	Patobulintos valstybės pareigūnų ir teismų pareigūnų turto deklaravimo informacinės sistemos
244	C2.6. R3	M	EBPO įmonių valdymo rekomendacijų dėl vietos ir regioninių vienetų kontrolinio akcijų paketo taikymas
246	C2.6. R4	T	Teisėjų mokymas korupcijos rizikos valdymo viešųjų pirkimų srityje ir teisminės apsaugos viešųjų pirkimų procedūrose klausimais
263	C2.9. R3	M	Programos ir veikla, kuriomis siekiama kurti ir valdyti novatoriškus viešuosius pirkimus
326	C5.1. R1-I7	T	Nauja infrastruktūra Klinikinių ligoninių centre (KBC) Sestre Milosrdnice
347	C5.1. R5-I1	T	Įrengtos ir veikiančios suskaitmenintos, integruotos operacinės salės (Firule ir Križine) ir robotinė sistema „Firule“ vietoje
350	C5.1. R5-I4	T	Operacinės klinikinės ligoninės centro (KBC) Sestre milosrdnice valdymas su robotine chirurgija
407	C7.1 R1-I2	M	Vandenilio koordinavimo įstaiga
412	C7.1 R1-I3	M	Geoterminio potencialo plėtros planas
		Dalinė dalis Suma	505174531 EURŲ

7.Septintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

3	C1.1.1. R1-I1	M	START sistemų tobulinimas
4	C1.1.1. R1-I1	T	Fizinių prieigos prie START platformos punktų sukūrimas
5	C1.1.1. R1-I1	M	MINGOR tikslinių procesų skaitmeninimas pagal Kroatijos Respublikos strateginių investicinių projektų įstatymą, Investicijų skatinimo įstatymą ir Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymą ir tolesnis JRPI sistemos skaitmeninimas ir tinklaveika
10	C1.1.1. R1-I2	T	Pirmojo priemonių rinkinio, nustatyto naujame/penktajame administracinės naštos mažinimo verslininkams veiksmų plane, įgyvendinimas
12	C1.1.1. R2	T	Bent 50 profesinių paslaugų reglamentavimo reikalavimų supaprastinimas arba panaikinimas
13	C1.1.1. R3	M	Kuriuo nustatoma strateginė privačių investicijų skatinimo programa
28	C1.1.2. R1	M	MTTP mokesčių paskatų teisinės sistemos dalinis keitimas ir papildymas
30	C1.1.2. R2-I3	T	Paramos skyrimas siekiant skatinti aukštųjų technologijų ir žinių sektorių startuolių augimą
32	C1.1.2. R2-I5	T	Parama inovacijų komercializacijos projektams
41	C1.2. R1-I1	T	Užbaigtas aukštosios įtampos tinklo modernizavimas (220/110 kV)
42	C1.2. R1	T	Papildomai įrengiama 1 500 MW AEI galia.
43	C1.2. R1-I1	T	Įrengtų pažangiųjų skaitiklių skaičius
47	C1.2. R1-I2	T	Pasirašytos sutartys dėl geoterminio potencialo tyrimo
61	C1.3. R1	T	Vandens paslaugų teikėjų integravimas
85	C1.3. R2	T	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (51 %)
96	C1.4. R1–I4	M	Gerai veikiančios keleivinio ir krovininio kelių transporto ataskaitų teikimo kontrolės sistemos sukūrimas
100	C1.4. R2	M	Geležinkelių bendrovių reorganizavimas ir verslo valdymas
105	C1.4. R2–I4	T	Rekonstruota ir modernizuota dvigubo geležinkelio linija Zagreb Kustošija-ZG Zapadni Kolodvor – Zagreb Glavni Kolodvor 3,4 km ilgio geležinkelio linija
118	C1.4. R5-I1	T	Orlaivių antžeminių paslaugų sistemos elektrifikavimas ir žalinimas Zadaro oro uoste
135	C1.5. R3-I1	T	Bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų, išvardytų Žemės ūkio viešųjų paslaugų skaitmeninės transformacijos veiksmų plane, skaitmeninimas
137	C1.5. R3-I3	M	Atsekamumo informacinės sistemos sukūrimas
148	C1.6. R1-I3	M	Švietimo programos turizmo žinioms ir įgūdžiams stiprinti
164	C2.2. R1-I1	T	100 proc. visų naujai įdarbintų nuolatinių valstybės tarnautojų valdžios institucijose dirba tik pagal naują centralizuotą, suskaitmenintą ir standartizuotą atrankos ir įdarbinimo sistemą, prieinamą per naujai sukurtą IT platformą.
178	C2.3. R2-I1	M	Centrinės sąveikos sistemos sukūrimas
185	C2.3. R3-I5	T	Skaitmeninės tapatybės kortelės e. parašas
190	C2.3. R3-I8	T	Skaitmeninės e. viešosios paslaugos, integruotos į naująją mobiliojo ryšio platformą
199	C2.3. R3-I14	M	E. sąskaitų faktūrų ir PVM apskaitos internetu sistema
210	C2.4. R4	T	90 valstybės valdomų įmonių, kurios Kroatijos Respublikai nėra ypač svarbios ir kurias valdo CERP, pardavimo realizavimas
212	C2.4. R5	M	Sukurti IT sistemą ir metodiką, skirtą valstybės nuosavybės portfeliui mažinti ir greitesniam bei veiksmingam nepanaudoto valdžios sektoriaus turto panaudojimui;
224	C2.5. R1-I1	M	Visi nauji pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai, kuriais užbaigiamas procesas, nuasmeninami ir skelbiami portale.
226	C2.5. R1-I3	M	Patobulinta sistema „eSpis“ su naujomis funkcijomis ir nauja architektūra, integruota į bendrų paslaugų centrą (CDU)
238	C2.6. R1	T	Sumažinti vidutinę teismo bylų dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylų trukmę
240	C2.6. R1-I2	M	Informacinės sistemos, skirtos valstybės tarnautojų etinei infrastruktūrai valdyti, sukūrimas
252	C2.8. R2	T	Stiprinti priežiūrą rengiant reguliarius Tarpinstitucinės darbo grupės priežiūros klausimais posėdžius
261	C2.9. R2	T	Sutrumpinti vidutinį apeliacinių skundų ir sprendimų nagrinėjimo laiką
277	C3.2. R1-I1	T	Universitetų arba mokslinių tyrimų institutų, pasirašiusių programos susitarimus, dalis
288	C4.1. R2	M	Darbo rinkos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
289	C4.1. R2	M	Geresnė paramos pažeidžiamoms grupėms kokybė
295	C4.1. R4	T	2024 m. padidinti minimaliojo darbo užmokesčio ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykį iki 50 %.
296	C4.1. R4	T	Laikinųjų sutarčių dalies sumažinimas iki 17 proc.
299	C4.2. R1	T	Iš naujo nustatytos formos našlių ir našlaičių pensijos gavėjams skirtų bendrų pensijų pajamų padidinimas bent 10 proc.
301	C4.2. R1	T	Minimalios pensijos padidinimas 3 %
305	C4.3. R1	M	Funkciškai integruotų socialinių išmokų norminės taisyklės priėmimas
308	C4.3. R1-I2	M	Skaitmeninis informacijos apie socialinės apsaugos išmokas prieinamumas nacionaliniu lygmeniu
314	C4.3. R3-I1	T	Žmogiškųjų gebėjimų teikti bendruomenines paslaugas stiprinimas
378	C1.3. R2-I1	M	Reglamento dėl sąvartynų mokesčio įsigaliojimas
408	C7.1 R1-I2	M	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrimas
		Dalinė dalis Suma	699096086 EURŲ

8.Aštuntoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
78	C1.3. R1-I3	T	Atnaujinti vandentakiai
119	C1.4. R5-I2	T	Visiškai autonominių ir elektra varomų transporto priemonių patikros prototipai ir atitinkami bandymai
133	C1.5. R2-I2	T	Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos operatyvinės informacijos sistemos atnaujinimas ir 90 nuolatinių stočių, skirtų žemės ūkio paskirties žemės būklei stebėti, įsteigimas
175	C2.2. R4-I1	M	Paramos mechanizmas savanoriškoms funkcinėms ir realioms jungtims ir visos pagalbinės sistemos, skirtos funkciniam ir veiksmingam riedmenų vienetų sujungimui, sukūrimas
239	C2.6. R1-I1	M	Nacionalinės kovos su korupcija informacinės kampanijos poveikio vertinimas
242	C2.6. R1–I4	T	Policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PN USKOK) 4 regioninių centrų modernizavimas
282	C3.2. R2-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal programavimo sistemą siekiant didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sričių absolventų galimybes įsidarbinti ir didinti jų judumą nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslais
290	C4.1. R2	T	Geresnė paramos kokybė ne mažiau kaip 5000 asmenų iš pažeidžiamų grupių
298	C4.2. R1	M	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Privalomų pensijų fondų įstatymas, priėmimas.
339	C5.1. R4-I1	T	Parenterinių preparatų centrinis valdymas 8 ligoninėse
342	C5.1. R4-I4	T	Blokų grandinės technologija pagrįstų vaistų stygiaus stebėsenos sistema
365	C6.1. R4	M	Seisminių duomenų integravimas
406	C7.1 R1	M	Teisės aktų, kuriais nustatoma nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	204095476 EURŲ

9.Devintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

11	C1.1.1. R1-I2	T	Naujame/penktajame veiksmų plane nustatytų antrojo priemonių rinkinio įgyvendinimas siekiant dar labiau sumažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą
15	C1.1.1. R4-I1	T	Lėšų skyrimas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms investicijoms į aplinką tausojančią veiklą
29	C1.1.2. R2-I2	T	Padėti MVĮ gerinti valdymo pajėgumus
48	C1.2. R1-I2	M	Viešai skelbiami centralizuoto šilumos tiekimo geoterminio potencialo rezultatai
51	C7.1 R1-I1	M	Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto finansavimas
65	C1.3. R1-I1	T	Pastatyti nuotekų valymo įrenginiai
66	C1.3. R1-I1	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas
72	C1.3. R1-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
79	C1.3. R1-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos
86	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti rūšiavimo įrenginiai
87	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti įrenginiai atskirai surinktoms biologinėms atliekoms apdoroti
88	C1.3. R2-I1	T	Funkcinė stacionarioji/mobilioji atliekų rūšiavimo vieta
107	C1.4. R2-I6	T	Pagaminti du baterinių traukinių prototipai
104	C1.4. R2-I3	T	Penkios kliūtys pašalintos ruožuose, kuriuose šiuo metu ribojamas 60 km/h važiavimo greitis
112	C1.4. R3-I1	T	Naujas keleivių terminalas Splito miesto uoste ir atnaujintas Bol-Brač uostas
117	C1.4. R4-I2	T	30 naujų viešajam transportui skirtų tramvajų
122	C1.4. R5-I2	M	Nauja visiškai autonominių ir elektra varomų transporto priemonių, pritaikytų prie neįgalių keleivių poreikių, miesto transporto paslauga ir specializuota infrastruktūra
136	C1.5. R3-I2	M	Pažangiojo žemės ūkio platformos sukūrimas
149	C1.6. R1-I3	T	Išsilavinę asmenys, dalyvaujantys su turizmu susijusiose švietimo programose
152	C2.1. R1	T	Administracinės naštos, kuri daro tiesioginį poveikį piliečiams, mažinimas skaitmeninant ir supaprastinant procedūras
153	C2.1. R1-I1	T	Visų veiklos procesų kartografavimas strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityje
162	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninių dokumentų rengimas
186	C2.3. R3-I6	M	Modernizuotas valstybinės informacinės infrastruktūros (DII) tinklas
187	C2.3. R3-I6	T	Nauji valstybinės informacinės infrastruktūros tinklo naudotojai (DII)
188	C2.3. R3-I7	M	Skaitmeniniai erdviniai planai
189	C2.3. R3-I7	M	Erdvinių planų informacinės sistemos atnaujinimas
442	C2.4 R2	M	Valstybės valdomų įmonių nuosavybės politika
230	C2.5. R1-I6	M	Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros atnaujinimas teisminėse institucijose
237	C2.6. R1	M	IT platformos, skirtos nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimui stebėti, sukūrimas
264	C2.9. R3	T	Mokymai apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus
280	C3.2. R1-I1	T	Aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų reorganizavimas
285	C3.2. R3-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal bandomąją programą, kuria remiamas reformuotos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos sukūrimas.
287	C4.1. R1	T	Paramos pagal naujas aktyvios darbo rinkos politikos priemones gavėjų skaičius
300	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas
307	C4.3. R1-I1	T	Vietos valdžios institucijų prieiga prie duomenų apie socialines išmokas kiekvienam atskiram paramos gavėjui
310	C4.3. R2-I1	T	Socialinės mentorystės specialistų užimtumas
324	C5.1. R1-I5	T	Centrinio veiklos bloko pastatas kartu su Varaždino bendrosios ligoninės turiniu
329	C5.1. R2	M	Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas ir suderinimas plėtojant klinikines e. gaires
331	C5.1. R2-I1	T	Onkologinės radioterapijos kokybės gerinimas
332	C5.1. R2-I2	T	Bendra IT platforma, skirta sujungti, stebėti ir optimaliai gydyti onkologinius pacientus
340	C5.1. R4-I2	T	Vienetinės terapijos sistema kietų formų vaistams 40 Kroatijos ligoninių
344	C5.1. R4-I5	T	Lėtiniu ne ligoninėje sergančių pacientų gydymo viešosiose vaistinėse rezultatų stebėsena
380	C1.3. R2-I1	T	Biologinių atliekų apdorojimo įranga
429	C7.2 R1	T	Surengti dalyvaujamieji praktiniai seminarai
430	C7.2 R2 R2	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas
444	C1.1.1. R4-I5	M	Investicijų į strategines skaitmenines investicijas ir strategines žaliąsias investicijas politika
		Dalinė dalis Suma	320117457 EURŲ

10.Dešimtoji dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

17	C1.1.1. R4-I2	T	Paskolos/palūkanų subsidijos, suteiktos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms
18	C1.1.1. R4-I2	T	Paskolos/palūkanų subsidijos, suteiktos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms
20	C1.1.1. R4-I3	T	Vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms skirtų projektų, kuriems skirta parama, skaičius
22	C1.1.1. R4-I4	T	Viešojo sektoriaus projektams skirti kreditai
24	C1.1.1. R5-I1	T	Investicijos į nuosavybės ir kvazinuosavo kapitalo priemones
26	C1.1.1. R6-I1	T	Investicijos į kultūros ir kūrybos sektorių transformaciją ir konkurencingumą
27	C1.1.1. R6-I2	M	Faktų tikrinimo sistemos sukūrimas
31	C1.1.2. R2–I4	T	Remti startuolių augimą sukuriant programą „Accelerator“.
33	C1.1.2. R3-I2	T	Parama dotacijoms kuponų forma
34	C1.1.2. R3-I3	T	Dotacijų parama Kroatijos MVĮ skaitmeninei transformacijai
44	C1.2. R1-I1	M	Aukštos įtampos tinklo (220/110 kV) skirstomojo tinklo sekundės modernizavimas
52	C7.1 R1-I1	M	Paskelbtas viešasis konkursas dėl papildomų vandenilio pajėgumų
53	C7.1 R1-I1	T	Įrengtos bent 2 vandenilio įkrovimo stotelės
54	C7.1 R1-I1	M	Anglies geologinio saugojimo tyrimai
90	C1.3. R2-I2	T	Sąvartynų valymas
95	C1.4. R1-I3	M	Nacionalinės kelių transporto elektroninės saugojimo ir keitimosi duomenimis sistemos (NSCP) sukūrimas
97	C1.4. R1-I5	M	Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos (e-ADR) kūrimas
108	C1.4. R2-I7	M	HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas
116	C1.4. R4-I1	M	70 alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektrinių ir (arba) vandenilio)
123	C1.4. R5-I2	T	50000 nemokamų kuponų kelionėms visiškai autonominėmis transporto priemonėmis neįgaliesiems ir (arba) asmenims su sunkumais naudojantis kitomis viešojo transporto priemonėmis
124	C1.4. R5-I3	T	2000 alternatyviai varomų kelių transporto priemonių (elektrinių ir (arba) vandenilio)
125	C7.1 I2	M	1300 greitojo elektros įkrovimo punktų
128	C1.5. R1-I1	T	Pastatytas ir veikiantis bent trys logistikos paskirstymo centras (LDC)
129	C1.5. R1-I2	T	Gamintojų organizacijų mokymas
130	C1.5. R1-I2	M	Vaisių ir daržovių ženklinimo sistema
145	C1.6. R1-I1	M	Viešųjų turizmo infrastruktūros statybos ir pritaikymo projektų, kuriems skirtas finansavimas, užbaigimas
147	C1.6. R1-I2	M	Skirtų investicijų projektų, kuriais siekiama stiprinti turizmo verslininkų tvarumą ir skatinti jų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, užbaigimas
172	C2.2. R3-I1	T	60 viešai prieinamų išsaugojimo bazių, skirtų sudėtingiausioms didelės paminklų vertės kultūrinėms ir istorinėms vietovėms, sukūrimas
173	C2.2. R3-I2	T	Archyvo informacine sistema naudojasi 600 dokumentų kūrėjų
180	C2.3. R3-I1	T	Bendrų paslaugų centro naudotojų skaičiaus padidėjimas
193	C2.3. R3-I10	M	Bendro Europos dangaus skaitmenizacijos modernizavimas
194	C2.3. R3-I11	M	Atnaujinta Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistema
196	C2.3. R3-I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeniniai archyvai
197	C2.3. R3-I13	M	Atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema
200	C2.3. R3-I15	T	Turizmo IT sistemos priemonės
201	C2.3. R3-I16	T	Nauji sporto IT sistemos taikomųjų programų moduliai
204	C2.3. R4-I1	M	Plačiajuosčio ryšio prieiga namų ūkiams baltosiose NKP vietovėse
206	C2.3. R4-I2	T	Prieiga prie 5G ryšio
209	C2.4. R3	T	Šakinių ministerijų ir centrinių koordinavimo padalinių mokymas vykdant bendrojo valdymo veiklą
211	C2.4. R4	T	20 valstybės valdomų įmonių, įtrauktų į CERP portfelį, pardavimo realizavimas
213	C2.4. R5	T	Valstybės nuosavybės komercializacijos, racionalizavimo ir aktyvavimo didinimas
221	C2.5. R1	T	Bylinėjimosi ir komercinių bylų trukmės sutrumpinimas
222	C2.5. R1	T	Bendro visų neišnagrinėtų bylų skaičiaus sumažinimas
225	C2.5. R1-I2	T	Integruota 60 % žemės registravimo ir kadastrinių duomenų
227	C2.5. R1–I4	T	Garažo zonos, skirtos teisingumo aikštelei Zagrebe, statyba
245	C2.6. R3	M	2021–2022 m. kovos su korupcija programos įgyvendinimo poveikio vietos valdžios ir regioninės valdžios vienetų įmonėms, kurioms priklauso dauguma nuosavybės teisių, vertinimas
269	C3.1. R1	T	Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje
270	C3.1. R1-I1	T	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje pastatytų vietų skaičius
271	C3.1. R1-I2	T	Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius
274	C3.1. R2-I1	T	Valstybinėms aukštojo mokslo institucijoms teikiama skaitmeninė infrastruktūra ir įranga
278	C3.2. R1-I1	T	Mokslinių organizacijų, pasirašiusių naujus programos susitarimus, užbaigti „žaliosios“ srities mokslinių tyrimų projektai
279	C3.2. R1-I1	T	Mokslinių tyrimų projektams skiriamas finansavimas remiantis mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimais
283	C3.2. R2-I2	T	Taikomųjų ir tikslinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektai
292	C4.1. R3-I1	T	Švietimo kuponų naudojimas
304	C4.3. R1	T	Garantuotos minimalios išmokos ir nacionalinės kompensacijos vyresnio amžiaus asmenims gavėjai
317	C4.3. R3-I4	T	Pagyvenusių žmonių institucinės, globos namuose ir bendruomeninės globos centrų statyba
328	C5.1. R1-I9	M	Zagrebo klinikinių ligoninių centro (KBC) plėtros projektas
334	C5.1. R3-I1	T	Pirminio pagrindinio sveikatos priežiūros lygio specializuotas medicininis rengimas
335	C5.1. R3-I2	T	Slaugytojų specializuoto greitosios medicinos studijų bakalauro diplomas
341	C5.1. R4-I3	T	Ligoninėse esančių vaistų stebėsena nuo vaistinės iki paciento
354	C6.1. R1-I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija
355	C6.1. R1-I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija
358	C6.1. R1-I3	T	Kultūrinės vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija
360	C6.1. R2	M	Mokymo pažymėjimas
364	C6.1. R3	T	Baigtas viešojo sektoriaus darbuotojų mokymas teikti vieno langelio principu teikiamas paslaugas
367	C6.1. R4-I1	M	Seismologijos tarnybos darbuotojų mokymas
370	C6.1. R5	T	Bandomojo projekto, nustatyto įgyvendinant žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas
376	C1.2 R1–I1	T	Įrengtų pažangiųjų skaitiklių skaičius
377	C1.2 R1–I1	M	Nauja energijos baterijų kaupimo talpa
381	C1.3. R2-I1	T	Atliekų perdavimo stočių statyba
396	C3.1. R1-I3	T	Atnaujintų arba pastatytų vidurinio ugdymo klasių skaičius
401	C6.1. R2	M	Prisijungimas prie siūlomos naujos magistrantūros studijų programos
413	C7.1 R1-I3	T	Vykdomi geoterminiai gręžiniai
414	C7.1 I1	M	103 alternatyviaisiais degalais varomi autobusai (elektriniai ir (arba) vandeniliniai)
415	C7.1 I1	T	Vienas vandenilio energijos vienetas elektriniams lokomotyvams varyti atskirame vagone (HERMES)
431	C7.2 R2 R2	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas
445	C1.1.1. R4-I5	M	Nuosavo kapitalo injekcija strateginėms skaitmeninėms investicijoms ir strateginėms žaliosioms investicijoms
448	C7.2 I3	T	Žemės drebėjimų apgadintų viešųjų pastatų energinė ir žemės drebėjimo renovacija
		Dalinė dalis Suma	695152190 EURŲ

2. Paskola

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

1.Pirmoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
55	C7.1 R1-I5	M	Priimtas biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje planas
405	C6.1 R1 –I4	M	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės
421	C7.1 I3	M	Sutartis dėl SGD terminalo Krko saloje plėtros įrangos
423	C7.1 I3	M	Zlobin-Bosiljevo dujotiekio plėtros darbų sutartis
		Dalinė dalis Suma	303868355 EURŲ

2.Antroji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
382	C1.3. R3	M	Nacionalinio vandens nuostolių mažinimo veiksmų plano priėmimas
385	C1.3. R3	M	Reglamento dėl Vandens paslaugų tarybos įsigaliojimas
393	C2.2 R5	M	Potvarkių, reglamentuojančių naujus darbo užmokesčio modelius ir centralizuotą atrankos sistemą civilinėse ir viešosiose tarnybose, įsigaliojimas
425	C7.1 I3	M	Bosiljevo-Sisako-Kozarako dujotiekio plėtros vamzdžių pirkimo konkursas
427	C7.1 I3	M	Kroatijos ir Slovėnijos jungiamosios linijos ruožo Lučko-Zabakas plėtros vamzdžių pirkimo konkursas
438	C7.2 I2	T	Pasirašytos sutartys dėl žemės drebėjimų apgadintų daugiabučių pastatų energinės renovacijos
		Dalinė dalis Suma	455802533 EURŲ

3.Trečia paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
154	C2.1. R1-I2	T	Nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo mokymo moduliai
315	C4.3. R3-I2	T	Bendra informacinė sistema (SocSkrb informacinė sistema)
373	C1.1.1.R5	M	Kroatijos kapitalo rinkos plėtros strateginės programos ir prie jos pridedamo veiksmų plano priėmimas
383	C1.3. R3	M	Įsteigta nacionalinė vandens nuostolių stebėsenos institucija
386	C1.3. R3	T	Vandens paslaugų tarybos gebėjimų stiprinimas
402	C6.1. R7	M	Pasirašyti susitarimai dėl bandomojo projekto įgyvendinimo
		Dalinė dalis Suma	531769622 EURŲ

4.Ketvirta paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
320	C5.1. R1-I1	T	Galimybė gauti vaistinės priežiūros ir vaistų
375	C1.1.1. R7	M	Pirmojo veiksmų plano tvaraus finansavimo tikslams remti priėmimas
424	C7.1 I3	T	Išplėsto Zlobin-Bosiljevo dujotiekio statyba
433	C7.2 R4	M	Darbuotojų iš trečiųjų šalių švietimo programa
		Dalinė dalis Suma	822976794 EURŲ

5.Penktoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

155	C2.1. R1-I2	T	Pareigūnų mokymo dienos, susijusios su strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sistema
321	C5.1. R1-I2	T	Mobiliosios ambulatorinės pirminės sveikatos priežiūros paslaugos
384	C1.3. R3	T	Vandens ūkio subjektų vandens nuostolių mažinimo veiksmų planų priėmimas
388	C1.3. R3	T	Pastatyti nuotekų valymo įrenginiai
389	C1.3. R3	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas
391	C1.3. R3-I2	T	Pastatytas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
394	C2.3 R3-I17	M	Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registro (SOK) sukūrimo įstatymas
422	C7.1 I3	T	SGD terminalo plėtra Krko saloje, veikianti
446	C1.1.1. R4-I6	M	Investicijų politika, susijusi su strateginėmis investicijomis į gynybą ir saugumą
		Dalinė dalis Suma	580654154 EURŲ

6.Šeštoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

93	C1.4. R1-I1	M	Nauja elektroninės rinkliavos sistema
443	C2.5. R1-I7	T	Naujai pastatytas pastatas teisingumo aikštėje Zagrebe
397	C3.1. R1–I4	T	Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius
322	C5.1. R1-I3	T	Naujas pastatas infekcinių ligų klinikos dr. Fran Mihaljević komplekse
356	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų apgadintų daugiabučių pastatų energinė ir žemės drebėjimo renovacija
357	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų apgadintų viešųjų pastatų energinė ir žemės drebėjimo renovacija
403	C6.1. R7	T	Bandomasis projektas užbaigtas
404	C6.1. R7	M	Nacionalinės gairės dėl žiedinio pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų naudojimo
418	C7.1 R1-I4	M	Elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra
419	C7.1 R1-I6	T	Elektros transformatorių pakeitimas
420	C7.1 R1-I6	T	Elektros pastočių rekonstrukcija
426	C7.1 I3	T	Išplėsto Bosiljevo-Sisako-Kozarako dujotiekio statyba
428	C7.1 I3	T	Kroatijos-Slovėnijos jungiamosios linijos Lučko-Zabok išplėstinės atkarpos tiesimas
432	C7.2 R3	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas
435	C7.2 I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija
436	C7.2 I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija
437	C7.2 I1	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose
439	C7.2 I2	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose, nukentėjusiuose nuo žemės drebėjimų
440	C1.3 R3-I3	T	Pastatytos apsaugos nuo potvynių konstrukcijos
441	C1.3 R3-I3	T	Atnaujinti vandentakiai
447	C1.1.1. R4-I6	M	Kapitalo injekcija strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą
		Dalinė dalis Suma	1559085514 EURŲ

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:

Choose the experimental features you want to try