EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 16

COM(2025) 547 final

2025/0221(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2028–2034 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1679 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/1153

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pagrindimas ir tikslai

·sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims;

·užtikrinamas ES saugumas;

·didinamas Europos socialinės rinkos ekonomikos konkurencingumas;

·prisidedama prie kovos su klimato kaita ir

·naikinama izoliacija ir skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.

EITP daugiausia dėmesio skiriama didžiausią pridėtinę vertę ES teikiantiems projektams ir skatinamos investicijos į tarpvalstybinį poveikį turinčius projektus bei Europos masto sąveikias sistemas, kurios turi būti toliau finansuojamos po 2027 m. Pagal EITP tiesiogiai ES lygmeniu remiant tarpvalstybinius projektus padedama spręsti koordinavimo problemas, kylančias dėl projektų priklausymo kelioms jurisdikcijoms. Veiksmingas EITP modus operandi padeda spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir pritraukti daugiau investicijų ir finansavimo iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, nacionalinių biudžetų, nacionalinių energijos tarifų sistemų ir privačiojo sektoriaus, naudojantis visomis Finansiniame reglamente numatytomis priemonėmis.

Transporto srityje EITP siekiama prisidėti prie transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sukūrimo, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad iki 2030 ir 2040 m. būtų baigtas kurti pagrindinis ir išplėstinis pagrindinis tinklas. Europos masto daugiarūšio transporto tinklo plėtra – pradedant įvažiavimo punktais, t. y. uostais, ir baigiant pagrindinėmis sausumos jungtimis, kurių reikia bendrosios rinko veikimui ir susisiekimui tarp regionų užtikrinti, – yra labai svarbi Europos ekonomikos augimo ir tvarumo sąlyga. Todėl EITP daugiausia dėmesio visų pirma bus skiriama infrastruktūros projektams, turintiems stiprų tarpvalstybinį aspektą, pavyzdžiui, projekto „Rail Baltica“, Brenerio tunelio, Senos–Šeldės vidaus vandenų kelio, Brno–Bratislavos, Salonikų–Bukarešto arba TEN-T uostų jungčių su hinterlandu plėtojimui.

Glaudžiai koordinuojant veiksmus su Europos konkurencingumo fondo ir nacionalinių bei regioninių partnerystės planų veiksmais, EITP taip pat remiamas sąveikus, saugus ir išmanus judumas TEN-T tinkle – pavyzdžiui, diegiant tokias Europos eismo valdymo sistemas kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistema arba upių informacijos paslaugos vidaus vandenų keliuose arba, kai tinkama, užtikrinant jų sujungimą (pasitelkiant sąveikumą, standartus ar naudotojų terminalus) su ES kosminėmis sistemomis, tokiomis kaip GALILEO, EGNOS ir IRIS², atitinkamai padėties nustatymo, navigacijos bei laiko nustatymo ir saugaus junglumo tikslais – ir padedama ES pereiti prie tvaraus, dekarbonizuoto judumo (pavyzdžiui, TEN-T uostuose užtikrinant laivams elektros tiekimą nuo kranto).

Pasitelkiant EITP taip pat galima investuoti į tarpvalstybines jungtis su trečiosiomis valstybėmis, įgyvendinančiomis TEN-T koridorių išplėtimo į šalis kandidates projektus. Pavyzdžiui, tokių veiksmų 2021–2027 m. laikotarpiu buvo imtasi dėl jungčių su Ukraina ir Moldova, gerinant solidarumo koridorių veikimą ir pradedant parengiamuosius darbus siekiant geležinkelio vėžės plotį šiose dviejose šalyse suderinti su ES standartu. Nors šie veiksmai buvo pagrįsti atsižvelgiant į krizę, kilusią dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir numatant jų glaudesnę integraciją į ES rinką, tokiomis investicijomis ištekliai nukreipiami nuo Sąjungos teritorijoje vykdomų projektų.

Jei TENT-T tarpvalstybiniai projektai nebus užbaigti, žmonės keliaus ir prekės bus gabenamos ilgiau ir padidės su tuo susijusios išlaidos, o tai lems ekonominius nuostolius, susijusius su mažesniu bendru našumu ir lėtesniu ES vidaus prekybos augimu. Tai reiškia, kad 2030 m. BVP sumažės 0,4 %, o 2050 m. – 0,8 %, palyginti su scenarijumi, pagal kurį TEN-T tarpvalstybiniai projektai būtų užbaigti. 2030 m. užimtumas valstybėse narėse taip pat sumažėtų 0,08 %, o 2050 m. – 0,13 %, palyginti su atskaitos scenarijumi 1 .

Pagal EITP taip pat turėtų būti teikiamas ES finansavimas dvejopo naudojimo civilinio ir karinio transporto projektams įgyvendinti, kad būtų sudarytos sąlygos sklandžiam kariniam mobilumui visoje ES. Dabartinė ES transporto infrastruktūra (įskaitant TEN-T) neužtikrina didelio masto karinių pajėgų judėjimo ir sunkiosios įrangos bei reikmenų perkėlimo per trumpą laiką. Tai labai svarbu Europos saugumui ir gynybai, kaip pripažįstama 2025 m. kovo 19 d. priimtoje Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. EITP taip pat padeda siekti bendro Europos pasirengimo krizėms strategijos tikslo – sukurti saugią ir atsparią Sąjungą, kuria siekiama visomis aplinkybėmis išsaugoti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas.

ES nustatė keturis prioritetinius daugiarūšio karinio mobilumo koridorius, apimančius geležinkelius, kelius ir upių, jūrų ir oro kelius, kuriems reikia didelių ir skubių investicijų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos karinių pajėgų ir karinės įrangos judėjimui. Be kita ko, turi būti plečiami geležinkelių tuneliai, stiprinami kelių ir geležinkelių tiltai ir plečiami uostų bei oro uostų terminalai. Kartu su valstybėmis narėmis ir karine bendruomene buvo nustatytos prioritetinės investicijos skubiausių veiksmų reikalaujantiems (svarbiausiems) trukdžiams pašalinti.

Pagal EITP, kaip svarbi priemonė energetikos sąjungai sukurti, bus finansuojami dviejų rūšių tarpvalstybiniai energetikos projektai:

·elektros energijos, vandenilio ir anglies dioksido transportavimo sektoriuose vykdomi energetikos infrastruktūros projektai, kurie turi didelį tarpvalstybinį poveikį ir kuriems pagal TEN-E reglamentą suteiktas bendro intereso projekto (BIP) arba abipusio intereso projekto (AIP) statusas;

·tarpvalstybiniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektai, grindžiami valstybių narių bendradarbiavimo pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą susitarimais.

Šie projektai labai svarbūs siekiant: i) padidinti energijos tiekimo saugumą ES ir kaimyninėse trečiosiose valstybėse; ii) dekarbonizuoti energetikos sistemą; iii) sudaryti palankesnes sąlygas integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius sausumoje ir jūroje; iv) geriau integruoti energijos rinkas ir v) suteikti Europos namų ūkiams ir įmonėms galimybę naudotis įperkama energija; taip jais prisidedama prie Europos ekonomikos konkurencingumo ir žmonių gerovės.

2024 m. gegužės 30 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos patvirtintose išvadose dėl tvarių elektros tinklų infrastruktūros plėtojimo Taryba pripažino „precedento neturin[čius] investicijų į elektros energijos tinklus tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis poreik[ius], siekiant užtikrinti itin sujungtą, integruotą ir sinchronizuotą Europos elektros energijos sistemą“, ir paragino Komisiją „ieškoti būdų, kaip padidinti bendras investicijas į elektros tinklo infrastruktūrą“, bei pabrėžė, kad „reikia tvirtos EITP, kad būtų galima tinkamai reaguoti į padidėjusius investicijų į sausumos ir jūrinių tinklų vystymo projektus poreikius ir juos remti“.

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

Transporto sektoriuje EITP padeda siekti ilgalaikių ES tikslų, susijusių su TEN-T pagrindinio tinklo kūrimo užbaigimu iki 2030 m. 2 , išplėstinio pagrindinio tinklo kūrimo užbaigimu iki 2040 m. ir, kai aktualu, pažanga, daroma atliekant parengiamuosius tyrimus siekiant iki 2050 m. baigti kurti TEN-T visuotinį tinklą. Taigi, kita daugiametė finansinė programa (DFP) lemiamą reikšmę turės visų pirma baigiant kurti pagrindinį tinklą.

EITP finansuojamomis investicijomis taip pat remiamas perėjimas prie netaršaus, sąveikaus ir daugiarūšio judumo. Be to, EITP padeda plėtoti Europos greitųjų geležinkelių tinklą, kurio tikslas – sujungti ES sostines (be kita ko, naktiniais traukiniais) ir paspartinti krovinių vežimą geležinkeliais.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Atsižvelgiant į naudojant EITP sprendžiamų problemų mastą ir tipą, ES veiksmai yra ypač reikalingi, nes dėl savo pobūdžio tos problemos yra europinio masto ir jas galima veiksmingiau išspręsti ES lygmeniu, – Komisijai koordinuojant valstybių narių veiksmus bendra nauda būtų didesnė, veiksmai būtų įgyvendinami sparčiau ir sumažėtų išlaidos.

ES finansavimas taip pat yra tinkama priemonė finansavimo uždaviniams, su kuriais paprastai susiduriama tarpvalstybinių projektų atveju, spręsti. Dėl nevienodo projektų naudos ir sąnaudų paskirstymo tarp atitinkamų skirtingų valstybių narių šiuos projektus sunkiau finansuoti vien iš nacionalinių finansavimo šaltinių.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir patenka į SESV 170 straipsnyje apibrėžtą veiksmų transeuropinių tinklų srityje taikymo sritį, o tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektų atveju – į SESV 194 straipsnyje apibrėžtą taikymo sritį. Šiame pasiūlyme numatyti veiksmai aiškiai skirti tik transporto ir energetikos infrastruktūros ES aspektui ir tarpvalstybiniam atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui.

•Priemonės pasirinkimas

3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2014–2020 m. EITP ex post vertinimas ir 2021–2027 m. EITP tarpinis vertinimas atliekami vienu metu ir darbas jau gerokai pasistūmėjo į priekį.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Poveikio vertinimas

Glaudžiau susiejus ES finansavimą ir nacionalinių planų politikos prioritetus, būtų sustiprintas jų tarpvalstybinis aspektas. Vis dėlto tarpvalstybinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas pagal planus būtų sudėtingesnis ir brangesnis tiek valstybių narių valdžios institucijoms, tiek projektų rengėjams. Jei valstybės narės norėtų savo investicijų darbotvarkes suderinti su kaimyninių šalių darbotvarkėmis, tiek derybų dėl pradinio plano, tiek galimų pakeitimų procesas būtų ilgas. Pavyzdžiui, Vokietija savo nacionalinį planą turėtų koordinuoti su aštuoniomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis, Vengrija – su penkiomis. Jei procesas vėluotų vienoje ar daugiau valstybių narių, galėtų būti patirta vėlavimų ir kitose valstybėse narėse. Komisija galėtų remti šias koordinavimo pastangas (tiek derybų metu, tiek teikdama techninę pagalbą pagal planus), tačiau valstybių narių valdžios institucijoms toliau tektų didelė našta. Dėl to taip pat galėtų gerokai padidėti administracinė našta projektų rengėjams, kurie turėtų savo tarpvalstybinius projektus įgyvendinti pagal kelis nacionalinius planus ir teikti ataskaitas pagal atskiras ataskaitų teikimo ir audito sistemas (po vieną kiekvienoje valstybėje narėje).

Vis dėlto poveikio vertinime pabrėžiama, kad nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose galėtų būti numatyta papildomų investicijų į tarpvalstybines atkarpas ir į ES labai svarbius projektus, pavyzdžiui, nacionalinio intereso atkarpas, priklausančias transeuropiniams tinklams, ir tam tikrus energetikos projektus, kaip antai nacionalinių tinklų sustiprinimo projektus, kuriais prisidedama prie tarpvalstybinių jungčių gerinimo. Kadangi šie projektai būtų vykdomi vienos valstybės narės teritorijoje, juos įgyvendinant nebūtų patirta pirmiau minėtų papildomų išlaidų, kurios būtų patirtos įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, kuriuose dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė. Asignavimai šiems projektams taip pat galėtų būti labai svarbūs, jeigu jie būtų derinami su ES finansavimu, teikiamu pagal centralizuotai valdomų tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų (paslauginių aukcionų) modelį.

Tiesiogiai valdant ES paramą būtų užtikrintas nuspėjamumas ir stabilumas, kurių reikia sudėtingiems tarpvalstybiniams projektams. Skiriant finansavimą tiesiogiai ES lygmeniu būtų galima išlaikyti ilgalaikį politinį įsipareigojimą dėl strateginių projektų, užtikrinti pakankamą tikrumą, nuspėjamumą ir stabilumą kitiems investuotojams. Taikant tiesioginį valdymą taip pat būtų lengviau koordinuotai įgyvendinti karinio mobilumo projektus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam ir sparčiam karinių pajėgų ir karinės įrangos transportavimui visoje ES.

Skiriant dotacijas konkurencingai ir laipsniškai pagal tiesioginio valdymo principą būtų užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir būtų galima sutelkti dėmesį į brandžiausius projektus (jų etapus). Be to, jei įgyvendinti projektą labai vėluojama arba jei projekto išlaidos yra mažesnės, nei iš pradžių numatyta (pavyzdžiui, dėl sėkmingų viešųjų pirkimų procedūrų), bet kokios paramos gavėjų nepanaudotos sumos galėtų būti perskirstytos kitiems projektams. Pagal EITP taikant principą „naudokis arba prarask“ buvo užtikrinta, kad programos lėšos būtų panaudotos optimaliai ir perskirstytos kitiems projektams, teikiantiems didžiausią ES pridėtinę vertę. Remiantis dabartiniais apskaičiavimais, pagal 2014–2020 m. EITP taikant principą „naudokis arba prarask“ programos lėšų įsisavinimą bus galima padidinti nuo maždaug 80 % iki 90 %.

Tiesiogiai valdant sudėtingus tarpvalstybinius projektų taip pat būtų galima sumažinti valstybių narių valdžios institucijų administracines išlaidas. Mažas bendras tiesioginio valdymo išlaidas padeda išlaikyti masto ekonomija pagal išlaidomis grindžiamą įgyvendinimo modelį. Tai patvirtina didelis našumo santykis: kiekvieno darbuotojo (vertinant etato ekvivalentu) tvarkomas biudžetas sudaro vidutiniškai 25 mln. EUR per metus. Tai apima visą programos valdymo ciklą nuo kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo iki audito, įskaitant grįžtamosios informacijos teikimą politikos formuotojams ir ataskaitų teikimą. Tiesioginis tarpvalstybinių transporto ir energetikos projektų valdymas yra ekonomiškai efektyvus ir 2021–2027 m. laikotarpiu pagal šį principą valdoma 0,39 % ES lėšų, įskaitant visas Komisijos patiriamas koordinavimo ir valdymo išlaidas.

Komisijos pasiūlyme atsispindi tarpvalstybiniams projektams skirtos specialios priemonės, nurodytos poveikio vertinime, nauda.

•Supaprastinimas

Komisijos visuotinės supaprastinimo pastangos pagal DFP po 2027 m. taip pat bus taikomos įgyvendinant EITP programą.

EITP yra sukurta taip, kad būtų sumažintas dubliavimasis ir sudėtingumas. Taigi, kalbant apie transporto ir energetikos infrastruktūrą, pagal EITP daugiausia dėmesio bus skiriama projektams, kurie turi aiškų tarpvalstybinį aspektą ir kuriais papildomos investicijos pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus.

Nacionalinės ir regioninės partnerystės planų ir EITP taisyklės yra kuo labiau suderinamos. Aiškiai atskyrus EITP ir nacionalinės bei regioninės partnerystės planus ir suderinus taisykles sumažės dabartinis ES finansavimo sistemos sudėtingumas ir tai bus naudinga tiek valstybių narių valdžios institucijoms, tiek paramos gavėjams.

Siekiant tolesnio supaprastinimo, skiriant dotacijas pagal EITP prireikus bus taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas (fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai). Be to, reglamente bus numatyta dar labiau supaprastinta EITP teisinė sistema, numatant galimybę nuostatas ir sąlygas perkelti į darbo programas.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatų reglamentas], siūlomu kaip DFP po 2027 m. dalis, siekiama sumažinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nenuoseklumą ir sudėtingumą. Stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarka nebus atskirai nustatyta kiekvienai finansavimo priemonei, tokiai kaip EITP, bet bus supaprastinta ir racionalizuota visoje DFP, be kita ko, informavimo, komunikacijos ir matomumo tikslais.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Kaip išsamiai nurodyta finansinėje ir skaitmeninėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, siūlomu biudžetu bus padengtos visos būtinos veiklos išlaidos, skirtos EITP programai įgyvendinti, ir žmogiškųjų išteklių išlaidos bei kitos administracinės išlaidos, susijusios su programos valdymu.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiame straipsnyje numatomas Reglamento (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių 48 straipsnio pakeitimas. Siekiama pakeisti Komisijos įgyvendinimo akto dėl dvejopo naudojimo infrastruktūros standartų, šiuo metu numatytų EITP reglamente, teisinį pagrindą (Reglamento (ES) 2024/1679 12 straipsnio 2 dalis). Tinkamesnis šio įgyvendinimo akto teisinis pagrindas yra ne EITP išlaidų programa, o Reglamentas (ES) 2024/1679, kuriuo nustatomi TEN-T tinklo infrastruktūros standartai. Vis dėlto Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1328 bus toliau taikomas, kol Komisija priims naują įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) 2024/1679 48 straipsnio 3 dalį.

2025/0221 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2028–2034 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1679 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/1153

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnio pirmą pastraipą ir 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 5 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 6 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)šiuo reglamentu nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonės programa (toliau – Programa), kuria, laikantis technologinio neutralumo principo, siekiama paspartinti investicijas transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityje ir pritraukti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, kartu padidinant teisinį tikrumą. Juo taip pat siekiama palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, pavyzdžiui, remiant tarpvalstybinius projektus. Programa turėtų sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai išnaudoti transporto ir energetikos sektorių sąveiką ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas. Šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas. Šiame reglamente einamosios kainos apskaičiuojamos taikant fiksuotą 2 % defliatorių;

(2)efektyvus keleivių ir prekių vežimas 7 – svarbus Sąjungos veikimo ramstis, atliekantis labai svarbų vaidmenį skatinant konkurencingumą ir ekonomikos augimą, užtikrinant sanglaudą ir siekiant klimato bei aplinkos apsaugos tikslų. Suteikiant galimybę piliečiams laisvai ir efektyviai judėti ir galimybę laisvai ir efektyviai gabenti prekes gerai sujungtoje ir baigtoje kurti bendrojoje rinkoje stiprinamas sujungiamumas, užtikrinamos galimybės dirbti ir naudotis paslaugomis ir remiama vietos ekonomika ir prekyba. Be to, dekarbonizuota ir tvari transporto sistema yra viena iš sąlygų, reikalingų, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato srities tikslai ir išspręsta Sąjungos ekonomikos strateginės ir netvarios priklausomybės nuo iškastinio kuro problema. Veiksmingas ir saugus krovinių vežimas yra būtinas, kad piliečiams būtų tiekiamos būtiniausios prekės, mūsų ekonomika nepaliautų veikti ir būtų remiamas karinis saugumas. Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities 8 pripažįstama, kad svarbu didinti investicijas į transporto infrastruktūrą, ir pabrėžiama, kad reikalinga integruota daugiarūšio transporto rinka ir kad yra didžiulis dekarbonizacijos ir švarių sprendimų poreikis. Tame pranešime raginama skatinti skaitmenizaciją pagrindiniuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto sektoriuje. Lettos pranešime dėl vidaus rinkos ateities pabrėžiama, kad transporto sektorius – svarbi sritis, kurioje, norint visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes, būtina didesnė Europos integracija. Tame pranešime visų pirma pabrėžiamas poreikis baigti kurti TEN-T tinklą ir akcentuojamos visą Europą apimančio greitųjų geležinkelių tinklo galimybės, kurios padėtų iš esmės pakeisti Europos kelionių sistemą ir paskatinti Sąjungos integraciją. Niinistö pranešime dėl Europos civilinio ir karinio pasirengimo pabrėžiama, kokie svarbūs dvejopo naudojimo transporto koridoriai kariniam judėjimui ir tiekimo grandinėms ir koks svarbus transporto infrastruktūros atsparumas klimato kaitai, ir pabrėžiamas poreikis užtikrinti saugius jūrų tiekimo maršrutus, naudojamus Sąjungos išorės prekybai;

(3)Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti projektus mažiau palankiuose, ne taip gerai sujungtuose, kaimo, salų, pakrančių, periferiniuose, tankiai apgyvendintuose, atokiausiuose ar izoliuotuose regionuose, kad jiems būtų suteiktos prieigos prie transeuropinių energetikos ir transporto tinklų galimybės ir kartu visa Sąjunga gautų su saugumu, konkurencingumu ir socialine, ekonomine bei teritorine sanglauda susijusios naudos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1679 9 nustatyta transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra bei reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatytos jų įgyvendinimo priemonės. Tame reglamente numatyta iki 2030 m. baigti kurti transeuropinio transporto tinklo pagrindinį tinklą, o iki 2040 m. – išplėstinį pagrindinį tinklą, sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės atnaujinant ir rekonstruojant esamą infrastruktūrą. Taip bus sukurtas gerai veikiantis keleivių ir krovinių vežimo tinklas;

(4)siekiant įgyvendinti Reglamente (ES) 2024/1679 nustatytus tikslus, būtina finansiškai remti tarpvalstybinių projektų, apimančių uostus ir jų jungtis su hinterlandu, rengimą, alternatyviųjų degalų diegimą ir trūkstamų jungčių kūrimą, taip pat užtikrinti, kai taikytina, kad pagal Programą remiami veiksmai atitiktų koridorių darbo planus, parengtus pagal Reglamento (ES) 2024/1679 54 straipsnį, ir bendrą tinklo plėtrą, kiek tai susiję su veiklos rezultatais ir sąveikumu;

(5)Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. 10 karinis mobilumas pripažintas vienu iš esminių Sąjungos saugumo ir gynybos komponentų ir pabrėžiama Sąjungos pridėtinė vertė remiant dvejopo naudojimo infrastruktūrą, skirtą judumui. Į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1153 11 pirmą kartą įtrauktas specialus finansinis paketas, skirtas dvejopo civilinio ir gynybinio naudojimo transporto infrastruktūrai plėtoti. Labai svarbu, kad Sąjungos transporto infrastruktūra sudarytų sąlygas sparčiam ir veiksmingam karinio personalo, reikmenų ir įrangos judėjimui oro, sausumos ir vandens keliais. Taigi, kad būtų tenkinami kariniai reikalavimai, turėtų būti atnaujinta visų rūšių transporto infrastruktūra. Programa turėtų būti siekiama papildomumo su konkrečia iš Europos konkurencingumo fondo remiama veikla (taip pat atsižvelgiant į bendriems Europos interesams svarbius projektus), kad visų pirma būtų didinama valstybių narių prieiga prie karinio mobilumo pajėgumų ir galimybės jais naudotis ir remiamas skaitmeninių sprendimų, skirtų kariniam mobilumui palengvinti, ir pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus remiamų priemonių kūrimas;

(6)karinio mobilumo srityje Programa siekiama padėti sudaryti sąlygas visoje ES sparčiai ir dideliu mastu transportuoti karinę įrangą ir personalą, atsižvelgiant į ES lygmens karines ekspertines žinias. Programa turėtų derėti su ES pastangomis didinti ES gynybos parengtį, kaip nurodyta Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m.;

(7)Sąjunga sukūrė savo kosmoso sistemas, naudojamas padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (GALILEO, EGNOS ir LEO-PNT), Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos (programos „Copernicus“, EOGS) ir saugaus junglumo (GOVSATCOM ir IRIS2) tikslais. Visomis šiomis sistemomis teikiamos pažangios paslaugos, kurios duoda didelę ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Taigi bet kokia pagal EITP finansuojama transporto ar energetikos infrastruktūra, kurioje naudojamasi padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo arba Žemės stebėjimo paslaugomis, turėtų būti techniškai suderinama su tomis sistemomis. Siekiant užtikrinti tokį suderinamumą, kai aktualu, darbo programa galima užtikrinti, kad pagal EITP remiami veiksmai, apimantys padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo, junglumo ar stebėjimo technologijas, būtų techniškai suderinami su ES kosmoso sistemomis;

(8)Europos vidaus saugumo strategijoje pabrėžiama, kad saugumas – visų mūsų laisvių pagrindas, ir ji grindžiama argumentu, kad saugumas turi būti integruotas į visas ES politikos sritis;

(9)viena iš esminių tikros užbaigtos ir sujungtos energetikos sąjungos sąlygų – išplėsta ir atnaujinta energetikos infrastruktūra, padedanti užtikrinti Sąjungos energetinį saugumą ir nepriklausomybę, energijos įperkamumą ir pramonės konkurencingumą, o kartu iki 2030 m. įgyvendinti Sąjungos klimato ir energetikos srities tikslus ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Energijos tinklai būtini siekiant integruoti papildomai pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, įskaitant pagaminamą jūroje, skatinti pramonės dekarbonizaciją ir elektrifikaciją ir užtikrinti gerai veikiančią ir konkurencingą energijos vidaus rinką, kurioje būtų saugiai tiekiama įperkama energija. Investicijų į energetikos infrastruktūrą didinimo svarba taip pat pripažįstama Draghi pranešime. Jame visų pirma atkreipiamas dėmesys į investicijas į energijos tinklus ir poreikį sparčiai didinti tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros diegimą, siekiant užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į Europos sistemą ir dekarbonizuoti Europos pramonę. Švarios pramonės kurso komunikate 12 ir Įperkamos energijos veiksmų plane 13 Komisija pabrėžė, kad labai svarbu baigti kurti energetikos sąjungą investuojant į energetikos infrastruktūrą ir tarpvalstybinius tinklus, kad būtų užtikrintas Europos pramonės konkurencingumas ir žmonių gerovė, taip pat energijos įperkamumas ir energijos tiekimo saugumas. Įperkamos energijos veiksmų plane nurodyta, kad perėjimas prie švarios energijos turėtų būti naudingas kiekvienam asmeniui, bendruomenei ir verslui. Remiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros parengta elektros infrastruktūros stebėsenos ataskaita 14 , iki 2030 m. tarpvalstybinio pralaidumo poreikis sieks 66 GW, iš kurių 32 GW poreikis šiuo metu vis dar nėra patenkinamas. Svarbų vaidmenį šalinant šią spragą atliks pagal Programą tarpvalstybiniams projektams teikiama parama;

(10)ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms energetikos tinklų jungtims, įskaitant tokius sudėtingus projektus, kaip hibridinių jungčių projektai ir, be kita ko, projektus, kurie būtini, kad būtų pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 15 nustatytas tikslas iki 2030 m. sujungti 15 % elektros energetikos sistemų;

(11)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/869 16 nustatomos transeuropinės energetikos infrastruktūros savalaikės plėtros ir sąveikos gairės. Jame numatoma, kaip nustatyti bendro intereso projektus ir abipusio intereso projektus, ir nustatomos šių projektų tinkamumo Sąjungos finansinei paramai gauti sąlygos. Vis dėlto, kadangi bendro intereso projektai ir abipusio intereso projektai yra tarpvalstybinio pobūdžio, jie ne tik daro didelį teigiamą išorinį poveikį ir skatina solidarumą, bet ir kelia konkrečių iššūkių projektų rengėjams, nes priklauso kelioms jurisdikcijoms, kelia koordinavimo sunkumų ir jiems dažnai būdingas asimetriškas išlaidų ir naudos paskirstymas. Taigi jiems reikalinga Sąjungos lygmens parama;

(12)energetikos srityje Programa siekiama prisidėti prie bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų plėtojimo, kad būtų skatinama energijos rinkos integracija ir tarpvalstybinio masto energetikos tinklų sąveika. Be to, Programa siekiama palengvinti dekarbonizaciją, skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui energetikos srityje, be kita ko, susijusiam su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir saugojimo įrenginiais, neatitinkančiais Reglamente (ES) 2022/869 nustatytų tinkamumo kriterijų. Tai darant reikėtų atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių, kuriems gali būti daromas poveikis, interesus;

(13)tarpvalstybinis valstybių narių arba valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje labai svarbus ekonomiškai efektyviai ir tvariai siekiant Sąjungos tikslų, susijusių su dekarbonizacija, konkurencingumu, energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimu ir tiekimo saugumu. Programa siekiama mažinti riziką, kad be Sąjungos finansinės paramos tarpvalstybinis bendradarbiavimas išliks neoptimalus;

(14)tarpvalstybiniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektai turėtų padėti sutaupyti lėšų Sąjungoje diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba teikti kitos, su sistemos integracija, energijos tiekimo saugumu, konkurencingumu arba inovacijomis susijusios naudos, palyginti su panašiu projektu, kurį įgyvendina viena iš dalyvaujančių valstybių narių arba pavienė trečioji valstybė. Atrinkdama projektus, Komisija visų pirma turėtų atsižvelgti į jų indėlį į tolesnę Sąjungos energijos vidaus rinkos integraciją ir stengtis, kai įmanoma, atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą. Dotacijų darbams atveju pareiškėjas turėtų įrodyti, kad reikia įveikti rinkos nepakankamumo problemas arba finansines kliūtis, tokias kaip nepakankamas komercinis gyvybingumas, didelės išankstinės išlaidos arba rinkos finansavimo trūkumas;

(15)pagal Programą turėtų būti suteikta galimybė pervesti lėšas į Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos mechanizmą, sukurtą Reglamento (ES) 2018/1999 17 33 straipsniu, ir taip užtikrinti, kad būtų prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 18 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygų sudarymo sistemos. Šis pervedimas taip pat gali būti atliekamas projektų, kurie patenka į tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektų apibrėžtį, atveju. Kai aktualu, Komisija turėtų stengtis teikti pirmenybę finansinei paramai tokiems projektams, kuriais stiprinama tolesnė Sąjungos energijos vidaus rinkos integracija, įskaitant tarpvalstybinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektus;

(16)turėtų būti užtikrinta sinergija tarp transeuropinių transporto ir energetikos tinklų plėtros ir tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektų, turinčių didelį tarpvalstybinį poveikį ir remiamų EITP lėšomis, ir transporto ir energetikos projektų, patenkančių į nacionalinės ir regioninės partnerystės planų, bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir Europos konkurencingumo fondo taikymo sritį. Sinergija taip pat galėtų reikšti paramą bendriems Europos interesams svarbiems projektams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybinei transporto ir energetikos sektoriaus infrastruktūrai;

(17)be to, turėtų būti siekiama Programą suderinti su veiksmais, finansuojamais pagal priemonę „Globali Europa“. Svarbu, kad transeuropiniai transporto ir energetikos tinklai būtų gerai sujungti su trečiosiomis valstybėmis. Atitinkamose politikos sistemose nustatomi valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendro intereso projektai arba abipusio intereso projektai, kuriems, kuriant transporto ir energetikos jungtims, skirtas srautams iš šių trečiųjų valstybių ir į jas, turi būti teikiamas prioritetas. Šiems projektams pagal Programą teikiama parama turėtų būti glaudžiai koordinuojama su parama, teikiama pagal priemonę „Globali Europa“. Transporto srityje pirmenybė turėtų būti teikiama šio reglamento priede išvardytoms tarpvalstybinėms atkarpoms;

(18)pastarojo meto patirtis sparčiai kintančioje ekonominėje, socialinėje ir geopolitinėje aplinkoje parodė, kad reikia lankstesnės daugiametės finansinės programos ir lankstesnių Sąjungos programų. Tuo tikslu ir atsižvelgiant į EITP tikslus, skiriant finansavimą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į kintančius politikos poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus atitinkamuose Komisijos paskelbtuose dokumentuose, Tarybos išvadose ir Europos Parlamento rezoliucijose, kartu užtikrinant pakankamą biudžeto vykdymo nuspėjamumą;

(19)pagal Programą nustatyta biudžeto garantija ir finansinės priemonės, įskaitant atvejus, kai per derinimo operacijas jos derinamos su kitų formų negrąžintina parama, nuoseklumo sumetimais turėtų būti pagal taikytinas Europos konkurencingumo fondo (EKF) programos „InvestEU“ ir priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmų taisykles įgyvendinamos susitarimais, kurie dėl tos rūšies paramos sudaryti pagal EKF programos „InvestEU“ ir priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmus;

(20)jei pagal Programą nustatyta Sąjungos parama turi būti teikiama biudžeto garantijos arba finansinės priemonės forma, įskaitant atvejus, kai per derinimo operaciją jos derinamos su negrąžintina parama, būtina, kad tokia parama būtų teikiama tik naudojantis EKF programos „InvestEU“ ir priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmais pagal taikytinas EKF investicinės priemonės ir priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmų taisykles. EKF programos „InvestEU“, kuria siekiama šios Programos tikslų, atveju visoms valstybėms narėms jų prašymu turėtų būti prieinama konsultacinė parama. Tokia parama galėtų apimti gebėjimų stiprinimą, projektų nustatymą, rengimą ir įgyvendinimą, taip pat konsultacijas dėl finansinių priemonių ir investavimo platformų;

(21)pagal Programą turėtų būti optimizuotas turimo finansavimo naudojimas atidžiai stebint suteiktą finansavimą ir atitinkamais atvejais sumažinant arba nutraukiant dotacijas. Tai turėtų sudaryti sąlygas perskirstyti veiksmui skirtą biudžetą, kuris per nustatytą laikotarpį lieka nepanaudotas, kitiems į šios Programos taikymo sritį patenkantiems veiksmams;

(22)atsižvelgiant į būtinų darbų apimtį, gali susiklostyti taip, kad įgyvendinant tarpvalstybinę atkarpą vienu metu gali būti vykdoma kelių rūšių veikla, remiama pagal skirtingus dotacijų susitarimus, tačiau padedanti siekti to paties tikslo – įgyvendinti visuotinį projektą. Kad būtų prisidėta prie veiksmingesnio Sąjungos išteklių naudojimo ir užtikrintas visapusis svarbių infrastruktūros tikslų įgyvendinimas, Programa turėtų sudaryti sąlygas turimas lėšas perskirstyti to paties visuotinio projekto taikymo srityje. Nedarant poveikio konkurso procedūrų naudojimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 19 192 straipsnio 1 dalį ir papildant to reglamento 198 straipsnio nuostatas, tokį lėšų perskirstymą turėtų būti galima atlikti iš dalies keičiant pradinius veiksmus, laikantis darbo programoje nustatytų sąlygų, įskaitant su didžiausiu Sąjungos įnašu susijusią sąlygą;

(23)Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509. Jame nustatytos Sąjungos bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, nepiniginiu dovanojamu turtu, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(24)vadovaujantis Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/2509, išsamesnės techninio biudžeto vykdymo pagal Programą remiamos politikos srityse detalės, įskaitant konkrečius tinkamumo ir skyrimo kriterijus, kurie priklauso nuo biudžeto vykdymo priemonės (dotacijos ar viešieji pirkimai) ir konkrečių siekiamų politikos tikslų, gali būti išdėstytos atitinkamai darbo programose ir kvietimų teikti pasiūlymus dokumentuose. Pagal Finansinio reglamento 136 straipsnį dėl saugumo priežasčių didelės rizikos tiekėjams turėtų būti taikomi tinkamumo apribojimai;

(25)pagal Programą teikiama parama turėtų skatinti investicijas padėdama spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir proporcingai išvengti dubliavimosi ar išstūmimo ir skatindama privatųjį finansavimą, ir turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę. Nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui nacionaliniams ištekliams, taikant šį metodą bus užtikrintas veiksmų pagal Programą ir valstybės pagalbos taisyklių suderinamumas, taip išvengiant netinkamo konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje. Be to, viena kitą galėtų papildyti EITP ir Santaupų ir investicijų sąjungos 20 priemonės, nes viešasis finansavimas gali būti veiksmingas siekiant sumažinti didelių infrastruktūros projektų riziką ir pritraukti privačiųjų investicijų į ES, taip sukuriant didelį sverto poveikį. Veiksmingai paskatinti ilgalaikes institucijų ir kitų privačių investuotojų investicijas į infrastruktūros projektus ir taip papildyti bei padidinti pagal EITP teikiamą finansavimą taip pat gali didėjantis veiksmingų kolektyvinio investavimo priemonių, pvz., Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF), prieinamumas;

(26)siekiant užtikrinti vienodas Programos įgyvendinimo pagal darbo programas sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 21 ;

(27)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES, Euratomas) 2024/2509 ir Nr. 883/2013 22 , Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 23 , (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 24 ir (ES) 2017/1939 25 , Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal reglamentus (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 26 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Programos asocijuotosios trečiosios valstybės turi suteikti būtinas teises ir prieigą, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo atitinkama kompetencija;

(28)Programa turi būti įgyvendinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatų reglamentas], kuriuo nustatomos biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistemos taisyklės, įskaitant taisykles, kuriomis užtikrinamas vienodas reikšmingos žalos nedarymo ir lyčių lygybės principų, nurodytų atitinkamai Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 33 straipsnio 2 dalies d ir f punktuose, taikymas, Sąjungos programų ir veiklos rezultatų stebėsenos ir ataskaitų apie juos teikimo taisykles, Sąjungos finansavimo portalo sukūrimo taisykles, programų vertinimo taisykles, taip pat kitas horizontaliąsias visoms Sąjungos programoms taikytinas nuostatas, kaip antai nuostatas dėl informavimo, komunikacijos ir matomumo;

(29)pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1764 27 85 straipsnio 1 dalį, užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai yra tinkami gauti finansavimą, laikantis Programos taisyklių ir tikslų bei galimos tvarkos, taikomų valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(30)įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi asmenų su negalia teisių ir jiems visų pirma turėtų būti užtikrinamas prieinamumas, ypač transporto sektoriuje;

(31)Programa turėtų būti atvira bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis, kai tai atitinka Sąjungos interesus. Šiuo tikslu Sąjunga gali leisti trečiosioms valstybėms prisijungti prie visos Programą sudarančios veiklos arba jos dalių. Prisijungiant turėtų būti užtikrinta tinkama trečiosios valstybės įnašo ir naudos pusiausvyra ir Sąjungos finansinių ir saugumo interesų apsauga;

(32)siekiant tinkamai atsižvelgti į transeuropinio tinklo plėtrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento priede pateiktas bendro intereso projektų orientacinis sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 28 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(33)Reglamento (ES) 2021/1153 12 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi infrastruktūros reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams. Tuo remiantis buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1328 29 . Atlikus teisinės sistemos peržiūrą ir priėmus Reglamentą (ES) 2024/1679, siekiant užtikrinti galimybę toliau atnaujinti infrastruktūros reikalavimus nepriklausomai nuo ribotos šio reglamento galiojimo trukmės, tame reglamente turėtų būti nustatyti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams taikytini infrastruktūros reikalavimai. Taigi Reglamentas (ES) 2024/1679 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad juo Komisijai būtų suteikti įgaliojimai tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus;

(34)Reglamentas (ES) 2021/1153 turėtų būti panaikintas nuo 2028 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – Programa), taip pat Programos tikslai, 2028–2034 m. jos biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.veiksmas – veikla, kuri, kaip nustatyta, yra finansiškai ir techniškai nepriklausoma, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas ir kuri yra būtina projektui įgyvendinti;

2.transeuropinis transporto tinklas – transeuropinis transporto tinklas, nurodytas Reglamente (ES) 2024/1679;

3.bendro intereso projektas – bendro intereso projektas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2024/1679 3 straipsnio 1 punkte arba Reglamento (ES) 2022/869 2 straipsnio 5 punkte;

4.tvarusis transeuropinis transporto tinklas – transeuropinis transporto tinklas, atitinkantis Reglamento (ES) 2024/1679 5 ir 45 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

5.išmanusis transeuropinis transporto tinklas – transeuropinis transporto tinklas, atitinkantis Reglamento (ES) 2024/1679 43 ir 45 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

6.atsparusis transeuropinis transporto tinklas – transeuropinis transporto tinklas, atitinkantis Reglamento (ES) 2024/1679 46 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

7.karinis mobilumas – Europos Sąjungos ir jos valstybių narių gebėjimas greitai ir veiksmingai transportuoti, perkelti ir dislokuoti karinį personalą, įrangą ir atsargas valstybių narių viduje, taip pat juos transportuoti bei perkelti į kitas valstybes nares ir jose dislokuoti, užtikrinant, kad valstybių narių ginkluotosios pajėgos reaguotų laiku ir veiksmingai;

8.tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, pavyzdžiui, atitinkamų vietų išžvalgymą ir finansinio paketo parengimą;

9.darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios parengiamosios, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas;

10. abipusio intereso projektas – abipusio intereso projektas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/869 2 straipsnio 6 punkte;

11.tarpvalstybinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektas – bet kuris iš šių projektų:

a)atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos projektas, įtrauktas į bendradarbiavimo susitarimą, nurodytą Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 arba 13 straipsnyje;

b)kaupimo projektas, apimantis Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 44d punkte apibrėžtą kolokacinį energijos kaupimą bei padedantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją integruoti į Sąjungos energetikos sistemą, išskyrus Reglamento (ES) 2022/869 II priedo 1 punkto c papunktyje apibrėžtus energijos kaupimo įrenginius, ir įtrauktas į panašų dviejų ar daugiau valstybių narių arba vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų valstybių susitarimą.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.Bendrieji Programos tikslai – kurti, plėtoti, modernizuoti ir baigti kurti transporto ir energetikos sektorių transeuropinius tinklus ir užtikrinti jų apsaugą siekiant prisidėti prie bendrosios rinkos veikimo ir skatinti sanglaudą; sudaryti palankesnes sąlygas kariniam mobilumui transeuropiniuose transporto tinkluose; sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas transporto ir energetikos sektorių sinergijai.

2.Konkretūs Programos tikslai:

a)transporto sektoriuje:

i)prisidėti prie bendro intereso projektų, susijusių su sujungtais, sąveikiais, dekarbonizuotais, išmaniais, saugiais, tvariais, atspariais, apsaugotais daugiarūšio transporto tinklais, rengimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1679, visų pirma:

1)veiksmais, susijusiais su tarpvalstybinio masto bendro intereso projektais, pagal kuriuos įgyvendinamas transeuropinis transporto tinklas, įskaitant veiksmus šio reglamento priede išvardytose orientacinėse atkarpose;

2)veiksmais, susijusiais su Sąjungos masto bendro intereso projektais, pagal kuriuos baigiamas kurti išmanus, atsparus, dekarbonizuotas ir tvarus transeuropinis transporto tinklas;

3)veiksmais, susijusiais su tarpvalstybinio masto bendro intereso projektais, vykdomais su transeuropinį transporto tinklą pagal Reglamento (ES) 2024/1679 9 straipsnį įgyvendinančiomis trečiosiomis valstybėmis;

ii)transeuropinio transporto tinklo dalis pritaikyti dvejopam transporto infrastruktūros naudojimui, kad būtų pagerintas civilinis ir karinis mobilumas, daugiausia dėmesio skiriant keturiems ES prioritetiniams karinio mobilumo koridoriams, kuriuos valstybės narės nustatė 2025 m. kovo 18 d. Tarybos patvirtinto dokumento „Kariniai reikalavimai siekiant užtikrinti karinį mobilumą Sąjungoje ir už jos ribų“ II priede [dok. ST 6728/25 ADD1];

b)energetikos sektoriuje:

i)prisidėti prie Reglamento (ES) 2022/869 18 straipsnyje nurodytų bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų rengimo, kad būtų skatinama baigti kurti energetikos sąjungą, integruoti veiksmingą ir konkurencingą energijos vidaus rinką ir užtikrinti tinklų sąveikumą tarp valstybių ir sektorių, sudaromos palankesnės sąlygos ekonomikos dekarbonizacijai, skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir užtikrinamas atsparumas ir tiekimo saugumas;

ii)sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, remiant tarpvalstybinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektus arba pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsniu, rengiant konkurencinius konkursus dėl naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, kai tenkinamos šio reglamento 11 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos, kad būtų ekonomiškai efektyviai pasiekti Sąjungos dekarbonizacijos, konkurencingumo, energijos vidaus rinkos sukūrimo, atsparumo ir tiekimo saugumo tikslai.

4 straipsnis

Biudžetas

1.Programos įgyvendinimo 2028–2034 m. orientacinis finansinis paketas yra 81 428 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)51 515 000 000 EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems konkretiems transporto ir karinio mobilumo tikslams;

b)29 912 000 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems energetikos tikslams.

3.Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiklos, trunkančios daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidomi į kelerius metus mokamas metines dalis.

4.Asignavimai gali būti įtraukiami į Sąjungos biudžetą po 2034 m., kad būtų padengiamos būtinos sąnaudos ir sudaromos sąlygos valdyti iki Programos pabaigos nebaigtus vykdyti veiksmus.

5.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis paketas ir 5 straipsnyje nurodytos papildomų išteklių sumos taip pat gali būti panaudojamos teikti Programai ir Reglamente (ES) 2024/1679 arba Reglamente (ES) 2022/869 pateiktoms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtai techninei ir administracinei pagalbai, kaip antai parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, institucijos informacinių technologijų sistemoms bei platformoms, informavimo ir komunikacijos veiklai, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat visai kitai techninei ir administracinei pagalbai arba su darbuotojais susijusioms sąnaudoms, kurias Komisija patiria valdydama Programą.

5 straipsnis

Papildomi ištekliai

1.Nedarydamos poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys gali teikti papildomus finansinius ar nefinansinius įnašus į Programą. Papildomi finansiniai įnašai sudaro išorės asignuotąsias pajamas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punkte arba 21 straipsnio 5 dalyje.

2.Valstybių narių prašymu Programai gali būti teikiami pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies a arba c punktą, Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai arba netiesiogiai. Jie papildo šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai. Jei Komisija dėl Programai taip suteiktų papildomų sumų nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą, atitinkamos sumos, dėl kurių įsipareigojimas neprisiimtas, atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliamos atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pirminių ar tolesnių programų.

6 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei sudėtinis finansavimas

1.Programa įgyvendinama užtikrinant koordinavimą su kitomis Sąjungos programomis. Veiksmui, kuriam skirtas Sąjungos įnašas pagal kitą programą, įnašas gali būti skiriamas ir pagal Programą. Atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės arba visiems pagal Programą skiriamiems įnašams gali būti taikomas bendras taisyklių rinkinys ir gali būti prisiimamas bendras teisinis įsipareigojimas. Jei Sąjungos įnašai grindžiami tinkamomis finansuoti išlaidomis, sudėtinė parama iš Sąjungos biudžeto negali viršyti visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų ir gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.Skyrimo procedūros pagal Programą, taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, gali būti vykdomos bendrai su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis, organais ir agentūromis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, tarptautinėmis finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis (toliau – bendros skyrimo procedūros partneriai), jei užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Tokioms procedūroms taikomas bendras taisyklių rinkinys ir dėl jų prisiimami bendri teisiniai įsipareigojimai. Tuo tikslu bendros skyrimo procedūros partneriai gali suteikti Programai išteklių pagal šio reglamento 5 straipsnį arba įgyvendinti skyrimo procedūrą tiems partneriams gali būti pavedama, kai taikytina, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies c punktą.Vykdant bendras skyrimo procedūras, bendros skyrimo procedūros partnerių atstovai taip pat gali būti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalyje nurodyto vertinimo komiteto nariai.

7 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.Visapusiškai arba iš dalies dalyvauti Programoje asocijuotųjų dalyvių teisėmis gali būti leidžiama toliau nurodytoms trečiosioms valstybėms, laikantis 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir atitinkamų tarptautinių susitarimų ar sprendimų, priimtų pagal tuos susitarimus ir taikomų:

a)Europos laisvosios prekybos asociacijos narėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, taip pat labai mažoms Europos valstybėms;

b)stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms;

c)Europos kaimynystės politikos šalims;

d)kitoms trečiosioms valstybėms.

2.Asociacijos susitarimais dėl dalyvavimo Programoje:

a)užtikrinama tinkama Programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

b)nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į konkrečią programą ir bendro pobūdžio administracines išlaidas, kuriuos sudaro veiklos įnašas ir dalyvavimo mokestis, apskaičiavimą;

c)trečiajai valstybei nesuteikiami jokie su Programa susijusių sprendimų priėmimo įgaliojimai;

d)garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus;

e)atitinkamais atvejais užtikrinama Sąjungos saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsauga.

Taikant d punktą, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikalaujama pagal reglamentus (ES, Euratomas) 2024/2509 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, ir užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo sprendimai, kuriais pagal SESV 299 straipsnį nustatoma piniginė prievolė, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys būtų vykdytini.

8 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir formos

1.Programa įgyvendinama pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais subjektais.

2.Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas bet kokia pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 numatyta forma, visų pirma dotacijų, apdovanojimų, viešųjų pirkimų ir nepiniginio dovanojamo turto.

3.Sąjungos parama biudžeto garantijos arba finansinės priemonės forma, įskaitant atvejus, kai per derinimo operaciją jos derinamos su negrąžintina parama, teikiama tik naudojantis Europos konkurencingumo fondo (EKF) programa „InvestEU“ arba priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmu ir pagal taikytinas EKF programos „InvestEU“ ir priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmo taisykles įgyvendinama susitarimais, kurie dėl tos rūšies paramos sudaryti pagal EKF programą „InvestEU“ arba priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmus.

4.Sąjungos parama biudžeto garantijos forma teikiama neviršijant EKF reglamente arba Reglamente dėl priemonės „Globali Europa“ nustatytos didžiausios biudžeto garantijos sumos.

5.Jei Programai naudojama EKF programa „InvestEU“ arba priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmas, joje numatomi atidėjiniai biudžeto garantijai ir finansavimas finansinėms priemonėms, įskaitant atvejus, kai per derinimo operaciją jos derinamos su negrąžintina parama.

9 straipsnis

Tinkamumas

1.Tinkamumo kriterijai pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 nustatomi siekiant remti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.

2.Taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą įgyvendinamose skyrimo procedūrose tinkamumo teikti arba gauti Sąjungos paramą kriterijus gali atitikti vienas ar keli iš šių teisės subjektų:

a)subjektai, įsisteigę valstybėse narėse;

b)subjektai, įsisteigę asocijuotosiose trečiosiose valstybėse;

c)tarptautinės organizacijos;

d)kiti subjektai, įsisteigę neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse, jei tokių subjektų finansavimas yra labai svarbus veiksmui įgyvendinti ir prisideda prie 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

3.Be to, kas numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos asocijuotosios trečiosios valstybės atitinkamais atvejais gali dalyvauti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytuose viešųjų pirkimų mechanizmuose ir gauti iš jų naudos. Valstybėms narėms taikytinos taisyklės mutatis mutandis taikomos dalyvaujančioms asocijuotosioms trečiosioms valstybėms.

4.Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 136 straipsnį, skyrimo procedūroms, turinčioms įtakos saugumui ar viešajai tvarkai, visų pirma susijusioms su Sąjungos ar jos valstybių narių strateginiu turtu ir interesais, taikomi apribojimai. Pagal Finansinio reglamento 136 straipsnį dėl saugumo priežasčių didelės rizikos tiekėjams, laikantis ES teisės, taikomi tinkamumo apribojimai.

5.Pagal skyrimo kriterijus vertinant pasiūlymus dėl šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų veiksmų, kai taikytina, užtikrinama, kad siūlomi veiksmai derėtų su Reglamento (ES) 2024/1679 54 ir 55 straipsniuose nurodytais koridorių darbo planais ir įgyvendinimo aktais ir kad jais būtų atsižvelgiama į atsakingo Europos koordinatoriaus patariamąją nuomonę, numatytą to reglamento 52 straipsnio 9 dalyje.

6.Pasiūlymus dėl dotacijų pateikia viena ar daugiau valstybių narių arba, atitinkamoms valstybėms narėms pritarus, bendro intereso projekto arba abipusio intereso projekto subjektai.

7.Dotacijų arba jų dalių skyrimo procedūros, kurios jau yra visiškai finansuojamos iš kitų viešų ar privačių šaltinių, išskyrus Sąjungos įnašus, kai vykdomi 6 straipsnyje nurodyti sinergijos veiksmai, tinkamumo finansuoti kriterijų neatitinka.

8.Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnyje nurodytoje darbo programoje arba su skyrimo procedūra susijusiuose dokumentuose gali būti papildomai patikslinami šiame reglamente nustatyti tinkamumo kriterijai arba gali būti nustatomi papildomi tinkamumo kriterijai konkretiems veiksmams.

10 straipsnis 

Papildomos dotacijų taisyklės

1.Be Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 132 straipsnio 4 dalyje nustatytų dotacijos sumos sumažinimo priežasčių, dotacijos suma gali būti sumažinama šiomis sąlygomis:

a)jei tai dotacija tyrimams, kai veiksmas nepradedamas įgyvendinti per vienus metus nuo dotacijos susitarime nurodytos pradžios datos;

b)jei tai dotacija darbams, kai veiksmas nepradedamas įgyvendinti per dvejus metus nuo dotacijos susitarime nurodytos pradžios datos;

c)kai atlikus veiksmo įgyvendinimo pažangos peržiūrą nustatoma, kad įgyvendinti veiksmą vėluojama taip smarkiai, kad nėra tikėtina, jog bus pasiekti veiksmo tikslai.

2.Remiantis 1 dalyje nurodytomis sąlygomis, dotacijos susitarimas gali būti iš dalies pakeičiamas arba nutraukiamas.

3.Turimi įsipareigojimų asignavimai, kurie buvo gauti taikant 1 arba 2 dalį, skiriami pagal šią Programą.

4.Nedarant poveikio konkurso procedūrų taikymui, kai tinkama, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 192 straipsnio 1 dalį ir papildant tai, kas numatyta to reglamento 198 straipsnyje, šio reglamento 12 straipsnyje nurodytoje darbo programoje tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su poreikiu sudaryti palankesnes sąlygas užbaigti visuotinį projektą, gali būti nurodomas veiksmas bei paramos gavėjai ir nustatoma didžiausia suma, kuriai išnaudoti gali būti kviečiama teikti pasiūlymus dėl veiksmų, įgyvendinamų ar užbaigtų pagal Programą, pratęsimo, kartu užtikrinant, kad pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 191 straipsnį būtų laikomasi vienodo požiūrio ir skaidrumo principų. Dotacijos įgyvendinamiems veiksmams gali būti skiriamos iš dalies pakeičiant pradinį veiksmą: įtraukiant naują veiklą ir padidinant didžiausią Sąjungos įnašą. Siekiant padengti darbo programoje tokioms dotacijoms skirti rezervuotas sumas, naudojami šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įsipareigojimų asignavimai.

5.Tyrimams skiriama Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

6.Darbams, susijusiems su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu konkrečiu tikslu, skiriama Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų. Sąjungos finansinės paramos suma (bendro finansavimo norma) veiksmams, įgyvendinamiems valstybėse narėse, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, negali viršyti 75 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

7.Darbams, susijusiems su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais konkrečiais tikslais, taikomos šios sąlygos:

a)Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų;

b)a punkte nurodytos bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki ne daugiau kaip 75 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiksmams, kurie padeda rengti bendro intereso projektus, kuriais, remiantis Reglamento (ES) 2022/869 18 straipsnio 2 dalyje nurodytais įrodymais, užtikrinamas didelis regiono arba Sąjungos lygmens tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba siūlomi itin novatoriški sprendimai.

8.Kiekviename – transporto ir energetikos – sektoriuje darbams, atliekamiems atokiausiuose regionuose, taikoma speciali didžiausia 60 % bendro finansavimo norma.

9.Pagal Programą teikiama parama turi padėti spartinti arba skatinti investicijas, padėdama proporcingai, išvengiant dubliavimosi ar išstūmimo, spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir skatindama privatųjį finansavimą, ir turi turėti Sąjungos pridėtinę vertę.

11 straipsnis

Tarpvalstybiniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektai

1.Komisija, remdamasi šiame straipsnyje, šio straipsnio 4 dalyje nurodytame deleguotajame akte ir 12 straipsnyje nurodytoje susijusioje darbo programoje nustatytais kriterijais ir procedūra, bent kartą per metus atlieka tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektų atranką.

2.Tarpvalstybiniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektai turėtų padėti sutaupyti lėšų Sąjungoje diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba teikti kitos, su sistemos integracija, energijos tiekimo saugumu, konkurencingumu arba inovacijomis susijusios naudos, palyginti su panašiu projektu, kurį įgyvendina viena iš dalyvaujančių valstybių narių arba pavienė trečioji valstybė.

3.Dotacijų darbams atveju pareiškėjas turėtų įrodyti, kad reikia įveikti rinkos nepakankamumo problemas arba finansines kliūtis, tokias kaip nepakankamas komercinis gyvybingumas, didelės išankstinės išlaidos arba rinkos finansavimo trūkumas.

4.Iki (metai, mėnuo, diena) (arba 12 mėnesių po šio akto įsigaliojimo) Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektų atrankos kriterijus ir procedūrą.

5.Komisija gali nuspręsti tarpvalstybiniams atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektams numatytą Programos biudžetą skirti Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsniu nustatytam Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmui, jei jį taikant gali būti pasiektas reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytas konkretus tikslas ir prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities projektų kapitalo išlaidų mažinimo. Bendras 2028 m. sausio 1 d.–2034 m. gruodžio 31 d. skiriamas įnašas negali viršyti 5 proc. Programos biudžeto, numatyto 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

12 straipsnis

Darbo programa

1.Programa įgyvendinama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnyje nurodytomis darbo programomis.

2.Darbo programose atitinkamais atvejais nustatoma naudojantis EKF programa „InvestEU“ ir priemonės „Globali Europa“ įgyvendinimo mechanizmu įgyvendintina veikla ir susijusios Sąjungos paramos sumos.

3.Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

13 straipsnis

Deleguotieji aktai

Atsižvelgiant į SESV 172 straipsnio antrą pastraipą, Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento priede pateikiamas orientacinis projektų sąrašas.

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.11 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2034 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 11 straipsnio 4 dalį ir 413 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. Svarstant klausimus, susijusius su šio reglamento 12 straipsnio 3 dalimi, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų atstovai nedalyvauja.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Klausimais, susijusiais su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais tikslais, komitetas į posėdžius renkasi šios sudėties: EITP-T.

Klausimais, susijusiais su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais tikslais, komitetas į posėdžius renkasi šios sudėties: EITP-E.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

5.Pagal Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai gali būti kaip stebėtojai kviečiami į komiteto posėdžius jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Sąjungos ar jos valstybių narių saugumą ir viešąją tvarką. Svarstant klausimus, susijusius su šio reglamento 9 straipsniu, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų atstovai nedalyvauja.

16 straipsnis

Reglamento (ES) 2024/1679 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2024/1679 48 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi tam tikrų kategorijų infrastruktūrai, kuri tenkina tiek civilinius, tiek gynybos poreikius, (dvejopo naudojimo infrastruktūrai) taikytini infrastruktūros reikalavimai.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 61 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

17 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) 2021/1153 panaikinamas nuo 2028 m. sausio 1 d.

18 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui tol, kol jie užbaigiami, pagal reglamentus (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2021/1153, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol šie užbaigiami.

2.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) 2021/1153, prie Programos užtikrinti.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 30  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

–nukreipti viešąjį ir privatųjį finansavimą ES politikos tikslams įgyvendinti;

–pritraukti svarbių investicijų, kai išlaidos padengiamos nacionaliniu ir (arba) vietos lygmeniu, o nauda akivaizdi Europos mastu;

–spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio, skaitmeninės ir atsparios infrastruktūros.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo 2028 01 01 iki 2034 12 31

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2028 iki 2034 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2028 iki 2040 m.;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Šios programos pažangos ir laimėjimų stebėsenos tikslais produkto ir rezultato rodikliai atitiks bendrus rodiklius, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatų reglamentas].

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

=======================================================

===================================================================

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Atsižvelgiant į tai, kad bendra tiek su darbuotojais, tiek su asignavimais susijusi padėtis 4 išlaidų kategorijoje yra įtempta, žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate ar kitose Komisijos tarnybose.

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

*10 naujų etato ekvivalentų atitinka 10 etatų, kurie turi būti skirti 2028 m. sekretoriatui veiklos rezultatų peržiūrai pagal biudžeto eilutę 02 01 21 02, dėl kurių teisėkūros institucijos susitarė per derybas dėl 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/2803 dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija).

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

*IT išlaidos pagal 4 išlaidų kategoriją buvo apskaičiuotos pagal Biudžeto GD nurodymus: etato ekvivalentų skaičius, padaugintas iš 8 200 EUR vienam etato ekvivalentui.

3.2.6.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas dera su pasiūlymu dėl 2028–2034 m. DFP.

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

 
3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

(1)    Europos Komisija: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas, Schade, W., Khanna, A., Mader, S., Streif, M. et al., Support study on the climate adaptation and cross-border investment needs to realise the TEN-T network, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024, https://data.europa.eu/doi/10.2832/7839720 .

(2)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, OL L, 2024/1679, 2024 6 28,  http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1679/oj . 

(3)    COM(2025) 124 final.

(4)    2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, (Tekstas svarbus EEE) 22 straipsnio 4 dalis.

(5)    *OL L..., p.

(6)    *OL L..., p.

(7)    Įskaitant riboto judumo asmenis ir neįgaliuosius.

(8)    Mario Draghi, „Europos konkurencingumo strategija“, 2024 m. rugsėjo mėn., https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/draghi-report_en?prefLang=lt

(9)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, (OL L, 2024/1679, 2024 6 28).

(10)    Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030 m., JOIN(2025) 120 final, 2025 m. kovo 19 d.

(11)    2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, (OL L 249, 2021 7 14, p. 38, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1153/oj).

(12)    COM(2025) 85 final.

(13)    COM(2025) 79 final.

(14)    ACER: Electricity infrastructure development to support a competitive and sustainable energy system, 2024 Monitoring Report, https://www.acer.europa.eu/sites/default/files/documents/Publications/ACER_2024_Monitoring_Electricity_Infrastructure.pdf.

(15)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, (OL L 328, 2018 12 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1999/oj).

(16)    2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013, (OL L 152, 2022 6 3, p. 45, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/869/oj).

(17)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, (Tekstas svarbus EEE).

(18)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, OL L 328, 2018 12 21, p. 82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/2001/oj).

(19)    2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).

(20)    COM(2025) 124 final.

(21)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13–18).

(22)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/883/oj ).

(23)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1). ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1995/2988/oj ).

(24)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1996/2185/oj ).

(25)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, (OL L 283, 2017 10 31, p. 1). ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2017/1371/oj ).

(26)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(27)    2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1764 dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius, (Sprendimas dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją) (OL L 355, 2021 10 7, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/1764/oj).

(28)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj .

(29)    2021 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1328, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1153 apibrėžiami infrastruktūros reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, (OL L 288, 2021 8 11, p. 37, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2021/1328/oj).

(30)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(31)    Į šiuos skaičiavimus neįtraukiami su programa susiję strateginiai ir politikos aspektai arba pagal EITP pavestų priemonių priežiūra.

(32)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(33)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(34)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(35)    Reikiami asignavimai turėtų būti nustatomi remiantis atitinkamame tinklalapyje „BUDGpedia“ pateiktais metinių vidutinių išlaidų duomenimis.

(36)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 16

COM(2025) 547 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl reglamento

kuriuo nustatoma 2028–2034 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1679 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/1153

PRIEDAS

Orientacinis tarpvalstybinio masto bendro intereso projektų, nurodytų 3 straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktyje, sąrašas