52025PC0524

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 02

COM(2025) 524 final

2025/0524(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema

{SWD(2025) 524 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Kaip patvirtinta komunikate „Konkurencingumo kelrodis“ 1 , Europa nusistatė plataus užmojo sistemą, pagal kurią ji ketina iki 2050 m. padaryti savo ekonomiką nepriklausomą nuo iškastinio kuro. Užsibrėžto tikslo ji sieks, be kita ko, įgyvendindama švarios pramonės kursą, kurio tikslas – užtikrinti, kad ES būtų gamybos pramonei, įskaitant daug energijos suvartojančius pramonės sektorius, patraukli vieta, ir skatinti diegti švarias technologijas bei naujus žiedinius verslo modelius, kad būtų pasiekti sutarti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Jų įgyvendinimas taip pat sustiprins ES energetinę nepriklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Kaip pažymėta Draghi pranešime dėl ES konkurencingumo ateities 2 , priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra ne tik labai svarbus planetai – integruotas į pramonės, konkurencijos ir prekybos politiką jis tampa vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių.

ES savo 2030 m. ir 2050 m. klimato politikos tikslus nustatė Reglamente (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema (Europos klimato teisės aktas).

Europos klimato teisės akto 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad būtų nustatytas tarpinis 2040 m. klimato politikos tikslas, siekiant užduoti visos ES masto grynojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tempą. Nustačius 2040 m. tikslą investuotojams ir ES įmonėms bus užtikrintas nuspėjamumas ir aiškumas dėl reikiamos pertvarkos trajektorijos – to reikia verslo sprendimams priimti ir privačioms investicijoms skatinti.

2024 m. vasario 6 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslo 3 , kuriame nustatytas kelias nuo jau sutarto tarpinio 2030 m. tikslo iki 2050 m. poveikio klimatui neutralumo. Atsižvelgiant į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais mokslines rekomendacijas ir remiantis išsamiu poveikio vertinimu bei anglies dioksido biudžeto ataskaita 4 , komunikate pateiktas rekomenduojamas 2040 m. tikslas – 90 proc. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.

Siekdama 90 proc. tikslo ES žengs keliu, kuris teiks didžiausią bendrą naudą konkurencingumo, atsparumo, nepriklausomumo, savarankiškumo, teisingos pertvarkos požiūriu ir užtikrins, kad ES vykdytų savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.

ES pripažįsta, kad klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę, kuri yra glaudžiai susijusi su pasauliniu saugumu, taika ir darniu vystymusi. Nusistatydama tokį 2040 m. tikslą ES išlaiko savo klimato politikos veiksmų kryptį ir toliau diplomatiškai bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, kad būtų sumažintas pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis ir pasiektas poveikio klimatui neutralumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

ES įgyvendina plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys padeda ES sąžiningai, ekonomiškai efektyviai ir konkurencingai siekti savo klimato politikos tikslų. Visapusiškas galiojančios teisės aktų sistemos, nustatytos 2030 m. klimato ir energetikos tikslams pasiekti, įgyvendinimas yra būtina sąlyga, kad ES galėtų pasiekti 2040 m. tikslą ir neutralizuoti poveikį klimatui iki 2050 m.

Prie Komunikato dėl 2040 m. klimato srities tikslo pridėtas poveikio vertinimas 5 rodo, kad norint pasiekti 2040 m. klimato politikos tikslą, reikėtų. kad visi sektoriai dėtų pastangas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti absorbuojamą kiekį, o tam sąlygas reikia sudaryti įvairiose politikos srityse. Siekiant iki 2040 m. sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikalingi visi nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako energetikos sprendimai (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją, energijos vartojimo efektyvumą, kaupimą, anglies dioksido surinkimą, saugojimą ir naudojimą (CCS ir CCU), anglies dioksido absorbavimą, geoterminę ir hidroenergiją ir visas kitas esamas ir būsimas nulinio balanso technologijas). Nustačiusi 2040 m. tikslą ir atsižvelgdama į numatytas peržiūras, Komisija parengs laikotarpiui po 2030 m. skirtą politikos struktūrą, grindžiamą sąžiningumo, technologinio neutralumo ir išlaidų efektyvumo principais ir padėsiančią sustiprinti ES konkurencingumą, užtikrinti teisingą pertvarką ir pasiekti didesnį aplinkosauginį tvarumą.

Rengdama tokią būsimą struktūrą, Komisija išnagrinės, kaip supaprastinimas ir lankstumas tarp sektorių galėtų padėti pasiekti 2040 m. tikslą ir paskatinti konvergenciją, bet kartu skirti dėmesio valstybių narių ypatumams. Joje taip pat turėtų būti atsižvelgta į naujus technologijų, be kita ko, kosmoso, pokyčius. Būsimoji struktūra taip pat turėtų atspindėti būtinus investicijų poreikius ir galimybes, kad būtų sprendžiami pertvarkos socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimai. 2040 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo politika bus grindžiama solidarumu ir teisingumu, kad teisinga pertvarka būtų užtikrinta visoms valstybėms narėms ir jų piliečiams.

Rengdama laikotarpio po 2030 m. politikos struktūrą, Komisija taip pat apsvarstys galimybę antroje 2030–2040 m. laikotarpio pusėje ribotu mastu naudoti aukštos kokybės tarptautinius kreditus pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį. Konkretus jų vaidmuo ir diegimas turėtų būti grindžiami išsamiu poveikio vertinimu ir priklausyti nuo to, ar bus parengti Sąjungos teisės aktai, kuriais būtų nustatomi tvirti ir aukšti sąžiningumo kriterijai ir standartai, taip pat tokių kreditų kilmės, galiojimo ir naudojimo sąlygos. Atlikdama laikotarpiui po 2030 m. skirtos sistemos poveikio vertinimus, Komisija turėtų išanalizuoti galimybę 2040 m. tikslui įgyvendinti naudoti ir ribotą tarptautinių kreditų skaičių – atitinkantį 3 proc. 1990 m. ES grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jei teisėkūros institucijų priimtame laikotarpio po 2030 m. dokumentų rinkinyje būtų nustatytas kita kreditų procentinė dalis, Komisija galėtų pasiūlyti per 11 straipsnyje numatytą peržiūrą iš dalies pakeisti Klimato teisės aktą. Šie tarptautiniai kreditai neturėtų būti naudojami atitikčiai ES anglies dioksido rinkoje. Šie tarptautiniai kreditai į apskaitą turėtų būti įtraukiami pagal tiesinę trajektoriją, o įgyjami jie turėtų būti vykdant patikimą ir pokyčius skatinančią veiklą, padedant trečiosioms valstybėms mažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį pagal trajektoriją, suderinamą su Paryžiaus susitarimo tikslu vidutinės pasaulio temperatūros kilimą sustabdyti gerokai anksčiau, nei ji pakils 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C nuo ikipramoninio laikotarpio lygio; kartu turėtų būti remiamas nulinio balanso technologijų tiekimo grandinių kūrimas. Pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį, ES turėtų susitarti su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl klimato kaitos švelninimo naudos pasidalijimo.

Būsimoje struktūroje taip pat turėtų būti sukurtos, pvz., 2026 m. peržiūrint ATLPS direktyvą, paskatos verslui ES viduje imtis ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo (pvz., biogeninio CO2 surinkimo ir saugojimo (BioCCS) ir tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro ir saugojimo (DACCS)), kuriais būtų atsvertas liekamasis išmetamųjų teršalų kiekis sektoriuose, kuriuose jų kiekį sumažinti sunku.

Kitame etape Komisija, bendradarbiaudama su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, suderins galutinį pranešimą dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, įskaitant orientacinį 2035 m. tikslą, apie kuriuos UNFCCC sekretoriatui turi būti pranešta prieš COP 30.

Be to, prie Komunikato dėl 2040 m. klimato srities tikslo pridėtame poveikio vertinime Komisija įvertino iniciatyvos suderinamumą su Europos klimato teisės akto tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akto 6 straipsnio 4 dalyje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Ši iniciatyva yra susijusi su daugeliu kitų politikos sričių, nes visais ES veiksmais ir politika turėtų būti skatinamas ES konkurencingumas, teisingas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos bei tvari ateitis. Konkurencingumo kelrodžio ir švarios pramonės kurso komunikatuose Komisija nusistatė kryptį – atgaivinti ekonomikos dinamiškumą ES įgyvendinant ekonomikos augimo ir klestėjimo strategiją, kurioje suderinama klimatas ir konkurencingumas. Švarios pramonės kurso, kuriuo siekiama konkurencingos pramonės ir kokybiškų darbo vietų, komunikate nustatytas darbo planas, kaip paremti įmones ir sudaryti joms tinkamas sąlygas pasiekti bendrus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus bei pasinaudoti sparčiai besiplečiančia pasauline nulinio balanso technologijų rinka, kurios vertė, remiantis prognozėmis, turėtų iki 2030 m. visame pasaulyje padidėti trigubai – iki maždaug 600 mlrd. EUR per metus 6 . Siekiant ilgalaikio ES pramonės konkurencingumo jai pereinant prie neutralaus poveikio klimatui, pagal švarios pramonės kursą numatytos kelios priemonės, įskaitant naują Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemą, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banko įsteigimą, kurio tikslas – sutelkti iki 100 mlrd. EUR novatoriškiems priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams finansuoti, viešųjų pirkimų sistemos peržiūrą siekiant remti švarių technologijų ir produktų eksperimentinių rinkų plėtrą. Švarios pramonės kurso komunikate taip pat numatyta imtis iniciatyvų, kuriomis būtų gerinama prieiga prie ypatingos svarbos medžiagų, skatinami žiedinės gamybos metodai ir sudaromos vienodos sąlygos ES pramonei. Visose šiose srityse pagrindinis vaidmuo tenka inovacijoms – jos padeda kurti ir diegti proveržio technologijas, sparčiau vykdyti pramonės transformaciją, o ES įmonėms – pirmauti pasaulinėje neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje. Siekdama didinti tvarią ir atsparią gamybą Europoje Sąjunga turėtų sudaryti tinkamas sąlygas pritraukti privačiųjų ir viešųjų investicijų visoje vertės grandinėje. Tai padės ES pramonei atsinaujinti, o kartu sumažinti jos aplinkosauginį pėdsaką ir padidinti tiekimo grandinių atsparumą.

Birželio 25 d. paskelbta naujoji Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistema, pagal kurią valstybėms narėms bus dar paprasčiau teikti pagalbą energijai imliai pramonei ir švarių technologijų sektoriams nederamai neiškraipant konkurencijos. Be to, Komisija jau 2025 m. ketina pradėti bandomąjį būsimo pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banko projektą. Šis bandomasis projektas bus 1 mlrd. EUR biudžeto aukcionas, kuris bus skirtas pramonės procesams skirtos šilumos gamybai dekarbonizuoti ir kuriuo galės pasinaudoti įvairių pramonės sektorių įmonės.

Užsitikrinti įperkamą energiją – pagrindinė mūsų pramonės konkurencingumo sąlyga. Kaip pabrėžta M. Draghi pranešime ir Švarios pramonės kurso komunikate, Europos priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl energijos kainos yra didelės ir nepastovios. Įperkamos energijos veiksmų plano 7 , kuriame numatyti neatidėliotini suderinti veiksmai siekiant sumažinti energijos sąnaudas, įgyvendinimas pasistūmėjo – jau sudaryta Energetikos sąjungos darbo grupė. Geram ES elektros energijos rinkos veikimui ir spartesniam švarios energijos diegimui būtini tinklai ir jungtys. Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudamas su Komisija, sukūrė naujų produktų, kuriais siūlomos priešpriešinės garantijos, paskatinsiančios didinti tinklo komponentų gamybos mastą ir sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis. 2025 m. Komisija taip pat pateiks teisėkūros pasiūlymą dėl spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo akto, kurio tikslas bus paskatinti konkurencingą, tvarią ir atsparią gamybą energijai imliose ES pramonės šakose.

2040 m. klimato politikos tikslui pasiekti reikės keleto tinkamų prielaidų, kaip nurodyta Komunikate dėl 2040 m. klimato politikos tikslo: užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą, taip pat ir reglamentavimo supaprastinimu; daugiau dėmesio skirti teisingai pertvarkai nė vieno nepaliekant nuošalyje ir pasiekti, kad nesiskirtų mūsų ir tarptautinių partnerių turimos sąlygos. Remdamasi aktyviu bendradarbiavimu su verslo vadovais, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, nuo 2025 m. pradžios Komisija pradėjo keletą sektorinių strateginių dialogų su pramonės atstovais. Vienas iš strateginio dialogo dėl Europos automobilių pramonės ateities rezultatų – teisėkūros institucijų pasiektas susitarimas dėl tikslinio Reglamento dėl naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomų CO2 išmetimo normų pakeitimo, kuriuo siekiama automobilių gamintojams suteikti lankstumo, kad jie galėtų pasiekti savo 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslą ir vis dar turėti galimybių investuoti į visai netaršų judumą. 2025 m. pabaigoje Komisija taip pat pateiks pasiūlymą dėl įmonių netaršių transporto priemonių parkų 8 . Siekdama remti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir kartu skatinti pramonės plėtrą Europoje, šių metų pabaigoje Komisija pateiks Investicijų į darnųjį transportą planą. Jo tikslas bus visų pirma sumažinti su tvarių alternatyviųjų degalų gamyba ir naudojimu sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, įskaitant aviacijos ir vandens transporto sektorius, susijusią investicijų riziką. Siekdama išsaugoti ES plieno ir metalų pramonės konkurencingumą, Komisija priėmė Europos plieno ir metalų veiksmų planą, kuriame numatyta priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė gauti švarios ir įperkamos energijos, užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimui, išsaugotas Europos pramonės pajėgumas ir skatinamas žiedinis metalų naudojimas.

Perėjimui prie švarios energijos reikia ir tinkamo finansavimo, apimančio ne tik esamus paramos mechanizmus, bet ir naujus, novatoriškus finansavimo šaltinius. Naujoji Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistema padės sumažinti investicijų į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektus riziką ir pritraukti privačių investicijų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuriai iš viso skirta 648 mlrd. EUR, tebėra svarbi pertvarkos finansavimo priemonė – vidutiniškai 42 proc. viso jos biudžeto skiriama žaliosioms priemonėms visose valstybėse narėse. Nuo 2013 m. taikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą gauta daugiau kaip 230 mlrd. EUR pajamų ir jos reinvestuojamos į klimato ir energetikos priemones, be kita ko, siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais. Nuo 2026 m. iš neseniai įsteigto Socialinio klimato fondo (SKF) 86,7 mlrd. EUR bus panaudota siekiant padėti pažeidžiamiems asmenims ir labai mažoms įmonėms įveikti energetikos ir transporto pertvarkos iššūkius. Būsimame daugiametės finansinės programos pasiūlyme bus aiškiau nustatyta, kiek viešojo finansavimo bus skiriama pertvarkai ir kokia sinergija reikalinga su privačiomis investicijomis bei novatoriškomis finansinėmis priemonėmis.

Iš tiesų vienodos sąlygos įmonėms Europoje ir visame pasaulyje bus sukurtos, kai kitos šalys pačios apmokestins anglies dioksidą, – tai taip pat padėtų didinti pasaulinius klimato srities užmojus. Komisijos tarptautinės anglies dioksido kainodaros ir rinkų diplomatijos darbo grupė toliau bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, kad padėtų joms kurti anglies dioksido rinkas ir kad būtų kuriamas pasaulinis anglies dioksido apmokestinimo būdas. Pasibaigus dabartiniam pereinamajam etapui, nuo 2026 m. pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) bus taikomas visa apimtimi. Taikant PADKM bus patvirtinama, kad už būdingąjį anglies dioksido kiekį, išmestą gaminant tam tikras į ES importuojamas prekes, yra sumokėta ir taip bus užtikrinta, kad anglies dioksido mokestis už importuojamus produktus būtų lygiavertis anglies dioksido mokesčiui už Sąjungoje pagamintus produktus ir ES klimato srities tikslai nenukentėtų. Be to, liepos 2 d. Komunikate dėl švarios pramonės kurso įgyvendinimo paskelbta apie papildomas priemones, kuriomis bus sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika Europos eksportuotojams, eksportuojantiems PADKM prekes.

Švarios pramonės kurso tikslai didinti ES atsparumą ir konkurencingumą dar labiau sustiprinami keturiais bendraisiais supaprastinimo dokumentų rinkiniais, kuriais siekiama sumažinti įmonėms, ypač MVĮ, tenkančią administracinę naštą. Pažymėtina, kad į Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl PADKM supaprastinimo pasiūlymo įtraukta nauja de minimis riba, todėl 90 proc. importuotojų PADKM taisyklės bus netaikomos, bet aplinkosaugos užmojai išliks aukšti ir PADKM vis dar aprėps 99 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnio 1 dalis. Pagal SESV 191 straipsnį ir 192 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga padeda siekti, be kita ko, šių tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms, visų pirma kovai su klimato kaita, spręsti.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema. Mažai tikėtina, kad pavieniai valstybių narių veiksmai duos optimalių rezultatų sprendžiant tarpvalstybines problemas. Ir priešingai – koordinuoti ES veiksmai gali veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinius ir vietos veiksmus. Koordinavimas Europos lygmeniu didina klimato politikos veiksmų veiksmingumą.

Sąjungos masto 2040 m. klimato politikos tikslas turės įtakos visai ES ekonomikai. Jis yra reikalingas siekiant nustatyti įvairių ES politikos sričių kryptį ir pareikalaus imtis ES lygmens politinio atsako priemonių plačiau nei tik klimato politikos srityje. Koordinuotais veiksmais bus galima atsižvelgti į skirtingus valstybių narių ir regionų pajėgumus ir išnaudoti ES bendrosios rinkos galią, kad pokyčiai būtų įgyvendinami ekonomiškai efektyviai. Be to, ES lygmeniu koordinuoti klimato politikos veiksmai yra svarbūs tarptautiniams klimato politikos veiksmams, visų pirma siekiant nustatyti ES nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, apie kuriuos turi būti pranešta 2025 m. rudenį.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu siekiama nustatyti kryptį išsamiau apibrėžti žingsnius kelyje į poveikio klimatui neutralumą. Jame nenurodoma konkreti politika, technologijos ar priemonės – valstybėms narėms paliekama lankstumo veikti atsižvelgiant į išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus reglamentuojančią sistemą. Prie Komunikato dėl 2040 m. klimato srities tikslo pridėtoje poveikio vertinimo ataskaitoje 9 nustatyta, kad 90–95 proc. sumažinimas (3 galimybė) buvo proporcingiausias siekiant iki 2050 m. užtikrinti ES ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, o ES – prisidėti prie pasaulinių klimato politikos veiksmų pagal Paryžiaus susitarime nustatytus temperatūros tikslus – vidutinės pasaulio temperatūros kilimą sustabdyti gerokai anksčiau, nei ji pakils 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C nuo ikipramoninio laikotarpio lygio.

•Priemonės pasirinkimas

Šios iniciatyvos tikslas – nustatyti tarpinį Sąjungos masto 2040 m. klimato politikos tikslą, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akto 4 straipsnio 3 dalyje. Todėl pasiūlymo tikslo geriausia siekti tokios pačios formos priemone kaip ir galiojanti teisinė priemonė – reglamentu.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Iniciatyva grindžiama plataus masto diskusijomis, surengtomis paskelbus Komunikatą dėl 2040 m. klimato srities tikslo. Diskusijos dėl komunikato vyko tiek Europos Parlamente, tiek Taryboje. Rengdama Komunikatą dėl 2040 m. klimato srities tikslo ir prie jo pridėtą poveikio vertinimą, Komisija surengė viešas konsultacijas, kurios vyko 2023 m. kovo 31 d. – 2023 m. birželio 23 d. Iniciatyva taip pat grindžiama Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais (ESABCC) rekomendacijomis. 2023 m. birželio mėn. Patariamoji taryba paskelbė rekomendaciją, kurioje rekomendavo ES 2040 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 90–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu 10 . Patariamoji taryba taip pat priėmė ataskaitą, kurioje įvertino pažangą ir politikos nuoseklumą 11 . 2025 m. birželio mėn. Patariamoji taryba priėmė ataskaitą, kurioje, atsižvelgdama į kintančias aplinkybes, peržiūrėjo savo 2023 m. rekomendaciją ir dar kartą patvirtino savo ankstesnę rekomendaciją 12 .

•Poveikio vertinimas

Atsižvelgdama į Komunikatą dėl 2040 m. klimato srities tikslo, Komisija atliko visapusišką poveikio vertinimą, kuriame pateikė išsamią skirtingų grynojo išmetamo ŠESD kiekio lygių 2040 m. analizę ir aptarė susijusias sektorių trajektorijas nuo 2030 m. klimato srities tikslų ir iki 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo. Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl numatomo orientacinio 2030–2050 m. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto, kaip reikalaujama pagal Europos klimato teisės aktą.

Poveikio vertinime pateikta analizė apima visus sektorius, kuriuose ES turi imtis veiksmų, kad pasiektų savo 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą. Ji grindžiama Žaliojo kurso teisės aktais ir plano „REPowerEU“ veiksmais, kuriais siekiama įveikti energetikos krizę.

Poveikio vertinime išsamiai nagrinėjamas trijų 2040 m. tikslo galimybių poveikis.

Pagrindinis galimybių skirtumas yra pertvarkos tempas. Poveikio vertinime nustatyta, kad trečioji galimybė, pagal kurią grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2040 m. sumažinamas daugiausiai, yra veiksmingiausia siekiant iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą. Todėl po 2040 m. reikės mažiau papildomų pastangų, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamųjų teršalų kiekis. Pasirinkus trečiąją galimybę bendras ES išmetamas ŠESD kiekis (ŠESD biudžetas) būtų mažiausias, tad tai būtų geriausias variantas atsižvelgiant į ES indėlį mažinant klimato kaitą ir patikimiausias postūmis ES partneriams visame pasaulyje paspartinti klimato politikos veiksmus. Komisijos rekomenduojamas 90 proc. tikslas yra trečiosios galimybės apatinė riba ir viršutinė antrosios galimybės riba.

2023 m. gruodžio 22 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę 13 su išlygomis ir pateikė rekomendacijų dėl patobulinimų. Poveikio vertinimas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas.

Be to, 2024 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė ataskaitą dėl Europos klimato teisės akto veikimo 14 . Joje išsamiai aprašyti veiksmai, kurių imtasi nuo tada, kai įsigaliojo Europos klimato teisės aktas, siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač padedama siekti tikslo užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje 15 .

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Netiesioginis poveikis valstybių narių biudžetams priklausys nuo jų pasirinktos nacionalinės politikos ir priemonių, skirtų išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir kitų švelninimo veiksmų, ir daugiausia priklausys nuo galimų papildomų pasiūlymų peržiūrėti susijusias priemones arba pasiūlyti naujas priemones, kad būtų galima papildomai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Šiam pasiūlymui įgyvendinti nereikės didinti Komisijos tarnybų pajėgumų, kaip nurodyta pridedamoje teisės akto pasiūlymo finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siekiant užtikrinti kryptingą ES pažangą, daromą įgyvendinant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, labai svarbu, kad valstybės narės reguliariai teiktų skaidrias ataskaitas, o Komisija jas patikimai vertintų ir būtų nustatyti pažangos vertinimo užtikrinimo mechanizmai. Iniciatyva nekeičiama pažangos, padarytos siekiant Europos klimato teisės akto tikslų, stebėjimo tvarka.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje pateikiami visi siūlomi Europos klimato teisės akto pakeitimai, t. y.:

1 straipsnis dėl dalyko ir taikymo srities: įtraukiama nuoroda į 2040 m. klimato politikos tikslą, atsižvelgiant į Europos klimato teisės akto taikymo sritį.

4 straipsnis dėl tarpinių Sąjungos klimato politikos tikslų: nustatomas 2040 m. Sąjungos masto tikslas, remiantis išsamiu poveikio vertinimu, pridedamu prie Komunikato dėl 2040 m. klimato srities tikslo, ir atsižvelgiant į ESABCC mokslines rekomendacijas. Komisijos atliktas galutinių atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų 16 (NEKSVP) ES masto vertinimas rodo, kad jei valstybės narės visiškai įgyvendins esamas ir planuojamas nacionalines priemones ir ES politiką, iki 2030 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis visoje ES turėtų būti sumažintas maždaug 54 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Taigi ES užmojis iki 2030 m. ES grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., įgyvendinamas sėkmingai. Komisija taip pat atsižvelgė į 2023 m. pažangos klimato politikos veiksmų srityje ataskaitoje pateiktų pažangos vertinimų išvadas, bendros pažangos įvertinimo rezultatus ir apsvarstė 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus elementus bei 2030–2050 m. laikotarpio numatomo orientacinio Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ataskaitą. Grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, su kuriuo susijęs tikslas, atitinka Sąjungos teisės aktais reglamentuojamą visos Sąjungos mastu išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 17 . Iš dalies pakeista nuostata pakeičia 4 straipsnio 3–5 dalis, kuriose nustatytas procesas iki šio pakeitimo. Atsižvelgiant į ES 2030 m. klimato politikos tikslą bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir su ja susijusią politikos strategiją, 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą ir siūlomą 2040 m. tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 90 proc., apskaičiuota, kad 2030–2050 m. ES orientacinis ŠESD biudžetas bus 16 Gt CO2e, kaip paaiškinta prie Komunikato dėl 2040 m. klimato srities tikslo pridėto poveikio vertinimo 14 priede. Šis ŠESD biudžetas patenka į ESABCC analizuotą intervalą pagal įgyvendinamus scenarijus, suderinamus su 1,5 °C visuotiniu atšilimu.

2025/0524 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 18 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 19 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2023 m. pabaigoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje atlikto pirmojo bendros pažangos įvertinimo 20 pagal Paryžiaus susitarimą 21 rezultatai parodė, kad šalys įgyvendina vis veiksmingesnę klimato politiką, tačiau, kad pasaulis tikrai galėtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, reikia imtis skubių papildomų veiksmų;

(2)priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 22 , Sąjunga savo teisėje įtvirtino privalomą tikslą iki 2050 m. užtikrinti visos savo ekonomikos poveikio klimatui neutralumą – taigi iki tos datos grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti iki nulio – ir siekį po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat nustatė privalomą Sąjungos 2030 m. tarpinį klimato politikos tikslą bei numatė, kad bus nustatytas Sąjungos masto 2040 m. tarpinis klimato politikos tikslas;

(3)atsižvelgdama į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais mokslines rekomendacijas ir remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, Komisija pateikė rekomenduojamą tikslą iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir tai ji padarė savo 2024 m. vasario 6 d. komunikate „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“ 23 ;

(4)siekdama pasiūlyti Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą, Komisija atsižvelgė į geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir patariamosios tarybos ataskaitas; socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant neveikimo klimato srityje kainą; poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką visiems; išlaidų ir ekonominį efektyvumą; Sąjungos ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir sektorių, kuriems anglies dioksido nutekėjimas gresia labiausiai, konkurencingumą; geriausias turimas ekonomiškai efektyvias, saugias ir masto didinimo potencialą turinčias technologijas; energijos vartojimo efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą ir tiekimo saugumą; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje; poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą; poreikį išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, taip pat ir jūros aplinkos; investicijų poreikį ir galimybes; tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslo; turimą informaciją apie numatomą orientacinį Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą 2030–2050 m. laikotarpiui;

(5)norint pasiekti 2040 m. klimato srities tikslą būtina, inter alia, visapusiškai įgyvendinti sutartą 2030 m. politikos strategiją, padėti Europos pramonei užsitikrinti konkurencingumą ir atsparumą, pasitelkiant geriausias turimas ekonomiškai efektyvias, saugias ir masto didinimo potencialą turinčias technologijas laikytis pertvarkos trajektorijų, daugiau dėmesio skirti teisingai pertvarkai nė vieno nepaliekant nuošalyje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją su tarptautiniais partneriais, mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro taikant visus nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako energetikos sprendimus (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją, energijos vartojimo efektyvumą, kaupimą, anglies dioksido surinkimą, saugojimą ir naudojimą (CCS ir CCU), anglies dioksido absorbavimą, geoterminę ir hidroenergiją ir visas kitas esamas ir būsimas nulinio balanso technologijas), taip pat organizuoti strateginį dialogą dėl laikotarpio po 2030 m. strategijos su visų atitinkamų sektorių atstovais. Švarios pramonės kursu ES sudaro sąlygas pramonei sėkmingai persitvarkyti – ne tik sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir atsinaujinti: kuriami paramos Europos pramonei mechanizmai, gerinamos galimybės gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekiama sudaryti vienodas sąlygas pasauliniu mastu ir kuriamos aiškios švarioms technologijoms diegti ir plėtoti reikiamos sąlygos, kad būtų sustiprintas ES pramonės konkurencingumas ir inovacijos;

(6)atsižvelgiant į 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, iki 2040 m. turėtų būti sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir padidintas absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, siekiant užtikrinti, kad visos ekonomikos mastu grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, t. y. atėmus absorbentais pašalintą kiekį likęs išmetamas kiekis, iki 2040 m. būtų sumažintas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(7)pirmenybė turėtų būti teikiama Europoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, jį papildant didesniu absorbuojamu kiekiu, be kita ko, taikant gamtinius ir technologinius sprendimus. Rengiant politikos priemonių rinkinį laikotarpiui po 2030 m., deramą dėmesį reikėtų skirti bendro išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui, o ne gamtiniam ir technologiniam absorbavimui. Gamtinis ir pramoninis absorbavimas artimiausiais dešimtmečiais atliks vis svarbesnį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje, nes išmetamas ir absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti subalansuotas ne vėliau kaip 2050 m., o po to išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti neigiamas. Paskatos bus kuriamos 2026 m. atliekant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 24 peržiūrą, pagal kurią Komisija numato ES viduje vykdomą ilgalaikį anglies dioksido absorbavimą, kuriuo siekiama atsverti liekamąjį išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriuose jų kiekį sumažinti sunku, įtraukti į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS);

(8)Sąjunga yra nustačiusi reglamentavimo sistemą, skirtą 2030 m. klimato politikos tikslui pasiekti. Teisės aktus, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, be kita ko, sudaro Direktyva 2003/87/EB, kuria nustatoma ES ATLPS, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 25 , kuriuo nustatyti nacionaliniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841, kuriame nustatyti grynieji anglies dioksido absorbavimo tikslai žemės naudojimo sektoriuje 26 . Komisija turėtų įvertinti, kaip reikėtų iš dalies pakeisti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kad 2040 m. klimato politikos tikslas būtų pasiektas. Rengdama būsimą struktūrą, Komisija turėtų parengti išsamius poveikio, be kita ko, konkurencingumui ir MVĮ, vertinimus ir apsvarstyti, kokių priemonių reikėtų imtis, o kai tinkama – pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Reikėtų deramai apsvarstyti įvairius elementus, galinčius padėti pasiekti 2040 m. tikslą, įskaitant galimybę antroje 2030–2040 m. laikotarpio pusėje prie 2040 m. tikslo prisidėti ribotai naudojant Paryžiaus susitarimo 6 straipsnyje numatytus aukštos kokybės tarptautinius kreditus, laikantis Paryžiaus susitarimo apskaitos taisyklių; tai, koks vaidmuo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje turėtų tekti ES viduje vykdomam ilgalaikiam CO2 absorbavimui (biogeninio CO2 surinkimui ir saugojimui (BioCCS) ir tiesioginiam CO2 surinkimui iš oro bei jo saugojimui (DACCS)); taip pat didesnį lankstumą tarp sektorių. Siekiant įvertinti socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, būsima struktūra turėtų būti grindžiama patikimais poveikio vertinimais. Būsima struktūra taip pat turėtų skatinti konvergenciją, nors kartu turėtų būti atsižvelgiama į teisingumą ir valstybių narių, įskaitant jų salas ir atokiausius regionus, ypatumus;

(9)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti Sąjungos masto 2040 m. klimato politikos tikslą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tikslo masto arba poveikio jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)todėl Reglamentas (ES) 2021/1119 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/1119 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2021/1119 iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnio antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Šiame reglamente taip pat nustatomas privalomas 2040 m. Sąjungos tikslas.“;

2) 4 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Kad būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas, privalomas Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslas yra iki 2040 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 90 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

4. Atsižvelgdama į laikotarpį po 2030 m., Komisija peržiūri atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kad būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tikslą ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis atitinkamų būtinų priemonių, pagrįstų išsamiais poveikio vertinimais.

Nors kai kurios įgalinančios politikos priemonės jau įgyvendintos ir jų poveikis jau matomas, to dar negalima pasakyti apie jas visas. Komisija siekia sustiprinti įgalinančią sistemą ir paspartinti jos įgyvendinimą, siekdama užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos remti Europos pramonę ir piliečius per visą pertvarkos laikotarpį, visapusiškai laikantis ES teisės.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrą, kuria siekiama palengvinti šio straipsnio 3 dalyje nustatyto tikslo įgyvendinimą, Komisija užtikrina, kad pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų tinkamai atspindėti šie elementai:

(a)nuo 2036 m. galimybė panaudoti ribotą skaičių – atitinkantį 3 % 1990 m. ES grynojo išmetamųjų teršalų kiekio – aukštos kokybės tarptautinių kreditų pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį kaip įnašą į 2040 m. tikslo įgyvendinimą, taip padedant ES ir trečiosioms valstybėms laikytis grynojo išmetamųjų ŠESD kiekio trajektorijų, suderinamų su Paryžiaus susitarimo tikslu vidutinės pasaulio temperatūros kilimą sustabdyti gerokai anksčiau, nei ji pakils 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C nuo ikipramoninio laikotarpio lygio; visų tokių kreditų kilmė, kokybės kriterijai ir kitos su jų įsigijimu bei naudojimu susijusios sąlygos reglamentuojami Sąjungos teisėje;

(b)ilgalaikio ES viduje vykdomo CO2 absorbavimo, kuriuo siekiama atsverti liekamąjį išmetamųjų ŠESD kiekį sektoriuose, kuriuose jį sumažinti sunku, vaidmuo Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje;

(c)didesnis lankstumas tarp sektorių, kad tikslų būtų siekiama ekonomiškai efektyviai;

(d)poreikis laikotarpio po 2030 m. valstybių narių tikslus ir pastangas grįsti išlaidų efektyvumo ir solidarumo principais, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

(e)geriausi turimi ir naujausi moksliniai įrodymai, įskaitant naujausias IPCC ir patariamosios tarybos ataskaitas;

(f)socialinis, ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai;

(g)neveikimo kaina ir veiksmų nauda vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

(h)poreikis užtikrinti visiems teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;

(i)supaprastinimas, technologinis neutralumas, išlaidų efektyvumas, ekonominis efektyvumas ir ekonominis saugumas;

(j)klimato politika kaip investicijų ir inovacijų varomoji jėga;

(k)poreikis stiprinti Sąjungos ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir pramonės sektorių, kuriems labiausiai gresia anglies dioksido nutekėjimas, pasaulinį konkurencingumą, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

(l)geriausios turimos ekonomiškai efektyvios, saugios ir masto didinimo potencialą turinčios technologijos;

(m)energijos įperkamumas, tiekimo saugumas, energijos vartojimo efektyvumas ir principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

(n)sąžiningumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje;

(o)poreikis užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;

(p)poreikis išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, taip pat atsižvelgti į netikrumą, susijusį su klimato kaitos poveikiu, žemės naudojimo sektoriuje;

(q)investicijų poreikiai ir galimybės, įskaitant galimybę gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą;

(r)tarptautiniai pokyčiai ir pastangos, dedamos siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio UNFCCC tikslo, taip pat Sąjungos parama savo partneriams padedant spręsti su klimato kaita ir jos poveikiu susijusias problemas.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema, pasiūlymas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

Klimato politika

3 išlaidų kategorija „Gamtos ištekliai ir aplinka“

9 antraštinė dalis „Aplinka ir klimato politika“

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

Pasiūlymu įgyvendinama Europos klimato teisės akto 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta Komisijos pareiga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Europos klimato teisės aktas, kad į jį būtų įtrauktas Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslas.

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

Nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m., pasiūlymu nustatomas Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslas. Juo bus remiamasi rengiant laikotarpio po 2030 m. politikos strategiją. Jame nesiūloma naujų politikos priemonių ir nenustatomi nauji atskiriems sektoriams skirti tikslai. Laikotarpio po 2030 m. strategija lems, kuriems suinteresuotiesiems subjektams bus daromas poveikis.

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo ES lygis (nurodomas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamose ataskaitose);

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 27

✓ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Nustačius 2040 m. klimato srities tikslą ir atsižvelgiant į teisės aktuose numatytas peržiūras, bus parengta laikotarpio po 2030 m. klimato politikos struktūra.

Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema ir jos negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais. Veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinio ir vietos lygmenų veiksmus ir klimato politikos priemones gali koordinuoti ES veiksmai.

1.5.3.Panašios patirties išvados

ES sukūrė išsamią politikos programą, skirtą išmetamam ŠESD kiekiui mažinti. Siekdama neutralizuoti poveikį klimatui, ji jau pradėjo modernizuoti ir pertvarkyti ekonomiką. Kaip matyti iš 2024 m. ES klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitos (COM(2024) 498), 2023 m. bendras grynasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 37 proc. mažesnis už 1990 m. lygį, o BVP per tą patį laikotarpį išaugo 68 proc.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymu nustatant 2040 m. klimato srities tikslą siekiama papildyti esamą politikos sistemą.

Jis suderinamas su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

– galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

– įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

✓ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2025 iki 2026 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 28

✓ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–✓ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

– vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

Iniciatyvos administravimą tęs dabartinė darbuotojų grupė. Papildomų darbuotojų nereikia.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Pasiūlymu tęsiamas Europos klimato teisės aktas ir Komisija turi atlikti tuos pačius vertinimus, kurių reikalaujama ir dabar. Europos klimato teisės aktas grindžiamas patikima informacijos apie išmetamą ŠESD kiekį skaidrumo užtikrinimo sistema ir kita informacija apie klimatą, nurodyta Reglamente dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, todėl reikalavimų teikti papildomas ataskaitas valstybėms narėms nenustatoma.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Netaikoma. Pasiūlymu neįgyvendinama finansinė programa, bet formuojama ilgalaikė politika. Valdymo būdas, finansavimo įgyvendinimo mechanizmas, mokėjimo tvarka ir kontrolės strategija su klaidų lygiu nesiejami.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

Pagal Klimato teisės aktą Komisija reguliariai vertina pažangą ir gali teikti rekomendacijas bei imtis papildomų priemonių.

Valstybės narės gali vėluoti vykdyti savo planavimo ir ataskaitų teikimo pareigas, nustatytas Reglamente dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo. Kadangi jau turimos tinkamai įtvirtintos ataskaitų teikimo sistemos (nustatytos Reglamente dėl klimato stebėsenos mechanizmo ir įtrauktos į Valdymo reglamentą), pagal kurias teikiama su klimatu susijusi informacija, yra įdiegtos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad išmetamo ŠESD kiekio ataskaitos būtų pateikiamos laiku, būtų atliekama jų kokybės kontrolė, galėtų būti pašalinti trūkumai, o savo pareigos teikti ataskaitas nevykdančioms valstybėms narėms būtų suteikta pagalba.

Šia iniciatyva nenustatoma naujos svarbios kontrolės, kuri nebūtų įtraukta į esamą vidaus kontrolės sistemą, ir (arba) dėl šios iniciatyvos nekyla reikšmingos naujų rūšių rizikos, kuriai ta sistema nebūtų taikoma. Konkrečių priemonių, kurioms netaikomas Finansinis reglamentas, nenumatyta.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Konkrečių priemonių, kurioms netaikomas Finansinis reglamentas, nenumatyta.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA 29

ELPA šalių 30

valstybių kandidačių ir potencialių kandidatų 31

kitų trečiųjų valstybių

kitų asignuotųjų pajamų

09 02 03 00

TAIP

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

GD: <…….>								Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
								2024			2025			2026			2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė		Įsipareigojimai			1a															0,000
		Mokėjimai			2a															0,000
Biudžeto eilutė		Įsipareigojimai			1b															0,000
		Mokėjimai			2b															0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 32
Biudžeto eilutė					3															0,000
IŠ VISO asignavimų <…….> GD		Įsipareigojimai			= 1a + 1b + 3			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
		Mokėjimai			= 2a + 2b + 3			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
							Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
							2024			2025			2026			2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai			4			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai			5			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų				6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai			= 4 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai			= 5 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
									Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
									2024			2025			2026			2027
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)			Įsipareigojimai			4			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
			Mokėjimai			5			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)						6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas			Įsipareigojimai			= 4 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
(orientacinė suma)			Mokėjimai			= 5 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija		7	„Administracinės išlaidos“ 33
GD: <…….>					Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
					2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai					0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos					0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

GD: <…….>					Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
					2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai					0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos					0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ				(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

							Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
							2024			2025			2026			2027
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS				Įsipareigojimai			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
				Mokėjimai			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
						Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024			2025			2026			2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai		4			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai		5			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų			6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai		= 4 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai		= 5 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
						Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024			2025			2026			2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai		4			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai		5			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų			6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai		= 4 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai		= 5 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
								Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
								2024			2025			2026			2027
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		Įsipareigojimai			4			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
		Mokėjimai			5			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)					6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas		Įsipareigojimai			= 4 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
(orientacinė suma)		Mokėjimai			= 5 + 6			0,000			0,000			0,000			0,000			0,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

„Administracinės išlaidos“ 34

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: <…….>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai		0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

GD: <…….>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai		0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
		2024	2025	2026	2027
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027
	2024	2025	2026	2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinės išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 35

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai
		2024	2025	2026	2027
 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0	0
20 01 02 03 (ES Delegacijos)		0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė [XX.01.YY.YY]	- būstinėje	0	0	0	0
	- ES delegacijose	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0
IŠ VISO		0	0	0	0

Papildomų išteklių nereikia. Iniciatyvos administravimą tęs dabartinė darbuotojų grupė. Papildomų darbuotojų nereikia.

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
	2024	2025	2026	2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

– Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Papildomų išteklių nereikia. Iniciatyvos administravimą tęs dabartinė darbuotojų grupė.

– Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

– Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

– nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3. Numatomas poveikis pajamoms

– Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

– Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– nuosaviems ištekliams

– kitoms pajamoms

– nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 36
		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Skaitmeninės svarbos reikalavimų nėra. Pasiūlymu teisės aktuose įtvirtinamas 2040 m. klimato srities tikslas ir tai suteikia nuspėjamumo bei aiškumo, kokia turi būti pertvarkos kryptis. Juo nenustatoma nei konkrečios politikos ar priemonių, nei ataskaitų teikimo ar kitų reikalavimų. Skaitmeninės priemonės negali būti naudojamos 2040 m. klimato srities tikslui nustatyti. Galimiems papildomiems pasiūlymams peržiūrėti susijusias priemones arba nustatyti naujas priemones, kad būtų papildomai iki reikiamo lygio sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, gali būti taikomi skaitmeninės svarbos reikalavimai – tuomet prireikus jie bus vertinami atsižvelgiant į tuos pasiūlymus.

4.2.Duomenys

Skaitmeninės svarbos reikalavimų nėra.

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

Skaitmeninės svarbos reikalavimų nėra.

4.4.Sąveikumo vertinimas

Skaitmeninės svarbos reikalavimų nėra.

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Skaitmeninės svarbos reikalavimų nėra.

(1) COM(2025) 30 final.

(2) Draghi pranešimas dėl ES konkurencingumo .

(3) COM(2024) 63 final.

(4) SWD(2024) 63 final.

(5) SWD(2024) 63 final.

(6) COM(2024) 163 final.

(7) COM(2025) 79 final .

(8) COM(2025) 96 final.

(9) SWD(2024) 63 final.

(10) Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, Scientific advice for the determination of an EU-wide 2040 climate target and a greenhouse gas budget for 2030-2050 (liet. „Mokslinė rekomendacija dėl ES masto 2040 m. klimato politikos tikslo ir 2030–2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto nustatymo“), DOI: 10.2800/609405.

(11) Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, Towards EU climate neutrality: progress, policy gaps and opportunities (liet. „Siekiant ES poveikio klimatui neutralumo. Pažanga, politikos spragos ir galimybės“), 2024 m. vertinimo ataskaita, DOI:10.2800/216446.

(12) Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, Scientific advice for amending the European Climate Law – Setting climate goals to strengthen EU strategic priorities (liet. „Mokslinė rekomendacija dėl Europos klimato teisės akto keitimo. Klimato tikslų nustatymas siekiant sustiprinti ES strateginius prioritetus“), DOI: 10.2800/1978453.

(13) SEC(2024) 64 final.

(14) COM(2024) 196 final.

(15) OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(16) COM(2025) 274 final.

(17) Kaip paaiškinta techninėje informacijoje, pridedamoje prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai „2024 m. ES klimato politikos veiksmų pažangos ataskaita“, SWD(2024) 249 final, COM(2024) 498 final.

(18) OL C , , p. .

(19) OL C , , p. .

(20) Sprendimas 1/CMA.5.

(21) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(22) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1119/oj).

(23) COM(2024) 63 final.

(24) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj).

(25) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013, (OL L 156, 2018 6 19, p. 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/842/oj).

(26) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, (OL L 156, 2018 6 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/841/oj).

(27) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(28) Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(29) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(30) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(31) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(32) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(33) The necessary appropriations should be determined using the annual average cost figures available on the appropriate BUDGpedia webpage.

(34) The necessary appropriations should be determined using the annual average cost figures available on the appropriate BUDGpedia webpage.

(35) Please specify below the table how many FTEs within the number indicated are already assigned to the management of the action and/or can be redeployed within your DG and what are your net needs.

(36) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

Choose the experimental features you want to try